Tag: Iranas

  • JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė pranešė Omano įlankoje „išjungusi“ komercinį laivą po to, kai jo civilinė įgula esą ignoravo pakartotinius perspėjimus ir bandė pažeisti Iranui taikomą jūrinę blokadą.

    Kaip skelbia „Euronews“, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad karinis orlaivis tiksliaisiais šaudmenimis smogė į Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojusio krovininio laivo M/V „Huda“ laivagalį.

    Pasak CENTCOM, prieš smūgį laivo įgulai buvo liepta palikti konkrečias laivo zonas. Teigiama, kad krovininis laivas mėgino išplaukti iš regiono vandenų po vizito Irano uoste.

    Šis incidentas vyksta augant įtampai dėl laivybos viename strategiškai svarbiausių pasaulio regionų, kur bet kokie suvaržymai ar išpuoliai gali turėti platesnių pasekmių tarptautinei prekybai ir energijos išteklių tiekimo grandinėms.

    JAV: nuo liepos nukreipė 147 laivus

    CENTCOM teigia, kad nuo liepos JAV pajėgos nukreipė 147 komercinius laivus, kurie esą laikėsi blokados reikalavimų.

    Tuo pačiu pareiškime nurodyta, kad penki prekybiniai laivai, atsisakę paklusti, buvo „išjungti“.

    Be to, JAV karinė vadovybė tvirtina anksčiau sunaikinusi dar 10 Irano komercinių naftos tanklaivių, kuriuos sieja su Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) „šešėliniu“ tinklu.

    JK agentūra ir JAE: pranešta apie incidentą, išgelbėti 22 žmonės

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) šeštadienio vakarą pranešė gavusi informaciją apie incidentą, susijusį su birių krovinių laivu ir karinėmis pajėgomis Omano įlankoje.

    Agentūra nurodė, kad įvykis fiksuotas maždaug 18 jūrmylių į rytus nuo Chor Fakano (Khor Fakkan) – Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje.

    Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų Nacionalinė gvardija sekmadienio paryčiais paskelbė, kad iš krovininio laivo įlankoje išgelbėjo 22 žmones.

    IRGC: du tanklaiviai užsidegė užplaukę ant minų

    Iranas savo ruožtu pateikė kitą versiją apie padėtį regione. IRGC karinis jūrų laivynas pareiškė, kad du naftos tanklaiviai – vienas į rytus nuo Hormūzo sąsiaurio, kitas plaukęs pačiame strateginiame farvateryje – užsidegė užplaukę ant minų.

    Anot IRGC, tanklaiviai esą naudojo „neleistiną“ maršrutą. Teigiama, kad laivai kelis kartus pažeidė taisykles ir buvo išjungę navigacijos bei pozicionavimo sistemas.

    IRGC taip pat apkaltino CENTCOM vadą „fantazijomis“ ir perspėjo, kad bet kuris laivas, bendradarbiaujantis su JAV kariuomene, nepaklūstantis Irano nustatytoms Hormūzo sąsiaurio taisyklėms ir įplaukiantis į „neleistiną“ zoną, esą neišvengiamai užplauks ant minos.

    Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono dėl Hormūzo sąsiaurio, kaip nurodoma pranešimuose, pastarosiomis dienomis vėl išaugo po JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos.

    Penktadienio naktį pasirodė pranešimų apie sprogimus Kešmo (Qeshm) saloje, o Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbė, kad teritoriją galėjo pasiekti dvi raketos.

    Netrukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad JAV pajėgos buvo nutaikiusios smūgį į Irano oro gynybos sistemą. Vėliau Irano žiniasklaida informavo, jog šeštadienio vakarą dar sprogimų girdėta Kešme, Sirike, Džaske ir Bandare Abase.

  • Po Iranu aptiktos dvi milžiniškos Arabijos tektoninės plokštės „ašaros“

    Po Iranu aptiktos dvi milžiniškos Arabijos tektoninės plokštės „ašaros“

    Mokslininkai pateikė įrodymų, kad po pietryčių Iranu Arabijos tektoninėje plokštėje yra dvi didžiulės įplyšimo zonos. Tyrėjų teigimu, tai retas „momentinis kadras“, rodantis, kaip pereinama nuo vandenyninės plokštės slinkimo po kita plokšte prie žemynų susidūrimo.

