Tag: Indija

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.

  • Goa praranda užsienio turistus: kodėl kadaise populiarų Indijos kurortą jie keičia pigesniais

    Indijos Goa, ilgą laiką laikyta vienu garsiausių šalies pajūrio kurortų, pastaraisiais metais vis rečiau patenka į užsienio keliautojų maršrutus. Nors lankytojų srautai iš Indijos vidaus auga, vietos turizmo sektorius fiksuoja aiškų atvykstančiųjų iš užsienio sumažėjimą.

    Goa, esanti šalies pietvakariuose Konkanio regione, dešimtmečius traukė poilsiautojus iš Europos, o 1960–1970 metais buvo tapusi hipių kultūros ir ilgų kelionių simboliu. Kurorto įvaizdį formavo paplūdimiai, jūros gėrybės ir plati apgyvendinimo pasiūla nuo paprastų svečių namų iki prabangių viešbučių.

    Skaičiai rodo skirtingas kryptis

    Vietos turizmo institucijų duomenys rodo, kad užsienio turistų srautai per kelerius metus pastebimai sumenko. Pavyzdžiui, 2017 metais Goa apsilankė beveik 900 000 užsieniečių, o vėlesniu laikotarpiu šis skaičius krito maždaug iki 500 000.

    Tuo pat metu vidaus turizmas, priešingai, augo. Skaičiuojama, kad keliautojų iš kitų Indijos regionų Goa srautas padidėjo nuo 6,8 milijono 2016 metais iki daugiau nei 10 milijonų 2025 metais, taip pakeisdamas tradicinį sezoniškumą ir paklausos struktūrą.

    Kodėl užsieniečiai renkasi kitas šalis?

    Vietos verslai pabrėžia, kad užsienio turistai paprastai atvyksta ilgesniam laikui ir daugiau išleidžia smulkiesiems prekybininkams, restoranams bei pramogoms. Tuo tarpu vidaus turistai dažniau renkasi kelionių paketus su apgyvendinimu ir maitinimu, todėl dalis pinigų lieka už įprastų vietos paslaugų ribų.

    Kaip viena iš priežasčių įvardijamas bendras neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje, kuris veikia kelionių planavimą. Prie to prisideda ir pandemijos laikotarpio pasekmės, taip pat išaugusios kelionių sąnaudos, ypač susijusios su skrydžių kainomis, kurios jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus.

    Kelionių organizatoriai ir turistai taip pat akcentuoja praktinius barjerus: vizų procedūros kai kam atrodo pabrangusios ir tapusios lėtesnės. Be to, Goa viešbučių kainos kilo augant vidaus paklausai, o vietinio transporto įkainiai, ypač taksi, neretai kritikuojami dėl aukštų tarifų.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra alternatyvų gausa regione. Pietų ir Pietryčių Azijoje keliautojai lengvai palygina kainas, skrydžių pasiūlą ir paslaugų kokybę, todėl dalis europiečių ar kitų šalių turistų dažniau pasirenka Tailandą ar Šri Lanką, kur bendras atostogų biudžetas gali būti mažesnis.

    Kaip Goa bando susigrąžinti dėmesį?

    Goa turizmo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad užsienio rinkose reikia atnaujinti kurorto komunikaciją ir aiškiau pristatyti, kuo jis išsiskiria. Teigiama, kad rengiami reklaminiai turai Europoje, siekiant priminti apie Goa kaip pajūrio kryptį ne tik trumpoms, bet ir ilgesnėms atostogoms.

    Ekspertai pastebi, kad tolesnė sėkmė priklausys nuo kelių dalykų: konkurencingų skrydžių, skaidresnių vietinio transporto kainų, subalansuotos apgyvendinimo pasiūlos ir gebėjimo išlaikyti kokybės bei kainos santykį. Kol kas vidaus turizmas kurortą palaiko, tačiau užsienio keliautojų mažėjimas lieka jautrus signalas vietos ekonomikai.

  • ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Indijos santykiai įžengia į naują etapą, o tam svarbiausia – iki metų pabaigos užbaigti plataus užmojo prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pereiti prie investicijų sutarties. Ši žinutė nuskambėjo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizito Švedijoje metu.

    N. Modi gegužės 17 dieną lankėsi Geteborge, kur susitiko su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir U. von der Leyen. Vizitas buvo antroji jo Europos turo stotelė po Nyderlandų, o dar numatyti susitikimai Norvegijoje ir Italijoje.

    Prekybos sutartis ir ką ji reikštų

    U. von der Leyen pabrėžė, kad ES ir Indijos prekybos susitarimas, kurį abi pusės pasirašė 2026 metų sausį Naujajame Delyje, apimtų beveik 2 mlrd. žmonių ir sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos. Europos Komisijos vadovės teigimu, tai būtų didžiausias dvišalis prekybos paktas, kokį kada nors yra sudariusi bet kuri iš šių pusių.

    Pagal paskelbtas gaires, Indija sutiktų panaikinti arba sumažinti muitus 96,6 proc. ES prekių eksporto, o ES per septynerius metus liberalizuotų 99,5 proc. tarifų eilučių Indijos importui. Tokie skaičiai rodo ne tik politinį, bet ir praktinį susitarimo mastą, kuris galėtų reikšmingai pakeisti tiekimo grandines bei įmonių planus abiejuose regionuose.

    Susitarimas aptariamas tuo metu, kai tarptautinę prekybą vis labiau veikia geopolitinės įtampos, tiekimo saugumo klausimai ir technologijų kontrolės priemonės. ES pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų diversifikuoti partnerystes, o Indija siekia pritraukti investicijų ir didinti eksportą, ypač aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.

    Kodėl investicijų sutartis tampa kitu žingsniu

    U. von der Leyen akcentavo, kad prekyba yra tik dalis platesnės darbotvarkės, o „kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“. Jos teigimu, būtent investicijų taisyklės ir apsauga yra „trūkstama dėlionės dalis“, reikalinga sustiprintam ekonominiam bendradarbiavimui.

    „Prekyba yra tik pusė lygties, kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši kryptis svarbi įmonėms, nes investicijų sutartys paprastai apibrėžia aiškesnes sąlygas kapitalo judėjimui, ginčų sprendimui, rinkos prieigai ir veiklos stabilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur sprendimai priimami dešimtmečiams, pavyzdžiui, gamyboje, energetikoje ar infrastruktūroje.

    Modi darbotvarkė Šiaurės Europoje ir toliau

    N. Modi Švedijoje su U. Kristerssonu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą prekybos, investicijų, inovacijų ir gynybos srityse. Indijos vadovas taip pat akcentavo, kad dialogas su Europos verslu galėtų prisidėti prie naujų investicijų ryšių tarp Indijos ir Europos.

    Kelionės išvakarėse Nyderlanduose N. Modi su ministru pirmininku Robu Jettenu pasirašė strateginės partnerystės dokumentą, orientuotą į prekybos, technologijų ir energetikos plėtrą. Kitas vizito etapas numatytas Osle, kur planuojamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, o darbotvarkėje – technologijos, atsinaujinanti energetika, gynyba, kosmosas ir Arkties regiono klausimai.

    Europos turą N. Modi turėtų baigti Italijoje gegužės 20 dieną susitikimu su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Šalys jau anksčiau buvo sutarusios dėl bendro strateginių veiksmų plano, apimančio saugumą, gynybą ir saugių bei legalių migracijos kanalų skatinimą.

  • Indija meta iššūkį laivų statybos gigantams: Tamilnade kils 3,7 mlrd. eurų milžinė

    Indija meta iššūkį laivų statybos gigantams: Tamilnade kils 3,7 mlrd. eurų milžinė

    Indija skelbia ambicingą tikslą iki 2047 metų patekti tarp penkių didžiausių pasaulio laivų gamintojų. Šiai strategijai įgyvendinti planuojami ne tik esamų pajėgumų plėtimai, bet ir visiškai nauji projektai, tarp jų – didžiulė laivų statykla Thoothukudi mieste Tamilnado valstijoje.

