CP v2

Tag: Iranas

  • XX amžiaus drąsiausia keliautoja Freya Stark: nuo randų iki žygių Irane ir ginčų Palestinoje

    Freya Stark gimė Paryžiuje 1893 metais ir dar vaikystėje įgijo įprotį keliauti: jos šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą, o pati Freya dėl ligų daug laiko praleisdavo lovoje su knygomis. Būtent skaitymas tapo jos ilgalaikės aistros Orientui pradžia, vėliau pavertusia ją viena ryškiausių XX amžiaus kelionių autorių.

    Apie 1906 metus įvykęs nelaimingas atsitikimas fabrike paliko gilius randus, kurie lydėjo Stark visą gyvenimą. Ji dažnai slėpdavo juos galvos apdangalais, o šis bruožas ilgainiui tapo atpažįstama jos įvaizdžio dalimi nuotraukose iš ekspedicijų.

    Kalbos ir kelias į Iraną

    Pirmojo pasaulinio karo metais Stark dirbo slaugytoja VAD struktūrose ir atliko su pašto cenzūra susijusius darbus Italijoje, todėl anksti susidūrė su logistika, disciplina ir krizių valdymu. Pasibaigus karui, ji Londone ėmėsi kryptingai ruoštis kelionėms: mokėsi arabų ir persų kalbų, gilinosi į regiono istoriją.

    Lūžis įvyko po sesers mirties XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, kai Stark nusprendė keliauti viena. 1927 metais ji išvyko į Beirutą ir Bagdadą, keliavo po Siriją ir Libaną, o sienų kirtimas be leidimo baigėsi sulaikymu prancūzų valdomose teritorijose, tačiau jos tai nesustabdė.

    Iki 1931 metų Stark surengė kelias keliones į Vakarų Iraną, tuo metu europiečiams menkai pažintą regioną. Ten ji aprašė vadinamąją Asasinų slėnio teritoriją, o 1934 metais išleista knyga sustiprino jos reputaciją geografijos ir kelionių literatūros lauke.

    Nuo ekspedicijų iki karo propagandos

    1934 metais ji bandė pasiekti Šabvą Hadramauto regione, sekdama senovinį smilkalų kelią, tačiau ekspediciją nutraukė liga ir evakuacija į ligoninę. Vis dėlto surinktos pastabos ir maršrutai tapo medžiaga vėlesnėms knygoms, kurios įtvirtino Stark kaip autorę, derinančią kelionių pasakojimą su istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalbų žinios ir patirtis Artimuosiuose Rytuose atvedė ją į Didžiosios Britanijos Informacijos ministerijos veiklą. 1939–1943 metais ji dirbo Jemene, Adene, Kaire ir Irake, prisidėdama prie sąjungininkų informacinių iniciatyvų bei vietinių ryšių tinklų kūrimo.

    1941 metais Stark atsidūrė Bagdade per politinę krizę, kai vyko bandymas nuversti valdžią, o vėliau prisidėjo prie su tuo susijusių informacinių struktūrų organizavimo. Šis jos biografijos tarpsnis dažnai vertinamas prieštaringai, nes keliautojos vaidmuo peržengė vien literatūros ar geografijos ribas.

    Ginčai Palestinoje ir vėlyvosios kelionės

    Didžiausią kritiką sukėlė 1943 metų epizodas mandatinei Palestinai jautriame kontekste, kai Stark viešai pasisakė dėl žydų migracijos ribojimo be arabų pritarimo. Ši pozicija iki šiol minima kaip tamsiausias jos biografijos taškas, nes ji tapo politinių konfliktų dalimi ir nebuvo linkusi vėliau aiškiai atsiriboti.

    Po karo, 1947 metais, ji ištekėjo už Stewarto Perowne’o, tačiau santuoka truko neilgai ir pora išsiskyrė po penkerių metų. Stark grįžo prie kelionių ir rašymo, daug laiko skirdama Turkijai ir Artimiesiems Rytams, kur fiksavo kraštovaizdžius, architektūrą ir vietos papročius.