    Tyrimą atliko Kinijos mokslų akademijos vadovaujama komanda, o rezultatai publikuoti žurnale „Nature Geoscience“. Pasak mokslininkų, šie plyšiai atsiranda dėl skirtingų uolienų savybių ir plokščių judėjimo, o ateityje jie gali susijungti.

    Arabijos plokštė šioje vietoje nėra vienalytė: dalis jos yra vandenyninė litosfera, kadaise priklausiusi senoviniam Neo-Tetijos vandenynui. Kita dalis – žemyninė, storesnė, bet mažesnio tankio, savo sudėtimi labiau primenanti granitą.

    Toks „nesuderinamumas“ lemia skirtingą plokštės elgesį: sunkesnė bazaltinė vandenyninė dalis lengviau smunka gilyn (subdukcija), o žemyninė dalis tam priešinasi ir, susidūrusi su kliūtimis, labiau linkusi formuoti kalnus. Būtent ši įtampa, mokslininkų teigimu, ir skatina plokštės trūkius.

    Kaip aptikti plyšiai

    Norėdami „pamatyti“ procesus giliai po žeme, tyrėjai pasitelkė 69 seisminio stebėjimo stočių tinklą. Juo fiksuoti tolimų žemės drebėjimų virpesiai, kurie skirtinguose uolienų sluoksniuose sklinda nevienodu greičiu.

    Iš šių signalų galima spręsti apie uolienų temperatūrą ir tankį, o kartu – apie tai, kas vyksta tektoninių plokščių sandūrose. Įrašai rinkti 2017 metų kovo–2018 metų rugsėjo laikotarpiu.

    Duomenys parodė du plyšius: vienas jų – horizontalus, ties sandūra, kur Zagroso susidūrimo zona susitinka su Makrano subdukcijos zona. Kitas – mažesnis, vertikalus ir arčiau paviršiaus, siejamas su Makrano įduba.

    Kuo skiriasi vandenyninė ir žemyninė dalys

    Tyrėjų teigimu, Makrano subdukcijos zonoje vandenyninė litosfera nuolat slenka į gylį bent iki 450 kilometrų. Tuo metu į vakarus esančioje Zagroso susidūrimo zonoje žemyninė litosfera, pagal tyrimo interpretaciją, smunka ne giliau kaip iki 300 kilometrų.

    Tokie skirtumai, mokslininkų vertinimu, prisideda prie plokštės įplyšimo ir dalies plokštės „atsiskyrimo“ gilyn. Antrasis plyšys, kaip spėjama, labiau susijęs su pačiu plokščių judėjimu, o ne vien uolienų tankio skirtumais.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dviejų skirtingų „plyšimo režimų“ koegzistavimas toje pačioje vietoje geologams yra neįprastas. Dėl to regionas tampa svarbiu „langeliu“ į procesus, kurie paprastai vyksta per itin ilgus laikotarpius ir yra sunkiai tiesiogiai stebimi.

    Kas gali vykti toliau

    Modeliai rodo, kad plyšiai progresuoja jau kelis milijonus metų, o ateityje tikėtina, kad jie susijungs. Tyrėjų aiškinimu, tarp jų esantis ribinis segmentas palaipsniui „sunaudojamas“, kai plyšimas plečiasi.

    Kitas klausimas – kaip tokie pokyčiai gali paveikti regiono vulkaninį aktyvumą. Tyrime pažymima, kad karšta magma, panašu, jau pildo kai kurias plyšių sukurtas ertmes.

    Mokslininkai šį atradimą sieja su vadinamuoju Vilsono ciklu – idėja, aprašančia, kaip vandenynai susiformuoja, plečiasi ir vėliau nyksta, kai tektoninės plokštės juda. Būtent perėjimas nuo vandenyninės subdukcijos prie žemynų kolizijos laikomas vienu svarbiausių šio ciklo etapų.

