Tag: Iranas

  • Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    By&nbspCinzia Rizzi
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The international DJ released the EP Azadi with NAVA, a virtual AI singer, to represent Iranian women banned from performing publicly, but techno star’s choice has not gone down well with some of her fans.

    What if the undisputed queen of global techno crossed over to the “dark side”? That is what many people thought when on Thursday 5 November (and even earlier, to be fair) Charlotte de Witte, the 34-year-old Belgian DJ and record producer who boasts 6.5 million Instagram followers, released her new EP.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Azadi (in Persian, “freedom”, a word we came to know during the protests in Iran in 2022), released on her own label KNTXT, contains three tracks (Azadi itself, Omid, which means “hope”, and Tales of the Desert) with the acid techno sound that has always set her apart, as do the 140 BPM, but this time with a rather unusual vocalist.

    De Witte, voted the world’s No. 1 techno DJ for the seventh year in a row in the DJ Mag Top 100 DJs 2026 ranking, has in fact used an AI singer for the first time. This is NAVA, developed by British-Iranian artist Farbod Mehr.

    In an official statement, the artist said that “NAVA represents Iranian women who are forbidden to perform in public” and that the EP is conceived as “a small act of resistance”, with all proceeds donated to the NGO FEMENA, an organisation that supports women’s rights activists and feminist movements in the SWANA region and in Asia.

    NAVA represents Iranian women who are banned from public performances. Unlike the others, NAVA cannot be arrested for using her voice. These tracks are, in their own way, a small act of resistance

    Charlotte de Witte

    The EP is therefore not a record produced entirely by artificial intelligence, but a musical collaboration in which only the lead voice is that of a virtual singer.

    Who is NAVA?

    NAVA is a project created in 2025 by Farbod Mehr, a British digital artist of Iranian origin. The virtual singer was developed using artificial intelligence and her visual identity is inspired by Persian art and cultural tradition.

    Mehr has said that his aim is to symbolically represent Iranian women, who cannot freely perform as solo singers in front of mixed audiences. One only has to think of the case of Parastoo Ahmadi, who in June was sentenced by a court in Qom to 74 lashes, a two-year travel ban and a two-year suspension from artistic activity. Her offence? Having posted a concert streamed on YouTube in December 2024, in which she performed without a headscarf and wearing a sleeveless dress.

    Reactions from fans and experts

    The intention is certainly good, but it has not been welcomed unanimously, as de Witte may have hoped. Her fan base has been extremely voiciferous with its criticisms. The decision to use an artificial voice to represent women who have been deprived of the possibility of expressing themselves through music has in fact raised numerous objections among electronic music fans.

    Many are asking why the voice of a real person was not used. For instance, on Reddit one fan states: “I have completely stopped enjoying her music. There are other ways to give voice to Iranian women, without resorting to ‘an artist’ created by artificial intelligence”. For another fan the initiative is to be praised, but they believe she could have chosen a different path: “Apparently, artificial intelligence is supposed to represent Iranian women living under oppression, but is it really possible that there were no Iranian artists in the flesh to sing on the track?”

    Some users also fear that normalising AI-generated voices could reduce professional opportunities for singers, backing vocalists and musicians, replacing human artistic performances with artificial tools.

    Criticism has also come from within the Iranian techno scene. AliPink, a DJ and producer, a pioneer of the country’s underground scene and founder of the label Techno Tehran Records, has challenged the decision to rely on an artificial singer to represent Iranian women.

    In a comment posted on Instagram and later picked up by the platform Tehran Herald, AliPink described as “deeply questionable” the idea that an artificial voice is needed to represent these women, stressing that there are already Iranian artists in the flesh, with talent and stories to tell.

    As an Iranian who has been active in the Iranian underground techno scene for more than 20 years, who has been arrested and imprisoned several times for making music and organising illegal parties, with my equipment confiscated, I can say this with absolute certainty: no character generated by artificial intelligence has ever represented, nor will it ever represent, Iranian women in our electronic music scene.

