Tag: Ispanija

  • Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Artėjant lapkričio 29-osios nacionaliniams rinkimams Ispanijoje, premjero Pedro Sánchezo vadovaujama Socialistų partija pasirinko netikėtą kampanijos kryptį – ne jungtis prie „TikTok“, o siekti šią platformą šalyje apriboti.

    Impulsu tapo pirmadienį paskelbtas Ispanijos tyrimas, kuriame „TikTok“ kaltinama pernelyg vangiai reaguojant į vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą. Po publikacijos jaunimo ministerija pranešė mėginsianti blokuoti platformą.

    Trečiadienį prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą. Tą pačią dieną P. Sánchezas socialiniame tinkle „X“ sprendimą pasitiko džiugiai, teigdamas, kad „nebaudžiamumo socialiniuose tinkluose dienos baigėsi“ ir jog jokia platforma nėra aukščiau įstatymo bei vaikų teisių.

    Tyrimą paskelbusi pilietinės visuomenės grupė „Maldita“ sukėlė didelį atgarsį, o valdžia per trumpą laiką ėmėsi kelių teisinių žingsnių: kreipėsi ir į duomenų apsaugos institucijas, ir į prokuratūrą.

    Valdžiai banas – politiškai patogus, teisiškai sudėtingas

    Viešai skelbiama, kad ES teisės aktai nustato aukštą kartelę visiškai sustabdyti atvirai veikiančią platformą. Vis dėlto tai nesustabdė valdžios puolimo: P. Sánchezas televizijos interviu pareiškė, jog jei reikės suspenduoti socialinį tinklą Ispanijoje, vyriausybė tai padarys.

    Premjerui tai – proga perkelti dėmesį į vaikų saugumą ir technologijų bendrovių atsakomybę, ypač po smukusių reitingų, siejamų su praėjusį mėnesį įvykusia traukinio katastrofa Tolede, per kurią žuvo 69 žmonės.

    P. Sánchezas taip pat aiškino, kad vyriausybė siekia užtikrinti platformų vadovų „baudžiamąją atsakomybę“ už jų valdomų paslaugų daromą žalą.

    „TikTok“ atsakas ir opozicijos laikysena

    „TikTok“ teigė, kad po „Maldita“ pranešimo operatyviai identifikavo ir pašalino turinį. Platformos atstovas nurodė, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra griežtai draudžiama, o aptikimui ir šalinimui naudojamos pažangios technologijos bei speciali vaikų saugos komanda.

    Tačiau politiniai dividendai valdantiesiems gali būti riboti: pagrindinis P. Sánchezo oponentas, konservatorių Liaudies partijos lyderis Alberto Núñezas Feijóo, taip pat griežtai kritikavo „TikTok“ ir susitiko su „Maldita“ komanda.

    Liaudies partijos atstovai viešai pareiškė, kad situacija yra nepriimtina ir jos negalima ignoruoti, o vaikų apsauga esą bus vienas svarbiausių prioritetų.

    Kas realiai gali uždrausti platformą

    Ispanijos jaunimo ir vaikų ministerija prašė šalies duomenų apsaugos institucijos suspenduoti „TikTok“, tačiau pripažino, kad pati tokios galios neturi. Pasak ministerijos atstovo, vienintelis kelias priverstinai sustabdyti paslaugą – teismo sprendimas.

    Tekste primenamas ir precedentas: 2024 metais teisėjas Santiago Pedraz buvo nurodęs trims dienoms blokuoti „Telegram“, bet vėliau sprendimą atšaukė, argumentuodamas, kad priemonė neproporcinga. Tai rodo, kad blokavimas teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – mažai tikėtinas.

    Dar vienas svarbus ribojimas – ES lygmens taisyklės. „TikTok“ privatumo priežiūra Europoje daugiausia siejama su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, o pagrindinė priežiūros institucija yra Airijos duomenų apsaugos tarnyba, todėl Ispanijos prašymas gali turėti ribotą poveikį.

    Vis dėlto Ispanijos duomenų apsaugos institucija gali inicijuoti skubos procedūrą, leidžiančią taikyti teisiškai privalomas priemones iki trijų mėnesių, jei yra būtinybė skubiai ginti žmonių privatumo teises.

    Platesnį platformų turinio moderavimo klausimą ES reguliuoja Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį Europos Komisija jau yra pradėjusi kelis tyrimus dėl „TikTok“. Tarp pirminių išvadų minimi galimi pažeidimai, susiję su nepilnamečių apsauga ir priklausomybę skatinančiu dizainu, nors baudos dar nėra skirtos.