  • Hormūzo sąsiauryje į miną įplaukė tanklaivis: Iranas sako, kad laivas liepsnojo

    Hormūzo sąsiauryje tanklaivis įplaukė į miną ir užsidegė, teigia Irano karinis jūrų laivynas. Pasak Irano, laivas prieš incidentą esą ignoravo perspėjimus ir buvo išjungęs navigacijos sistemas.

    Irano pusė nurodo, kad tanklaivis pateko į vadinamąją „draudžiamą zoną“. Dėl patirtų pažeidimų, anot pranešimo, laivas nebegali tęsti plaukimo.

    Apie įvykį pranešta didėjančios įtampos Persijos įlankoje fone: nuo kovo pradžios laivyba regione, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, vertinama kaip itin rizikinga. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio kelių petrochemijos produktų transportui.

    Iranas nepateikė tanklaivio duomenų ir nesuteikė informacijos apie įgulą. Taip pat kol kas nėra žinių, ar per sprogimą kas nors nukentėjo.

    Auga rizika Persijos įlankoje

    Irano teigimu, didesnė rizika regione siejama su priemonėmis, kurių Iranas ėmėsi po vasario 28 dieną prasidėjusio Izraelio ir JAV karo prieš šią valstybę. Tarp minėtų priemonių – Hormūzo sąsiaurio blokada.

    Tekste pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis Irano valdžia praleidžia daugiau laivų, tačiau tik nustatytu maršrutu. Neoficialiai teigiama, jog už kiekvieną transportą gali būti imamas mokestis.

    Irano karinis jūrų laivynas pranešime taip pat teigė, kad Hormūzo sąsiaurio vandenys vadinamojoje „draudžiamoje zonoje“ yra užminuoti.

    „Toks bus visų laivų, kurie ignoruoja perspėjimus ir įplaukia į teritorijas, kuriose galioja draudimas, likimas“, – skelbiama Irano karinio jūrų laivyno pranešime.

  • JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    Jungtinės Valstijos paskelbė siūlančios iki 20 mln. JAV dolerių atlygį ir „galimą perkėlimą“ už informaciją apie Irano branduolinę programą.

    Kaip praneša „Euronews“, iniciatyva siejama su JAV Valstybės departamento programa „Rewards for Justice“, o apie ją taip pat informavo JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

    Skelbiama, kad atlygį būtų galima gauti už žinias apie programos infrastruktūrą: objektus, įrangą ir su ja susijusius asmenis, įskaitant mokslo bendruomenės atstovus, taip pat už informaciją apie šių dalykų judėjimą.

    Ši programa įkurta 1984 metais ir numato finansinius atlygius už informaciją, kuri, JAV vertinimu, gali padėti apsaugoti nacionalinį saugumą.

    IAEA minima „žinių tęstinumo“ problema

    JAV Valstybės departamentas, pristatydamas atlygį, akcentavo Irano bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) klausimą.

    Pasak pranešimo, režimo nepakankamas įsipareigojimų laikymasis dėl apsaugos priemonių esą prisidėjo prie to, kad agentūra prarado „žinių tęstinumą“ apie Irano gamybą ir atsargas svarbių komponentų, pavyzdžiui, centrifugų.

    Trumpo pareiškimai ir derybų fonas

    Tekste primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra teigęs, jog JAV pajėgos esą „sunaikino“ Irano branduolinius objektus.

    Penktadienį sakydamas kalbą Kenedžio kosminiame centre Floridoje jis kartojo, kad JAV užtikrina, jog Iranas neturėtų branduolinio ginklo.

    Teherano branduolinės ambicijos, kaip nurodoma publikacijoje, yra vienas pagrindinių klausimų derybose dėl Irano karo užbaigimo – konfliktas prasidėjo vasario pabaigoje po JAV ir Izraelio smūgių šaliai.

    Tuo pat metu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas patvirtino, kad jo vyriausybė tęsia pastangas konfliktą spręsti dialogu.

