CP v2

Tag: Infliacija

  • Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Portugalijoje degalų kainos per kelis mėnesius šoktelėjo iki daugiau nei 2 eurų už litrą, o poveikį jaučia ne tik vairuotojai. Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomos sąnaudos persikelia į prekių ir paslaugų kainas, todėl galutinę sąskaitą dažniausiai apmoka vartotojai.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos duomenys rodo, kad 2026 metų vasario 28 dieną žemyninėje Portugalijoje vidutinė standartinio dyzelino kaina siekė 1,596 euro už litrą, o 95 oktaninio benzino – 1,681 euro. 2026 metų rugsėjo 27 dieną kainos pakilo atitinkamai iki 2,219 ir 2,113 euro už litrą.

    Tai reiškia, kad dyzelinas pabrango 0,62 euro, o benzinas – 0,43 euro už litrą. Vartotojų teisių organizacijos DECO PROteste atstovai pabrėžia, kad brangimas paliečia praktiškai visą ekonomiką, nes degalai yra svarbi tiekimo grandinės dalis.

    Brangimas persiduoda per grandinę

    DECO PROteste atkreipia dėmesį, kad bet kuris sektorius, kuris naudoja kelių transporto degalus gamyboje ar logistikoje, patiria išaugusias sąnaudas. Tai reiškia brangesnį prekių atvežimą, brangesnį žaliavų gabenimą ir galiausiai didesnį spaudimą kelti kainas galutiniam pirkėjui.

    Situaciją kaitina įtampa naftos rinkose dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių tiekimo rizikų. Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį iki konflikto tekėdavo apie penktadalį pasaulinio naftos vartojimo srautų – bet kokie trikdžiai šiame koridoriuje paprastai didina kainų svyravimus Europoje.

    Portugalijos statistikos instituto duomenys rodo, kad 2026 metų rugpjūtį infliacija šalyje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos produktų kainos per metus buvo išaugusios 12,2 proc. Vartotojų teisių gynėjai šį šuolį sieja pirmiausia su dyzelino brangimu.

    Žemės ūkis, žvejyba, logistika

    Viena jautriausių sričių – žvejyba, kur degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį kiekvienam išplaukimui į jūrą. Kai degalai brangsta, pabrangimas dažnai greitai atsispindi ir galutinėje žuvies bei jūros gėrybių kainoje parduotuvėse.

    Panašus mechanizmas veikia ir žemės ūkyje: brangesnis kuras didina darbų laukuose, technikos eksploatacijos ir produkcijos transportavimo kaštus. Galiausiai tai persikelia į maisto kainas, ypač tuose segmentuose, kur logistika sudaro didelę produkto savikainos dalį.

    Krovinių vežėjai ir paskirstymo sektorius taip pat įspėja, kad dyzelino brangimas didina vežimo tarifus. Net jei prekybininkai dalį šuolio kurį laiką sugeria mažindami maržas, ilgainiui tokia taktika ribota, todėl kainų spaudimas linkęs persiduoti pirkėjui.

    Kas nutinka prekių krepšeliui?

    Nors logika rodytų, kad brangesni degalai turėtų iškart kelti ir maisto kainas, trumpuoju laikotarpiu matomi ir prieštaringi signalai. DECO PROteste fiksavo, kad jų stebimas būtiniausių maisto prekių krepšelis vieną rugsėjo savaitę net atpigo 1,86 euro, palyginti su ankstesne savaite.

    Ekspertai tai aiškina tuo, kad dalies prekių kainas labiau veikia sezoniškumas, pasiūlos svyravimai ar akcijos, o ne tiesioginis degalų brangimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad esant dideliems kainų svyravimams prognozuoti, kas bus rytoj, sudėtinga.

    Vartotojams rekomenduojama stebėti kainų dinamiką ir, kai matomas kainų kritimas, didesnę dalį pirkinių planuoti rečiau, bet didesniais kiekiais. Tokia strategija gali padėti sumažinti savaitinių šuolių poveikį šeimos biudžetui.

    Viešasis transportas ir alternatyvos

    Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomas spaudimas tenka ir keleivių vežimo paslaugoms, ypač toms, kurios priklauso nuo vidaus degimo variklių. Portugalijos keleivių vežėjų asociacijos vertinimu, degalų kainų šuolis sektoriui gali reikšti dešimtis milijonų eurų papildomų sąnaudų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad elektriniai automobiliai yra mažiau tiesiogiai paveikiami degalų kainų šuolio, nors elektros kainos taip pat išlieka svarbus veiksnys. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali skatinti spartesnį perėjimą prie elektrifikuoto transporto ir efektyvesnių logistikos sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas išlieka.

