Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.
Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.
Teismas: platforma nėra tik tarpininkė
R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.
„Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.
„Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.
Deepfake reklamos ir vieši asmenys
Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.
Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.
Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai
Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.
Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.
Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.
Leave a Reply