CP v2

Tag: Ispanija

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Kas keičiasi nuo spalio 1 dienos?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos Ispanijoje griežtinamos elektrinių paspirtukų taisyklės: jais galės važiuoti asmenys nuo 15 metų, o šaligatviai tokiam transportui iš esmės lieka draudžiami. Elektriniai paspirtukai priskiriami asmeninio judumo transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis siekia nuo 6 iki 25 kilometrų per valandą.

    Taikomi ir elgesio kelyje reikalavimai, artimi kitiems eismo dalyviams: galioja alkoholio ribojimai, draudžiama važiuojant naudotis telefonu, taip pat draudžiama važiuoti su ausinėmis. Miestai gali papildomai nustatyti, kokiose gatvėse ar maršrutuose paspirtukams leidžiama judėti, tačiau vietos tvarka negali leisti važiuoti šaligatviais.

    Techniniai reikalavimai ir pereinamieji laikotarpiai

    Ispanijoje nuo 2024 metų sausio 22 dienos parduodami elektriniai paspirtukai turi atitikti nacionalinės eismo priežiūros institucijos DGT techninius reikalavimus. Tokie paspirtukai privalo turėti atitikties sertifikatą ir gamyklinį identifikacinį žymėjimą, kad būtų aišku, ar transporto priemonė legaliai dalyvauja eisme.

    Senesniems modeliams, neturintiems reikalingo dokumento, numatytas pereinamasis laikotarpis. Be sertifikato jie galės teisėtai važiuoti tik iki 2027 metų sausio 22 dienos, o vėliau bus laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

    Dar viena naujovė numatyta nuo 2027 metų spalio 1 dienos: paspirtuko apšvietimas turės būti įjungtas nuolat, net ir esant geram matomumui. Tokia nuostata siejama su eismo sauga, nes paspirtukai yra mažesni ir dažniau prasčiau pastebimi vairuotojams.

    Kaip yra Lenkijoje ir ką verta prisiminti kitur?

    Lenkijoje elektriniu paspirtuku šaligatviu leidžiama važiuoti tik tam tikromis aplinkybėmis. Jeigu šalia yra dviračių takas ar dviračių juosta, privaloma rinktis būtent ją, o jeigu jų nėra, paprastai važiuojama važiuojamąja dalimi, kai joje nustatytas iki 30 kilometrų per valandą greitis.

    Važiuojant šaligatviu prioritetas visuomet teikiamas pėsčiajam: paspirtuko vairuotojas privalo sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo ėjimo tempui, elgtis itin atsargiai ir neversti žmonių trauktis. Esant didesniam pėsčiųjų srautui saugiausia sprendimą priimti paprastą: nulipti ir paspirtuką persivesti.

    Lenkijoje taip pat nustatytos amžiaus taisyklės: nuo 2026 metų kovo 3 dienos keliuose paspirtuku galės važiuoti asmenys nuo 13 metų, o 13–18 metų jaunuoliams reikės dviračio kortelės arba atitinkamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos. Vaikams iki 13 metų leidžiama važiuoti tik gyvenamojoje zonoje, prižiūrint suaugusiajam.

    Saugaus eismo principai išlieka panašūs daugelyje Europos šalių: draudžiama vežti keleivius, gyvūnus, tempti kitus objektus, važiuoti apsvaigus, o stovėjimas turi netrukdyti pėstiesiems. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas ir tvarkingas parkavimas, kad pėsčiųjų takas liktų praeinamas, ypač intensyvaus judėjimo vietose.

    Lenkijoje nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenims iki 16 metų nustatytas privalomas šalmas važiuojant elektriniu paspirtuku viešose erdvėse. Už važiavimą be šalmo numatyta bauda, kuri siekia apie 23 eurus, o vyresniems nei 16 metų privalomo reikalavimo nėra, nors specialistai ragina šalmą rinktis dėl dažnų traumų rizikų.

