CP v2

Tag: InPost

  • „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    Lenkijos siuntų ir paštomatų operatorė „InPost“ plečia savo mobiliosios programėlės „InPost Mobile“ galimybes ir vis ryškiau taikosi į e. prekybos rinką. Bendrovė pranešė, kad į programėlę diegia DI pirkinių asistentą „Von Halsky“, kuris turi padėti greičiau rasti prekes ir atlikti pirkimą neišeinant iš vienos aplikacijos.

    Apie naują funkciją viešai kalbėjo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska. Pasak bendrovės, funkcija palaipsniui bus prieinama visiems „InPost Mobile“ naudotojams, kurių skaičius siekia apie 17 mln., o prieš tai sprendimas kelis mėnesius buvo testuojamas beta režimu su pasirinkta vartotojų grupe.

    Kaip veiks „Von Halsky“?

    Asistentas programėlėje pasiekiamas per atskirą ikoną ir leidžia užduoti klausimus natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti surasti knygą konkrečia tema ar pasiūlyti tinkamiausią pirkinį pagal poreikius. Sistema peržiūri parduotuvių, siūlančių apsipirkimą su „InPost“, pasiūlymus ir pateikia rekomendacijas.

    Esminė idėja yra apsipirkimo procesą sutalpinti į vieną vietą: nuo prekės paieškos ir pasirinkimo iki užsakymo bei pristatymo valdymo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai logistikos ir mokėjimų ekosistemas turinčios įmonės siekia tapti pilno ciklo prekybos platformomis.

    Įdiegimas vyks etapais

    „InPost“ nurodo, kad DI asistento diegimas vyks palaipsniui ir priklausys nuo programėlės versijos. Praktikoje tai reiškia, kad net atnaujinus „InPost Mobile“ ne visi vartotojai funkciją pamatys iškart, nes prieiga gali būti įjungiama nuosekliai skirtingoms naudotojų grupėms.

    Toks diegimo modelis dažnai taikomas technologijų bendrovėse, kai naujos funkcijos išleidžiamos etapais siekiant stebėti stabilumą, apkrovas ir vartotojų elgseną. Tai leidžia greičiau koreguoti sprendimą, jei paaiškėja trūkumų ar kyla nenumatytų saugumo bei kokybės klausimų.

    Kova dėl e. prekybos pirkėjo

    Naujasis asistentas rodo „InPost“ ambicijas konkuruoti ne vien logistikos, bet ir apsipirkimo patirties srityje, kur dominuoja didžiosios e. prekybos platformos. Lenkijos rinkoje panašius įrankius jau diegia ir „Allegro“, todėl DI funkcijos gali tapti dar vienu konkurenciniu argumentu kovoje dėl pirkėjų dėmesio.

    Pastaruoju metu e. prekyboje DI sprendimai vis dažniau naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, greitesnei paieškai, klausimų atsakymams apie prekes ir sklandesniam pirkimo keliui. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį apsipirkimą, o verslui – didesnę konversiją ir mažesnę klientų aptarnavimo apkrovą.

    Kol kas „InPost“ neatskleidžia detalių, kokiu mastu „Von Halsky“ personalizuos pasiūlymus ir kokius duomenis naudos rekomendacijoms, tačiau tokie klausimai tampa vis svarbesni didėjant DI naudojimui. Vartotojų pasitikėjimas čia dažnai priklauso nuo aiškių privatumo taisyklių ir skaidraus paaiškinimo, kaip veikia rekomendacijų logika.

  • Bielik.AI kūrėjai atskleidžia užkulisius: kaip bendruomenė augina lenkų dirbtinį intelektą

    Lenkijoje kuriamas dirbtinis intelektas Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviroji bendruomenė gali paspartinti nacionalinių kalbos modelių plėtrą. Projekto bendraautoris Sebastianas Kondrackis teigia, kad Bielik.AI šiandien yra ne vien technologija, o ekosistema, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka žmonės ir jų grįžtamasis ryšys.

    Pasak jo, patį modelį treniruoja nedidelė, specializuota komanda, turinti prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų. Tačiau aplink ją susiformavo platesnis ratas kūrėjų ir testuotojų, kurie kuria pagalbines priemones, demonstracines aplinkas ir padeda vertinti rezultatus realiuose naudojimo scenarijuose.

    „Projekto šerdis yra komanda, kuri tiesiogiai treniruoja Bieliką, tačiau didžiausia stiprybė yra bendruomenė, kuri nuolat pateikia merytorišką grįžtamąjį ryšį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Plėtra už lenkų kalbos ribų

    Vienas ryškiausių pokyčių – modelio daugialypiškumas. Kondrackio teigimu, iš pradžių Bielik.AI buvo orientuotas į lenkų kalbą, tačiau duomenų valymo ir klasifikavimo metodai pasiteisino taip gerai, kad komanda ėmėsi plėsti kalbų aprėptį.

    Šiandien Bielik.AI jau aptarnauja daugiau nei 30 natūralių kalbų, o 2026 metais siekiama auginti vartotojų ir kūrėjų bazę ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama mažesniems, konkrečioms užduotims pritaikomiems modeliams, kuriuos lengviau diegti organizacijų infrastruktūroje.

    Verslas nori DI, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis akcentuoja, kad įmonės DI diegimu susidomi vis dažniau, tačiau realių rezultatų neretai nepasiekia dėl neteisingai pasirinkto taikymo atvejo. Jo vertinimu, dalis projektų startuoja labiau dėl įvaizdžio ar mados, o ne dėl aiškiai pamatuotos verslo naudos.