    Viena įspūdingiausių vėlyvųjų kelionių įvyko 1968–1970 metais, kai Stark, būdama vyresnė nei 70 metų, pasiekė atokų Džamo minaretą Afganistane. Kelionė į sunkiai pasiekiamą vietovę tapo dar vienos knygos pagrindu ir parodė, kad jos ekspedicinis ryžtas išliko iki pat senatvės.

    Per maždaug pusę amžiaus kelionių ji nuolat fotografavo, o Oksforde saugoma didelė jos vizualinio archyvo dalis liudija metodišką dokumentavimą. 1972 metais Jungtinė Karalystė ją pagerbė DBE titulu, o Freya Stark mirė 1993 metais Asolo mieste, sulaukusi 100 metų.

    Šiandien Stark dažniausiai minima kaip keliautoja, kuri sugebėjo sujungti literatūrinį talentą, kalbų mokėjimą ir drąsą vykti ten, kur tuo metu kelionės buvo sudėtingos net patyrusiems vyrams. Tačiau jos palikimas išlieka nevienareikšmis: greta įkvepiančių maršrutų ir knygų visuomet minimi ir politiniai pareiškimai, kurie iki šiol kelia diskusijas.

  • Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.

    Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.

    Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis

    Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.

    Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.

    Rialis smunka, kainos įsisuka

    Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.

    Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.

    Skaudžiausia smogia maistas ir regionai

    Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.

    Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.

    Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.

    Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.

    Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.

  • Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Kainas spaudžia mažėjanti įtampa

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ naftos kaina birželio 24 dieną trumpam smuko žemiau 74 JAV dolerių už barelį ir tai nutiko pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje. Rinka vis labiau iš kainos „išima“ geopolitinės rizikos priedą, kuris konfliktui įsiliepsnojus buvo smarkiai išpūtęs kotiruotes.

    Palyginimui, karo įkarštyje „Brent“ buvo pakilusi iki maždaug 118 JAV dolerių už barelį, tad dabartinis lygis reiškia apie 40 proc. kritimą nuo aukštumų. Vis dėlto kaina išlieka aukštesnė nei prieš pat konfliktą fiksuotas maždaug 72,48 JAV dolerio lygis.

    Hormūzo sąsiauris ir sankcijų klausimas

    Investuotojų nuotaikas gerino ženklai, kad tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį pamažu atsigauna, o derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį. Analitikų vertinimu, net ir dalinis logistikos sutrikimų mažėjimas sumažina „draudimo“ efektą naftos kainoje.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: prieš konfliktą per jį kasdien plaukdavo apie 125–140 laivų, o pervežamų naftos ir naftos produktų apimtys siekdavo maždaug 20 mln. barelių per dieną. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skelbė, kad birželio pradžioje Jungtinių Arabų Emyratų naftos eksportas buvo atsistatęs iki beveik 85 proc. prieškarinio lygio ir siekė apie 4,3 mln. barelių per dieną, kai kovą buvo kritęs iki maždaug 1,9 mln. barelių. Šie skaičiai rinkai tapo signalu, kad tiekimo grandinės Persijos įlankoje grįžta į stabilesnį ritmą.

    Kartu prekiautojai vis dažniau vertina scenarijų, kad Irano naftos eksportas galėtų grįžti į rinką platesniu mastu, jei būtų išlaikytas sankcijų švelninimas ir pasiektas tvirtesnis politinis susitarimas. Kita vertus, išlieka nesutarimų dėl branduolinių patikrų ir sankcijų režimo, todėl rinkos dalyviai pabrėžia, kad teigiamas kainų efektas gali būti trapus.

    JAV dėmesys degalų kainoms

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teisingumo departamentas tirs naftos bendroves dėl galimo nepagrįsto kainų kėlimo. Pasak jo, degalų kainos degalinėse nekrenta taip greitai, kaip pinga žaliavinė nafta.

    „Kitaip tariant, vartotojai yra apgaudinėjami. Nurodžiau Teisingumo departamentui nedelsiant tai ištirti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai paprastai didina politinį spaudimą energetikos sektoriui, tačiau kainų dinamika degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų, logistikos ir perdirbimo maržų. Rinkos analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai svyravimai naftos biržose ne visada iškart persiduoda galutiniam vartotojui.