    Įmonės, veikiančios statybų, metalo apdirbimo ar net vaistų paskirstymo srityse, jau signalizuoja apie didėjančius kaštus dėl transporto ir technikos eksploatacijos. Dalis jų pripažįsta svarstančios pristatymų optimizavimą ar maržų mažinimą, kad išliktų konkurencingos, tačiau tokie sprendimai ne visada tvarūs.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Kas nutiko maisto kainoms Europoje

    Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

    Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

    Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

    Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

    Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

    Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

    Trys šalys, kur dirbantieji prarado

    Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

    Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

    Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

    „Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

    Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

    Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.

  • Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 25 dieną šiek tiek sumažėjo po itin staigaus išpardavimo savaitės pradžioje, tačiau įtampa rinkose nemažėja. Investuotojai vis labiau vertina infliacijos riziką, energijos kainų šuolį ir didėjančias valstybių skolos aptarnavimo išlaidas.

    Prancūzijos 10 metų trukmės obligacijų (OAT) pajamingumas rytą siekė apie 4,67 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų (Bund) – apie 3,59 proc. Nors tai buvo nedidelis atokvėpis, bendras fonas išlieka nervingas, o kainų svyravimai – vieni didžiausių per kelerius metus.

    Ryškiausias signalas Europoje – Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolinimosi kaštų skirtumas, šią savaitę perkopęs 110 bazinių punktų. Rinkose tai vertinama kaip aiškus rizikos priedo šuolis, primenantis laikotarpius, kai euro zonoje didėjo abejonių dėl atskirų šalių fiskalinio tvarumo.

    Investuotojų atsargumą kursto ir Prancūzijos politinis neapibrėžtumas bei skolos dinamika, o papildomą spaudimą sustiprino reitingų agentūros „Scope Ratings“ sprendimas sumažinti Prancūzijos kredito reitingą. Kartu brango ir skolos neįvykdymo rizikos draudimas, pasiekęs aukščiausią lygį per beveik dešimtmetį.

    Didžiausias dėmesys – JAV

    Vis dėlto dar didesni pokyčiai fiksuojami JAV, kur iždo obligacijų pajamingumai kilo į naujas daugiametes aukštumas. 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas šią savaitę buvo pakilęs iki maždaug 5,5 proc., aukščiausio lygio nuo 2004 metų.

    10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu orientyru skolinimosi kainai ekonomikoje, grįžo į lygius, paskutinį kartą matytus 2007 metais. Šį kilimą rinkos sieja su užsitęsusios infliacijos rizika, brangstančia energija ir augančiu JAV biudžeto deficito finansavimo poreikiu.

    Tai tiesiogiai atsiliepė būsto rinkai: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos JAV šią savaitę pasiekė 7 proc. Tai maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei iki konflikto, susijusio su Iranu, eskalacijos, ir aukščiausias lygis nuo tada, kai Donaldas Trumpas 2025 metų sausį grįžo į prezidento postą.

    Kodėl krenta ir obligacijos, ir akcijos?

    Įprastai, akcijoms svyruojant, dalis kapitalo persikelia į obligacijas kaip į saugesnę užuovėją, tačiau šįkart šis mechanizmas neveikia. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl infliacijos ir aukštų palūkanų normų obligacijos praranda dalį apsauginės funkcijos.

    „Obligacijos ir akcijos krenta dėl infliacijos“, – sakė investavimo platformos „Webull UK“ vadovas Nickas Saundersas.

    Pasak jo, energijos kainų šokai ir karas stumia kainas aukštyn, o ekonomikos augimas lėtėja, todėl tradicinis perėjimas į obligacijas tampa mažiau patrauklus, kai rinkos nebetiki greitu palūkanų mažinimu. Tuo pat metu dalis investuotojų ieško alternatyvų, pavyzdžiui, su infliacija susietų vertybinių popierių ar aukso, tačiau visiškas obligacijų atsisakymas, anot jo, būtų klaida.

    Kita vertus, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad daugumos Europos šalių biudžetai gali atlaikyti aukštesnes palūkanas, nes skolos vidutinė trukmė ilga, o refinansavimas pasiskirstęs per laiką. Didžiausio dėmesio zonoje išlieka Prancūzija ir iš dalies Italija, kur ilgiau užsilaikęs aukštų palūkanų režimas gali priversti griežtinti fiskalinę politiką.

  • ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    Kodėl svarbu tai, kas sakoma

    Euro zonos finansų rinkos jautriai reaguoja ne tik į oficialius Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų, bet ir į jo vadovų bei kitų politikos formuotojų viešus pasisakymus. Tai rodo ECB ekonomistų paskelbta analizė, nagrinėjanti, kaip kalbos, interviu ir komentarai tarp posėdžių keičia investuotojų lūkesčius.

