Tag: Iranas

  • Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Griežtas signalas dėl naujų smūgių

    Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei perspėjo, kad bet kokio lygio grėsmė Iranui būtų sutikta „nedelsiant, paveikiai ir be geografinių apribojimų“. Tokia formuluotė interpretuojama kaip bandymas atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų karinių veiksmų.

    Pasak Irano valstybinės agentūros IRNA, šeštadienį M. Khamenei susitiko su aukščiausiais šalies kariniais vadais ir pateikė gaires, kaip ruoštis galimai naujai JAV ir Izraelio karinei operacijai. Teigiama, kad nurodyta atnaujinti potencialių taikinių sąrašą, apimant ir fizinę, ir ne fizinę infrastruktūrą.

    Ką reiškia „be geografinių ribų“

    Formuluotė apie geografiškai neribotą atsaką reiškia, kad Iranas, atsinaujinus smūgiams, galėtų taikyti atsakomąsias priemones ne vien regione. Tarp galimų krypčių minimi ir Europai svarbūs maršrutai bei Pietų Kaukazas, o tai didintų platesnės eskalacijos riziką.

    Kartu Iranas akcentuoja, kad pats spręstų bet kokio naujo konflikto trukmę ir sąlygas.

    „Jei Irano priešai atnaujins karines ar teroristines atakas, Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nuspręs, kada ir kokiomis sąlygomis tai baigsis“, – sakė M. Khamenei.

    Derybų fonas: Hormūzo sąsiauris ir tarpininkavimas

    Griežta retorika skamba tuo metu, kai per tarpininkus vyksta kontaktai su JAV, o vienu jautriausių klausimų išlieka Hormūzo sąsiauris. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, todėl bet kokie jo ribojimai tiesiogiai veikia naftos ir dujų kainų svyravimus bei tiekimo grandines.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas galėtų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu per dvi dienas, nors anksčiau buvo minimas septynių dienų terminas. Pasak jo, Irano diplomatai yra Katare, kur aptariami galimi sprendimai po pastarosiomis dienomis vykusio tarpininkavimo Teherane.

    Irano pusė taip pat nurodo, kad dėl laivų judėjimo maršruto būtų tariamasi su Omanu, o eismas vyktų pagal Irano nustatytas sąlygas. Toks reikalavimas rodo, kad Teheranas siekia ne tik atnaujinti srautą, bet ir įtvirtinti didesnę kontrolę strategiškai svarbioje jūrų arterijoje.

    Karinės parengties akcentai ir branduolinės doktrinos klausimas

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas Ahmad Vahidi informavo M. Khamenei apie karinės parengties lygį ir teigė, jog ginkluotės gamyba esą padidinta septynis kartus. Tokie pareiškimai, kaip ir vieši grasinimai, dažnai naudojami psichologiniam atgrasymui, tačiau kartu didina klaidingų skaičiavimų riziką.

    JAV analitinis centras Institute for the Study of War vertino, kad M. Khamenei grasinimai greičiausiai yra Irano pastangų atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų smūgių dalis. Šis vertinimas dera su platesne Irano taktika derinti spaudimą ir riboto masto nuolaidas derybose.

    Irano saugumo pareigūnai taip pat užsiminė, kad šalyje vyksta diskusijos dėl branduolinės doktrinos, jei Iranas būtų atakuotas dar kartą. Oficialiai teigiama, kad sprendimo jos keisti nėra, tačiau pats tokios temos viešinimas signalizuoja, jog Teheranas siekia didinti derybinį svertą ir atgrasymo efektą.

    Regiono saugumas ir Europos interesai

    Europos valstybėms ši įtampa svarbi ne tik dėl energijos kainų ir tiekimo, bet ir dėl platesnių saugumo pasekmių. Bet koks konfliktas, apimantis Hormūzo sąsiaurį ar plečiantis už Artimųjų Rytų ribų, gali paveikti prekybą, jūrų transporto draudimo kaštus ir migracijos srautus.

    Kol kas signalai iš Teherano išlieka dviprasmiai: viena vertus, skelbiami grasinimai apie neribotą atsaką, kita vertus, pranešama apie tarpininkaujamų derybų pažangą. Artimiausiu metu daug priklausys nuo to, ar pavyks suderinti deeskalaciją ir praktinius susitarimus dėl saugios laivybos bei platesnio dialogo.

