Tag: Islandija

  • Islandija referendume pasakė ne ES: 4 svarbiausios priežastys – viena nustebins daugelį

    Islandija referendume pasakė ne ES: 4 svarbiausios priežastys – viena nustebins daugelį

    Referendumas baigėsi ne ES

    Islandijoje įvykęs referendumas dėl stojimo derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo baigėsi „ne“ stovyklos pergale. Už derybų atnaujinimą balsavo 47,2 proc. rinkėjų, prieš – 52,8 proc., tad šalis faktiškai uždarė duris narystės scenarijui artimiausiu metu.

    Balsavimas buvo itin aktyvus: dalyvavo 82,5 proc. rinkėjų. Iš viso suskaičiuota 225 031 balsų, iš jų 1 652 buvo negaliojantys arba tušti.

    Žuvininkystė tapo lemiamu faktoriumi

    Nors iš šalies referendumas galėjo atrodyti kaip geopolitinis sprendimas, Islandijoje svarstyklės daugiausia krypo dėl žuvininkystės. Šis sektorius šaliai yra ypač jautrus: jis sudaro apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto ir beveik 40 proc. eksporto.

    ES narystė reikštų įsitraukimą į Bendrą žuvininkystės politiką, kuri nustato kvotas, žvejybos taisykles ir leidimų režimus. Apklausos rodė, kad apie 90 proc. su žuvininkyste susijusių Islandijos įmonių nepritarė stojimui į ES.

    Ryškus sostinės ir regionų skilimas

    Rezultatai parodė aiškią takoskyrą tarp Reikjaviko ir regionų. Iš šešių apygardų tik dvi, abi sostinėje, pasisakė už derybų atnaujinimą: Reikjaviko pietuose „taip“ rinkosi 54,5 proc., o Reikjaviko šiaurėje – 57,5 proc. rinkėjų.

    Tuo metu šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietų apygardose „ne“ viršijo 60 proc. Tokiose vietovėse žuvininkystė dažniau yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis, todėl jautrumas galimiems pokyčiams didesnis.

    Status quo pasirodė patogus ir saugus

    Islandija jau turi plačią prieigą prie ES bendrosios rinkos per Europos ekonominės erdvės susitarimą kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu, nors žuvininkystė ir žemės ūkis į šią schemą neįtraukiami. Šalis taip pat priklauso Šengeno erdvei, dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje ir tokiose programose kaip „Erasmus“ bei „Horizon“.

    Šis modelis reiškia reikšmingą ES teisės aktų perėmimą be balsavimo teisės Briuselyje, tačiau daugeliui rinkėjų jis pasirodė pakankamas. Kampanijos metu premjerė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad žmonės jaučiasi patenkinti dabartiniu susitarimų paketu su ES.

    Klausimas ES plėtrai: ar ji patraukli turtingoms šalims?

    Jei Islandija būtų atnaujinusi stojimo procesą, Briuselyje ji greičiausiai būtų tapusi viena realiausių kandidačių dėl aukštų ekonominių rodiklių ir labai didelės atsinaujinančios elektros dalies. Tačiau kartu tai būtų sukėlę politinių nepatogumų, nes kitos kandidatės, ypač Vakarų Balkanų šalys, narystės siekia jau daugiau nei dešimtmetį.

    Referendumo baigtis sustiprino platesnę diskusiją, ar ES plėtra gali pritraukti turtingas, aukštą gyvenimo lygį turinčias valstybes. Panašus modelis jau matytas Europoje: Norvegija į ES stoti atsisakė du kartus, o Jungtinė Karalystė 2016 metais nubalsavo už pasitraukimą.

    Islandijos rezultatas savo balsų santykiu primena „Brexit“ – tuomet už pasitraukimą balsavo 51,89 proc., o už pasilikimą – 48,11 proc. Islandijos referendumas parodė, kad net labai glaudžiai su ES integruota valstybė gali rinktis ribotą bendradarbiavimą, jei bijo prarasti strateginę kontrolę jautriausiose srityse.

  • Islandijos referendumas dėl derybų su ES: 52,8 proc. pasisakė prieš, rekordinis aktyvumas

    Islandija artimiausiu metu negrįš prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Šeštadienį vykusiame visuotiniame referendume dauguma rinkėjų nepritarė įšaldytos stojimo procedūros atnaujinimui.

