CP v2

Tag: Infliacija

  • El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    FAO perspėjimas: rizikos susideda

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

    Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

    Kaip konfliktas persiduoda į maistą

    Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

    FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

    „Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

    El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

    El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

    FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

    Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

    Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

    FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

    Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

    Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

    Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: strateginės naftos atsargos seka, o kainų šuolio rizika auga

    Jau kelias savaites išlieka sutrikę svarbūs jūrų transporto keliai Artimuosiuose Rytuose, o viena jautriausių vietų – Ormuzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Nors tokio masto logistinis smūgis paprastai greitai persiduoda degalinių kainoms, rinkos iki šiol išvengė staigaus šoko.

    Analitikų vertinimu, santykinę ramybę palaiko ne „stebuklingas“ pasiūlos atsistatymas, o ypač aktyvus strateginių atsargų naudojimas. Tai reiškia, kad dabartinis stabilumas perkamas mažėjančiu saugumo rezervu, o ilgėjant krizei rizikos kaupiasi kiekvieną dieną.

    Kas laiko kainas vietoje?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investuotojai vis dar tikisi greito politinio sprendimo ir jūrinių maršrutų atlaisvinimo. Tokie lūkesčiai atsispindi ir išvestinių sandorių kainodaroje, kur įtampa ne visada įkainojama taip, kaip būtų galima tikėtis esant ilgalaikiam tiekimo sutrikimui.

    „Jeigu kas nors žiemą būtų pasiūlęs scenarijų, kad sąsiauris bus blokuojamas kelis mėnesius, dauguma tikėtųsi gerokai didesnių naftos kainų“, – sakė degalų rinkos ekspertas Dawidas Czopekas.

    Tačiau toks „tikėjimo scenarijus“ turi silpną vietą: jei susitarimas neįvyksta, rinkai tenka staigiai perskaičiuoti riziką. Tuomet kainų reakcija gali būti ne palaipsnė, o šuoliška – ypač jei atsargų lygiai priartėja prie ribos, kai jų naudojimas ima kelti grėsmę energetiniam saugumui.

    Atsargos senka, o trūkumas tampa fizinis

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad kritinis momentas gali ateiti tada, kai ilgesnį laiką nejudančios siuntos ima reikšti nebe finansinę, o realią prekių stoką. Kitaip tariant, problema persikelia iš biržų grafikų į sandėlius, uostus ir gamybos grandines.

    Šį poslinkį stiprina ir tai, kad tanklaiviai bei krovininiai laivai, negalėdami judėti įprastais maršrutais, keičia kryptis arba vėluoja, o tiekimo grandinėse atsiranda „skylė“, kurią užlopyti greitai sunku. Jei tokia situacija užsitęsia, verslui tenka valdyti trūkumą mažinant paklausą, o tai didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Rafinerijų ribos ir infliacijos domino

    Situaciją komplikuoja tai, kad pasauliui svarbi ne tik žaliavinė nafta, bet ir paruošti produktai, tokie kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Jei regione sutrinka rafinavimo pajėgumai arba tiekimas, rinkai ima trūkti būtent galutinių produktų, kurie tiesiogiai reikalingi transportui ir pramonei.

    Net ir dideli gamintojai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus, nes rafinerijos pritaikytos konkrečių rūšių naftai, o pakeisti žaliavos struktūrą „per naktį“ sudėtinga. Tai technologinis ir logistinis apribojimas, dėl kurio pakaitalas dažnai būna brangesnis ir lėtesnis.

    Kartu didėja infliacijos rizika: brangesnė energija ir sutrikusios žaliavų bei chemijos produktų tiekimo grandinės paprastai greitai persiduoda transporto kaštams, trąšų kainoms ir galiausiai maisto prekių krepšeliui. Jei krizė užsitęstų, centriniai bankai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp ekonomikos skatinimo ir infliacijos suvaldymo.

    Ekspertai perspėja, kad dabartinis laikotarpis yra „langas“, kai dar galima išvengti blogiausio scenarijaus. Jei maršrutai nebus atlaisvinti ir atsargų naudojimas tęsis tuo pačiu tempu, kainų stabilumas gali pasirodyti laikinas, o vartotojų sąskaitos už degalus ir energiją – vėl tapti vienu svarbiausių ekonominių klausimų.

  • Ar Europoje vėl brangs skolinimasis? Energijos kainų šuolis ir stagfliacijos rizika spaudžia ECB

    Energijos kainų brangimas Europoje, paaštrėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose, vėl kelia klausimą, ar infliacija euro zonoje iš tiesų tvariai grįžta prie 2 proc. tikslo. Rinkos dalyviai vis dažniau vertina scenarijų, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų mažinimą gali atidėti, o kraštutiniu atveju svarstyti ir griežtesnę poziciją.

