CP v2

Tag: Ispanija

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje registruotas nedarbas birželio mėnesį sumažėjo 28 739 žmonėmis ir pasiekė 2 291 982. Tai pirmas kartas nuo 2008 metų sausio, kai bedarbių skaičius šalyje nusileido žemiau 2,3 mln., rodo Darbo ministerijos paskelbti duomenys.

    Didžiausią įtaką kritimui turėjo paslaugų sektorius, kuriame bedarbių sumažėjo 28 498. Tai siejama su vasaros turizmo sezono pradžia, kai tradiciškai auga darbo paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir kituose su turizmu susijusiuose versluose.

    Kituose sektoriuose pokytis buvo mažesnis: pramonėje bedarbių sumažėjo 2 829, statybose 1 326, žemės ūkyje 384. Vis dėlto išsiskyrė grupė žmonių be ankstesnės darbo patirties, jų skaičius padidėjo 4 298, o tai signalizuoja sunkesnį startą pirmojo darbo ieškantiems ar į rinką grįžtantiems po pertraukos.

    Jaunimo nedarbas toliau mažėja: per mėnesį jis krito 5 155 žmonėmis, o per metus 6 907, ir pasiekė 159 800. Tai žemiausias rodiklis šiai amžiaus grupei visoje fiksuotoje statistinėje eilutėje, o metinis mažėjimas ryškesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.

    Moterų indėlis ir legalizavimas

    Moterų nedarbas pirmą kartą nuo 2008 metų rugpjūčio nusileido žemiau 1,4 mln. Šiuo metu darbo neturi apie 1,39 mln. moterų, o vyrų bedarbių skaičius siekia 903 673, rodo registruoto nedarbo statistika.

    „Dalis darbo vietų, kurios anksčiau egzistavo be teisinio pripažinimo, dabar iškyla į paviršių ir atsispindi tiek įdarbinimo, tiek socialinių teisių statistikoje“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Pasak jos, prie gerėjančių rodiklių prisideda ir darbuotojų statuso reguliavimo procesai. Ministerija nurodo, kad per metus moterų, mokančių socialinio draudimo įmokas, padaugėjo maždaug 300 000 ir pasiekė 10,6 mln., tai didžiausias kada nors fiksuotas skaičius šalyje.

    Tarp užsienio piliečių registruotas nedarbas taip pat mažėjo: bedarbio statusą turėjo 342 086 žmonės, tai 4 208 mažiau nei gegužę ir 10 068 mažiau nei prieš metus. Tai atspindi ir bendrą tendenciją, kad užsienio darbuotojai Ispanijos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą.

    Socialinis draudimas muša rekordus

    Ispanijos socialinio draudimo sistemoje birželį vidutiniškai buvo 22,47 mln. apdraustųjų, arba 128 533 daugiau nei gegužę. Tai naujas rekordas, o sezoniškai pakoreguotas rodiklis taip pat pasiekė istoriškai aukštą lygį ir viršijo 22,2 mln.

    Per 12 mėnesių sistema pasipildė 600 595 apdraustaisiais, o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 113 981. Tai rodo, kad darbo rinka pastaruoju metu augo ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl platesnio užimtumo didėjimo.

    Pagal mėnesio pokytį labiausiai augo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kur pridėta 39 325 apdraustųjų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, kur augimas siekė 37 696. Metiniu pjūviu didesnį impulsą suteikė sveikatos ir socialinės paslaugos, kur apdraustųjų padaugėjo 78 373, bei statybos, kur fiksuotas 66 280 augimas.

    Savarankiškai dirbančiųjų skaičius toliau didėjo ir pasiekė 3,47 mln., per mėnesį augęs 12 000, o per metus 50 800. Užsienio darbuotojų apdraustųjų skaičius pasiekė 3,45 mln., iš jų daugiau nei pusė milijono yra savarankiškai dirbantys.