    Pagal oficialius galutinius rezultatus prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc. dalyvavusiųjų, o už pasisakė 47,2 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 82,5 proc., o negaliojančių biuletenių buvo 0,7 proc.

    Premjerė Kristrun Frostadottir anksčiau buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai atmes idėją grįžti prie derybų, klausimas politinėje darbotvarkėje nebebus keliamas iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos 2028 metais. Tai reiškia, kad bent artimiausius kelerius metus Islandijos santykių su ES formatas nesikeis.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijos dėl integracijos su ES Islandijoje atsinaujino dėl vidaus ekonominių lūkesčių ir pasikeitusio geopolitinio fono. Dalis visuomenės siejo glaudesnius ryšius su ES su viltimis dėl stabilesnės kainų aplinkos, mažesnės infliacijos ir palankesnių skolinimosi sąlygų.

    Kita visuomenės dalis akcentavo suvereniteto argumentą ir baimę, kad narystė ES galėtų riboti nacionalinius sprendimus. Ypač jautri tema išliko žuvininkystė ir su ja susijusios kvotos, kurios Islandijoje tradiciškai laikomos strategine ekonomikos ir tapatybės dalimi.

    Ilga stojimo istorija ir dabartinis statusas

    Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. Tačiau 2013 metais stojimo procesas buvo sustabdytas ir nuo to laiko iš esmės nejudėjo į priekį.

    Nors Islandija nėra ES narė, šalis yra glaudžiai integruota per Europos ekonominę erdvę, o taip pat priklauso Šengeno erdvei. Vis dėlto ši integracija neapima kai kurių esminių sričių, tarp jų pinigų politikos, žemės ūkio ir žuvininkystės.

    Referendumo rezultatai rodo, kad visuomenės nuomonė išlieka padalyta, tačiau šįkart persvara atiteko skeptiškesnei stovyklai. Politiniu lygmeniu tai sustiprina signalą, kad Islandija ir toliau rinksis dabartinį modelį, kai bendradarbiaujama su ES, bet išlaikomas sprendimų savarankiškumas kertinėse srityse.

  • Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuris spręs, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pirmieji duomenys rodo didesnį rinkėjų aktyvumą sostinėje Rekjavike, o galutinė baigtis, remiantis naujausiomis apklausomis, žadama itin įtempta.

    Iki vidurdienio Rekjaviko šiaurės apygardoje balsavo 13,7 proc. rinkėjų, kai per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus tuo pačiu metu jų buvo kiek daugiau nei 10 proc. Rekjaviko pietų apygardoje aktyvumas siekė kiek daugiau nei 14 proc., palyginti su kiek daugiau nei 11 proc. per 2024 metų balsavimą.

    Dar prieš pagrindinę balsavimo dieną išankstiniuose balsavimuose dalyvavo daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Tokie skaičiai paprastai laikomi signalu, kad visuomenė klausimą vertina kaip strategiškai svarbų ir tikisi aiškaus politinio mandato, nes sprendimas apimtų ne tik užsienio politiką, bet ir ekonomikos bei saugumo kryptį.

    Paskutinė prieš referendumą skelbta apklausa rodė minimalų persvaros pranašumą stovyklai, remiančiai derybų atnaujinimą: už tai ketino balsuoti 50,4 proc., prieš buvo nusiteikę 49,6 proc. Tai reiškia, kad rezultatą gali nulemti keli tūkstančiai balsų ir tai, kuri pusė sėkmingiau mobilizuos svyruojančius rinkėjus.

    Kas būtų po teigiamo balsavimo

    Jei dauguma pasisakytų už, Islandija grįžtų prie stojimo proceso, kuris reikštų derybas su Europos Komisija dėl 35 politikos sričių. Jos apima ekonomikos reguliavimą, teisingumą, žmogaus teises, vidaus rinką, taip pat aplinkosaugą ir klimato politiką, kurioje ES pastaraisiais metais kelia vis griežtesnius tikslus.

    Viena jautriausių temų išliktų žuvininkystė, laikoma vienu svarbiausių Islandijos ekonomikos ramščių. Rekjavikas siekia išlaikyti išskirtinę kontrolę šioje srityje, o ankstesniais etapais būtent žvejybos kvotų ir prieigos klausimai buvo vieni didžiausių politinių barjerų kelyje į narystę.

    Argumentai už ir prieš

    ES šalininkai teigia, kad glaudesnė integracija suteiktų daugiau politinio svorio sprendžiant tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, migracija ar energetinis saugumas. Jie taip pat pabrėžia valiutos stabilumo argumentą ir tvirtina, kad euras būtų atsparesnis svyravimams nei Islandijos krona.

