CP v2

Tag: Insultas

  • Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Lėtinis uždegimas ir širdies pokyčiai

    Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad padidėję lėtinio uždegimo žymenys siejasi ne tik su didesne infarkto ar insulto rizika, bet ir su apčiuopiamais širdies sandaros bei veiklos pokyčiais. Tyrėjai analizavo, kaip uždegimas susijęs su širdies kamerų dydžiais, sienelės storiu ir gebėjimu efektyviai prisipildyti krauju.

    Darbas atliktas pasitelkus UK Biobank duomenis, apimančius beveik 490 000 žmonių. Lėtinio uždegimo lygis vertintas pagal GlycA biomarkerį, atspindintį bendrą organizmo uždegiminį foną, o daliai dalyvių rezultatai susieti su širdies magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis.

    Ką parodė širdies vaizdiniai tyrimai

    Analizė parodė aiškią tendenciją: kuo aukštesnis GlycA, tuo mažesni atskirų širdies kamerų tūriai, įskaitant kairįjį skilvelį. Kartu fiksuota storesnė kairiojo skilvelio sienelė ir prastesni rodikliai, susiję su diastoline funkcija, kai širdis turi atsipalaiduoti ir prisipildyti krauju.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad aukštesnis GlycA siejosi su mažesniu kraujo kiekiu, išstumiamu per vieną susitraukimą, ir dažnesniu širdies ritmu. Autoriai šį vaizdą apibūdino kaip širdies persitvarkymą į labiau restrikcinį darbo modelį, kai širdžiai sunkiau efektyviai prisipildyti.

    Rizika ir kas su ja susiję

    Vertinant realius širdies ir kraujagyslių įvykius, aukščiausioje GlycA grupėje esantys žmonės turėjo 43 proc. didesnę sunkių įvykių riziką nei žemiausioje grupėje. Į šiuos įvykius pateko infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, staigus kraujotakos sustojimas ir mirtis dėl širdies bei kraujagyslių priežasčių.

    Tyrėjai papildomai išnagrinėjo, su kokiais gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniais siejasi aukštesnis GlycA. Buvo įvertinta 177 skirtingi veiksniai, o statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos net 166 atvejais.

    Stipriausiai su GlycA koreliavo riebalinio audinio kiekis ir pasiskirstymas, ypač riebalų masė liemens srityje, visceraliniai riebalai ir riebalų infiltracija raumenyse. Tarp ryškiausių sąsajų išsiskyrė ir rūkymas, didesnis stresas bei prastesnė socioekonominė padėtis.

    Svarbiu veiksniu tapo ir miegas: tyrimas fiksavo ryšius su nepalankia miego trukme, nuovargiu bei dienos mieguistumu, įskaitant snaudimą dieną. Taip pat dažniau minėti sėdimas gyvenimo būdas, finansiniai sunkumai, prastesnės gyvenimo sąlygos ir psichologinė įtampa, nors tai nereiškia, kad kiekvienas veiksnys atskirai sukelia uždegimą.

    Kai 25 stipriausiai su GlycA susiję veiksniai buvo sujungti į vieną modelį, jie paaiškino 18,6 proc. šio žymens kitimo. Didžiausią dalį sudarė su antsvoriu ir kūno „otėnėjimu“ susiję rodikliai, o toliau rikiavosi miego ir socioekonominiai veiksniai.

    Tuo pačiu tyrėjai pastebėjo, kad didesnis fizinis aktyvumas ir sveikesnė mityba statistiškai siejosi su žemesniu GlycA. Tai dera su platesnėmis prevencinės kardiologijos gairėmis, kuriose pabrėžiama svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, judėjimas ir miego higiena kaip pagrindinės širdies rizikos mažinimo kryptys.

    Įdomi tyrimo dalis buvo genų ir aplinkos sąveikų analizė. Nustatyta daugiau nei 100 atvejų, kai genetiniai skirtumai keitė organizmo reakciją į aplinkos veiksnius, vadinasi, panašiomis sąlygomis skirtingi žmonės gali turėti nevienodą uždegiminį atsaką.

    Tyrėjai taip pat išskyrė uždegimo baltymus, susijusius su interleukino-1 ir TNF sistemomis, kurios jau seniai siejamos su ateroskleroze ir širdies ligų progresavimu. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl GlycA siejasi su kairiojo skilvelio funkcija, gali būti interleukino-1 receptoriaus antagonisto IL-1Ra vaidmuo uždegiminiame kelyje.