    Pagrindinis rizikos taškas – galimi tiekimo trikdžiai viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų srautų. Net ir be faktinių sutrikimų, vien geopolitinė rizika paprastai išaugina žaliavų kainų priedą, kuris greitai atsispindi degalų, šildymo ir elektros sąskaitose.

    Kaip energija vėl kursto infliaciją

    Energijos kainų šokas euro zonoje dažniausiai veikia per kaštų kanalą: brangsta gamyba pramonėje, logistika, paslaugos, o vėliau tai persiduoda vartotojų kainoms. Dėl to, net jei ankstesniais mėnesiais matėsi dezinflacijos ženklų, bendras kainų augimas gali vėl paspartėti.

    ECB dilema ta, kad energijos brangimas ypač greitai išpučia bendrą infliaciją, o jei brangimas užsitęsia, ima kilti ir bazinės infliacijos rizikos. Tokiu atveju bankui sunkiau pagrįsti palūkanų mažinimą, nes tikslas – sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. – tolsta.

    ECB sprendimus gali stabdyti lūkesčiai

    Monetarinėje politikoje kritiškai svarbu, ar visuomenė ir verslas didesnes energijos kainas vertina kaip laikiną šoką, ar kaip naują normą. Jei įsitikinama, kad brangimas ilgalaikis, tai dažnai virsta antriniais efektais: darbuotojai prašo didesnių atlyginimų, įmonės drąsiau kelia kainas, o infliacijos lūkesčiai įsitvirtina.

    Tokiu scenarijumi ECB tenka rinktis tarp dviejų blogybių: per anksti atlaisvinta politika rizikuoja įtvirtinti kainų spaudimą, o griežtesnės palūkanos gali dar labiau slopinti jau ir taip trapų augimą. Dėl to bankas paprastai siunčia signalą, kad vertins duomenis ir energetikos šoko pobūdį, o sprendimai gali būti lėtesni, nei tikėjosi rinkos.

    Stagfliacija – rizikos scenarijus

    Ekonomistai vis dažniau primena stagfliacijos riziką, kai aukštesnė infliacija sutampa su silpnu augimu. Europai tai ypač jautru, nes energija yra reikšminga sąnaudų dalis, o dalis pramonės tebėra prisitaikymo prie brangesnių išteklių fazėje.

    Jei energijos kainų šuolis užsitęstų, namų ūkių perkamoji galia mažėtų, o verslui augtų sąnaudos, todėl investicijos ir vartojimas silpnėtų. Toks fonas didintų spaudimą ECB išlaikyti palūkanas aukštesnes ilgiau, net jei ekonomikos aktyvumas aiškiai lėtėja.

    Artimiausiais mėnesiais svarbiausiais indikatoriais taps energetikos kainų dinamika, infliacijos lūkesčiai ir darbo rinkos signalai. Nuo to priklausys, ar ECB galės grįžti prie nuosaikesnio palūkanų mažinimo kelio, ar Europos ekonomikai teks ilgiau gyventi su brangesniu skolinimusi.

  • Turkija vėl ant rinkų ribos? Teismo sprendimas supurtė Stambulo biržą ir lira patyrė spaudimą

    Turkijos finansų rinkos vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre po teismo sprendimo, susijusio su pagrindinės opozicinės partijos valdymo pokyčiais. Žinia iš karto persimetė į biržą ir valiutą: Stambulo akcijų rinka smuko, o Turkijos lira patyrė papildomą pardavimo spaudimą.

    Rinkų dalyviai tokias naujienas vertina ne tik kaip vidaus politikos epizodą, bet ir kaip signalą apie politinės kontrolės stiprėjimą. Tokia interpretacija paprastai didina rizikos vengimą ir skatina kapitalą ieškoti saugesnių alternatyvų, ypač kai šalis jau yra jautri išoriniams šokams.

    Greita reakcija biržoje ir valiutoje

    Po sprendimo sustiprėjusi įtampa išryškėjo per kainų svyravimus: akcijų rinkoje daugėjo išpardavimo, o lira silpo. Didėjant kintamumui, rinkoje vėl atsinaujino spėlionės apie galimas institucijų priemones stabilumui palaikyti, nes Turkijoje istorijoje būta laikotarpių, kai valiutos kursas buvo ginamas aktyvesniais veiksmais.