  • Ispanijos oloje aptikti ledynmečio piešiniai: mokslininkai įžvelgia seniausią „animaciją“

    Ispanijos Katalonijoje, Cova de la Font Major oloje, archeologai aprašė šimtus ledynmečio raižinių, kurie kai kuriems tyrėjams primena ankstyvą bandymą perteikti judesį – tarsi primityvią animaciją. Dalis figūrų vaizduoja gyvūnų galvas ar galūnes keliose padėtyse, lyg menininkas būtų fiksavęs skirtingus judesio momentus.

    Naujausiame tyrime minimi 280 raižinių, iš jų 55 – gyvūnų atvaizdai. Bendraautorė Míriam Salas-Altès teigia, kad beveik 20 žymių galėjo būti sumanytos kaip „filmas“ ar „animacija“, nors pati hipotezė išlieka atsargi ir reikalauja papildomų įrodymų.

    Įspūdingiausia tai, kad ši ola nėra „naujai atrasta“ vieta: žmonės joje lankėsi šimtmečiais, turistai čia reguliariai vedami nuo 1957 metų, o oficialia lankytina vieta ji tapo 1993-iaisiais. Vis dėlto ledynmečio raižiniai ilgą laiką liko nepastebėti – kai kur juos net užgožė per dešimtmečius turistų išraižyti vardai ir datos.

    Tyrėjai aiškina, kad paslaptis slypėjo apšvietime: apšvietus sieną tiesiai priešais, negilios vagelės beveik „ištirpsta“ akmens faktūroje. Tačiau šviesą nukreipus iš šono, šešėliai išryškina linijas ir gyvūnų kontūrai staiga tampa aiškiai matomi.

    Raižiniai, kuriuos išdavė šviesa

    Pasakojimas apie atradimą prasidėjo gana netikėtai – nuo turistų, dalyvavusių nuotykinėje ekskursijoje su hidrokostiumais. 2019 metų spalio 30 dieną oloje dirbęs archeologas Josep Maria Vergès pamatė lankytojų grupę, išeinančią iš šoninio praėjimo, kurio jis pats gerai nepažinojo, ir nusprendė jį apžiūrėti.

    Užėjęs į galeriją jis išvydo sienas, išraižytas moderniais įrašais. Nukreipęs žibinto šviesą į akmens paviršių iš šono, jis pastebėjo gerokai senesnes, subtilias linijas – o netrukus išryškėjo ir arklio kontūras, paskui pasimatė daugiau gyvūnų.

    Tyrėjų teigimu, būtent toks „triukas“ su šviesa paaiškina, kodėl tūkstančiai žmonių, vaikščiojusių pro šalį, galėjo nepastebėti to, kas, pažvelgus tinkamu kampu, atrodo akivaizdu. Tai kartu primena ir apie problemą, su kuria susiduria daug istorinių vietų – ne visi lankytojai supranta, ką mato, ir ne visi elgiasi atsakingai.

    „Akmens amžiaus kinas“ – dar tik hipotezė

    Salas-Altès yra minėjusi, kad kai kurios figūros atrodo tarsi vaizduojančios skirtingas judesio fazes: pavyzdžiui, kartojamos galūnės skirtingose padėtyse galėjo būti bandymas pavaizduoti bėgimą. Tokiu atveju menininkas viename piešinyje būtų „sutalpinęs“ kelias akimirkas.

    Panašių interpretacijų archeologijoje būta ir anksčiau. 2012 metais žurnale „Antiquity“ publikuotame tyrime buvo svarstyta, kad kai kuriuose Prancūzijos paleolito kūriniuose persidengiančios galūnės ar galvos galėjo sąmoningai kurti judesio įspūdį.

    Ta pati publikacija priminė ir kitą galimą „animacijos“ principą – mažus kaulinius diskus su skylute centre, kuriuose skirtingi vaizdai išraižyti abiejose pusėse. Tokį diską sukant ant virvelės, vaizdai ima keistis ir sukuria judesio iliuziją, panašią į daug vėliau išpopuliarėjusį optinį žaislą taumatropą.

    Katalonijos oloje tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios figūros tarsi įkomponuotos pasitelkiant natūralias uolos linijas: pavyzdžiui, vienas arklys išraižytas ties natūralia riba, primenančia žemės liniją. Kitoje vietoje elnė nuleidžia snukį link uolos plyšio, kuris gali būti suvokiamas kaip vanduo – jei ši interpretacija teisinga, tai galėtų būti viena ankstyviausių vandens vaizdavimo užuominų.