    Auksas pinga, o rinkos laukia infliacijos duomenų

    Tuo pat metu auksas birželio 24 dieną smuko žemiau 4 000 JAV dolerių už unciją ribos pirmą kartą nuo 2025 metų lapkričio. Kainą žemyn stūmė stiprėjantis JAV doleris ir lūkesčiai, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos arba dar būti didinamos.

    Rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos rodiklius ir centrinių bankų signalus, nes palūkanų trajektorija tiesiogiai veikia tiek aukso patrauklumą, tiek ir platesnį investuotojų apetito rizikai vaizdą. Esant didesnėms palūkanoms, auksas, kaip pajamingumo nemokantis turtas, dažnai praranda dalį konkurencinio pranašumo.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    JAV žvalgybos bendruomenėje dėmesio sulaukė pasakojimas apie incidentą virš Irano, kuriame dalyvavo naikintuvo F-15 pilotas. Pasak tarptautinės žiniasklaidos cituojamų su įvykiu susipažinusių šaltinių, jo liudijimas užfiksuotas oficialiame apklausos raporte.

    Pilotas teigė, kad prieš pat numušimą ore pamatė kelių Irano dronų formaciją, judėjusią neįprastai tiksliai ir sinchroniškai. Jo aprašymas išsiskyrė palyginimu, kad spiečius priminė medūzą, o visa situacija atrodė tarsi ore suformuotas minų laukas.

    Kas iš tiesų galėjo vykti ore?

    Liudijime minėta, kad mažesni dronai galėjo būti išsidėstę po didesniais, taip sukuriant struktūrą, vizualiai panašią į organizmą su ataugomis. Dalis pareigūnų tokį vaizdą vertino atsargiai, nes po katapultavimosi patirtas šokas galėjo paveikti suvokimą.

    Vis dėlto net ir atsargiai vertinamas pasakojimas paskatino diskusiją, ar pilotas galėjo susidurti su dronų spiečiaus technologija, kuri leidžia daugeliui platformų veikti kaip vieningai valdomai sistemai. Šiuolaikinėse kariuomenėse tokios koncepcijos vystomos tam, kad spiečius galėtų keisti formaciją, išsklaidyti riziką ir prisitaikyti prie gynybos priemonių.

    Kodėl dronų spiečiai kelia nerimą?

    Karinės analizės kontekste dronų spiečiai laikomi viena sudėtingiausių grėsmių, nes jie gali perkrauti oro gynybos sistemas ir priversti gynybą eikvoti brangias raketas prieš palyginti pigius taikinius. Net jei atskiri dronai nėra itin pažangūs, masiškumas ir koordinacija gali suteikti taktinį pranašumą.

    Tokiose schemose dažnai aptariami tinklinio ryšio principai, kai dronai dalijasi informacija tarpusavyje ir išlaiko užduotį net praradę dalį ryšio ar atskirus vienetus. Praktikoje tai gali reikšti, kad operatoriui nereikia tiesiogiai valdyti kiekvieno drono, o pakanka nurodyti tikslą ar užduotį.

    Atsargus vertinimas ir platesnis kontekstas

    Šaltinių teigimu, tyrėjai apklausose akcentavo poreikį patikrinti, ar pilotas yra tikras dėl to, ką matė. Tokį atsargumą lemia ir tai, kad ekstremaliose situacijose greitis, aukštis, apšvietimas bei priešlėktuvinių priemonių poveikis gali iškraipyti vaizdą.

    Tačiau net jei medūzos palyginimas nėra pažodinis, pati idėja apie koordinuotus dronų spiečius atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai valstybės vis aktyviau investuoja į bepiločių sistemų masiškumą, ryšį ir autonomijos elementus. Karo planuotojams tai reiškia, kad oro gynybos ir elektroninės kovos sprendimai turi būti pritaikyti ne vien pavieniams taikiniams, bet ir dinamiškoms, sparčiai besikeičiančioms grupėms.

  • Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Nuosprendis, apie kurį praneša aktyvistai

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi, kuriai yra 29 metai, esą skirta 74 kirčių bausmė už pasirodymą be hidžabo. Apie tai skelbia žmogaus teisių gynėjai, remdamiesi teismo dokumentais ir advokatų turima informacija.