    Ministerijos duomenimis, per 12 mėnesių užsienio darbuotojų apdraustųjų padaugėjo 350 163, o vien birželį 86 630. Skaičiuojama, kad jie sudaro daugiau nei 15 proc. visų apdraustųjų, todėl jų vaidmuo tiek paslaugų, tiek statybų ir kitose šakose tampa esminiu vertinant bendrą užimtumo dinamiką.

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Mokslininkai rado žmogaus DNR ant urvų sienų: proveržis gali perrašyti priešistorę

    Mokslininkai rado žmogaus DNR ant urvų sienų: proveržis gali perrašyti priešistorę

    Mokslininkams pirmą kartą pavyko išskirti ir identifikuoti žmogaus DNR, išlikusią tiesiogiai ant urvų sienų. Iki šiol senovinis genetinis materialas dažniausiai būdavo tiriamas iš kaulų, dantų ar urvų nuosėdų dugne.

    Tyrimas rodo, kad DNR gali išlikti ne tik palaikuose, bet ir ant uolienų paviršiaus tūkstančius metų. Tai ypač svarbu vietose, kur randama piešinių ar žmogaus veiklos pėdsakų, tačiau nėra jokių kaulų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas ten lankėsi.

    Kaip buvo paimti mėginiai

    Tarptautinė mokslininkų komanda paėmė labai mažus mėginius iš aštuonių urvų pietų Europoje. Dalį mėginių tyrėjai rinko nuo vietų su uolų piešiniais, o dalį nuo greta esančių, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančių sienų plotų.

    Iš visų tirtų mėginių penkiuose aptikta autentiškos žmogaus DNR. Įdomu tai, kad tik vienas teigiamas mėginys buvo paimtas nuo paviršiaus su uoline daile, o kiti keturi aptikti ant nepuoštų sienų, kurios iš pradžių buvo laikytos kontrolinėmis.

    Kur DNR išliko geriausiai

    Vienas reikšmingiausių taškų buvo Escoural urvas Portugalijoje, kuriame aptikti trys žmogaus DNR turintys mėginiai. Vienas jų buvo po kalcito sluoksniu, dengiančiu piešinį, o du paimti nuo nepuoštų sienų fragmentų.

    Papildomų mėginių su žmogaus genetiniu materialu rasta ir Covarón urve Ispanijoje, netoli priešistorinių piešinių. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai leidžia tikėtis daugiau informacijos net ir ten, kur tiesioginių žmonių palaikų neįmanoma rasti.

    Ką tai keičia archeologijoje

    Remiantis tyrėjų vertinimu, aptiktas genetinis materialas yra bent 2 000 metų senumo, o kai kuriais atvejais gali būti ir gerokai senesnis. Tiksliai datuoti sudėtinga, nes DNR dalelės gali būti užsidariusios po plonomis mineralų sankaupomis, kurios ant sienų kaupiasi ilgą laiką.

    Tokios natūralios nuosėdos galėjo veikti kaip apsauginis sluoksnis ir padėti DNR išlikti. Archeologams tai atveria galimybę tikslinti, kokios žmonių grupės lankėsi konkrečiose vietose, ar tos pačios olos buvo naudojamos skirtingų laikotarpių bendruomenių.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad metodą dar reikia tobulinti. Ne kiekviename mėginyje užtenka genetinio materialo, be to, didelė grėsmė yra šiuolaikinė tarša, todėl būtinos itin griežtos laboratorinės procedūros ir kontrolės.

    Tyrėjai pabrėžia ir praktinį aspektą: ateityje, saugant jautrius piešinius, gali pakakti tirti šalia esančius uolienos plotus. Tai leistų gauti informacijos apie senovės žmones nepažeidžiant kultūros paveldo objektų.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“ ir laikomi svarbiu žingsniu vadinamosios aplinkos DNR srityje. Šis požiūris vis dažniau taikomas siekiant aptikti biologinius pėdsakus ten, kur tradiciniai archeologiniai radiniai nėra išlikę.