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • Naftos kainos krenta iki žemiausio lygio per 2 mėn.: rinkos tikisi karo su Iranu pabaigos

    Po JAV Kongreso rinkimų naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du mėnesius, o rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad karas su Iranu gali artėti prie pabaigos.

    „Brent“ trečiadienį atpigo 8,7 proc. iki 94,62 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI – 8,3 proc. iki 88,12 JAV dolerio. Tai buvo žemiausios kainos nuo rugpjūčio 31 dienos.

    Kritimas prasidėjo po rinkimų į JAV Kongresą, kuriuose demokratai atėmė iš respublikonų daugumą abiejuose rūmuose. Investuotojai tai interpretuoja kaip signalą, kad politiškai susilpnėjęs Donaldas Trumpas gali būti labiau linkęs tartis su Teheranu, o ne eskaluoti konfliktą.

    Vis dėlto įtampa regione nemažėja: ketvirtadienio rytą kotiruotės dar krito, bet dalį nuostolių atsiėmė pasirodžius pranešimams apie gaisrus dviejuose tanklaiviuose ir vilkike Ormūzo sąsiauryje.

    Trintis tarp Vašingtono ir Izraelio

    Pats D. Trumpas pripažino, kad naftos kainos reikšmingai prisidėjo prie jo partijos pralaimėjimo rinkimuose. Dar griežčiau pasisakė viceprezidentas JD Vance’as, teigęs, kad pagrindinė pralaimėjimo priežastis – konfliktas su Iranu.

    Anot jo, rinkėjai tikėjosi karo pabaigos, didesnio dėmesio pragyvenimo kainoms ir pokyčių JAV santykiuose su Izraeliu.

    Į tokius pareiškimus sureagavo Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas. Interviu Izraelio televizijai i24NEWS jis atmetė užuominas, esą Izraelis yra atsakingas už JAV sprendimą smogti Iranui ir dėl karo šoktelėjusias energijos kainas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelis veiksmus, kurių prireiks jo saugumui užtikrinti, priims savarankiškai net ir tuo atveju, jei Vašingtonas su Teheranu pasiektų Izraelio lūkesčių neatitinkantį susitarimą.

    Kas lemia naftos kainų kryptį?

    Rinkoms pagrindinis veiksnys išlieka Ormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelių iš Persijos įlankos. Dėl Irano įvestų laivybos ribojimų tiekimas sutriko, o kainos buvo šovusios aukštyn.

    „Reuters“ cituojami duomenys rodo, kad Persijos įlankos valstybių naftos eksportas spalį išaugo iki 17,1 mln. barelių per dieną – maždaug iki trijų ketvirtadalių ikikarinio lygio.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į didėjančią pasiūlos perteklių: „JPMorgan“ skaičiavimais, rugsėjį pasaulinė pasiūla viršijo paklausą 1,1 mln. barelių per dieną, o spalį perteklius padidėjo iki 1,4 mln.

    Ar kritimas tęsis, dar neaišku

    Tekste pabrėžiama, kad naujas Kongresas realiai darbą pradės tik sausį, o D. Trumpas užsienio politikoje ir toliau turi plačius įgaliojimus. Jei derybos žlugtų arba JAV atnaujintų smūgius, kainos vėl galėtų šoktelėti.

    „Citi“ ir „Eurasia Group“ analitikai svarsto, kad konflikto eskalacija „Brent“ kainą galėtų kilstelėti iki 110–125 JAV dolerių už barelį. Priešingu atveju – pasiekus tvarų susitarimą ir atkūrus saugią laivybą per Ormūzą – nafta galėtų pigti toliau.

    Tekste akcentuojama ir vartotojams praktiškai svarbi detalė: net ir krentant naftos kainai, degalai degalinėse dažniausiai nepinga iš karto. Galutinę kainą lemia ir JAV dolerio kursas, perdirbimo kaštai, maržos bei mokesčiai.

    Vis dėlto, jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų žemesniame lygyje, tai turėtų mažinti didmenines degalų kainas, o vėliau – ir mažmeninę kainą vairuotojams.