    Autoriai pabrėžė, kad nustatytos sąsajos pačios savaime neįrodo priežastinio ryšio kiekvienam atskiram veiksniui, nes daug kas tarpusavyje persidengia. Vis dėlto didelė imtis ir širdies vaizdiniai tyrimai rodo, kad lėtinis uždegimas gali būti glaudžiai susijęs su širdies persitvarkymu ir didesne sunkių įvykių rizika.

    Praktikoje tai reiškia, kad prevencijai ypač svarbūs modifikuojami rizikos veiksniai, pirmiausia kūno riebalų perteklius, rūkymas, miego sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas ir ilgalaikis stresas. Jei žmogus turi kelių rizikos veiksnių derinį ar jaučia širdies simptomus, medikai rekomenduoja individualų įvertinimą, o ne savarankiškas išvadas iš vieno biomarkerio.

  • Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip nematomas rizikos veiksnys: savijauta gali būti gera, tačiau kraujagyslėse ilgainiui vystosi aterosklerozė. Būtent todėl gydytojai ragina žinoti savo lipidų rodiklius, ypač LDL cholesterolį, kuris laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos „variklių“.

    Padidėjęs LDL cholesterolis paprastai nesukelia aiškių simptomų, kol neįvyksta rimtas įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. Tylus ligos progresavimas ir yra didžiausia problema, nes rizika gali augti metų metus nepastebimai.

    Kodėl LDL rodiklis toks svarbus?

    Cholesterolis organizmui reikalingas, nes dalyvauja ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezėje. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač LDL frakcijos, didina apnašų formavimosi arterijose tikimybę.

    LDL tikslinės reikšmės nėra vienodos visiems, jos priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo žemesnio LDL rodiklio siekiama, todėl vien tik bendras „normos“ skaičius be konteksto gali klaidinti.

    „Per didelis LDL cholesterolio kiekis metų metus gali nepasireikšti jokiais simptomais, bet tuo pat metu spartinti aterosklerozę ir didinti infarkto ar insulto riziką“, – sakė prof. Maciejus Banachas.

    Ką verta tirti be bendro cholesterolio?

    Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti lipidų būklę, yra lipidograma, atliekama iš kraujo. Joje paprastai pateikiamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai, o gydytojui svarbu matyti bendrą vaizdą, o ne vieną skaičių.

    Praktikoje rizika vertinama kartu su kitais veiksniais: arteriniu kraujospūdžiu, gliukozės apykaita, kūno mase, rūkymu, fiziniu aktyvumu ir mityba. Dėl to tas pats LDL rezultatas vienam žmogui gali reikšti stebėseną ir gyvenimo būdo korekcijas, o kitam jau signalizuoti būtinybę gydytis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į papildomus rodiklius, kurie kai kuriais atvejais padeda tiksliau įvertinti riziką. Tarp jų minimi ne-HDL cholesterolis ir lipoproteinas(a), ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Padidėjęs cholesterolis nereiškia, kad situacija beviltiška. Pirmas žingsnis dažniausiai yra gyvenimo būdo korekcijos: subalansuota mityba, daugiau judėjimo, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas, nes tai tiesiogiai veikia bendrą rizikos profilį.

    Vis dėlto daliai žmonių vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač esant didelei rizikai ar paveldimai hipercholesterolemijai. Tokiais atvejais sprendimą dėl gydymo ir tikslinių LDL reikšmių turėtų priimti gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir gretutinius veiksnius.

    Svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: jei lipidogramos rezultatai gauti, jų nereikėtų palikti stalčiuje. Aptarus rodiklius su specialistu, galima sudaryti aiškų planą, kaip mažinti riziką ir apsaugoti širdį dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    JAV Montanos valstijoje mokslininkai ieško netikėto būdo, kaip padėti žmonėms po insulto susigrąžinti prarastus bendravimo įgūdžius. Universiteto komanda pastebi, kad paukščių stebėjimas gali tapti natūralia, mažai streso keliančia veikla, skatinančia kalbėjimą ir socialinį ryšį.

