CP v2

Tag: Insultas

  • Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais pasikartojantis galvos skausmas daugeliui atrodo nekaltas: prasta miego padėtis, stresas ar per mažai skysčių. Tačiau gydytojai primena, kad tai kartais gali būti vienas iš signalų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, kuris ilgai gali nekelti aiškių simptomų.

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga todėl, kad žmogus gali jaustis pakankamai gerai, sportuoti ir dirbti įprastu ritmu. Tuo pat metu organizme pamažu didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, o ilgainiui gali būti pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir smegenys.

    Kas ryte vyksta su kraujospūdžiu?

    Kraujospūdis per parą natūraliai svyruoja, o daugeliui žmonių ryte fiksuojamas fiziologinis jo pakilimas. Tai susiję su organizmo „pabudimu“, hormonų kaita ir didėjančiu aktyvumu, todėl vien ryto šuolis dar nereiškia ligos.

    Vis dėlto sergant nevaldoma hipertenzija ryto pakilimas gali būti ryškesnis, o tai laikoma papildomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių komplikacijoms. Dėl to nuolat pasikartojantis, bukas rytinis skausmas, ypač sprando ar pakaušio srityje, yra signalas bent jau pasimatuoti kraujospūdį.

    Kada įtarti, kad tai ne atsitiktinumas?

    Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia hipertenziją: jis gali būti susijęs su migrena, sinusų problemomis, miego apnėja, raumenų įtampa, pervargimu ar dehidratacija. Didesnį dėmesį verta skirti tuomet, kai skausmas kartojasi kelis kartus per savaitę, yra naujas, netipinis arba stiprėja.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ir lydintys simptomai, pavyzdžiui, svaigimas, širdies permušimai, dusulys, regėjimo pablogėjimas ar kraujavimas iš nosies. Tokiais atvejais rekomenduojama neapsiriboti nuskausminamuoju, o patikrinti kraujospūdį ramybės būsenoje.

    Kaip teisingai matuoti ir ką reiškia skaičiai?

    Vienkartinis padidėjęs rodmuo dar nereiškia diagnozės, nes kraujospūdį gali pakelti stresas, kava, nemiga ar fizinis krūvis. Patikimiausia – matuoti kelias dienas iš eilės ryte ir vakare, prieš tai ramiai pasėdėjus kelias minutes ir naudojant tinkamo dydžio manžetę.

    Praktikoje dažnai orientuojamasi į tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniau įtariamas, kai kabinete rodmenys viršija 140/90 mmHg, o namuose nuolat kartojasi virš 135/85 mmHg. Tikslią situaciją gali padėti įvertinti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėsena, kai vidurkis viršija 130/80 mmHg.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei kraujospūdis pasiekia 180/120 mmHg, rekomenduojama pakartoti matavimą po kelių minučių ramybės. Jei rodmuo išlieka toks pats aukštas ir atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, tirpimas, regėjimo sutrikimai, kalbos sunkumai ar labai stiprus galvos skausmas, reikia skubios medicininės pagalbos.

    Pavojingas ir staigus, labai stiprus galvos skausmas kartu su neurologiniais požymiais, pavyzdžiui, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumu, sąmonės sutrikimu. Tokiais atvejais laukti ar savarankiškai gydytis negalima.

    Kaip mažinti riziką kasdien?

    Hipertenzija dažniausiai valdoma derinant gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, gydytojo skirtus vaistus. Svarbiausi žingsniai – mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Rytinis galvos skausmas nėra diagnozė, tačiau kartais jis tampa proga laiku pastebėti problemą. Paprasčiausias pirmas žingsnis – kelias dienas reguliariai pasimatuoti kraujospūdį ir užrašytus rezultatus aptarti su šeimos gydytoju.

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o jų eiga neretai ilgai būna nepastebima. Infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas dažnai ištinka staiga, nors rizika augo metų metus. Dėl to profilaktika išlieka svarbiausia grandis, tačiau daugeliui ji vis dar siejasi su sudėtinga revoliucija gyvenime.

    Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad didžiausią poveikį gali duoti ne tik radikalūs pokyčiai, bet ir maži, nuosekliai išlaikomi įpročiai. Analizuojant dešimčių tūkstančių suaugusiųjų duomenis, dėmesys buvo sutelktas į tris kasdienius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą ir mitybos kokybę. Būtent šių sričių derinys siejamas su mažesne sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybe.