  • Incidentas Ormūzo sąsiauryje: Iranas skelbia, kad ant jūrinių minų užplaukė trys tanklaiviai

    Ormūzo sąsiauryje per pastarąją parą užsidegė trys tanklaiviai, kurie, kaip teigiama Irano Korpuso islamo revoliucijos sargybinių (IRGC) pranešime, užplaukė ant jūrinių minų. Irano pusė tvirtina, kad laivai judėjo neleistinu maršrutu ir esą ignoravo karinių jūrų pajėgų perspėjimus.

    Pasak Irano žiniasklaidos cituojamos informacijos, tanklaiviai prieš incidentą buvo išjungę radarus ir navigacijos sistemas. Po sprogimų ir kilusių gaisrų laivai, anot IRGC, buvo palikti pietinėje sąsiaurio dalyje, tačiau detalių apie įgulų būklę nepateikta.

    IRGC neįvardijo nei laivų pavadinimų, nei vėliavų, taip pat nepatikslino, ar vykdomos gelbėjimo operacijos. Tuo pat metu laivybos bendrovėms ir laivų savininkams pasiųstas įspėjimas nesinaudoti maršrutais, kuriuos Iranas laiko draudžiamais, ir žadama griežta reakcija į, Irano vertinimu, provokacinius veiksmus.

    Rizikos taškas pasaulinei naftai

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl net pavieniai incidentai čia greitai persiduoda į naftos kainų lūkesčius, draudimo įmokas ir frachto tarifus. Regiono įtampa paprastai didina ir papildomas saugumo priemones, kurias laivai taiko įplaukdami į didžiausios rizikos zonas.

    Iranas teigia, kad sąsiauryje taikomi sugriežtinti kontrolės režimai dėl besitęsiančio konflikto, o judėjimas esą yra ribojamas. JAV savo ruožtu regione palaiko karinių pajėgų buvimą, o tai didina incidentų eskalacijos tikimybę net ir tada, kai informacija apie konkrečius įvykius būna fragmentiška.

    Gaisrai, tarša ir poveikis pakrantėms

    IRGC pareiškė, kad gaisrai sukėlė vandens taršą sąsiauryje. Naftos išsiliejimai šiame regione kelia riziką ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir pakrančių infrastruktūrai, įskaitant jūros vandens gėlinimo įrenginius, nuo kurių priklauso didelė dalis geriamojo vandens tiekimo Persijos įlankos valstybėse.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad naftos dėmė pasiekė Jungtinių Arabų Emyratų pakrantes, dėl ko dalyje emyratų buvo ribojamas priėjimas prie paplūdimių. Tokie incidentai dažniausiai turi ir ekonominių pasekmių, nes trumpina turizmo sezoną, didina valymo darbų apimtis ir brangina jūrinį draudimą.

    Alternatyvūs keliai ir šešėlinė logistika

    Analitikų vertinimai rodo, kad dalis Persijos įlankos naftos eksporto pastaruoju metu palaikomas alternatyviais maršrutais, kurie leidžia bent iš dalies apeiti sąsiaurį. Taip pat taikomas perlaipinimas tarp tanklaivių: mažesni laivai gabena krovinį per rizikingesnes atkarpas ir perduoda jį didesniems tanklaiviams atviresniuose vandenyse.

    Vis dėlto net ir esant alternatyvoms, srautai per Ormūzą išlieka jautrūs saugumo situacijai, o dalis reisų, įvairių šaltinių teigimu, vykdoma ribojant laivų identifikavimo ir buvimo vietos signalus. Tokia praktika didina avarijų bei neteisingo incidentų interpretavimo tikimybę, ypač įtampos sąlygomis.

    IRGC papildomai pranešė apie netoli Ormūzo sąsiaurio numuštą JAV tipo MQ-1 droną. Iranas nepatikslino, kam konkrečiai priklausė orlaivis ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo numuštas, todėl nepriklausomas įvykio patvirtinimas išlieka ribotas.

  • Palme d’Or laimėtojui Jafarui Panahi – 5 metai kalėjimo ir turto konfiskavimas: kas vyksta Irane?

    Palme d’Or laimėtojui Jafarui Panahi – 5 metai kalėjimo ir turto konfiskavimas: kas vyksta Irane?

    Teherano teismas skyrė naują bausmę

    Irano režisieriui Jafarui Panahi, pelniusiam Palme d’Or už filmą „It Was Just an Accident“, Teherano teismas priėmė naują nuosprendį jam nedalyvaujant. Skelbiama, kad bendra bausmė siekia penkerius metus ir vieną mėnesį laisvės atėmimo.

    Pasak režisieriaus advokato Mostafos Nili, nuosprendyje numatytas ne tik įkalinimas, bet ir viso Panahi turto konfiskavimas. Taip pat paskelbtas dvejų metų draudimas naudotis socialiniais tinklais ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies.

