CP v2

Tag: Infliacija

  • OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) atnaujintoje tarpinėje apžvalgoje pakėlė 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 proc. Organizacija teigia, kad pasaulis energijos kainų šoką, kilusį dėl karo su Iranu, kol kas sugeria geriau, nei buvo baimintasi.

    Vis dėlto OECD pabrėžia, kad tai nereiškia grįžimo į ankstesnį tempą: lyginant su praėjusiais metais fiksuotu 3,4 proc. augimu, prognozuojamas rezultatas rodo aiškų lėtėjimą. Kartu 2027 metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto iki 3 proc.

    Atnaujinimas apėmė daug regionų. JAV 2026 metais turėtų augti 2,2 proc., euro zonos ekonomika – 1 proc., Japonijos – 0,8 proc., o Kinijos prognozė palikta 4,5 proc.; G20 ekonomikai bendrai numatomas 3,1 proc. augimas.

    OECD nurodo, kad po karinių smūgių Iranui energijos kainos šoktelėjo, tačiau poveikį sušvelnino keli veiksniai. Tarp jų – sukauptos naftos atsargos, papildoma pasiūla iš gamintojų už Persijos įlankos ribų ir kai kuriose šalyse taikytos tikslinės, laikinos paramos priemonės.

    Organizacija taip pat pažymi, kad finansinės sąlygos išliko palyginti palankios: akcijų rinkos kilo, o kreditavimas nemažoje dalyje ekonomikų nebuvo staigiai užsuktas. Papildomą impulsą, pasak OECD, suteikia investicijos į dirbtinis intelektas, kurios gali didinti našumą ir prekybos apimtis, nors grąža dar nėra garantuota.

    Kas kelia daugiausia nerimo?

    OECD įspėja, kad pagerėję skaičiai yra trapūs, o infliacija išlieka viena svarbiausių grėsmių. Dėl brangstančios naftos ir dujų centriniai bankai kai kur vėl griežtina pinigų politiką, o tai reiškia brangesnes paskolas gyventojams ir verslui.

    Prognozuojama, kad G20 šalių metinė infliacija šiemet sieks 4,1 proc., o euro zonoje – 3 proc. Kylant palūkanoms, spaudimas gali persikelti į būsto rinką, įmonių investicijų planus ir vartojimą.

    Kita rizika – didėjančios valstybių skolinimosi sąnaudos. OECD atkreipia dėmesį, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių obligacijų pajamingumai pakilo į daugiametes aukštumas, todėl valstybėms, turinčioms didelę skolą ir deficitą, gali būti sudėtingiau finansuoti poreikius.

    „Didėjantys obligacijų pajamingumai dar aiškiau rodo, kad būtina stiprinti pastangas suvaldyti ir perskirstyti valdžios išlaidas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir stiprinti pajamas, kad skola ilgainiui būtų tvari“, – teigiama OECD vertinime.

    Tarp kitų grėsmių įvardijamas ir galimas užsitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, galintis išlaikyti aukštas energijos kainas. Taip pat minimi su orais susiję tiekimo sutrikimai, pavyzdžiui, stipraus El Ninjo poveikis derliui ir maisto kainoms.

    Galiausiai OECD perspėja, kad didelės investicijos į DI ne visada gali atsipirkti taip greitai, kaip tikisi rinkos, todėl dalis optimizmo gali būti pervertinta. Tai reikštų silpnesnį produktyvumo šuolį ir kuklesnį prekybos pagyvėjimą, nei numatyta dabartinėse prognozėse.

    Ką tai reiškia Europai?

    Euro zonoje OECD išskiria skirtingus valstybių tempus: Ispanijai 2026 metais prognozuojamas 2,6 proc. augimas, o Vokietijai – 1,1 proc.; Italijai – 0,9 proc., Prancūzijai – 0,4 proc. Bendrai euro zonai tiek 2026, tiek 2027 metais numatomas 1 proc. augimas.

    Tokie skirtumai rodo, kad Europa į augimo kelią grįžta nevienodai, o sprendimus lems ir energetikos kainų raida, ir vidaus paklausos atsigavimas. Kartu skolos aptarnavimo brangimas gali riboti vyriausybių galimybes ilgiau remti vartotojus ir verslą, jei energetikos krizė užsitęstų.

