CP v2

Tag: Iranas

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • JAV baigia operaciją Irake prieš „Islamo valstybę“ po 12 metų: kas keičiasi saugume?

    Pentagonas paskelbė apie oficialią JAV vadovaujamos operacijos „Inherent Resolve“ Irake pabaigą po 12 metų kovos su „Islamo valstybe“. Vašingtonas pabrėžia, kad misija pereina į kitą etapą, o parama Irakui bus tęsiama kitomis formomis.

    JAV gynybos institucijų teigimu, pagrindinis dėmesys dabar bus skiriamas Irako saugumo pajėgų mokymams, patariamajai pagalbai ir žvalgybinei paramai. Tokiu būdu siekiama, kad didesnė atsakomybė už vidaus saugumą ir kovą su ekstremistais tektų Bagdadui.

    „Tikimės, kad Irako saugumo pajėgos toliau užtikrins šalies saugumą ir sulaikys „Islamo valstybės“ grėsmę“, – teigiama Pentagono pranešime.

    JAV pusė operacijos užbaigimą apibūdina kaip perėjimą nuo koalicinės kovinės misijos prie labiau įprasto dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai reiškia, kad kovinių veiksmų rėmuose vykdyta kampanija formaliai uždaroma, o santykiai persitvarko į ilgalaikę partnerystę.

    Amerikiečiai pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už saugumo iššūkius, įskaitant kovą su „Islamo valstybės“ likučiais ir Irako suverenumą silpninančiomis ginkluotomis grupėmis, tenka Irako vyriausybei. Ši formuluotė atspindi ir platesnę JAV kryptį regione mažinti tiesioginį karinį įsitraukimą, išlaikant įtaką per mokymus, žvalgybą ir partnerystes.

    JAV karių skaičius smarkiai sumažėjo

    Pastaraisiais mėnesiais Irake buvo dislokuota apie 2 500 JAV karių, daugiausia Irbilio apylinkėse Kurdistano regione ir Bagdado rajone. Palyginimui, JAV buvimo pikas pasiektas 2007 metais, kai Irake buvo daugiau kaip 170 000 amerikiečių karių.

    Susitarimai dėl JAV kariuomenės pasitraukimo ir misijos pertvarkymo buvo pasiekti 2024 metais, JAV prezidento Joe Bideno kadencijos metu. Procesas tęsiamas ir pasikeitus JAV administracijai.

    Irako premjeras Ali Al-Zaidi ceremonijoje, skirtoje misijos pabaigai, tai apibūdino kaip naują etapą, kuriame akcentuojamas Irako suverenitetas, institucijų stiprinimas ir subalansuotos partnerystės. Tokia retorika Bagdadui svarbi ir vidaus politikoje, kur užsienio karių buvimas ne kartą tapo įtampos šaltiniu.

    Ar augs „Islamo valstybės“ atgimimo rizika?

    Dalies Irako saugumo pareigūnų vertinimu, JAV pajėgų mažinimas ir formalus operacijos pabaigos paskelbimas gali didinti riziką, kad „Islamo valstybė“ bandys atkurti įtaką. Nors jų kadaise paskelbtas „kalifatas“ žlugo beveik prieš dešimtmetį, grupuotė, kaip teigiama Irako pusės vertinimuose, tebelaiko užslėptų, vadinamųjų miegančiųjų, ląstelių tinklą.

    Didžiausio aktyvumo laikotarpiu apie 2015 metus „Islamo valstybė“ buvo užėmusi maždaug trečdalį Irako teritorijos, o smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių. Iki 2019 metų grupuotė buvo kontroliavusi ir reikšmingas teritorijas Sirijoje, todėl Irako saugumo klausimai dažnai vertinami platesniame Irako ir Sirijos teatro kontekste.

    Iranas JAV pasitraukimą iš Irako vertina kaip politinę pergalę. Teherano atstovai viešai kartoja, kad ilgalaikis stabilumas esą įmanomas tik sumažėjus JAV kariniam buvimui Irake ir regione.

