CP v2

Tag: Iranas

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.

  • Trumpas apie Ormuzo sąsiaurį ir Iraną: pagrasino Omanui, jei šis trukdys JAV jūrų blokadai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų smogti Omanui, jei šis trukdytų JAV veiksmams, susijusiems su Irano jūrų blokada ir kontrole Ormuzo sąsiauryje. Tokie pasisakymai nuskambėjo komentuojant įtampą Persijos įlankoje ir Vašingtono siekį didinti spaudimą Teheranui.

    Trumpas teigė neturintis aiškaus grafiko dėl tolesnių sprendimų ir nesąs linkęs skubėti, kalbėdamas apie laikotarpį, kuris siejamas su JAV ir Irano derybomis bei laikinais susitarimais. Jo retorikoje buvo kartojama mintis, kad ekonominis ir karinis spaudimas turėtų priversti Iraną nusileisti.

    „Jei Omanas stos mums skersai kelio, mes jį smarkiai subombarduosime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis regiono naftos ir suskystintų dujų srautų. Dėl to bet koks karinės eskalacijos signalas šioje zonoje paprastai akimirksniu kelia rizikos vertinimus, o rinkose didina įtampą dėl tiekimo sutrikimų.

    Omanas regione dažnai įvardijamas kaip svarbus tarpininkas, palaikantis ryšius su skirtingomis pusėmis, todėl griežta Vašingtono žinutė Maskate kelia papildomų klausimų dėl diplomatinio kanalo ateities. Tuo pat metu JAV siekis riboti Irano manevro laisvę jūroje glaudžiai siejamas su sankcijų politika ir bandymu mažinti Teherano pajamas.

    Trumpas taip pat patvirtino, kad JAV palaiko ryšio kanalus su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu. Tai rodo, kad komunikacija vyksta ne vien per oficialius politinius kanalus, bet ir per struktūras, kurios regione turi reikšmingą įtaką saugumo sprendimams bei operacijoms.

    Be Irano temos, prezidentas užsiminė ir apie atskirą komunikacijos kanalą su Hamas, teigdamas, kad galutinis tikslas būtų šios grupuotės nusiginklavimas. Komentuodamas Izraelio vidaus politiką, Trumpas sakė manantis, kad jam būtų teisingiausia laikytis atokiau nuo Izraelio rinkimų, nors neatmetė galimybės paremti kurį nors kandidatą.

  • Kas stabdo degalų brangimą? Naftos kainas spaudžia įtampa Libane ir rizika Ormuzo sąsiauryje

    Pasaulinės naftos kainos pastarosiomis dienomis svyruoja: rinkos dalyviai vienu metu vertina ir didėjančią geopolitinę riziką Artimuosiuose Rytuose, ir silpnesnius paklausos signalus. Toks derinys dažnai lemia staigius, bet trumpalaikius kainų šuolius, o vėliau – grįžimą į ankstesnius lygius.

    Šįkart investuotojų dėmesys krypsta į Libaną, kur atsinaujinę smūgiai pietinėje šalies dalyje didina platesnio konflikto eskalacijos tikimybę. Įtampa regione istoriškai kelia rizikos priedą naftos kainoje, nes bet koks nestabilumas gali sutrikdyti logistiką, draudimą ir tanklaivių srautus.

    Rizikos taškas – Ormuzo sąsiauris

    Dar vienas jautrus taškas yra Ormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių, per kurį gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos dalis. Rinkos paprastai staigiai reaguoja į žinias apie atakas prieš laivus, nes tai tiesiogiai didina transportavimo kaštus ir gali sukelti tiekimo sutrikimų grandininę reakciją.

    Prie įtampos prisideda ir politiniai pareiškimai Vašingtone, kurie didina neapibrėžtumą dėl galimų papildomų ekonominių priemonių Iranui. Finansų rinkose tokios žinutės dažnai interpretuojamos kaip rizika, kad energijos tiekimo grandinė gali tapti dar labiau pažeidžiama.