    Tyrėjai pastebėjo, kad net nedidelis miego pailginimas, keliomis minutėmis ilgesnis vidutinio ar didesnio intensyvumo judėjimas ir nežymiai pagerinta mityba gali būti susiję su apčiuopiama nauda. Praktikoje tai gali reikšti maždaug 11 minučių daugiau miego per parą, apie 4–5 minutes papildomo aktyvumo ir paprastą mitybos korekciją, pavyzdžiui, papildomą daržovių porciją. Toks derinys siejamas su maždaug 10 proc. mažesne infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo rizika.

    Fizinio aktyvumo dalis nebūtinai turi virsti ilga treniruote sporto klube. Širdžiai palankūs ir trumpi, bet reguliariai kartojami epizodai: spartesnis ėjimas, laiptai vietoj lifto, kelių minučių mankšta namuose ar dažnesnės pertraukos nuo sėdėjimo. Svarbiausia, kad judėjimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne retu ambicingu projektu.

    Ne mažiau reikšmingas ir miegas, nes jis veikia hormonų pusiausvyrą, apetitą, energijos lygį bei polinkį rinktis kaloringus užkandžius. Kai miego trūksta, dažniau mažėja motyvacija judėti ir didėja noras greitai pasisotinti. Dėl to net keliolikos minučių pokytis vakare, jei jis tampa reguliarus, gali padėti palaikyti geresnę bendrą savijautą.

    Mitybos kokybė paprastai gerėja, kai racione dažniau atsiranda daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, augalinių aliejų, o rečiau pasirenkami itin perdirbti produktai ir saldinti gėrimai. Širdžiai nepalankūs ir įpročiai, susiję su dideliu druskos kiekiu bei dažnu sočiųjų riebalų vartojimu, todėl daugeliui realistiškas startas yra paprasti pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti.

    Profilaktika nesibaigia gyvenimo būdu, nes dalis rizikos veiksnių ilgai nepasireiškia aiškiais simptomais. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, cholesterolio ir gliukozės rodiklių kontrolė, kūno masės stebėjimas bei konsultacija su gydytoju, jei atsiranda neraminančių požymių, padeda laiku aptikti problemas. Gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai prisidėti, tačiau jos nepakeičia diagnostikos.

    Esminė žinutė paprasta: nereikia pradėti idealiai, svarbu pradėti taip, kad rytoj tai būtų lengva pakartoti. Dešimt minučių anksčiau atsigulti miegoti, keliomis minutėmis daugiau pajudėti ir prie valgio pridėti daržovių dažnai yra tvaresnis kelias nei trumpalaikis didelis entuziazmas. Maži žingsniai, sudėti į kasdienybę, ilgainiui gali virsti dideliu skirtumu širdies sveikatai.

  • Po 50-ies tyli aukštas kraujospūdis smogia netikėtai: paprastas įprotis gali jį mažinti

    Po 50-ies tyli aukštas kraujospūdis smogia netikėtai: paprastas įprotis gali jį mažinti

    Po 50 metų amžiaus padidėjęs kraujospūdis dažnai vystosi nepastebimai, todėl dalis žmonių apie problemą sužino tik atsitiktinai pamatuojant. Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, dažnėja antsvoris, suprastėja miegas, o stresas tampa sunkiau valdomas.

    Gydytojai pabrėžia, kad arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizikos veiksnių. Dėl to net ir gera savijauta nereiškia, kad kraujospūdis yra normalus, o reguliari kontrolė tampa būtina.

    Kas iš tiesų labiausiai padeda?

    Vienas paprasčiausių, bet patikimai veikiančių įpročių yra reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Tokia veikla laikomas judėjimas, kai kvėpavimas pagreitėja, tačiau žmogus vis dar gali kalbėti negaudydamas oro.

    Praktiškai tai gali būti spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ramiu tempu, šiaurietiškas ėjimas ar lengva mankšta namuose. Svarbiausia ne rekordai, o pastovumas, nes kraujospūdis geriau reaguoja į dažną, saikingą krūvį nei į retus intensyvius bandymus.

    Kaip pradėti, kad nepakenktumėte?