    Kiek senas yra šis menas?

    Tikslios gyvūnų raižinių datos kol kas nėra – jie nebuvo tiesiogiai datuoti. Vis dėlto oloje rasti anglies pėdsakai ir titnaginis įrankis leidžia manyti, kad žmonės čia buvo maždaug prieš 26 000 metų, o kai kurie pėdsakai rodo dar ankstesnius apsilankymus.

    Stilistiniai palyginimai leidžia spėti, kad dalis figūrų yra senesnės nei 19 000 metų, tačiau tyrėjai pabrėžia, jog ne visi ženklai būtinai vienodo amžiaus. Oloje esama ir kitokių, sunkiau atpažįstamų brūkšnių bei linijų, kurių datavimas ir prasmė dar nėra aiškūs.

    Atradimas reikšmingas ir regiono mastu: iki šiol Katalonijoje buvo žinomi tik keli galimi ledynmečio olų meno pavyzdžiai. Cova de la Font Major dabar įvardijama kaip trečias pagal gyvūnų figūrų skaičių rinkinys Viduržemio jūros Pirėnų regione, o tyrėjai įžvelgia ir galimą išskirtinį vietinį stilių.

    Ar raižiniai iš tiesų buvo sumanyti kaip „animacija“, kol kas lieka atviras klausimas. Tačiau pats faktas, kad toks didelis ledynmečio kūrinių rinkinys ilgai slėpėsi turistų pamėgtoje vietoje, primena, kiek dar netikėtumų gali būti seniai žinomose archeologinėse vietovėse.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Antiquity“.

  • Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Artėjant Ispanijos visuotiniam streikui, ekonomistai bando įvertinti, kiek vienos dienos masiniai darbo nutraukimai kainuoja skirtingoms Europos šalims.

    Kaip rašo „Euronews“, paprasčiausias palyginimo būdas – pasiimti šalies metinį BVP, padalyti jį iš 365 ir pritaikyti prielaidą, kad streikuoja penktadalis darbuotojų, todėl prarandama panaši dalis tos dienos produkcijos.

    Pagal tokį skaičiavimo modelį didžiausia sąskaita tektų Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienos dienos streikas čia kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

    Dideli nuostoliai teoriškai grėstų ir kitoms didžiosioms ekonomikoms: Prancūzijai – apie 1,6 mlrd. eurų, Italijai – apie 1,2 mlrd. eurų, o Ispanijai – apie 930 mln. eurų.

    Skaičiai – apytikriai, o smūgis pasiskirsto netolygiai

    Pabrėžiama, kad tai tik grubus įvertinimas: streikai retai apima ekonomiką vienodai. Dažniausiai labiausiai nukenčia transportas, mokyklos ir viešosios paslaugos, o dalis gamyklų ir biurų toliau dirba.

    Mažesnėms ekonomikoms, taikant tą pačią formulę, „kaina“ mažesnė: Belgijai ji siektų apie 350 mln. eurų, Portugalijai – apie 170 mln. eurų.

    Kodėl dalis praradimų vėliau „atsigriebia“

    Nacionalinė statistika ne visada patvirtina didžiausius išankstinius nuostolių vertinimus. Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, nes ten kelis kartus buvo matuotas streikų poveikis ekonomikai.

    Banque de France vertinimu, 2023 metų kovo–balandžio streikai dėl pensijų reformos pirmąjį ketvirtį sumažino augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, tačiau antrąjį ketvirtį fiksuotas panašaus dydžio „atsigavimas“.

    Logika paprasta: streikas nėra gaisras, kuris sunaikina atsargas. Kroviniai dažnai išsiunčiami vėliau, vizitai perplanuojami, o gamyba gali būti kompensuota papildomomis pamainomis.

    Vis dėlto dalis nuostolių būna negrįžtami ir smogia konkretiems sektoriams bei žmonėms: streikuojantys darbuotojai praranda dienos uždarbį, valstybė – dalį mokesčių, o viešbučiai ar oro linijos nebeatgauna atšaukto skrydžio ar neišnuomoto kambario pajamų.

    Belgijos pavyzdys: didžiausia rizika – streikų pasikartojimas

    Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) preliminarūs duomenys rodo, kad 2025-ieji ES buvo didžiausi streikų metai nuo 1991 metų. Tačiau dar svarbiau, kad ilgalaikį poveikį dažniau sukuria ne vienkartinės akcijos, o nuolat pasikartojantys konfliktai.

