Tag: Infliacija

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią 2026 metų ketvirtį praktiškai neaugo – bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išliko beveik nepakitęs.

    Kaip skelbia „Euronews“, išankstiniais Japonijos Vyriausybės (Kabinetų biuro) duomenimis, rezultatas nuvylė: ekonomistai prognozavo 0,1 proc. plėtrą, o prieš tai buvęs ketvirtis rodė 0,4 proc. augimą.

    Metiniu perskaičiavimu ekonomika susitraukė 0,1 proc., nors buvo tikėtasi 0,2 proc. augimo. Prie spaudimo prisidėjo brangusi energija, silpna jena, prasti orai ir gamybą trikdę įvykiai.

    Tarp svarbiausių veiksnių minimas naftos kainų šuolis, kuris didino sąnaudas tiek verslui, tiek gyventojams. Japonija importuoja beveik visą naftą, o tiekimo grandinės ir gabenimas per Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyti dėl karo su Iranu.

    Kas labiausiai tempė augimą žemyn

    Papildomą smūgį sudavė silpna jena, nes importuojama energija ir kitos prekės tapo brangesnės. JAV doleris pastaruoju metu siekė apie 160 jenų, kai prieš penkerius metus kursas buvo mažesnis nei 115 jenų už dolerį.

    Infliacija, neįskaičiuojant šviežio maisto, rugsėjį pakilo iki 2,1 proc. (rugpjūtį buvo 1,7 proc.) ir viršijo Japonijos centrinio banko 2 proc. tikslą.

    Gyventojų vartojimas realiąja išraiška mažėjo: privatus vartojimas smuko 0,3 proc. ketvirtis iš ketvirčio – tiek pat, kiek ir ankstesnius tris mėnesius. Prie to prisidėjo ir orai: taifūnai bei smarkios liūtys mažino pirkėjų srautus.

    Augimą slopino ir užsienio prekyba: grynasis eksportas nuo BVP augimo „nuskaičiavo“ 0,6 procentinio punkto – importas didėjo 2,5 proc., o eksportas smuko 0,2 proc.

    Žemės drebėjimo poveikis ir investicijų atsigavimas

    Liepos mėnesį pietvakarių Kiūšiū saloje įvykęs žemės drebėjimas laikinai sutrikdė dalies gamyklų darbą, o tai taip pat prisidėjo prie silpnesnių ketvirčio rodiklių.

    Vis dėlto buvo ir pozityvių signalų: verslo investicijos atšoko 1,6 proc. (metiniu perskaičiavimu – 6,8 proc.), jas rėmė stipri skaitmeninių technologijų paklausa. Augimą palaikė ir didėjusios viešosios atsargos.

    Vertindami duomenis, ekonomistai atkreipė dėmesį, kad bendras BVP rodiklis buvo kiek silpnesnis, nei tikėtasi, o detalesni skaičiai – nedžiuginantys. Kartu pabrėžiama, jog, nepaisant išorinių sukrėtimų, vidaus ekonomika išlieka gana atspari.

    Palūkanų kėlimas gruodį vis dar tikėtinas

    Nors augimas ir sustojo, analitikai mano, kad tai greičiausiai neatgrasys Japonijos centrinio banko nuo dar vieno palūkanų didinimo gruodį – ypač jei infliacinis spaudimas toliau stiprės.

    Tuo metu premjerės Sanae Takaichi vadovaujama Vyriausybė siekia priimti įstatymus dėl maisto produktų mokesčių mažinimo, tačiau planą apsunkina didėjanti valstybės skola ir klausimas, iš ko būtų finansuojamas šis sprendimas.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pagal nominalų BVP JAV doleriais Japonija 2027 metais gali nukristi iš ketvirtos į šeštą vietą pasaulyje, ją aplenktų Indija ir Jungtinė Karalystė.

  • JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    Jungtinės Karalystės ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį išaugo 0,7 proc. – tiek, kiek ir tikėtasi. Augimą labiausiai tempė paslaugų sektorius, ypač su technologijomis susijusios veiklos.

    Kaip skelbia „Euronews“, liepos–rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei antrą ketvirtį, kurio rezultatas buvo patikslintas iki 0,5 proc. Metinis BVP prieaugis siekė 1,9 proc.