    Po insulto dažnai pasireiškia afazija, kai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas ar rašymas. Tyrėjų teigimu, su tokiais sunkumais susiduria maždaug trečdalis insultą patyrusių žmonių, o kasdien pasaulyje atsiranda tūkstančiai naujų atvejų, todėl reabilitacijos poreikis nuolat auga.

    „Afazija yra tarsi tapatybės vagystė: žmogaus mąstymas išlieka, bet pasikeičia kalbos funkcija“, – sakė Montanos universiteto tyrėja Catherine Off.

    Montanos universitete vykdomoje intensyvioje afazijos programoje dalyviai paprastai lanko užsiėmimus keturias dienas per savaitę keturias savaites, iš viso sukaupdami apie 80 valandų reabilitacijos. Kiekvienas žmogus poruojamas su apmokytu bendravimo partneriu, dažniausiai kalbos terapijos krypties magistrantu, o veiklas padeda vesti ir paukščių ekologijos specialistai.

    Šio metodo esmė yra perkelti bendravimą iš kabineto į realią aplinką, kur pokalbis gimsta natūraliai. Stebint paukščius galima bendrauti ne vien žodžiais, bet ir gestais, piešiniais, nuotraukomis ar paprastu dėmesio nukreipimu į objektą, todėl žmogus gali išlikti socialiai aktyvus net tada, kai žodžiai dar nepaklūsta.

    „Bendravimas paprastai negerėja, kol žmogus neturi dėl ko norėti bendrauti. Mes išeiname į lauką ir leidžiame bendravimui ateiti per patirtį“, – sakė Catherine Off.

    Tyrėjai šią idėją aprašė mokslo žurnale Frontiers in Bird Science, tačiau pabrėžia, kad kol kas tai ankstyva koncepcija, kuriai dar reikia daugiau klinikinių įrodymų. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios veiklos gali būti lengviau pritaikomos skirtingoms žmonių galimybėms, nes pradėti galima nuo paprasčiausio stebėjimo pro langą ar pasivaikščiojimo arti namų.

    Insultų daugėja, o reabilitacija ne visiems pasiekiama

    Insultų našta pasaulyje išlieka viena didžiausių, o prognozės rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais atvejų ir išgyvenančių žmonių skaičius toliau augs. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių reikės ilgalaikės reabilitacijos, orientuotos ne tik į fizinį atsigavimą, bet ir į gyvenimo kokybę.

    Tuo pačiu išlieka didelė nelygybė, kai prevencija, skubi pagalba ir kokybiška reabilitacija priklauso nuo gyvenamosios vietos, pajamų ar paslaugų prieinamumo. Montanos mokslininkai teigia, kad bendruomeninės, mažai kainuojančios veiklos, tokios kaip paukščių stebėjimas, galėtų tapti papildomu keliu tiems, kuriems tradicinė pagalba sunkiau pasiekiama.

    „Paukščiai yra reta sritis, kur įsitraukti galima bet kuriame taške: nuo stebėjimo pro langą iki takų planavimo. Pradėti galima ten, kur esi“, – sakė universiteto paukščių ekologė Victoria Dreitz.

  • Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

    Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

    Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

    Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

    Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

    Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

    Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

    Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

    Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

    Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

    Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

    Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

    Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

    Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

    Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

    Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

    Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

    Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.

  • PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu kontroliuoti druskos kiekį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems, įskaitant senjorus, per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio, tai atitinka mažiau nei 5 gramus druskos.

    Ši riba svarbi todėl, kad per didelis natrio kiekis didina arterinį kraujospūdį. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių insulto ir širdies ligų rizikos veiksnių, o vyresniame amžiuje organizmo reakcija į natrį dažnai būna ryškesnė.

    PSO taip pat pabrėžia, kad didelis druskos vartojimas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių problemomis. Tyrimai rodo sąsajas su inkstų ligomis, osteoporozės rizika ir didesne skrandžio vėžio tikimybe, todėl druskos ribojimas vertinamas kaip plataus poveikio sveikatos priemonė.

    Dažna klaida yra manyti, kad 5 gramai reiškia tik tą druską, kurią žmogus papildomai įberia į maistą. Į šį limitą įskaičiuojama visa druska, esanti dienos racione, įskaitant paslėptą druską pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

    Daug natrio dažniausiai gaunama su perdirbtais produktais: dešromis ir kitais mėsos gaminiais, sūriais, duona, konservais, paruoštais patiekalais, sultinio kubeliais, padažais ir sūriais užkandžiais. Net ir produktai, kurie neatrodo labai sūrūs, gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos, jei valgomi dažnai.