    Byla kelia klausimų dėl proceso skaidrumo

    Nuosprendį priėmė Teherano Revoliucinio teismo 26 skyrius, o apie posėdį, anot advokato, režisierius esą nebuvo tinkamai informuotas. Viešai taip pat nebuvo aiškiai įvardyta, kokie konkretūs kaltinimai lėmė naują teistumą.

    Advokatas nurodė, kad teismo dokumentuose teigiama, jog Panahi esą yra užsienyje ir nepasiekiamas, nors jis į Iraną grįžo kovo 30 dieną. Be to, rugpjūtį jis buvo pasirodęs tyrimo teisme kitoje byloje.

    Ankstesni nuosprendžiai ir spaudimas kino kūrėjams

    Naujausias sprendimas priimtas po to, kai 2025 metais gruodį Panahi buvo nuteistas dėl „propagandinės veiklos prieš režimą“. Tąkart jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir dvejų metų draudimas keliauti, o nuosprendis vėliau buvo paliktas galioti apeliacine tvarka.

    Panahi ilgą laiką konfliktavo su Irano valdžia ir ne kartą susidūrė su suvaržymais, įskaitant draudimus kurti filmus bei įkalinimus. 2022 ir 2023 metais jis buvo laikomas Evino kalėjime, o laisvę atgavo tik po bado streiko.

    Filmas, gimęs represijų fone

    „It Was Just an Accident“ pasakoja apie buvusių politinių kalinių grupę, svarstančią, ar atkeršyti žmogui, kurį jie laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kūrinys siejamas su paties Panahi patirtimi kalėjime ir tapo ryškiu Irano represinės sistemos kritikos pavyzdžiu.

    Scenarijų Panahi kūrė kartu su aktyvistu ir politiniu kaliniu Mehdi Mahmoudian, su kuriuo susipažino kalėjime. Šiais metais Mahmoudian, kaip skelbiama, buvo sulaikytas pakartotinai, jam metant kaltinimus dėl įžeidimų aukščiausiajai valdžiai ir propagandos prieš valstybę.

    Advokato teigimu, Panahi šiuo metu Irane susiduria su trimis vykstančiais teisiniais procesais. Kultūros bendruomenė ir žmogaus teisių organizacijos tokius atvejus dažnai vertina kaip priemonę riboti saviraišką, tačiau galutinis bausmės vykdymo scenarijus priklausys nuo tolesnių teismų sprendimų ir politinės situacijos šalyje.

  • Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Pirmadienio rytą naftos kainos smuko, rinkoms sureagavus į suaktyvėjusias diplomatines pastangas mažinti įtampą su Iranu. Investuotojai ėmė perskaičiuoti karo rizikos priedą, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo įkainotas į naftos kainą.

    Pasaulinis etalonas „Brent“ per dieną krito daugiau nei 6 proc. ir iš maždaug 117 eurų už barelį nusileido iki maždaug 109 eurų. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat traukėsi ir siekė apie 100 eurų už barelį.

    Penktadienį „Brent“ buvo užsidaręs aukščiausiame lygyje nuo kovo, o iki ankstesnio piko trūko visai nedaug. Prieš konfliktui įsibėgėjant nafta buvo gerokai pigesnė, todėl rinkose išliko didelis jautrumas bet kokiems signalams apie eskalacijos ar deeskalacijos kryptį.

    Derybos ir rizika tiekimui

    Nuotaikos pasikeitė po savaitgalio pranešimų apie regiono tarpininkų ir aukšto rango pareigūnų vizitus Teherane bei saugumo konsultacijas. Šie signalai sustiprino lūkesčius, kad gali atsirasti erdvės susitarimui arba bent laikinam įtampos mažinimui.

    „Svarstau, ar sudaryti su jais sandorį, ar užbaigti viską iki galo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto pasiūlos rizika neišnyko: išlieka grėsmės energetikos infrastruktūrai ir logistikai regione, o pranešimai apie atakas bei numuštus dronus ar raketas primena, kad situacija gali apsiversti labai greitai. Dėl to kainų svyravimai išlieka staigūs, o prekyba dažnai reaguoja ne į faktus, o į lūkesčius.

    Hormuzo sąsiauris lieka dėmesio centre

    Atskiru jautriausiu tašku išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Net ir be fizinio blokavimo vien grėsmė laivybai ar draudimo kaštų šuolis gali didinti transportavimo išlaidas ir kelti kainas galutiniams pirkėjams.