  • JAV Senato tyrimas: „Tether“ USDT įvardytas Irano šešėlinės bankininkystės tinklo ašimi

    JAV Senato tyrimas: „Tether“ USDT įvardytas Irano šešėlinės bankininkystės tinklo ašimi

    JAV Senato Nuolatinio tyrimų pakomitečio (PSI) Demokratų tyrėjai naujoje ataskaitoje teigia, kad stabilioji kriptovaliuta USDT, kurią leidžia „Tether“, tapo svarbia Irano finansinių srautų dalimi. Dokumente USDT siejamas su vadinamąja šešėline bankininkyste, kuri, tyrėjų vertinimu, padeda apeiti sankcijas ir aptarnauti su Iranu siejamus tinklus.

    Ataskaitoje nurodoma, kad analizei buvo naudoti blokų grandinės sandorių duomenys iš 846 kriptovaliutų piniginių, kurios buvo sankcionuotos arba kitaip apribotos dėl sąsajų su Iranu. Tyrėjai tvirtina, kad šie duomenys leidžia matyti pasikartojančius modelius, susijusius su USDT naudojimu tarp piniginių, kurioms taikomos sankcijos.

    Kas teigiama ataskaitoje?

    Senatorius Richardas Blumenthalis pareiškime akcentavo, kad ataskaita esą parodo, kaip USDT gali būti pasitelkiamas finansuoti Irano regioninius įtakos tinklus, taip pat prisidėti prie kitų veiklų, kurias JAV laiko priešiškomis. Tyrėjų vertinimu, tokios schemos kelia rizikų sankcijų režimo efektyvumui.

    „Mano nauja PSI ataskaita atskleidžia, kaip „Tether“ ir jo pagrindinis žetonas tapo Irano šešėlinės bankininkystės sistemos centru“, – sakė Richardas Blumenthalis.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas skaičius, kad 87 proc. iš 757 piniginių, kurios tyrime siejamos su Irano terorizmo finansavimu, daugiausia vykdė operacijas USDT. Tyrėjai aiškina, kad USDT patrauklumą gali lemti didelis likvidumas ir platus naudojimas kriptovaliutų ekosistemoje.

    Kodėl USDT išsiskiria?

    Tyrėjai pabrėžia, kad stabiliosios kriptovaliutos dažnai pasirenkamos dėl patogumo greitai perkelti vertę tarp skirtingų platformų ir šalių. USDT, kaip vienas didžiausių šio segmento produktų, turi plačią infrastruktūrą, todėl gali būti patogus tiek teisėtam, tiek neteisėtam naudojimui.

    Senato tyrėjai kritikuoja „Tether“ reakciją į rizikingas pinigines ir teigia, kad kai kuriais atvejais bendrovė esą nesiėmė veiksmų, net kai viešojoje erdvėje buvo informacijos apie galimas sąsajas su neteisėta veikla. Kartu primenama, kad praktikoje piniginių blokavimas dažnai priklauso nuo sankcijų sąrašų ir teisėsaugos pateikiamų užklausų.

    „Tether“ atsakas ir JAV institucijų dėmesys

    „Tether“ savo pranešime nurodė per pastaruosius metus prisidėjusi prie maždaug 470 000 000 eurų vertės su Iranu siejamo USDT įšaldymo. Bendrovė akcentuoja, kad viešos blokų grandinės suteikia institucijoms daugiau matomumo nei grynieji pinigai, o veiksmai esą atliekami gavus patikimą informaciją iš teisėsaugos.

    „„Tether“ nuosekliai parodė, kad USDT nėra prieglobstis sankcionuotiems veikėjams, teroristinėms organizacijoms ar nusikalstamiems tinklams“, – sakė Paolo Ardoino.

