CP v2

Tag: Ispanija

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Išpuolis Isla Kristinoje

    Ispanijos pietuose, Huelvos provincijos Isla Kristinos mieste, sekmadienio vakarą įvykdytas šaudymo išpuolis nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes. Dar vienas asmuo patyrė kritinius sužalojimus ir gydomas ligoninėje.

    Vietos žiniasklaidos duomenimis, šaulys į Rocío rajone esantį šeimos namą atvyko motociklu, atidengė ugnį į viduje buvusius žmones ir pasišalino. Įvykio vietoje liko trijų aukų kūnai.

    Tarp aukų – nėščioji ir vaikas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų yra nėščia moteris, vienas jos vaikų ir moters motina. Ketvirtasis sužeistasis, kurio būklė vertinama kaip labai sunki, buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą.

    Policija detaliai neatskleidžia aukų ir sužeistojo tapatybių, kol informuojami artimieji ir tęsiami procesiniai veiksmai. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad situacija rajone išlieka įtempta.

    Galimas keršto motyvas

    Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neatmeta, kad tai gali būti kerštas tarp dviejų šeimų, kurio ištakos siejamos su ankstesniu nužudymu Huelvos mieste. Skelbiama, kad konfliktas galėjo paaštrėti po incidento Torrejón rajone, įvykusio dar rugsėjį.

    Pasak vietos pranešimų, savaitgalio išpuolio aukos galimai buvo artimi giminaičiai asmens, įtariamo tuo ankstesniu nužudymu. Nuo tada esą fiksuota ir daugiau smurto epizodų, įskaitant ankstesnį šaudymą toje pačioje Isla Kristinos teritorijoje.

    Teritorijoje dirba Civilinė gvardija ir vietos policija, vykdoma paieškos operacija, stiprinamas patruliavimas. Įtariamasis šaulys kol kas nesulaikytas, o tyrėjai renka vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.

  • Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Vairuotojams Ispanijoje įvestas ryškus kelio ženklinimo sprendimas – vadinamoji raudona linija – tampa nauju būdu kovoti su pavojingu lenkimu. Ji atsirado A-355 kelyje, jungiančiame Cartama ir Marbellą, kur eismo intensyvumas per kelerius metus išaugo nuo planuotų 7 000 iki maždaug 20 000 automobilių per parą.

    Didžiausia problema šiame ruože – didelė sunkiasvorių transporto priemonių dalis. Lengvųjų automobilių vairuotojai, siekdami sutaupyti laiko, dažnai bando lenkti ten, kur matomumas ir kelio profilis tam netinkami, o tai didina frontalinio susidūrimo riziką.

    Įprasta ištisinė linija, nors ir aiškiai nurodanti draudimą kirsti važiuojamosios dalies ašį, vietos institucijų vertinimu nebuvo pakankamai veiksminga. Todėl maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coin gyvenviete papildomai pažymėta stora raudona linija, skirta iš karto patraukti akį ir sustiprinti įspėjimo efektą.

    Raudona spalva keliuose dažnai siejama su pavojumi ir draudimu, todėl veikia ir psichologiškai – vairuotojui iš anksto signalizuoja, kad konkreti vieta yra avaringa. Tokios priemonės tikslas paprastas: sumažinti spontaniškų ir agresyvių lenkimo manevrų skaičių, kai rizika didžiausia.

    Ši priemonė nėra vienintelė. Vietos valdžia taip pat planuoja švieslentes, kurios realiu laiku rodys artėjančių automobilių greitį ir primins galiojantį ribojimą, o avaringiausiose vietose svarstoma diegti ir greičio kontrolės įrenginius.

    Skirtumas atsiskleidžia ir baudose. Ispanijoje raudonos linijos nepaisymas prilyginamas pavojingam važiavimui per ištisinę liniją ir gali kainuoti apie 400 eurų baudą bei 4 baudos taškus – tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei įprasta bauda už dvigubos ištisinės linijos nepaisymą Lenkijoje.