    Pastaraisiais metais Persijos įlankos eksportuotojai didino alternatyvių maršrutų naudojimą vamzdynais, kad sumažintų priklausomybę nuo sąsiaurio. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, jog visiškai pakeisti šio kelio neįmanoma, todėl bet kokia karinė ar politinė įtampa čia greitai virsta kainodaros veiksniu.

    Rinkas veikia ir centrinių bankų savaitė

    Naftos kainų kritimas sutapo su intensyvia finansų rinkų savaite, kai laukiama pagrindinių centrinių bankų sprendimų dėl palūkanų normų. Palūkanos ir ekonomikos augimo perspektyvos tiesiogiai veikia naftos paklausos prognozes, todėl energijos žaliavų rinkos šią savaitę ypač jautrios makroekonominiams signalams.

    Tuo pat metu įsibėgėja ir įmonių rezultatų skelbimo sezonas, kuris daro įtaką bendram rizikos apetito lygiui rinkose. Investuotojams vertinant tiek geopolitiką, tiek pinigų politiką, trumpalaikiai kainų šuoliai ar kritimai gali kartotis dažniau nei įprastai.

  • JAV svarsto smūgius Iranui: Teheranas grasina Persijos įlankoje kertant povandeninius ryšio kabelius

    Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

    Jungtinės Valstijos svarsto galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatiniu keliu nepavyktų pasiekti susitarimo. Įtampą kursto ir signalai apie didesnį JAV karinių pajėgų aktyvumą Artimuosiuose Rytuose.

    Tokiose situacijose abi pusės paprastai siunčia atgrasymo žinutes, tačiau šįkart dėmesys krypsta ne tik į raketas ar dronus. Vis daugiau kalbama apie infrastruktūrą, kurios pažeidimas paveiktų ne vien regioną, bet ir tarptautines paslaugas.

    Iranas taikytųsi į ryšio kabelius

    Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Iranas yra parengęs scenarijus, kaip Persijos įlankoje būtų galima atakuoti povandeninius telekomunikacijų kabelius. Teigiama, kad planuose numatytas ne tik kabelių pažeidimas, bet ir bandymai trukdyti jų remonto darbams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia kryptis būtų skausminga alternatyva tradicinei eskalacijai, nes smūgis būtų nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos pagrindą. Tokiu atveju pasekmės galėtų būti juntamos plačiau nei vien per energijos tiekimo ar laivybos trikdžius.

    Kodėl kabeliai svarbesni nei atrodo?

    Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokią įtampą šiame ruože. Tačiau jūros dugnu driekiasi ir strateginiai šviesolaidiniai kabeliai, kurie sujungia regiono valstybes su pasauline interneto ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kasdienė bankų, biržų, mokėjimų sistemų, debesijos paslaugų, duomenų centrų, telekomunikacijų operatorių ir viešojo sektoriaus veikla remiasi būtent šiais ryšiais. Dauguma vartotojų jų nemato, tačiau jų pralaidumas ir patikimumas lemia, kaip greitai veikia skaitmeninės paslaugos.

    „Šiuolaikinės valstybės ir verslai priklausomi ne tik nuo uostų ar elektrinių, bet ir nuo nematomų ryšio arterijų jūros dugne“, – sakė tarptautinių santykių analitikas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno kabelio pažeidimas nebūtinai reiškia plataus masto interneto „išjungimą“. Duomenų srautai dažnai peradresuojami kitais maršrutais, tačiau kelių kritinių jungčių sutrikimai gali sukelti ryškius sulėtėjimus, ryšio nestabilumą ir paslaugų sutrikimus, ypač ten, kur alternatyvų nedaug.

    Tokio tipo incidentai taip pat reikštų didesnę riziką finansų rinkoms ir tarptautinei prekybai, nes išauga sandorių vėlavimų, ryšio trikdžių ir kibernetinio nesaugumo tikimybė. Be to, vien grėsmė kabeliams gali veikti kaip spaudimo priemonė, nes kelia neapibrėžtumą verslui ir investuotojams.

  • Irano prezidentas ragina grįžti prie derybų su JAV: kaltina Vašingtoną žlugdžius ankstesnius susitarimus

    Irano prezidentas Masudas Pezeškianas pareiškė, kad Teheranas turėtų imtis naujų pastangų pasiekti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, nors kartu kaltino Vašingtoną sužlugdžius ankstesnes derybas. Jo pasisakymą perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Kalbėdamas Irano valstybinėje televizijoje prezidentas pabrėžė, kad, jo manymu, procesą vis tiek verta tęsti, net jei iki šiol pažangos nebuvo. Pasak jo, ankstesni bandymai susitarti žlugo dėl JAV veiksmų ir pozicijos derybose.