    Naujoji statykla vadinama pirmąja tokio masto greenfield investicija Indijos laivų statybos sektoriuje, kai gamybinis kompleksas kuriamas nuo nulio. Projektas siejamas su Indijos vyriausybės „Maritime Amrit Kaal Vision 2047“ kryptimi, kuria taip pat siekiama iki 2030 metų sustiprinti šalies pozicijas pasaulinėje laivų statybos rinkoje.

    Indijos institucijos praneša, kad dėl statybos pasirašytas trišalis susitarimas, kuriame dalyvauja Pietų Korėjos grupė „HD Korea Shipbuilding & Offshore Engineering“, taip pat su Tamilnado valdžios struktūromis susijusios bendrovės. Skelbiama projekto vertė siekia apie 4 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Planuojamas naujosios statyklos metinis pajėgumas – apie 2,5 mln. bendrosios talpos tonų (GT). Indijos ministerijos vertinimu, projektas turėtų didinti šalies konkurencingumą jūrų pramonėje, kurti darbo vietas ir paversti Thoothukudi reikšmingu regioniniu jūrų centru.

    Numatoma, kad komplekse būtų statomi dideli prekybiniai laivai, įskaitant VLCC klasės supertanklaivius, VLGC dujovežius, konteinerinius laivus ir birių krovinių laivus. Ilgesnėje perspektyvoje taip pat neatmetama, jog dalis pajėgumų galėtų būti skiriama ir kariniams laivams Indijos kariniam jūrų laivynui.

    Projektas siejamas su stiprėjančiu Indijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimu jūrų pramonėje, kuriame akcentuojamos technologijos, projektavimo kompetencijos, gamybos kokybės standartai ir darbuotojų rengimas. Toks modelis atitinka pasaulinę tendenciją, kai valstybės, siekiančios greitai auginti pramonę, jungia kapitalą su brandžių rinkų patirtimi ir technologijų perdavimu.

    Be pačios statyklos, planuojama ir papildoma infrastruktūra: bangolaužiai, uosto gilinimo darbai bei logistikos sprendimai, kad teritorija galėtų aptarnauti didelės grimzlės ir didelių gabaritų laivus. Indijos pusė taip pat pabrėžia platesnį tikslą sukurti pramoninį klasterį, į kurį įeitų tiekėjai, įrangos gamintojai ir technologiniai partneriai.

    Laivų statybos rinkoje konkurencija pastaraisiais metais auga dėl laivybos atsinaujinimo, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančio poreikio efektyvesniems, mažiau taršiems laivams. Indija tikisi, kad naujos statyklos mastas ir partnerystės leis greičiau įsitvirtinti rinkoje, kurioje dominuoja Azijos lyderiai, o paklausą vis labiau formuoja efektyvumas, degalų sąnaudos ir pasirengimas alternatyviems kuro sprendimams.

    Indijos vyriausybė skelbia, kad projektas yra pažengusioje stadijoje, tačiau vis dar vyksta parengiamieji darbai. Artimiausi žingsniai turėtų parodyti, kaip greitai šis planas virs realiais statybų terminais, gamybiniais užsakymais ir naujomis darbo vietomis Tamilnade.

  • Retas kelio ženklas glumina vairuotojus: keturi taškai įspėja apie rimtą pavojų

    Retas kelio ženklas glumina vairuotojus: keturi taškai įspėja apie rimtą pavojų

    Baltame fone pavaizduoti keturi juodi taškai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip keistas ženklinimo eksperimentas, tačiau jo prasmė labai konkreti. Toks retai naudojamas įspėjamasis kelio ženklas skirtas atkreipti vairuotojų dėmesį į galimą neregių pėsčiųjų pasirodymą važiuojamojoje dalyje.

