CP v2

Tag: Iranas

  • Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Įtampa dėl derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Baltųjų rūmų ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad Vašingtonas kol kas nėra patenkintas Teherano siūlymais dėl susitarimo. Pasak jo, Iranas esą nori tartis, tačiau derybų turinys JAV netenkina.

    Trumpas teigė, kad skubėti pasirašyti susitarimo neketina, nors anksčiau buvo užsiminęs, jog kompromisas gali būti arti. Retorikoje jis paliko aiškią užuominą, kad nesėkmės atveju JAV gali imtis griežtesnių veiksmų.

    Paneigtas „susitarimo projektas“

    Iranui priklausanti valstybinė televizija paskelbė, jog esą egzistuoja JAV ir Irano memorandumo projekto gairės, kuriose minimi keli esminiai punktai. Tarp jų buvo įvardytas galimas jūrinės blokados sušvelninimas, laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje ir JAV pajėgų pasitraukimas iš Persijos įlankos.

    Baltieji rūmai šią informaciją atmetė ir pareiškė, kad pranešimas yra „visiška klastotė“. Toks viešas prieštaravimas išryškino, kad informacinė kova lydi ne tik derybas, bet ir jų suvokimą tarptautinėje erdvėje.

    Hormūzo sąsiauris ir saugumo korta

    Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių regiono taškų, nes jis svarbus pasaulinei naftos ir kitų energijos išteklių logistikai. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio nekontroliuos nė viena šalis, ir atmetė kalbas apie galimą rinkliavų ar „mokesčių“ sistemą laivybai.

    Įtampą kursto ir ankstesni pareiškimai iš Irano pusės: Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrasinusi, kad atnaujinus smūgius regiono pakrantė agresoriams taptų mirtinai pavojinga. Tokios žinutės paprastai skirtos ir vidaus auditorijai, ir išoriniam atgrasymui.

    „Iranas labai nori sudaryti sandorį. Kol kas jie dar nepasiekė to, kas mus tenkintų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Trumpas taip pat leido suprasti, kad dalis klausimų galėtų būti nukeliami vėlesnėms derybų fazėms, o pradžioje būtų siekiama greitesnio politinio rėmo, primenančio memorandumą. Vis dėlto branduolinės programos tema, įskaitant prisodrinto urano atsargas, išlieka centrine JAV argumentacijoje.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, dalyvavęs posėdyje šalia prezidento, teigė, kad derybose matyti ir pažangos, ir susidomėjimo ženklų. Pasak jo, artimiausios valandos ir dienos parodys, ar galima pasiekti apčiuopiamą proveržį.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • JAV smūgiai Iranui, naujas FED vadovas ir rekordinės kelionių kainos: kas vyksta rinkose?

    JAV smūgiai Iranui, naujas FED vadovas ir rekordinės kelionių kainos: kas vyksta rinkose?

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad JAV pajėgos sudavė smūgius Iranui, teigdamos, jog tai buvo savigynos veiksmai, skirti apsaugoti amerikiečių karius nuo grėsmių. Žinia paskelbta tuo metu, kai Vašingtonas viešai kalbėjo apie derybų pažangą ir galimą susitarimą su Teheranu.

    Rinkos tokiose situacijose pirmiausia vertina riziką energijos tiekimui ir geopolitinį neapibrėžtumą, todėl jautriausiai reaguoja naftos kainos. Bet koks eskalacijos scenarijus, ypač susijęs su laivybos saugumu regione, gali greitai persiduoti degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Iranas savo ruožtu pareiškė ketinantis reaguoti į paliaubų pažeidimus, o tai didina nerimo foną dėl tolesnių veiksmų. Investuotojams tai reiškia didesnį svyravimą žaliavų ir gynybos sektoriuose bei atsargesnį požiūrį į rizikingesnį turtą.