    ETUI skaičiuoja, kad Belgija 2025 metais dėl streikų prarado 1 354 845 darbo dienas, arba 313 dienų kiekvienam 1 000 darbuotojų – tai naujas šalies rekordas.

    Palyginimui, Nyderlanduose 2025 metais 23 streikai kainavo beveik 60 000 darbo dienų, o Vokietijoje, anot Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (WSI), prarasta apie 645 000 dienų – ir tai ekonomikoje, kuri yra beveik septynis kartus didesnė už Belgijos.

    Išvada paprasta: vienos dienos nuostoliai dažnai būna iš dalies kompensuojami, bet kai streikai tampa „įprasta būsena“ ir kartojasi kas mėnesį, bendras poveikis ekonomikai gali išlikti ilgalaikis.

    Ispanijoje streiko mastą bandys įvertinti pagal elektros vartojimą

    Ispanija turi neįprastą būdą greitai spręsti, kiek žmonių prisijungė prie streiko – stebėti elektros paklausą. 2012 metų lapkričio visuotinio streiko rytą Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad elektros poreikis buvo 11,4 proc. mažesnis nei įprastai tuo metu.

    Taip pat primenama, kad 2012 metų kovą tuo pačiu paros metu kritimas siekė 15,4 proc. Tikėtina, kad ir šįkart tinklo duomenys taps vienu pirmųjų rodiklių, dar iki profesinių sąjungų ir valdžios pateikiamų – dažnai besiskiriančių – streikuojančiųjų skaičių.

    24 valandų streiką trečiadieniui paskelbė dvi didžiausios Ispanijos profsąjungos – CCOO ir UGT. Jis vyks likus 18 dienų iki pirmalaikių visuotinių rinkimų, numatytų lapkričio 29 dieną.

    Rinkos kol kas ramios, bet jautriausi sektoriai laukia trečiadienio

    Investuotojai į vienos dienos streiką kol kas reaguoja vangiai: Ispanijos IBEX 35 indeksas pirmadienį užsidarė ties 19 742,5 punkto riba, šiemet pakilęs 14,1 proc. ir vis dar esantis maždaug 3 proc. žemiau istorinio rekordo.

    Tarp bendrovių, kurioms streikas teoriškai galėtų smogti labiausiai, minimos turizmo ir aviacijos infrastruktūros įmonės: „Meliá Hotels International“ akcijos šiemet buvo pakilusios 38 proc., o oro uostus valdanti „Aena“ – 21 proc.

    Galutinė trečiadienio streiko „kaina“ Ispanijai, kaip pabrėžiama, bus matuojama prarastomis valandomis ir atidėta veikla. O ar plati protestų banga ką nors pakeis politiškai, paaiškės per balsavimą lapkričio 29 dieną.

  • Ispanijos saloje A Toxa esanti „kriauklių koplyčia“: sienas dengia tūkstančiai geldelių

    Mažoje Ispanijos Galisijos saloje A Toxa stovi koplyčia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprasta – kol neprieini arčiau. Beveik visą jos išorę nuo sienų apačios iki varpinės dengia tūkstančiai šukučių kriauklių.

    Tarp jų matyti skirtingų atspalvių geldelės – nuo beveik baltų iki rausvų ar kreminių, o ryškus reljefas saulėtą dieną sukuria dar labiau pastebimą raštą. Ši šventovė dažnai vadinama „Capilla de las Conchas“, arba Kriauklių koplyčia.

    Koplyčia yra netoli O Grove, Pontevedros provincijoje. Būtent drėgnas, lietingas Galisijos klimatas ilgainiui tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl šventovės sienoms prireikė papildomos apsaugos.

    Sprendimas, kuris šiandien traukia turistus, iš pradžių buvo grynai praktiškas: kriauklės turėjo padėti vandeniui nutekėti, o ne įsigerti į mūrą. Taip gimė neįprasta fasado idėja, vėliau virtusi visos koplyčios vizitine kortele.

    Kada ir kodėl atsirado kriauklių fasadas

    Dabartinį pastatą suprojektavo architektas Daniel Vázquez-Gulías, o iškilmingas koplyčios atidarymas įvyko 1909 metų birželio 28 dieną. Vis dėlto tuo metu šventovės sienos dar nebuvo padengtos kriauklėmis – jos atsirado tik po kelių dešimtmečių.

    Vėliau, ypač stipriai nuo lietaus nukenčiant vienai iš sienų, imta ieškoti būdo apsaugoti mūrą nuo drėgmės. XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje markizas de Riestra Raimundo Riestra Calderón kreipėsi į vietos mūrininką Anselmą Milláną, prašydamas pasiūlyti sprendimą.