    AliPink

    AliPink has also questioned the very value of the project, adding: “There is a fundamental difference between raising awareness of the difficulties faced by Iranian women and using their struggles as a concept to promote music generated by artificial intelligence”.

    There are, however, also those who defend the project, pointing out that if de Witte had used a real Iranian artist she would have put her at risk by having her sing those songs. One Instagram user commented under the post in which de Witte shared a preview of the EP before its official release: “Wow, as a Persian woman and artist, this really hits me deeply. People do not realise how much Iranian women have to fight, much harder, just to do what artists in other countries are free to do every day”. Another Instagram user wrote: “I have been waiting for this release, thank you Charlotte, for highlighting the voices of Iranian women, who are repressed by their government and denied the chance to express themselves creatively”.

    The debate is therefore more complex than a simple clash between supporters and opponents of AI. For some, NAVA represents a missed opportunity to involve artists of flesh and blood directly, while for others it is a tool of expression and solidarity when there are no alternatives.

    The thin line between creativity and copying

    The story is part of a broader debate about the role of artificial intelligence in the music industry. In recent years, generative tools have become capable of creating voices, melodies and entire compositions, calling into question the relationship between human creativity, technology and intellectual property.

    So far the music industry has mostly proceeded through self-imposed limits. For example, Spotify requires that every use of unauthorised voice cloning be explicitly flagged and is prohibited, while Bandcamp (a direct-sales platform for record producers) categorically bans music generated “entirely or largely” by AI. Since 2026, moreover, Beatport has refused to accept tracks for upload if they are deemed to be fully AI.

    Charlotte de Witte’s decision to use an AI voice reignites a question that is now increasingly central in the music industry: whether, and what, space artificial intelligence should have in artistic creation? Above all, where does technological experimentation end and the replacement of human labour begin?

    With Azadi, the Belgian DJ has taken this debate into a particularly sensitive area, that of freedom of expression and women’s rights. Whatever the intentions and the solidarity message behind the project, one crucial question remains: when we use artificial intelligence to give a voice to those who cannot speak freely, are we really giving their voice back to them or are we simply speaking in their place?

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai perspėjo Iraną dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Teheranas esą gali planuoti išpuolį Vašingtone, pasitelkiant vadinamąją „nešvarią bombą“ arba cheminį ginklą.

    Kaip skelbia „Euronews“, šie teiginiai siejami su CNN publikuota informacija, paremta šaltiniais, susipažinusiais su naujausia JAV žvalgyba.

    Paklaustas, ar grėsmė yra neišvengiama, Trumpas žurnalistams Maniloje teigė, kad jei toks išpuolis įvyktų, Iranas „sumokės kainą, kokios jokia šalis dar nėra mokėjusi“.

    Jis pridūrė, kad tikisi, jog scenarijus nepasitvirtins, tačiau JAV į tai žiūri labai rimtai ir situaciją tikrina.

    Žvalgybos duomenys kelia klausimų

    CNN teigimu, nauja JAV žvalgybos informacija rodo, kad Iranas galėjo rengti planus, kaip potencialiai susprogdinti „nešvarią bombą“ arba panaudoti cheminį ginklą JAV sostinėje.

    Vis dėlto pranešime pabrėžiama, kad JAV pareigūnai nesutaria, ar Iranas iš tiesų turi galimybių tokį planą įgyvendinti, ir skiriasi nuomonės dėl pačių žvalgybos duomenų patikimumo.

    Anot šaltinių, planai esą buvo pakankamai konkretūs – minėtos galimos vietos ir taikiniai, todėl imtasi ir atsarginių planų rengimo.

    Kartu nurodoma, kad nėra įrodymų, jog Iranas jau būtų priėmęs sprendimą pereiti nuo planavimo prie realių veiksmų.

    Kas yra „nešvari bomba“?