    Elektrinių paspirtukų avarijos dažnai baigiasi kritimu į priekį, nes maži ratai jautrūs borteliams, bėgiams ir kelio nelygumams. Dėl to daugėja diskusijų apie griežtesnį reguliavimą miestuose, ypač dėl važiavimo šaligatviais, greičio kontrolės ir matomumą gerinančių priemonių.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • Shakira po 8 metų grįžo į Ispaniją: 12 koncertų Madride pavertė miestą moterų jėgos festivaliu

    Shakira po 8 metų grįžo į Ispaniją: 12 koncertų Madride pavertė miestą moterų jėgos festivaliu

    Šou, kuris virto festivaliu

    Kolumbijos popžvaigždė Shakira po aštuonerių metų pertraukos sugrįžo į Ispaniją ne su vienu koncertu, o su išskirtine rezidencija Madride. Dvylika „Las Mujeres Ya No Lloran World Tour“ pasirodymų suplanuoti per keturis savaitgalius ir, organizatorių skaičiavimu, pritraukia daugiau nei 600 000 žiūrovų.

    Šis sugrįžimas suplanuotas kaip viso miesto įvykis, o ne įprastas arenos šou. Pietinėje Madrido dalyje gerbėjams įrengta laikina erdvė, kurioje vienu vakaru gali tilpti apie 55 000 žmonių.

    Aplink sceną sukurta atskira zona pavadinta Macondo Park, įkvėpta Gabrielio García Márquezo kūrybos pasaulio. Čia veikia maisto ir gėrimų erdvės, papildoma scena, parodos, vaikams pritaikytos veiklos, o atmosfera sąmoningai kuriama kaip lotyniškos kultūros šventė.

    Tokio formato rezidencijos Europoje pastaraisiais metais tampa vis svarbesne muzikos industrijos tendencija, kai vietoj intensyvaus gastrolių grafiko pasirenkama koncentruota serija dideliame mieste. Tai leidžia sumažinti logistikos kaštus ir sukurti didesnę papildomų patirčių bei prekybos ekosistemą.

    Kodėl būtent Madridas?

    Shakira pabrėžė, kad Madridą rinkosi dėl ryškios Lotynų Amerikos bendruomenės ir miesto gebėjimo kasdienybėje priimti lotynišką tapatybę. Čia lotynų muzika, šokiai ir kalba nėra niša, o natūrali miesto ritmo dalis.

    Vis dėlto kontekstas turi ir asmeninę, simbolinę pusę. Dainininkės biografijoje svarbi vieta tenka Barselonai, kur ji daugiau nei dešimtmetį gyveno su buvusiu partneriu Gerardu Piqué, augino vaikus ir iš kurios vėliau persikėlė į Majamį.

    Todėl vienintelė didžioji jos stotelė Europoje būtent Madride daug kam skamba kaip sąmoningas pasakojimas apie naują etapą. Istorinė Madrido ir Barselonos konkurencija, gerai pažįstama ir sporto pasauliui, čia persikelia į popkultūrą.

    Per pirmąjį pasirodymą Shakira į publiką kreipėsi paprastai, bet su aiškia potekste, jog sugrįžimas jai pačiai turi ypatingą svorį.

    „Labas vakaras, Madridas. Negaliu patikėti, kad esu čia“, – sakė Shakira.

    She-wolf energija ir karjeros retrospektyva

    Koncertas sudėliotas taip, kad per kelias minutes susitiktų skirtingos Shakiros eros: devintojo dešimtmečio pabaigos ir 1990-ųjų hitai, globalus lotynų pop proveržis ir naujausias etapas, kuriame asmeninės patirtys virsta popkultūros citatomis. Pradžioje pasirodo skaitmeninė Shakiros projekcija, o netrukus atlikėja realiai įžengia per minią link scenos.

    Publikos dinamika čia yra ne mažiau svarbi nei pati scenografija. Skamba tokios dainos kaip La tortura, Te felicito, TQG, Hips Don’t Lie ir Waka Waka, o minia, sudaryta iš skirtingų kartų ir tautybių, dainuoja beveik kiekvieną eilutę.

    Šou leitmotyvas aiškus: kritimas nereiškia, kad privalai likti ant žemės. Scenoje nuolat grįžtama prie vilkės metaforos, pabrėžiant bendrystę ir palaikymą, o auditorija į tai reaguoja kaip į bendrą manifestą.

    Vienas ryškiausių momentų – ekranuose pasirodanti rašytojos Isabel Allende citata apie moterų pažeidžiamumą po vieną ir stiprybę kartu. Ji čia veikia ne kaip dekoracija, o kaip raktas į visą vakaro nuotaiką.

    „Moterys po vieną yra pažeidžiamos, bet kartu esame nenugalimos“, – skelbiama citata, kurią koncertuose naudoja Shakiros komanda.