    Jei ilgai trūko judėjimo, verta startuoti nuo 10–15 minučių ėjimo per dieną ir palaipsniui didinti trukmę iki maždaug 30 minučių. Toks krūvio didinimas paprastai yra saugesnis sąnariams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Dažna klaida yra bandymas viską pakeisti per kelias dienas: ilgi žygiai, intensyvūs darbai sode ar staigiai išaugęs žingsnių skaičius. Toks šuolis gali baigtis pervargimu, skausmais, nusivylimu arba nemaloniu savijautos pablogėjimu.

    Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, galvos svaigimas, neįprastas dusulys ar ryškus silpnumas, veiklą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju. Taip pat patariama vengti sulaikyto kvėpavimo ir nepervertinti jėgos pradedant nuo sunkių svorių, nes tai gali staigiai padidinti kraujospūdį.

    Ne tik judėjimas: kas dar daro įtaką?

    Didžiausias efektas pasiekiamas, kai reguliarus aktyvumas derinamas su kitais kasdieniais pasirinkimais. Kraujospūdį palankiai veikia mažiau druskos ir itin perdirbto maisto, daugiau daržovių, geresnis miegas ir nuoseklus streso valdymas.

    Pavasarį pradėti lengviau, nes ilgesnės dienos ir geresnis oras skatina išeiti į lauką. Ilgainiui pastovus ritmas dažnai „užkuria“ ir kitus pokyčius: geresnį miegą, daugiau energijos, mažesnį norą užkandžiauti, o tai padeda išlaikyti pasirinktas sveikesnes rutinas.

    Po 50 metų kraujospūdis retai susitvarko per vieną dieną, tačiau reguliarus, saikingas judėjimas gali reikšmingai prisidėti prie jo mažinimo. Patikimiausiai veikia paprastas planas, kurį realu laikytis savaitėmis ir mėnesiais, o ne trumpas entuziazmo proveržis.

  • Šie įpročiai tyliai kelia insulto riziką: gydytojai įvardijo, ką keisti dabar

    Šie įpročiai tyliai kelia insulto riziką: gydytojai įvardijo, ką keisti dabar

    Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio dalis smegenų audinio negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai kiekviena minutė svarbi, todėl įtariant insultą būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

    Dažniausiai pasitaiko išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys ar aterosklerozinė plokštelė; jis sudaro apie 80–85 proc. atvejų. Rečiau, bet paprastai sunkesnės eigos būna hemoraginis insultas, kai plyšta kraujagyslė ir įvyksta kraujavimas į smegenis.

    Medikai taip pat išskiria praeinantį smegenų išemijos priepuolį, kai simptomai praeina per 24 valandas. Nors savijauta gali greitai pagerėti, toks epizodas laikomas rimtu įspėjimu ir reiškia ženkliai didesnę tikro insulto riziką ateityje.

    Didžiausią insulto riziką nuosekliai didina ilgalaikė aukšto kraujospūdžio žala kraujagyslėms. Prisideda aterosklerozė, padidėjęs cholesterolis, cukrinis diabetas, antsvoris, judėjimo stoka, taip pat kai kurios širdies ligos, ypač prieširdžių virpėjimas.

    Kasdieniai įpročiai čia turi ypač daug reikšmės: rūkymas spartina aterosklerozę ir blogina kraujagyslių būklę, o dažnas gausus alkoholio vartojimas siejamas su didesniu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Vis dažniau pabrėžiama ir miego bei lėtinio streso įtaka, nes ilgalaikis organizmo pervargimas gali bloginti kraujospūdžio kontrolę ir medžiagų apykaitą.

    Profilaktikoje svarbiausia – valdyti tai, ką galima pakeisti. Kraujospūdžio matavimas namuose, gydytojo paskirtų vaistų laikymasis ir druskos ribojimas mažina riziką, o rūkymo atsisakymas jau per pirmuosius mėnesius pradeda gerinti kraujotakos sistemos būklę.

    Ne mažiau svarbus fizinis aktyvumas: suaugusiesiems rekomenduojama sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę. Tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, o nuoseklumas dažnai svarbesnis už intensyvumą.