    Ženklas išplito socialiniuose tinkluose po to, kai buvo nufotografuotas Bengaluru mieste Indijoje, o dalis vairuotojų prisipažino jo neatpažinę. Vietos kelių policija paaiškino, kad ženklas įrengtas ne šiaip sau, o dėl konkrečios rizikos: netoliese veikia mokykla neregiams, todėl pėsčiųjų judėjimas šioje zonoje yra intensyvesnis.

    „Šis ženklas įspėja vairuotojus būti ypač atsargius, nes šioje vietoje gali pasirodyti neregiai pėstieji“, – teigė vietos kelių policijos atstovai.

    Diskusijų kilo ir dėl to, ar toks ženklas apskritai yra teisėtas, nes dalis komentatorių abejojo, ar jis įtrauktas į nacionalinius kelių eismo taisyklių rinkinius. Pareigūnai nurodė, kad ženklas suderintas ir patvirtintas vietos valdžios sprendimu, todėl gali būti naudojamas kaip papildoma eismo saugos priemonė konkrečioje teritorijoje.

    Europoje ir Lietuvoje panašūs įspėjimai paprastai pateikiami standartizuotais kelio ženklais, dažniausiai bendru įspėjamuoju ženklu apie pavojų su papildomomis lentelėmis, kurios patikslina grėsmę. Praktikoje tokie ženklai dažniausiai statomi šalia specialiųjų ugdymo įstaigų, socialinių paslaugų centrų, viešojo transporto stotelių ar pėsčiųjų perėjų, kur regos negalią turintys žmonės kerta gatvę dažniau.

    Eismo saugos specialistai pabrėžia, kad tokiose vietose vairuotojams svarbiausia mažinti greitį, stebėti kelkraščius ir perėjas, o taip pat būti pasirengus sustoti anksčiau nei įprastai. Neregiai gali orientuotis garsais ir taktiliniais paviršiais, tačiau triukšmingoje aplinkoje ar esant dideliam srautui rizika išauga, todėl papildomi įspėjimai keliuose laikomi pagrįsta prevencija.

  • Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Radžastano dykumos pakraštyje planuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo: teritorija, kuri dokumentuose atrodė kaip nenaudojama žemė, pasirodė esanti vietos bendruomenėms šventa. Statybų planai susidūrė ne tik su protestais, bet ir su teisiniais apribojimais.

    Vietos gyventojai teigia, kad pasirinktoje teritorijoje auga apie 6 500 medžių, o pats plotas yra tradiciškai saugomas kaip vadinamasis Oran – bendruomenės globojama sakrali giraitė. Tokiose vietose, pagal papročius ir religinę praktiką, medžių kirtimas laikomas nepriimtinu.

    Konfliktas išaugo, kai paaiškėjo, kad giraitė atlieka ir labai praktišką funkciją: ji prisideda prie žmonių pragyvenimo šiame sausringame regione. Aktyvistai ir vietos atstovai tvirtina, kad giraičių vaisiai ir kiti ištekliai yra svarbūs dideliam skaičiui aplinkinių gyvenviečių gyventojų.

    Šis atvejis išryškino vis dažniau pasaulyje aptariamą problemą: atsinaujinančios energetikos plėtra ne visada sutampa su biologinės įvairovės ir tradicinių bendruomenių interesais. Dideli saulės parkai reikalauja didelių, vientisų plotų, todėl neretai taikosi į menkai urbanizuotas teritorijas, kurios vietos mastu gali būti kritiškai svarbios.

    Teisinė akistata pasiekė Radžastano aukštąjį teismą, kuris laikinai sustabdė darbus ir pareikalavo iš naujo įvertinti teritorijos statusą bei poveikį aplinkai. Teismui buvo argumentuojama, kad vadinamoji „dykynė“ iš tiesų veikia kaip gyvybiškai svarbus ekologinis koridorius.