    Ataskaitoje taip pat keliami klausimai dėl „Tether“ ryšių JAV ir galimų nacionalinio saugumo rizikų, jei stabilioji kriptovaliuta plačiai naudojama priešiškų režimų finansiniuose tinkluose. Senatorius ragino JAV Teisingumo departamentą ir Iždo departamentą įvertinti galimus sankcijų ir finansų teisės pažeidimus.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: stabiliosios kriptovaliutos vis dažniau atsiduria reguliuotojų ir politikų dėmesio centre, kai kalbama apie sankcijų apėjimą, pinigų plovimo prevenciją ir platformų pareigą greitai reaguoti į rizikos signalus. Tolimesni veiksmai priklausys nuo institucijų tyrimų ir to, kaip rinkos dalyviai stiprins atitikties procedūras.

  • Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Eksporto augimas, bet negrįžta į normą

    Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.

    Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.

    Saudo Arabija didino krovinius

    Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.

    Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.

    SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi

    Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.

    Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.

    „Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.

    Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.

    „Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

    Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.

    Kas plaukė per Hormuzą?

    Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.

    Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.

    Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą per septynias dienas atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kaklelių“, todėl bet kokie ribojimai greitai atsiliepia naftos kainoms ir draudimui.

    Kalbėdamas žurnalistams prie Baltųjų rūmų, Trumpas pareiškė, kad siūlomas susitarimas jam nepriimtinas. Jo teigimu, Teheranas siekia greito atvėrimo todėl, kad konflikte patiria spaudimą ir nori palankesnių derybinių sąlygų.

    Iranas savo ruožtu tvirtina galintis grąžinti „normalią jūrinę prekybą“ per savaitę, jei bus įvykdytos kelios sąlygos. Tarp jų įvardijamas JAV karinės jūrų kontrolės sušvelninimas Irano uostų kryptimi, sankcijų Irano naftos prekybai mažinimas ir paliaubos, apimančios platesnį regioną.

    „Aš atmetu jų sandorį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai teigė, kad sprendimas dabar priklauso Vašingtonui, o pagrindiniai žingsniai esą jau buvo aptarti ankstesniuose diplomatiniuose formatuose. Iranas taip pat siūlo atnaujinti derybas dėl branduolinės programos, jei būtų pritarta septynių dienų planui.

    „Jei JAV pusė rimtai nusiteikusi susitarti ir atverti Hormūzo sąsiaurį, viskas tam jau paruošta“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Kas svarbu Hormūzo sąsiauryje

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omāno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, o didelė dalis regiono naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto tradiciškai keliauja būtent šiuo maršrutu. Dėl to kiekviena grėsmė laivybai čia laikoma ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu ekonominiu rizikos veiksniu.

    Pastaraisiais metais augant įtampai tarp JAV ir Irano, o taip pat dėl platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, rinka į bet kokias naujienas apie sąsiaurio blokavimą ar atvėrimą reaguoja itin jautriai. Praktikoje tai reiškia didesnes transportavimo, draudimo ir logistikos sąnaudas, kurios vėliau persiduoda ir vartotojams.

    Derybos, sankcijos ir rinkimų kalendorius

    Žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, skelbė, kad Vašingtonas skeptiškai vertina skubius terminus ir nenori daryti sprendimų, kurie būtų vertinami kaip nuolaidos mainais į trumpalaikį įtampos sumažinimą. Šiame fone svarbus ir JAV vidaus politikos kalendorius, nes Artimųjų Rytų politika dažnai tampa rinkėjų ir Kongreso ginčų objektu.

    Teheranas tuo pat metu bando pristatyti savo pasiūlymą kaip kelią greitai sumažinti karinę riziką ir grąžinti ekonominį stabilumą. Tačiau Irane matyti ir vidinių nesutarimų: dalis konservatyvių politikų viešai kritikuoja diplomatinius kontaktus su JAV ir reikalauja griežtesnės laikysenos.

    Iranui itin svarbus sankcijų klausimas, nes būtent apribojimai energijos išteklių eksportui daro tiesioginį poveikį biudžetui ir valiutos srautams. JAV savo ruožtu sieja sankcijų režimą su branduolinės programos ribojimais ir regioninio saugumo klausimais, todėl greitas kompromisas išlieka sudėtingas.