    „Nešvari bomba“ – tai įprastiniai sprogmenys, sujungti su radioaktyviomis medžiagomis. Tokios atakos tikslas – ne branduolinis sprogimas, o radioaktyvus užteršimas po sprogimo.

    Tokio užtaiso pasekmės gali apimti kelis miesto kvartalus ar net kelis kilometrus, priklausomai nuo panaudotų medžiagų ir sprogimo aplinkybių.

    Irano reakcija ir Baltųjų rūmų pozicija

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei kaltinimus pavadino nepagrįstais ir pareiškė, kad tai esą dirbtinai kuriamas naratyvas, kuriuo siekiama pateisinti smūgius Irano infrastruktūrai.

    Jis taip pat teigė, kad Teheranas kategoriškai atmeta kaltinimus dėl cheminių ginklų panaudojimo planų ir tokius teiginius vadina suklastotais.

    Tuo metu Baltųjų rūmų atstovė Lauren Bis bandė mažinti įtampą, pabrėždama, kad JAV stebi galimas grėsmes, tačiau šiuo metu „nėra patikimų grėsmių“ šalies teritorijai.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad dėl galimų saugumo rizikų dalis aukšto rango JAV administracijos narių per tam tikrą laiką buvo perkelti į karinius kompleksus ar saugomas rezidencijas.

    Įtampa auga ir dėl Hormūzo sąsiaurio

    Šie perspėjimai skamba JAV ir Iranui tęsiant konfrontaciją Hormūzo sąsiauryje, kur abi pusės didina spaudimą siekdamos sau palankesnių sąlygų, jei būtų artėjama prie taikos susitarimo.

    Be to, pranešta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas Romanas Gofmanas buvo nuvykęs į Vašingtoną, kur, kaip teigiama, dalijosi naujausia žvalgybine informacija su aukšto rango JAV pareigūnais.

    Įtampą regione didina ir vieša Teherano retorika, kuria grasinama atsaku JAV, Izraeliui bei valstybėms, kurios remtų naujus karinius veiksmus prieš Iraną.

  • Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija siekia, kad Europos Sąjunga jau iki kito mėnesio įvestų sankcijas Iranui dėl, kaip teigiama, įsilaužimų į prekybos centrų šaldymo įrangą.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį, ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje, pareiškė kolegoms pateiksiantis įrodymų, kad Iranas buvo susijęs su spalį įvykdytomis atakomis, apie kurias rašo „Politico“.

    Anot ministro, tuomet nuotoliniu būdu buvo įsilaužta į šaldytuvus 700 Prancūzijos prekybos centrų: pakilo temperatūra, o dėl to sugedo dideli maisto kiekiai.

    Praėjusią savaitę Prancūzija oficialiai apkaltino Irano Revoliucinę gvardiją, konkrečiai – padalinį „Shahid Kaveh“, kuris, kaip nurodoma, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Barrot: pateiksiu įrodymus ir prašau sankcijų

    „Atvykau čia, kad pateikčiau kolegoms įrodymus“, – sakė Jean-Noël Barrot. Pasak jo, Prancūzija prašo europinių sankcijų pagrindiniams asmenims ir subjektams, atsakingiems už šią ataką.

    Ministras teigė sulaukęs plataus palaikymo, todėl tikisi, kad sankcijos bus įvestos iki kito ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje gruodžio viduryje.

    Pasak jo, sankcijoms pritaria „labai didelė dauguma“ ES valstybių narių, o tai didina tikimybę, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

    Dėl vėlesnių atakų kaltininkas dar nenurodytas

    Kol kas nė viena šalis nėra oficialiai priskyrusi Iranui (ar kam nors kitam) vėlesnių atakų, įvykusių po dviejų savaičių, kai šaldymo įranga prekybos centruose buvo atakuota jau visoje Europoje.

    Tekste taip pat pažymima, kad šis atvejis gali tapti svarbiu lūžio tašku diskusijose apie dirbtinio intelekto panaudojimą kibernetinėse atakose.