    Priešininkai sako, kad dabartinis modelis esą jau suteikia daug integracijos privalumų, tačiau leidžia išlaikyti daugiau suvereniteto. Jie akcentuoja, kad šalis gali savarankiškiau derėtis dėl prekybos susitarimų, o stojimas, jų vertinimu, neišvengiamai reikštų kompromisus dėl vidaus politikos ir strateginių ekonomikos sektorių.

    „Manau, turėtume būti didesnės bendrijos dalis. Verta į tai rimtai pasižiūrėti“, – sakė 71 metų pensininkė Unnur Jokulsdottir.

    „Anksčiau man patiko Europos Sąjunga, kai tai buvo geras dalykas. Dabar ji tapo savotišku dideliu ekonominiu kalėjimu“, – sakė 53 metų žuvų prekybininkas Olafur Thorsson.

    Kodėl šis balsavimas svarbus Europai

    Islandija, kurioje gyvena kiek mažiau nei 400 000 žmonių, dėl stojimo į ES kreipėsi po 2009 metais šalį smarkiai sukrėtusios finansų krizės. Derybos vėliau buvo sustabdytos 2013 metais, kai į valdžią atėjo euroskeptiškesnė politinė dauguma, o nuo tada klausimas periodiškai grįždavo į viešą darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Europoje pasikeitęs saugumo kontekstas, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, iš naujo iškėlė mažų valstybių atsparumo ir partnerystės klausimus. Islandija neturi savo kariuomenės, o gynyba remiasi NATO ir 1951 metais sudarytu dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, todėl visuomenės diskusijoje dažnai susipina ekonominiai ir saugumo argumentai.

    Referendumo rezultatą atidžiai stebi ir ES, nes ji seniai nėra priėmusi naujos turtingos valstybės, kuri potencialiai būtų grynoji įmokų į bendrą biudžetą mokėtoja. Balsavimas Islandijoje gali tapti svarbiu signalu tiek apie ES plėtros perspektyvas, tiek apie tai, kaip keičiasi visuomenių požiūris į integraciją geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

  • Islandija sprendžia dėl derybų su ES atnaujinimo: referendume visuomenė balansuoja per plauką

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuriame rinkėjai sprendžia, ar reikėtų atnaujinti derybas su Europos Sąjunga dėl šalies narystės. Rinkimų komisijos duomenimis, aktyvumas turėtų būti didelis, o iš anksto balsavo apie 23 proc. rinkėjų.

    Iš viso balsuoti gali maždaug 180 000 žmonių, o apylinkės daugumoje vietų dirba iki vakaro. Tolimesnėse savivaldybėse balsavimo laikas trumpesnis, tačiau rezultatai turėtų paaiškėti tą pačią dieną.

    Referendumo eigą stebi tarptautiniai ir vietos stebėtojai, tarp jų – ESBO atstovai, nevyriausybinės iniciatyvos ir dalis Islandijos pilietinių organizacijų. Šalyje taip pat lankosi užsienio parlamentarai, stebintys, kaip užtikrinamas skaidrumas ir procedūrų laikymasis.

    Apklausos rodo labai mažą persvarą

    Islandijos visuomenė dėl santykių su ES išlieka aiškiai pasidalijusi, o naujausios apklausos rodo beveik lygias stovyklas. Viename pastaruoju metu skelbtame tyrime nedidelę persvarą turėjo derybų šalininkai, kitame – jau jų priešininkai, todėl galutinis rezultatas laikomas sunkiai prognozuojamu.

    Derybų atnaujinimo šalininkai argumentuoja, kad glaudesnė integracija galėtų prisidėti prie didesnio ekonominio stabilumo ir geresnių finansavimo sąlygų. Viešose diskusijose dažnai akcentuojamos palūkanų normos, infliacija ir vartotojų kainos, kurios mažoje, importui jautrioje ekonomikoje yra itin svarbios.

    Priešininkai akcentuoja suvereniteto ir pagrindinių sektorių interesus, ypač žemės ūkį ir žuvininkystę, kur kvotos bei reguliavimas yra jautriausi klausimai. Kritikai taip pat pabrėžia, kad Islandija jau dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, todėl dalį ES rinkos privalumų turi ir be narystės.

    Kas bus po referendumo?

