Tag: Insultas

  • 4 perdirbti produktai, kuriuos verta įtraukti kas savaitę, siekiant mažinti insulto riziką

    Perdirbti produktai ne visada yra tai, ko reikėtų vengti, kai kalbame apie širdies ir smegenų sveikatą. Kai kurie jų gali būti patogus ir nebrangus būdas kasdienėje mityboje gauti daugiau svarbių maistinių medžiagų.

    Nors nė vienas atskiras produktas nuo insulto neapsaugo, nuoseklūs pasirinkimai lėkštėje gali turėti įtakos bendrai rizikai. Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, parengtoje remiantis dietologų įžvalgomis.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbus ne pats „perdirbimo“ faktas, o produkto sudėtis: kiek jame druskos, pridėtinio cukraus ir skaidulų, taip pat – kokių naudingų medžiagų jis suteikia.

    Įvardijami keturi perdirbti produktai, kurie gali tikti širdžiai palankiam mitybos modeliui: konservuota lašiša, natūralus liesesnis jogurtas, tofu ir avižos.

    Konservuota lašiša

    Konservavimas lašišą paverčia perdirbtu produktu, tačiau ji išlieka patogus ir dažnai pigesnis baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Straipsnyje pažymima, kad tokią žuvį lengva panaudoti salotoms, sumuštiniams ar grūdų dubenėliams.

    Minima, kad tyrimai sieja reguliarų žuvies vartojimą su mažesne insulto rizika, o vienas iš galimų paaiškinimų – omega-3 (įskaitant DHA ir EPA) kiekis. Taip pat primenama rekomendacija siekti dviejų žuvies porcijų per savaitę.

    Natūralus liesesnis jogurtas

    Jogurtas taip pat laikomas perdirbtu produktu, bet jis gali suteikti svarbių maistinių medžiagų, tarp jų – kalcio, fosforo ir kalio. Straipsnyje akcentuojama vadinamoji pieno produktų „matrica“, kai nauda siejama su visuma, o ne vienu atskiru komponentu.

    Publikacijoje nurodoma, kad didesnis jogurto vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne insulto rizika, o galimą poveikį gali lemti fermentuotų produktų įtaka žarnynui ir uždegiminiams procesams. Probiotikai gali padėti palaikyti naudingas bakterijas, o jų veikla siejama ir su cholesterolio apykaitai svarbiais junginiais.

    Renkantis jogurtą siūloma teikti pirmenybę natūraliam, be priedų, kad būtų išvengta didesnio pridėtinio cukraus kiekio. Skoniui ir skaiduloms galima įmaišyti vaisių, riešutų ar sėklų.

    Tofu ir avižos: skaidulos ir kraujospūdžio kontrolė

    Tofu gaminamas iš sojų pupelių, todėl priskiriamas perdirbtiems produktams, tačiau straipsnyje pabrėžiama jo maistinė vertė: tai augalinis baltymas, suteikiantis skaidulų ir izoflavonų. Minimas ir tyrimas, kuriame sojų produktų vartojimas kelis kartus per savaitę buvo siejamas su mažesne insulto rizika.

    Taip pat nurodoma, kad didesnis sojų vartojimas tyrimuose siejamas su mažesniu kraujospūdžiu, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

    Avižos, įskaitant greitai paruošiamas ar dribsnių formas, taip pat yra perdirbtos, tačiau jos išlieka pilno grūdo produktu. Straipsnyje pateikiama, kad 1 puodelyje sausų avižų yra 8 gramai skaidulų.

    Ypač išskiriamas tirpus beta gliukanas, kuris siejamas su LDL („blogojo“) cholesterolio mažinimu. Didesnis skaidulų kiekis mityboje taip pat siejamas su mažesniais uždegimo žymenimis, o tai gali būti svarbu vertinant širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis perdirbtus produktus

    Straipsnyje pabrėžiama, kad perdirbti produktai gali būti dalis širdžiai palankios mitybos, jei renkamasi apgalvotai. Praktinis patarimas – vertinti ne etiketę „perdirbtas“, o maistinę sudėtį.