    Praktiškas būdas mažinti druskos kiekį yra lyginti panašių produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose natrio mažiau. Taip pat padeda palaipsnis įpročio sūdyti mažinimas ir dažnesnis gaminimas nuo pagrindų, kai galima tiksliau kontroliuoti ingredientus.

    Vietoje druskos skonį galima stiprinti prieskoniais ir natūraliais pagardais, pavyzdžiui, žolelėmis, pipirais, paprika ar citrinų sultimis. Skonio receptoriai prie mažesnio sūrumo paprastai pripranta per kelias savaites, todėl pokyčius lengviau daryti palaipsniui.

    PSO 2025 metais taip pat atnaujino rekomendacijas dėl mažiau natrio turinčių druskos pakaitalų, kai dalis natrio chlorido pakeičiama kalio chloridu. Tokie pakaitalai gali padėti sumažinti natrio suvartojimą, jei žmogus ir toliau naudoja stalo druską.

    Vis dėlto toks sprendimas tinka ne visiems. PSO nurodo, kad druskos pakaitalai su kaliu nėra rekomenduojami žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi, arba tiems, kurių organizmui gali būti sunkiau pašalinti kalį, taip pat kai kuriais atvejais vartojant kalį sulaikančius vaistus ar kalio papildus.

    Todėl senjorams, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems kelis vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu, jei planuojama keisti druskos rūšį, o ne tik mažinti jos kiekį.

    Specialistai pabrėžia, kad sveika vyresnio amžiaus žmonių mityba nesibaigia vien druskos ribojimu. Dažnai rekomenduojama mažinti riebią mėsą ir riebius mėsos gaminius, dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą vietoje kepimo riebaluose.

    Taip pat svarbus pakankamas baltymų kiekis, daugiau daržovių ir vaisių, o prireikus ir individualiai parinkta vitamino D suplementacija. Konkreti dozė turėtų būti nustatoma įvertinus sveikatos būklę, mitybą ir vartojamus vaistus.

    Kaip suprasti 5 gramus druskos?

    5 gramai druskos yra maždaug vienas arbatinis šaukštelis, tačiau jis apima visą dienos druską, o ne tik tą, kurią žmogus įberia pats. Dėl to net ir nesūdant papildomai galima viršyti ribą, jei racione daug perdirbtų produktų.

    Etiketėse dažnai nurodomas druskos arba natrio kiekis, todėl verta atkreipti dėmesį, ką tiksliai rodo skaičiai. Jei nurodytas natris, bendrai rizikai vertinti svarbu matyti visos dienos sumą, o ne vieno produkto rodiklį.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Jei žmogus serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu ar turi sudėtingą vaistų vartojimo schemą, savarankiški eksperimentai su druskos pakaitalais gali būti netinkami. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus priimti kartu su gydytoju.

    Taip pat verta pasitarti, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs arba jau yra buvę insulto ar infarkto epizodų. Individualus planas dažnai būna veiksmingesnis nei bendros taisyklės, nes leidžia derinti mitybą, vaistus ir gyvenimo būdą.

  • Naujas tyrimas apie ksilitolį: įspėja dėl krešulių rizikos ir 57 proc. didesnės tikimybės

    Naujas tyrimas apie ksilitolį: įspėja dėl krešulių rizikos ir 57 proc. didesnės tikimybės

    Kas parodė naujas tyrimas?

    Ksilitolis yra cukraus alkoholiams, dar vadinamiems polioleis, priskiriamas saldiklis. Jis natūraliai randamas kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, o nedideli kiekiai gali susidaryti ir žmogaus organizme.

    Dėl saldaus skonio ir mažesnės energinės vertės nei sacharozės ksilitolis ilgą laiką buvo laikomas patrauklia cukraus alternatyva. Jo galima rasti becukrėje kramtomojoje gumoje, saldainiuose, pastilėse, taip pat dalyje maisto produktų ir maisto papildų.