    Naujas etapas JAV centriniame banke

    Kevinas Warshas oficialiai pradėjo eiti JAV Federalinės rezervų sistemos vadovo pareigas ir tapo vienu akyliausiai stebimų žmonių finansų rinkose. Investuotojai vertina, ar keisis palūkanų normų politika ir kokią žinutę naujas vadovas siųs dėl infliacijos suvaldymo bei ekonomikos augimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pabrėžė norą, kad centrinis bankas būtų nepriklausomas, tačiau kartu signalizavo lūkestį, kad palūkanų normos turėtų mažėti greitai. Tokia dvilypė komunikacija dažnai tampa papildomu kintamumu obligacijų ir akcijų rinkose.

    Fed stebėtojai taip pat svarsto, ar bus koreguojamas centrinio banko vaidmuo finansų rinkose, įskaitant aiškesnes taisykles, kada ir kaip jis turėtų įsikišti krizės metu. Nuo šių sprendimų priklauso ne tik skolinimosi kaina JAV, bet ir pasaulinis kapitalo judėjimas.

    Technologijų lenktynės ir kelionių brangimas

    Technologijų sektoriuje dėmesį traukia „Huawei“ paskelbtas naujas išmaniųjų telefonų lustų projektavimo metodas „LogicFolding“, kuris gali pakeisti konkurencinę dinamiką Kinijos rinkoje. JAV eksporto ribojimų kontekste tokie sprendimai stiprina vietinius tiekimo grandinės pajėgumus ir daro spaudimą tarptautiniams žaidėjams.

    Ši kryptis reikšminga ir DI plėtrai, nes lustų ekosistema tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip greitai šalys ir įmonės gali diegti pažangius skaičiavimo sprendimus. Kuo labiau fragmentuojasi tiekimo grandinės, tuo labiau skiriasi ir technologinės plėtros tempai skirtinguose regionuose.

    Tuo pat metu vartotojus spaudžia ir brangstančios vasaros kelionės: JAV fiksuotas aukščiausias per ketverius metus skrydžių kainų lygis, o degalų kainos prieš didžiuosius kelionių savaitgalius buvo pakilusios iki aukščiausio taško nuo 2022 metų. Didesnės transporto išlaidos paprastai persiduoda ir paslaugų kainoms, todėl atostogų sezonas daugeliui tampa brangesnis nei tikėtasi.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir bendras vartojimo prekių bei pramogų pabrangimas, mat infliacija išlieka vienu svarbiausių veiksnių, formuojančių namų ūkių išlaidas. Dėl to tiek keliautojai, tiek verslai vis dažniau ieško lankstesnių maršrutų, ankstyvo pirkimo ir alternatyvių kelionės datų.

    Investuotojams šiandienos fonas aiškus: geopolitika kelia riziką energijai, Fed kryptis lemia skolinimosi kainą, o technologijų varžybos ir DI infrastruktūra tampa ilgalaikiu konkurencijos pagrindu. Visi šie veiksniai kartu didina rinkų jautrumą naujienoms ir skatina atsargesnį pozicionavimą.

  • Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Kas vyksta naftos rinkoje

    Pasaulio naftos rinkoje fiksuojami priešingi judesiai: dalis sutarčių pinga, dalis brangsta, o kryptį lemia ne tik paklausos prognozės, bet ir politinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina, kad susitarimas tarp JAV ir Irano gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl kainos išlieka jautrios bet kokioms naujienoms.

    Prekyboje matyti skirtumai tarp etaloninių rūšių: WTI kaina vienu metu smuko apie 4,6 proc., o „Brent“ – pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie išsiskyrimai dažnai atspindi skirtingas regionines pasiūlos ir logistikos rizikas, taip pat pozicijų perskirstymą ateities sandorių rinkoje.

    Geopolitika ir derybų šešėlis

    Rinkų nuotaikas apsunkina pranešimai apie JAV veiksmus regione ir mažėjantis tikėjimas greitu proveržiu derybose su Iranu. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) skelbė apie smūgius, kuriuos įvardijo kaip gynybinius, o tokios žinios paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos priemoką naftos kainoje.