    Siūloma rinktis mažai druskos turinčias arba visai be druskos konservuotų produktų versijas, o kai kuriuos produktus galima nusunkti ir perplauti, kad sumažėtų natrio. Taip pat rekomenduojama pirkti natūralų, nesaldintą jogurtą ir avižas, o saldumą susikurti pačiam – pavyzdžiui, su vaisiais.

    Dar viena gairė – ieškoti perdirbtų produktų, kuriuose natūraliai yra skaidulų, ypač augalinės kilmės. Kaip patogūs pavyzdžiai minimi konservuotos ankštinės daržovės, šaldytos daržovės ir pilno grūdo duona.

    Kiti įpročiai, siejami su mažesne insulto rizika

    Be mitybos, publikuojamoje medžiagoje primenama apie kitus riziką mažinančius įpročius. Tarp jų – reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas po valgio, kuris gali padėti geriau valdyti cukraus kiekį kraujyje.

    Taip pat akcentuojama kraujospūdžio stebėsena, nes jis yra vienas pagrindinių insulto rizikos veiksnių. Kai kuriems žmonėms pakanka gyvenimo būdo korekcijų, kitiems gali būti reikalingas medikamentinis gydymas, todėl rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Galiausiai minima streso valdymo svarba ir Viduržemio jūros dietos principai: daugiau skaidulų, daugiau nesočiųjų riebalų (pavyzdžiui, iš alyvuogių aliejaus ir riešutų), mažiau druskos ir pridėtinio cukraus.

  • Trys rytinės taisyklės iki 10 val. ryto, galinčios padėti mažinti trigliceridų kiekį

    Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje siejamas su didesne širdies ligų ir insulto rizika, tačiau kai kuriuos įpročius galima koreguoti jau nuo pat ryto. Specialistai išskiria kelis paprastus dalykus, kuriuos verta padaryti iki 10 valandos ryto, jei siekiate geresnių kraujo riebalų rodiklių.

    Kaip rašo „EatingWell“, trigliceridai yra riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai. Jų kraujyje turi būti, bet kai lygis išlieka per aukštas, tai gali prisidėti prie apnašų formavimosi kraujagyslėse ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Trigliceridai į kraują patenka ne tik su maistu – organizmas juos gamina ir pats, kai suvartojama daugiau energijos nei reikia, ypač iš perteklinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Trigliceridų padidėjimą gali lemti ir kitos priežastys: genetika, kai kurios ligos, pavyzdžiui, inkstų ligos ar blogai kontroliuojamas 2 tipo diabetas.

    Tekste pabrėžiama, kad trigliceridų koncentracija, didesnė nei 200 mg/dl, laikoma aukšta, tačiau dėmesio verta ir „ribinė“ riba – daugiau nei 150 mg/dl. Būtent todėl rytiniai pasirinkimai – judėjimas ir pusryčių sudėtis – gali tapti paprastu, bet reikšmingu startu visai dienai.

    Judėjimas ryte: svarbu ne tik sporto salė

    Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesniu trigliceridų kiekiu, todėl ryte verta rasti laiko judėjimui. Tai gali būti aerobinė veikla – ėjimas, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu – taip pat ir jėgos pratimai.

    Rekomendacijose minimas tikslas per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75 minutes intensyvios veiklos, o jėgos treniruotes atlikti bent du kartus per savaitę. Kardiologė May Bakir pabrėžia, kad didžiausią naudą lipidams duoda aerobikos ir jėgos pratimų derinimas.

    Net ir pasportavus ryte, svarbu per dieną neužsisėdėti: tekste siūloma bent kartą per valandą atsistoti, paeiti, pajudėti, o ne ilgai sėdėti prie stalo. Taip pat minima, kad trumpas pasivaikščiojimas po valgymo gali padėti mažinti po valgio kylantį trigliceridų šuolį.