  • Demokratai perėmė JAV Kongresą: pasaulio lyderių reakcijos, Iranas neslepia pasitenkinimo

    JAV rinkėjai per vidurio kadencijos rinkimus nusprendė dėl ryškaus politinio posūkio Vašingtone – Demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Šis rezultatas iškart sukėlė pasaulio lyderių reakcijų bangą – nuo palankių vertinimų sąjungininkų sostinėse iki atsargesnių pareiškimų šalių, kurios su JAV palaiko įtemptus santykius.

    Kaip skelbia CNN, užsienio politikai rinkimų baigtį vertina kaip galimą signalą apie JAV politinio kurso pokyčius. Komentarai pasirodė ir oficialiuose pranešimuose, ir socialiniuose tinkluose – neretai itin aštriu tonu.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad JAV piliečiai balsavo prieš politiką, kuri, jo žodžiais, skurdina, skatina neapykantą, „mačizmą“, klimato kaitos neigimą ir elitų privilegijas. Jis šį rezultatą sugretino su ankstesniais pokyčiais Brazilijoje, teigdamas matantis panašų trendą.

    Tuo metu kai kurie JAV partneriai pabrėžė demokratinių procesų reikšmę ir signalus, kuriuos, jų manymu, pasiuntė rinkėjai. Kartu netrūko ir pragmatiškų žinučių – kad santykiai su Vašingtonu bus siekiami išlaikyti stabilūs, nepaisant pasikeitusių politinių jėgų Kongrese.

    Europos ir kitų sąjungininkų vertinimai

    Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre interviu naujienų agentūrai „Reuters“ rinkimų rezultatą pavadino stipriu politiniu signalu apie nuotaikų pokytį tarp JAV rinkėjų. Jungtinės Karalystės sveikatos ministras Jamesas Frithas rinkimų naktį apibūdino kaip didelę naktį demokratijai ir Demokratams, kartu patikindamas dėl tvirtų Londono ir Vašingtono santykių.

    Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa taip pat akcentavo, kad demokratų sugrįžimas į įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolę, jo vertinimu, gali atnešti naują etapą tarptautiniuose santykiuose, nes rinkėjų valia esą nuskambėjo aiškiai.

    Lenkijos užsienio reikalų ministro žinutės ir ginčas su Elonu Musku

    Rinkimų atgarsiai persikėlė ir į socialinius tinklus, kur netrūko politinių replikų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis platformoje X pašiepė Lenkijos dešiniųjų laikyseną, siejamą su parama Donaldo Trumpo stovyklai.

    Ministras, perfrazuodamas Biblijos žodžius, parašė: „Iš tiesų sakau jums: prieš gaidžiui pragystant, tris kartus jo išsigins“. Įrašas sulaukė dėmesio tiek Lenkijos, tiek užsienio žiniasklaidoje.

    Vėliau Sikorskis kreipėsi ir į Eloną Muską, primindamas ankstesnes replikas dėl jo politinio vaidmens. „Matai, didysis žmogau, politika sunkesnė, nei galvojai“, – rašė lenkų diplomatas, reaguodamas į Musko komentarą, kad jo „kosminiai lazeriai“, esą kišęsi į rinkimus, šįkart nesuveikė.

    Iranas patenkintas, Kremlius renkasi atsargumą

    Šalys, kurių santykiai su Vašingtonu įtempti, rinkimų baigtį taip pat įvertino, tačiau nevienodai. Irano parlamento pirmininkas Mohammad Bagher Ghalibaf socialiniuose tinkluose teigė, kad amerikiečiai balsavimo biuleteniais pasakė „ne karui“, ir pridūrė, jog Teheranas „remia šią žinutę“.

    Kremlius reagavo santūriau: Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas priminė, kad valdžioje lieka dabartinis prezidentas, ir išreiškė viltį, kad bus tęsiamos iki šiol vykusios „taikos pastangos“. Tuo metu Rusijos parlamentaras Leonidas Sluockis pareiškė, kad respublikonų lyderio situacija šiuo metu yra „absoliučiai neigiama“.

