Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas referendume, kuriuo šalies gyventojų bus klausiama, ar reikėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pagrindinis balsavimas Islandijoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje numatytas rugpjūčio 29 dieną.
Teisę balsuoti turės apie 268 000 rinkėjų iš maždaug 404 000 šalies gyventojų. Oficialiais duomenimis, užsienyje gyvena kiek daugiau nei 50 000 islandų, todėl balsavimo organizavimas apima ir užsienyje esančias apylinkes.
Vienas klausimas, didelės pasekmės
Referendumo biuletenyje bus pateiktas vienas klausimas: ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Tai nėra automatinis sprendimas įstoti, tačiau jis nubrėžtų politinę kryptį ir suteiktų mandatą grįžti prie anksčiau sustabdytų procesų.
Islandija paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais ir pradėjo derybas, tačiau vėliau procesas įstrigo ir 2015 metais buvo formaliai nutrauktas. Tuomet daugiausia nesutarimų kėlė žvejybos klausimai, susiję su prieiga prie žuvų išteklių Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kai kurie vidaus rinkos reguliavimo aspektai.
Nors Islandija nėra ES narė, ji jau dabar yra glaudžiai integruota į europines struktūras: kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno erdvės dalis. Tai reiškia laisvesnį žmonių judėjimą ir plačią prieigą prie bendrosios rinkos taisyklių, tačiau be balso teisės priimant ES sprendimus.
Kodėl tai svarbu Lenkijos piliečiams
Islandijoje lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą: šalyje gyvena apie 30 000 Lenkijos piliečių ar lenkų kilmės gyventojų. Tuo pat metu užsieniečiai sudaro apie 36 proc. Islandijos populiacijos, todėl bet kokie pokyčiai ES kryptimi turi ir aiškų socialinį bei darbo rinkos atspalvį.
Viešojoje erdvėje diskusijas dėl saugumo ir geopolitikos papildomai pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandijos strateginę reikšmę, o kai kuriose interpretacijose buvo minima ir Islandija kaip svarbus Atlanto regiono taškas. Šiame kontekste narystės ES tema daliai rinkėjų vėl tapo aktuali kaip platesnio saugumo ir tarptautinių garantijų klausimas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė yra beveik perpus: birželio pabaigoje „Gallup“ duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė už derybų atnaujinimą, o 48 proc. buvo prieš. Tai reiškia, kad galutinį rezultatą gali nulemti rinkėjų aktyvumas ir dar neapsisprendusiųjų dalis.
Leave a Reply