    Giraičių reikšmė siejama ne tik su vietos žmonių tradicijomis, bet ir su gamtosauga: tokios žaliosios salos sausringuose regionuose padeda stabilizuoti dirvožemį, mažina eroziją ir sudaro sąlygas išlikti vietinėms rūšims. Skelbiama, kad teritorijos apylinkės svarbios ir nykstančių paukščių buveinėms, o tai didina projektų rizikas pagal aplinkosaugos reikalavimus.

    Kol kas projektas atsidūrė teisinėje nežinioje, o vystytojams tenka svarstyti alternatyvas: keisti vietą, mažinti apimtį arba ieškoti sprendimų, kurie leistų išsaugoti jautrias teritorijas. Toks scenarijus tampa vis aktualesnis ir kitose šalyse, kur saulės ir vėjo energetikos plėtra susiduria su saugomomis teritorijomis, ūkininkų interesais ar kultūros paveldo ribojimais.

    Ši istorija primena, kad energetikos transformacijai nepakanka vien techninių skaičiavimų ir saulėtų dienų statistikos. Kuo didesni projektai, tuo svarbiau iš anksto tiksliai įvertinti vietos bendruomenių ryšį su žeme, biologinės įvairovės vertę ir teisinį teritorijų statusą, kad žalioji energija netaptų nauju konfliktų šaltiniu.

  • Anglies dujinimas grįžta į darbotvarkę: Indija skatina projektus, o Lietuvoje tema gali atgimti kitaip

    Indija artėja prie sprendimo pradėti didelės apimties paskatų programą, kuri turėtų paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas į kurą bei chemijos pramonę. Šalis siekia, kad vietinės žaliavos būtų plačiau naudojamos gaminant sintezės dujas, degalus ir chemikalus, taip mažinant priklausomybę nuo importo.

    Viešai svarstomos programos vertė siekia apie 3,95 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,6 mlrd. eurų. Indijos ambicija – iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies dujinimo pajėgumų, todėl kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramonės krypties stiprinimą.

    Kodėl Indija renkasi dujinimą

    Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramonės savarankiškumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje išryškėję tiekimo ir kainų svyravimų rizikos veiksniai paskatino šalis ieškoti alternatyvų importuojamiems angliavandeniliams, ypač suskystintoms gamtinėms dujoms.

    Indija turi vienas didžiausių anglies atsargų pasaulyje, o anglis išlieka jos energetikos sistemos pagrindas. Dėl augančio elektros poreikio ir pramonės plėtros šalyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, todėl vietinės žaliavos panaudojimas pristatomas kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir kainą.

    Europa: CO2 kainos keičia logiką

    Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sudėtingesnė, nes emisijų kaštai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. Dėl to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramoninės dujos ar degalai, daugeliu atvejų pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinančia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.

    Vis dėlto pati dujinimo technologinė kompetencija nepraranda reikšmės: ji gali būti pritaikoma kitoms žaliavoms, ypač biomasės ir atliekų srautams, kai tikslas yra pagaminti sintezės dujas, vėliau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys dažniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei užtikrinama tvari žaliava ir skaidri emisijų apskaita.

    Ar tema gali atgimti Lietuvoje?

    Lietuvoje anglies dujinimo tema istoriškai buvo aptarinėjama regiono energetikos ir pramonės diskusijose, tačiau praktinių prielaidų dideliam anglies projektui nėra. Ribota vietinių tinkamų išteklių bazė ir CO2 kaštai reikštų, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai galėtų tapti ekonomiškai pagrįstu sprendimu.

    Vis dėlto pati idėja gali grįžti kitu pavidalu – per biomasės ar atliekų dujinimo technologijas, kurios teoriškai galėtų padėti tiekti žaliavą pramonei ir prisidėti prie tvaresnių degalų gamybos. Tai ypač aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato didėjančią tvarių aviacinių degalų dalį.

    „Tokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirktų ir patenkintų bent chemijos pramonės poreikius, reikalautų kelių milijonų tonų tinkamų savybių žaliavos, o esant CO2 kaštams tai būtų neapsimoka. Tačiau tuomet sukaupta žinios bazė gali būti panaudota, tik jau su biomasės žaliava“, – sakė prof. Marek Ściążko.