    „JAV pajėgos pietų Irane atliko gynybinius smūgius, kad apsaugotų mūsų karius nuo Irano pajėgų keliamos grėsmės“, – sakė CENTCOM atstovas Timas Hawkinsas.

    Pasak pateiktos informacijos, tarp taikinių buvo raketų paleidimo pozicijos ir laivai, galėję būti susiję su minų dislokavimu. Nors akcentuojama, kad veiksmai nereiškia platesnio konflikto eskalavimo, rinkoms svarbiausia yra pati netikrumo būsena ir rizika tiekimo maršrutams.

    Branduolinė tema ir skirtingi vertinimai

    JAV pusė teigia, kad susitarimas vis dar įmanomas, tačiau derybos remiasi į jautrius klausimus, ypač dėl Irano sukaupto ir praturtinto urano. Vyriausybių signalai, kad galutiniam susitarimui dar reikia laiko, mažina lūkestį, jog į rinką netrukus galėtų grįžti papildomi Irano naftos kiekiai.

    Pranešama, kad Iranas yra sukaupęs apie 440 kilogramų praturtinto urano, kurio lygis viršija civiliniams tikslams įprastai reikalingą. Rinkoms tai svarbu ne tiesiogiai, o per sankcijų, derybų eigos ir rizikos scenarijų grandinę: kuo mažiau aiškumo, tuo labiau naftos kaina reaguoja į kiekvieną diplomatinį ar karinį signalą.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vykstant kontaktams, proveržis nebūtinai bus greitas, o susitarimo įgyvendinimas gali būti dar sudėtingesnis nei pats pasirašymas. Dėl to naftos kainų dinamika išlieka trapi: bet koks įtampos padidėjimas gali kainas kelti, o diplomatinės pažangos ženklai – slopinti.

  • Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei pirmą kartą po perėmimo į valdžią paskelbė išsamų viešą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad regiono valstybės nebesuteiks erdvės JAV karinėms bazėms. Tai jo ilgiausias viešas pasisakymas nuo tada, kai jis pakeitė žuvusį tėvą Ali Khamenei, o paties naujojo ajatolos pasirodymų viešumoje vis dar nėra.

    Pareiškimas paskelbtas religinės šventės Eid al-Adha ir hadžo laikotarpiu bei išplatintas rašytine forma. Jame teigiama, kad JAV esą praranda galimybes remtis regionu kaip platforma karinėms operacijoms, o ankstesnė įtaka, autoriaus vertinimu, toliau silpnėja.

    „Laiko rodyklės neatsisuks atgal, o regiono tautos ir šalys nebetarnaus kaip skydas amerikiečių bazėms“, – teigiama Mojtabos Khamenei žinutėje.

    Smūgiai ir kaltinimai dėl paliaubų

    Tuo pat metu JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad smogė raketų objektams ir taikiniams pietų Irane, siejamiems su bandymais jūroje dėti minas. JAV teigimu, šie veiksmai buvo savisaugos pobūdžio ir nebuvo skirti ardyti paliaubų režimo.

    Iranas tokį paaiškinimą atmetė ir apkaltino JAV šiurkščiai pažeidus paliaubas Hormozgano regione per pastarąsias 48 valandas. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus Bandare Abase, tačiau detalių nepateikė, o informacija apie žuvusius Islamo revoliucinės gvardijos korpuso narius oficialiai nebuvo patvirtinta.

    „Irano Islamo Respublika nepaliks nė vieno agresijos veiksmo be atsako ir nė akimirkai nedvejos gindama Irano vientisumą“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministerija.

    Incidentas jūroje prie Omano

    Įtampą pakurstė ir pranešimas apie incidentą jūroje: Jungtinės Karalystės jūrų prekybos stebėjimo tarnyba nurodė, kad tanklaivį netoli Omano, maždaug 60 jūrmylių į rytus nuo Muskato, kliudė išorinis sprogimas. Įgula, kaip skelbta, nenukentėjo, tačiau fiksuotas į jūrą tekantis kuras.