    Jei dauguma pasisakys už derybų atnaujinimą, tai dar nereiškia automatinės narystės – galutinis sprendimas dėl stojimo būtų priimamas atskirame referendume, kai paaiškėtų konkrečios prisijungimo sąlygos. Tokia dviejų žingsnių schema laikoma būdu atskirti politinį mandatą deryboms nuo sprendimo dėl galutinio susitarimo.

    Jei rinkėjai deryboms nepritars, tikėtina, kad klausimas kuriam laikui bus nukeltas nuo politinės darbotvarkės. Vyriausybės atstovai viešai yra sakę, kad neigiamas rezultatas reikštų, jog iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos tema nebūtų keliama iš naujo.

    Islandija paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje buvo pateikusi 2009 metais, pasaulinės finansų krizės fone, tačiau procesas vėliau buvo sustabdytas. Dabartinis referendumas grąžina diskusiją į politinį centrą ir iš esmės atsako į klausimą, ar šalis pasirengusi vėl atverti ilgą ir sudėtingą derybų etapą.

  • Nicole Kidman parodė netikėtai natūralų įvaizdį: gerbėjai negalėjo atitraukti akių

    Nicole Kidman parodė netikėtai natūralų įvaizdį: gerbėjai negalėjo atitraukti akių

    Nicole Kidman socialiniuose tinkluose pasidalijo kadrais iš kelionės į Islandiją, o dėmesys šįkart nukrypo ne į prabangias sukneles ar raudonojo kilimo įvaizdžius. Gerbėjus labiausiai nustebino aktorės pasirinkimas pasirodyti su laisvai krintančiais, natūralesnės tekstūros plaukais.

    Pastaraisiais metais Kidman neretai matoma su itin šviesiais, kruopščiai suformuotais šukuosenų sprendimais, o įvairiuose projektuose ji eksperimentuoja skirtingais įvaizdžiais. Vis dėlto šįkart publiką pavergė būtent paprastumas ir mažiau „sustyguota“ estetika, kuri daugeliui priminė ankstesnius aktorės karjeros etapus.

    „Plaukai turi savaiminio jaunatviškumo, kai paliekame daugiau natūralaus judesio ir tekstūros“, – sakė Londone dirbantis kirpėjas Ricky Walters, komentuodamas natūralių plaukų tendenciją.

    Anot eksperto, pernelyg intensyvi kasdienė stilizacija, ypač dažnas tiesinimas ar formavimas karščiu, ilgainiui gali atsiliepti plaukų būklei. Dėl nuolatinės kaitros ir mechaninio poveikio sruogos praranda elastingumą, ima lūžinėti, atrodo blankesnės, o pats šukuosenos efektas tampa vis trumpalaikiškesnis.

    Grožio industrijoje jau kurį laiką ryškėja kryptis, skatinanti rinktis natūralesnius sprendimus ir labiau atsižvelgti į individualią plaukų struktūrą. Tai reiškia ne tik mažiau agresyvią stilizaciją, bet ir sąmoningesnę priežiūrą, kai prioritetas teikiamas drėkinimui, apsaugai nuo karščio ir galvos odos balansui.

    Kidman pavyzdys parodė, kad kartais labiausiai įsimena ne sudėtingiausias įvaizdis, o tas, kuris atrodo autentiškas ir patogus. Gerbėjų reakcijos socialiniuose tinkluose išryškino paprastą žinutę: natūralumas, ypač kai jis dera su žmogaus bruožais, gali tapti stipriausiu stiliaus akcentu.

  • Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Milijonai žmonių Europoje trečiadienį kelia akis į dangų tikėdamiesi pamatyti retą visišką Saulės užtemimą, kai diena trumpam virsta prieblanda. Reiškinys matomas ne visur, nes visiškos fazės juosta siaura, o daugelyje regionų fiksuojamas tik dalinis užtemimas.

    Pirmieji visiško užtemimo vaizdai laukiami atokioje Rusijos Arkties dalyje, vėliau Mėnulio šešėlis slinks per Grenlandiją ir Islandiją. Toliau jis pasieks Ispaniją, kur susidomėjimas didžiausias: čia užtemimo kelias kerta Pirėnų pusiasalį nuo Atlanto pakrantės iki Viduržemio jūros.

    Kodėl šis užtemimas išskirtinis?

