CP v2

Tag: Infliacija

  • ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį paliko pagrindines euro zonos palūkanų normas nepakeistas ir toliau vertina, kiek atsinaujinęs energijos kainų šokas dėl karo Irano regione gali persiduoti infliacijai. Indėlių galimybės palūkanų norma išliko 2,25 proc., o ji laikoma svarbiausiu ECB orientyru.

    Taip pat nepakeistos ir kitos dvi pagrindinės normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos išlaikytos 2,40 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,65 proc. Šios trys palūkanos formuoja pinigų politikos sąlygas bankams ir galiausiai daro įtaką paskolų bei indėlių kainai gyventojams ir verslui.

    ECB pripažino, kad energijos kainų perspektyva išlieka itin nepastovi, o neapibrėžtumas – didelis. Bankas pabrėžė, jog stebės šoko intensyvumą ir trukmę bei galimus netiesioginius ir antrinio poveikio kanalus, kai brangesnė energija pradeda kelti platesnį kainų lygį.

    „Neapibrėžtumas išlieka didelis, o visas energijos kainų šoko poveikis infliacijai dar neatsiskleidė“, – sakoma ECB pranešime.

    Sprendimas priimtas po to, kai patvirtinta, jog euro zonoje metinė infliacija birželio mėnesį sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,2 proc. gegužę. Bazinė infliacija, iš kurios eliminuojami labiausiai svyruojantys energijos ir maisto komponentai, taip pat lėtėjo iki 2,4 proc., todėl ECB įgijo daugiau laiko įvertinti rizikas.

    Pauzė įvyko praėjus maždaug šešioms savaitėms po pirmojo palūkanų pakėlimo per beveik trejus metus. Tą kartą sprendimą skatino karinių veiksmų sukelti energijos kainų svyravimai ir užsitęsęs spaudimas kainoms, o ECB akcentavo, kad infliacija tvariai prie 2 proc. tikslo sugrįžtų tik vėliau, jei prireiktų papildomo griežtinimo.

    ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu vengė įsipareigoti aiškiam palūkanų keliui, pabrėždama sprendimų priklausomybę nuo duomenų. Rinkos dalyviams tai reiškia, kad rudenį, kai bus atnaujintos prognozės, diskusijos dėl dar vieno palūkanų didinimo išlieka realios.

    Didžiausia rizika – energijos brangimas, kuris gali atgaivinti infliacijos spaudimą antrąjį metų pusmetį. Ilgiau išsilaikančios aukštesnės naftos ir dujų kainos paprastai pirmiausia didina sąskaitas namų ūkiams, o vėliau gali persiduoti prekių ir paslaugų kainoms per transporto, gamybos bei logistikos kaštus.

    ECB sprendimas išsiskiria platesniame centrinių bankų kontekste. JAV Federalinio rezervo tikslinis palūkanų intervalas siekia 3,50–3,75 proc., Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanas laiko ties 3,75 proc., o Šveicarijos nacionalinis bankas bazinę normą išlaiko ties nuliu.

    Artimiausiomis dienomis sprendimus dėl palūkanų priims ir ECB svarbiausi partneriai – Federalinis rezervas bei Anglijos bankas. Kol kas finansų rinkose vyrauja lūkestis, kad abi institucijos artimiausiame posėdyje palūkanų nekeis, tačiau energijos kainų ir infliacijos dinamika gali greitai pakeisti prognozes.

  • Karo su Rusija kaina Lenkijai: ekspertai skaičiuoja smūgį BVP, infliacijai ir valiutai

    Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir ieškant būdų spausti Vakarus, saugumo ekspertai vis dažniau svarsto scenarijus, kurie apimtų ir NATO rytinį flanką. Lenkija, kaip viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ir logistikos mazgų regione, tokiose analizėse minima tarp labiausiai pažeidžiamų taikinių.

    Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginę plataus masto invaziją: realistiškesni modeliai apima raketinius smūgius, kibernetines atakas, diversijas prieš infrastruktūrą ir riboto masto karinę operaciją pasienio regione. Tokie veiksmai galėtų sukelti ne tik karines, bet ir didelio masto ekonomines pasekmes, kurios greitai paliestų kasdienį vartojimą, įmonių veiklą ir finansų sistemą.