    Vien per rugsėjį BVP padidėjo 0,2 proc., tuo metu rugpjūtį ekonomika iš esmės neaugo. Tai rodo, kad trečio ketvirčio pabaigoje augimas išliko teigiamas, nors tempas nebuvo didelis.

    Prie bendro paveikslo prisidėjo ir išoriniai veiksniai: Irano karas didino energijos sąnaudas, o tai paprastai veikia tiek verslo išlaidas, tiek namų ūkių biudžetus.

    Didžiausias postūmis – programavimas ir konsultacijos

    Statistikos duomenimis, paslaugų sektoriaus produkcija trečią ketvirtį paaugo 0,9 proc. Tai tapo pagrindiniu visos ekonomikos augimo šaltiniu.

    Kompiuterių programavimas, konsultacijos ir susijusios veiklos šoktelėjo 4,4 proc., o platesnis informacijos ir ryšių sektorius paaugo 2,1 proc. ONS pažymėjo, kad būtent šios veiklos 2026 metais buvo didžiausias BVP augimo variklis.

    Taip pat nurodyta, kad įmonės, fiksavusios didžiausius apyvartos šuolius, dažnai dirbo su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto tikslią šių technologijų įtaką ekonomikai įvertinti sudėtinga.

    Gamyba augo menkai, statybos traukėsi

    Pramonės produkcija per ketvirtį padidėjo tik 0,1 proc., o statybų sektorius smuko 0,7 proc. Tai reiškia, kad bendrą augimą iš esmės „išnešė“ paslaugos.

    Per tris mėnesius iki rugsėjo apdirbamoji gamyba paaugo 0,9 proc. Labiausiai išsiskyrė kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių segmentas – jo produkcija augo 4,6 proc.

    Finansų bendrovės „AJ Bell“ atstovė Sarah Coles teigė, kad, atsižvelgiant į pasaulinį foną, pragyvenimo išlaidų augimą ir artėjančio biudžeto neapibrėžtumą, trečio ketvirčio augimas laikėsi neblogai, o DI atliko reikšmingą vaidmenį.

    Bank of England: geresnės augimo prognozės, bet brangsta skolinimasis

    Praėjusią savaitę Anglijos bankas padidino JK ekonomikos augimo prognozę 2026 metams iki 1,6 proc., o 2027 metams – iki 1,3 proc. Anksčiau, liepą, abiem metams buvo numatyta po 1,1 proc.

    Centras bankas taip pat ketvirtadaliu procentinio punkto pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. Tai buvo pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Tuo pat metu infliacija rugsėjį pasiekė 3,5 proc. – prie to prisidėjo brangesnės namų ūkių energijos sąskaitos ir didesnės degalų kainos.

    Investicijų strategas Kit Rees iš „Quilter“ augimą apibūdino kaip tvirtą, nors istoriškai neįspūdingą. Jo vertinimu, didesnės darbo sąnaudos, kylančios energijos kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams gali slėgti ekonomiką iki 2027 metų.

  • Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų bendrovių akcijos pirmadienį kilo ir bandė atsiimti dalį praėjusią savaitę patirtų nuostolių, kuriuos sustiprino nerimas dėl galimo dirbtinio intelekto reguliavimo.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos dalyviai taip pat stebėjo situaciją dėl „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango – bendrovė pradėjo nepriklausomą tyrimą, reaguodama į pranešimus apie galimus ryšius su įtariama Kinijos šnipe.

    Praėjusią savaitę dirbtinio intelekto bumui priskiriamos įmonės, ypač lustų gamintojai, patyrė smūgį po JAV vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose demokratai laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Rezultatai interpretuoti kaip rinkėjų nepasitenkinimas Irano karu ir tarifais, kurie, pasak teksto, didino kainas, taip pat – kritiškesnis požiūris į pastaraisiais metais išaugusias duomenų centrų statybas JAV.

    Rinkoje pasigirdo spėlionių, kad naujas Kongresas gali siekti riboti technologijų sektoriaus statybų plėtrą, o tai, kaip teigiama, keltų riziką tūkstančiams darbo vietų.

    Neapibrėžtumą didino ir investuotojų klausimas, kada milžiniškos – šimtais milijardų dolerių skaičiuojamos – investicijos į sektorių pradės atsipirkti.