    Paskutinį kartą žemyninė Europa visišką Saulės užtemimą matė prieš maždaug 20 metų, todėl šis įvykis daugeliui tampa kartos patirtimi. Ispanijoje visiškas Saulės užtemimas šimtmetį buvo itin retas reginys, o Reikjavikas tokio reiškinio nematė nuo 1433 metų.

    Visiško užtemimo fazė truks trumpai: kai kuriose Rusijos ir Grenlandijos vietose ji sieks mažiau nei dvi su puse minutės. Ispanijoje visiškas užtemimas prognozuojamas trumpesnis nei dvi minutės ir vyks prieš pat saulėlydį.

    Kur ir kada matysis geriausiai?

    Visiškas užtemimas numatomas tik keliuose taškuose, todėl keliautojai telkiasi į konkrečias vietas. Tarp minimų lokacijų yra Reikjavikas, taip pat keli Ispanijos miestai, įskaitant Leoną, Saragosą ir Valensiją, kur visiškos fazės laikas skirsis minutėmis.

    Didelei daliai Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šiaurinėms teritorijoms ir šiaurės vakarų Afrikai bus matoma dalinė fazė. Ji truks gerokai ilgiau, apie valandą ir 45 minutes, kai Mėnulis tik iš dalies dengs Saulę, sumažindamas šviesą.

    Mokslas, transliacijos ir saugumas

    Užtemimą planuoja tiesiogiai transliuoti NASA ir Europos kosmoso agentūra, o mokslininkams tai proga tyrinėti Saulės atmosferą ir išorinį vainiką. Tokios akimirkos padeda geriau suprasti Saulės vėją ir magnetinio lauko procesus, kurie veikia ir Žemės kosminius orus.

    Tuo pat metu specialistai primena, kad stebėti Saulę be tinkamos apsaugos pavojinga: paklausios specialios užtemimų stebėjimo priemonės. Net ir dalinio užtemimo metu į Saulę žiūrėti tiesiogiai nerekomenduojama.

    Didžiausias neapibrėžtumas – oras, nes užtemimų stebėtojų priešas yra debesys. Islandijos šiaurės vakarų regione prognozuojamas lietus galėtų sugadinti reginį, o Ispanijoje numatomi giedresni orai, nors kartu išlieka karščio ir miškų gaisrų rizika, kai temperatūra kai kur gali viršyti 35 laipsnius.

    Ispanijoje užtemimo turizmas jaučiamas ir ekonomikoje: valdžios skaičiavimais, papildomi daugiau nei 446 000 turistų gali atnešti apie 347 000 000 eurų naudą. Be to, astronomijos mėgėjai jau planuoja ir kitus reiškinius: 2027 metų rugpjūtį visiškas užtemimas turėtų kirsti pietų Ispaniją ir šiaurės Afriką, o 2028 metais Pirėnų pusiasalyje prognozuojamas žiedinis užtemimas.

  • Po 800 metų tylos prabudęs Islandijos ugnikalnis atskleidė, kas sukelia įspūdingas lavos fontanų erupcijas

    Po 800 metų tylos prabudęs Islandijos ugnikalnis atskleidė, kas sukelia įspūdingas lavos fontanų erupcijas

    Mokslininkams pavyko paaiškinti, kodėl kai kurių ugnikalnių erupcijos virsta įspūdingomis lavos fontanų serijomis, kai įkaitusios uolienos čiurkšlės šauna į šimtų metrų aukštį. Nors toks reiškinys fiksuojamas įvairiose pasaulio vietose, ilgą laiką nebuvo aišku, kas tiksliai lemia jo reguliarų ritmą.

    Atsakymų suteikė 2021 metų pavasarį Islandijoje prasidėjusi Fagradalsfjall erupcija, kai ugnikalnis netikėtai prabudo po maždaug 800 metų ramybės. Jis yra Reykjanes pusiasalyje, viename aktyviausių Islandijos geologinių regionų, kur pastaraisiais metais suintensyvėjo magmos judėjimas ir drebėjimų seka.

    Ši erupcija išsiskyrė palyginti ramiu pobūdžiu: nebuvo didelių sprogimų ar plataus masto pelenų debesų, todėl tyrėjai galėjo ilgai dirbti arti kraterio. Jau pirmosiomis savaitėmis dėmesį patraukė ne chaotiški protrūkiai, o pasikartojantys ciklai, kai kelias minutes matydavosi galingos lavos čiurkšlės, o po to veikla pastebimai aprimdavo.