    Ką keičia Demokratų kontrolė abiejuose rūmuose?

    Vidurio kadencijos (midterm) rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl pirmosios prezidento kadencijos pusės. Demokratams perėmus tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, Vašingtone iš esmės pasikeičia politinių jėgų balansas.

    Tokia situacija reiškia, kad teisėkūros procesas taps labiau priklausomas nuo kompromisų, o Kongreso darbotvarkę lems nauja dauguma. Demokratai kartu įgyja daugiau įtakos parlamento komitetams ir gali aktyviau formuoti pozicijas dėl užsienio politikos bei biudžeto klausimų.

    Artimiausi dveji metai, tikėtina, bus intensyvių politinių derybų laikotarpis, o rinkimų rezultatas jau dabar vertinamas kaip reikšmingas fonas būsimai kovai dėl valdžios JAV.

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • Japonijos žiniasklaida: pralaimėjęs rinkimus Trumpas JAV nusilps, bet užsienyje gali eskaluoti veiksmus

    Demokratams perėmus daugumą abiejuose JAV Kongreso rūmuose, prezidento Donaldo Trumpo galimybės įgyvendinti vidaus politikos planus silps, tačiau užsienio ir prekybos politikoje jis gali imtis griežtesnių žingsnių. Tokį scenarijų trečiadienį aptarė Japonijos žiniasklaida ir analitikai.

    Apie tai rašęs laikraštis „Mainichi Shimbun“ pabrėžė, kad po daugumos praradimo Trumpui antroje kadencijos pusėje teks valdyti šalį gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Pasak leidinio korespondento Vašingtone, rinkimai buvo savotiškas „teismas“ jo administracijai dėl infliacijos, kuri, jo vertinimu, siejama su aukštais muitais, ir dėl naftos kainų augimo, susijusio su karu su Iranu.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad demokratai perims komitetų pirmininkų postus abiejuose Kongreso rūmuose ir ketina suintensyvinti Trumpo stovyklos „atskaitomybės“ reikalavimą. Be to, Senate jie turės daugiau galimybių blokuoti administracijos paskyrimus.

    Japonijos analitikų vertinimu, būtent didesnės vidaus politikos kliūtys gali skatinti Trumpą ieškoti pergalių srityse, kuriose prezidentas tradiciškai turi daugiau veikimo laisvės be Kongreso pritarimo – užsienio politikoje ir muitų politikoje.

    Muitai, Iranas ir nerimas Tokijuje

    Taisuke Kasai iš Japonijos užsienio prekybos organizacijos JETRO akcentavo, kad pasikeitusi jėgų pusiausvyra Kongrese ribotai paveiks tarifų politiką. Jo teigimu, Japonijos įmonės turėtų numatyti, kad dabartinis muitų lygis bent kol kas gali išlikti.

    Tuo metu „Nomura Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Takahide Kiuchi perspėjo, kad iki naujojo Kongreso darbo pradžios 2027 metų sausio 3 dieną Trumpas, siekdamas savo politinio palikimo, per trumpą laiką galėtų eskaluoti ir tarifų priemones, ir veiksmus Irano atžvilgiu.

    „Mainichi Shimbun“ kitame straipsnyje taip pat išskyrė Tokijo nerimą, ar Trumpas diplomatinėje politikoje nepasuks į kraštutinumus. Kaip galimi pavyzdžiai minimi siekiai surengti aukščiausio lygio susitikimus su Kinija ir Rusija arba didesnis spaudimas Japonijai dėl gynybos išlaidų.

    Nuogąstavimai dėl JAV gynybos biudžeto

    Saugumo tema Japonijos žiniasklaidoje siejama ir su JAV gynybos finansavimu. Laikraštis „Sankei Shimbun“ pabrėžė, kad demokratai priešinasi Baltųjų rūmų siūlytam 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetui.

    Pasak leidinio, tai gali reikšti, jog Trumpo administracijai bus sunkiau užsitikrinti gynybos išlaidas, o tai, tikėtina, atsilieptų JAV kariuomenės veiksmams visame pasaulyje, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.