    Po stipraus išpardavimo ketvirtadienį Volstritas praėjusios savaitės pabaigoje stabilizavosi, o savaitės pradžioje panašią kryptį daug kur pasirinko ir Azijos biržos.

    Didžiausią augimą demonstravo Tokijas, Seulas ir Taipėjus, kur indeksuose didelį svorį turi su dirbtiniu intelektu siejamos technologijų milžinės.

    Japonijos „Nikkei 225“ šoktelėjo daugiau nei 3 proc., augant „Kioxia“, „Tokyo Electron“ ir „Advantest“ akcijoms. Pietų Korėjoje „Kospi“ kilimą stiprino maždaug 3 proc. brangusios „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos.

    Taivano TSMC pabrango beveik 6 proc. ir tempė „Taiex“ indeksą apie 5 proc. į viršų, o Honkonge ir Šanchajuje taip pat fiksuoti ryškesni prieaugiai.

    Tuo pat metu Sidnėjuje, Velingtone ir Maniloje indeksai šiek tiek smuko.

    Nacionalinio Australijos banko atstovė Sally Auld teigė, kad investuotojai atidžiai vertins, ar šis kilimas tėra trumpalaikis – susijęs su pozicijų uždarymu ir „pigių“ akcijų paieška – ar tai tvaresnės tendencijos pradžia.

    Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis rizikos mažinimą skatino baimės dėl DI reguliavimo, kapitalo išlaidų perspektyvos ir laisvų pinigų srautų, o šios temos artimiausiu metu greičiausiai neišsispręs.

    Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad daugelio technologijų bendrovių vertinimai po korekcijos atrodo mažiau brangūs.

    Šią savaitę investuotojai taip pat laukė naujų JAV infliacijos duomenų, o po penktadienį paskelbtos statistikos, rodžiusios gerokai didesnį nei tikėtasi darbo vietų augimą spalį, didėjo dėmesys Federalinio rezervo planams.

    Tekste nurodoma, kad rinkos tuo metu vertino apie 80 proc. tikimybę, jog gruodį Federalinis rezervas kels palūkanų normas.

    „Nvidia“ atveju bendrovė pranešė, kad jos valdyba neturi pagrindo manyti, jog įmonės paslaptys ar nacionalinis saugumas galėjo būti pažeisti, ir pridūrė, kad vadovas yra nusiteikęs toliau vadovauti įmonei.

  • Bank of England pirmąkart nuo 2023-ųjų pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas (Bank of England) bazinę palūkanų normą pakėlė 25 baziniais punktais – nuo 3,75 proc. iki 4 proc. Tai pirmas toks sprendimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, po šio žingsnio Jungtinės Karalystės palūkanų normos tapo aukštesnės nei Lenkijoje. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Už palūkanų didinimą balsavo aštuoni pinigų politikos komiteto nariai, o vienas pasisakė už didesnį – 0,5 procentinio punkto – kėlimą. Tai rodo, kad dalis sprendėjų infliacijos rizikas vertina ypač rimtai.

    Pastarosiomis savaitėmis spaudimas centriniam bankui augo po naujų infliacijos duomenų: rugsėjį metinė infliacija Jungtinėje Karalystėje siekė 3,5 proc. ir buvo gerokai aukščiau nei 2 proc. tikslas.

    Ką nurodė Anglijos bankas

    Anglijos bankas pranešime pažymėjo, kad kol kas esama nedaug įrodymų, jog aukštesnės energijos kainos plačiau persiduotų į kitas kainas ir atlyginimus. Kartu pabrėžta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei anksčiau manyta.

    Vis dėlto bankas įspėjo, kad augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės. Taip pat akcentuota, kad infliacinis spaudimas ekonomikoje išlieka pakankamai didelis, jog pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Atskirai bankas atkreipė dėmesį į pirmines prognozes, pagal kurias 2027 metų viduryje infliacija galėtų pakilti net iki 5 proc. – jei didesnės energijos sąnaudos persiduotų į įmonių ir namų ūkių kaštus.

    Palūkanų pokyčiai ir kituose bankuose

    Straipsnyje taip pat primenama, kad palūkanas 25 baziniais punktais iki 2 proc. pakėlė ir Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas nuo 2023 metų.