  • Ispanijoje rastas 2 500 metų bronzinis vežimas: ką jis atskleidžia apie Tarteso ryšius su Viduržemiu

    Ispanijoje rastas 2 500 metų bronzinis vežimas: ką jis atskleidžia apie Tarteso ryšius su Viduržemiu

    Ispanijos pietvakariuose, Ekstremadūros regione, archeologai atkasė apie 2 500 metų senumo bronzinį vežimą, kuris, kaip teigiama, neturi žinomų analogų Pirėnų pusiasalyje. Radinys aptiktas Casas del Turuñuelo pilkapyje Guareños miestelyje, vykdant projekto „Building Tartessos“ kasinėjimus.

    Vežimas rastas pietinėje pagrindinio pastato dalyje, kuri tiriama nuo 2015 metų. Tyrėjų vertinimu, tai vienas reikšmingiausių atradimų šiame tartesų kultūros objekte per visą kasinėjimų dešimtmetį.

    „Tai vienas reikšmingiausių iki šiol šiame tartesų objekte padarytų radinių“, – sakė kasinėjimų bendraautorė Esther Rodríguez.

    Pasak archeologų, vežimo dėžė dekoruota reljefinėmis figūromis: priekyje vaizduojamas upės dievas Achelojas, siejamas su požemio pasauliu, šonuose matyti grifai, o galuose pavaizduotos žmogaus figūros pakeltomis rankomis. Konstrukcija remiasi į puošnius ratus, kurie taip pat gausiai dekoruoti.

    Méridos archeologijos instituto komanda nurodo, kad artimiausi dokumentuoti analogai siejami su etruskų civilizacija, klestėjusia dabartinės centrinės Italijos teritorijoje maždaug tarp 8 ir 5 amžių prieš mūsų erą. Tokie panašumai stiprina versiją, kad vežimas į Pirėnų pusiasalio pietvakarius pateko per platesnius mainų kelius, jungusius Tartesą su Viduržemio jūros regionu.

    Tyrėjai taip pat kelia hipotezę apie radinio funkciją. Bendraekspedicijos vadovas Sebastián Celestino yra užsiminęs, kad vežimas galėjo būti susijęs su vaišių ir ritualų erdve, nes jis aptiktas netoli patalpos, kuri, manoma, buvo naudota bendruomenės puotai prieš sąmoningai užantspauduojant pastatą 5 amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje.

    Importai iš Graikijos ir Egipto

    Šalia vežimo rasta ir importuotų dirbinių, kurie plečia supratimą apie tartesų ryšius už Pirėnų pusiasalio ribų. Tarp jų minimi Atikos keramikos fragmentai iš Graikijos, Egipto kilmės alabastro indas bei dramblio kaulo dirbiniai su kariais ir gyvūnų bei augalų motyvais.

    Tokie radiniai rodo, kad Tartesas dalyvavo ne tik regioninėje, bet ir tarptautinėje prabangių prekių apykaitoje, o pietvakarių Iberija buvo įtraukta į rytinės Viduržemio dalies amatininkystės ir prekybos tinklus. Archeologų teigimu, importų spektras padeda tiksliau rekonstruoti maršrutus, per kuriuos prekės ir idėjos pasiekdavo šį regioną.

    „Šios medžiagos suteikia išskirtinės informacijos, padedančios suprasti prekybos ryšius tarp Rytų ir Pirėnų pusiasalio“, – sakė E. Rodríguez.

    Dešimtmetis atradimų

    Casas del Turuñuelo objektas per pastarąjį dešimtmetį ne kartą pateko į archeologų dėmesio centrą. Ankstesnėse kampanijose čia dokumentuotos masinės gyvūnų aukos, o pastaraisiais metais rasta ir žmonių atvaizdų, kurie siejami su tartesų kultūra.