    Ką reikštų „septynių dienų“ scenarijus

    Pagal Irano logiką, pirmosios dienos būtų skirtos politiniam sprendimui ir praktiniams veiksmams, o laivybos atnaujinimas galėtų įvykti dar prieš prasidedant platesnėms deryboms dėl branduolinių klausimų. Tokia schema Teheranui leistų pirmiausia gauti apčiuopiamą ekonominę naudą, o tik po to pereiti prie sudėtingiausios darbotvarkės dalies.

    Vašingtonui toks modelis kelia riziką, kad atvėrus sąsiaurį ir sušvelninus spaudimą, derybiniai svertai susilpnėtų. Dėl šios priežasties JAV signalizuoja, kad kontaktai per tarpininkus tęsiasi, bet sprendimai nebus priimami skubotai.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Rinkos sureagavo į signalus iš Niujorko

    Trečiadienį naftos kainos smuko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinių Tautų metu JAV ir Irano atstovai surengė derybas. Jo teigimu, susitikimas truko apie tris valandas ir buvo „labai produktyvus“, o netrukus planuojamas dar vienas kontaktas.

    Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina Europos ryte siekė apie 87 eurus už barelį, o JAV etalonas WTI buvo apie 79 eurai už barelį. Kainų kritimas rodo, kad bent trumpuoju laikotarpiu dalis geopolitinės rizikos premijos iš kainų buvo „ištrinta“.

    Diplomatija mažina įtampą, bet grėsmės niekur nedingo

    Naftos rinka pastaraisiais mėnesiais jautriai reaguoja į Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos riziką, ypač dėl tiekimo maršrutų. Viena svarbiausių arterijų yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo tradiciškai gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Šiame kontekste signalas apie dialogą su Iranu investuotojams tapo ženklu, kad gali atsirasti daugiau erdvės deeskalacijai. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo konkrečių sprendimų dėl sankcijų, laivybos saugumo ir regioninių konfliktų dinamikos.

    „Šis susitikimas keičia rinkos nuotaiką nuo vien eskalacijos kainodaros prie tikro diplomatinio proceso, nors galutinis susitarimas vis dar atrodo tolimas“, – sakė „Quintex Intel“ analitikas Stephenas Innesas.

    Saudo Arabijos vamzdynas taip pat nusvėrė kainas

    Kainų spaudimą sustiprino ir pranešimai, kad Saudo Arabija atnaujina veiklą Rytų–Vakarų vamzdynu, leidžiančiu žaliavai pasiekti Raudonąją jūrą neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį. Šis maršrutas laikomas svarbia alternatyva, kai kyla rizika Persijos įlankoje.

    Pasak žiniasklaidos cituojamų šaltinių, karalystė tikisi atnaujinti eksporto srautus artimiausiomis dienomis, o „Saudi Aramco“ esą informavo dalį Azijos perdirbėjų apie galimybę atsiimti naftą iš Janbu uosto. Tuo pat metu Europos pirkėjams signalai gali būti griežtesni, nes tiekimas pagal dalį spalio susitarimų gali būti ribojamas.

    Biržos kilo, investuotojai laukia naujų susitikimų

    Žaliavos pigimas prisidėjo prie ramesnių nuotaikų ir akcijų rinkose, nors Europos indeksai atsidarymo metu judėjo nevienodai. JAV rinkose investuotojai taip pat stebėjo obligacijų pajamingumus, kurie jautriai reaguoja į energijos kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre išliks geopolitiniai susitikimai ir pareiškimai, nes jie gali tiesiogiai veikti tiekimo riziką, draudimo kaštus laivybai ir pasaulinę infliaciją. Energetikos rinkoms tai reiškia vieną dalyką: kainų svyravimai greičiausiai išliks dideli.

  • OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) atnaujintoje tarpinėje apžvalgoje pakėlė 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 proc. Organizacija teigia, kad pasaulis energijos kainų šoką, kilusį dėl karo su Iranu, kol kas sugeria geriau, nei buvo baimintasi.