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.

  • Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.

    Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.

    Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.

    Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.

    „Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.

    Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo

    ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.

    ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.

    Ar degalai gali brangti dar labiau?

    ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.

  • Lenkijos prezidentas teikia Seimui įstatymą dėl pigesnių degalų: siūlo riboti maržas ir mokesčius

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama laikinai sumažinti degalų kainas. Projekte numatyta galimybė krizės laikotarpiu riboti degalų įmonių maržas ir taikyti papildomas mokesčių lengvatas, kad mažėjimas pasiektų vairuotojus.

    Pagrindinis siūlomų priemonių tikslas – suteikti Vyriausybei įrankius reaguoti į staigius kainų šuolius rinkoje. Projektas orientuotas į benzino, dyzelino ir biokomponentų kainodarą, kai didesnę galutinės kainos dalį sudaro ne tik žaliavos kaina, bet ir mokesčiai bei prekybos grandinės antkainiai.

    Kada būtų skelbiamas kainų režimas?

    Įstatymo projekte apibrėžiama, kada situacija laikoma „ypatingu sutrikimu“ degalų rinkoje. Vienas iš kriterijų siejamas su „Brent“ rūšies naftos vidutinės atsiskaitymo kainos pokyčiu per 14 prekybos dienų, lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus – jei augimas siektų bent 20 proc.

    Numatyta, kad tokiu atveju Vyriausybė galėtų įvesti laikinus ribojimus: nustatyti didžiausias leistinas rafinavimo, importo ir pardavimo maržas, taip pat – prireikus – mažmeninę maksimalią degalų kainą. Projekte pabrėžiama, kad maržos būtų apibrėžiamos kaip konkrečios sumos, o ne procentai, siekiant atskirti maržų kontrolę nuo žaliavos kainos svyravimų.

    Maržų ribojimas, ataskaitos ir baudos

    Projektas numato, kad kainų ir maržų reguliavimo režimas galėtų būti įvedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, su galimybe jį pratęsti, tačiau bendra trukmė negalėtų viršyti 12 mėnesių. Taip pat siūloma įtvirtinti atskaitomybę dėl rafinavimo maržų bei administracines sankcijas, jei taikomos maržos viršytų nustatytą ribą.

    Kartu projektu aptariama galimybė krizės metu koreguoti akcizą poįstatyminiu aktu. Tokia konstrukcija reikštų, kad mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės būtų derinamos, priklausomai nuo situacijos rinkoje ir politinio sprendimo dėl vartotojų apsaugos.

    Mokesčių lengvatos ir poveikis infliacijai

    Viena ryškiausių projekto nuostatų – laikinas mažmeninės benzino, dyzelino ir biokomponentų prekybos atleidimas nuo mažmeninės prekybos mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip siekiama sumažinti viešųjų finansinių naštų „susidėjimą“ galutinėje kainoje ir užtikrinti, kad mokestinės lengvatos realiai atsispindėtų degalinių kainose.

    Projekte pateikiamas ir platesnis ekonominis argumentas: jei degalų litras atpigtų maždaug 2 zlotais, tai dėl degalų svorio vartotojų kainų krepšelyje infliacija galėtų sumažėti apie 1,2 procentinio punkto. Toks efektas, vertinant pagal projekte minimus skaičiavimus, priartintų infliaciją prie Lenkijos centrinio banko tikslo – 2,5 proc.

    Tuo pat metu Lenkijos politinėje darbotvarkėje tęsiamos diskusijos dėl vadinamojo „netikėtų pelnų“ apmokestinimo degalų sektoriuje, kurio lėšos būtų nukreipiamos vartotojų apsaugos programoms. Prezidento pozicija šiuo klausimu anksčiau kėlė ginčų dėl teisėkūros principų, ypač dėl galimo teisės aktų taikymo atgaline data.

  • Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro per televiziją pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti pragyvenimo brangimą. Pagrindinis akcentas – pagalba gyventojams ir labiausiai nuo degalų brangimo priklausomiems sektoriams, tačiau be PVM mažinimo.