    Tokie pranešimai atkreipia dėmesį į strateginę Omano įlankos ir Hormūzo sąsiaurio reikšmę, per kuriuos juda didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų logistikos dalis. Dėl bet kokių incidentų šiame regione paprastai greitai kyla laivybos rizikos vertinimai, draudimo kaštai ir politinis spaudimas ieškoti deeskalacijos.

    Derybos Dohoje ir platesnė žinutė

    Karinės įtampos fone Irano derybininkai Dohoje derėjosi su Kataro atstovais dėl galimo taikos rėmo, tačiau Teheranas viešai leido suprasti, kad galutinis susitarimas dar nearti. Irano šaltiniai taip pat skelbė, jog parlamento pirmininkas ir vyriausiasis derybininkas Mohammad Bagher Ghalibaf grįžo į Teheraną po pokalbių.

    Mojtabos Khamenei pareiškime taip pat buvo akcentuotas vadinamasis pasipriešinimo frontas regione ir palankiai įvertintas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 metais spalio 7 dieną. Tai signalizuoja, kad Teheranas, nepaisant derybų kanalų, išlaiko ideologiškai griežtą liniją, o vieša retorika ir realūs veiksmai gali ir toliau didinti neapibrėžtumą Persijos įlankoje.

  • JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV kariuomenė antradienio paryčiais surengė smūgius pietų Irane, kuriuos įvardijo kaip veiksmus savigynos tikslais. Pasak JAV Centrinės vadavietės, operacijos tikslas buvo apsaugoti JAV karius nuo grėsmių, kylančių iš Irano pajėgų.

    Nurodoma, kad taikiniais tapo raketų paleidimo pozicijos ir Irano laivai, kurie, JAV vertinimu, bandė išdėstyti minas. JAV pabrėžė, kad veikia „suvaržytai“ ir laikosi vykstančių paliaubų rėmų, tačiau esant grėsmei atsakys jėga.

    Kas vyksta su derybomis?

    Šie smūgiai įvyko tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kalba apie pažangą derybose su Iranu. Jis teigė, kad pokalbiai juda į priekį, tačiau perspėjo, kad susitarimas turįs būti visapusiškas, antraip galimas grįžimas prie intensyvesnių karinių veiksmų.

    Tuo pat metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio akcentavo, kad Hormūzo sąsiauris turi likti atviras bet kokiomis aplinkybėmis. Ši žinutė svarbi ne tik regiono saugumui, bet ir pasaulinėms energijos rinkoms, nes per sąsiaurį eina reikšminga dalis naftos ir dujų srautų.

    Paliaubos trupa jau ne pirmą kartą

    Nors oficialiai tarp Vašingtono ir Teherano paskelbtos paliaubos, įtampa regione išlieka aukšta. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota daugiau incidentų, įskaitant jūrinės navigacijos susidūrimus ir apsikeitimą ugnimi Hormūzo sąsiauryje, o abi pusės kaltino viena kitą provokacijomis.

    Tokie epizodai rodo, kad net ir esant politinėms deryboms, kariniai rizikos veiksniai niekur nedingsta. Rinkos ir sąjungininkai vertina ne tik pareiškimus, bet ir tai, ar abi pusės realiai sugeba kontroliuoti eskalaciją vietoje.

    Nafta ir kainos: kodėl reakcija nevienareikšmė?

    Po žinių apie smūgius naftos kainų dinamika buvo prieštaringa: dalis rinkos reagavo rizikos priedu, kiti dalyviai daugiau dėmesio skyrė signalams apie galimą susitarimą. Tokiais atvejais kainas dažnai lemia ne vien pats incidentas, o tikimybė, kad sutriks tiekimas, ir tai, kiek ilgai tęsis įtampa.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias jautrumas kyla dėl Hormūzo sąsiaurio: bet kokie trikdžiai ten galėtų greitai persiduoti į degalų kainas. Viešojoje erdvėje taip pat skamba mintis, kad JAV visuomenė tikisi konflikto pabaigos, nes energijos kainos tiesiogiai veikia kasdienes išlaidas.