    Tuo metu Lenkijos centrinio banko pinigų politikos taryba posėdyje, pasibaigusiame lapkričio 4 dieną, palūkanų normų nepakeitė. Pagrindinė (orientacinė) Lenkijos centrinio banko norma liko 3,75 proc., lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.

  • Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Europos parduotuvėse maisto kainų augimas šiemet buvo santūrus, tačiau švieži produktai brangsta vis ryškiau. Tai ypač matyti tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur šviežių produktų kainos per metus šoktelėjo 8 proc.

    Kai kur kainų temą papildo ir realūs tiekimo sutrikimai. Kaip skelbia „Euronews“, pietų Italijoje spalio pabaigoje dalyje prekybos vietų vaisių lentynos buvo apytuštės, o kai kuriose mažose parduotuvėse pagrindinės prekės galėjo dingti per vieną dieną.

    Maždaug dvi savaites pietų Italijoje kelių ir uostų blokadomis protestavo vilkikų vairuotojai, piktinęsi dyzelino kaina. Dėl to sandėliai sustabdė krovą, o Kampanijos, Apulijos ir Kalabrijos regionuose greitai ėmė trūkti mėsos, šviežio pieno, vaisių ir net geriamojo vandens.

    Bendra kryptis panaši ir kitur Europoje: po ramesnio laikotarpio savaitinis apsipirkimas ima brangti, o didžiausias spaudimas juntamas ten, kur kainas labiausiai veikia energijos ir transporto sąnaudos.

    Energija brangsta labiau nei maistas

    Remiantis preliminariais „Eurostat“ duomenimis, euro zonoje infliacija spalį pasiekė 4 proc. – tai didžiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindinis kainų šuolio variklis buvo energija: kuras, elektra ir šildymas buvo 20,8 proc. brangesni nei prieš metus.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos euro zonoje per metus paaugo 1,6 proc. Tuo metu visoje ES maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos rugsėjį – paskutinį mėnesį, apie kurį turima visų šalių duomenis – buvo vos 0,6 proc. didesnės nei prieš metus.

    Visgi skirtumai tarp produktų grupių ryškėja. Perdirbto maisto, alkoholio ir tabako kainos spalį per metus didėjo tik 0,5 proc., o neperdirbtų produktų (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies) – 4,6 proc., kai rugpjūtį šis augimas buvo 2,7 proc.

    Tai siejama su tuo, kaip maistas pasiekia lentynas: žemės ūkio technika naudoja dyzeliną, šiltnamiams reikia šildymo, o didžioji dalis produkcijos gabenama vilkikais. Kai šios sąnaudos šokteli, greitai gendantys produktai tampa jautriausi.

    Didžiosios ekonomikos ir skirtingi tempai

    Prancūzijoje bendras maisto kainų augimas spalį siekė 1,2 proc., tačiau švieži produktai buvo 8 proc. brangesni nei prieš metus. Šalies statistikos institucijos duomenimis, rugsėjį šis metinis augimas dar siekė 9,5 proc.

    Vokietijoje maistas per metus pabrango 0,4 proc. Portugalijoje neperdirbtų produktų kainos pakilo 3,7 proc. – tiek pat, kiek ir rugsėjį.

    Ispanijoje maisto kainos spalį taip pat kilo, tik lėčiau nei prieš metus. Italija išsiskyrė ir dėl tiekimo sutrikimų, ir dėl spartesnio neperdirbto maisto brangimo.

    Kur kainos kyla labiausiai, o kur krenta

    Rugsėjo duomenys, apimantys visas ES valstybes, rodo, kad didžiausias metinis maisto ir gaiviųjų gėrimų kainų augimas fiksuotas Kipre – 4 proc. Toliau rikiuojasi Ispanija (2,7 proc.), Rumunija (2,6 proc.), Malta (2,5 proc.) ir Portugalija (2,4 proc.).

    Už ES ribų ryškiai išsiskyrė Turkija, kur maisto kainos per metus šoktelėjo 27,6 proc.