    Tuo pačiu ES dėmesio centre atsidūrė ir Maskvoje įsikūrusi įmonė, kurią Bendrija sieja su didelio masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektais.

    Nors ekspertai tarp pagrindinių įtariamųjų dėl atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas mini Maskvą, nacionalinės institucijos kol kas nėra įvardijusios konkretaus kaltininko.

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Iranas grasina JAV iždo sekretoriui: Scottas Bessentas su šeima persikėlė į karinę bazę

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, sulaukęs grasinimų iš Irano, kartu su šeima persikėlė iš namų į karinę bazę. Tai patvirtino JAV Iždo departamentas.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai, kaip skelbė „Fox News Digital“, grasinimų lygis pasiekė tokią stadiją, kad aukšto rango pareigūnas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių.

    Iždo departamento atstovas teigė, kad S. Bessentas nesileis įbauginamas Irano režimo grasinimų. Tuo pat metu administracijos pareigūnai tokį Teherano elgesį sieja su Vašingtono ekonominio spaudimo kampanija.

    S. Bessentas yra vienas pagrindinių JAV sankcijų politikos vykdytojų Irano atžvilgiu. Pasak administracijos atstovų, ši kampanija daro pastebimą poveikį: traukiasi Irano ekonomika, silpnėja rialas, o gyvenimo sąlygos šalyje prastėja.

    Sankcijų tikslas – finansų srautai į IRGC

    „The New York Times“ priminė, kad S. Bessentas vadovauja veiksmams, susijusiems su sankcijų griežtinimu. Pagrindinis JAV ekonominio spaudimo tikslas – apriboti pinigų srautus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC), laikomam galingiausia Irano karine struktūra, turinčia didelę įtaką ir šalies ekonomikai.

    Administracija tikisi, kad ekonominis spaudimas leis išvengti būtinybės grįžti prie plataus masto karinių operacijų kare, kurį Donaldas Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario 28 dieną.

    Po grėsmių – ir diplomatinio personalo pokyčiai

    Pranešime taip pat pažymima, kad S. Bessentas nėra vienintelis aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kuris persikėlė į saugesnę vietą. Pernai taip pasielgė mažiausiai keli asmenys, tarp jų D. Trumpo patarėjas Stephenas Milleris (dabar – Baltųjų rūmų personalo vadovas) ir tuometinė generalinė prokurorė Pam Bondi.

    Tekste primenama ir apie ankstesnį JAV sprendimą sustiprinti budrumą Artimuosiuose Rytuose: spalį JAV valdžia dėl žvalgybinės informacijos ėmėsi priemonių mažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose bei įvedė padidintos parengties režimą.

    Tuo metu, remiantis žvalgybos duomenimis, Iranas esą buvo pažengusiame planavimo etape dėl galimų atakų prieš amerikiečius. Taip pat buvo pranešta, kad JAV kariuomenė perkėlė bombonešius iš bazės Jungtinėje Karalystėje, kilus įtarimams dėl galimo teroristinio išpuolio.

  • Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos trečiadienio rytą vėl pasuko į viršų, rinkoms stebint pranešimus apie sutrikimus laivyboje Hormūzo sąsiauryje.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma tarptautiniu etalonu, pabrango 0,2 proc. iki 91,71 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė nafta – 0,1 proc. iki 86,12 JAV dolerio, skelbia „Euronews“.

    Rinkos nuotaikas veikė signalai apie galimą įtampos mažėjimą Irano kare, tačiau investuotojų optimizmą slopina besitęsiantys pranešimai apie atakas prieš laivus strategiškai svarbiame sąsiauryje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių – įprastai per jį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai atsispindi kainose.

    Pranešimai apie užsidegusį tanklaivį

    Irano kariuomenė trečiadienį, remdamasi AFP, pranešė, kad Hormūzo sąsiauryje į miną atsitrenkė ir užsidegė naftos tanklaivis. Teigiama, jog Iranas taikosi į laivus, kurie sąsiauriu plaukia be jo leidimo.

    Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje Teheranas smarkiai apribojo eismą šiuo vandens keliu ir reikalauja, kad laivai rinktųsi maršrutus, kuriuos yra patvirtinusi Islamo Respublika.

    Savo ruožtu Jungtinės Valstijos paskelbė jūrinę Irano uostų blokadą ir prisideda prie tanklaivių palydos per sąsiaurį. JAV kariuomenė pastaruoju metu taip pat teigė, kad sąsiauris esą buvo išminuotas.

    Incidentų daugėja, aiškumo dėl dalies jų trūksta

    Irano kariuomenės jūrų pajėgos valstybinei televizijai perduotame pareiškime nurodė, kad „anksti ryte“ tariamai taisykles pažeidęs tanklaivis užsidegė atsitrenkęs į jūrinę miną „nesaugioje, draudžiamoje zonoje“ rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje.

    Pastarosiomis savaitėmis Teheranas ne kartą skelbė apie sąsiauryje užsidegusius laivus, dažnai tvirtindamas, kad tai įvyko dėl minų.

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV karines operacijas regione, toliau palydi laivus per šį vandens kelią. Ji taip pat nurodė, kad nuo vasaros padėjo Persijos įlankos šalims per Hormūzą eksportuoti 1,5 mlrd. barelių naftos.

    Antradienį Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė trys naftos tanklaiviai.

    Vėliau Indijos laivybos ministras Sarbananda Sonowalas pranešė, kad Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis su Indijos jūrininkais įlankoje buvo apšaudytas sviediniu. Pasak jo, per ataką sužeisti keturi įgulos nariai, tarp jų – vienas Indijos pilietis, patyręs nesunkių sužalojimų ir saugiai nugabentas į krantą apžiūrai.

    Ministras pridūrė, kad likę 18 įgulos narių, įskaitant penkis indus, yra saugūs. Kol kas neaišku, ar šis laivas yra vienas iš tų, apie kuriuos anksčiau kalbėjo Irano revoliucinė gvardija.

  • Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas atmeta Prancūzijos kaltinimus, esą Teheranas prisidėjo prie kibernetinių atakų, nukreiptų prieš prekybos tinklų šaldymo įrangą. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir šališki.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį sakė, jog už „precedento neturinčias“ atakas, įvykusias praėjusį mėnesį, atsakingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC). Antradienį jis pridūrė, kad Paryžius, reaguodamas į incidentą, „neatmeta nieko“.

    Pasak ministro, Prancūzija imsis visų priemonių, įskaitant ir tas, kurios nebus viešinamos, jei jos bus laikomos proporcingomis ir būtinomis siekiant atgrasyti nuo tolesnių atakų bei nubausti atsakingus asmenis. Jo teigimu, incidentas palietė 700 maisto paskirstymo vietų.

    Po šių įvykių Irano ambasadorius Prancūzijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją. Prancūzijos prokurorai taip pat pranešė pradėję tyrimą dėl įsilaužimų.

    Kas žinoma apie atakų mechanizmą

    Prancūzijos tyrėjų teigimu, su IRGC siejamas kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“ įvykdė destruktyvias atakas. Tyrimas, kaip nurodė Paryžiaus prokuratūra, bus sutelktas ir į šio padalinio vadovą.

    Prokuratūra skelbia, kad dėl kibernetinės atakos kilo apie 20 gaisrų. Anot tyrėjų, užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines sąsajas perėmė įrangos valdymą.

    Nurodoma, kad buvo inicijuoti nenormalūs, neribotos trukmės atitirpinimo ciklai, o tuo pat metu išjungti jutiklių saugos perspėjimai, kurie turėjo suveikti viršijus tam tikrą temperatūrą.