    Naujas mokslininkų darbas atkreipė dėmesį į galimą ksilitolio ryšį su širdies ir kraujagyslių įvykiais. Tyrime stebėta, kad didesnė ksilitolio koncentracija kraujyje siejosi su didesne rizika per artimiausius trejus metus patirti infarktą, insultą ar mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

    Analizėje dalyvavo 1 157 žmonės, kuriems buvo vertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o rezultatai vėliau patikrinti nepriklausomoje 2 149 dalyvių grupėje. Vertinant įprastus rizikos veiksnius, aukščiausio ksilitolio lygio grupėje rizika buvo maždaug 57 proc. didesnė nei žemiausio lygio grupėje.

    Galimas mechanizmas: trombocitų aktyvumas

    Siekdami paaiškinti, kodėl gali atsirasti toks ryšys, tyrėjai daug dėmesio skyrė trombocitams. Tai kraujo plokštelės, kurios padeda sustabdyti kraujavimą, kai pažeidžiama kraujagyslė, sudarydamos krešulį.

    Tačiau per didelis trombocitų aktyvumas gali būti pavojingas, nes krešulys gali susiformuoti kraujagyslės viduje ir užkimšti kraujo tėkmę. Jei tai įvyksta širdį maitinančioje arterijoje, gali ištikti infarktas, o jei smegenis aprūpinančioje kraujagyslėje, gali įvykti insultas.

    Laboratoriniuose bandymuose mokslininkai pastebėjo, kad ksilitolis didina trombocitų reaktyvumą ir gali skatinti krešulių formavimąsi. Panašūs signalai buvo stebėti ir gyvūnų modeliuose.

    Be to, atliktas mažas eksperimentas su žmonėmis parodė greitą efektą. Dešimčiai sveikų savanorių davus gėrimą su 30 gramų ksilitolio, maždaug po 30 minučių jų kraujyje fiksuotas padidėjęs trombocitų reaktyvumas.

    Kodėl išvadų nereikėtų supaprastinti?

    Svarbus niuansas tas, kad kraujyje aptinkamas ksilitolis nebūtinai atspindi vien su maistu gautą kiekį. Organizmas gali jį pasigaminti pats, todėl aukšta koncentracija kraujyje ne visada reiškia, kad žmogus vartojo daug produktų su ksilitoliu.

    Dėl šios priežasties tyrimo rezultatai nereiškia paprastos taisyklės, kad ksilitolis savaime sukelia infarktą ar insultą. Tyrimas parodė ryšį tarp didesnės koncentracijos kraujyje ir didesnės rizikos, o eksperimentai pateikė galimą biologinį paaiškinimą, tačiau tai dar nėra ilgalaikio vartojimo priežastinio poveikio įrodymas.

    Vis dėlto rezultatai stiprina diskusiją apie saldiklių vertinimą ne tik pagal kaloringumą ar poveikį dantims, bet ir pagal galimą įtaką kraujo krešėjimo procesams. Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, turintiems padidintą trombozių ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, verta aptarti mitybos įpročius su gydytoju.

  • Ukrainoje įspėja: 2026 metais daugiausia receptų skiriama širdžiai – skaičiai stebina

    Ukrainos Nacionalinė sveikatos tarnyba (НСЗУ) skelbia, kad 2026 metais šalies gyventojų gydyme ryškiausiai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos bei jų profilaktika. Tarnybos pateikta statistika apie programos „Dostupni liky“ įgyvendinimą rodo, jog didžiausia dalis kompensuojamų vaistų receptų siejama būtent su rizikos mažinimu po infarktų ir insultų, taip pat su jų prevencija.

    НСЗУ duomenimis, nuo 2026 metų sausio iki rugpjūčio dienos gydytojai išrašė 15 989 898 elektroninius receptus. Tai atspindi didelį lėtinių ligų gydymo poreikį, o taip pat ir tai, kad kompensavimo mechanizmas išlieka vienu svarbiausių būdų pacientams gauti būtinus vaistus tęstiniam gydymui.

    Didžiausia receptų dalis teko širdies ir kraujagyslių bei cerebrovaskulinių ligų gydymui ir pirminės bei antrinės profilaktikos priemonėms. Šiai grupei priskiriama 10 662 323 elektroniniai receptai, tai sudaro daugiau nei 66 proc. visų per minėtą laikotarpį išrašytų receptų pagal kompensavimo programą.