    „Mes vedėme derybas, bet amerikiečiai viską sugadino. Vis tiek manau, kad turime šį reikalą užbaigti“, – sakė Masudas Pezeškianas.

    Retorika griežtėja, įtampa išlieka

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai regione išlieka padidėjusi karinė ir politinė įtampa, o viešojoje erdvėje daugėja signalų apie galimus naujus smūgius ar atsakomąsias atakas. Irano pusėje skamba vis griežtesni pareiškimai, akcentuojant pasirengimą ilgesnei konfrontacijai.

    Irano Revoliucijos gvardijos atstovas Hoseynas Mohebbi teigė, kad Iranas esą pasieks pergalę prieš JAV. Jis taip pat įspėjo, kad bet koks konfliktas gali turėti padarinių ir už Irano ribų, paveikdamas platesnio regiono stabilumą.

    „Mūsų lemtis šiame kare yra visiška pergalė, o mes tapsime pasauline supergalia“, – sakė Hoseynas Mohebbi.

    Kalbama apie grėsmes pasienyje ir galimą eskalaciją

    Irano Nacionalinio saugumo komiteto narys Fadahoseynas Malekis vietos žiniasklaidai tvirtino, kad Irano priešininkai neva planuoja sausumos atakas rytinėje ir vakarinėje šalies pasienio zonose. Konkrečių įrodymų ar šaltinių jis nepateikė, tačiau tokie pareiškimai paprastai signalizuoja vidaus auditorijai apie tariamą išorinę grėsmę.

    Jis taip pat apkaltino dvi arabų valstybes, jų neįvardydamas, esą prisidėjus prie neseniai kilusių neramumų pietryčių Irane. Tokio tipo kaltinimai regione yra dažni, ypač paaštrėjus geopolitinei konkurencijai ir konfliktams per tarpininkus.

    JAV karinis pasirengimas ir ribotos sausumos galimybės

    Tuo pat metu JAV karinės jūrų pajėgos, kaip skelbta žiniasklaidoje, ruošiasi galimiems tolesniems veiksmams, įskaitant šaudmenų krovimą ir orlaivių parengtį lėktuvnešių deniuose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai reiškia siekį atgrasyti nuo eskalacijos arba pasirengimą greitai reaguoti į galimas atakas.

    Artimųjų Rytų instituto analitikas Jasonas Campbellas teigė, kad pastaruoju metu matyti požymių, jog galėtų būti rengiamasi naujiems smūgiams arba kad JAV tikisi Irano ar jo remiamų grupuočių atsakomųjų veiksmų. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokia platesnė sausumos operacija būtų labai sudėtinga dėl rizikų ir infrastruktūros pažeidžiamumo regione.

    „Šiuo metu nėra vietos, kur būtų galima saugiai dislokuoti tūkstančius, o kai kuriais scenarijais ir dešimtis tūkstančių karių, reikalingų tokiai operacijai“, – sakė Jasonas Campbellas.

    Nors Irano prezidento raginimas atnaujinti derybas rodo, kad diplomatinės durys formaliai neuždarytos, realią pažangą lems abiejų pusių politinė valia ir saugumo situacija regione. Kol kas vieša retorika išlieka kieta, o rizika netyčia peržengti eskalacijos ribą nemažėja.

  • Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Kas žinoma apie „Eagle 44“

    Iranas tęsia požeminės aviacijos bazės „Eagle 44“, dar vadinamos „Oghab 44“, atstatymo darbus po 2026 metais surengtų smūgių. Naujausios komercinės palydovinės nuotraukos rodo, kad prioritetas teikiamas infrastruktūrai, kuri būtina orlaiviams judėti ir kilti.

    Objektas yra Hormozgano provincijoje, Zagroso kalnų pašlaitėje, maždaug 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Ormūzo sąsiaurio. Ši vieta strategiškai svarbi dėl artumo vienam intensyviausių pasaulio energijos tranzito maršrutų.

    Palydoviniai vaizdai: taksi kelias ir takas

    Analizuojant palydovinius vaizdus matyti, kad užbaigtas naujas riedėjimo tako ruožas, o kilimo ir tūpimo takas išvalytas nuo kliūčių, kurios galėjo trukdyti lėktuvams leistis. Taip pat pašalintos dalies sunaikintos technikos ir nuolaužų liekanos.

    Vis dėlto dalis pagalbinių pastatų ir aptarnavimo infrastruktūros tebėra apgadinti arba visiškai sugriauti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Iranas pirmiausia siekia atkurti bazės funkcionalumą, o ne pilnai atstatyti visą kompleksą.