    Rezidencijos ekonomika: 600 000 bilietų

    Šalia emocinio pasakojimo matoma ir didelio masto verslo logika. Dvylika koncertų, šimtai tūkstančių parduotų bilietų ir specialiai šiai serijai pritaikyta infrastruktūra reiškia didelį srautą viešbučiams, maitinimo sektoriui, transportui bei miesto paslaugoms.

    Skelbiama, kad rezidencija gali sugeneruoti apie 150–200 milijonų eurų tiesioginių susijusių išlaidų Madride. Tokie skaičiai atspindi, kodėl didieji miestai vis dažniau konkuruoja dėl pasaulinio lygio atlikėjų rezidencijų: jos veikia kaip turizmo ir miesto prekės ženklo katalizatorius.

    Dar viena reikšminga detalė – vietoje įprasto turo po Europą sukuriamas traukos centras, į kurį keliauja gerbėjai. Tai keičia įprastą koncertų geografiją: ne atlikėjas keliauja pas publiką, o publika atvyksta pas atlikėją, o miestas tampa scena ir reklama pats sau.

    Shakiros pastarųjų metų frazė, tapusi šio etapo šūkiu, čia įgauna ir tiesioginę, ir simbolinę prasmę: asmeninis lūžis perdirbamas į pasakojimą apie kontrolę, laisvę ir finansinį savarankiškumą.

    „Moterys nebeverkia, moterys uždirba“, – skamba viena dažniausiai kartojamų vakaro eilučių.

    Finale Shakira grįžta prie kūrinio, kuris tapo vienu garsiausių jos karjeros vėlyvojo etapo hitų ir stipriausiai siejamas su viešai aptartu išsiskyrimu. Taip uždaromas ratas: iš skausmo gimusi popkultūros istorija Madride perrašoma kaip triumfas, o miestas keliems savaitgaliams tampa jos pasirinktų simbolių sostine.

    Rezidencija rodo, kaip šiuolaikinė popmuzika vis dažniau veikia ne vien per dainas, bet ir per dideles patirtis, kurios sujungia koncertą, miestą ir auditorijos savijautą į vieną naratyvą.

  • Granados urvai atskleidė neolito smurto pėdsakus: tyrimas įtaria kanibalizmą prieš 7 000 metų

    Granados urvai atskleidė neolito smurto pėdsakus: tyrimas įtaria kanibalizmą prieš 7 000 metų

    Kas rasta Granados urvuose

    Pietų Ispanijoje, netoli Granados, trijuose urvuose archeologai iš naujo įvertino beveik 1 000 žmogaus kaulų ir kaulų fragmentų. Tyrėjai teigia, kad dalis palaikų rodo sąmoningą kūnų ardymą, kuris kai kuriais atvejais gali būti siejamas su kanibalizmo epizodais neolito laikotarpiu.

    Analizuoti rinkiniai iš Malalmuerzo, Carigüela ir Majólicas urvų. Nauji radiokarbono datavimai leido tiksliau nustatyti, kada vyko skirtingi epizodai ir ar jie kartojosi, o ne buvo vienkartinis reiškinys.

    Kaip nustatomi tokie atvejai

    Mokslininkai vertino pjūvių žymes, kaulų lūžius ir dantų paliktus pėdsakus, matomus ir plika akimi, ir mikroskopu. Tokie požymiai archeologijoje laikomi svarbiais indikatoriais, padedančiais atskirti natūralų irimą, gyvūnų veiklą ar antrinį perlaidojimą nuo tyčinio kūno apdorojimo.

    Tyrime taikyta ir statistinė analizė bei mašininio mokymosi metodai, padedantys sisteminti žymių tipų pasikartojimą skirtinguose kauluose. Tyrėjai pabrėžia, kad vienas požymis nėra pakankamas, todėl vertinamas visas kontekstas: žymių pobūdis, jų vieta, radinių sluoksnis ir datavimas.

    Skirtingos trijų urvų istorijos

    Ryškiausias atvejis siejamas su Malalmuerzo urvu, kur, pasak tyrėjų, dalis palaikų gali rodyti kolektyvinio smurto epizodą, po kurio kūnai buvo vartoti maistui. Šis scenarijus datuojamas maždaug 5 000 metais prieš mūsų erą, tačiau pateikiamas kaip tikėtina interpretacija, o ne galutinis faktas.