    Specialistai pabrėžia, kad karo sąlygomis išaugęs lėtinis stresas, nerimas ir miego sutrikimai gali didinti kraujospūdį, bloginti širdies ritmo stabilumą ir apsunkinti jau esamų širdies ligų kontrolę. Tokie veiksniai ypač pavojingi žmonėms, kurie ir iki tol turėjo hipertenziją, aterosklerozę ar kitus kardiovaskulinius sutrikimus.

    Reikšminga dalis receptų 2026 metais teko ir cukrinio diabeto gydymui. Nurodoma, kad per aštuonis mėnesius bendrai buvo išrašyta per 3,2 milijono receptų diabetui skirtiems vaistams, įskaitant insulinus, o tai išryškina didelį metabolinių sutrikimų paplitimą ir ilgalaikės kontrolės poreikį.

    Atskirai išskiriamas ir augantis psichikos sveikatos sutrikimų, elgesio sutrikimų bei epilepsijos gydymui skiriamų vaistų poreikis. Šioje grupėje fiksuota beveik 400 tūkstančių receptų, o tai rodo didėjantį farmakologinės pagalbos poreikį ir kartu laipsnišką mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos dėl mentalinės sveikatos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka pagrindine mirties priežastimi, o jų riziką labiausiai mažina nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos. Karo, ekonominio neapibrėžtumo ir ilgo psichologinio krūvio laikotarpiais ypač svarbu nenutraukti paskirtų vaistų vartojimo ir reguliariai stebėti kraujospūdį bei kitus rodiklius.

  • Medikai perspėja: 5 kasdieniai įpročiai, kurių atsisakė po skaudžių pacientų istorijų

    Medikai kasdien mato, kaip iš pirmo žvilgsnio nekalti įpročiai gali baigtis traumomis, lėtinėmis ligomis ar net gyvybei pavojingomis būklėmis. Dėl to dalis gydytojų ir slaugytojų pripažįsta pakeitę savo rutiną, kai realiai pamatė pasekmes pacientams.

    Specialistai pabrėžia, kad daug rizikų kyla ne iš vieno veiksmo, o iš pasikartojančių sprendimų. Tai ypač pasakytina apie kaklo manipuliacijas, rūkymą, triukšmą, alkoholį ir burnos higieną.

    Rizikingos kaklo manipuliacijos

    Vieni dažniausiai minimų pavyzdžių yra staigūs kaklo „atstatymai“ ar agresyvios manualinės manipuliacijos. Medikai įspėja, kad retais atvejais jos gali būti susijusios su kaklo kraujagyslių pažeidimu, o tai didina insulto riziką.

    Nors tokios komplikacijos nėra kasdienybė, jų pasekmės gali būti itin sunkios, ypač jauniems žmonėms be kitų akivaizdžių rizikos veiksnių. Dėl to specialistai ragina vengti staigių judesių ir kreiptis į licencijuotus, aiškias indikacijas taikančius sveikatos priežiūros profesionalus.

    Rūkymas ir deguonis

    Ypatingai pavojingas derinys, kurį medikai mini be išlygų, yra rūkymas deguonies terapijos metu. Deguonis pats nėra degus, tačiau jis stipriai skatina degimą, todėl net kibirkštis gali sukelti staigų gaisrą ir sunkius nudegimus.

    Ligoninėse ir namų slaugoje dirbantys specialistai pabrėžia, kad ši rizika dažnai nuvertinama. Deguonies aparatą naudojantiems pacientams rekomenduojama griežtai laikytis saugos taisyklių ir nerūkyti ne tik šalia įrangos, bet ir patalpose, kuriose ji naudojama.

    Triukšmas koncertuose ir klausos praradimas

    Klausos pažeidimai dėl triukšmo dažnai vystosi tyliai, o pirmieji ženklai gali būti spengimas ausyse ar sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje. Medikai pabrėžia, kad reguliarus buvimas garsiuose renginiuose be apsaugos ilgainiui didina negrįžtamo klausos silpnėjimo tikimybę.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamos ausų kištukų priemonės koncertuose, klubuose ar dirbant triukšmingoje aplinkoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad klausos apsauga nėra prabanga, o prevencija.