    Tunelių kompleksas ir tikėtina paskirtis

    Iranas bazę viešai pristatė 2023 metais, ją įvardydamas kaip vieną naujausių šalies požeminių aviacijos objektų. Skelbta, kad tuneliuose gali būti slepiami koviniai lėktuvai, smogiamieji dronai ir ginkluotė, kurią svarbu apsaugoti nuo žvalgybos bei smūgių.

    Remiantis viešai skelbta informacija, tunelių komplekso plėtra pradėta 2013 metais, o vėliau imtasi pagrindinio kilimo ir tūpimo tako įrengimo, kuris siekia apie 4,3 kilometro. Į požemines erdves veda riedėjimo keliai, jungiantys taką su keliomis įėjimo angomis kalnų šlaite.

    „Atstatymo tempas rodo, kad Iranas ir toliau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia slėpti ir apsaugoti aviacijos bei raketinį pajėgumą“, – teigiama viešose analizėse, paremtose palydoviniais vaizdais.

    2023 metais pristatymo metu Irano šaltiniai demonstravo F-4D/E „Phantom II“ naikintuvus ir bepiločius orlaivius, tačiau tikslus šiuo metu eksploatuojamų orlaivių skaičius nėra aiškus. Palydoviniai vaizdai taip pat neleidžia patikimai nustatyti, kas konkrečiai laikoma tunelių viduje.

    Bazė 2026 metais tapo mažiausiai kelių smūgių taikiniu, o žala, sprendžiant iš nuotraukų, labiausiai palietė riedėjimo kelius ir dalį antžeminės infrastruktūros. Dabartiniai darbai, panašu, orientuoti į tai, kad orlaiviai galėtų judėti alternatyviais maršrutais ir bazė išliktų atsparesnė pakartotiniams pažeidimams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo požeminiai objektai yra sudėtingai įvertinami vien iš palydovinių vaizdų. Net ir matant sutvarkytą taką ar riedėjimo kelius, neįmanoma patvirtinti, ar visi įėjimai į tunelius yra praeinami ir kiek realaus karinio potencialo išliko po smūgių.

    „Eagle 44“ nėra vienintelis Iranui priskiriamas požeminis objektas, kuriame fiksuojami tvarkymo darbai. Ankstesnėse palydovinių vaizdų analizėse taip pat buvo minėtas įėjimų valymas ir infrastruktūros atkūrimas kituose šalies regionuose, įskaitant vietas, siejamas su raketų arsenalu.

  • Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas vis atviriau ruošiasi galimam naujam JAV ir Irano karo etapui. Įtampą kaitina didėjantis JAV karinių pajėgų telkimas, pranešimai apie galimus smūgių planus ir Irano perspėjimai, kad atsakas būtų nukreiptas ne tik į JAV interesus, bet ir į regiono infrastruktūrą.

    Vašingtonas šią savaitę paskelbė kelionių ir saugumo perspėjimus, akcentuodamas, kad padėtis gali sparčiai blogėti. JAV Valstybės departamentas nurodė iš Saudo Arabijos išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimoms, motyvuodamas rizika, kad karo veiksmai gali greitai išplisti už vienos teritorijos ribų.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė pranešimų, esą analogiški nurodymai galėjo paliesti diplomatinio personalo šeimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Katare ir Bahreine. Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigott šiuos teiginius paneigė ir pabrėžė, kad privalomas išvykimas paskelbtas tik Saudo Arabijai.

    Rinkimai ir grėsmė eskalacijai

    Politinis kalendorius regione ir JAV laikomas vienu iš veiksnių, didinančių nerimą dėl eskalacijos. Izraelyje artėjant įtemptiems rinkimams, o JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimų kampanijai, dalis analitikų ir žiniasklaidos komentatorių neatmeta scenarijaus, kad karinė operacija galėtų būti svarstoma kaip spaudimo priemonė Iranui.

    Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad JAV ir Izraelis galėjo rengti konkretesnius planus galimiems smūgiams po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Minimi taikiniai apima Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių arsenalą, o tikslas būtų priversti Teheraną daryti nuolaidas ir mažinti grėsmę laivybai.

    JAV regione stiprina atgrasymo pajėgumus, siųsdama papildomus karinius vienetus ir oro bei jūrų platformas. Toks telkimas Persijos įlankoje laikomas signalu, kad Vašingtonas siekia būti pasiruošęs tiek gynybai, tiek galimai greitai operacijai, jei situacija dar labiau paaštrėtų.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainų rizika

    Didžiausias ekonominis pažeidžiamumas siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie sutrikimai šiame maršrute greitai persiduoda į pasaulines energijos kainas, o tai ypač jautru tiek Europos, tiek Azijos rinkoms.