    Lietuvoje verta prisiminti svarbų niuansą: ištisinė linija pati savaime „neuždraudžia lenkti“, tačiau draudžia ją kirsti, todėl lenkimas leidžiamas tik tada, kai manevrą įmanoma atlikti nepervažiuojant linijos. Lenkimą tiesiogiai draudžia kelio ženklas B-25, kuris dažnai taikomas kartu su griežtesniu ženklinimu pavojinguose ruožuose.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ skelbia pasiekęs simbolinę ribą: „Monzo Business“ paslauga perkopė 1 000 000 verslo klientų. Įmonės atstovai tvirtina, kad tai pirmas JK skaitmeninis bankas, pasiekęs tokį mastą, o vienas iš šešių šalies verslų turi sąskaitą „Monzo“.

    „Monzo Business“ generalinis vadovas Jordanas Shwide pabrėžia, kad naujoji „Monzo“ vadovė Diana Layfield aktyviai palaiko verslo bankininkystės kryptį. Pasak jo, komanda šį pasiekimą pažymėjo peržiūrėdama vaizdo įrašą su verslo klientų atsiliepimais, kurie, jo teigimu, geriausiai parodo produkto vertę kasdienėms įmonėms.

    „Tai labai sutampa su mūsų misija padėti pinigams veikti visiems. Diana yra didelė šios krypties rėmėja“, – sakė Jordanas Shwide.

    Konkurencinėje JK „fintech“ rinkoje „Monzo“ augimą ypač išryškina palyginimas su kitais žaidėjais: „Revolut“ ir „Starling“ viešai minimi kaip turintys maždaug 800 000 ir 500 000 verslo klientų. „Monzo“ teigia turinti daugiau nei 16 000 000 klientų bendrai, apimančių tiek mažmeninę, tiek verslo bankininkystę.

    „Monzo Business“ startavo 2020 metais, kai JK Konkurencijos ir rinkų institucija buvo atkreipusi dėmesį, kad didieji bankai nepakankamai aktyviai konkuruoja dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Šis segmentas JK sudaro daugiau nei 99 proc. visų maždaug 5 700 000 verslų, todėl net ir nedidelis rinkos dalies pokytis gali virsti dideliais klientų skaičiais.

    Paslauga siūlo kelis planus: nemokamą bazinį ir du mokamus. „Monzo Pro“ kaina siekia apie 10 eurų per mėnesį, o „Monzo Team“ – apie 29 eurus per mėnesį; bankas detaliai neatskleidžia, kiek klientų naudojasi kiekvienu planu.

    Finansiniu požiūriu „Monzo“ nurodo, kad verslo bankininkystė tampa vis reikšmingesnė: 2026 metų metinėje ataskaitoje „Monzo Business“ priskiriama 14 proc. bendrų pajamų. Bendra 2026 metų pajamų suma siekė apie 1 980 000 000 eurų, kai prieš metus verslo krypties dalis buvo 12 proc.

    „Monzo“ teigimu, vien 2026 metais prie verslo pasiūlymo prisijungė 280 000 naujų klientų, o 47 proc. mėnesio aktyvių verslo klientų sudarė mokantys prenumeratoriai. Tokia struktūra bankui svarbi, nes verslo pajamos paprastai remiasi ne tik kortelių mokesčiais ar palūkanomis, bet ir prenumeratos modeliu, kuris padeda stabilizuoti pinigų srautus.

    Augimą įmonė sieja su rekomendacijomis ir startuolių ekosistema: dalis naujų registracijų, pasak „Monzo“, ateina iš verslo savininkų rekomendacijų kitiems verslo savininkams. Tačiau bankas pabrėžia, kad kaip ir mažmeninėje bankininkystėje, įmonės dažnai turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, todėl „pagrindinio banko“ statusą išmatuoti sudėtinga.

    Tarptautinės plėtros kontekste „Monzo Business“ po starto Airijoje ruošiasi startui Ispanijoje. Įmonės atstovai teigia, kad kiekviena rinka turi savitas taisykles ir klientų įpročius, tačiau kartojasi bendri verslo poreikiai: greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, aiškus pinigų srautų valdymas ir paprastesnė atitiktis reikalavimams.