    Skelbiama, kad vėlesni radiniai, tokie kaip plokštė su karių scenomis ir pietinės paleohispaninės rašto sistemos ženklai, praplėtė žinias apie simbolinę ir rašytinę tradiciją regione. Taip pat minima, kad ankstesnėse tyrimų fazėse aptikti graikiškos kilmės kultiniai objektai, kurie rodo ryšius su helenistinės kultūros įtakomis.

    Pasibaigus šių metų lauko darbams, prasidėjo laboratorinis etapas: radinių konservavimas, restauravimas, dokumentavimas ir mokslinė analizė. Nuo šių tyrimų rezultatų priklausys, ar bus galima tiksliau datuoti vežimo gamybą, nustatyti jo kilmę ir įvertinti, kaip jis buvo naudojamas tartesų visuomenėje.

    „Antroji kasinėjimų fazė, atliekama laboratorijose, yra būtina, kad geriau suprastume erdvių paskirtį, prekybos ryšius ir žmonių, gyvenusių šiame komplekse, kasdienybę“, – sakė E. Rodríguez.

    Projektą vykdo kelių dešimčių institucijų ir tarptautinių tyrėjų tinklas, o tyrimus koordinuoja Méridos archeologijos institutas, bendras Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos ir Ekstremadūros regiono valdžios centras. Artimiausiais mėnesiais laukiama detalesnių išvadų apie vežimo technologiją, metalų sudėtį ir jo vietą tartesų kultūros ritualuose bei ekonomikoje.

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko grupė 2026 metų birželio 29 dieną pranešė atidaranti biurą Madride. Šis žingsnis skirtas stiprinti bendradarbiavimą su Ispanija ir palengvinti privačiojo kapitalo pritraukimą vystymo projektams Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kitose besivystančiose rinkose.

    Naujasis biuras pirmą kartą vienoje vietoje Ispanijoje sujungs skirtingas Pasaulio banko grupės institucijas. Jis taps kontaktiniu tašku valdžios institucijoms, verslui, investuotojams, universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms dirbti tarptautinės plėtros srityje.

    Pagrindinė praktinė nauda, kurią akcentuoja bankas ir Ispanijos pareigūnai, yra lengvesnis priėjimas prie finansavimo, garantijų ir rizikos mažinimo priemonių. Tokie instrumentai ypač svarbūs įmonėms, planuojančioms projektus rinkose, kuriose politinė ar valiutų rizika didesnė nei Europos Sąjungoje.

    Ispanijai atveriamos naujos galimybės

    Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad biuras turėtų atverti papildomų galimybių šalies įmonėms ir sustiprinti Ispanijos, kaip svarbios daugiašalių institucijų partnerės, vaidmenį. Madride veikiantis centras taip pat siejamas su platesne ambicija stiprinti miesto, kaip tarptautinių organizacijų traukos taško, statusą.

    Tarptautinės finansų korporacijos IFC vadovas Makhtaras Diopas pabrėžė, kad biuras palengvins darbą su Ispanijos įmonėmis ir investuotojais, siekiant didinti privačias investicijas besiformuojančiose rinkose.

    „Džiaugiuosi būdamas Ispanijoje, kur Pasaulio banko grupė atidaro biurą Madride, dar labiau sustiprindama partnerystę su šalimi“, – sakė Makhtaras Diopas.

    Kur kryps dėmesys ir kapitalas?

    Pasaulio banko grupė nurodo, kad biuras padės kurti partnerystes sektoriuose, kuriuose Ispanija turi stiprias kompetencijas ir tarptautinį svorį. Tarp jų minimos finansinės paslaugos, vandens išteklių valdymas, tvarus turizmas ir atspari infrastruktūra.

    Šios kryptys atitinka platesnes pasaulines tendencijas: daugėja investicijų į atsparumą klimato kaitai, vandens saugą, energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimą bei projektus, kurie sukuria ilgalaikes darbo vietas. Daugiašalių institucijų tikslas vis dažniau yra ne tik skirti paskolas, bet ir padėti „įjungti“ privačius pinigus per garantijas, draudimą ir mišraus finansavimo modelius.