    Carigüela urve, remiantis nauju datavimu, panašūs veiksmai galėjo kartotis per skirtingus neolito tarpsnius. Čia išskiriamas ir neįprastas kaukolių apdorojimas: dvi kaukolės, tyrėjų vertinimu, buvo modifikuotos taip, kad galėjo būti naudojamos kaip indai.

    Majólicas urve fiksuojamas vėlyvesnis epizodas, siejamas su maždaug 3 800 metais prieš mūsų erą. Šiuo atveju aiškių smurto požymių mažiau, o kai kurie kaulai buvo nusidažę raudonai, kas, pasak tyrėjų, gali sietis su ritualinėmis praktikomis ir pigmentų naudojimu.

    Ką tai keičia Europos neolito paveiksle

    Tyrėjų išvada – neolito kanibalizmas Iberijos pusiasalyje greičiausiai nebuvo izoliuotas reiškinys. Panašūs pėdsakai skirtinguose Europos regionuose rodo, kad tokios praktikos galėjo pasireikšti tam tikrais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis, o jų prasmė nebūtinai buvo vienoda.

    Archeologijoje vis dažniau pabrėžiama, kad iš pirmo žvilgsnio panašūs kaulų apdorojimo modeliai gali atspindėti skirtingas socialines realijas: nuo karo ir bauginimo iki sudėtingų laidojimo ar atminimo ritualų. Todėl svarbiausia tampa ne vien sensacinga interpretacija, o nuoseklus kelių įrodymų linijų sutapimas.

    „Priešistorinį kanibalizmą ilgą laiką buvo linkstama aiškinti kaip vienalytį reiškinį, tačiau panašūs pėdsakai gali slėpti skirtingas socialines situacijas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Antonio Rodríguez-Hidalgo.

    Dar vienas šio darbo akcentas – seniau iškastų rinkinių vertė. Tyrėjai parodė, kad šiandieninės datavimo ir mikroskopinės analizės priemonės gali iš esmės pakeisti senų radinių interpretaciją, net jei jie muziejuose saugomi dešimtmečius.

  • Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Ką skelbia „Amnesty International“

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi migrantų sumušimų, žeminimo, rasinio profiliavimo ir galimų neteisėtų išsiuntimų atvejų Ispanijos Seutos anklave. Organizacija teigia surinkusi liudijimų, kuriuose minimi veiksmai gali prilygti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui.

    Tyrimas, pasak „Amnesty International“, buvo atliktas rugsėjo 10–15 dienomis, o jo metu apklausta daugiau nei 65 žmonės. Organizacija nurodo surinkusi 22 tiesioginius liudijimus, kuriuose dėl smurto kaltinami Ispanijos ginkluotųjų pajėgų kariai.

    Viename iš aprašytų atvejų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis migrantas teigė buvęs nustumtas nuo didesnio nei 6 metrų aukščio ir patyręs rimtų sužalojimų. Pasak jo, jam esą nebuvo atliktas net rentgeno tyrimas, o suteikta tik skubi tvarsliava.

    „Amnesty International“ taip pat mini liudijimus apie smūgius lazdomis ir batais, galvos sužalojimus, žmonių surišimą plastikiniais dirželiais ir grasinimus, reikalaujant kuo greičiau palikti Seutą. Organizacijos vertinimu, pasakojimuose kartojasi panašus veikimo modelis.

    Ispanijos reakcija ir tyrimas

    Po ataskaitos paskelbimo Ispanijos Gynybos ministerija informavo, kad medžiaga perduodama prokuratūrai ir budinčiam teismui Seutoje. Taip pat nurodyta, jog bus siekiama nustatyti galimą individualią atsakomybę, jei pažeidimai pasitvirtintų.

    „Operacijų vadovybei pavesta ištirti ir nustatyti galimą individualią atsakomybę, siekiant apginti ginkluotųjų pajėgų profesinį elgesį ir reputaciją“, – teigiama Gynybos ministerijos komentare.

    Žmogaus teisių organizacija ragina atlikti skubų, nepriklausomą ir išsamų tyrimą, o galimai prisidėjusius asmenis laikinai nušalinti nuo pareigų, kol bus išaiškintos aplinkybės. Kartu pabrėžiama, kad net ir įtemptoje pasienio situacijoje valstybės pareigūnams galioja nacionaliniai ir tarptautiniai žmogaus teisių įsipareigojimai.