    Norėdami suprasti šį ritmą, tyrėjai beveik nepertraukiamai matavo iš gelmių kylančių dujų sudėtį ir jos kitimą. Ypatingas dėmesys skirtas sieros dioksidui ir anglies dioksidui, nes jų santykis ir koncentracijų šuoliai padeda spręsti, kurioje vietoje ir kaip greitai magmoje atsiskiria dujos.

    Analizė parodė, kad svarbiausias vaidmuo tenka negiliai po paviršiumi esančiam nedideliam magmos telkiniui. Jame dujos palaipsniui kaupiasi, sudarydamos burbuliukų prisotintą sluoksnį, panašų į tirštą putą, o slėgiui didėjant ši struktūra tampa nestabili.

    Kai kritinis slėgis pasiekiamas, susikaupęs dujų sluoksnis staiga subliūkšta, o didžiulis dujų kiekis išsilaisvina beveik akimirksniu. Greitai besiplečiantys burbulai veikia tarsi stūmoklis, stumiantis magmą į viršų, ir būtent tada susiformuoja kelių minučių lavos fontanai, kol slėgis vėl nukrenta.

    Vėliau ciklas kartojasi, nes į telkinį nuolat priteka nauja magma su joje ištirpusiomis dujomis, o šios vėl atsiskiria ir kaupiasi. Tyrėjų teigimu, toks mechanizmas paaiškina, kodėl Fagradalsfjall erupcijos metu fontanai kartojosi stebėtinai reguliariai ištisas savaites.

    Šie rezultatai keičia požiūrį į tai, kur ieškoti pagrindinių lavos fontanų „variklių“. Iki šiol dažnai manyta, kad intensyvumą labiau lemia gilesni Žemės plutos procesai, tačiau nauji duomenys rodo, kad itin svarbios gali būti ir seklios magmos „kišenės“, kuriose slėgis bei dujų atsiskyrimas kinta greitai.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“, o jo išvados gali padėti tiksliau interpretuoti dujų matavimus kitų ugnikalnių metu. Praktikoje tai svarbu ne tik mokslui: geresnis mechanizmo supratimas prisideda prie tikslesnių aktyvumo prognozių, ypač regionuose, kur erupcijos gali paveikti infrastruktūrą ir aviaciją.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje numatytas referendumas, kuriame rinkėjai spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o sprendimas jas grąžinti į politinę darbotvarkę vėl skelia visuomenę.

    Islandija jau yra NATO narė, dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, bendrojoje rinkoje ir Šengeno erdvėje. Dėl to didelė dalis šalies teisės aktų yra suderinta su ES taisyklėmis, tačiau šalies atstovai nedalyvauja priimant sprendimus Briuselyje.

    Žvejyba ir žemės ūkis prieš ES

    Didžiausias euroskepticizmas tradiciškai siejamas su regionais ir sektoriais, kurie labiausiai priklauso nuo vietinių išteklių. Apklausose kai kuriose kaimiškose teritorijose nepritarimas narystei esą siekia iki 80 proc., o kampanijose akcentuojamos kvotų ir konkurencijos baimės.

    Žemdirbiai įspėja, kad atvėrus rinką gali išaugti pigesnių maisto produktų importas, su kuriuo vietos ūkiai nepajėgtų varžytis. Panašiai argumentuoja ir žvejybos sektorius, kuriam ypač jautri kvotų politika ir nuosavybės struktūros pokyčių rizika.

    „Jeigu prarasime savo rinką, nemanau, kad jokios subsidijos galėtų tai kompensuoti“, – sakė ūkininkas Stefánas Geirssonas, kalbėdamas apie galimą spaudimą vietos gamintojams.

    Euro argumentas ir palūkanų našta

    ES šalininkai pagrindiniu koziriu laiko ekonominį stabilumą. Islandijos krona istoriškai buvo jautri staigiems nuvertėjimams, o tai smarkiai paveikdavo infliaciją ir gyventojų perkamąją galią, ypač kai brangsta importas.

    Proeuropietiškos stovyklos atstovai pabrėžia, kad įsivedus eurą bei prisijungus prie ES taisyklių ir institucijų, galėtų mažėti skolinimosi kaina. Tai ypač aktualu būstų paskoloms, nes didesnės palūkanos reiškia didesnes mėnesines įmokas ir lėtesnį būsto įperkamumo gerėjimą.