    Mityba turėtų remtis daržovėmis, vaisiais, viso grūdo produktais, ankštinėmis kultūromis, žuvimi ir nesočiaisiais riebalais, kartu ribojant itin perdirbtą maistą ir transriebalus. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas gali pagerinti kraujospūdį, gliukozės kontrolę ir cholesterolio rodiklius.

    Reguliarūs profilaktiniai tyrimai leidžia laiku pastebėti rizikos veiksnius, kurie ilgai gali nesukelti jokių simptomų. Ypač tai svarbu žmonėms, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų, turintiems antsvorio, sergantiems diabetu ar pastebintiems širdies ritmo sutrikimų požymius.

    Insulto atveju lemiamas tampa greitis, todėl būtina atpažinti įspėjamuosius signalus: staigų veido asimetriją, rankos ar kojos silpnumą vienoje pusėje, kalbos sutrikimą, staigų regos pablogėjimą ar pusiausvyros praradimą. Jei kyla įtarimas, negalima laukti, kol praeis, reikia nedelsiant skambinti 112.

    Laukiant medikų patariama užtikrinti ramybę, paguldyti žmogų saugiai ir neduoti nei maisto, nei gėrimų. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sumažinti smegenų pažeidimą ir išvengti ilgalaikės negalios.

  • Trys kasdienės „nekaltos“ klaidos gali baigtis insultu: neurologas ragina atsisakyti dabar

    Insultas yra gyvybei pavojinga būklė, kai sutrinka kraujo pritekėjimas į dalį smegenų ir pradeda žūti smegenų ląstelės. Pasekmės gali būti ilgalaikės: nuo kalbos sutrikimų iki vienos kūno pusės silpnumo, o laiku nesuteikus pagalbos rizika mirti reikšmingai išauga.

    Medikai pabrėžia, kad insulto požymiai dažniausiai pasireiškia staiga. Dažniausi signalai yra vienos veido pusės nusvirimas, rankos silpnumas ir nerišli kalba, todėl atsiradus tokiems simptomams svarbu nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.

    Neurologas ir mokslininkas Baibingas Chenas atkreipia dėmesį, kad riziką gali didinti ne tik lėtinės ligos, bet ir iš pažiūros kasdieniški įpročiai. Pasak jo, verta kritiškai įvertinti energinių gėrimų vartojimą, treniruočių techniką ir kai kurias kūną bei kaklą stipriai apkraunančias jogos pozas.

    Energiniai gėrimai dažnai turi dideles kofeino dozes, o kartu gali būti ir kitų stimuliatorių, pavyzdžiui, guaranos, taip pat taurino. Toks derinys daliai žmonių gali didinti širdies ritmo sutrikimų riziką, o tam tikrais atvejais tai siejama ir su didesne trombų susidarymo tikimybe, kuri yra vienas iš išeminio insulto mechanizmų.

    Dar viena rizikinga situacija, pasak neurologo, yra didelių svorių kilnojimas sulaikant kvėpavimą, kai staigiai šokteli kraujospūdis. Tokie epizodai ypač pavojingi žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį ar nepastebėtų kraujagyslių pakitimų, nes išauga kraujagyslių pažeidimo ir kraujavimo į smegenis rizika.

    Galiausiai jis įspėja ir dėl kai kurių jogos pozų, kai kaklas yra stipriai lenkiamas ar pernelyg atlošiamas. Retais atvejais tai gali prisidėti prie kaklo kraujagyslių sienelės pažeidimo, o tokie pažeidimai gali sutrikdyti kraujotaką į smegenis.

    Gydytojai pabrėžia, kad insulto prevencija prasideda nuo bazinių dalykų: kraujospūdžio kontrolės, rūkymo atsisakymo, pakankamo fizinio aktyvumo, miego ir subalansuotos mitybos. Jei vartojate energinius gėrimus, turite širdies ritmo sutrikimų, dažnai jaučiate staigų širdies plakimą ar treniruotėse keliate didelius svorius, verta pasitarti su gydytoju dėl saugiausių pasirinkimų.

    „Jei atsiranda staigus veido asimetrijos jausmas, rankos silpnumas ar nerišli kalba, svarbiausia ne laukti, o skubiai kviesti greitąją pagalbą“, – sakė Baibingas Chenas.

  • Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Eritritolis – plačiai naudojamas saldiklis, randamas baltyminiuose batonėliuose, gėrimuose be cukraus ir keto produktuose – ilgą laiką buvo laikomas saugesne cukraus alternatyva. Tačiau nauji tyrimai kelia klausimų, ar dažnas jo vartojimas negali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai ir smegenims.

    Kolorado universiteto mokslininkai publikacijoje aprašė laboratorinius bandymus, kuriuose eritritolio poveikis buvo tirtas kraujo–smegenų barjero ląstelėse. Šis barjeras veikia kaip apsauginis filtras: į smegenis praleidžia reikalingas medžiagas, o potencialiai žalingas sulaiko.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai

    Tyrėjai kraujo–smegenų barjero ląsteles veikiant eritritoliu naudojo koncentracijas, kurios gali būti pasiekiamos po saldikliu pasaldinto gaiviojo gėrimo. Stebėta, kad didėjo oksidacinis stresas: daugėjo reaktyvių molekulių, galinčių žaloti ląsteles, o natūralūs antioksidaciniai mechanizmai silpnėjo.

    Taip pat fiksuotas kraujagyslių funkcijai svarbių signalų disbalansas: mažėjo azoto oksido gamyba ir didėjo endotelino-1 aktyvumas. Tokia kryptis siejama su didesniu kraujagyslių susitraukimu, o tai teoriškai gali pabloginti kraujotakos prisitaikymą, ypač kai audiniams reikia daugiau deguonies.

    Dar vienas tyrime aptartas aspektas – galimas poveikis organizmo gebėjimui natūraliai tirpdyti krešulius. Mokslininkai analizavo signalus, susijusius su audinių plazminogeno aktyvatoriumi – baltymu, kuris dalyvauja krešulių skaidyme ir yra svarbus, kai kraujagyslėje susiformuoja užsikimšimas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais duomenimis

    Šie laboratoriniai rezultatai papildo ankstesnius stebėjimo tyrimus, kuriuose didesnės eritritolio koncentracijos kraujyje buvo siejamos su dažnesniais didžiaisiais širdies ir kraujagyslių įvykiais, įskaitant infarktą ir insultą. Vis dėlto stebėjimo tyrimai savaime neįrodo priežastinio ryšio, nes juose gali veikti ir kiti rizikos veiksniai.

    Patys autoriai pabrėžia ribotumus: bandymai atlikti su izoliuotomis ląstelėmis laboratorijoje, o ne su visu žmogaus organizmu. Dėl to realiomis sąlygomis poveikis gali būti kitoks, todėl reikalingi išsamesni tyrimai su sudėtingesniais modeliais ir klinikiniais duomenimis.

    Kodėl eritritolis taip paplitęs

    Eritritolis priskiriamas cukraus alkoholiams ir natūraliai nedideliais kiekiais gali būti aptinkamas maiste bei susidaryti organizme. Pramonėje jis vertinamas dėl to, kad savo savybėmis panašesnis į cukrų nei kai kurie kiti saldikliai: suteikia saldumą, dalyvauja tekstūros formavime ir dažnai naudojamas produktuose, pažymėtuose kaip be pridėtinio cukraus.

    Europos maisto saugos institucijos ir JAV reguliuotojai eritritolį yra įvertinę kaip tinkamą vartoti maisto produktuose. Tačiau pastaraisiais metais daugėja diskusijų, kad net ir plačiai naudojami priedai turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsirandant naujiems moksliniams duomenims.

    „Tai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau signalas, kad dažnai vartojamus saldiklius verta vertinti ne vien pagal kalorijas“, – sako tyrimą aptarę mokslininkai.

    Praktiniu požiūriu specialistai pataria atkreipti dėmesį į etiketes ir nepamiršti, kad dažnas itin perdirbtų, saldikliais praturtintų produktų vartojimas nebūtinai reiškia sveikesnę mitybą. Jei žmogus turi padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar jau yra patyręs kraujotakos sutrikimų, dėl saldiklių vartojimo apimčių tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Neurologai įspėja: šie kasdieniai produktai gali silpninti atmintį ir didinti insulto riziką

    Kasdienė mityba daro tiesioginę įtaką smegenų sveikatai, o kai kurie populiarūs produktai gali tyliai bloginti atmintį, kraujotaką ir dėmesio koncentraciją. Neurologai pabrėžia, kad rizika dažniausiai susijusi ne su vienu kąsniu, o su įpročiu: kai tam tikri produktai tampa kasdienio raciono pagrindu.

