Atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su kita, ne mažiau svarbia darbotvarke – biologinės įvairovės apsauga. Indijoje tai tapo itin apčiuopiama, kai vienos teritorijos statusą nulėmė nykstanti paukščių rūšis, o milžiniškas saulės parkas buvo pristabdytas.
Kalbama apie projektą, kuriame planuota įrengti apie 10 mln. saulės modulių. Tačiau dalis planuotų teritorijų Radžastano ir Gudžarato regionuose buvo nukreipta gamtosaugai po to, kai įsikišo teisinės institucijos ir buvo įvertinta kritiškai nykstančios rūšies padėtis.
Sprendimo centre – didysis kuoduotasis tetervinas (Great Indian Bustard), vienas rečiausių Indijos paukščių. Skaičiuojama, kad pasaulyje jų gali būti likę maždaug 150, todėl kiekvienas papildomas mirtingumo veiksnys šiai populiacijai yra lemiamas.
Esminė problema – elektros perdavimo linijos, kurios paprastai tiesiamos šalia didelių saulės parkų. Šie dideli, sunkiai manevruojantys paukščiai, turintys siauresnį tiesiai į priekį nukreiptą matymo lauką, dažnai nepastebi laidų ir į juos atsitrenkia, o tokie susidūrimai neretai baigiasi mirtimi.
Teismas ir energetikos planai
Indijos Aukščiausiasis Teismas nurodė imtis priemonių, kad paukščių buveinės būtų apsaugotos, o rizika susidurti su oro linijomis sumažinta. Dėl to dalyje teritorijų, kuriose turėjo vykti didelio masto saulės elektrinių plėtra, projektai buvo pristabdyti, kol bus užtikrinti gamtosauginiai reikalavimai.
Praktikoje tai reiškia, kad energetikos vystytojams tenka ieškoti sprendimų, suderinamų su rūšies apsauga. Dažniausiai minimos priemonės – elektros linijų kabeliavimas po žeme, maršrutų koregavimas, papildomas teritorijų planavimas ir griežtesnis poveikio aplinkai vertinimas.
Ką tai reiškia saulės energetikai?
Indija yra viena sparčiausiai saulės energetiką diegiančių valstybių, nes elektros poreikis auga kartu su urbanizacija ir pramonės plėtra. Saulės elektrinės laikomos svarbia priemone mažinti iškastinio kuro naudojimą ir oro taršą, ypač didžiuosiuose miestuose.
Tačiau šis atvejis parodė, kad dideli projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal jų pagaminamos elektros kiekį, bet ir pagal poveikį ekosistemoms. Energetikos sektoriui tai signalas, jog ankstyvas gamtosauginių rizikų įvertinimas tampa ne formalumu, o būtina investicijų planavimo dalimi.
Gamtosauga ir infrastruktūra – neišvengiama deryba
Panašūs konfliktai matomi ir kitose šalyse: atsinaujinančios energetikos infrastruktūra keičia kraštovaizdį, o netiesioginės pasekmės – nuo buveinių fragmentacijos iki gyvūnų migracijos trikdymo – vis dažniau tampa teismų ir reguliuotojų dėmesio objektu.
Indijos atvejis išryškina principą, kuris tampa nauja norma: klimato tikslai ir gamtos apsauga turi būti įgyvendinami kartu. Kitu atveju net ir strategiškai svarbūs projektai gali įstrigti dėl teisinių ginčų, visuomenės pasipriešinimo ar neįvertintų biologinės įvairovės nuostolių.
„Negalime rinktis tarp švarios energijos ir nykstančių rūšių – sprendimai turi užtikrinti abu tikslus“, – sakė gamtosaugos ekspertai, vertinantys teismo sprendimo pasekmes.
Leave a Reply