    Reguliarus alkoholio vartojimas

    Greitosios medicinos pagalbos ir priėmimo skyrių darbuotojai nuolat susiduria su alkoholio pasekmėmis: traumomis, apsinuodijimais, smurtu artimoje aplinkoje, eismo įvykiais. Dalis medikų teigia, kad tai pakeitė požiūrį į įprotį gerti savaitgaliais ar „atsipalaidavimui“.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema dažnai yra reguliarumas ir kiekiai, kurie palaipsniui didėja, o rizika sveikatai kaupiasi. Jei alkoholis tampa būdu tvarkytis su stresu ar miego problemomis, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

    Burnos higiena, kurią lengva nuvertinti

    Odontologijos specialistai primena, kad dantų ir dantenų uždegimai nėra vien kosmetinė problema. Negydomos dantenų ligos didina dantų netekimo riziką, o ilgalaikis uždegimas siejamas su didesne kitų sveikatos sutrikimų tikimybe.

    Medikai akcentuoja kasdienius įpročius: kruopštų dantų valymą, tarpdančių priežiūrą siūlu ar tarpdančių šepetėliais ir reguliarias profilaktines apžiūras. Pasak jų, būtent pacientų istorijos geriausiai parodo, kiek kainuoja atidėliojimas.

    Specialistai sutaria dėl vieno: prevencija beveik visada paprastesnė nei gydymas, o kai kurios klaidos gali baigtis ne „pamoka“, o ilgalaikėmis pasekmėmis. Jei kyla abejonių dėl konkretaus įpročio ar simptomų, saugiausia sprendimus aptarti su gydytoju.

  • Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Padidėjęs kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl žmogus jaučiasi gerai, tačiau kraujagyslės pamažu patiria žalą. Ilgainiui tai didina širdies infarkto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir insulto tikimybę.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kitai hipertenzijos pasekmei – smegenų sveikatai. Mokslininkai nagrinėja, kaip ilgus metus nekontroliuojamas kraujospūdis susijęs su kognityviniais sutrikimais ir demencija.

    Didelės apimties tyrimas Kinijoje

    Vienas reikšmingiausių pastarojo meto darbų – China Rural Hypertension Control Program, kuriame dalyvavo 33 995 žmonės iš 326 kaimo vietovių Kinijoje. Vidutinis dalyvių amžius siekė 63 metus, apie 61 proc. buvo moterys.

    Tyrime buvo lyginama intensyvesnė kraujospūdžio kontrolė ir įprasta priežiūra. Intensyvaus valdymo grupėje apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai, prižiūrimi šeimos gydytojų, pagal aiškų algoritmą pradėdavo ir koreguodavo gydymą, siekdami mažesnio nei 130/80 mmHg kraujospūdžio.

    Aktyvioji intervencijos dalis truko ketverius metus, o vėliau dalyviai stebėti dar trejus metus – iš viso septynerius. Tokia trukmė leido vertinti ne vien momentinį pagerėjimą, o ilgalaikį, nuoseklų spaudimo valdymą.

    Demencijos rizika sumažėjo

    Po septynerių metų demencija nustatyta 8,85 proc. intensyvios kontrolės grupėje ir 10,55 proc. įprastos priežiūros grupėje. Tai atitiko apie 15 proc. mažesnę santykinę demencijos riziką tarp tų, kurių kraujospūdis buvo kontroliuojamas aktyviau.

    Kognityvinių sutrikimų be demencijos rizika intensyvios kontrolės grupėje buvo apie 13 proc. mažesnė. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad intensyvi kontrolė realiai labiau sumažino sistolinį kraujospūdį: po septynerių metų jis vidutiniškai buvo mažesnis apie 17,6 mmHg, kai įprastos priežiūros grupėje sumažėjimas siekė apie 2,4 mmHg.

    Tokie rezultatai sustiprina idėją, kad smegenims svarbus ne pavienis geras matavimas, o ilgalaikis stabilumas. Būtent nuoseklus spaudimo mažinimas gali apsaugoti kraujagysles nuo progresuojančių pažeidimų.

    Ką rodo kiti duomenys apie smegenis?

    Kraujospūdis tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką, o smegenys ypač jautrios deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo sutrikimams. Ilgalaikė hipertenzija siejama su stambesnių ir smulkiųjų smegenų kraujagyslių pakitimais: kraujagyslės standėja, blogėja jų elastingumas, didėja mikropažeidimų tikimybė.