    „Žmonėms svarbiausia, kad karas baigtųsi ir degalų kainos kristų, o ne derybų detalės“, – sakė konsultacijų bendrovės „Brunswick“ partneris Chen Lanhee.

    Artimiausiomis dienomis daug kas priklausys nuo to, ar derybiniai kanalai išliks aktyvūs ir ar abi pusės sugebės išvengti naujų incidentų. Kol kas situacija primena balansavimą tarp politinio susitarimo paieškų ir realios karinės konfrontacijos rizikos.

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    Iš Vašingtono pastarosiomis dienomis sklinda signalai apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas, paaštrėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o didžiausias ekonominis jo taikinys išlieka Ormūzo sąsiauris.

    Šis jūrinis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje: iki karo juo, įvairiais vertinimais, keliaudavo nuo penktadalio iki trečdalio jūra gabenamos naftos. Užsitęsusi blokada tiesiogiai veikia energijos rinkas, draudimo kaštus ir logistiką, todėl net menkiausios žinios apie derybas iš karto atsispindi kainų svyravimuose.

    Kas šiuo metu sakoma Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad paliaubų sąlygos esą „didele dalimi suderintos“, tačiau vėliau pabrėžė neskubantis su galutiniu sprendimu. Jo retorika signalizuoja, kad susitarimas gali būti svarstomas etapais: pirmiausia siekiant stabilizuoti laivybą, o sudėtingesnius klausimus paliekant ilgesnėms deryboms.

    JAV administracijos pozicija siejama ir su ankstesniais ginčais dėl branduolinės programos. Trumpas kritikuoja Baracko Obamos laikų susitarimą, teigdamas, kad jis suteikė Iranui finansinių resursų ir paliko spragų dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo, todėl per pirmąją kadenciją JAV iš jo pasitraukė.

    Apie spaudimo ir diplomatijos derinį kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo žodžiais, pirmenybė teikiama deryboms, tačiau nesėkmės atveju Vašingtonas svarstytų ir griežtesnius veiksmus.

    Neoficialios sąlygos: Ormūzas, uostas, uranas

    Žiniasklaidoje cituojami šaltiniai tvirtina, kad derybose pažanga esą pasiekė 90–95 proc., tačiau kai kurios detalės vis dar kliūva. Tarp jų minimi įsipareigojimai dėl Irano praturtinto urano atsargų, sankcijų režimo sušvelninimo ir platesnių Teherano reikalavimų dėl konflikto „visuose frontuose“.

    Pagal neoficialiai minimą schemą Iranas „iš esmės“ galėtų sutikti atverti Ormūzo sąsiaurį, o JAV savo ruožtu atlaisvintų dalį Irano uostų veiklos apribojimų. Kartu aptariamas Irano praturtinto urano atsargų klausimas, o kai kuriuose pranešimuose minimas maždaug 400 kilogramų kiekis, kurio likimas būtų vienas pagrindinių derybų akmenų.

    Reuters skelbė, kad siūlomame derybų rėme galėtų atsirasti 60 dienų terminas galutiniam susitarimui pasiekti. Kaip viena iš techninių išeičių minima galimybė urano atsargas apdoroti tarptautinės priežiūros sąlygomis, kad jos netaptų pagrindu kariniams pajėgumams.

    Iranas tradiciškai atmeta kaltinimus, kad urano sodrinimas skirtas branduoliniam ginklui, ir tvirtina, jog programos tikslai yra civiliniai, susiję su energetika. Vis dėlto būtent pasitikėjimo ir verifikavimo mechanizmai paprastai yra didžiausia kliūtis, kai kalbama apie susitarimų patvarumą.

    Kodėl Ormūzo atvėrimas ne viską išspręstų?

    Net jei laivyba Ormūzo sąsiauryje būtų atnaujinta, tai nebūtinai reikštų grįžimą į ikikarinę situaciją. Irano pareigūnų pareiškimai leidžia suprasti, kad Teheranas gali siekti išlaikyti didesnę kontrolę šiame ruože ir po susitarimo, argumentuodamas saugumo interesais.