    Tyrimo išvada paprasta: nors pavienis pasisakymas ne visada sukelia lengvai išmatuojamą efektą, bendras tokių komunikacijos įvykių poveikis gali prilygti formaliems pinigų politikos pranešimams. Praktikoje tai reiškia, kad rinkoms kartais pakanka užuominos apie būsimą kryptį, kad persikainotų obligacijos, valiuta ar akcijos.

    Duomenų bazė nuo 1999 metų

    ECB ekonomistai Klodiana Istrefi, Florens Odendahl ir Giulia Sestrieri sudarė euro zonos komunikacijos įvykių duomenų bazę. Joje apjungti 304 formalūs sprendimai ir apie 5 000 viešų pasisakymų nuo 1999 metų sausio iki 2024 metų pradžios.

    Analizėje vertintos ECB prezidentų, Vykdomosios valdybos narių ir didžiųjų euro zonos šalių centrinių bankų vadovų kalbos bei interviu. Dėmesys sutelktas į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos atstovus, nes tai didžiausios euro zonos ekonomikos, kurių signalai investuotojams ypač svarbūs.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad rinkos reakcija į komunikaciją tarp posėdžių dažnai būna tokia pat didelė kaip ir į oficialius Valdančiosios tarybos sprendimų pranešimus“, – rašė autoriai ECB tinklaraštyje.

    Kas veikia rinkas labiausiai

    Tyrime pabrėžiama, kad oficialūs sprendimai po ECB posėdžių savaime yra sutelkti į konkrečius veiksmus, todėl ir rinkos reakcija į juos dažniau būna aiški. Autoriai nurodo, kad reikšmingą rinkos pokytį sukėlė maždaug 45 proc. formalių sprendimų.

    Tuo metu pasisakymai tarp posėdžių apima platesnį temų spektrą, todėl jų poveikis nevienodas ir reikšmingų reakcijų dalis mažesnė. Vis dėlto tokių pasisakymų dažnis yra daug didesnis nei oficialių sprendimų, tad jų sukauptas efektas tampa reikšmingas.

    Vertinant, kurių asmenų žodžiai vidutiniškai „sveria“ daugiausia, pirmoje vietoje atsidūrė ECB prezidentai. Toliau rikiuojasi nacionalinių centrinių bankų vadovai, o po jų Vykdomosios valdybos nariai, kas, anot autorių, atspindi ir skirtingą autoriteto bei signalų svarbos suvokimą rinkose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Rinkų lūkesčiai dėl pinigų politikos krypties tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, valstybės obligacijų pajamingumus ir bankų finansavimo sąlygas. Tai vėliau persiduoda būsto paskolų palūkanoms, įmonių kreditavimui ir vartotojų bei verslo pasitikėjimui, todėl ECB komunikacija tampa ne mažiau svarbi už sprendimų dienos antraštes.

    ECB taip pat akcentuoja, kad euro zonoje šalys skiriasi ekonomikos struktūra, skolos lygiu ir namų ūkių finansine padėtimi. Dėl to rinkos stebi ne tik centrinę vadovybę Frankfurte, bet ir atskirų šalių centrinių bankų vadovų toną, nes jis gali išduoti nuomonių skirtumus Valdančiojoje taryboje.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.

    Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.

    Azija sureagavo nevienodai

    Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.

    Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.

    Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.

    JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms

    JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.

    Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.

    Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.

  • Lenkijoje siūlyta kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją, Finansų ministerija pasakė ne

    Lenkijos Vyriausybėje svarstant gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, Aplinkos ir klimato ministerija pasiūlė kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją. Idėja buvo paprasta: kad kainoms kylant vis daugiau dirbančiųjų nepatektų į aukštesnį tarifą vien dėl nominalaus atlyginimų augimo.

    Ministerija siūlė indeksavimą taikyti nuo sausio 1 dienos, remiantis praėjusių metų pirmųjų trijų ketvirčių infliacija, kurią skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vis dėlto Lenkijos Finansų ministerija tam nepritarė ir argumentavo, kad automatinis mechanizmas apsunkintų biudžeto planavimą.

    Kodėl indeksavimas atmestas?

    Finansų ministerija pabrėžė, kad automatinė tarifų ribų korekcija reikštų sunkiai prognozuojamas biudžeto pasekmes, nes jos priklausytų ir nuo pasirinktos formulės, ir nuo ekonominių ciklų. Tai esą didintų riziką, kad valstybės pajamos sumažėtų tuo metu, kai išlaidos išlieka aukštos.

    „Mūsų vertinimu, nėra galimybių įvesti automatinės tarifų ribų indeksacijos vien dėl to, kad tai kurtų ilgalaikį neapibrėžtumą viešųjų finansų stabilumui“, – nurodė Finansų ministerija.

    Ministerija taip pat perspėjo, kad norint kompensuoti automatinio indeksavimo poveikį gali tekti ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Tarp scenarijų minėtas mokesčių lengvatų apkarpymas arba atskirų tarifų didinimas, kas politiškai yra jautru.