    Mūrininkas pasiūlė neįprastą išeitį – labiausiai lietaus veikiamą sieną dengti šukučių kriauklėmis, sudėtomis taip, kad persidengtų. Tokiu būdu vanduo turėjo nubėgti paviršiumi, o ne skverbtis į sieną.

    Iš pradžių planuota apsaugoti tik vieną sieną, tačiau ilgainiui nuspręsta kriauklėmis padengti visą koplyčią. Darbai truko keletą metų – nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki penktojo dešimtmečio pradžios – ir taip pastatas įgavo šiandieninį išskirtinį vaizdą.

    Patronas ir salos kurortinė istorija

    Koplyčia dedikuota šv. Charalampijui (Ispanijoje vadinamam San Caralampio) – III amžiaus krikščionių kankiniui. Religinėje tradicijoje jis buvo laikomas globėju, siejamu ir su odos ligomis, todėl toks pasirinkimas turėjo aiškų ryšį su salos praeitimi.

    A Toxa ilgą laiką garsėjo gydomosiomis maudynėmis ir mineraliniais vandenimis, todėl į salą vykdavo kurorto svečiai. Koplyčia tarnavo ne tik vietos bendruomenei, bet ir atvykstantiems gydytis ar ilsėtis.

    Religinės tradicijos šioje vietoje siekia ankstesnius laikus: anksčiau čia buvo šventovė, siejama su šv. Sebastijonu. Dabartinėje koplyčioje pagerbiama ir Karmelio kalno Dievo Motina (Virgen del Carmen), laikoma jūrininkų globėja – tai Galisijos pajūrio bendruomenėms ypač svarbus kultas.

    Ką pamatysite viduje ir kuo ypatingos šukutės

    Koplyčios vidus nedidelis ir kuklus, tačiau kriauklių motyvas matomas ir čia. Už altoriaus įrengta didelė akmeninė šukutės kriauklė, kurios fone pastatyta Karmelio kalno Dievo Motinos skulptūra.

    Šukutės Galisijoje turi ir platesnę simboliką – jos laikomos piligrimų, keliaujančių į Santjago de Kompostelą, ženklu. Tokią kriauklę galima pamatyti ir piligrimų kelio ženklinime, ir ant keliautojų kuprinių, einant garsiuoju Camino de Santiago.

    Pati A Toxa (dar vadinama La Toja) yra maždaug 110 hektarų salelė, sujungta tiltu su O Grove pusiasaliu, tad keltu plaukti nereikia. Šiandien joje veikia viešbučiai, SPA centrai, yra golfo aikštynas ir pasivaikščiojimo erdvės.

    Salos kurortinę praeitį primena ir „Gran Hotel La Toja“, o su mineraliniais vandenimis siejama ir Ispanijoje gerai žinomų „La Toja“ muilų istorija – jai skirta nedidelė parduotuvė-muziejus. Kaip rašo portalas „National Geographic“, būtent praktiškas noras apsaugoti pastatą nuo drėgmės ilgainiui sukūrė vieną įsimintiniausių šio krašto architektūros detalių.

  • Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijoje, artėjant lapkričio 29 dieną vyksiantiems visuotiniams rinkimams, į politinių debatų centrą grįžo vadinamoji „austriška kuprinė“ – darbdavių finansuojamas individualus fondas, kurį darbuotojas „nešiojasi“ keisdamas darbą.

    Šis modelis Austrijoje buvo sukurtas kaip alternatyva tradicinei išeitinei kompensacijai, kartu leidžiant sukauptas lėšas panaudoti ir kaip papildymą senatvėje. Tačiau analitikai nesutaria, ar jis tiktų Ispanijos darbo rinkai ir socialinio draudimo sistemai, rašo „Euronews“.

    Pensijų tema Ispanijoje ypač jautri: pagal naujausius oficialius 2026 metų rugsėjo duomenis, įmokomis paremtoms socialinio draudimo pensijoms kas mėnesį skiriama apie 14 498 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Šalyje pensijas gauna daugiau nei 9,5 mln. žmonių, todėl bet kokios užuominos apie įšaldymą ar mažinimą tampa politinių ginčų ašimi. Vidutinė pensija, nurodoma straipsnyje, siekia apie 1 380 eurų.

    Pensijos – rinkimų kampanijos ašis

    Partijos puikiai supranta pensininkų balsų svarbą, o kartu auga ir dirbančiųjų bei jaunimo nerimas – ar sistema ilgainiui pajėgs išlaikyti įsipareigojimus. Tekste primenama, kad Ispanijos viešoji skola 2026 metų rugpjūtį sudarė 99,7 proc. BVP, tai yra apie 1,75 trln. eurų.