    Pusryčiai be cukraus ir rafinuotų angliavandenių

    Kitas akcentas – pusryčiai, kuriuose būtų kuo mažiau pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Pasak specialistų, didesni kiekiai „paprastųjų“ angliavandenių (pavyzdžiui, saldinti dribsniai, bandelės, saldinti gėrimai ar sultys) skatina kepenis gaminti daugiau trigliceridų.

    Vietoje to siūloma dažniau rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų turintį maistą. Kaip pavyzdys pateikiama košė iš mažiau apdorotų avižų vietoje saldintų pusryčių dribsnių.

    Taip pat rekomenduojama pusryčius „subalansuoti“ – įtraukti liesesnių baltymų ir sveikesnių riebalų. Minimi pavyzdžiai: kiaušiniai, riešutai, sėklos, augaliniai aliejai (išskiriami netropinių augalų aliejai) ir kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

    Mažiau sočiųjų riebalų – daugiau nesočiųjų

    Nors trigliceridų rodiklius dažnai siejame su cukrumi ir angliavandeniais, kai kuriems žmonėms didelę įtaką gali turėti ir riebalų sudėtis. Straipsnyje pažymima, kad riebus racionas kai kuriais atvejais gali kelti trigliceridų kiekį, o padidėję trigliceridai yra vienas metabolinio sindromo rizikos veiksnių.

    Prevencinės kardiologijos dietistė Michelle Routhenstein teigia, kad sotieji riebalai daliai žmonių gali prisidėti prie atsparumo insulinui, o tai apsunkina riebalų apykaitos reguliavimą. Dėl to patariama sočiuosius riebalus riboti ir dažniau rinktis nesočiuosius.

    Pusryčiuose sočiųjų riebalų dažnai būna tokiuose produktuose kaip šoninė, dešrelės, sviestu gausiai teptos bandelės ar skrebučiai. Kaip alternatyvos minimi paprasti pakeitimai: vietoje šoninės – avokadas, vietoje sviesto – riešutų sviestas.

    Ką dar verta įsivertinti dienos eigoje

    Be rytinių įpročių, tekste taip pat primenama apie kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos trigliceridų rodikliams. Tarp jų – alkoholio vartojimas ir rūkymas (įskaitant elektronines cigaretes), kurie siejami su prastesniais lipidų rodikliais.

    Specialistai taip pat ragina dažniau rinktis širdžiai palankų maistą: liesesnius baltymus, ankštines daržoves, daržoves, riebią žuvį, o riebalams – pavyzdžiui, alyvuogių aliejų ir riešutus vietoje sočiųjų ir transriebalų.

    Nors trigliceridų rodikliai priklauso nuo daugelio veiksnių, nuoseklūs kasdieniai pasirinkimai – daugiau judėjimo ir mažiau cukraus bei sočiųjų riebalų – gali tapti svarbia ilgalaikės sveikatos strategijos dalimi.

  • „Bioliberty“ pritraukė 2,95 mln. eurų: DI valdoma reabilitacija keliasi į namus

    „Bioliberty“ pritraukė 2,95 mln. eurų: DI valdoma reabilitacija keliasi į namus

    Edinburge ir Bostone veikiantis reabilitacijos technologijų startuolis „Bioliberty“ pritraukė 2,95 mln. eurų „Series A“ etapo pratęsimą. Bendras įmonės finansavimas išaugo iki 12,07 mln. eurų.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“. „Series A“ pratęsimas atvedė keturis naujus institucinius investuotojus: „TGH Ventures“ (Tampa General Hospital investicinį padalinį), „Ballad Ventures“, Belfaste įsikūrusią „Whiterock“ ir „25m Health“.

    Įmonė kuria minkštosios robotikos sprendimus, skirtus viršutinių galūnių funkcijai atkurti. Pagrindiniai tiksliniai pacientai – patyrę insultą ar turintys kitų neurologinių būklių, ribojančių judėjimą.

    Naujos lėšos bus naudojamos tam, kad technologija būtų pritaikyta naudoti namuose, o reabilitacijos duomenys būtų sujungti per skirtingas gydymo grandis. Taip pat planuojama toliau plėsti dirbtinio intelekto galimybes, padedančias klinikiniams sprendimams.