    Pranešta, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė arba buvo apgadinti keli naftos tanklaiviai, o tai dar labiau sustiprino nervingumą rinkose ir laivybos sektoriuje. Įvykiai šiame ruože paprastai skatina draudimo įmokų augimą, didina krovinių gabenimo kaštus ir kelia grėsmę tiekimo grandinėms.

    Iranas jau anksčiau ne kartą demonstravo, kad sąsiauris gali tapti pagrindiniu svertu derybose ir spaudimo priemone konflikto metu. Dėl to Persijos įlankos valstybės vertina scenarijus, kuriuose jos gali atsidurti tiesioginėje rizikos zonoje, net jei smūgiai būtų nukreipti į Irano taikinius.

    Diplomatija tęsiasi, bet neapibrėžtumas išlieka

    Nors kariniai signalai ryškėja, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams toliau vyksta kontaktai ir bandymai išlaikyti diplomatinį kanalą. Regiono valstybės, tarp jų Kataras, dažnai vaidina tarpininko vaidmenį, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis ir turi interesą stabilizuoti laivybą bei energijos eksportą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Katare metu paragino elgtis itin atsargiai, pabrėždamas, kad situacija yra trapi ir jos raida artimiausiomis dienomis bei savaitėmis sunkiai prognozuojama. Jo vertinimu, rinkimų laikotarpis JAV ir Izraelyje didina riziką, todėl diplomatinės pastangos turi būti stiprinamos, o ne silpninamos.

    „Turime elgtis itin atsargiai, nes šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kaip situacija klostysis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plataus masto karas regione turėtų tiesiogines pasekmes civiliams, o net ir ribota eskalacija greitai paveiktų energijos kainas, trąšų ir chemijos produktų rinkas bei krovinių gabenimą. Dėl to Persijos įlankos šalys siekia apsidrausti, tačiau kartu vengia žingsnių, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis įsitraukimas.

  • Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras stiprina regioninę gynybą

    Kataras artimiausiu metu ketina paskelbti apie naują regioninę gynybos partnerystę. Tai pirmadienį Dohoje vykusiame tarptautiniame saugumo forume pareiškė šalies vicepremjeras šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Jis pabrėžė, kad iniciatyva formuojama įvertinus pastarųjų konfliktų pamokas ir siekiant geriau apsaugoti Katarą bei kaimynines valstybes. Pasak jo, planai apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais.

    Partnerystė, pasak šeicho, būtų orientuota į gynybą nuo balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kibernetinių atakų. Tarp prioritetų įvardytas ir vandens saugumas, kuris Persijos įlankos šalims tampa vis svarbesnis.

    Kataras taip pat rengiasi pranešti apie vietinį gynybos pramonės centrą, kuriame būtų vystoma gamyba arba investuojama į gynybos įmones. Nurodoma, kad projekte numatomas darbas su regioniniu partneriu ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija.

    Kalbėdamas apie oro gynybos patirtį, šeichas akcentavo, kad didžioji dalis atakų prieš regioną buvo sėkmingai atremta dėl ilgamečio Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat patvirtino, kad toliau bus vystoma Al Udeid aviacijos bazė, laikoma didžiausia JAV karine baze Artimuosiuose Rytuose.

    Kataras paraleliai siekia išlaikyti ryšius su Teheranu ir pabrėžia dialogo svarbą. Doha argumentuoja, kad komunikacijos kanalai ir ekonominiai ryšiai gali tapti papildomu saugumo instrumentu, padedančiu mažinti eskalacijos riziką.

    Ragina dialogą su Iranu

    Vicepremjeras teigė, kad Kataras norėtų matyti platesnes derybas tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių, o taip pat įtraukti Pakistaną ir Turkiją. Jo vertinimu, tokios konsultacijos būtų realistiškesnės po Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo dėl esminių nesutarimų.

    Kol kas, anot jo, Kataras kartu su Pakistanu ir Omanu dalyvauja tarpininkavimo pastangose. Jis šį procesą palygino su ilgu nuotoliu, kuriam reikia nuoseklumo ir atsparumo.

    „Mes niekada nenutraukiame bendravimo“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras primena, kad su Iranu dalijasi vieną didžiausių pasaulyje jūrinį gamtinių dujų telkinį. Dėl to abiem pusėms, pasak Dohos, svarbu išvengti naujų sukrėtimų, kurie galėtų sutrikdyti gavybą ir eksportą.