    Debatuose susikirto skirtingos pozicijos: opozicinė Partido Popular (PP) kėlė klausimus dėl viešosios sistemos tvarumo, o PSOE ir Sumar ją kaltino siekiais privatizuoti pensijas. Premjeras Pedro Sánchez kampanijoje perspėjo apie galimas „aukas“, jei valdžią perimtų opozicija.

    Tuo metu PP lyderis Alberto Núñez Feijóo žadėjo pensijas indeksuoti pagal infliaciją ir tvirtino „jokiu atveju“ nekvestionuosiantis viešosios sistemos. Partija taip pat kartoja, kad viešųjų pensijų įšaldymo istorijoje kaltina PSOE laikotarpį valdant José Luisui Rodríguezui Zapatero.

    Kas yra „austriška kuprinė“

    Austrijoje ši sistema oficialiai vadinama „abfertigung neu“. Esmė tokia: darbdavys kas mėnesį perveda 1,53 proc. darbuotojo bruto atlyginimo į individualią sąskaitą, kuri priklauso pačiam darbuotojui.

    Sukauptas kapitalas gali būti panaudotas netekus darbo, pradedant savarankišką veiklą ar sukakus pensiniam amžiui – kaip papildymas prie viešosios pensijos. Svarbi detalė: keičiant darbdavį sukauptos lėšos „keliauja“ kartu su darbuotoju, o jam mirus fondas nedingsta.

    Tekste pabrėžiama, kad tai nėra viešosios pensijos pakaitalas: Austrija, kaip ir Ispanija, turi „pay as you go“ tipo viešą sistemą, paremtą dirbančiųjų įmokomis. „Kuprinė“ pirmiausia buvo sukurta pakeisti tradicinę išeitinę kompensaciją ir suteikti darbuotojui asmeniškai valdomą „pagalvę“.

    Minima ir tai, kad grąža šiame modelyje laikoma kuklia – vienas Austrijos parlamentaras iš NEOS yra nurodęs, jog vidutiniškai fondai uždirba apie 2 proc. Austrija taip pat patvirtino, kad nuo 2028 metų darbuotojai galės rinktis didesnės rizikos modelį (be kapitalo garantijos, su daugiau akcijų) arba perkelti lėšas į pensijų fondą papildomoms pajamoms gauti.

    Argumentai „už“ ir „prieš“ Ispanijoje

    „Kuprinės“ šalininkai Ispanijoje akcentuoja jos perkeliamumą – idėja tokia, kad žmogui būtų lengviau keisti darbą neprarandant sukauptų teisių, o kartu atsirastų individualios santaupos kaip saugiklis netekus darbo.

    Straipsnyje nurodoma, kad Ispanijos bankas šią idėją ilgą laiką vertino palankiai. Buvęs banko vadovas Pablo Hernández de Cos ją pristatė kaip galimą atsaką į ilgalaikius pensijų sistemos finansavimo iššūkius, o 2023 metais bankas siūlė diegimą remti 8 000 mln. eurų Europos lėšomis.

    Tačiau kritikos netrūksta. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT teigia, kad tai galėtų paversti atleidimą „numatomą ir finansiškai neutralų“ darbdaviams – iš anksto apmokamą, jų požiūriu, „nemokamą atleidimą“. UGT taip pat argumentuoja, kad tai didintų darbo kaštus įmonėms, kurios neatleidžia darbuotojų, o toms, kurios atleidžia dažniau, sumažintų atleidimų naštą.

    Skeptiškai nusiteikę ir kai kurie ekonomistai, primindami, kad sistemą būtų sunku pritaikyti, jei socialinis draudimas susiduria su struktūriniu deficitu ir negali lengvai atsisakyti dalies įmokų. Pats verslas, kaip teigiama tekste, taip pat baiminasi darbo kaštų augimo.

    Galiausiai, „austriška kuprinė“ Ispanijoje šiuo metu yra politinių programų ir ginčų objektas: PP svarsto ją vėl įtraukti į rinkimų programą (kaip buvo daroma 2023 metais), o kitos politinės jėgos tai vertina kaip galimą žingsnį viešosios sistemos „privatinimo“ link – nors PP tokius kaltinimus neigia.