    Valiutos stabilizavimas dažnai veikia trumpuoju laikotarpiu, tačiau investuotojai vertina ir kainą: tokios priemonės gali didinti spaudimą užsienio atsargoms bei kelti klausimų dėl politikos nuspėjamumo. Dėl to, net ir sumažinus momentinę paniką, rizikos premija šalies turtui gali išlikti aukšta.

    Vyriausybė ramina, bet pasitikėjimas trapi

    Finansų ministras Mehmetas Simsekas viešai tikino, kad bus tęsiama makroekonominio stabilizavimo programa ir kova su infliacija. Pastaraisiais mėnesiais Ankara siekė atkurti patikimumą griežtesne pinigų politika ir labiau ortodoksiniais sprendimais, todėl valdžiai svarbu parodyti nuoseklumą.

    Vis dėlto investuotojų akyse esminis klausimas išlieka institucijų nepriklausomumas ir taisyklių pastovumas. Jei politiniai sprendimai ima dominuoti prieš ekonominę logiką, net ir griežtesnė politika gali būti vertinama kaip laikina, o ne struktūrinė kryptis.

    Infliacija ir nuspėjamumo problema

    Turkija vis dar susiduria su labai aukšta infliacija, kuri viršija 30 proc., o tai mažina gyventojų perkamąją galią ir apsunkina verslo planavimą. Aukšta infliacija kartu su valiutos silpnumu paprastai didina importo kainas, o tai gali palaikyti kainų kilimo spiralę.

    Rinkoms svarbu ne tik dabartiniai rodikliai, bet ir trajektorija: ar bus išlaikyta griežta pinigų politika, ar fiskalinė drausmė išliks, ir ar politinė įtampa nepastūmės šalies atgal į sprendimus, kurie anksčiau didino disbalansus. Būtent todėl politinės naujienos Turkijoje dažnai taip greitai persikelia į biržą ir lirą.

    Trumpuoju laikotarpiu Turkijos ekonomika balansuoja tarp pastangų stabilizuoti kainas ir rinkų poreikio matyti aiškią, nuspėjamą kryptį. Kuo ilgiau išlieka politinis neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad kapitalas bus atsargesnis, o rinkų jautrumas naujienoms išliks padidėjęs.

  • Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad pasaulinė naftos rinka šią vasarą gali priartėti prie pavojingos ribos, jei tiekimas neatsistatys, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį ir toliau bus ribojamas. Agentūros vadovas Fatih Birol Londone akcentavo, kad dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose rinkos gali patekti į vadinamąją raudonąją zoną.

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų transporto koridorių, todėl bet kokie apribojimai ten greitai persiduoda kainoms, draudimo įkainiams ir pristatymo terminams. IEA vertinimu, rizika išauga tada, kai paklausa išlieka aukšta, o tiekimo grandinėje mažėja atsargų amortizavimo galimybės.

    Kas yra raudonoji zona?

    Fatih Birol pabrėžė, kad didžiausias pavojus nebūtinai yra staigus kainų šuolis per kelias dienas, bet nuoseklus atsargų mažėjimas iki lygio, kai rinka tampa itin jautri bet kokiam papildomam sukrėtimui. Tokiu atveju užtenka vieno incidento logistikoje ar gamyboje, kad kainų svyravimai taptų staigūs, o tiekimas kai kuriose rinkose sutriktų.

    „Jei tiekimas negrįš į normą, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį liks smarkiai apribotas, naftos rinka gali atsidurti raudonojoje zonoje“, – sakė Fatih Birol.

    Pasak IEA, papildomą įtampą didina tai, kad dalis valstybių jau naudojo strategines atsargas siekdamos stabilizuoti rinką. Kai strateginiai ir komerciniai rezervai sumažėja, šalys turi mažiau instrumentų greitai sušvelninti kainų šoką ir fizinio tiekimo trūkumus.

    Strateginės atsargos ir infliacijos rizika

    IEA narių šalys pastaraisiais mėnesiais iš strateginių rezervų į rinką yra išleidusios apie 400 milijonų barelių naftos. Tai reikšmingas kiekis pasauliniu mastu, tačiau toks sprendimas turi ribas: atsargų papildymas vėliau gali tapti brangesnis, ypač jei kainos išlieka aukštos.

    IEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnės naftos kainos tiesiogiai veikia degalų, transporto ir logistikos sąnaudas, o tai persiduoda į platesnį prekių ir paslaugų kainų lygį. Tokia dinamika dažniausiai labiausiai smogia besivystančioms ekonomikoms, kur energijos sąnaudos sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį.

    „Atsargų mažinimas prieš vasaros sezoną ir aukštos naftos kainos didina infliacijos spaudimą bei kelia riziką ekonomikos stabilumui“, – sakė Fatih Birol.