    Teigiama, kad sprendimą priėmė Komo provincijos baudžiamasis teismas. Oficialioje Irano teismų sistemos naujienų agentūroje šis nuosprendis kol kas nebuvo paskelbtas.

    Kas įvyko per koncertą?

    Pasak pranešimų, dėmesį teisėsaugai patraukė 2024 metais įvykęs internetu transliuotas pasirodymas, rodytas dainininkės „Youtube“ kanale. Koncerte skambėjo ir istorinė patriotinė giesmė „Az Khoon-e Javanan-e Vatan“, o įrašas vėliau plačiai išplito socialiniuose tinkluose.

    Žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad kartu su dainininke buvo nuteisti ir keli su pasirodymu dirbę komandos nariai, įskaitant muzikantus. Be fizinės bausmės, esą skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies ir dvejų metų draudimas užsiimti menine veikla.

    Kokie kaltinimai minimi dokumentuose?

    Teigiama, kad teismo dokumentuose minimi kaltinimai dėl viešosios moralės ir padorumo pažeidimo, taip pat dėl internete publikuoto, valdžios vertinimu, „vulgaraus ir amoralaus turinio“. Iranas po 1979 metų revoliucijos taiko griežtas moterų aprangos ir viešo elgesio taisykles, o jų pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

    Pastaraisiais metais kultūros laukas Irane tapo ypač jautrus: dalis atlikėjų ir kūrėjų renkasi veikti užsienyje arba anonimiškai, o socialinių tinklų platformos tapo ir saviraiškos, ir rizikos kanalu. Tokios bylos, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, siunčia žinią, kad kontrolė gali griežtėti net ir po tarptautinio dėmesio sulaukusių protestų.

    „74 kirčiai yra dar vienas priminimas, kad žmogaus teisių padėtis Irane nepasikeitė, nepaisant valdžios pastangų gerinti savo įvaizdį“, – sakė Irane žmogaus teises stebinčios JAV įsikūrusios organizacijos atstovė Bahar Ghandehari.

    „Taika nėra tik raketų garsų nutildymas ar bombardavimo liepsnų užgesimas. Ji įmanoma tik tada, kai moterys nebaudžiamos už darbą, studijas, dainavimą ar savo gyvenimo būdą“, – teigė Pensilvanijos universiteto profesorė Fatemeh Shams.

    Kol kas neaišku, ar nuosprendis įsiteisėjo ir ar jis gali būti skundžiamas, taip pat kokios tikslios bylos detalės būtų pateiktos viešai, jei sprendimą paskelbtų Irano teismų institucijos. Žmogaus teisių gynėjai ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti bylą ir spausti Teheraną atsisakyti fizinių bausmių bei kultūros veikėjų persekiojimo.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Žinios apie JAV ginkluotųjų pajėgų prarastą smogiamąjį sraigtasparnį AH-64 Apache Hormūzo sąsiaurio regione įplieskė diskusijas, kaip keičiasi šiuolaikinis karas. Incidentas išskirtinis ne tik dėl paties praradimo, bet ir dėl to, kaip buvo gelbėjama įgula.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad du įgulos nariai buvo saugiai išgelbėti, o paieškai ir evakuacijai pasitelktas jūrinis bepilotis aparatas. Tai sustiprino signalą, jog bepilotės sistemos vis dažniau tampa ne papildoma priemone, o realia taktine grandimi nuo žvalgybos iki gelbėjimo.

    Kas iš tiesų numušė sraigtasparnį?

    Skirtingi pranešimai pateikia nevienodą įvykio vaizdą: minėtas ir Irano ugnies poveikis, ir galimas smūgis dronu. Tačiau galutinės ir viešai patvirtintos incidento priežasties nėra, o tokiose situacijose vertinimai dažnai keičiasi, atsirandant daugiau tyrimo duomenų.

    Gynybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje kovoje ypač sudėtinga greitai ir tiksliai identifikuoti grėsmės šaltinį. Dronai, sparnuotosios ir priešlėktuvinės raketos, taip pat klaidinimo priemonės sukuria informacinį triukšmą, kuriame klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Ką tai sako apie sraigtasparnių ateitį?