    Trys sistemos dalys: nuo pirštinės iki DI užrašų

    „Bioliberty“ produktų rinkinį sudaro trys komponentai. „Lifehub“ apibūdinamas kaip nešiojamas valdymo centras, kuris maitina sistemą ir pateikia interaktyvias terapijos sesijas.

    Kitas elementas – „Lifeglov“, minkšta robotinė dėvima pirštinė, varoma oru. Ji padeda pacientams atverti delną ir stiprinti ranką.

    Trečiasis komponentas – „Lifemind“, specialistams skirta valdymo aplinka, kurioje suvienodinami terapijos duomenys, o dirbtinis intelektas automatiškai generuoja klinikines pastabas. Įmonė nurodo, kad „Lifehub“ ir „Lifeglov“ yra įtraukti į JAV FDA sąrašus, o komercinę veiklą JAV pradėjo 2025 metais.

    Įmonės tikslas – reabilitacija, kuri nesustoja išėjus iš įstaigos

    Pasak bendrovės įkūrėjo ir vadovo Rowano Armstrongo, naujas finansavimo etapas svarbus kitai plėtros fazei – labiau sujungtai reabilitacijos kelionei. Įmonė siekia, kad duomenys sektų pacientą per visus etapus, o technologija būtų pasiekiama ir namuose.

    „Bioliberty“ teigia, kad sprendimas buvo kuriamas kartu su pirmaujančiomis stacionarinės reabilitacijos įstaigomis. Kaip pabrėžiama, terapijos sesijas esą galima pradėti greičiau, o pacientai per vieną užsiėmimą gali atlikti daugiau pakartojimų.

    Investicijos lėšos bus nukreiptos trims kryptims: naudojimui namuose, duomenų sujungimui tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių ir papildomų DI funkcijų kūrimui. Tokia kryptis atspindi ambiciją tapti sprendimu, kuris veikia ligoninėje, po ūmaus gydymo etapo ir namų aplinkoje.

    Įmonė įkurta 2020 metais – ją įsteigė Rowan Armstrong, Ross O’Hanlon, Conan Bradley ir Shéa Quinn. Startuolis turi bazę Bostone ir siekia plėsti partnerystes su reabilitacijos paslaugų teikėjais JAV, tarp jų – ir 2024 metais minėtą klinikinį tyrimą su „Mount Sinai“ sveikatos sistema.

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Mitybos specialistai įvardijo arbatą, kuri gali prisidėti prie mažesnės insulto rizikos

    Žalioji arbata dažnai minima tarp gėrimų, kurie gali būti siejami su mažesne insulto rizika – pirmiausia dėl joje esančių antioksidantų. Straipsnyje pabrėžiama, kad gėrimų pasirinkimas taip pat gali turėti reikšmės širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Kaip rašo „EatingWell“, žaliojoje arbatoje gausu katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG), kuris siejamas su uždegimo mažinimu ir kraujagyslių apsauga. Būtent šie veiksniai laikomi svarbiais vertinant insulto rizikos veiksnius.

    Insultas įvyksta, kai sutrinka kraujo tekėjimas į smegenis – kraujagyslė užsikemša arba plyšta. Kadangi smegenims būtinas nuolatinis deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas, bet koks kraujotakos sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių.

    Tekste akcentuojama: vien žalioji arbata nėra „sprendimas“, tačiau ji gali būti naudinga kaip dalis platesnių širdžiai palankių įpročių – ypač jei geriama be cukraus ir derinama su subalansuota mityba bei aktyvesniu gyvenimo būdu.

    Kuo žalioji arbata išsiskiria?

    Viena iš priežasčių – galimas priešuždegiminis poveikis. Straipsnyje aiškinama, kad užsitęsęs uždegimas gali pažeisti arterijų ląsteles, o tai ilgainiui didina kraujagyslių ligų ir insulto riziką.