    Ši aplinkybė, anot Kataro atstovų, kuria ir papildomą paskatą ieškoti praktinių pasitikėjimo priemonių. Tarp galimų žingsnių minimas ir nepuolimo susitarimas, kuris galėtų sumažinti saugumo įtampą regione.

    Energetikos sutrikimai dar nesibaigė

    Doha įspėjo, kad pasaulinė energetikos rinka tebėra jautri regioniniams konfliktams, o tiekimo grandinės iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gali būti lengvai sutrikdomos. Kataras akcentuoja, kad tokie sukrėtimai dažnai greitai persiduoda kainoms ir vartotojų išlaidoms.

    Vicepremjero teigimu, energetikos sektorius dar nepasiekė vadinamojo sutrikimų piko. Jis prognozavo, kad artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali iškilti daugiau iššūkių, ypač jei didės neapibrėžtumas laivybos maršrutuose.

    „Energetikos srityje dar nepasiekėme piko, o artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali būti daugiau sunkumų“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras taip pat pasisakė prieš tranzito mokesčius Hormūzo sąsiauryje ir perspėjo, kad bet koks papildomas kaštų didinimas galiausiai atsilieptų vartotojams. Doha pabrėžia, kad laivybos neapibrėžtumas didina draudimo ir logistikos kainas, o tai gali kelti kainų spaudimą pasaulio rinkose.

    Anot Kataro atstovų, ilgalaikė regioninė įtampa daro įtaką ir investicijų srautams, įskaitant Persijos įlankos kapitalo kryptis į Europą. Todėl šalis siekia, kad saugumo architektūra būtų stiprinama ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir diplomatija bei ekonominiu suinteresuotumu išlaikyti stabilumą.

  • JAV skelbia retą raudoną perspėjimą Artimuosiuose Rytuose: įvardijo 12 šalių ir grėsmes

    JAV skelbia retą raudoną perspėjimą Artimuosiuose Rytuose: įvardijo 12 šalių ir grėsmes

    Reto lygio įspėjimas regione

    Jungtinės Valstijos paskelbė retą raudono lygio saugumo perspėjimą savo piliečiams 12-oje Artimųjų Rytų šalių. JAV diplomatinės atstovybės paragino išlikti itin budriems dėl galimų išpuolių prieš JAV interesus ir kelionių trikdžių.

    Perspėjimai paskelbti Izraelyje, Saudo Arabijoje, Irake, Libane, Jordanijoje, Katare, Bahreine, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jemene ir Irane. JAV institucijos pažymėjo, kad padėtis gali greitai keistis ir apimti platesnę teritoriją.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Įspėjimuose akcentuojama eskalacijos grėsmė, siejama su Jemeno hučių veiksmais ir Iranu, taip pat su Irano remiamų grupuočių galimybėmis smogti JAV interesams užsienyje. JAV piliečiai raginami iš anksto susiplanuoti alternatyvius veiksmus nenumatytiems atvejams.

    Diplomatai taip pat perspėjo dėl galimų skrydžių atšaukimų, oro erdvės uždarymo ir staigių kelionių maršrutų pokyčių. Tokie trikdžiai pastaraisiais metais regione dažnėja, nes saugumo incidentai vis dažniau daro poveikį civilinei aviacijai ir logistikai.

    „Priešiški veiksmai gali labai greitai išsiplėsti už tiesioginės konflikto zonos ribų, todėl svarbu turėti atsarginį planą“, – teigiama JAV diplomatų perspėjime.

    Saudo Arabija ir Kataras: konkretūs signalai

    Saudo Arabijoje JAV ambasada įvardijo sudėtingą saugumo aplinką ir priminė, kad hučiai anksčiau rengė atakas, nukreiptas į civilinius oro uostus bei kritinę infrastruktūrą. Pabrėžiama, kad tokie incidentai gali sukelti aukų ir didelius kelionių sutrikimus.

    Katare JAV piliečiams rekomenduota nuolat sekti oficialius pranešimus, vengti demonstracijų ir didelių susibūrimų bei laikytis vietos institucijų nurodymų. Tokios rekomendacijos paprastai skelbiamos tada, kai vertinama ne tik tiesioginė grėsmė, bet ir galimas greitas situacijos pablogėjimas.

    Tuo metu oro bendrovė Qatar Airways pranešė laikinai stabdysianti skrydžius į kai kurias kryptis Saudo Arabijoje ir mažinsianti reisų dažnį į Džidą. Tai signalizuoja, kad vežėjai, vertindami rizikas ir veiklos tęstinumą, gali greitai koreguoti tvarkaraščius.