    Apache praradimas tapo patogia iliustracija senai žinomai taisyklei: veikiant arti priešo, net ir moderni platforma išlieka pažeidžiama, jei priešas turi bent minimalių oro gynybos ar bepiločių pajėgumų. Tai matyta ir kituose konfliktuose, kai palyginti pigesnės priemonės sukuria riziką brangiems, sudėtingiems ginklams.

    Vis dėlto iš vieno epizodo daryti išvadą apie sraigtasparnių eros pabaigą būtų per drąsu. Daugelyje scenarijų jie išlieka nepakeičiami dėl ugnies galios, reakcijos greičio, manevringumo ir gebėjimo dirbti kartu su sausumos daliniais, tačiau jiems būtinos naujos apsaugos priemonės ir taktikos.

    Ryškėjanti kryptis yra kitokia: ne atsisakymas, o prisitaikymas. Tai reiškia tankesnę oro gynybą nuo mažų taikinių, aktyvesnį elektroninės kovos naudojimą, didesnę sąveiką su žvalgybiniais dronais ir atsargesnį veikimą zonose, kur priešas gali turėti pigių, bet masinių atakos priemonių.

    Gelbėjimas dronu ir nauja realybė

    Ne mažiau svarbi istorijos dalis yra įgulos gelbėjimas, kuriame, kaip skelbta, dalyvavo jūrinis bepilotis aparatas. Praktikoje tai rodo, kad bepilotės platformos gali būti pritaikomos ne tik smūgiams, bet ir ryšiui, paieškai, situacijos stebėjimui bei žmonių paėmimui iš pavojingų vietų.

    Tokie sprendimai tampa ypač patrauklūs, nes leidžia mažinti riziką gelbėtojams ir greičiau pasiekti vietą, kai situacija ore ar jūroje neaiški. Kartu tai primena, kad bepilotės sistemos dažniausiai veikia kaip platesnės operacijos dalis, o ne kaip savarankiškas visų problemų sprendimas.

    Hormūzo sąsiaurio incidentas išryškino pagrindinę tendenciją: pigios ir lengvai išplečiamos technologijos daro spaudimą brangiems ginklams, o kariuomenėms tenka kurti tokias pat masines ir ekonomiškai racionalias atsaką užtikrinančias priemones. Tai labiau primena prisitaikymo varžybas, o ne vienos ginkluotės rūšies pabaigą.

  • Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano pusiau oficiali naujienų agentūra Mehr paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgriautas geriamojo vandens rezervuaras ir šalia aptikti įtariami ginkluotės fragmentai. Teigiama, kad tai galėjo būti tikslaus valdymo amunicija, siejama su JAV naudojamomis sistemomis, tačiau šių teiginių nepriklausomai patvirtinti kol kas nepavyko.

    Apie šiuos kadrus pranešusi CNN nurodė, kad redakcija negalėjo patikrinti, ar visi parodyti metalo fragmentai tikrai yra iš įvykio vietos. Vis dėlto paties rezervuaro vieta, remiantis nepriklausomo analitiko geolokacija, siejama su Pietų Iranu, o tai sustiprino diskusijas dėl incidento aplinkybių.

    Ginklų ekspertai, kuriuos citavo CNN, atkreipė dėmesį, kad nuotraukose matomi elementai gali atitikti JAV gaminamos GBU-39 serijos mažo skersmens valdomos bombos komponentus. Tai precizinė amunicija, kurią naudoja ne tik JAV, todėl vien pagal fragmentus galutinai nustatyti paleidėją sudėtinga.

    Pranešimai pasirodė platesniame karinės eskalacijos kontekste, kai JAV viešai skelbė apie smūgius taikiniams Irane. Tuo pat metu neaišku, ar vandens infrastruktūra buvo tiesioginis šių operacijų rezultatas, ar incidentas susijęs su kitu smūgiu ar klaida pasirenkant taikinį.

    Irano institucijos skelbia, kad buvo apgadinti du betoniniai vandens rezervuarai, kurių bendra talpa siekia 2 500 kubinių metrų, ir jie aptarnavo tūkstančius gyventojų. Tokie objektai laikomi civiline infrastruktūra, todėl jų sunaikinimas ar apgadinimas tarptautinėje teisėje vertinamas itin jautriai ir gali kelti klausimų dėl galimų pažeidimų.