    Skelbiama, kad IFC ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra MIGA jau valdo portfelius, artimus 4 375 000 000 eurų, susijusius su Ispanijos bendrovėmis besivystančiose rinkose. Biuro Madride tikslas yra šį bendradarbiavimą plėsti, pasitelkiant Ispanijos ryšius su Lotynų Amerika ir augantį įmonių aktyvumą Afrikoje.

    Ispanija taip pat dalyvauja Pasaulio banko grupės veikloje kaip akcininkė ir bendradarbiauja programose, susijusiose su tvariu finansavimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, sveikatos apsauga, migracija, infrastruktūra ir parama itin įsiskolinusioms valstybėms. Tokia darbotvarkė rodo, kad Madrido biuras turėtų tapti ne tik formaline atstovybe, bet ir platforma projektų generavimui bei privačių investuotojų pritraukimui.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Pigios atostogos Turkijoje baigiasi: kur lietuviams dabar už 100 eurų išeina daugiausia

    Turkija, ilgus metus laikyta vienu pigiausių poilsio krypčių pasirinkimų, šią vasarą sparčiai praranda kainos pranašumą. Naujausi UniCredit Bank Austria vertinimai rodo, kad skirtumas tarp to, ką už tą pačią sumą galima įsigyti Turkijoje ir Lietuvoje, beveik išnyko.

    Skaičiuojant pagal perkamosios galios palyginimą, 2025 metais už 100 eurų Turkijoje buvo galima nusipirkti tiek, kiek Lietuvoje būtų kainavę apie 118 eurų. Šiemet situacija pasikeitė: už 100 eurų Turkijoje įsigyjama maždaug tiek, kiek Lietuvoje už apie 102 eurus.

    Kas brangsta labiausiai?

    Toks pokytis reiškia, kad keliautojams brangsta ne vien viešbučiai ar skrydžiai, bet ir kasdienės išlaidos vietoje. Kai valiutos kurso pranašumas sumenksta, daugiau kainuoja maistas, transportas, pramogos ir kiti smulkūs pirkiniai, kurie dažnai sudaro reikšmingą atostogų biudžeto dalį.

    Kainų augimas fiksuojamas ir kitose anksčiau pigiausiomis laikytose kryptyse. Vis dėlto dalis regiono šalių išlieka palankesnės trumpoms ar šeimos kelionėms, ypač jei svarbiausias kriterijus yra išlaidos vietoje.

    Kur už 100 eurų gauname daugiau?

    Vertinimuose išsiskiria Bulgarija, kuri net ir brangstant kainoms išlieka viena geriausių krypčių pagal tai, kiek realiai galima įsigyti už tą pačią sumą. Skaičiuojama, kad už 100 eurų Bulgarijoje galima įsigyti panašiai tiek, kiek Lietuvoje kainuotų apie 139 eurus.

    Rumunija taip pat minima tarp išlaidų prasme palankiausių krypčių, nors kainų augimas palietė ir ją. Tai reiškia, kad keliautojai, ieškantys mažiausio kasdienio išlaidų lygio, vis dažniau žvalgosi ne į Turkiją, o į kitas regiono šalis.

    Ispanija ir Portugalija stebina stabilumu

    Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje kainos, remiantis tuo pačiu palyginimu, iš esmės išliko stabilios. Dėl to šiose šalyse keliautojai gali tikėtis kiek lengviau kontroliuojamo biudžeto, o kai kuriais atvejais ir šiek tiek mažesnių išlaidų nei Lietuvoje.

    Brangimas ryškus ir Kroatijoje, kur kainų lygis jau kurį laiką vertinamas kaip aukštesnis nei Lietuvoje. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad tradiciškai populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dažniau konkuruoja ne pigumu, o paslaugų kokybe ir patogumu.