    Vyriausybė patvirtino vienkartinę priemoką pensininkams, kuri bus išmokėta gruodį. Numatyta 200 eurų tiems, kurių pensija siekia iki 537 eurų, 150 eurų – iki 1 704 eurų ir 100 eurų – iki 1 611 eurų.

    Taip pat patvirtintas šešių gyventojų pajamų mokesčio tarifų ir ribų mažinimas, o dėl progresinės sistemos pokyčiai paveiks ir kitus intervalus. Premjeras pabrėžė, kad didžiausias efektas turėtų tekti vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti parlamentas.

    Degalams – mokesčio nuolaida

    Degalų kainų spaudimui mažinti Portugalija tęs nuolaidos mechanizmą akcizui naftos produktams. Premjeras teigė, kad ši nuolaida galios iki metų pabaigos, o bendra jos vertė gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų.

    Pasak jo, nuolaida artimiausiu metu gali būti padidinta iki 25 euro centų, dabar taikant 23 euro centų lygį. Toks žingsnis motyvuojamas rizika, kad degalų kainos toliau kils dėl geopolitinės įtampos ir naftos rinkos svyravimų.

    Papildomai numatyta apie 38 mln. eurų parama sektoriams, kurių sąnaudas ypač veikia degalų brangimas. Tarp jų įvardyti taksi, krovinių vežėjai, socialinės globos organizacijos, ugniagesių struktūros ir žemdirbiai, taip pat paliekama galioti parama balioninėms dujoms.

    PVM nemažins: kodėl?

    Luísas Montenegro aiškiai pasakė, kad jo Vyriausybė nesirinks PVM mažinimo kaip pagrindinės kovos su pragyvenimo brangimu priemonės. Jis argumentavo, kad alternatyva būtų mažinti PVM kai kuriems maisto produktams nuo 6 proc. iki nulio, tačiau tuomet tektų atsisakyti, jo vertinimu, apie 800 mln. eurų grąžinimo šeimoms per pajamų mokesčio mažinimą ir pensijų priemokas.

    „Nesiūlysiu iliuzijų šiandien, už kurias rytoj reikės brangiai sumokėti“, – sakė Luísas Montenegro.

    Tokį kelią premjeras siejo su atsargia fiskaline politika ir ankstesne šalies patirtimi, kai Portugalija buvo priversta vykdyti griežtas finansines programas po tarptautinės pagalbos. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors kai kurios Europos šalys PVM laikinai mažino, Portugalija neketina kopijuoti kitų modelių vien dėl politinio spaudimo.

    Portugalijos kontekste svarbus ir kainų palyginimas su kaimynine Ispanija: pigesni degalai ten skatina dalį vartotojų kirsti sieną ir piltis kurą kitur. Premjeras pripažino, kad situacija gali užsitęsti, todėl Vyriausybė renkasi priemones, kurios, jos vertinimu, mažiau didina ilgalaikes biudžeto rizikas.

  • Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Rinkos atvėso po ralio

    Europos akcijų biržos penktadienį pradėjo prekybą nuosaikiais nuostoliais, investuotojams po ankstesnės dienos kilimo fiksuojant pelnus ir vertinant naujausius centrinių bankų signalus. Nuotaikas papildomai veikė atslūgusi įtampa žaliavų rinkoje ir svyruojantys obligacijų pajamingumai.

    Platus Europos indeksas STOXX 600 ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,2 proc. Tuo metu Vokietijos DAX krito apie 0,42 proc., EURO STOXX 50 – apie 0,19 proc., Prancūzijos CAC 40 – apie 0,34 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – apie 0,18 proc.

    Daug dėmesio – duomenims ir palūkanoms

    Rinkos dalyviai stebėjo ekonominius rodiklius, kurie signalizuoja, ar infliacijos spaudimas iš tiesų silpsta. Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys, palyginti su liepa, augo 0,5 proc., o per metus – 2,4 proc., pranokdamos lūkesčius.

    Vokietijoje gamintojų kainos per metus pakilo 4,6 proc., o tai investuotojams priminė, kad kainų spaudimas tiekimo grandinėse gali išlikti ilgiau, nei norėtų rinkos. Tokie duomenys paprastai didina tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesniame lygyje.