    Viena dažniausių rekomendacijų siejama su saldintais gazuotais gėrimais ir apskritai dideliu pridėtinio cukraus kiekiu. Ilgainiui tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kraujagyslių būklė yra itin svarbi ir smegenims, nes jos priklausomos nuo stabilios kraujotakos.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į transriebalus, kurie gali būti aptinkami dalyje itin perdirbtų gaminių. Kai kuriuose tyrimuose didesnis transriebalų vartojimas siejamas su prastesniais kognityviniais rodikliais ir nepalankesniu širdies bei kraujagyslių rizikos profiliu, o tai netiesiogiai didina ir insulto tikimybę.

    Dar viena rizikos grupė yra dažnai vartojami gruzdinti produktai, pavyzdžiui, bulvytės fri. Tokia mityba paprastai reiškia daugiau sočiųjų riebalų ir druskos, o tai gali bloginti kraujospūdžio kontrolę ir kraujagyslių būklę, ypač jei kartu trūksta daržovių, skaidulų ir omega-3 šaltinių.

    Neurologai primena ir apie alkoholį: net ir „saikingas“ vartojimas kai kuriems žmonėms gali turėti apčiuopiamų pasekmių miegui, nuotaikai bei pažinimo funkcijoms. Alkoholio poveikis laikomas neurotoksiniu, todėl rizika didėja didinant vartojimo dažnį ir kiekius.

    Diskusijų kelia ir kai kurie „sveikesni“ pasirinkimai, pavyzdžiui, dalis baltymų miltelių ar gėrimų, kuriuose gausu saldiklių ir priedų. Specialistai pabrėžia žarnyno mikrobiomos svarbą, nes ji susijusi su uždegiminiais procesais ir medžiagų apykaita, o šie veiksniai daro įtaką ir smegenų veiklai.

    Gydytojai ragina ne ieškoti vieno „blogiausio“ produkto, o įvertinti bendrą mitybos modelį. Jei racione daug itin perdirbtų produktų, saldžių gėrimų ir kepto maisto, o mažai žuvies, ankštinių, daržovių, pilno grūdo produktų, tai dažniausiai reiškia didesnę ilgalaikę riziką širdžiai ir smegenims.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, gerti vandenį vietoj saldintų gėrimų, o kepimą riebaluose pakeisti kepimu orkaitėje ar troškinimu. Jei kyla klausimų dėl konkrečių papildų ar gretutinių ligų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu, ypač jei vartojami vaistai ar yra padidėjęs kraujospūdis.

  • Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad žmogus „mirė nuo senatvės“, tačiau medicinoje tokia formuluotė nėra laikoma konkrečia mirties priežastimi. Mirties liudijime gydytojas privalo nurodyti aiškų mechanizmą ir ligą ar būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.

    Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios diagnozių grupės. Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, insultą ir lėtinį širdies nepakankamumą, o jų našta ypač didėja vyresniame amžiuje.

    Kokios ligos dažniausiai lemia mirtį?

    Po širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai minimi onkologiniai susirgimai ir kvėpavimo sistemos ligos. Senstant organizmui, net ir palyginti nedidelės infekcijos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, nes mažėja fiziologinės atsargos ir silpnėja imuninės sistemos atsakas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir neurodegeneracinėms ligoms, ypač demencijai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija yra tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o su ja gyvenančių žmonių skaičius globaliai auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų jis gali viršyti 130 milijonų.

    Kodėl demencija dažnai „nematoma“ statistikoje?

    Demencija ne visada įrašoma kaip tiesioginė mirties priežastis, nes dažnai mirtį sukelia paskutinė komplikacija. Tai gali būti aspiracinė pneumonija, sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar komplikacijos dėl ilgo nejudrumo.

    Pažengusia demencija sergantiems žmonėms dažnai sutrinka rijimas, didėja užspringimo ir maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus rizika. Prisideda ir bendras silpnumas, mažesnis judrumas, prastesnė mityba bei didesnis jautrumas infekcijoms.

    Ką atskleidžia skrodimai ir kelių ligų derinys?