    Tuo pat metu 14-oje iš 27 ES šalių maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos buvo mažesnės nei prieš metus. Didžiausias kritimas užfiksuotas Švedijoje – 6,3 proc., po to, kai balandžio 1 dieną šalis perpus sumažino pridėtinės vertės mokestį maistui (nuo 12 proc. iki 6 proc.), o ši priemonė turėtų galioti iki 2027 metų pabaigos.

    Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje maisto kainos taip pat mažėjo – nuo 3,8 proc. iki 4,8 proc.

    Ilgesnis vaizdas: Rytų Europa patiria didžiausią naštą

    Nedidelis metinis kainų pokytis kai kuriose šalyse vyksta po labai didelio šuolio ankstesniais metais. Nuo 2021 metų rugsėjo, kai pradėjo sparčiai kilti energijos kainos, maistas ES, skaičiuojama, pabrango maždaug trečdaliu.

    Vengrijoje kainos per šį laikotarpį pakilo daugiau nei per pusę, o Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje augimas taip pat viršija 50 proc. Tuo metu Liuksemburge, Švedijoje ir Prancūzijoje bendras pabrangimas artimesnis ketvirčiui.

    Ši disproporcija svarbi ir dėl skirtingų namų ūkių įpročių: šalyse, kur maistas sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, net kelių procentų pokytis kasoje gali būti skaudesnis nei valstybėse, kur maistui skiriama mažesnė pajamų dalis.

    Ekonomistai tikisi, kad bendra infliacija dar gali didėti, o maisto kainų augimas, sprendžiant iš spalio tendencijų, gali suintensyvėti kaip tik tuo metu, kai gyventojus pasiekia didesnės žiemos šildymo sąskaitos.

  • Anglijos bankas pirmąkart per daugiau nei 3 metus pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas pirmąkart per daugiau nei 3 metus pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas ketvirtadienį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. – tai pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Palūkanos padidintos 0,25 proc. punkto – nuo 3,75 iki 4 proc. Sprendimas buvo plačiai lauktas, o jo tikslas – pristabdyti infliaciją, kurią šiemet ypač pakurstė išaugusios energijos kainos.

    Kaip nurodoma, pagrindinis infliacijos šuolio veiksnys siejamas su smarkiai pabrangusiu kuru dėl karo su Iranu ir po jo atsiradusių „siaurųjų vietų“ Hormūzo sąsiauryje, kurios spaudė pasaulinę naftos ir dujų pasiūlą.

    Sprendimas priimtas beveik vienbalsiai: aštuoni politikos formuotojai balsavo už ketvirčio punkto didinimą, vienas pasisakė už didesnį – 0,5 proc. punkto – žingsnį.

    Infliacija vėl tolsta nuo 2 proc. tikslo

    Spaudimas centriniam bankui imtis veiksmų, pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, pastaraisiais mėnesiais didėjo. Rugsėjį infliacija Jungtinėje Karalystėje pasiekė 11 mėnesių aukštumas – 3,5 proc., tai gerokai viršija 2 proc. tikslą.

    Anglijos bankas teigė kol kas matantis ribotus įrodymus, kad aukštesnės energijos kainos plačiai persiduoda į kitų prekių kainas ir atlyginimus. Vis dėlto įspėta, kad „infliacinio spaudimo mastas tiekimo grandinėje jau yra pakankamas“, kad pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Kartu pažymėta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės.

    Prognozėse – infliacijos šuolis iki 2027-ųjų vidurio

    Kartu su palūkanų sprendimu Anglijos bankas paskelbė ketvirtines prognozes ir perspėjo, kad infliacija iki 2027 metų vidurio gali pasiekti apie 5 proc. – daugiau nei rugsėjį fiksuoti 3,5 proc.

    Banko vertinimu, brangstanti energija laikui bėgant atsispindės tiek namų ūkių, tiek verslo sąskaitose, todėl kainų spaudimas gali tapti labiau užsitęsęs.

    Tuo pačiu pakeltos ir ekonomikos augimo prognozės: dabar tikimasi, kad Jungtinės Karalystės ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2027 metais – 1,3 proc. Liepą bankas buvo prognozavęs po 1,1 proc. abiem laikotarpiams.

    Andrew Bailey: tolesni didinimai galimi, bet ne neišvengiami

    Anglijos banko vadovas Andrew Bailey signalizavo, kad palūkanų normos ateityje dar gali būti keliamos, tačiau tai nėra automatinis scenarijus.