    Obligacijų rinka ir nafta keičia toną

    Po pastaruoju metu matyto išsipardavimo obligacijų rinkose situacija kiek stabilizavosi: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas traukėsi iki maždaug 4,94 proc., o Japonijos analogiškas rodiklis smuktelėjo iki maždaug 2,97 proc. Euro zonoje pajamingumai išliko aukšti: Vokietijos 10 metų obligacijos siekė apie 3,49 proc., Prancūzijos – apie 4,47 proc., Italijos – apie 4,36 proc.

    Naftos kainos taip pat leidosi, o tai sumažino infliacines baimes ir bent iš dalies palengvino spaudimą akcijoms. „Brent“ naftos ateities sandoriai Europos rytą smuko daugiau nei 2 proc. iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta krito beveik 2 proc. iki maždaug 90 eurų už barelį.

    „Rinkos šiandien bando suderinti du dalykus: mažėjančią žaliavų įtampą ir vis dar griežtą pinigų politikos kryptį“, – sakė rinkos analitikas.

    Japonijos sprendimas ir auksas

    Azijoje dėmesio centre atsidūrė Japonijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 1,0 iki 1,25 proc. – iki aukščiausio lygio per 31 metus. Tokie sprendimai svarbūs pasaulinėms rinkoms, nes gali keisti kapitalo srautus ir finansavimo kainą tarptautiniams investuotojams.

    Mažėjant JAV ir Japonijos obligacijų pajamingumams, brangieji metalai sulaukė palaikymo. Auksas brango apie 1,2 proc., o sidabras – apie 2,8 proc., investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių svyruojant palūkanų normų lūkesčiams.

    JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį nuotaikos gerėjo: S&P 500 ūgtelėjo 1,1 proc., „Dow Jones“ pridėjo 0,6 proc., o „Nasdaq“ šoktelėjo 1,7 proc. Investuotojus iš dalies nuramino atslūgusios naftos kainos ir kiek sušvelnėjęs spaudimas obligacijų rinkoje.

  • Japonija pakėlė palūkanas iki 31 metų aukštumų: ką tai žada jenai ir pasaulio rinkoms?

    Japonija pakėlė palūkanas iki 31 metų aukštumų: ką tai žada jenai ir pasaulio rinkoms?

    Sprendimas, kurio laukė rinkos

    Japonijos centrinis bankas per pinigų politikos posėdį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. nuo 1,0 proc. Tai aukščiausias lygis per maždaug 31 metus, o sprendimas iš esmės buvo įkainotas finansų rinkose.

    Žingsnis žymi tęsiamą Japonijos pinigų politikos normalizavimą po dešimtmečių, kai palūkanos buvo laikomos arti nulio arba žemiau jo. Tokia politika ilgai buvo skirta skatinti skolinimąsi ir vartojimą, kad ekonomika išsivaduotų iš defliacijos.

    Infliaciją kaitina energijos kainos

    Pastaraisiais mėnesiais infliacinis spaudimas Japonijoje sustiprėjo, o vienu svarbiausių veiksnių tapo išaugusios naftos kainos. Dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose naftos brangimas ypač skaudžiai veikia Japoniją, kuri didžiąją dalį energijos išteklių importuoja.

    Japonijos centrinis bankas yra įvardijęs apie 2 proc. infliacijos tikslą, o dabartinis kainų augimas priartėjęs prie šio lygio. Vis dėlto dalis vartotojų akcentuoja, kad labiausiai juntamas brangimas degalų ir su nafta susijusiose prekėse bei paslaugose.

    Jenos kursas ir JAV spaudimas

    Silpnesnė jena pastaruoju metu išlieka jautria tema tarptautinėje darbotvarkėje, o analitikai nurodo, kad JAV ragino Japoniją ryžtingiau kelti palūkanas. Viena priežasčių – baimė, kad ilgalaikė žemų palūkanų politika skatina kapitalo nutekėjimą ir dar labiau spaudžia jenos kursą.