    Trys scenarijai ir jų kaina

    Lenkijos verslo organizacijų analitikai savo vertinimuose paprastai skiria kelis eskalacijos lygius: nuo ribotų smūgių iki regioninės ofenzyvos ir aukšto intensyvumo karo. Net ir „švelniausiu“ atveju prognozuojamas reikšmingas ekonomikos susitraukimas, nes iš karto kristų investuotojų pasitikėjimas, brangtų draudimas ir logistika, o dalis verslų stabdytų veiklą dėl rizikos.

    Vidutinio scenarijaus atveju, kai konfliktas paliestų atskirus regionus, poveikis stiprėtų dėl gyventojų perkėlimo ir rinkų praradimo. Vertinimuose minima, kad vidaus migracija galėtų siekti apie 2 000 000 žmonių, o tai reikštų spaudimą socialinėms sistemoms, būstui, savivaldybių biudžetams ir darbo rinkai.

    Aukšto intensyvumo karo atveju prognozės tampa dramatiškos: galimas daugiau nei 50 proc. BVP kritimas, staigus nedarbo šuolis ir itin didelis kainų augimas. Analizėse minima, kad infliacija galėtų peržengti hiperinflacijos ribą, o tai paprastai sugriauna įprastus atsiskaitymo ir taupymo mechanizmus.

    Kodėl infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu?

    Didžiausią ekonominį šoką dažniausiai sukelia ne vien fronto linija, o smūgiai logistikai ir energetikai. Analitikai išskiria rizikas, susijusias su naftos importo kanalais, perdirbimo pajėgumais ir stambiais logistikos terminalais, per kuriuos juda prekės į Europą ir iš jos.

    Raketiniai smūgiai ar diversijos prieš uostus, naftos terminalus, perdirbimo gamyklas ar geležinkelio mazgus reikštų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius. Tokiu atveju brangtų transportas, smuktų eksportas, o kai kurių prekių rinkoje atsirastų trūkumas, ypač jei būtų pažeistos degalų tiekimo grandinės.

    „Masinis valstybės skolos finansavimas gali paskatinti spontanišką perėjimą prie atsiskaitymų eurais, o nacionalinė valiuta prarastų dalį vaidmens“, – sakė ekonomistas Piotras Soroczyńskis.

    Valiuta, skola ir „euroizacijos“ rizika

    Karas arba net ilgalaikė jo grėsmė paprastai didina valstybės išlaidas: gynybai, infrastruktūros apsaugai, gyventojų paramai, verslo kompensacijoms. Jei didelė šių išlaidų dalis finansuojama skola, o centrinis bankas būtų spaudžiamas ją „monetizuoti“, kyla rizika, kad gyventojai ir verslas pradės vengti nacionalinės valiutos.

    Tokiu atveju atsiranda reiškinys, vadinamas „euroizacija“, kai didesnės vertės sandoriai, santaupos ar kainodara persikelia į eurus. Tai nebūtinai yra oficialus euro įvedimas, tačiau praktikoje jis mažina nacionalinės valiutos patikimumą ir apsunkina pinigų politiką.

    Papildomą spaudimą darytų ir įsipareigojimai eurais: silpnėjant zlotui, brangtų skolos aptarnavimas, o tai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Dėl to išaugtų palūkanų našta ir sumažėtų erdvė finansuoti viešąsias paslaugas net ir nutolus nuo tiesioginių karo veiksmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios prognozės yra scenarijų analizė, o ne neišvengiama baigtis, tačiau jos aiškiai rodo vieną tendenciją: šiuolaikinėje ekonomikoje karinė rizika greitai virsta finansine rizika. Todėl prioritetu laikomas ne tik gynybos stiprinimas, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumas, tiekimo grandinių diversifikavimas bei finansinės sistemos stabilumo priemonės.