    „Šiandienos didinimas neturėtų būti laikomas pirmuoju neišvengiamos ilgos palūkanų kėlimų serijos žingsniu. Tačiau, kol konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus išspręstas, mažai tikėtina, kad tai bus paskutinis didinimas“, – sakė jis.

    Rinkose taip pat fiksuojamas skolinimosi kaštų kilimas: straipsnyje pažymima, kad etaloninės dvejų metų hipotekos palūkanos nuo rugsėjo pradžios buvo išaugusios beveik puse procentinio punkto.

    Anglijos banko sprendimas priimtas po panašių palūkanų didinimų JAV Federalinėje rezervų sistemoje ir Europos Centriniame Banke – irgi reaguojant į infliaciją, kurią didino dėl karo su Iranu pabrangusi energija.

  • Lenkijos centrinis bankas: nauja infliacijos prognozė prastesnė, palūkanos paliktos 3,75 proc.

    Lenkijos centrinis bankas paskelbė, kad naujausioje lapkričio infliacijos ir BVP projekcijoje kitų metų infliacija matoma aukštesnė nei buvo prognozuota liepą. Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos taryba paliko palūkanų normas nepakeistas.

    Kaip nurodoma Lenkijos nacionalinio banko (NBP) pranešime, taryba susipažino su lapkričio projekcijos rezultatais. Joje pateikiami tikėtinų kainų ir ekonomikos augimo tempų intervalai keliems ateinantiems metams.

    Pagal šių metų vertinimą, infliacija su 50 proc. tikimybe turėtų patekti į 3,1–3,2 proc. intervalą. Projekcijos sudarytos darant prielaidą, kad palūkanų normos išliks nepakitusios, ir remiantis duomenimis, turėtais iki 2026 metų spalio 15 dienos.

    Lietuvos skaitytojams tokios naujienos svarbios bent jau dėl regiono ekonomikos: Lenkija – didžiausia Baltijos šalių kaimynė ir reikšminga prekybos partnerė, o infliacijos ir palūkanų kryptis dažnai veikia ir investuotojų lūkesčius visame regione.

    Palūkanos Lenkijoje nepasikeitė

    Po dviejų dienų posėdžio pinigų politikos taryba nusprendė palūkanų normų nekeisti. Pagrindinė – referencinė – norma ir toliau siekia 3,75 proc.

    Kartu pranešta ir apie kitas normas: indėlių palūkanų norma palikta 3,25 proc., lombardo – 4,25 proc. Taip pat nurodytos vekselių rediskonto (3,8 proc.) ir diskonto (3,85 proc.) normos.

    Infliacijos ir BVP intervalai 2026–2028 metams

    Projekcijoje teigiama, kad 2026 metais metinė kainų dinamika su 50 proc. tikimybe turėtų būti 3,1–3,2 proc. (liepos projekcijoje buvo numatytas 2,4–3,3 proc. intervalas).

    2027 metais infliacijos intervalas įvardytas 3,1–5,3 proc. (anksčiau – 1,5–4 proc.), o 2028 metais – 1,4–4,4 proc. (anksčiau – 0,8–3,9 proc.).

    BVP augimo tempai, remiantis ta pačia 50 proc. tikimybe, 2026 metais įvardyti 3,2–4,1 proc. (liepą – 3–4,4 proc.). 2027 metais nurodomas 1,9–3,8 proc. intervalas (anksčiau – 1,8–3,7 proc.), o 2028 metais – 1,7–3,9 proc. (anksčiau – 1,9–4,1 proc.).

    Ką pabrėžė pinigų politikos taryba

    Taryba atkreipė dėmesį, kad pagal greitą Lenkijos statistikos tarnybos (GUS) įvertį 2026 metų spalį infliacija sumažėjo iki 3,5 proc., kai rugsėjį siekė 4,1 proc. Pasak pranešimo, tam įtakos turėjo pigę degalai, lyginant su rugsėju.

    Taip pat pažymėta, kad spalį mažėjo ir bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus maisto ir energijos kainas. Tuo pat metu turimi duomenys rodo, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinis BVP augimo tempas sulėtėjo.

    Pranešime nurodoma, kad rugsėjį mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba, skaičiuojant metinį pokytį, augo, o statybos ir montavimo apimtys mažėjo.