    Mohsenas Rezaei, laikomas artimu aukščiausiam Irano vadovui, viešai teigė, kad Iranas turi teisę „valdyti“ sąsiaurį ir tai esą didintų šalies saugumą Persijos įlankoje. Tokie signalai kelia klausimų investuotojams ir laivybos bendrovėms, ar sumažėtų rizikos premija, net jeigu formali blokada būtų nutraukta.

    „Jeigu priešas užpuls Ormūzo sąsiaurį, Iranas pralauš jūrinę blokadą ir gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – sakė Irano Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Ibrahimas Zolfaghari.

    Tokia retorika rodo, kad lygiagrečiai deryboms išlieka ir eskalacijos scenarijai. Dėl to energijos rinkos dažnai reaguoja ne tik į faktines žinias, bet ir į užuominas apie terminus, kontrolės mechanizmus bei tai, ar susitarimas turėtų aiškią tarptautinę priežiūrą.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: jeigu Ormūzo sąsiauryje laivyba bus stabilizuota, tai sumažintų trumpalaikį spaudimą naftos tiekimui. Tačiau ilgalaikis rinkų ir regiono saugumo stabilumas priklausytų nuo to, ar pavyks susitarti dėl branduolinės programos ribojimų ir jų patikrinamumo.

  • Meksika priglaus Irano rinktinę prieš pasaulio čempionatą: stovyklą perkelia dėl vizų rizikos

    Meksika priglaus Irano rinktinę prieš pasaulio čempionatą: stovyklą perkelia dėl vizų rizikos

    Meksika sutiko priimti Irano futbolo rinktinę ir sudaryti sąlygas jai įsikurti šalyje prieš šią vasarą vyksiantį pasaulio čempionatą. Tokį sprendimą Meksikos valdžia sieja su praktiniais komandos pasirengimo poreikiais, o ne su politiniais vertinimais.

    Apie pasirengimą priimti iranietius kasdienėje spaudos konferencijoje kalbėjo Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum. Ji pabrėžė, kad vyriausybė nemato priežasčių užkirsti kelią komandai apsistoti Meksikoje ir ten rengti treniruočių stovyklą.

    „Neturime priežasčių jiems paneigti galimybę apsistoti Meksikoje“, – sakė Claudia Sheinbaum.

    Irano rinktinė paskelbė, kad likus mažiau nei mėnesiui iki turnyro pradžios perkelia savo pasirengimo stovyklą iš JAV Arizonos valstijos į Tichuaną. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti galimas vizų komplikacijas ir neapibrėžtumą, kuris gali kilti įtemptame politiniame fone.

    Vis dėlto net ir apsistojus Meksikoje, klausimas dėl patekimo į Jungtines Valstijas išlieka esminis. Pirmosios dvejos Irano rungtynės numatytos Los Andžele, o trečiosios – Sietle, todėl komandai bet kuriuo atveju reikės užsitikrinti įvažiavimą į JAV.

    JAV Baltieji rūmai kol kas viešai nepakomentavo Meksikos prezidentės pareiškimų dėl Irano komandos priėmimo. Situaciją apsunkina ir platesnis geopolitinis kontekstas, nes pastarosiomis savaitėmis regione kilo nauja įtampa, kuri daro įtaką ir kelionių, ir vizų režimo sprendimams.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad jo administracija esą artėja prie susitarimo su Iranu, kuris apimtų Hormūzo sąsiaurio atvėrimą ir kovos veiksmų nutraukimą. Tačiau Teheranas viešai ginčijo tokius pareiškimus, o galutinis susitarimas kol kas nėra paskelbtas.

    Praktikoje tokie politiniai svyravimai sportui dažnai reiškia papildomas rizikas – nuo griežtesnių patikrų iki užsitęsiančių sprendimų dėl vizų. Dėl to Meksikos pasirinkimas kaip bazė šalia JAV sienos Iranui gali tapti kompromisu: komanda būtų netoli būsimų rungtynių vietų, bet kartu turėtų atsarginį planą logistikai ir pasirengimui.