    „Šiemet šis skirtumas beveik išnyko: už 100 eurų Turkijoje nusipirksime tik tiek, kiek Lietuvoje už maždaug 102 eurus“, – teigiama UniCredit Bank Austria duomenų apžvalgoje.

    Keliautojams tai signalas planuojant atostogas labiau vertinti ne vien viešbučio ar skrydžio kainą, bet ir realias išlaidas vietoje. Net nedidelis kainų lygio pokytis gali tapti lemiamu, ypač keliaujant šeimai ar ilgesniam laikui.

  • Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje tuoktuvių planai vis dažniau atsiremia į realybę: vestuvės brangsta, o pradiniai biudžetai dažnai neišsilaiko. Naujausi tyrimai rodo, kad 2026 metais vidutinė vestuvių kaina šalyje siekia apie 25 000–32 000 eurų, neskaičiuojant medaus mėnesio ar sužadėtuvių žiedo.

    Skirtingi skaičiai atsiranda dėl metodikos: vienas vertinimas remiasi porų, susituokusių 2025 metais, patirtimis, kitas – platesne gyventojų apklausa. Tačiau kryptis ta pati: šventė kainuoja daugiau, o kainų augimas per metus siejamas su paslaugų ir maitinimo brangimu.

    Kodėl biudžetas dažnai „išsiplečia“?

    Duomenys rodo, kad tik apie 41 proc. porų pavyksta laikytis pirminio plano, o reikšminga dalis išleidžia daugiau, nei buvo numatę. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad net iki 70 proc. porų viršija biudžetą, o penktadalis išleidžia bent penktadaliu daugiau nei planavo.

    Didžiausia išlaidų dalis tenka šventės vietai ir maitinimui: kai kuriais skaičiavimais ši eilutė sudaro apie 53 proc. viso biudžeto. Vidutinė kaina vienam svečiui siejama su maždaug 225 eurais, o tai, lyginant su ankstesniais metais, reiškia nuoseklų augimą.

    Kateringo sąskaita dominuoja

    Poros įprastai samdo apie devynis tiekėjus – nuo fotografų iki muzikantų ir dekoratorių, tačiau išlaidų struktūroje ryškiausiai išsiskiria kateringas. Viename tyrime jo vidurkis įvertintas maždaug 7 100 eurų, o daugiau nei ketvirtadalis porų šiai kategorijai išleidžia per 10 000 eurų.

    Kai pinigų nepakanka, dažniausiai peržiūrimas svečių sąrašas, nes būtent jis tiesiogiai didina vietos ir maitinimo išlaidas. Skaičiuojama, kad sumažinus dalyvių skaičių, pavyzdžiui, nuo 150 iki 80, galima sutaupyti maždaug 7 000–15 000 eurų, priklausomai nuo vietos ir pasirinkto paslaugų paketo.

    Kaina po šventės: stresas ir atidėtas būstas

    Finansinę įtampą vestuvių planavimo metu jaučia beveik visos poros: nurodoma, kad apie 95 proc. patiria stresą dėl pinigų, o maždaug 65 proc. susiduria su ginčais dėl išlaidų. Daliai tai tampa postūmiu peržiūrėti bendrą šeimos biudžeto planavimą ir taupymo įpročius.

    Ilgesnės trukmės pasekmės dažnai siejamos su didžiaisiais finansiniais tikslais. Apie 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad vestuvės tiesiogiai paveikė planus įsigyti būstą, o tai ypač jautru jaunoms šeimoms, kai nuomos ir būsto kainų spaudimas didina atotrūkį iki nuosavo būsto.

    Vestuvės neretai finansuojamos iš santaupų, tačiau svarbi išlieka ir artimųjų parama: daugiau nei pusė porų sulaukia finansinės pagalbos iš tėvų, o dalis biudžeto dengiama ir svečių dovanomis. Skaičiuojama, kad taupymas vestuvėms dažnai trunka apie 25 mėnesius, o daliai porų prireikia ir 3–5 metų.