    Taryba pabrėžė, jog tolesni sprendimai priklausys nuo gaunamos informacijos apie infliacijos perspektyvas ir ekonominį aktyvumą. Tarp rizikų įvardijami ir išoriniai veiksniai – žaliavų kainos, pasaulinė infliacija bei geopolitinė situacija – taip pat fiskalinė politika, energijos kainų reguliavimo sprendimai, ekonomikos aktyvumo dinamika ir darbo užmokesčio augimas.

  • NBP prognozuoja: infliacija Lenkijoje 2027 metais gali siekti iki 5,3 proc., palūkanos kol kas nekeistos

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) paskelbė naują infliacijos projekciją, kuri rodo prastesnį scenarijų 2027 metams: kainų augimas gali siekti iki 5,3 proc.

    Nors Lenkijos pinigų politikos taryba palūkanų normų nepakeitė, būtent ši prognozė tapo svarbiausia naujiena po posėdžio.

    Pagrindinė NBP palūkanų norma ir toliau yra 3,75 proc. (taip pat nurodytos lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.). Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Naujoje projekcijoje pabrėžiama, kad kova su infliacija gali užtrukti ilgiau, nei buvo manyta dar prieš kelis mėnesius – ypač vertinant 2027 metų perspektyvas.

    Kas pasikeitė infliacijos prognozėje

    NBP analitikų lapkritį parengta projekcija, sudaryta remiantis duomenimis iki 2026 metų spalio 15 dienos, yra mažiau optimistinė nei liepos vertinimas.

    Pagal naujausius skaičiavimus, 2027 metais infliacija Lenkijoje su 50 proc. tikimybe gali būti 3,1–5,3 proc. intervale.

    Dar prieš keturis mėnesius blogiausiu atveju buvo numatyta 4 proc. viršutinė riba, o dabar ji pakelta 1,3 procentinio punkto.

    Atnaujintos ir BVP augimo prielaidos

    Kartu NBP atnaujino ir ekonomikos augimo projekciją. Šioje dalyje pokyčiai mažesni nei infliacijos prognozėje.

    NBP vertinimu, Lenkijos BVP 2027 metais gali augti 1,9–3,8 proc. tempu.

    Kokias rizikas įvardija pinigų politikos taryba

    Po posėdžio paskelbtame pranešime pabrėžta, kad tolesni sprendimai dėl palūkanų priklausys nuo gaunamos informacijos – kitaip tariant, taryba laikosi laukimo pozicijos ir stebės duomenis.

    Tarp rizikų, galinčių daryti įtaką kainų dinamikai, įvardyta vyriausybės fiskalinė politika, sprendimai dėl energijos kainų, tarptautinė situacija bei darbo užmokesčio augimo tempas.

    NBP komunikacijoje akcentuojama, kad palūkanų normų trajektoriją lems daugelis veiksnių, įskaitant Lenkijos vyriausybės politiką ir pasaulinių rinkų aplinką.

    Pranešime taip pat pažymima, jog greitas grįžimas prie NBP infliacijos tikslo (2,5 proc.) vėl nutolo – bent jau pagal dabartinius projekcijos skaičius.

  • Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindine kainų augimo priežastimi išliko brangusi energija.

    Greitąjį įvertį paskelbęs „Eurostat“ nurodė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc., o ekonomistai spalio rezultatui prognozavo būtent 4 proc. Vien per spalį, palyginti su rugsėju, kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc.

    4 proc. rodiklis yra didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo, kai infliacija euro zonoje siekė 4,3 proc. Taip pat tai reiškia, kad kainos kyla dukart sparčiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamas 2 proc. tikslas.

    Tuo metu vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktai, išliko 2,5 proc. Tai rodo, kad didžiausią spaudimą kainoms ir toliau daro būtent energijos komponentas.

    Energija vėl tapo pagrindiniu veiksniu

    „Eurostat“ duomenimis, energijos kainos buvo 20,8 proc. didesnės nei prieš metus (rugsėjį metinis augimas siekė 18,9 proc.). Vien per spalį energijos kainos pakilo 1,4 proc.