    Kodėl kainos vis dar nekyla smarkiau

    Vis dėlto didesnį naftos brangimą riboja silpnesnė paklausa: dalis rodiklių rodo vėsesnį vartojimą, o rinkos dalyviai atsargiai vertina pramonės ir transporto aktyvumo perspektyvas. Kai paklausos augimas nėra tvirtas, net ir geopolitiniai sukrėtimai dažniau sukelia trumpą nervingumą, o ne ilgalaikį kainų trendą.

    Kitas veiksnys – į rinką patenkantys papildomi žaliavos srautai, įskaitant netiesioginius eksporto kelius, kurie padeda subalansuoti pasiūlą. Dėl to naftos kainos gali išlikti jautrios antraštėms, tačiau be aiškaus tiekimo sumažėjimo šuoliai dažniau būna riboti.

    Degalų kainoms Europoje svarbios ir kitos dedamosios: naftos perdirbimo maržos, sezoninis vartojimas, logistikos kaštai bei euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir kilus naftos kainai, degalinėse pokyčiai gali pasirodyti vėliau, o jų dydis ne visada atspindi vien tik geopolitines naujienas.

  • JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    Rotacija, kuri kelia klausimų

    Jungtinės Valstijos ruošiasi perkelti lėktuvnešį USS George Washington į Artimuosius Rytus, kur jis turėtų pakeisti regione ilgai dislokuotą USS Abraham Lincoln. Apie planus pranešta remiantis JAV pareigūnų informacija, pabrėžiant, kad tai yra iš anksto numatyta laivų rotacija.

    Tokios rotacijos JAV kariniame jūrų laivyne įprastos, nes leidžia išlaikyti nuolatinę kovinę parengtį ir tęsti operacijas regione. Vis dėlto šis pakeitimas vyksta padidėjus įtampai dėl Irano ir sustiprėjus karinei laikysenai svarbiausiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

    Ilgas USS Abraham Lincoln budėjimas

    USS Abraham Lincoln dislokacija tapo išskirtinai ilga, o dalis šaltinių mini daugiau nei 250 dienų jūroje. Pranešama, kad reikšmingą šio laiko dalį įgula praleido be standartinių užsukimų į uostus, o tai kelia papildomą krūvį tiek žmonėms, tiek technikai.

    Ankstesniais mėnesiais laivas buvo perdislokuotas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kai JAV sustiprino veiksmus prieš Iraną. Ilgas buvimas regione siejamas ir su operacijomis ore bei spaudimu Iranui jūrų erdvėje.

    Įtampos regione fonas

    Pranešimuose teigiama, kad USS Abraham Lincoln grupė atliko svarbų vaidmenį bombardavimo kampanijoje ir JAV vykdomoje Irano uostų blokadoje. Tokios misijos reikalauja nuolatinio oro operacijų ritmo, papildomų žvalgybos pajėgumų ir patikimos logistikos grandinės.

    Kartu viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie įgulos kasdienybės sunkumus, įskaitant tiekimo trikdžius ir gyvenimo sąlygų prastėjimą. Ilgai trunkančios misijos, ypač kai ribojami išėjimai į krantą, paprastai didina nuovargį ir psichologinę įtampą, todėl rotacija tampa ne tik operaciniu, bet ir žmogiškuoju būtinu sprendimu.

    Kas yra USS George Washington

    USS George Washington yra Nimitz klasės lėktuvnešis, pradėjęs tarnybą 1992 metais ir laikomas vienu iš pagrindinių JAV jūrų galios instrumentų. Jo bendras ilgis siekia apie 333 metrus, o pilna vandentalpa, priklausomai nuo komplektacijos, dažnai nurodoma apie 101 000–104 000 tonų.

    Laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, todėl jo veikimo nuotolis praktiškai neribojamas, o eksploatacijoje vieno kuro užkrovimo gali pakakti maždaug 20–25 metams. Tipiškai jis gali gabenti iki maždaug 90 orlaivių, o bendra įgula su aviacijos sparnu sudaro apie 5 500–6 000 žmonių.