    Mokslinėje literatūroje ir klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad net žmonėms, kurie iki pat mirties atrodė palyginti sveiki, skrodimai neretai atskleidžia anksčiau nediagnozuotas rimtas ligas. Tai ypač svarbu vertinant tikrąją būklių grandinę, atvedusią iki mirties.

    Vyresniame amžiuje labai dažna daugialigystė, kai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, diabetu ir demencija. Toks derinys didina komplikacijų riziką ir reiškia, kad net „lengvesnė“ infekcija gali sukelti greitą būklės blogėjimą.

    Todėl specialistai pabrėžia, kad pats amžius nėra liga. Dažniausiai mirtį lemia konkrečios ligos ir jų komplikacijos, o žodžiai „nuo senatvės“ dažniau apibūdina bendrą organizmo silpnėjimą, o ne tikrą medicininę priežastį.

  • AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    A new study in The Lancet Digital Health suggests the brain can respond to stroke in a surprising way. Researchers at the USC Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) found that people with severe physical impairments after a stroke may show signs of a “younger” brain structure in areas that were not damaged. This appears to reflect how the brain adapts and reorganizes itself after injury.

    The research was conducted as part of the Enhancing NeuroImaging Genetics through Meta-Analysis (ENIGMA) Stroke Recovery Working Group. Scientists analyzed brain scans from more than 500 stroke survivors collected across 34 research centers in eight countries. By applying deep learning models trained on tens of thousands of MRI scans, the team estimated the “brain age” of different regions in each hemisphere and examined how stroke affects both structure and recovery.

    “We found that larger strokes accelerate aging in the damaged hemisphere but paradoxically make the opposite side of the brain appear younger,” said Hosung Kim, PhD, associate professor of research neurology at the Keck School of Medicine of USC and co-senior author of the study. “This pattern suggests the brain may be reorganizing itself, essentially rejuvenating undamaged networks to compensate for lost function.”

    AI Reveals Brain Rewiring After Stroke

    To carry out the analysis, researchers used a type of artificial intelligence called a graph convolutional network. This system estimated the biological age of 18 brain regions based on MRI data. They then compared this predicted age with each person’s actual age, a measure known as the brain-predicted age difference (brain-PAD), which serves as an indicator of brain health.

    When these brain age measurements were compared with motor function scores, a clear pattern emerged. Stroke survivors with severe movement impairments, even after more than 6 months of rehabilitation, showed younger-than-expected brain age in regions opposite the site of injury. This effect was especially strong in the frontoparietal network, which plays an important role in movement planning, attention, and coordination.

    “These findings suggest that when stroke damage leads to greater movement loss, undamaged regions on the opposite side of the brain may adapt to help compensate,” Kim explained. “We saw this in the contralesional frontoparietal network, which showed a more ‘youthful’ pattern and is known to support motor planning, attention, and coordination. Rather than indicating full recovery of movement, this pattern may reflect the brain’s attempt to adjust when the damaged motor system can no longer function normally. This gives us a new way to see neuroplasticity that traditional imaging could not capture.”

    Large-Scale Data Reveals Hidden Patterns

    The study relied on ENIGMA, a global collaboration that combines data from more than 50 countries to better understand the brain across different conditions. By standardizing MRI data and clinical information from many research groups, the team created the largest stroke neuroimaging dataset of its kind.

    “By pooling data from hundreds of stroke survivors worldwide and applying cutting-edge AI, we can detect subtle patterns of brain reorganization that would be invisible in smaller studies. These findings of regionally differential brain aging in chronic stroke could eventually guide personalized rehabilitation strategies,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI and Provost Professor at USC.

    Toward Personalized Stroke Recovery

    The researchers plan to continue this work by following patients over time, from the early stages after a stroke through long-term recovery. Tracking how brain aging patterns and structural changes evolve could help doctors tailor treatments to each person’s unique recovery process, with the goal of improving outcomes and quality of life.

    Learn more about associations between contralesional neuroplasticity and motor impairment by viewing this video made by the Stevens INI.

    The study, “Deep learning prediction of MRI-based regional brain age reveals contralesional neuroplasticity associated with severe motor impairment in chronic stroke: A worldwide ENIGMA study,” was funded by the National Institutes of Health (NIH) grant R01 NS115845 and supported by international collaborators from institutions including the University of British Columbia, Monash University, Emory University, and the University of Oslo.