    JAV Centrinės vadovybės atstovas žurnalistams patvirtino, kad informacija apie incidentą yra vertinama, tačiau detalių nepateikė. Kol nėra nepriklausomai patikrintų papildomų duomenų, įskaitant tikslią smūgio seką, panaudotos amunicijos kilmę ir objekto paskirtį, incidento interpretacijos išlieka prieštaringos.

  • TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA spaudimas Teheranui didėja

    Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareikalavo, kad Iranas skubiai ir visapusiškai bendradarbiautų su agentūra, pateiktų išsamią informaciją apie beveik ginklams tinkamo urano atsargas ir suteiktų inspektoriams prieigą prie branduolinių objektų.

    Agentūros valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad prieiga ir duomenys yra esminiai ir neatidėliotini, siekiant įsitikinti, jog branduolinės medžiagos nėra nukreipiamos į nenumatytus tikslus.

    Diplomatų teigimu, už rezoliuciją balsavo 21 iš 35 valdybos narių. Prieš pasisakė Rusija, Kinija ir Nigeris, dar 10 valstybių susilaikė, o viena šalis balsavime nedalyvavo dėl įsiskolinimų.

    Rezoliuciją inicijavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, siekdamos išlaikyti diplomatinį spaudimą Teheranui dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Įtampa sustiprėjo platesniame Artimųjų Rytų kontekste, kai regione tęsiasi karinių veiksmų eskalacija, o tarptautinės pastangos stabilizuoti situaciją susiduria su naujomis rizikomis.

    TATENA nurodo, kad po smūgių, suduotų Irano branduoliniams objektams per 2025 metų birželio konfliktą, inspektoriai nebegavo galimybės patekti į dalį paveiktų vietų, nors pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Iranas privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija.

    Agentūra taip pat skelbia, kad šiuo metu negali patikimai patikrinti beveik ginklams tinkamo urano atsargų būklės. TATENA vertinimu, Iranas turi apie 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo, o tai yra trumpas techninis žingsnis iki maždaug 90 proc. lygio, laikomo ginklams tinkamu.

    TATENA vadovas Rafaelis Grossi yra įspėjęs, kad tokio dydžio atsargos teoriškai galėtų sudaryti prielaidas pagaminti iki 10 branduolinių užtaisų, jei būtų priimtas politinis sprendimas programą paversti karine, tačiau tai savaime nereiškia, kad Iranas jau turi branduolinį ginklą.

    Neatsakyti klausimai dėl neįvardytų vietų

    Iranas tvirtina nesiekiantis branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad jo programa esą yra taiki. Vis dėlto rezoliucijoje išreiškiamas gilus apgailestavimas, kad per pastaruosius 12 mėnesių Teheranas nepašalino nustatytų neatitikimų ir neįvykdė reikalavimų, susijusių su neplatinimo priežiūra.

    Pagrindinis ginčo taškas yra ilgai trunkantis TATENA tyrimas dėl urano pėdsakų, aptiktų keliose anksčiau nedeklaruotose vietose Irane. Agentūra teigia, kad nuo 2019 metų Iranas nepateikė techniškai patikimų paaiškinimų apie šios medžiagos kilmę ir dabartinę buvimo vietą.

    Praėjusių metų birželį TATENA valdyba oficialiai konstatavo Irano neatitiktį garantijų susitarimui pirmą kartą per maždaug 20 metų. Vakarų šalių pareigūnai viešojoje erdvėje yra ne kartą nurodę įtarimus, kad aptikti pėdsakai gali būti susiję su anksčiau vykdyta slapta karinės paskirties programa, kuri, kaip teigiama, galėjo būti nutraukta 2003 metais.

    Naujoji rezoliucija kol kas nenumato automatinio Irano klausimo perdavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kur galėtų būti svarstomos papildomos sankcijos. Tačiau dokumente aiškiai paliekama galimybė imtis tolesnių veiksmų, įskaitant formalios neatitikties ataskaitos rengimo laiką ir turinį, jei bendradarbiavimas nebus atnaujintas.

    „Rezoliucijos tikslas yra išlaikyti diplomatinį spaudimą Iranui, kad jis laikytųsi teisinių garantijų įsipareigojimų“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.