    Pastaruoju metu USS George Washington veikė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant operacijas Pietų Kinijos jūroje. Skelbiama, kad jis jau kirto strategiškai svarbų Malakos sąsiaurį, o atvykimas į Artimuosius Rytus turėtų užtikrinti, kad JAV regione išlaikytų nuolatinę lėktuvnešių paramą.

    JAV karinis planavimas dažnai remiasi principu, kad lėktuvnešis yra ne vien laivas, o visa mobilios oro bazės sistema, leidžianti greitai reaguoti į krizes. Todėl tokia rotacija siunčia signalą apie pasirengimą tęsti operacijas ir tuo pačiu mažinti ilgalaikės dislokacijos kainą žmonėms.

  • Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu kontroliuoja strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį ir ketina išlaikyti šią kontrolę. Jis teigė, kad JAV karinis jūrų laivynas vykdo griežtą blokadą, kuri esą riboja Irano galimybes veikti regione.

    „Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Manau, kad mes jį išlaikysime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas tokius pareiškimus atmeta ir tvirtina, kad praktiškai kontroliuoja reikšmingą vandens kelio dalį. Teheranas taip pat signalizuoja apie ketinimą įvesti rinkliavas laivams, kurie naudojasi šiuo maršrutu, argumentuodamas tai atsaku į JAV pradėtus karinius veiksmus prieš Iraną.

    Kas svarbu pasaulio prekybai

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks ilgalaikis sutrikimas šioje atkarpoje paprastai iš karto padidina rizikos premiją energijos rinkose ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione augo dėl abipusių smūgių ir grasinimų, o laivybos bendrovės vis dažniau ieško alternatyvių maršrutų arba stiprina saugumo priemones. Analitikai atkreipia dėmesį, kad net riboti incidentai sąsiauryje gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse ir paveikti kainas Europoje bei Azijoje.

    Blokada ir derybų šešėlis

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, JAV ir Izraelio pajėgos tęsia intensyvius smūgius prieš Irano karinius taikinius, o Iranas atsako raketų atakomis prieš JAV objektus regione ir sąjungininkų infrastruktūrą. Teigiama, kad vienas veiksmingiausių Irano svertų tapo spaudimas laivybai Hormūzo sąsiauryje, keliantis įtampą pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Vašingtonas siunčia signalus, kad gali sutelkti dėmesį į Irano uostų blokavimą ir mažesnio intensyvumo strategiją, siekiant išlaikyti spaudimą neplečiant konflikto masto. Politinis kontekstas JAV taip pat svarbus: artėjant vidurio kadencijos rinkimams, bet kokie pokyčiai energijos kainose ir geopolitinėje rizikoje gali tapti vidaus politikos veiksniu.

    Ką gali reikšti Irano rinkliavos

    Idėja įvesti rinkliavų sistemą laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, reikštų papildomą kaštų sluoksnį tiekėjams ir vežėjams, kuris galėtų atsispindėti galutinėse energijos ir prekių kainose. Teisiškai ir praktiškai toks sprendimas susidurtų su tarptautinės jūrų teisės, laisvos laivybos principų ir karinės eskalacijos rizikomis.

    Kol kas neaišku, ar Teheranas ketina rinkliavas įgyvendinti realiai, ar tai pirmiausia spaudimo priemonė deryboms ir karinei deeskalacijai. Tačiau rinkos dalyviai paprastai reaguoja į patį neapibrėžtumą, todėl nauji griežtesni pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano gali kelti įtampą jau artimiausiomis savaitėmis.

  • JAV apšaudė laivą, bandžiusį pralaužti Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiauryje

    Antradienio rytą JAV pajėgos apšaudė laivą su Panamos vėliava, kuris, JAV pareigūnų teigimu, bandė pralaužti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiaurio regione. Apie incidentą pranešė JAV pareigūnas, kurį citavo „Wall Street Journal“.

    Pasak JAV atstovo, karinis sraigtasparnis į laivo vairą šaudė po to, kai įgula esą ignoravo JAV personalo įspėjimus. Kol kas oficialiai neskelbiama apie žuvusiuosius ar sužeistuosius.