    Pastaruoju metu doleris buvo prekiaujamas apie 155 jenų lygiu, o metų pradžioje kursas buvo perkopęs 160 jenų ribą. Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys buvo ėmusios koordinuotų veiksmų siekdamos stabilizuoti jeną.

    „Sprendimas kelti palūkanas rodo, kad centrinis bankas vis rimčiau vertina infliacijos rizikas ir valiutos silpnėjimą“, – sako rinkos analitikai.

    Kas toliau: dar vienas kėlimas?

    Ekonomistų vertinimu, Japonijos centrinis bankas gali dar kartą pakelti palūkanas vėliau šiais metais arba kitų metų pradžioje, jei infliacija išliks apie tikslą, o energijos kainos išliks aukštos. Tokiu atveju brangtų skolinimasis, bet kartu atsirastų daugiau argumentų jenos stiprėjimui.

    Sprendimo paskelbimą palankiai sutiko ir akcijų rinka: Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“ po naujienos kilo. Investuotojai signalą vertina kaip aiškesnę kryptį dėl Japonijos pinigų politikos, kuri ilgą laiką ryškiai skyrėsi nuo JAV ir Europos centrinių bankų.

    Tą pačią savaitę palūkanas kėlė ir JAV Federalinis rezervų bankas, pirmą kartą nuo 2023 metų, siekdamas mažinti įsisenėjusią infliaciją. Skirtingų regionų sprendimai rodo, kad kova su kainų augimu vėl tampa vienu svarbiausių pasaulio centrinių bankų prioritetų.

  • ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    Europos Sąjungos finansų ministrai Dubline aptaria galimybę įvesti vadinamąjį netikėto pelno mokestį energetikos įmonėms. Idėja grįžta į darbotvarkę, nes energijos kainos vėl pasižymi dideliu nepastovumu, o tai kursto infliaciją ir apsunkina ekonomikos perspektyvas.

    Diskusijas paskatino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir brangstanti nafta: „Brent“ rūšies naftos kaina tarptautinėje rinkoje perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Perskaičiavus pagal apvalintą kursą, tai sudaro apie 90 eurų, o tokie šuoliai greitai persiduoda degalų ir logistikos grandinėms.

    Europos Komisija ragina valstybes nares laikytis atsargios fiskalinės politikos ir pasitelkti tik numatytą ribotą lankstumą biudžetuose. Kartu Europos Centrinis Bankas tęsia griežtesnę pinigų politiką, palaipsniui didindamas palūkanų normas, kad infliacija grįžtų prie 2 proc. tikslo.

    Europos Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis patvirtino, kad kai kurios šalys šią iniciatyvą aktyviai stumia į priekį.

    „Yra kelios valstybės narės, kurios pateikė šią iniciatyvą, tai yra mūsų diskusijų dalis“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės narės ir dabar gali taikyti netikėto pelno mokesčius nacionaliniu lygmeniu, jei apsisprendžia tai daryti. Briuselis žada prisidėti dalijantis gerąja praktika ir padėti rasti modelį, kuris būtų suderinamas su skirtingomis rinkų struktūromis ir reguliavimo režimais.

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti galimus tokio mokesčio modelius. Jo teigimu, konkretūs pasiūlymai turėtų atsirasti iki kito Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio spalį, kad šalys galėtų apsispręsti dėl bendro kryptingumo.

    Ispanijos finansų ministras Carlosas Cuerpo taip pat palankiai vertina idėją, argumentuodamas, kad didelė dalis kainų šoko švelninimo priemonių finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Jo teigimu, tai kelia klausimą, ar dalį naštos teisingiau nebūtų perkelti sektoriams, kurie iš kainų svyravimų gali gauti papildomą pelną.

    Prancūzija laikosi atsargesnės pozicijos ir pabrėžia, kad energijos šokas skirtingas šalis veikia nevienodai. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure atkreipė dėmesį į nacionalinius ypatumus, įskaitant skirtingą elektros gamybos struktūrą ir rinkos reguliavimą.

    „Turime atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką“, – sakė Rolandas Lescure.