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • Degalų kainos šauna aukštyn: dyzelinas artėja prie 2 eurų, valdžia svarsto, ar reikės naujų priemonių

    Lenkijoje degalų kainos šią vasarą pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus: analitikų vertinimu, dyzelino litras mažmeninėje rinkoje gali peržengti 8 zlotų ribą. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų valiutos kursų lygį, tai yra maždaug 1,80 euro už litrą ar daugiau, o benzinas 95 artėja prie 1,70 euro už litrą.

    Kainų šuolį lėmė keli sutapę veiksniai: pasibaigusios laikinos lengvatos ir rinkos reguliavimo priemonės, brangstanti nafta bei įtempta situacija pasaulinėse tiekimo grandinėse. Daugeliui vairuotojų tai reiškia brangesnes keliones, o verslui – didesnes transporto sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda ir į prekių bei paslaugų kainas.

    Pasaulinė įtampa kelia kainas

    Energetikos rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į geopolitines rizikas, ypač Artimuosiuose Rytuose. Bet koks neapibrėžtumas dėl naftos gabenimo maršrutų ar pasiūlos ribojimų didina kainų svyravimus, o didžiausią spaudimą Europoje dažnai patiria dyzelino segmentas.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad dyzelinas brangsta sparčiau nei benzinas, nes jo paklausą vasarą tradiciškai didina žemės ūkio darbai, statybos ir intensyvesnis krovinių vežimas. Kai pasiūla įtempta, kainos degalinėse reaguoja greitai.

    „Dyzelino kainoms įtaką daro ne tik naftos kaina, bet ir tai, kiek rinkoje realiai yra paruošto produkto. Šiuo metu būtent dyzelino pusėje jaučiamas didžiausias spaudimas“, – sakė degalų rinkos analitikas.

    Ką tai reiškia ekonomikai?

    Brangstant degalams, pirmiausia didėja logistikos kaštai: tiek vežėjams, tiek įmonėms, kurios prekes paskirsto po šalį. Tai dažnai tampa papildomu infliacijos veiksniu, nes transporto dedamoji yra įskaičiuojama į plataus vartojimo prekių kainas.

    Kitas kanalas – vartojimas. Didesnė dalis gyventojų pajamų iškeliauja degalams, todėl mažiau lieka kitoms išlaidoms, o tai gali lėtinti vidaus paklausą ir ekonomikos augimą. Būtent dėl šios priežasties politikams kyla dilema: ar palikti rinką veikti savarankiškai, ar svarstyti laikiną pagalbą, kuri sumažintų kainų spaudimą.

    Ar valdžia grįš prie priemonių?

    Anksčiau Lenkijoje taikyti sprendimai, skirti amortizuoti degalų brangimą, biudžetui kainavo milijardus zlotų, tai yra apie 1–1,2 milijardo eurų. Dėl to naujas plataus masto paketas būtų sudėtingas, ypač jei viešieji finansai įtempti ir trūksta rezervų.

    Vis dėlto, jei degalų kainos ir toliau kils, rinkoje neatmetama galimybė, kad gali būti ieškoma siauresnių, tikslinių sprendimų. Tokiu atveju tikslas būtų ne tik palengvinti naštą vairuotojams, bet ir sumažinti riziką, kad brangus dyzelinas taps papildomu smūgiu transportui, prekybai ir bendrai kainų dinamikai.

    Kol kas prognozės atsargios: vasaros pabaigos kryptis priklausys nuo naftos kainų, regioninių konfliktų dinamikos ir dyzelino pasiūlos Europoje. Vairuotojams tai reiškia vieną dalyką – artimiausios savaitės degalinėse gali būti dar brangesnės.

  • Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Irano laisvojoje valiutų rinkoje Teherane JAV dolerio kursas pasiekė naują rekordą ir perkopė 1,94 mln. rialų ribą. Valiutos nuvertėjimą paskatino atsinaujinusi karinė ir politinė įtampa regione, didinanti gyventojų bei verslo norą santaupas laikyti užsienio valiuta.