    Su jūrų saugumu dirbanti bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad į vakarus per Omano įlanką plaukęs konteinerinis laivas „Vela Nova“ buvo pataikytas sraigtasparnio paleistu sviediniu. Incidentas, pirminiais duomenimis, įvyko maždaug 130 kilometrų nuo Pakistano krantų.

    „Sviedinys pataikė į laivą, kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas“, – teigiama pirminėje „Vanguard“ ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad visi 17 įgulos narių buvo rasti ir suskaičiuoti. JAV pareigūnas pridūrė, kad po apšaudymo buvo mėginama įgulą perkelti į kitą civilinį laivą.

    Šis epizodas vyksta augant įtampai dėl laivybos saugumo prie Irano ir aplink Ormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energijos išteklių transporto kelių. Bet kokie susidūrimai šiame regione gali turėti tiesioginį poveikį draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir naftos tiekimo grandinėms.

    „Wall Street Journal“ priminė, kad birželį per JAV operaciją, susijusią su blokados vykdymu, žuvo trys Indijos jūreiviai. Anot dienraščio, tai buvo pirmos užfiksuotos mirtinos aukos per veiksmus, kuriais siekta apriboti Irano pajamas iš naftos eksporto ir didinti spaudimą Teheranui dėl platesnio politinio susitarimo.

    Kol kas viešai neskelbiama, koks buvo laivo krovinys, galutinis maršrutas ir ar incidentas bus tiriamas tarptautiniu mastu. Taip pat neaišku, ar po įvykio bus koreguojamos jūrų saugumo rekomendacijos laivams, plaukiantiems Omano įlankoje ir netoli Ormūzo sąsiaurio.

  • Trumpas svarsto švelninti reikalavimus Iranui: taika be branduolinės sutarties ir Ormuzo klausimas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis užsiminė svarstantis galimybę švelninti sąlygas galimam susitarimui su Iranu. Anksčiau jis ne kartą kartojo, kad karo pabaiga įmanoma tik Teheranui atsisakius branduolinės programos.

    Izraelio žiniasklaida, remdamasi JAV administracijos pareigūnais ir „Wall Street Journal“ informacija, skelbia, kad Baltuosiuose rūmuose vis dažniau keliama mintis: po JAV smūgių Iranui 2025 metų birželį Teheranui būtų sunku greitai atkurti branduolinius pajėgumus taip, kad to nepastebėtų JAV žvalgyba.

    Kas keičiasi JAV pozicijoje?

    Pasak publikacijose cituojamų šaltinių, Trumpas per uždarus susitikimus teigė manantis, jog Iranas šiuo metu neturi realių galimybių atnaujinti programos nepastebimai. Tai leistų Vašingtonui svarstyti karo pabaigą net ir be atskiros branduolinės sutarties, jei būtų pasiekti kiti JAV tikslai regione.

    Vienas svarbiausių tokių tikslų yra laivyba per Ormuzo sąsiaurį, kuriuo keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų srautų. Bet koks ilgalaikis šio maršruto sutrikimas paprastai kelia įtampą energijos rinkose ir didina transportavimo bei draudimo kaštus.

    Ormuzas tampa pagrindiniu svertu

    Iranui artimi pareiškimai rodo, kad Ormuzo tema Teheranas siekia išlaikyti spaudimą JAV ir sąjungininkams. Irano Islamo revoliucijos gvardija yra pareiškusi, kad sąsiaurio režimas priklausys nuo to, ar bus tenkinami Irano keliami reikalavimai.

    Teheranas viešai yra įvardijęs kelias sąlygas, tarp jų sankcijų švelninimą, blokadų ir ribojimų Irano uostams nutraukimą bei JAV pajėgų mažinimą regione. Tokia pozicija signalizuoja, kad Iranas mėgina derybas perkelti iš vien tik branduolinės darbotvarkės į platesnį geopolitinį paketą.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    „Wall Street Journal“ analizėje pažymima, kad Vašingtonas, nusivylęs tiek karinių veiksmų, tiek diplomatinių pastangų efektyvumu, gali grįžti prie ekonominio spaudimo logikos, tikėdamasis kitokio rezultato. Tai reikštų didesnį dėmesį sankcijoms, jų vykdymo kontrolei ir tarptautinių partnerių įtraukimui.