    Reakcija Briuselyje

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį teigė, kad įtariamų Irano įsilaužimų klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos žodžiais, jei kaltinimų priskyrimas bus patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen atakas apibūdino kaip sąmoningą bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

  • Karo su Iranu poveikis: iškastinio kuro emisijos pasaulyje gali kristi 0,4 proc., bet bendra tarša augs

    Pasaulinės anglies dioksido emisijos iš naftos, dujų ir anglies šiemet gali sumažėti 0,4 proc., tačiau tai nereiškia, kad klimato tikslai jau pasiekiami. Naujoje ataskaitoje pabrėžiama, kad nedidelį kritimą iš dalies nulėmė ir karo su Iranu sukelti energijos kainų šuoliai.

    Apie šias prognozes rašo „Live Science“, remdamasis 2026 metų „Global Carbon Budget“ ataskaita. Ji paskelbta lapkričio 10 dieną žurnale „Earth System Science Data“ ir šią savaitę turėtų būti pristatyta COP31 klimato konferencijoje Antalijoje (Turkija).

    Ataskaitoje prognozuojama, kad iškastinio kuro sektorius šiemet išmes apie 38,2 mlrd. metrinių tonų CO2. Tai būtų pirmas metinis iškastinio kuro CO2 emisijų sumažėjimas nuo 2020 metų, kai emisijos buvo kritusios dėl COVID-19 pandemijos ribojimų.

    Tačiau už šio skaičiaus slypi svarbi išlyga: bendras pasaulio CO2 kiekis iš visų šaltinių, tikėtina, vis tiek padidės iki rekordinio lygio. Prie to prisideda emisijos, susijusios su durpynų gaisrais, miškų kirtimu ir gaisrais, kuriuos stiprina sausesnės sąlygos, siejamos su „El Niño“.

    Kas lėmė nedidelį iškastinio kuro emisijų kritimą

    Ataskaitos autoriai nurodo dvi pagrindines priežastis: sparčiai augančius įdiegtų vėjo ir saulės elektrinių pajėgumus bei energijos kainų kilimą. Pastarasis siejamas su karo su Iranu poveikiu energijos rinkoms – ribojama kuro pasiūla, o didesnės kainos mažina paklausą.

    Imperial College London klimato mokslininkas Joeri Rogelj, kuris tyrime nedalyvavo, tokį pokytį vadina „drąsinančiu ženklu“, kad dekarbonizacijos pastangos ima duoti rezultatų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad 0,4 proc. kritimas yra labai mažas, todėl jo nepakanka laikyti ilgalaikio lūžio įrodymu.

    Alfredo Wegenerio instituto biogeomokslininkė Judith Hauck (viena iš darbo bendraautorių) atkreipia dėmesį, kad vien energijos paklausos augimas, jei ji būtų tenkinama tradiciniu būdu, šiemet būtų stūmęs emisijas į viršų. Jos teigimu, apie du trečdalius šio augimo padengė saulės ir vėjo energetika bei elektromobiliai, tačiau likusią dalį „suvalgė“ kainų šokas, sumažinęs paklausą.

    Skirtingos tendencijos didžiausiuose regionuose

    Tarp didžiausių teršėjų ataskaita prognozuoja emisijų mažėjimą Kinijoje (0,9 proc.), JAV (1,3 proc.), Europos Sąjungoje (1,5 proc.) ir Japonijoje (1 proc.). Tuo metu Indijos metinės CO2 emisijos, kaip nurodoma, turėtų augti 4,4 proc.

    Dar vienas svarbus aspektas – ataskaitoje minimi 40 valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį mažino emisijas kartu augindamos ekonomiką. Tarp jų įvardijamos JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Japonija ir apie 30 Europos Sąjungos šalių.

    Likusiame pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos, prognozuojama, mažės 0,7 proc., daugiausia dėl 1,9 proc. kritimo naftos emisijose. Autoriai tai sieja su trumpalaike reakcija į tiekimo suvaržymus ir kainų augimą.