    Ekspertų vertinimu, būtent perėjimas nuo anglies prie biomasės ar kitų alternatyvių srautų yra realistiškiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir vėl atsidurs darbotvarkėje. Praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo žaliavos tiekimo grandinės, ekonomikos, emisijų reikalavimų bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą.

  • Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus didina vienu sparčiausių tempų pasaulyje, tačiau atsinaujinanti energija turi seną iššūkį: gamyba svyruoja, kai saulė nusileidžia arba nuslūgsta vėjas. Kad elektros tinklas išliktų stabilus, reikia kaupti perteklinę energiją ir ją atiduoti tada, kai paklausa auga.

    Būtent todėl Andhra Pradešo miškingose kalvose planuojamas vienas ambicingiausių Indijos energijos kaupimo projektų. Čia kuriama vadinamoji vandens baterija, iš esmės didžiulė hidroakumuliacinė elektrinė, galinti sugerti energijos perteklių ir greitai ją grąžinti į tinklą piko metu.

    Kas yra vandens baterija?

    Hidroakumuliacija pasaulyje laikoma didžiausia elektros energijos kaupimo technologija pagal įrengtą mastą. Principas paprastas: kai elektros per daug ir ji pigi, vanduo siurbiamas į aukščiau esantį rezervuarą, o kai elektros trūksta, vanduo leidžiamas žemyn per turbinas ir gaminama elektra.

    Toks sprendimas ypač naudingas tinklams, kuriuose sparčiai auga saulės ir vėjo dalis. Skirtingai nei dalis cheminių baterijų sistemų, hidroakumuliacinės elektrinės gali tarnauti dešimtmečius, o jų galimybė greitai pereiti nuo siurbimo prie gamybos padeda palaikyti tinklo dažnio stabilumą.

    Upper Sileru: planuojama 1,35 GW galia

    Projektas, žinomas kaip Upper Sileru, numatytas su 1,35 GW bendra galia. Skelbiama, kad elektrinėje turėtų veikti devyni reversiniai agregatai po 150 MW, galintys tiek siurbti vandenį į viršutinį baseiną, tiek gaminti elektrą, kai jos reikia.

    Viešai skelbiamuose projekto aprašymuose minimas tikslas jį užbaigti iki 2030 metais. Projekto mastas leidžia jį priskirti prie didžiausių hidroakumuliacinių iniciatyvų Indijoje, o planuojamas energijos kiekis siejamas su maždaug 3 000 000 namų ūkių metiniu poreikiu pagal vidutines sąnaudas.

    Kas tiekia įrangą ir kuo tai svarbu tinklui?

    Įrangos tiekimo sutartį šiam projektui yra gavusi „GE Vernova“, o darbai vykdomi kartu su Megha Engineering & Infrastructures Limited. Skelbiama, kad bus tiekiamos vertikalios reversinės Francis tipo turbinos, pritaikytos dažnam režimų keitimui ir dideliam efektyvumui.

    Šio tipo elektrinių vertė tinklui atsiskleidžia kasdienėje dinamikoje: dieną, kai saulės generacija didelė, vanduo siurbiamas aukštyn, o vakare, kai paklausa išauga ir saulės gamyba krenta, vanduo leidžiamas žemyn ir gaminama elektra. Greita reakcija leidžia ne tik tiekti galią, bet ir padėti reguliuoti tinklo stabilumą.

    „Hidroakumuliacija leidžia sukaupti perteklinę energiją tada, kai jos daugiausia, ir patikimai ją atiduoti piko valandomis, kai jos labiausiai reikia“, – sakė bendrovės atstovas.

    Praktinė tokios infrastruktūros stiprybė yra ilgaamžiškumas ir palyginti mažas našumo degradavimas per laiką, tačiau išlieka ir ribojimai. Tokiems projektams reikia tinkamos geografijos, vandens išteklių valdymo, ilgesnių statybos terminų ir sudėtingų leidimų bei poveikio aplinkai vertinimų.