    Kita dažnai minima kryptis – kraujagyslių funkcija. Žaliosios arbatos antioksidantai siejami su geresniu arterijų gebėjimu atsipalaiduoti ir plėstis, o tai svarbu kraujotakai ir kraujospūdžio kontrolei.

    Taip pat aptariama sąsaja su cholesteroliu: tekste teigiama, kad EGCG gali būti susijęs su mažesniu MTL (vadinamojo „blogojo“) cholesterolio kiekiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nepakeičia skaidulų turtingos mitybos naudos.

    Dar vienas aspektas – stresas. Žaliojoje arbatoje yra L-teanino – aminorūgšties, kuri, kaip rašoma, gali padėti mažinti įtampą, o lėtinis stresas įvardijamas kaip vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie insulto rizikos.

    Kiti įpročiai, mažinantys rizikos veiksnius

    Be žaliosios arbatos, straipsnyje primenama apie kitus gyvenimo būdo pasirinkimus, kurie siejami su mažesne insulto rizika. Pavyzdžiui, reguliarus judėjimas gali padėti kontroliuoti svorį, kraujospūdį ir cholesterolį.

    Taip pat minimas dažnesnis žuvies vartojimas dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su uždegimo ir kraujospūdžio mažinimu. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kepimo būdas svarbus – kepimas aliejuje gali panaikinti dalį naudos.

    Dar vienas akcentas – kalio turtingi produktai (pavyzdžiui, ankštinės daržovės, špinatai, apelsinai, pomidorai), kurie gali padėti kraujospūdžio kontrolei. Galiausiai primenama ir apie pakankamą skysčių vartojimą, nes dehidratacija gali bloginti kraujotaką.

    Autoriai reziumuoja, kad nesaldinta žalioji arbata gali būti paprastas kasdienis pasirinkimas, papildantis kitus sveikatai palankius sprendimus, tačiau vien jos nepakanka reikšmingai sumažinti insulto rizikai.

  • Insultas ne visada matomas veide: medikė įspėja, kada nedelsiant skambinti 112

    Insultas ne visada prasideda akivaizdžiu veido kreivumu ar nusileidusiu lūpos kampučiu. Medikai pabrėžia, kad net vienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas gali reikšti smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl laukti, kol praeis, yra pavojinga.

    Insultas įvyksta, kai staiga sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Dažniausias yra išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys, o hemoraginis pasitaiko rečiau, bet neretai būna sunkesnės eigos.

    Dažniausi požymiai, dėl kurių kviečiama greitoji, yra staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija ir vienos rankos ar kojos silpnumas. Simptomai gali būti skirtingi, nes jie priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista.

    Įtariant insultą, svarbiausia įvertinti paprastus dalykus: ar žmogus gali aiškiai šypsotis, ar išlaiko pakeltas abi rankas, ar kalba rišliai. Jei bent vienas iš šių požymių kelia įtarimų, delsti nevertėtų ir reikia kuo greičiau skambinti 112.

    Netipiniai simptomai klaidina

    Praktikoje pasitaiko ir ne tokie „klasikiniai“ simptomai. Vienas dažniausių netipinių signalų yra staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį žmogus neretai apibūdina kaip stipriausią gyvenime; jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sumišimas.

    Kitas klaidinantis požymis yra staigus pusiausvyros sutrikimas: žmogus gali svyruoti, griuvinėti, atrodyti tarsi apsvaigęs. Kai kuriais atvejais pasireiškia neįprastas žodžių parinkimas, prastas kalbos supratimas arba žmogus vykdo ne tai, ko prašoma, nors iš pirmo žvilgsnio kalba sklandžiai.

    Dar vienas pavojingas scenarijus, kai žmogus lieka neįprastai nejudrus, menkai reaguoja į aplinką, nors gali būti sąmoningas. Bet kokie staigūs sąmonės sutrikimai ar neįprasti neurologiniai požymiai yra priežastis kviesti greitąją pagalbą.

    Kodėl negalima laukti, kol praeis?