    Trys GPM tarifai vietoje dviejų

    Tuo pat metu Lenkijos Vyriausybė rengia platesnę GPM reformą, kuri numatytų ne du, o tris tarifus. Šiuo metu galioja 12 ir 32 proc. tarifai, o peržengus nustatytą ribą pradedamas taikyti aukštesnis tarifas, sukeliantis vadinamąjį mokesčių šuolį.

    Siūloma įvesti tarpinį 24 proc. tarifą, kuris būtų taikomas vidutinių ir didesnių pajamų segmentui. Kartu planuojama kelti apatinio, 12 proc. tarifo ribą, kad daugiau mokesčių mokėtojų ilgiau išliktų mažesnio tarifo zonoje.

    Ką tai reiškia dirbantiesiems?

    Indeksavimo atmetimas reiškia, kad tarifų ribos ir toliau bus keičiamos politiniais sprendimais, o ne automatiškai pagal infliaciją. Ekonomistai tokiose situacijose dažnai atkreipia dėmesį į „bracket creep“ reiškinį, kai infliacija ir atlyginimų augimas didina efektyvią mokesčių naštą net nekeičiant tarifų.

    Finansų ministerijos pozicija rodo, kad prioritetu laikomas biudžeto pajamų nuspėjamumas, ypač esant didesniam ekonominiam neapibrėžtumui Europoje. Galutiniai sprendimai dėl GPM modelio Lenkijoje turėtų paaiškėti pasibaigus tarpžinybiniams derinimams ir parlamentiniam procesui.

  • 2027-ieji atneš permainų senjorams: didesnė našlių pensija ir dar keli sprendimai

    2027-ieji atneš permainų senjorams: didesnė našlių pensija ir dar keli sprendimai

    2027 metais Lenkijoje senjorų laukia keli reikšmingi socialinių išmokų pokyčiai, kurie gali padidinti dalies gavėjų pajamas. Didžiausias dėmesys krypsta į našlių pensijos modelį, tačiau numatoma ir kasmetinė pensijų indeksacija bei papildomos metinės išmokos.

    Svarbu įvertinti, kad dalis skaičių šiandien remiasi prognozėmis ir bus tikslinama pagal faktinius 2026 metų infliacijos ir atlyginimų duomenis. Galutinius dydžius paprastai patvirtina įstatymai ir biudžeto sprendimai, todėl konkrečios sumos gali kisti.

    Našlių pensija didės nuo sausio

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis antrosios išmokos dalis našlių pensijoje. Asmuo, atitinkantis sąlygas, galės gauti 100 proc. vienos jam priklausančios išmokos ir 25 proc. antrosios, kai iki 2026 metų pabaigos taikoma 15 proc. taisyklė.

    Praktikoje tai reiškia, kad našlė ar našlys galės rinktis palankesnį derinį: pavyzdžiui, visą savo pensiją ir dalį našlių pensijos, arba visą našlių pensiją ir dalį savo pensijos. Realus padidėjimas priklausys nuo abiejų išmokų dydžių ir galiojančių ribojimų.

    „Žmogus galės pasirinkti, kuris variantas finansiškai naudingesnis: pilna viena išmoka ir dalis kitos“, – skelbiama apie numatomą tvarkos logiką.

    Kovo indeksacija priklausys nuo infliacijos

    Kitas svarbus etapas numatomas 2027 metų kovo 1 dieną, kai tradiciškai perskaičiuojamos pensijos ir rentos. Indeksavimo mechanizmas siejamas su infliacija ir dalimi realaus vidutinio darbo užmokesčio augimo, todėl galutinis procentas paaiškėja tik turint pilnus praėjusių metų duomenis.

    Pagal viešai aptariamas prielaidas, kalbama apie ne mažesnį kaip 3,48 proc. augimą, tačiau tai nėra galutinis dydis. Jei infliacija ar atlyginimų dinamika 2026 metais bus kitokia, indeksacija gali atitinkamai didėti arba mažėti.

    Papildomos metinės išmokos išliks

    Planuojama, kad 2027 metais bus tęsiamos ir papildomos metinės išmokos, dažnai vadinamos tryliktąja ir keturioliktąja pensija. Tokios priemonės Lenkijoje pastaraisiais metais tapo reguliaria paramos forma, tačiau jų konkrečios sumos priklauso nuo taisyklių ir minimalios pensijos dydžio po kovo indeksacijos.

    Biudžeto planavimo dokumentuose šiems mokėjimams numatomos reikšmingos sumos, tačiau galutinė gavėjų nauda paaiškėja tik patvirtinus indeksacijos rodiklius ir konkrečias išmokų skyrimo sąlygas. Todėl senjorams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir, jei reikia, pasitikrinti savo situaciją atsakingose institucijose.