  • Europoje vasara vis ilgėja: Ispanijoje ji kas dešimtmetį pailgėja apie 10 dienų

    Europoje ryškėja tendencija, kuri keičia įprastą metų laikų ritmą: dėl klimato kaitos vasara ilgėja, o pavasaris ir ruduo pamažu traukiasi. Labiausiai šis pokytis fiksuojamas Pietų Europoje, tačiau panašūs signalai matomi ir kitose žemyno dalyse.

    Kaip rašo Ispanijos leidinys „Xataka“, remdamasis Ispanijos valstybine meteorologijos agentūra AEMET, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos vasaros trukmė šalyje kas dešimtmetį didėja maždaug po 10 dienų. Ypač išsiskiria šalies šiaurės rytai ir Pirėnų regionas.

    Įdomu tai, kad vasaros „plėtimasis“ vyksta ne vienodai: didžiausi pokyčiai, priešingai nei neretai manoma, tenka pavasariui. Tai reiškia, kad šilti orai vis dažniau ateina gerokai anksčiau, o pereinamasis laikotarpis tarp metų laikų darosi sunkiau apčiuopiamas.

    Tokie pokyčiai turi praktinių pasekmių: ilgesni karščio epizodai veikia žmonių kasdienybę, atostogų planavimą, žemės ūkį ir gamtos procesus. Kartu didėja ir ekstremalių reiškinių – karščio bangų ar ilgiau trunkančių sausrų – tikimybė.

    Duomenys iš meteorologinių stočių

    Tyrime, kuriame analizuoti 44 meteorologinių stočių duomenys 1971–2018 metų laikotarpiu, nustatyta, kad vasaros pradžia vidutiniškai kas dešimtmetį ateina 6,76 dienomis anksčiau. Vasaros pabaiga, savo ruožtu, nusikelia dar maždaug 2,74 dienomis vėliau.

    AEMET duomenimis, kai kuriuose Ispanijos centrinės ir šiaurinės dalies regionuose susiformavo net atskirai įvardijamas pereinamasis etapas – vadinamoji „pavasarvasara“ (primaverano). Skelbiama, kad kai kur jis jau trunka ilgiau nei mėnesį.

    Tuo metu ruduo, bent kol kas, laikosi kiek tvirčiau nei pavasaris. Vis dėlto jo trumpėjimas labiausiai pastebimas Kantabrijos ir Viduržemio jūros pakrantėse, kur vasara pastaraisiais dešimtmečiais pailgėjo maždaug 2–3 savaitėmis.

    Karštų dienų daugėja Pirėnuose

    Ypač greiti pokyčiai fiksuojami Pirėnuose ir Ispanijos šiaurės rytuose. Pavyzdžiui, La Molinos meteorologijos observatorijoje karštų vasaros dienų per metus skaičius išaugo itin aiškiai.

    Skaičiuojama, kad 1979–2000 metais tokių dienų vidurkis siekė 49 per metus, o per pastaruosius 25 metus jis išaugo iki 69 dienų per metus. Tai rodo ne tik ilgesnę vasarą kalendorine prasme, bet ir dažnesnius bei ilgiau užsitęsiančius karščio laikotarpius.

    Prognozė: vasara gali trukti beveik pusmetį

    Straipsnyje primenama, kad globalios šilumos didėjimas ypač paspartėjo nuo 1979 metų. Moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“ publikuotame tyrime prognozuojama: jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nebus reikšmingai sumažintos, iki 2100 metų vasara Šiaurės pusrutulyje galėtų trukti beveik šešis mėnesius.

    Europoje šie pokyčiai jau juntami – karščiai dažniau prasideda anksčiau pavasarį ir užsilaiko ilgiau rudenį. Tai nebūtinai reiškia, kad Baltijos šalys greitai turės Ispanijai būdingas vasaras, tačiau metų laikų ribos ir mūsų regione gali tapti mažiau aiškios.

    Tekste pažymima, kad Latvijoje šylantis klimatas siejamas ir su švelnėjančiomis žiemomis, mažėjančiu šalčio dienų skaičiumi, o šiltesnis oras gali ateiti anksčiau pavasarį ir laikytis ilgiau rudenį. Prognozėse taip pat minimas galimas vegetacijos periodo pailgėjimas iki 2100 metų – maždaug 27–49 dienomis, kas galėtų turėti įtakos ne tik žmonių įpročiams, bet ir žemdirbystei bei ekosistemoms.

  • Ispanijoje, Ourensėje, sandėliuke rastas kūdikio kūnas: šaldiklyje galėjo būti per 20 metų

    Ispanijoje, Ourensėje, sandėliuke rastas kūdikio kūnas: šaldiklyje galėjo būti per 20 metų

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, daugiabučio sandėliuke krūtininiame šaldiklyje rastas naujagimio kūnas. Tyrėjai įtaria, kad jis ten galėjo išbūti daugiau nei 20 metų.