    Nors kai kurie tradiciniai bankai kuria atskirus skaitmeninius prekių ženklus, „Monzo“ kol kas išlaiko vieną identitetą, tik šiek tiek atskirdama verslo paslaugos vizualinį stilių. Artimiausi įmonės prioritetai – pasiūlymo „nušlifavimas“ Ispanijoje ir produkto plėtra, stiprinant funkcijas, kurios aktualiausios augančioms įmonėms.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.

  • Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Europos Komisija į Ispanijai priklausantį anklavą Ceutą nusiuntė migracijos ekspertų komandą, kuri vietoje vertina situaciją ir poreikius. Misija surengta po liepos pabaigoje fiksuoto masinio atvykimo iš Maroko, sukėlusio humanitarinę ir politinę krizę.

    Skaičiuojama, kad per dvi liepos pabaigos dienas į Ceutą, kurioje gyvena apie 83 000 žmonių, pateko iki 80 000 migrantų, daliai jų jūrą bandant įveikti plaukte. Žiniasklaidoje ir pareigūnų vertinimuose minimi ir žuvusiųjų atvejai, o gelbėjimo bei sveikatos paslaugoms teko išskirtinis krūvis.

    Ispanijos Vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką, o su Rabatu palaikomas bendradarbiavimas dėl grąžinimų. Vis dėlto pats incidentas išryškino įtampas Europos Sąjungoje, kur valstybės skirtingai vertina, kaip reaguoti į staigius migracijos šuolius ir kaip paskirstyti atsakomybę.

    Bruselis: svarbiausia ne data

    Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad ES tikslas nėra ruoštis vienai konkrečiai dienai, o nuosekliai stiprinti išorės sienos apsaugą ir grąžinimų mechanizmus visus metus. Pasak jų, ekspertų komanda turi padėti tiksliau nustatyti, kokios paramos vietoje labiausiai reikia Ispanijos institucijoms.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą dar vieną koordinuotą bandymą patekti į Ceutą naktį iš rugpjūčio 14 į rugpjūčio 15 dieną. Minima, kad raginimai gali plisti socialiniuose tinkluose, o tai kelia papildomų iššūkių tiek prevencijai, tiek informacijos patikimumui.

    „Mums tai ne apie konkrečią datą. Tai apie sienų stiprinimą ir grąžinimų užtikrinimą kiekvieną metų dieną“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

    Stiprinamos priemonės ir skaitmeninė kontrolė

    Maroko vidaus reikalų institucijos pranešė didinančios saugumą prie Ceutos ir Meliljos, kito Ispanijos anklavo šiaurinėje Maroko pakrantėje. Ispanijos Civilinė gvardija taip pat ėmėsi papildomų priemonių jūroje, siekdama apsunkinti masinių kirtimų galimybę.

    Pastarosiomis savaitėmis vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeninei migracijos krizės dimensijai, kai raginimai keliauti ar klaidinanti informacija gali greitai išplisti platformose. Europos Komisija patvirtino, kad palaiko intensyvų dialogą su didžiosiomis socialinių tinklų bendrovėmis ir vertina priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į koordinuotas kampanijas.

    Pranešta, kad tokios platformos kaip „Meta“ ir „TikTok“ aktyvavo krizių valdymo protokolus ir stiprina bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Komisija teigia, kad toks modelis turėtų padėti tiksliau identifikuoti turinį, kuris kursto pavojingus veiksmus ar sąmoningai klaidina, nors galutinė atsakomybė už saugumą išlieka nacionalinių institucijų rankose.

    Kas toliau laukia Ceutos?

    Ceutos krizė priminė, kaip staigūs geopolitiniai ar socialiniai signalai gali per trumpą laiką sukelti didžiulį spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia poreikį turėti parengtus priėmimo, apgyvendinimo, medicinos ir nepilnamečių apsaugos scenarijus, net jei realus srautas kinta.