    Ką reikštų ilgalaikiai sutrikimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys sutrikimai gali paveikti ne tik degalų kainas, bet ir tarptautinę prekybą: brangtų laivybos paslaugos, ilgėtų maršrutai, didėtų draudimo ir rizikos kaštai. Kraštutiniu atveju tai gali paveikti ir aviacijos sektorių, nes reaktyvinių degalų kainos yra itin jautrios naftos svyravimams.

    Pasak Fatih Birol, net ir sumažėjus įtampai, karo ar sabotažo paveiktos gavybos, perdirbimo ir logistikos infrastruktūros atstatymas gali trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus. Tokie terminai reiškia, kad rinka gali išlikti jautri ir po politinių sprendimų ar paliaubų.

    Tuo pat metu dalis rinkos analitikų įspėja, kad kainų lygis gali greitai pasikeisti, jei konfliktas atsinaujintų arba jei apribojimai Ormuze sustiprėtų. Tokiu scenarijumi būtų didesnė tikimybė tiekimo trūkumams ir staigesniems kainų šuoliams, kurie dažniausiai persiduoda vartotojams per degalines ir šildymo sąskaitas.

  • Minova Ekochem streikas baigtas: sutarta dėl daugiau nei 10,5 proc. algų augimo ir metinės premijos

    Lenkijoje veikiančiose „Minova Ekochem“ gamyklose pasiektas susitarimas, užbaigęs neterminuotą darbuotojų streiką. Darbuotojams numatytas bendras atlyginimų didinimas, viršijantis 10,5 proc., taip pat metinė premija, prilygstanti vieno mėnesio baziniam atlygiui.

    Susitarimą su darbdaviu gegužės 21 dieną pasirašė profesinių sąjungų atstovai trijuose bendrovės padaliniuose Lenkijoje. Gamyba įmonėje atnaujinta gegužės 22 dieną, o darbuotojai į darbą grįžo po keturių protesto dienų.

    Kaip didės atlyginimai?

    Atlyginimų augimas numatytas dviem etapais: pirmoji dalis siekia 6 proc. ir taikoma nuo gegužės. Antroji dalis įsigalios kitų metų sausį, o darbuotojams taip pat žadamas atlygio didėjimas ir 2027 metais.

    Susitarime įtvirtintas principas, kad būsimų metų algų augimas turėtų būti susietas su infliacija ir ją viršyti. Kitaip tariant, jei metinė infliacija siektų, pavyzdžiui, 5 proc., atlyginimai turėtų didėti 6 proc.

    Atlyginimų pakėlimas su išlyginimu už sausį, vasarį, kovą ir balandį darbuotojus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. Tuo pačiu metu numatyta išmokėti ir metinę premiją, lygią vienam mėnesiniam baziniam atlygiui.

    Kas lėmė susitarimą?

    Derybos dėl atlyginimų, pasak profesinių sąjungų, vyko nuo metų pradžios, tačiau ilgą laiką proveržio nebuvo. Darbuotojų atstovai siekė 12 proc. atlyginimų augimo ir 100 proc. mėnesinio atlygio dydžio metinės premijos, o darbdavio siūlymai buvo gerokai mažesni.

    Vykstant kolektyvinio ginčo procedūroms, nei derybos, nei mediacija rezultatų nedavė, todėl gegužės 18 dieną prasidėjo neterminuotas streikas. Ketvirtąją protesto dieną į Lenkiją atvyko „Minova Global“ vadovybės atstovas, po to derybos paspartėjo.

    „Tai buvo labai sunkios derybos. Galiausiai pavyko pasirašyti susitarimą, bet iki galo nesame patenkinti, nes darbuotojai tikėjosi didesnių algų jau dabar“, – sakė Adamas Lazaras, „Solidarność“ pirmininkas „Minova Ekochem“ gamykloje Siemianovicų Šlionskių mieste.

    Kiek žmonių dirba ir ką gamina?

    Trijuose „Minova Ekochem“ padaliniuose Lenkijoje dirba 277 žmonės, iš jų 123 darbuotojai – Siemianovicų Šlionskių gamykloje. Šiame padalinyje gaminami klijai inkarams bei putos, naudojamos kasybos sektoriuje.

    Profesinių sąjungų vertinimu, susitarimo pasiekti nebūtų pavykę be darbuotojų ryžto ir streiko. Jos taip pat pabrėžia organizacinę ir teisinę paramą, kurią teikė regioniniai profesinių sąjungų atstovai.

  • Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais išlieka tarp europiečių, kurie labiausiai nori keliauti, nors sprendimus vis dažniau koreguoja ekonominis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa. Naujausioje „Europ Assistance“ vasaros atostogų barometro apžvalgoje matyti, kad atostogos daugeliui vis dar siejamos su gerove ir emocine pusiausvyra.

    Apklausa, atlikta kartu su „Ipsos“, rodo, kad atostogauti šiemet planuoja 82 proc. Portugalijos gyventojų. Šį rodiklį Europoje lenkia tik Jungtinė Karalystė, kur kelionių planų turi 84 proc. gyventojų.

    Kartu auga ir planuojamas kelionių biudžetas. Portugalijoje vidutinės išlaidos didžiosioms atostogoms per metus padidėjo 147 eurais ir pasiekė 1 662 eurus, tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei pernai.

    Nors biudžetas auga, Portugalija vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio, kuris siekia 2 089 eurus. Europos kontekste portugalai pagal planuojamas išlaidas išlieka žemiau lyderių: didžiausias vidutinis biudžetas fiksuojamas Šveicarijoje, kur jis siekia 3 100 eurų.

    Populiarėja vietinės kelionės

    Nepaisant geopolitinių rizikų, dalis portugalų ir toliau renkasi užsienio kryptis, o tarp populiariausių minimos Ispanija, Italija ir Brazilija. Vis dėlto ryškėja nuosekli vietinio turizmo kryptis: 47 proc. respondentų teigia labiau linkę keliauti šalies viduje.

    Tuo pat metu tarptautinių kelionių dalis, palyginti su 2025 metais, šiek tiek traukiasi: nuo 43 proc. iki 42 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dalis keliautojų renkasi trumpesnes, arčiau esančias ir lengviau planuojamas išvykas.

    Saugumas tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis kryptį. Europoje 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių planuojant kelionę, o tai rodo augantį jautrumą rizikoms, palyginti su ankstesniais metais.

    Portugalijoje nerimas dėl ginkluotų konfliktų ir galimų teroro išpuolių išsiskiria ypač aukštais rodikliais. Apklausoje 70 proc. respondentų teigia į tai atsižvelgiantys renkantis kryptį, o 67 proc. kaip riziką įvardija terorizmo grėsmę.

    Kainos išlieka pagrindinis stabdis

    Nors noras keliauti didelis, finansinės priežastys išlieka pagrindiniu argumentu atsisakyti atostogų. Tarp neplanuojančių keliauti portugalų 49 proc. nurodo, kad svarbiausia priežastis yra poreikis taupyti.

    Infliacija taip pat stipriai veikia lūkesčius: baimė, kad kainos „suvalgys“ laisvalaikio biudžetą, Portugalijoje yra ryškiausia Europoje. Barometro duomenimis, šį nerimą mini 90 proc. respondentų, ir tai yra 5 proc. daugiau nei pernai.

    Vis dėlto dauguma planų neatsisako: 78 proc. portugalų ketina šią vasarą leistis bent į vieną kelionę. Tai beveik nekintantis rodiklis, išliekantis šiek tiek aukščiau Europos vidurkio, kuris siekia 77 proc.

    Aviacijos kurą gali paveikti krizė

    Prie kelionių kainų ir saugumo klausimų prisideda ir aviacijos sektoriaus įtampa dėl reaktyvinių degalų tiekimo. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi apie Europos atsargų pažeidžiamumą, o rizika siejama su tiekimo grandinėmis ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, įskaitant svarbius transportavimo koridorius.

    Prognozuojama, kad dėl brangstančių reaktyvinių degalų gali kilti lėktuvų bilietų kainos ir mažėti pasiūla, ypač piko sezono metu. Kol kas skelbiama, kad atšauktų skrydžių dalis Europoje dėl degalų trūkumo nesiekia 1 proc., tačiau vežėjai jau koreguoja tvarkaraščius.

    Portugalijos institucijos savo ruožtu teigia stebinčios situaciją ir palaikančios ryšį su rinkos dalyviais dėl degalų atsargų valdymo. Finansų ministerija viešai akcentavo, kad bet kokie didesni sutrikimai galėtų smarkiai smogti ekonomikai, nes didelė dalis turistų į Portugaliją atvyksta lėktuvais.

    Augant neapibrėžtumui, Europos Komisija rengia rekomendacijas oro linijoms dėl efektyvesnio reaktyvinių degalų naudojimo ir tiekimo logistikos. Keliautojams tai reiškia, kad 2026 metų vasaros planuose vis svarbesni tampa lankstūs bilietai, ankstyvas rezervavimas ir alternatyvų numatymas, jei kainos ar skrydžių pasiūla keistųsi.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.