    Remiantis rinkos duomenimis, doleris šeštadienį buvo kotiruojamas apie 1,941 mln. rialų, tai yra maždaug 1,67 proc. daugiau nei ankstesnės dienos neoficiali uždarymo kaina. Kartu brango ir euras, kuris pasiekė apie 2,22 mln. rialų, pakilęs maždaug 1,64 proc.

    Naujausias šuolis reiškia, kad nuo metų pradžios rialas dolerio atžvilgiu prarado apie 43,7 proc. vertės: metų pradžioje doleris laisvojoje Teherano rinkoje siekė apie 1,35 mln. rialų. Tokia dinamika rodo gilėjantį nepasitikėjimą nacionaline valiuta ir augančius lūkesčius, kad kainos kils dar sparčiau.

    Geopolitika vėl spaudžia kursą

    Straipsnyje aprašoma, kad kursas smarkiai kito reaguodamas į įvykius: po JAV ir Izraelio oro smūgių vasario 28 dieną doleris buvo pakilęs iki 1,72 mln. rialų. Vėliau, laikinai sutrikus ekonominei veiklai ir sumažėjus paklausai užsienio valiutai, kursas trumpam buvo nusileidęs iki maždaug 1,46 mln. rialų.

    Rinka jautriai reagavo ir į politinius signalus: po Donaldo Trumpo grasinimų balandžio 7 dieną smogti Irano kritinei infrastruktūrai doleris šoktelėjo iki 1,63 mln. rialų. Paskelbus apie paliaubas kursas buvo sumažėjęs iki maždaug 1,525 mln. rialų, tačiau įtampai atsinaujinus rialas vėl ėmė sparčiai silpti.

    Tekste taip pat minimas trumpas pasitikėjimo atsigavimas po Teherano ir Vašingtono pasirašyto susitarimo memorandumo, kai doleris grįžo iki maždaug 1,53 mln. rialų. Vis dėlto vėlesni nesutarimai šį efektą panaikino, o doleris vėl priartėjo prie 1,7 mln. rialų ribos.

    Infliacija pasiekė rekordines aukštumas

    Rialo nuvertėjimą dar labiau sustiprina jau ir taip įtempta vidaus ekonominė padėtis. Oficialūs duomenys rodo, kad metinė vartotojų kainų infliacija nuo 52,6 proc. 2025 metų gruodį pakilo iki maždaug 68 proc. 2026 metų vasarį, o praėjusį mėnesį, kaip teigiama tekste, pasiekė 88,6 proc.

    Silpnesnė valiuta paprastai didina importo kainas, o tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios priklauso nuo įvežamų prekių, žaliavų ar technologijų. Kartu didėja infliacijos lūkesčiai, todėl kainų kilimas įgauna pagreitį, o namų ūkiams tampa vis sunkiau išlaikyti perkamąją galią.

    Analizuojant situaciją, svarbus ir lūkesčių faktorius: geopolitinė rizika, prekybos ir logistikos trikdžiai bei neapibrėžtumas dėl energijos išteklių ir laivybos saugumo per Hormūzo sąsiaurį didina spaudimą valiutų rinkai. Tokiais laikotarpiais gyventojai ir įmonės dažniau ieško saugesnių aktyvų, o tai dar labiau silpnina rialą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Praktinis padarinys yra paprastas: nuvertėjus rialui, brangsta importuojamos prekės, vaistai, įranga ir dalis maisto produktų, o kainų šuoliai greitai persiduoda į kasdienes išlaidas. Verslui tai reiškia didesnę savikainą, sunkiau prognozuojamus kaštus ir didesnę riziką investicijoms.

    Kol išlieka aukšta įtampa ir nėra aiškios stabilizacijos programos, valiutos svyravimai gali išlikti dideli. Tai didina tikimybę, kad Iranas toliau susidurs su užsitęsusia infliacijos ir valiutos nuvertėjimo spiralės rizika, kurią sustabdyti ypač sunku be plataus masto pasitikėjimą grąžinančių sprendimų.

  • Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Europos namų ūkių biudžetus pastaraisiais metais spaudė pandemijos pasekmės, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šuoliai ir rekordinė infliacija. Nors nominalūs atlyginimai daug kur augo, kainos kilo greičiau, todėl daliai dirbančiųjų perkamoji galia taip ir neatsistatė.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vertinant gyventojų gerovę svarbiausi yra realieji atlyginimai, kai pajamų pokytis lyginamas su infliacija. Būtent ši metrika parodo, ar už tą patį atlyginimą galima nusipirkti daugiau, ar mažiau prekių ir paslaugų.

    OECD 2026 metų užimtumo apžvalgoje, kurioje vertintos 27 Europos valstybės, skaičiuojama, kad nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio realieji atlyginimai smuko devyniose šalyse. Per tą patį laikotarpį euro zonoje realieji atlyginimai sumažėjo apie 1,8 proc.

    Kodėl atlyginimai nespėjo paskui kainas?

    OECD analitikai atkreipia dėmesį, kad 2022–2023 metų pragyvenimo brangimo krizė dar buvo jaučiama ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Viena pagrindinių priežasčių – kolektyvinės sutartys ir derybos dėl darbo užmokesčio dažnai atnaujinamos ne kasmet, todėl atlyginimų korekcijos vėluoja.

    Pasak OECD, minimalūs atlyginimai daugelyje šalių dažniausiai buvo keliami sparčiau ir labiau priartėjo prie kainų kilimo, tačiau tai ne visada kompensavo bendrą infliacijos poveikį. Didžiausią spaudimą pajuto vidutines pajamas gaunantys darbuotojai, kurių išlaidos būstui, energijai ir maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Kur realieji atlyginimai smuko labiausiai?

    Didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis fiksuotas Italijoje – apie 6,1 proc. Ekspertai tai sieja su lėtu kolektyvinių sutarčių atnaujinimu, silpnesne produktyvumo dinamika ir vangiu ekonomikos augimu, dėl ko nominalūs atlyginimai į infliaciją reagavo per lėtai.

    Ryškesni nuosmukiai matyti ir Čekijoje bei Švedijoje, kur realieji atlyginimai taip pat sumažėjo keliomis procentinėmis dalimis. Nedidelis, bet neigiamas pokytis fiksuotas ir tokiose šalyse kaip Danija, Ispanija, Slovakija, Suomija, Airija bei Šveicarija.

    Kas išsiskyrė augimu?

    Tyrime išskirtiniu atveju įvardijama Turkija, kur realiųjų atlyginimų augimas statistiškai siekė apie 78,6 proc., tačiau ekonomistai įspėja, kad toks skaičius gali pervertinti faktinį gyvenimo lygio šuolį. Akcentuojama, jog startinė bazė 2021 metais buvo žema, o dalį augimo nulėmė minimalios algos kėlimai ir vėlesnis atsistatymas po ankstesnių ekonominių sukrėtimų.

    Europos Sąjungoje didžiausias realiųjų atlyginimų augimas fiksuotas Vengrijoje – apie 29,8 proc., o Lenkijoje – apie 16,5 proc. Tarp euro zonos šalių ryškiausiai išsiskyrė Lietuva, kur realieji atlyginimai, pagal OECD duomenis, augo apie 14,8 proc., o Latvijoje – apie 7,4 proc.

    Didžiosiose Europos ekonomikose situacija buvo nevienoda: Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai augo apie 3,6 proc., Vokietijoje – apie 0,9 proc., Prancūzijoje pokytis buvo minimalus, o Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas kritimas. OECD pabrėžia, kad šiuos skaičius gali keisti vėlesni energijos kainų svyravimai, kurie tiesiogiai veikia infliaciją ir namų ūkių perkamąją galią.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • WIG20 pasiekė naują šio ralio rekordą, bet finišavo žemiau: ar 3 800 punktų riba bus išlaikyta?

    Varšuvos biržos didžiųjų bendrovių indeksas WIG20 trečiadienį dar kartą atnaujino šio kilimo bangos rekordą ir trumpam pakilo iki 3 830 punktų. Vis dėlto sesijos pabaigoje investuotojų entuziazmas priblėso, o indeksas smuktelėjo 0,4 proc. ir užsidarė ties 3 803 punktų riba.