    Kita dažna problema – organizacijų polinkis vertinti DI per populiarių pokalbių sistemų prizmę ir noras turėti analogišką sprendimą viduje. Tai greitai atsiremia į duomenų jautrumo, reguliavimo ir saugumo klausimus, ypač kai tvarkomi klientų, sveikatos, teisiniai ar valstybės sektoriaus duomenys.

    „Daugelis organizacijų nori turėti panašų sprendimą kaip populiariausios pokalbių sistemos, tačiau tuomet iškyla kaina, reguliavimas ir duomenų saugumas“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenitetas ir skaičiavimo galios trūkumas

    Interviu metu pabrėžta, kad vietiniai kalbos modeliai gali prisidėti prie technologinio savarankiškumo, ypač kritiniuose sektoriuose. Tokiais atvejais svarbu, kad DI sprendimai galėtų veikti organizacijų ar valstybės valdomoje infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Kondrackio teigimu, Lenkija jau turi kelis centrus, kuriančius kompaktiškus kalbos modelius, kurie gali tapti technologinio suvereniteto pagrindu. Tačiau pagrindinis ribotuvas išlieka skaičiavimo resursai: Europoje jaučiamas serverių komponentų paklausos spaudimas, o su DI bumu susijęs aparatūros brangimas daro įtaką tiek tyrimams, tiek komerciniams diegimams.

    Ši tendencija sutampa su platesne Europos kryptimi stiprinti puslaidininkių, duomenų centrų ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad vietinių modelių ambicijos vis dažniau priklauso ne vien nuo talentų ir duomenų kokybės, bet ir nuo prieigos prie konkurencingų skaičiavimo pajėgumų.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Lenkijoje pasibaigė viena didžiausių pastarųjų metų internetinių labdaros akcijų: iniciatyva „Łatwogang“ surinko daugiau kaip 251 mln. zlotų, tai yra apie 58 mln. eurų. Pinigai bus skirti fondui „Cancer Fighters“, remiančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir jų šeimas.

    Tiesioginė transliacija startavo balandžio 17 dieną ir nuo pat pradžių pritraukė sparčiai augantį aukotojų skaičių. Organizatoriai planavo transliaciją baigti sekmadienį apie 16 valandą, tačiau dėl didelio žiūrovų aktyvumo ją pratęsė, o tai reikšmingai padidino galutinę sumą.

    Akcijos finiše, dar iki 22 valandos, skaitiklis perkopė 250 mln. zlotų ribą ir galiausiai sustojo ties daugiau nei 251 mln. zlotų. Toks rezultatas priartino iniciatyvą prie vieno didžiausių Lenkijos labdaros projektų masto, kurį šiemet demonstravo ir 34-asis WOŚP finalas, surinkęs per 263 mln. zlotų.

    Kas įnešė didžiausią indėlį?

    Prie rekordinio rezultato prisidėjo ne tik žiūrovai, bet ir verslas: didžiausi rėmėjai skyrė po daugiau nei 6 mln. zlotų, tai yra per 1,4 mln. eurų. Toks įsitraukimas atkreipė dėmesį į augančią tendenciją, kai dideli prekių ženklai labdarą renkasi kaip viešą, skaidriai komunikuojamą socialinės atsakomybės formą.

    Tarp didžiausių įmokų išsiskyrė XTB, skyrusi apie 1,44 mln. eurų, ir InPost, skyrusi apie 1,40 mln. eurų. Šalia jų rikiavosi ir kitos įmonės, įnešusios septynženkles sumas eurais, o bendra didžiųjų aukų banga tapo vienu ryškiausių šios akcijos variklių.

    Stambių rėmėjų gretose taip pat minimos „Zen.com“, „Kuchnia Vikinga“ ir WK Dzik, kurių įnašai siekė maždaug 1,16–1,28 mln. eurų. Prie paramos prisidėjo ir „Budimex“, „Tymbark“, „Wydawnictwo NieZwykłe“, „Eveline Cosmetics“, taip pat keli bankai bei kiti verslai, kurių pavienės įmokos sudarė nuo maždaug 230 000 iki 700 000 eurų.

    Žinomi vardai ir interneto efektas

    Akcijos matomumą sustiprino ir žinomi žmonės, pasirodę transliacijos metu, tarp jų buvo Robertas Lewandowskis, Adamas Małyszas, Doda, Cezary Pazura ir Katarzyna Nosowska. Tokie pasirodymai dažnai veikia kaip papildomas mobilizuojantis veiksnys, kai žiūrovų emocinis įsitraukimas tiesiogiai virsta aukomis realiu laiku.

    Pats iniciatyvos organizatorius pabrėžė, kad renginio mastas pranoko lūkesčius, o savo vaidmenį jis apibūdino kaip starto impulso suteikimą. Galutinis rezultatas parodė, kad ilgai trunkančios transliacijos formatas, visuomenės dalyvavimas ir verslo parama gali sukurti itin didelę finansinę grąžą paramos gavėjams.

    Surinktos lėšos bus nukreiptos „Cancer Fighters“ veiklai: pagalbos programoms vaikams, susiduriantiems su onkologinėmis ligomis, ir jų artimiesiems. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik vienkartinėmis rinkliavomis, bet ir ilgalaikio visuomenės bei įmonių įsitraukimo testu, kuris parodo, kaip greitai internetas gali mobilizuoti paramą konkrečiam tikslui.