    Didelė dalis galutinių degalų kainų ES priklauso ne tik nuo žaliavos kainos, bet ir nuo nacionalinių mokesčių, pirmiausia akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio. Dėl to degalų kainos prie kolonėlių valstybėse narėse skiriasi itin smarkiai, net jei nafta perkama tose pačiose globaliose rinkose.

    Naujausi ES skelbiami duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse didžiausią kainos dalį sudaro būtent mokesčiai. Pavyzdžiui, Suomijoje dyzelino litro kaina prieš mokesčius siekė 1,48 euro, o po mokesčių – 2,50 euro, o tai išryškina, kiek stipriai fiskalinė politika gali paveikti galutinę vartotojo sąskaitą.

    Be mokesčių, svarbus veiksnys yra ir regioninė naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūra. Šalys, turinčios arčiau esančius perdirbimo pajėgumus, įvairesnius importo maršrutus ir stipresnius ryšius su kaimyninėmis rinkomis, per tiekimo sutrikimus paprastai gali greičiau amortizuoti kainų šuolius.

    Kol kas netikėto pelno mokesčio idėja ES lygiu yra politinių diskusijų stadijoje, tačiau augantis kainų nepastovumas ją stumia į priekį. Jei būtų pasirinktas bendras modelis, svarbiausi klausimai būtų mokesčio bazė, laikotarpis, išimtys ir tai, kaip surinktos lėšos būtų nukreipiamos vartotojų ir ekonomikos pažeidžiamumui mažinti.

  • Lenkijoje PPI aplenkė CPI pirmąkart per 5 metus: ką tai gali reikšti kainoms parduotuvėse rudenį

    Lenkijoje pasirodę naujausi gamintojų kainų duomenys rodo signalą, kuris dažnai iš anksto perspėja apie galimą brangimą ir vartotojams. Pirmą kartą per penkerius metus gamintojų kainų indeksas (PPI) viršijo vartotojų kainų indeksą (CPI), todėl ekonomistai kalba apie didėjančią kainų spaudimo riziką artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį PPI metinis augimas paspartėjo iki 4,2 proc., kai liepą siekė 3,1 proc. Tai aukščiausias PPI lygis nuo 2023 metų gegužės, be to, rodiklis buvo didesnis nei rinkos lūkesčiai, kurie dažniau minėjo apie 3,6 proc. ribą.

    Kuo svarbus PPI signalas?

    PPI matuoja, kaip kinta kainos, kurias už prekes skirtinguose gamybos etapuose nustato gamintojai. Nors PPI tiesiogiai nerodo galutinių įmonių sąnaudų struktūros, jis padeda įvertinti, ar gamyboje atsiranda kainų spaudimas ir ar įmonės gali pradėti jį perkelti į galutines prekių kainas.

    Istoriškai PPI ir CPI ryšys nėra mechaninis, tačiau kryptis dažnai svarbi. Jei gamintojų kainos kyla greičiau, dalis įmonių, ypač turinčių mažesnes pelno maržas ar veikiančių konkurencingoje, bet sąnaudoms jautrioje rinkoje, linkusios brangimą kompensuoti per kainas vartotojams.

    „Tai vienas iš retų momentų, kai gamybos kainos yra įdomesnės nei pati gamyba“, – sakė Banko Pekao ekonomistai.

    „PPI pirmą kartą per 5 metus pasiuntė infliacinį signalą – gamintojų infliacija viršijo vartotojų infliaciją. Tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais vartotojų infliacija vėl pradės augti“, – teigė Banko Pekao ekonomistai.

    Kada CPI gali vėl kilti?

    Ekonomistų vertinimu, jau rugsėjį CPI Lenkijoje gali peržengti viršutinę leistiną Lenkijos centrinio banko (NBP) nuokrypio nuo tikslo ribą, t. y. 3,5 proc. Anot prognozių, CPI gali priartėti prie 4 proc. ir vėliau metų pabaigoje šį lygį viršyti, jei nepalankiai susiklostys energijos išteklių ir degalų kainų dinamika.