    Energija sudaro apie 9 proc. euro zonos „pirkinių krepšelio“, todėl, esant tokiam metiniam šuoliui, ji prie bendro 4 proc. infliacijos rodiklio prisidėjo maždaug 1,9 procentinio punkto. Kitaip tariant, beveik pusę bendros infliacijos paaiškina energijos brangimas.

    Paslaugų kainų augimas nežymiai paspartėjo iki 3,3 proc. (nuo 3,2 proc.). Kadangi paslaugos sudaro beveik pusę krepšelio, net ir nedideli pokyčiai šiame segmente daro apčiuopiamą įtaką bendrai infliacijai.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 1,6 proc. (rugsėjį – 1,3 proc.). Neapdoroto maisto – pavyzdžiui, šviežių vaisių, daržovių ar mėsos – infliacija paspartėjo iki 4,6 proc. nuo 4 proc., o tai gali reikšti, kad energijos kainų šokas vis labiau atsispindi ir parduotuvių lentynose.

    Kur kainos kilo sparčiausiai ir kur – lėčiausiai?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Italijoje: metinė infliacija čia pakilo iki 5,6 proc. nuo 4,2 proc. rugsėjį. Per vieną mėnesį kainos Italijoje paaugo 1,2 proc. – tai didžiausias mėnesinis kilimas euro zonoje.

    Belgijoje infliacija pakilo iki 5,2 proc. nuo 4,5 proc., Suomijoje – iki 3,4 proc. nuo 2,7 proc. Graikijoje metinė infliacija pasiekė 5,6 proc., Estijoje – 3,6 proc., Prancūzijoje – 3,8 proc., Bulgarijoje – 6 proc., Portugalijoje – 3,9 proc.

    Iš viso infliacija paspartėjo 13-oje iš 21 euro zonos valstybių, šešiose sulėtėjo, o dviejose liko nepakitusi.

    Aukščiausia infliacija euro zonoje ir toliau fiksuojama Lietuvoje – 6,1 proc., tiek pat kaip ir rugsėjį. Bulgarija, įsivedusi eurą 2026 metų sausio 1 dieną, išliko antra pagal šį rodiklį su 6 proc. metine infliacija.

    Mažiausia infliacija užfiksuota Maltoje – 2,3 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija su 2,8 proc. ir Slovakija su 2,9 proc.

    Vokietija išsiskyrė: kainos net kiek smuko

    Vokietija tapo ryškiausia išimtimi: metinė infliacija joje sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,3 proc., o kainos, palyginti su rugsėju, smuko 0,1 proc.

    Pagrindinė priežastis – nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos galiojantis degalų mokesčių sumažinimas. Kadangi Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, šis kritimas turėjo reikšmės ir bendram euro zonos vidurkiui.

    Infliacija taip pat kiek sumažėjo Ispanijoje (iki 4,9 proc. nuo 5 proc.) ir Liuksemburge (iki 4,9 proc. nuo 5,2 proc.). Nedidelių mažėjimų fiksuota ir Austrijoje, Maltoje bei Slovakijoje.

    Ką tai gali reikšti ECB sprendimams?

    ECB spalio 29 dieną paliko indėlių palūkanų normą 2,5 proc. po to, kai ją kėlė birželį ir rugsėjį. ECB vadovė Christine Lagarde tuomet teigė, kad buvo svarstytas ir dar vienas didinimas, bet galiausiai nuspręsta palaukti.

    Spalio infliacijos duomenys rodo dvilypę situaciją: bendras rodiklis kyla ir yra dukart didesnis už tikslą, tačiau bazinė infliacija nejuda. Ekonomistai svarsto, ar energijos brangimas persimes į platesnį kainų ratą – pavyzdžiui, atlyginimus, nuomą ar paslaugų kainas.

    Oxford Economics ekonomistas Nicola Nobile komentare teigė, kad šie duomenys sustiprina argumentus dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Tuo metu „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Claus Vistesen ir Melanie Debono prognozavo 25 bazinių punktų didinimą gruodį ir dar vieną – 2027 metų kovą.

    Prognozių rinkose gruodžio 16–17 dienomis vyksiančiame ECB posėdyje ketvirčio punkto didinimo tikimybė vertinta apie 84 proc. Būtent tame posėdyje turėtų būti pristatytos ir naujos ECB ekonominės prognozės.