CP v2

Tag: Insultas

  • Study links language networks to visual memory: Why a banana’s color may depend on words

    Our ability to store information about familiar objects depends on the connection between visual and language processing regions in the brain, according to a study published May 20 in the open-access journal PLOS Biology by Bo Liu from Beijing Normal University, China, and colleagues.

    Seeing an object and knowing visual information about it, like its usual color, activate the same parts of the brain. Seeing a yellow banana, for example, and knowing that the object represented by the word “banana” is usually yellow, both excite the ventral occipitotemporal cortex (VOTC). However, there’s evidence that parts of the brain involved in language, like the dorsal anterior temporal lobe (ATL), are also involved in this process — dementia patients with ATL damage, for example, struggle with object color knowledge, despite having relatively normal visual processing areas. To understand whether communication between the brain’s language and sensory association systems is necessary for representing information about objects, the authors tested whether stroke-induced damage to the neural pathways connecting these two systems impacted patients’ ability to match objects to their typical color. They compared color-identification behavior in 33 stroke patients to 35 demographically-matched controls, using fMRI to record brain activity and diffusion imaging to map the white matter connections between language regions and the VOTC.

    The researchers found that stronger connections between language and visual processing regions correlated with stronger object color representations in the VOTC, and supported better performance on object color knowledge tasks. These effects couldn’t be explained by variations in patients’ stroke lesions, related cognitive processes (like simply recognizing a patch of color), or problems with earlier stages of visual processing. The authors suggest that these results highlight the sophisticated connection between vision and language in the human brain.

    The authors add, “Our findings reveal that the brain’s ability to store and retrieve object perceptual knowledge — like the color of a banana — relies on critical connections between visual and language systems. Damage to these connections disrupts both brain activity and behavior, showing that language isn’t just for communication — it fundamentally shapes how sensory experiences are neurally structured into knowledge.”

  • Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Pastaruoju metu mitybos tyrimuose vis dažniau minimos kriaušės – įprastas ir lengvai prieinamas vaisius, kuris siejamas su palankesniais smegenų sveikatos rodikliais. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausi čia ne stebuklingi pažadai, o bendra mitybos kokybė ir nuoseklus vaisių vartojimas.

    Kriaušėse yra skaidulų, vitamino C ir įvairių B grupės vitaminų, taip pat kalio bei vario. Šios medžiagos svarbios nervų sistemai ir kraujotakai, o jos būklė glaudžiai susijusi su atmintimi ir dėmesiu, ypač vyresniame amžiuje.

    Didelį dėmesį tyrimuose gauna polifenoliai ir kiti antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai laikomi vienais iš veiksnių, galinčių spartinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą.

    Tyrimuose, kuriuose analizuojami dideli gyventojų duomenys, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika. Kai kuriose analizėse ypač išskiriami šviesios spalvos vaisiai ir daržovės, o kriaušės minimos kaip vienas iš šiai grupei priskiriamų pasirinkimų.

    Galimą poveikį aiškina keli mechanizmai: skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio kiekį ir cukraus svyravimus, o flavonoidai gali būti siejami su geresne kraujagyslių funkcija. Kadangi kraujagyslių pažaida didina ir insulto, ir kognityvinių sutrikimų riziką, tokia grandinė moksliškai atrodo logiška, nors tai nereiškia, kad vienas produktas „apsaugo“.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis vaisius, o nuosekli mityba, kurioje gausu skirtingų augalinių produktų. Praktinis pasirinkimas paprastas: jei ieškote užkandžio vietoje saldumynų, kriaušė su riešutais ar natūraliu jogurtu gali būti sotesnis ir palankesnis variantas kasdienai.

  • Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Nauja apžvalginė studija rodo, kad klimato kaitos sustiprinami aplinkos veiksniai, tokie kaip ekstremalios temperatūros, staigūs temperatūrų svyravimai, drėgmė, atmosferos slėgio pokyčiai, miškų gaisrų dūmai ir dulkių audros, gali būti susiję su didesne insulto rizika.

    Pasaulio insulto organizacijos ekspertai įvertino anksčiau publikuotus tyrimus, kuriuose nagrinėtos sąsajos tarp orų ekstremumų, oro taršos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Autoriai pabrėžia, kad dauguma duomenų rodo ryšius, bet ne visada įrodo tiesioginę priežastį.

    Kodėl ekstremalūs orai pavojingi?

    Mokslininkai aiškina, kad karštis gali skatinti dehidrataciją, didinti kraujo klampumą ir taip kelti trombų bei užsikimšusių kraujagyslių riziką. Tuo metu drėgmės ir atmosferos slėgio svyravimai gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, o tai yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

    „Karšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją, tirštinti kraują ir didinti užsikimšusių kraujagyslių riziką, o drėgmės bei slėgio pokyčiai gali kelti kraujospūdį“, – sakė Otago universiteto Velingtono padalinio mokslininkė Anna Ranta.

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad keli veiksniai gali veikti kartu ir sustiprinti žalą. Pavyzdžiui, karščio banga kartu su sausra arba šalčio periodas su dideliu vėju ir drėgme gali dar labiau padidinti insulto tikimybę ir su tuo susijusį mirtingumą.

    Kas patiria didžiausią riziką?

    Tyrėjai išskiria grupes, kurioms klimato ir aplinkos pokyčiai gali būti ypač pavojingi: vyresnio amžiaus žmones, sergančius medžiagų apykaitos sutrikimais, taip pat gyvenančius regionuose, kur dažnesni dideli šalčio ar karščio ekstremumai.

    Didelę reikšmę turi ir socialiniai veiksniai: mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse dažniau trūksta galimybių efektyviai vėsinti ar šildyti būstą, o tai didina ilgalaikį organizmo stresą ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to insulto našta gali augti net ir ten, kur medicinos paslaugos formaliai yra pasiekiamos.

    Oro tarša – vienas svarbiausių veiksnių

    Pasaulio insulto organizacija atkreipia dėmesį, kad oro tarša išlieka vienu didžiausių aplinkos rizikos veiksnių. Organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai, pirmiausia oro tarša ir švino poveikis, sudaro apie 37 proc. pasaulinės insulto naštos.

    Smulkiosios kietosios dalelės, ypač susidarančios deginant iškastinį kurą ar per miškų gaisrus, gali patekti į plaučius ir toliau į kraujotaką, skatindamos kraujagyslių sienelių uždegimą bei pažeidimus. Tai didina tiek kraujagyslių užsikimšimo, tiek plyšimo tikimybę, o abu mechanizmai gali baigtis insultu.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitą ir oro taršą dažnai sieja ta pati priežastis – iškastinio kuro deginimas, todėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali turėti dvigubą naudą. Tai reikštų ne tik klimato stabilizavimą, bet ir tiesioginę naudą visuomenės sveikatai, mažinant su tarša susijusias širdies ir kraujagyslių ligas.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad insultas yra viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje: 2021 metais užfiksuota apie 11,9 milijono naujų atvejų, o per gyvenimą su insulto rizika susiduria maždaug vienas iš keturių suaugusiųjų.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.