    Kartais kalbos, regėjimo sutrikimai, galvos skausmas ar galūnės silpnumas praeina po kelių minučių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad grėsmė dingo, nes trumpalaikiai simptomai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, dažnai laikomas įspėjimu apie galimą didesnį insultą.

    Skambinant 112 itin svarbu pasakyti, kada tiksliai prasidėjo pirmieji simptomai. Laikas lemia gydymo galimybes, nes daliai išeminio insulto atvejų taikomas krešulį tirpdantis gydymas turi aiškų laiko langą, o geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus jį kuo anksčiau.

    Ką daryti iki atvykstant medikams?

    Laukiant greitosios reikia užtikrinti ramybę ir riboti žmogaus judėjimą, geriausia palikti jį sėdimoje padėtyje, jei taip saugiausia. Nereikėtų duoti nei maisto, nei gėrimų, nes būklei svyruojant gali didėti užspringimo rizika.

    Taip pat nerekomenduojama savarankiškai duoti vaistų, ypač kraują skystinančių, nes sprendimą dėl gydymo priima medikai įvertinę situaciją. Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Medikai primena paprastą taisyklę: nereikia būti tikriems, kad tai insultas. Pakanka įtarti ir kuo greičiau kviesti pagalbą, nes kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išsaugos gyvybę ir savarankiškumą.

  • Mėgstate arbatą? Mokslininkai įspėja: viena detalė gali didinti infarkto ir insulto riziką

    Arbata dažnai siejama su nauda širdžiai, tačiau mokslininkai primena svarbų niuansą: per karštas gėrimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. Dėmesio verta ne tik tai, ką geriame, bet ir kokios temperatūros.

    Didelės apimties stebėjimo tyrimuose arbatos vartojimas kelis kartus per savaitę buvo siejamas su mažesne kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto tose pačiose analizėse pastebėta, kad žmonėms, kurie įprastai geria itin karštą arbatą, bendra rizika gali būti didesnė.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Viena iš galimų priežasčių yra tai, kad labai karšti gėrimai gali dirginti stemplės ir burnos gleivinę, skatinti lėtinį uždegimą ir audinių pažeidimus. Tokie procesai gali turėti netiesioginį ryšį su bendru organizmo uždegiminiu fonu ir širdies bei kraujagyslių sveikata.

    Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad itin karšto gėrimo įprotis dažnai eina kartu su kitais rizikos veiksniais. Stebėjimo tyrimai gali atskleisti sąsajas, tačiau neįrodo, kad būtent arbata ar jos temperatūra tiesiogiai sukelia infarktą ar insultą.

    Kiek ir kokios arbatos gerti?

    Tyrimuose dažniau minima, kad reguliarus arbatos vartojimas gali būti susijęs su palankesniais rodikliais, ypač kai ji geriama neplikinančios temperatūros. Kai kuriose analizėse geriausi rezultatai siejami su keliais puodeliais per dieną, tačiau tai nėra universali rekomendacija visiems.

    Arbatoje esantys polifenoliai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Šių junginių taip pat gausu vaisiuose, daržovėse, neskaldytuose grūduose, riešutuose, kavoje ir kakavoje.

    Ką daryti praktiškai?

    Specialistai pataria leisti arbatai atvėsti ir vengti įpročio gerti plikinančiai karštus gėrimus. Jei gėrimas degina burną, tai paprastai yra aiškus signalas, kad temperatūra per aukšta.

    Širdies ir kraujagyslių ligų riziką labiausiai mažina kompleksiniai įpročiai: nerūkymas, pakankamas fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, ribojamas alkoholis, subalansuota mityba ir kraujospūdžio kontrolė. Arbata gali būti šių įpročių dalis, tačiau ji nepakeičia kitų svarbiausių prevencijos priemonių.

  • Plikimas, gelsvos dėmės prie akių ir raukšlė ausyje: 3 ženklai, kuriuos sieja su širdimi

    Ne tik skausmas krūtinėje

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.

    Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai

    Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.

    Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.

    Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

    Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.

    Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.

    Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius

    Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.

    Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

    Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.

    Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.

  • Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Lėtinis uždegimas ir širdies pokyčiai

    Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad padidėję lėtinio uždegimo žymenys siejasi ne tik su didesne infarkto ar insulto rizika, bet ir su apčiuopiamais širdies sandaros bei veiklos pokyčiais. Tyrėjai analizavo, kaip uždegimas susijęs su širdies kamerų dydžiais, sienelės storiu ir gebėjimu efektyviai prisipildyti krauju.

    Darbas atliktas pasitelkus UK Biobank duomenis, apimančius beveik 490 000 žmonių. Lėtinio uždegimo lygis vertintas pagal GlycA biomarkerį, atspindintį bendrą organizmo uždegiminį foną, o daliai dalyvių rezultatai susieti su širdies magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis.

    Ką parodė širdies vaizdiniai tyrimai

    Analizė parodė aiškią tendenciją: kuo aukštesnis GlycA, tuo mažesni atskirų širdies kamerų tūriai, įskaitant kairįjį skilvelį. Kartu fiksuota storesnė kairiojo skilvelio sienelė ir prastesni rodikliai, susiję su diastoline funkcija, kai širdis turi atsipalaiduoti ir prisipildyti krauju.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad aukštesnis GlycA siejosi su mažesniu kraujo kiekiu, išstumiamu per vieną susitraukimą, ir dažnesniu širdies ritmu. Autoriai šį vaizdą apibūdino kaip širdies persitvarkymą į labiau restrikcinį darbo modelį, kai širdžiai sunkiau efektyviai prisipildyti.

    Rizika ir kas su ja susiję

    Vertinant realius širdies ir kraujagyslių įvykius, aukščiausioje GlycA grupėje esantys žmonės turėjo 43 proc. didesnę sunkių įvykių riziką nei žemiausioje grupėje. Į šiuos įvykius pateko infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, staigus kraujotakos sustojimas ir mirtis dėl širdies bei kraujagyslių priežasčių.

    Tyrėjai papildomai išnagrinėjo, su kokiais gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniais siejasi aukštesnis GlycA. Buvo įvertinta 177 skirtingi veiksniai, o statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos net 166 atvejais.

    Stipriausiai su GlycA koreliavo riebalinio audinio kiekis ir pasiskirstymas, ypač riebalų masė liemens srityje, visceraliniai riebalai ir riebalų infiltracija raumenyse. Tarp ryškiausių sąsajų išsiskyrė ir rūkymas, didesnis stresas bei prastesnė socioekonominė padėtis.

    Svarbiu veiksniu tapo ir miegas: tyrimas fiksavo ryšius su nepalankia miego trukme, nuovargiu bei dienos mieguistumu, įskaitant snaudimą dieną. Taip pat dažniau minėti sėdimas gyvenimo būdas, finansiniai sunkumai, prastesnės gyvenimo sąlygos ir psichologinė įtampa, nors tai nereiškia, kad kiekvienas veiksnys atskirai sukelia uždegimą.

    Kai 25 stipriausiai su GlycA susiję veiksniai buvo sujungti į vieną modelį, jie paaiškino 18,6 proc. šio žymens kitimo. Didžiausią dalį sudarė su antsvoriu ir kūno „otėnėjimu“ susiję rodikliai, o toliau rikiavosi miego ir socioekonominiai veiksniai.

    Tuo pačiu tyrėjai pastebėjo, kad didesnis fizinis aktyvumas ir sveikesnė mityba statistiškai siejosi su žemesniu GlycA. Tai dera su platesnėmis prevencinės kardiologijos gairėmis, kuriose pabrėžiama svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, judėjimas ir miego higiena kaip pagrindinės širdies rizikos mažinimo kryptys.

    Įdomi tyrimo dalis buvo genų ir aplinkos sąveikų analizė. Nustatyta daugiau nei 100 atvejų, kai genetiniai skirtumai keitė organizmo reakciją į aplinkos veiksnius, vadinasi, panašiomis sąlygomis skirtingi žmonės gali turėti nevienodą uždegiminį atsaką.