    Rinkos dalyvių akys dabar krypsta į 3 800 punktų lygį, kuris vertinamas kaip svarbus psichologinis ir techninis slenkstis. Jo išlaikymas gali rodyti, kad pastarojo meto kilimas kol kas nesibaigia, tačiau vis daugiau kalbama ir apie galimą pauzę po spartaus šuolio.

    „Sesija kartu patvirtino išsiveržimą virš 3 800 punktų, bet ir priminė, kad po staigių kilimų rinka dažnai sustoja konsolidacijai“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Platesniame kontekste dalis Varšuvos biržos indeksų demonstravo didesnį atsparumą: bendras WIG dienos metu taip pat buvo pasiekęs naujas aukštumas, o vidutinių bendrovių mWIG40 užfiksavo naują viršūnę ir sesiją baigė ties 10 034 punktais, pakilęs 0,2 proc. Tuo metu smulkių bendrovių sWIG80 nuo ankstesnių rekordų, pasiektų pavasario pabaigoje, išlieka nuosaikiai nusileidęs.

    Kiek trūksta iki istorinio rekordo?

    WIG20 visų laikų rekordas siekia 3 940 punktų ir buvo užfiksuotas 2007 metais. Po trečiadienio uždarymo iki šio lygio indeksui trūksta kiek daugiau nei 3,5 proc., todėl rinka priartėjo prie zonos, kurioje dažnai didėja svyravimai ir dalis investuotojų linkę fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis svarbiausia bus ne tik bandymai artėti prie 3 900 ar net 4 000 punktų, bet ir tai, ar pavyks išsaugoti virš 3 800 punktų susiformavusį pagrindą. Jei indeksas imtų tvariau kristi žemiau šios ribos, didėtų tikimybė, kad prasidės gilesnė korekcija.

    Kas palaiko apetitą rizikai?

    WIG20 impulso fonui svarbūs ir išoriniai veiksniai, ypač JAV makroekonominiai rodikliai ir jų įtaka palūkanų normų lūkesčiams. Rinkas pastaruoju metu palaikė lėtėjanti infliacija JAV: metinis vartotojų kainų indekso augimas sumažėjo iki 3,5 proc., o tai sustiprino viltis, kad pinigų politika artimiausiu metu gali būti griežtinama lėčiau.

    Tokios nuotaikos paprastai skatina investuotojus grįžti į rizikingesnį turtą, tarp jų ir į akcijas besivystančiose rinkose. Kartu tai gali palaikyti kapitalo srautus į Vidurio Europos regioną, nors trumpalaikiai svyravimai išlieka tikėtini.

    „WIG20 išsiveržė iš kelių mėnesių konsolidacijos, o tai atveria galimybę formuotis dar vienai augimo bangai, tačiau spartus kilimas didina ir korekcijos riziką“, – sakė Noble Securities analitikas Jacekas Borawskis.

    Bankai traukėsi, bet indeksas kilo

    Įprastai bankų sektorius laikomas vienu svarbiausių WIG20 krypties veiksnių, nes jo svoris rinkoje reikšmingas. Pastaruoju metu bankų indeksas per metus yra pakilęs apie 50 proc., o per dvejus metus augimas siekia apie 80 proc., tačiau šįkart situacija buvo neįprasta.

    WIG20 naujos viršūnės buvo pasiektos tuo metu, kai bankų sektorius dvi dienas iš eilės silpo ir kiekvieną kartą krito daugiau nei 1 proc. Tai rodo, kad kilimą bent trumpuoju laikotarpiu palaikė kiti sektoriai, tačiau taip pat didina klausimų, ar ralis taps platesnis ir tvaresnis.

    Rinkos dalyviai dabar laukia, ar WIG20 sugebės stabilizuotis virš 3 800 punktų, ir ar pirkėjų jėgų užteks artėti prie 2007 metų rekordo. Net ir esant palankiam fonui, po pastarųjų savaičių šuolio tikėtina, kad investuotojai dažniau rinksis atsargesnę taktiką ir bus jautresni bet kokiems signalams apie galimą korekciją.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.