    „Metinis įnašas į ES galėtų siekti apie 60–90 mln. eurų, tačiau vien mažesnės palūkanos namų ūkiams galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų per metus“, – sakė Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Pawełas Bartoszekas.

    Saugumo fonas ir įtaka sprendimams

    Diskusiją pakursto ir geopolitinė aplinka: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei išaugusios kibernetinės grėsmės Šiaurės Atlanto regione. Dalis ekspertų ir politikų teigia, kad mažai valstybei svarbu stiprinti partnerystes ir turėti daugiau instrumentų kritinei infrastruktūrai apsaugoti.

    ES šalininkai taip pat pabrėžia vadinamąjį demokratinio deficito argumentą: Islandija taiko daug ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balso, kai jos formuojamos. Skeptikai atsako, kad dabartinis modelis leidžia naudotis ekonominiais privalumais nepaukojant svarbių sektorių kontrolės.

    Referendumas taps testu, ar visuomenė pasirengusi grįžti prie narystės klausimo iš esmės. Nors balsavimas spręs tik dėl derybų atnaujinimo, jo rezultatas nubrėš politinę kryptį metams į priekį ir parodys, kiek giliai Islandijoje įsišaknijusios abejonės dėl ES.

  • 2026 metų kelionių tendencijos Europoje: sparčiausiai kyla Čekija, Islandija ir Ispanija

    2026 metų kelionių tendencijos Europoje: sparčiausiai kyla Čekija, Islandija ir Ispanija

    Nauji „Amadeus Travel Intelligence“ ir UN Tourism duomenys rodo, kad Europos turizmo rinka 2026 metais išlieka stabili, nors kelionių kainas vis dar kelia brangūs aviaciniai degalai ir bendra infliacija. Ataskaitoje „Travel Insights 2026: Focus on Europe“ pabrėžiama, kad žemynas išlaiko lyderio pozicijas pasauliniame turizme.

    Palyginus 2025 metų gegužę–2026 metų balandį su ankstesniais 12 mėnesių, keleivių srautai Europoje augo 2,3 proc., o viešbučių užimtumas padidėjo 2 proc. Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį Europoje užfiksuota daugiau kaip 130 mln. tarptautinių turistų atvykimų, tai yra 4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Kur europiečiai planuoja keliauti?

    Ataskaita prognozuoja, kad 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu oro transportu keliaujančių keleivių apimtys ir suplanuotų vietų lėktuvuose skaičius pasieks kiek daugiau nei 160 mln. Didžiausią paklausą generuojančiomis rinkomis įvardijamos JAV, Ispanija ir Vokietija.

    Tarp sparčiausiai augančių keliautojų srautų išsiskiria Japonija, Danija ir Egiptas: metinis augimas siekė atitinkamai 19 proc., 11 proc. ir 8 proc. Japonijos rinka išsiskiria tuo, kad paieškų susidomėjimas šuoliu kilo 62 proc., o tai virto 19 proc. didesniu užsakymų skaičiumi.

    Populiariausios kryptys 2026 metais

    Pagal paieškas ir užsakymus Ispanija išlieka ryški lydere, tačiau didžiausią proveržį rodo Čekija. Ji tapo sparčiausiai augančia užsakoma kryptimi tarp pagrindinių Europos rinkų, o metinis augimas siekė 18 proc., Islandija fiksavo 11 proc. augimą.

    Čekijai palankios ir apgyvendinimo tendencijos: po metų pradžios nuosmukio viešbučių užimtumas vėliau pakilo iki daugiau kaip 60 proc. Tyrėjai tai sieja su augančia paklausa trumpoms, kultūrinėms miesto kelionėms ir gamtos patirtims Šiaurės bei Vidurio Europoje.

    Tuo pat metu interneto paieškose ryškiai iššoko Uzbekistano ir Tadžikistano kryptys, kur susidomėjimas kilo 64 proc. Didesnį paieškų augimą taip pat fiksavo Šveicarija ir Švedija po 36 proc., Danija 34 proc., Airija 33 proc., Belgija 32 proc. ir Norvegija 31 proc.

    Skrydžių plėtra ir užsakymų laikas

    Pietų ir Viduržemio jūros Europos regionui 2026 metų liepą ir rugpjūtį prognozuojamas pikas, artėjantis prie 70 mln. keleivių ir suplanuotų vietų lėktuvuose. Būtent šiame regione oro susisiekimas plečiasi sparčiausiai: per metus pradėta apie 1 100 naujų skrydžių maršrutų.