    Kartu šaltiniai nurodo, kad Trumpas skeptiškai vertina pilno masto karo atnaujinimą ir renkasi laukimo strategiją. Toks kursas leistų administracijai ieškoti trumpesnio kelio į paliaubų išlaikymą, tačiau paliktų atvirą klausimą, kaip ilgainiui bus sprendžiama Irano branduolinės programos rizika.

    „Sąsiauris nebėra tik jūrų kelias, tai karo teatras“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškimo esmėje, kurią cituoja tarptautinė žiniasklaida.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos ir JAV valstybės obligacijų pajamingumai antradienį kilo, rinkoms įvertinus paaštrėjusią įtampą tarp JAV ir Irano. Investuotojai reagavo į signalus, kad susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo artimiausiu metu gali būti dar labiau atidėtas.

    Situaciją pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais jis atsakė į Teherano reikalavimus atlyginti žalą už kelis mėnesius trukusius smūgius. Pasak rinkų dalyvių, tokia retorika didina geopolitinę riziką ir kelia naują spaudimą energijos išteklių kainoms.

    Rinkos bijo ilgesnės krizės

    JAV prezidentas nurodė derybininkams siekti kompensacijų už amerikiečių žūtis ir sužeidimus išpuoliuose, kuriuos Vašingtonas sieja su Teheranu, įskaitant 2000 metais įvykdytą USS Cole sprogdinimą. Vėliau jis išplėtė reikalavimų apimtį, kalbėdamas apie žalą regione.

    „Iranas turėtų sumokėti už žalą ir mirtis, kurias, mano vertinimu, patyrė žmonės Libane, Sirijoje, Jemene ir Gazos Ruože“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris liks uždarytas tol, kol JAV neatsisakys jūrinės blokados, nesušvelnins sankcijų ir neatšaldys įšaldyto Irano turto. Dėl šios aklavietės didėja rizika, kad naftos tiekimas iš Persijos įlankos išliks trikdomas ilgiau, nei tikėtasi.

    Obligacijų pajamingumai kyla kartu

    Brent rūšies nafta prekiavosi apie 78 eurus už barelį, o WTI apie 73 eurus, abi kainos per dieną pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie svyravimai įprastai atspindi rizikos premiją, kuri atsiranda, kai kyla grėsmė vienam svarbiausių pasaulio naftos gabenimo koridorių.

    JAV obligacijų rinkoje pajamingumai taip pat augo, nes investuotojai mažino vyriausybės vertybinių popierių pozicijas. Logika paprasta: brangesnė energija gali išlaikyti aukštesnę infliaciją, o tai stiprina argumentą dėl griežtesnės pinigų politikos ir didesnių palūkanų ilgesniam laikui.

    Rinkos taip pat laukia naujausių JAV infliacijos duomenų, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl Federalinio rezervo sprendimų. Jei energijos kainų šuolis persiduos į platesnį kainų krepšelį, palūkanų normų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas.

    Hormūzas: pareiškimai ir realybė

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad JAV esą visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, o karinės pajėgos užtikrina saugų laivybos kelią. Tačiau laivybos stebėsenos duomenys rodo, kad realus srautas tebėra smarkiai sumažėjęs.

    Remiantis Kpler informacija, patvirtintų perplaukimų skaičius pastaruoju metu siekė 6–11 laivų per dieną, kai iki konflikto įprastai fiksuota apie 130–140 perplaukimų. Tai reiškia, kad prekybinė laivyba tebėra tik nedidelė dalis įprastų apimčių, o bet koks naujas eskalacijos signalas rinkoms tampa katalizatoriumi.

    Analitikai pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra kritinis globalios energetikos taškas, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai dažnai sukelia grandininę reakciją: brangsta nafta, didėja infliacijos rizika, o kartu koreguojasi obligacijų ir akcijų rinkų lūkesčiai.

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.