    Kodėl klimato tikslai vis tiek tolsta

    Nors iškastinio kuro emisijos šiemet gali kiek mažėti, bendra CO2 emisijų suma iš visų šaltinių, prognozuojama, pakils nuo 42,8 mlrd. iki 43,3 mlrd. metrinių tonų. Tai reiškia, kad bendras taršos „paveikslas“ išlieka prastas net ir matant pažangą energetikos transformacijoje.

    Ataskaitoje teigiama, kad likęs CO2 kiekis, kurį pasaulis dar gali išmesti iki 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribos, siekia apie 150 mlrd. metrinių tonų – mažiau nei ketverių metų emisijos dabartiniu tempu. Judith Hauck taip pat svarsto, kad 1,5 laipsnio tikslas greičiausiai jau praleistas, o grįžti prie jo būtų įmanoma tik plačiai šalinant CO2 iš atmosferos.

    Joeri Rogelj pabrėžia, kad vienkartiniai ar krizių sukelti kritimai nėra sprendimas: norint išvengti didėjančios žalos, emisijas reikia nuosekliai mažinti iki nulio. Priešingu atveju visuomenėms teks spręsti „dvigubą uždavinį“ – pertvarkyti ekonomiką ir kartu susitaikyti su vis prastėjančio klimato padariniais.

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Naftos kainos krenta toliau: „Brent“ žemiau 95 dolerių, rinką veikia JAV–Irano derybos

    Naftos kainos pasaulio rinkose krenta antrą savaitę iš eilės, o kritimas, kaip teigiama, yra vienas didžiausių per kelerius metus. Per savaitę barelis atpigo maždaug 10 JAV dolerių.

    Kaip rašoma, nuosmukį paskatino keli veiksniai: JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, mažėjanti įtampa JAV ir Irano konflikte bei signalai dėl sklandesnės tanklaivių laivybos Ormūzo sąsiauryje.

    Pirmadienį kritimas dienos eigoje gilėjo. „Brent“ nafta nusileido žemiau 95 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI buvo vertinama apie 87,85 JAV dolerio.

    Bendrai per pastarąsias dienas kainos smuko 10–20 JAV dolerių už barelį, o tai rodo, kad rinka perskaičiuoja geopolitinės rizikos priedą, kuris pastaruoju metu buvo įskaičiuotas į kainas.

    Rinką veikia signalai iš Vašingtono ir Teherano

    Tekste pažymima, kad rinka sureagavo į Donaldo Trumpo pasisakymus apie galimas derybas su Teheranu ir į Persijos įlankos valstybių atstovų bei Irano kontaktus dėl tanklaivių judėjimo per Ormūzo sąsiaurį.

    D. Trumpas sekmadienį interviu CNN teigė, kad „labai mažai tikėtina“, jog jam tektų nurodyti naujus JAV smūgius Iranui, jei derybos judės į priekį.

    Kartu minima ir JAV darbo grupė „Iron Gate“ bei jūrinė blokada, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad vertinimai dėl realaus sankcijų ir kontrolės efekto skiriasi.

    Geopolitinės rizikos „nuolaida“ ir papildoma pasiūla

    „Global Risk Management“ analitikas Arne Lohmannas Rasmussenas teigia, kad kainos spaudžiamos dėl mažėjančios geopolitinės rizikos premijos ir augančių tiekimo apimčių iš Persijos įlankos.

    Minima ir nepatvirtinta informacija, kad „Saudi Aramco“ pastarosiomis dienomis galėjo padidinti gavybą iki 9,2 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto neapibrėžtumas išlieka: tekste pabrėžiama, kad tęsiamos hučių atakos prieš gavybos objektus, vamzdynų infrastruktūrą ir naftos terminalus, o tai gali greitai pakeisti rinkos nuotaikas.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai, cituojami publikacijoje, mano, kad metų pabaigoje nafta galėtų svyruoti 90–105 JAV dolerių už barelį intervale.