    Daugiausia naujų jungčių atsirado iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, o tarp besiformuojančių krypčių minimos naujos jungtys tarp Slovakijos ir Ispanijos, Etiopijos ir Portugalijos, taip pat Kinijos ir Graikijos. Tai rodo, kad oro bendrovės aktyviai perskirsto pasiūlą pagal paklausos židinius.

    Užsakymų elgsena išlieka dvilypė: daugiau nei pusė kelionių į Pietų ir Viduržemio regioną perkamos bent prieš mėnesį, o didžiausia dalis tenka 61–180 dienų laikotarpiui. Vis dėlto reikšminga išlieka ir paskutinės minutės paklausa, nes apie 29 proc. kelionių užsakoma likus 1–14 dienų iki išvykimo.

    Kas labiausiai „stumia“ paklausą?

    Ataskaita pažymi, kad didžiausią kelionių paklausos dalį Europoje sudaro 46–65 metų keliautojai, jie siekia apie 30 proc. visos paklausos. Kai kuriose didmiesčių kryptyse, tokiose kaip Londonas, Paryžius ar Madridas, ši dalis dar kiek didesnė.

    „Ši brandesnė, daugiau išleidžianti auditorija ypač dera su premium patirtimis ir kultūriniais pasiūlymais, o jaunesnės grupės išlaiko reikšmingą dalį, palaikančią daugiakartį keliautojų mišinį“, – teigiama ataskaitoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad rinkoje vis aiškiau matyti poreikis išskirtinėms patirtims ir sezoniškumo balansui, todėl dalis keliautojų renkasi ne tradicinius turistinius centrus, o augančias kryptis Šiaurės ir Vidurio Europoje. Tai padeda paaiškinti, kodėl 2026 metais vis dažniau minimos Čekija ir Islandija, nors masinis turizmas Ispanijoje išlieka stiprus.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES atnaujinimo: referendumas svarbus ir dešimtims tūkstančių lenkų

    Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas referendume, kuriuo šalies gyventojų bus klausiama, ar reikėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pagrindinis balsavimas Islandijoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje numatytas rugpjūčio 29 dieną.

    Teisę balsuoti turės apie 268 000 rinkėjų iš maždaug 404 000 šalies gyventojų. Oficialiais duomenimis, užsienyje gyvena kiek daugiau nei 50 000 islandų, todėl balsavimo organizavimas apima ir užsienyje esančias apylinkes.

    Vienas klausimas, didelės pasekmės

    Referendumo biuletenyje bus pateiktas vienas klausimas: ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Tai nėra automatinis sprendimas įstoti, tačiau jis nubrėžtų politinę kryptį ir suteiktų mandatą grįžti prie anksčiau sustabdytų procesų.

    Islandija paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais ir pradėjo derybas, tačiau vėliau procesas įstrigo ir 2015 metais buvo formaliai nutrauktas. Tuomet daugiausia nesutarimų kėlė žvejybos klausimai, susiję su prieiga prie žuvų išteklių Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kai kurie vidaus rinkos reguliavimo aspektai.

    Nors Islandija nėra ES narė, ji jau dabar yra glaudžiai integruota į europines struktūras: kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno erdvės dalis. Tai reiškia laisvesnį žmonių judėjimą ir plačią prieigą prie bendrosios rinkos taisyklių, tačiau be balso teisės priimant ES sprendimus.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos piliečiams

    Islandijoje lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą: šalyje gyvena apie 30 000 Lenkijos piliečių ar lenkų kilmės gyventojų. Tuo pat metu užsieniečiai sudaro apie 36 proc. Islandijos populiacijos, todėl bet kokie pokyčiai ES kryptimi turi ir aiškų socialinį bei darbo rinkos atspalvį.

    Viešojoje erdvėje diskusijas dėl saugumo ir geopolitikos papildomai pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandijos strateginę reikšmę, o kai kuriose interpretacijose buvo minima ir Islandija kaip svarbus Atlanto regiono taškas. Šiame kontekste narystės ES tema daliai rinkėjų vėl tapo aktuali kaip platesnio saugumo ir tarptautinių garantijų klausimas.

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė yra beveik perpus: birželio pabaigoje „Gallup“ duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė už derybų atnaujinimą, o 48 proc. buvo prieš. Tai reiškia, kad galutinį rezultatą gali nulemti rinkėjų aktyvumas ir dar neapsisprendusiųjų dalis.