    Indijai didinant atsinaujinančios energijos dalį, poreikis ilgos trukmės energijos kaupimui tik augs. Upper Sileru projektas yra signalas, kad šalis lygiagrečiai su naujomis saulės ir vėjo elektrinėmis stiprina ir tinklo atsparumą, nuo kurio priklauso realus energetikos perėjimo patikimumas.

  • Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijos dronų gamintojas „Hoverit“ pranešė užbaigęs svarbų naujo kovinio bepiločio Divyastra Mk-2 bandymų etapą. Pasak bendrovės, aparatas sėkmingai išbandė startą nuo civilinio automobilio, o tai reikšmingai priartina sistemą prie praktinio panaudojimo.

    Tokio tipo sprendimas reiškia, kad dronui nereikia aerodromo ar stacionarios paleidimo infrastruktūros. Pakanka specialiai pritaikyto automobilio ir tinkamos atviros vietos, todėl paleidimo vietą galima greitai keisti, o parengimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Kas yra Divyastra Mk-2

    Divyastra Mk-2 priskiriamas ilgo nuotolio klajojančiajai amunicijai, kuri iš esmės sujungia drono ir valdomo smogiamojo ginklo savybes. Šios klasės platformos pastaraisiais metais plačiai aptariamos dėl jų naudojimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad dronas gali gabenti 50–100 kilogramų kovinę galvutę. Nurodomas veikimo nuotolis siekia nuo 1 500 iki 2 000 kilometrų, todėl toks aparatas būtų pritaikomas smūgiams dideliais atstumais.

    Greitis ir paleidimo mobilumas

    „Hoverit“ teigia, kad Divyastra Mk-2 kreiserinis greitis yra apie 180 kilometrų per valandą. Atakos fazėje dronas, pasak gamintojo, gali įsibėgėti iki maždaug 400 kilometrų per valandą, taip trumpindamas laiką, per kurį į taikinį gali sureaguoti oro gynyba.

    Galimybė startuoti nuo transporto priemonės laikoma vienu svarbiausių konstrukcinių laimėjimų. Mobilus paleidimas mažina priklausomybę nuo konkrečių bazių ir didina išgyvenamumą, nes priešui sudėtingiau iš anksto aptikti ir sunaikinti sistemą dar prieš pakilimą.

    Atsparumas trukdymui ir koordinavimas

    Bendrovė taip pat nurodo įdiegusi vadinamosios spiečiaus logikos elementus, kurie leidžia koordinuoti kelių dronų veiksmus. Tokia sąveika ypač aktuali situacijose, kai gynyba bando perimti ar išsklaidyti pavienius taikinius, o ataka organizuojama iš kelių krypčių.

    Be to, minima šifruota valdymo ryšio sistema ir atsparumas GPS trukdymui. Elektroninė kova, įskaitant navigacijos signalų slopinimą ir ryšio trikdymą, pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti bepiločių efektyvumą.

    „Hoverit“ pabrėžia, kad platforma gali atlikti ne tik smogiamąsias, bet ir žvalgybines užduotis. Tai reikštų, kad tas pats aparatas galėtų rinkti informaciją apie taikinius arba būti panaudotas preciziniam smūgiui, priklausomai nuo misijos poreikio.

    Kitas planuojamas žingsnis, pasak gamintojo, yra starto bandymai naudojant raketinius greitintuvus. Tokia schema paprastai dar labiau praplečia paleidimo scenarijus ir leidžia efektyviau startuoti iš riboto ilgio aikštelių ar sudėtingesnėmis sąlygomis.

  • Kaspijos naftos žaidimas keičiasi: kainas diktuoja Azija, o eksportuotojai priversti persigrupuoti

    Kaspijos naftos žaidimas keičiasi: kainas diktuoja Azija, o eksportuotojai priversti persigrupuoti

    Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos naftos gamintojai vis dažniau atsisako nuspėjamų, ilgalaikių sutarčių ir pereina prie lankstesnės prekybos. Baku vykusiame Kaspijos ir Centrinės Azijos naftos prekybos bei logistikos forume akcentuota, kad rinkos nepastovumas verčia greičiau reaguoti į paklausą ir kainų signalus.