    Tyrėjai taip pat išskyrė uždegimo baltymus, susijusius su interleukino-1 ir TNF sistemomis, kurios jau seniai siejamos su ateroskleroze ir širdies ligų progresavimu. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl GlycA siejasi su kairiojo skilvelio funkcija, gali būti interleukino-1 receptoriaus antagonisto IL-1Ra vaidmuo uždegiminiame kelyje.

    Autoriai pabrėžė, kad nustatytos sąsajos pačios savaime neįrodo priežastinio ryšio kiekvienam atskiram veiksniui, nes daug kas tarpusavyje persidengia. Vis dėlto didelė imtis ir širdies vaizdiniai tyrimai rodo, kad lėtinis uždegimas gali būti glaudžiai susijęs su širdies persitvarkymu ir didesne sunkių įvykių rizika.

    Praktikoje tai reiškia, kad prevencijai ypač svarbūs modifikuojami rizikos veiksniai, pirmiausia kūno riebalų perteklius, rūkymas, miego sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas ir ilgalaikis stresas. Jei žmogus turi kelių rizikos veiksnių derinį ar jaučia širdies simptomus, medikai rekomenduoja individualų įvertinimą, o ne savarankiškas išvadas iš vieno biomarkerio.

  • Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip nematomas rizikos veiksnys: savijauta gali būti gera, tačiau kraujagyslėse ilgainiui vystosi aterosklerozė. Būtent todėl gydytojai ragina žinoti savo lipidų rodiklius, ypač LDL cholesterolį, kuris laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos „variklių“.

    Padidėjęs LDL cholesterolis paprastai nesukelia aiškių simptomų, kol neįvyksta rimtas įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. Tylus ligos progresavimas ir yra didžiausia problema, nes rizika gali augti metų metus nepastebimai.

    Kodėl LDL rodiklis toks svarbus?

    Cholesterolis organizmui reikalingas, nes dalyvauja ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezėje. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač LDL frakcijos, didina apnašų formavimosi arterijose tikimybę.

    LDL tikslinės reikšmės nėra vienodos visiems, jos priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo žemesnio LDL rodiklio siekiama, todėl vien tik bendras „normos“ skaičius be konteksto gali klaidinti.

    „Per didelis LDL cholesterolio kiekis metų metus gali nepasireikšti jokiais simptomais, bet tuo pat metu spartinti aterosklerozę ir didinti infarkto ar insulto riziką“, – sakė prof. Maciejus Banachas.

    Ką verta tirti be bendro cholesterolio?

    Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti lipidų būklę, yra lipidograma, atliekama iš kraujo. Joje paprastai pateikiamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai, o gydytojui svarbu matyti bendrą vaizdą, o ne vieną skaičių.

    Praktikoje rizika vertinama kartu su kitais veiksniais: arteriniu kraujospūdžiu, gliukozės apykaita, kūno mase, rūkymu, fiziniu aktyvumu ir mityba. Dėl to tas pats LDL rezultatas vienam žmogui gali reikšti stebėseną ir gyvenimo būdo korekcijas, o kitam jau signalizuoti būtinybę gydytis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į papildomus rodiklius, kurie kai kuriais atvejais padeda tiksliau įvertinti riziką. Tarp jų minimi ne-HDL cholesterolis ir lipoproteinas(a), ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Padidėjęs cholesterolis nereiškia, kad situacija beviltiška. Pirmas žingsnis dažniausiai yra gyvenimo būdo korekcijos: subalansuota mityba, daugiau judėjimo, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas, nes tai tiesiogiai veikia bendrą rizikos profilį.

    Vis dėlto daliai žmonių vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač esant didelei rizikai ar paveldimai hipercholesterolemijai. Tokiais atvejais sprendimą dėl gydymo ir tikslinių LDL reikšmių turėtų priimti gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir gretutinius veiksnius.

    Svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: jei lipidogramos rezultatai gauti, jų nereikėtų palikti stalčiuje. Aptarus rodiklius su specialistu, galima sudaryti aiškų planą, kaip mažinti riziką ir apsaugoti širdį dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.