    ES institucijos akcentuoja, kad vien sienų kontrolės priemonių nepakanka ir būtina derinti kelias kryptis: bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, stiprinti teisėtus migracijos kelius, efektyvinti prieglobsčio procedūras ir mažinti dezinformacijos poveikį internete. Ceutoje dirbsiantys ekspertai turėtų pateikti vertinimą, kaip šie elementai gali būti geriau sujungti į vieną veiksmų planą.

  • Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Milijonai žmonių Europoje trečiadienį kelia akis į dangų tikėdamiesi pamatyti retą visišką Saulės užtemimą, kai diena trumpam virsta prieblanda. Reiškinys matomas ne visur, nes visiškos fazės juosta siaura, o daugelyje regionų fiksuojamas tik dalinis užtemimas.

    Pirmieji visiško užtemimo vaizdai laukiami atokioje Rusijos Arkties dalyje, vėliau Mėnulio šešėlis slinks per Grenlandiją ir Islandiją. Toliau jis pasieks Ispaniją, kur susidomėjimas didžiausias: čia užtemimo kelias kerta Pirėnų pusiasalį nuo Atlanto pakrantės iki Viduržemio jūros.

    Kodėl šis užtemimas išskirtinis?

    Paskutinį kartą žemyninė Europa visišką Saulės užtemimą matė prieš maždaug 20 metų, todėl šis įvykis daugeliui tampa kartos patirtimi. Ispanijoje visiškas Saulės užtemimas šimtmetį buvo itin retas reginys, o Reikjavikas tokio reiškinio nematė nuo 1433 metų.

    Visiško užtemimo fazė truks trumpai: kai kuriose Rusijos ir Grenlandijos vietose ji sieks mažiau nei dvi su puse minutės. Ispanijoje visiškas užtemimas prognozuojamas trumpesnis nei dvi minutės ir vyks prieš pat saulėlydį.

    Kur ir kada matysis geriausiai?

    Visiškas užtemimas numatomas tik keliuose taškuose, todėl keliautojai telkiasi į konkrečias vietas. Tarp minimų lokacijų yra Reikjavikas, taip pat keli Ispanijos miestai, įskaitant Leoną, Saragosą ir Valensiją, kur visiškos fazės laikas skirsis minutėmis.

    Didelei daliai Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šiaurinėms teritorijoms ir šiaurės vakarų Afrikai bus matoma dalinė fazė. Ji truks gerokai ilgiau, apie valandą ir 45 minutes, kai Mėnulis tik iš dalies dengs Saulę, sumažindamas šviesą.

    Mokslas, transliacijos ir saugumas

    Užtemimą planuoja tiesiogiai transliuoti NASA ir Europos kosmoso agentūra, o mokslininkams tai proga tyrinėti Saulės atmosferą ir išorinį vainiką. Tokios akimirkos padeda geriau suprasti Saulės vėją ir magnetinio lauko procesus, kurie veikia ir Žemės kosminius orus.

    Tuo pat metu specialistai primena, kad stebėti Saulę be tinkamos apsaugos pavojinga: paklausios specialios užtemimų stebėjimo priemonės. Net ir dalinio užtemimo metu į Saulę žiūrėti tiesiogiai nerekomenduojama.

    Didžiausias neapibrėžtumas – oras, nes užtemimų stebėtojų priešas yra debesys. Islandijos šiaurės vakarų regione prognozuojamas lietus galėtų sugadinti reginį, o Ispanijoje numatomi giedresni orai, nors kartu išlieka karščio ir miškų gaisrų rizika, kai temperatūra kai kur gali viršyti 35 laipsnius.

    Ispanijoje užtemimo turizmas jaučiamas ir ekonomikoje: valdžios skaičiavimais, papildomi daugiau nei 446 000 turistų gali atnešti apie 347 000 000 eurų naudą. Be to, astronomijos mėgėjai jau planuoja ir kitus reiškinius: 2027 metų rugpjūtį visiškas užtemimas turėtų kirsti pietų Ispaniją ir šiaurės Afriką, o 2028 metais Pirėnų pusiasalyje prognozuojamas žiedinis užtemimas.