    Ši dinamika atveria nišinių galimybių prekiautojams, tačiau gamintojams reiškia didesnę riziką ir sudėtingesnį planavimą. Kai dalis maršrutų ar rinkų tampa mažiau prieinamos, įmonės vis dažniau svarsto alternatyvas, kurios anksčiau atrodė per brangios.

    „Rinkos dabar labai nepastovios, o nepastovumas visada sukuria nišinių galimybių“, – sakė Colin Nesbeth.

    „Tai yra galimybė prekiautojams, bet gamintojams tai didelis iššūkis“, – pridūrė jis.

    Azija vis labiau diktuoja kainas

    Forume daug dėmesio skirta Azijos perdirbimo centrų įtakai: būtent Kinijos ir Indijos paklausa vis dažniau nulemia kainodaros logiką. Dėl to tiekėjai linksta atsisakyti fiksuotų formulių ir dažniau taikosi prie trumpalaikių arbitražo langų bei greitai besikeičiančių maržų.

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad neapibrėžtumas išliks, tačiau prisitaikymas tampa svarbiausiu konkurenciniu pranašumu. Ši tendencija dera su platesniu globaliu vaizdu, kai naftos paklausos augimas vis labiau siejamas su ne Europos, o Azijos regiono pramonės ir transporto poreikiais.

    Vamzdynai išlieka pagrindas

    Nors alternatyvūs maršrutai vis dažniau aptariami, realybėje naftos srautai ir toliau labiausiai priklauso nuo vamzdynų. Kazachstanas didelę dalį žalios naftos eksportuoja per CPC vamzdyną į Juodąją jūrą, o Azerbaidžanas remiasi BTC koridoriumi; Turkmėnistano energijos kryptis išlieka labiau susieta su dujomis ir rytinėmis rinkomis.

    Kartu auga spaudimas infrastruktūrai prisitaikyti: svarbus tampa ne vien pajėgumas, bet ir lankstumas, galimybė greitai perorientuoti srautus. Papildomą įtampą kuria brangstantis draudimas, logistikos kaštai ir ribotesnis tanklaivių prieinamumas, kai pasauliniai jūrų maršrutai patiria sukrėtimų.

    „Naftos produktams gali būti dar sudėtingiau: šiuo metu vamzdynai per Iraną arba per Kiniją tikriausiai yra realistiškesni“, – sakė Shehryar Omar.

    Kokybė tampa lemiamu argumentu

    Rinkai griežtėjant, vis svarbesnė tampa ne tik apimtis, bet ir naftos kokybė, kuri lemia perdirbimo efektyvumą ir galutinių produktų spektrą. Forume pabrėžta, kad Kaspijos regiono nafta išlieka konkurencinga, o Azerbaidžano „Azeri Light“ išsiskiria kaip aukštos kokybės rūšis, kurią vertina Europos perdirbėjai.

    Kokybiniai parametrai tampa ypač reikšmingi, kai rinkos ieško švaresnių degalų ir didesnės išeigos vidutinių distiliatų segmente, pavyzdžiui, dyzelino ir reaktyvinių degalų. Dėl to regiono gamintojams atsiveria galimybė stiprinti pozicijas ne vien kiekiu, bet ir siūlomos žaliavos savybėmis.

    „Švaresnių degalų paklausa auga visur, o šios rūšys yra būtinos jiems pagaminti“, – sakė Anar Habib.

    Bendras vaizdas rodo, kad regiono rinka pereina į prisitaikymo etapą: gamintojai peržiūri eksporto strategijas, prekiautojai ieško trumpalaikių galimybių, o infrastruktūros sprendimai vertinami per lankstumo prizmę. Azijos paklausos signalai, logistikos kaštai ir kokybinė konkurencija vis dažniau tampa vienu lygties centru.