    Vis dėlto OECD pabrėžia, kad tai nereiškia grįžimo į ankstesnį tempą: lyginant su praėjusiais metais fiksuotu 3,4 proc. augimu, prognozuojamas rezultatas rodo aiškų lėtėjimą. Kartu 2027 metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto iki 3 proc.

    Atnaujinimas apėmė daug regionų. JAV 2026 metais turėtų augti 2,2 proc., euro zonos ekonomika – 1 proc., Japonijos – 0,8 proc., o Kinijos prognozė palikta 4,5 proc.; G20 ekonomikai bendrai numatomas 3,1 proc. augimas.

    OECD nurodo, kad po karinių smūgių Iranui energijos kainos šoktelėjo, tačiau poveikį sušvelnino keli veiksniai. Tarp jų – sukauptos naftos atsargos, papildoma pasiūla iš gamintojų už Persijos įlankos ribų ir kai kuriose šalyse taikytos tikslinės, laikinos paramos priemonės.

    Organizacija taip pat pažymi, kad finansinės sąlygos išliko palyginti palankios: akcijų rinkos kilo, o kreditavimas nemažoje dalyje ekonomikų nebuvo staigiai užsuktas. Papildomą impulsą, pasak OECD, suteikia investicijos į dirbtinis intelektas, kurios gali didinti našumą ir prekybos apimtis, nors grąža dar nėra garantuota.

    Kas kelia daugiausia nerimo?

    OECD įspėja, kad pagerėję skaičiai yra trapūs, o infliacija išlieka viena svarbiausių grėsmių. Dėl brangstančios naftos ir dujų centriniai bankai kai kur vėl griežtina pinigų politiką, o tai reiškia brangesnes paskolas gyventojams ir verslui.

    Prognozuojama, kad G20 šalių metinė infliacija šiemet sieks 4,1 proc., o euro zonoje – 3 proc. Kylant palūkanoms, spaudimas gali persikelti į būsto rinką, įmonių investicijų planus ir vartojimą.

    Kita rizika – didėjančios valstybių skolinimosi sąnaudos. OECD atkreipia dėmesį, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių obligacijų pajamingumai pakilo į daugiametes aukštumas, todėl valstybėms, turinčioms didelę skolą ir deficitą, gali būti sudėtingiau finansuoti poreikius.

    „Didėjantys obligacijų pajamingumai dar aiškiau rodo, kad būtina stiprinti pastangas suvaldyti ir perskirstyti valdžios išlaidas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir stiprinti pajamas, kad skola ilgainiui būtų tvari“, – teigiama OECD vertinime.

    Tarp kitų grėsmių įvardijamas ir galimas užsitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, galintis išlaikyti aukštas energijos kainas. Taip pat minimi su orais susiję tiekimo sutrikimai, pavyzdžiui, stipraus El Ninjo poveikis derliui ir maisto kainoms.

    Galiausiai OECD perspėja, kad didelės investicijos į DI ne visada gali atsipirkti taip greitai, kaip tikisi rinkos, todėl dalis optimizmo gali būti pervertinta. Tai reikštų silpnesnį produktyvumo šuolį ir kuklesnį prekybos pagyvėjimą, nei numatyta dabartinėse prognozėse.

    Ką tai reiškia Europai?

    Euro zonoje OECD išskiria skirtingus valstybių tempus: Ispanijai 2026 metais prognozuojamas 2,6 proc. augimas, o Vokietijai – 1,1 proc.; Italijai – 0,9 proc., Prancūzijai – 0,4 proc. Bendrai euro zonai tiek 2026, tiek 2027 metais numatomas 1 proc. augimas.

    Tokie skirtumai rodo, kad Europa į augimo kelią grįžta nevienodai, o sprendimus lems ir energetikos kainų raida, ir vidaus paklausos atsigavimas. Kartu skolos aptarnavimo brangimas gali riboti vyriausybių galimybes ilgiau remti vartotojus ir verslą, jei energetikos krizė užsitęstų.

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.