    Tam didelę įtaką gali turėti ir vyriausybės sprendimai dėl laikinų priemonių, susijusių su degalų ir energijos kainomis. Jei dalis kompensacinių ar kainas slopinančių mechanizmų nebūtų tęsiami, tai sustiprintų infliacijos atsinaujinimo tikimybę ir galėtų greičiau atsispindėti kasdienėse vartotojų išlaidose.

    Nors PPI signalas dar nereiškia garantuoto kainų šuolio parduotuvėse, jis dažnai laikomas ankstyvu perspėjimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar gamintojų kainų spaudimas taps platesne tendencija ir kiek jo bus perkelta į galutines vartotojų kainas.

  • Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    Fed netikėtai pakėlė palūkanas: vienbalsis sprendimas kerta per Trumpą ir siunčia žinią rinkoms

    JAV centrinis bankas Federalinis rezervų bankas (Fed) pirmą kartą nuo 2023 metų pakėlė bazines palūkanų normas, nors Baltieji rūmai pastaraisiais mėnesiais viešai ragino jas mažinti. Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) sprendimą priėmė vienbalsiai, 12 narių balsavus už.

    Palūkanų normų intervalas padidintas 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4,0 proc. Fed pabrėžė, kad infliacija išlieka padidėjusi, o šis žingsnis turėtų padėti greičiau sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. tikslo.

    Kas pastūmėjo Fed keisti kursą

    Sprendimas užbaigė kelis mėnesius trukusią pauzę, kai palūkanos buvo laikomos 3,5–3,75 proc. intervale. Rinkos didesnės intrigos neįžvelgė, nes didžioji dalis investuotojų palūkanų didinimą jau buvo įkainoję.

    Fed argumentacija remiasi duomenimis: institucija akcentavo, kad ekonominė veikla plečiasi tvirtu tempu, vartojimas išlieka atsparus, o darbo rinka nepraranda impulso. Toks tonas mažina riziką, kad griežtesnė politika būtų aiškinama kaip grėsmė augimui.

    Trumpa žinutė, kietas signalas

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir komunikacija: Fed pranešimas buvo neįprastai trumpas, be detalių užuominų apie būsimus žingsnius. Toks formatas rinkoms dažnai reiškia, kad komitetas nori palikti maksimalų lankstumą, o kartu parodyti ryžtą.

    Pranešime pabrėžta, kad kainų stabilumas yra prioritetas, o sprendimu siekiama laiku sugrįžti prie 2 proc. tikslo. Formuluotė apie greitesnį grįžimą leidžia suprasti, kad ankstesnis infliacijos slūgimas, Fed vertinimu, vyko per lėtai.

    Politinė įtampa dėl palūkanų

    Sprendimas taip pat paaštrino politinę liniją tarp Fed vadovo Kevino Warsho ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris socialiniuose tinkluose kartojo, kad palūkanos JAV turėtų būti gerokai mažesnės. Centrinio banko nepriklausomumas JAV sistemoje laikomas kertiniu, todėl atviras spaudimas iš politikų paprastai vertinamas jautriai.

    „Palūkanų normos Jungtinėse Valstijose turėtų būti 1 proc. arba dar mažesnės“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Fed sprendimas vienbalsiu balsavimu svarbus ir tuo, kad pašalina interpretacijas apie vidinį susiskaldymą. Kai nėra nė vieno prieštaraujančio balso, signalas rinkoms dažniausiai skamba taip: komitetas mato pakankamai aiškią infliacijos riziką, kad prisiimtų griežtesnės politikos kainą.

    FOMC prognozių grafikas rodo, kad dalis pareigūnų iki metų pabaigos mato dar vieno 0,25 procentinio punkto didinimo tikimybę. Ilgesnio laikotarpio projekcijos taip pat leidžia suprasti, kad neutrali palūkanų norma gali būti aukštesnė nei manyta anksčiau, o tai reikštų brangesnį skolinimąsi ilgesniam laikui.

    Praktinėje plotmėje palūkanų kėlimas per finansų sistemą paprastai keliauja keliais kanalais: brangsta kintamos palūkanos, griežtėja įmonių finansavimo sąlygos, o obligacijų pajamingumai linkę kilti. Tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkų reakcija gali būti rami, jei sprendimas buvo plačiai laukiamas.