    Seuta kaip migracijos spaudimo taškas

    Seuta yra vienas jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos taškų Šiaurės Afrikoje, todėl čia nuolat susiduriama su bandymais patekti į ES sausuma. Tokiose teritorijose itin svarbus aiškus atskyrimas tarp sienos apsaugos priemonių ir elgesio, kuris gali peržengti teisėtumo ribas.

    „Amnesty International“ taip pat kelia klausimus dėl galimų pagreitintų, be procedūrų vykdytų išsiuntimų per Tarajalio tvorą atgal į Maroką. Organizacija teigia turinti liudijimų ir vaizdo medžiagos, leidžiančios įtarti naktines operacijas, kurių metu prieš migrantus galėjo būti naudojamas fizinis smurtas ir dirginančios priemonės.

    Ataskaitoje išskiriamos ir su prieglobsčio teise susijusios problemos, kai dalies žmonių, atvykusių iš konfliktų zonų, procedūros, kaip teigiama, ilgą laiką nepradedamos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepilnamečių ir šeimų pažeidžiamumą, kai dalis jų, organizacijos vertinimu, lieka be pakankamos pagalbos ir informacijos.

    Situacija Seutoje artimiausiu metu priklausys nuo teisėsaugos sprendimų ir to, ar tyrimai pateiks aiškius atsakymus dėl kariškių veiksmų teisėtumo. Bet kokiu atveju šis atvejis vėl iškelia klausimą, kaip ES pasienio taškuose suderinti saugumą, migracijos valdymą ir žmogaus teisių apsaugą.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Startas Madride ir finalas

    Kolumbiečių dainininkė Shakira penktadienio vakarą Madride pradeda 12 koncertų seriją, kuria užbaigs savo pasaulinį turą. Tai pirmieji jos pasirodymai Ispanijoje nuo 2018 metų, todėl miestas tikisi išskirtinai didelio žiūrovų srauto.

    Koncertai vyks laikinoje, pietinėje Madrido dalyje įrengtoje erdvėje, talpinančioje apie 50 000 žmonių. Organizatoriai nurodo, kad pasirodymai suplanuoti iki spalio 11 dienos, o papildomų datų Europoje kol kas neanonsuojama.

    Miesto lūkesčiai ir turizmo efektas

    Madrido valdžia prognozuoja pastebimą ekonominį poveikį, nes į sostinę atvykstantys gerbėjai paprastai užpildo viešbučius, restoranus ir viešojo transporto srautus. Pastaraisiais metais Ispanijos didmiesčiai vis dažniau konkuruoja dėl didžiausių gastrolių, nes tokie renginiai tampa reikšmingu turizmo impulsu.

    Ši tendencija Madride jau buvo matoma ir anksčiau, kai miestas priėmė kitų lotynų muzikos žvaigždžių pasirodymus, sutraukusius dešimtis tūkstančių žmonių. Tokie koncertų maratonai miestams reiškia ne tik bilietų pajamas, bet ir papildomas išlaidas nakvynei bei laisvalaikiui.

    Turas, albumas ir ankstesni rezonansiniai įvykiai

    Shakira į pasaulinį turą išvyko 2025 metų vasarį, pristatydama albumą „Las mujeres ya no lloran“, kurį įkvėpė asmeninio gyvenimo pokyčiai. Albumas sulaukė didelio dėmesio ir sustiprino dainininkės grįžimą į didžiąsias arenas po intensyvaus laikotarpio viešojoje erdvėje.

    Per kelis dešimtmečius trunkančią karjerą Shakira pardavė daugiau nei 95 milijonus įrašų ir išliko viena ryškiausių lotynų popmuzikos figūrų pasaulyje. Ji taip pat buvo susijusi su futbolo pasauliu, o 2010 metų pasaulio čempionato daina „Waka Waka (This Time for Africa)“ tapo viena atpažįstamiausių sporto himnų popkultūroje.

    Dainininkės sugrįžimas į Ispaniją vyksta po anksčiau plačiai aptarto mokesčių ginčo, kuris baigėsi susitarimu su šalies teisingumo sistema. Tuomet Shakira sumokėjo 7,3 milijono eurų baudą, o taip pat pervedė 17,45 milijono eurų Ispanijos mokesčių administratoriui, kad būtų sureguliuoti įsipareigojimai.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.