CP v2

Tag: Insultas

  • AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    A new study in The Lancet Digital Health suggests the brain can respond to stroke in a surprising way. Researchers at the USC Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) found that people with severe physical impairments after a stroke may show signs of a “younger” brain structure in areas that were not damaged. This appears to reflect how the brain adapts and reorganizes itself after injury.

    The research was conducted as part of the Enhancing NeuroImaging Genetics through Meta-Analysis (ENIGMA) Stroke Recovery Working Group. Scientists analyzed brain scans from more than 500 stroke survivors collected across 34 research centers in eight countries. By applying deep learning models trained on tens of thousands of MRI scans, the team estimated the “brain age” of different regions in each hemisphere and examined how stroke affects both structure and recovery.

    “We found that larger strokes accelerate aging in the damaged hemisphere but paradoxically make the opposite side of the brain appear younger,” said Hosung Kim, PhD, associate professor of research neurology at the Keck School of Medicine of USC and co-senior author of the study. “This pattern suggests the brain may be reorganizing itself, essentially rejuvenating undamaged networks to compensate for lost function.”

    AI Reveals Brain Rewiring After Stroke

    To carry out the analysis, researchers used a type of artificial intelligence called a graph convolutional network. This system estimated the biological age of 18 brain regions based on MRI data. They then compared this predicted age with each person’s actual age, a measure known as the brain-predicted age difference (brain-PAD), which serves as an indicator of brain health.

    When these brain age measurements were compared with motor function scores, a clear pattern emerged. Stroke survivors with severe movement impairments, even after more than 6 months of rehabilitation, showed younger-than-expected brain age in regions opposite the site of injury. This effect was especially strong in the frontoparietal network, which plays an important role in movement planning, attention, and coordination.

    “These findings suggest that when stroke damage leads to greater movement loss, undamaged regions on the opposite side of the brain may adapt to help compensate,” Kim explained. “We saw this in the contralesional frontoparietal network, which showed a more ‘youthful’ pattern and is known to support motor planning, attention, and coordination. Rather than indicating full recovery of movement, this pattern may reflect the brain’s attempt to adjust when the damaged motor system can no longer function normally. This gives us a new way to see neuroplasticity that traditional imaging could not capture.”

    Large-Scale Data Reveals Hidden Patterns

    The study relied on ENIGMA, a global collaboration that combines data from more than 50 countries to better understand the brain across different conditions. By standardizing MRI data and clinical information from many research groups, the team created the largest stroke neuroimaging dataset of its kind.

    “By pooling data from hundreds of stroke survivors worldwide and applying cutting-edge AI, we can detect subtle patterns of brain reorganization that would be invisible in smaller studies. These findings of regionally differential brain aging in chronic stroke could eventually guide personalized rehabilitation strategies,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI and Provost Professor at USC.

    Toward Personalized Stroke Recovery

    The researchers plan to continue this work by following patients over time, from the early stages after a stroke through long-term recovery. Tracking how brain aging patterns and structural changes evolve could help doctors tailor treatments to each person’s unique recovery process, with the goal of improving outcomes and quality of life.

    Learn more about associations between contralesional neuroplasticity and motor impairment by viewing this video made by the Stevens INI.

    The study, “Deep learning prediction of MRI-based regional brain age reveals contralesional neuroplasticity associated with severe motor impairment in chronic stroke: A worldwide ENIGMA study,” was funded by the National Institutes of Health (NIH) grant R01 NS115845 and supported by international collaborators from institutions including the University of British Columbia, Monash University, Emory University, and the University of Oslo.

  • Study links language networks to visual memory: Why a banana’s color may depend on words

    Our ability to store information about familiar objects depends on the connection between visual and language processing regions in the brain, according to a study published May 20 in the open-access journal PLOS Biology by Bo Liu from Beijing Normal University, China, and colleagues.

    Seeing an object and knowing visual information about it, like its usual color, activate the same parts of the brain. Seeing a yellow banana, for example, and knowing that the object represented by the word “banana” is usually yellow, both excite the ventral occipitotemporal cortex (VOTC). However, there’s evidence that parts of the brain involved in language, like the dorsal anterior temporal lobe (ATL), are also involved in this process — dementia patients with ATL damage, for example, struggle with object color knowledge, despite having relatively normal visual processing areas. To understand whether communication between the brain’s language and sensory association systems is necessary for representing information about objects, the authors tested whether stroke-induced damage to the neural pathways connecting these two systems impacted patients’ ability to match objects to their typical color. They compared color-identification behavior in 33 stroke patients to 35 demographically-matched controls, using fMRI to record brain activity and diffusion imaging to map the white matter connections between language regions and the VOTC.

    The researchers found that stronger connections between language and visual processing regions correlated with stronger object color representations in the VOTC, and supported better performance on object color knowledge tasks. These effects couldn’t be explained by variations in patients’ stroke lesions, related cognitive processes (like simply recognizing a patch of color), or problems with earlier stages of visual processing. The authors suggest that these results highlight the sophisticated connection between vision and language in the human brain.

    The authors add, “Our findings reveal that the brain’s ability to store and retrieve object perceptual knowledge — like the color of a banana — relies on critical connections between visual and language systems. Damage to these connections disrupts both brain activity and behavior, showing that language isn’t just for communication — it fundamentally shapes how sensory experiences are neurally structured into knowledge.”

  • Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Pastaruoju metu mitybos tyrimuose vis dažniau minimos kriaušės – įprastas ir lengvai prieinamas vaisius, kuris siejamas su palankesniais smegenų sveikatos rodikliais. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausi čia ne stebuklingi pažadai, o bendra mitybos kokybė ir nuoseklus vaisių vartojimas.

    Kriaušėse yra skaidulų, vitamino C ir įvairių B grupės vitaminų, taip pat kalio bei vario. Šios medžiagos svarbios nervų sistemai ir kraujotakai, o jos būklė glaudžiai susijusi su atmintimi ir dėmesiu, ypač vyresniame amžiuje.

    Didelį dėmesį tyrimuose gauna polifenoliai ir kiti antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai laikomi vienais iš veiksnių, galinčių spartinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą.

    Tyrimuose, kuriuose analizuojami dideli gyventojų duomenys, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika. Kai kuriose analizėse ypač išskiriami šviesios spalvos vaisiai ir daržovės, o kriaušės minimos kaip vienas iš šiai grupei priskiriamų pasirinkimų.

    Galimą poveikį aiškina keli mechanizmai: skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio kiekį ir cukraus svyravimus, o flavonoidai gali būti siejami su geresne kraujagyslių funkcija. Kadangi kraujagyslių pažaida didina ir insulto, ir kognityvinių sutrikimų riziką, tokia grandinė moksliškai atrodo logiška, nors tai nereiškia, kad vienas produktas „apsaugo“.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis vaisius, o nuosekli mityba, kurioje gausu skirtingų augalinių produktų. Praktinis pasirinkimas paprastas: jei ieškote užkandžio vietoje saldumynų, kriaušė su riešutais ar natūraliu jogurtu gali būti sotesnis ir palankesnis variantas kasdienai.

  • Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Nauja apžvalginė studija rodo, kad klimato kaitos sustiprinami aplinkos veiksniai, tokie kaip ekstremalios temperatūros, staigūs temperatūrų svyravimai, drėgmė, atmosferos slėgio pokyčiai, miškų gaisrų dūmai ir dulkių audros, gali būti susiję su didesne insulto rizika.

    Pasaulio insulto organizacijos ekspertai įvertino anksčiau publikuotus tyrimus, kuriuose nagrinėtos sąsajos tarp orų ekstremumų, oro taršos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Autoriai pabrėžia, kad dauguma duomenų rodo ryšius, bet ne visada įrodo tiesioginę priežastį.

    Kodėl ekstremalūs orai pavojingi?

    Mokslininkai aiškina, kad karštis gali skatinti dehidrataciją, didinti kraujo klampumą ir taip kelti trombų bei užsikimšusių kraujagyslių riziką. Tuo metu drėgmės ir atmosferos slėgio svyravimai gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, o tai yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

    „Karšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją, tirštinti kraują ir didinti užsikimšusių kraujagyslių riziką, o drėgmės bei slėgio pokyčiai gali kelti kraujospūdį“, – sakė Otago universiteto Velingtono padalinio mokslininkė Anna Ranta.

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad keli veiksniai gali veikti kartu ir sustiprinti žalą. Pavyzdžiui, karščio banga kartu su sausra arba šalčio periodas su dideliu vėju ir drėgme gali dar labiau padidinti insulto tikimybę ir su tuo susijusį mirtingumą.

    Kas patiria didžiausią riziką?

    Tyrėjai išskiria grupes, kurioms klimato ir aplinkos pokyčiai gali būti ypač pavojingi: vyresnio amžiaus žmones, sergančius medžiagų apykaitos sutrikimais, taip pat gyvenančius regionuose, kur dažnesni dideli šalčio ar karščio ekstremumai.

    Didelę reikšmę turi ir socialiniai veiksniai: mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse dažniau trūksta galimybių efektyviai vėsinti ar šildyti būstą, o tai didina ilgalaikį organizmo stresą ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to insulto našta gali augti net ir ten, kur medicinos paslaugos formaliai yra pasiekiamos.

    Oro tarša – vienas svarbiausių veiksnių

    Pasaulio insulto organizacija atkreipia dėmesį, kad oro tarša išlieka vienu didžiausių aplinkos rizikos veiksnių. Organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai, pirmiausia oro tarša ir švino poveikis, sudaro apie 37 proc. pasaulinės insulto naštos.

    Smulkiosios kietosios dalelės, ypač susidarančios deginant iškastinį kurą ar per miškų gaisrus, gali patekti į plaučius ir toliau į kraujotaką, skatindamos kraujagyslių sienelių uždegimą bei pažeidimus. Tai didina tiek kraujagyslių užsikimšimo, tiek plyšimo tikimybę, o abu mechanizmai gali baigtis insultu.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitą ir oro taršą dažnai sieja ta pati priežastis – iškastinio kuro deginimas, todėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali turėti dvigubą naudą. Tai reikštų ne tik klimato stabilizavimą, bet ir tiesioginę naudą visuomenės sveikatai, mažinant su tarša susijusias širdies ir kraujagyslių ligas.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad insultas yra viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje: 2021 metais užfiksuota apie 11,9 milijono naujų atvejų, o per gyvenimą su insulto rizika susiduria maždaug vienas iš keturių suaugusiųjų.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.