    Kitas svarbus tyrimas SPRINT-MIND vertino, ar intensyvesnis sistolinio kraujospūdžio mažinimas gali būti naudingas kognityvinei sveikatai. Šiame tyrime dalyvavo 9 361 žmogus, ne jaunesnis nei 50 metų, o tikslai skyrėsi: vienoje grupėje siekta mažesnio nei 120 mmHg, kitoje – mažesnio nei 140 mmHg sistolinio kraujospūdžio.

    SPRINT-MIND duomenys parodė, kad intensyvesnė kontrolė buvo susijusi su mažesne lengvų kognityvinių sutrikimų rizika ir mažesniu baltosios medžiagos pokyčių progresavimu galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimuose. Nors demencijos rodikliai ne visuomet pasiekė vienareikšmį statistinį užtikrintumą, bendra kryptis laikoma palankia intensyvesnei kontrolei.

    Gydytojai pabrėžia, kad hipertenzija neretai vystosi tyliai, todėl jos žala gali kauptis nepastebimai. Smulkūs smegenų kraujagyslių pažeidimai, vadinamieji tylieji infarktai ar baltosios medžiagos pokyčiai iš pradžių gali nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsiliepti atminčiai, dėmesio koncentracijai ir informacijos apdorojimo greičiui.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, turintis hipertenziją, susirgs demencija. Kraujospūdis yra vienas iš modifikuojamų rizikos veiksnių, todėl jo kontrolė laikoma svarbia prevencijos dalimi.

    Specialistai primena, kad šalia gydymo vaistais reikšmę turi ir gyvenimo būdas: kūno svoris, fizinis aktyvumas, mityba, druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas bei miego kokybė. Demencijos riziką taip pat didina cukrinis diabetas, lipidų apykaitos sutrikimai, nutukimas, depresija, klausos suprastėjimas ir persirgtas insultas, todėl efektyviausia yra kompleksinė prevencija.

    Svarbiausia praktinė žinia paprasta: reguliarus kraujospūdžio matavimas ir nuoseklus gydymo plano laikymasis gali būti reikšmingi ne tik širdžiai, bet ir smegenims. Jei kraujospūdžio rodikliai nuolat viršija normą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl tikslesnio įvertinimo ir ilgalaikės kontrolės strategijos.

  • Pažiūrėkite į odą prie akių: geltonos plokštelės gali įspėti apie infarktą

    Daugelis širdies ir kraujagyslių įvykių neatsiranda staiga: jiems neretai metus ar net dešimtmečius „ruošia dirvą“ nepastebimai progresuojanti aterosklerozė. Didžiausia problema ta, kad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, kol arterijų spindis nesusiaurėja kritiškai.

    Naujesni klinikiniai duomenys primena apie iš pirmo žvilgsnio kosmetinį požymį, kurį galima pastebėti veide. Tai ksanteliazma – gelsvos, švelniai iškilios plokštelės arba „apnašos“ vokų srityje, dažniausiai prie vidinių akių kampų.

    Ksanteliazma siejama su riebalų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje esančiose ląstelėse. Nors ji gali pasireikšti ir esant normaliems kraujo rodikliams, dažnai būna susijusi su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, trigliceridais, metaboliniu sindromu ar kitais lipidų apykaitos sutrikimais.

    Didelės apimties pacientų duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems diagnozuota ksanteliazma, per pirmuosius stebėjimo metus miokardo infarktas nustatytas dažniau nei panašiai grupei be šio požymio. Taip pat dažniau fiksuoti ir insultai bei trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami tranzitorinėmis išeminėmis atakomis.

    Svarbu pabrėžti, kad pats odos pakitimas nereiškia, jog infarktas ar insultas būtinai įvyks. Tačiau tai gali būti praktiškas signalas neatidėlioti profilaktikos: pasitikrinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, gliukozės rodiklius, įvertinti kūno masės indeksą ir kitus rizikos veiksnius.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių riziką lemia ne vien cholesterolis. Prie jos prisideda rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, lėtinis stresas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir paveldimumas, todėl sprendimai dažniausiai apima ir gyvenimo būdo korekcijas, ir, jei reikia, vaistus.

    Pastebėjus gelsvas plokšteles vokų srityje, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, o prireikus – į kardiologą. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna kraujo tyrimai ir bendras širdies bei kraujagyslių rizikos įvertinimas, nes ankstyvas rizikos veiksnių suvaldymas reikšmingai mažina sunkių įvykių tikimybę.