    Kaip praneša „Euronews“, kūną Allarizo miestelyje aptiko moteris, tvarkiusi neseniai mirusios mamos daiktus. Šaldiklis buvo pastato garažo zonoje esančioje sandėliavimo patalpoje.

    Ispanijos Civilinė gvardija pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti kūdikio tapatybę ir aplinkybes, kuriomis jis mirė bei atsidūrė šaldiklyje. Kol kas viešai pateikiama informacija – labai ribota.

    Preliminarūs duomenys rodo, kad kūdikis galėjo gimti po 32–34 savaičių nėštumo. Taip pat manoma, kad jis buvo kvėpavęs, tačiau galutines išvadas pateiks teismo medicinos ekspertai.

    Tyrėjai aiškinasi tapatybę ir mirties aplinkybes

    Pareigūnai jau apklausė kelis žmones, artimus buvusiai šaldiklio savininkei. Tuo pat metu siekiama surinkti daugiau informacijos apie tai, kada tiksliai kūdikis galėjo mirti.

    Siekiant nustatyti biologinius tėvus, paimti DNR mėginiai perduoti laboratorijai Madride. Tyrimas turi atsakyti ir į klausimą, kas konkrečiai galėjo slėpti kūną.

    Pasak vietos leidinio „La Región“, tiriama ir versija, kad mirtis galėjo įvykti kitoje Ourensės provincijos vietoje, o kūnas vėliau buvo atgabentas į Allarizą jau šaldiklyje.

    Tyrimas tęsiamas, o byla nagrinėjama laikantis teismo paskirtos tyrimo slaptumo tvarkos. Pareigūnai aiškinasi tiek mirties priežastį, tiek tai, kaip kūnas galėjo taip ilgai likti nepastebėtas.

  • Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje užfiksuotas naujas rekordas: trečiąjį metų ketvirtį užsieniečiai sudarė 16,05 proc. visų būstų pirkimų – didžiausią dalį nuo tada, kai pradėta fiksuoti statistika.

    Per liepą–rugsėjį įvykdyta daugiau nei 26 300 sandorių, kuriuose pirkėjai buvo užsieniečiai, skelbia „Euronews“, remdamasis Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis.

    Didėjanti tarptautinė paklausa fiksuojama tuo metu, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, o pati rinka rodo lėtėjimo ženklus: bendras sandorių skaičius mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tendencijos svarbios ne tik vietos gyventojams ar investuotojams – Ispanija yra viena populiariausių Europos šalių antram būstui įsigyti, todėl kainų ir paklausos dinamika dažnai domina ir pirkėjus iš kitų ES valstybių.

    Kas perka būstą Ispanijoje

    Daugiau nei pusę užsieniečių pirkimų – 54,7 proc. – sudarė Europos Sąjungos piliečių sandoriai. Dar 17,8 proc. teko pirkėjams iš kitų Europos šalių.

    Pagal pilietybę tarp užsieniečių pirmavo britai – jų pirkimai sudarė 7,5 proc. visų užsieniečių įsigijimų. Toliau rikiavosi Maroko piliečiai (6,4 proc.) ir Nyderlandų pirkėjai (5,8 proc.).

    Tarptautinės paklausos svoris ypač išryškėjo salose ir Viduržemio jūros pakrantėje. Balearų salose net 37,2 proc. pardavimų atiteko užsieniečiams, o Valensijos regione – 30,4 proc.

    Kainos pasiekė naujas aukštumas

    Registratorių kolegijos kartotinių sandorių kainų indeksas trečiąjį ketvirtį per metus pakilo 15,8 proc., o per ketvirtį – 5,2 proc. Abu rodikliai indeksą iškėlė į naują istorinį rekordą.

    Vidutinė būsto kaina siekė 2 512 eurų už kvadratinį metrą. Senos statybos būstai vidutiniškai kainavo 2 462 eurus už kvadratinį metrą, o naujos statybos – 2 701 eurą.

    Pagal autonominius regionus didžiausios vidutinės kainos fiksuotos Madride – 4 565 eurai už kvadratinį metrą. Nedaug atsiliko Balearų salos (4 502 eurai), po jų sekė Baskų kraštas (3 693 eurai) ir Katalonija (2 989 eurai).

    Tarp provincijų sostinių brangiausias išliko San Sebastianas – 6 662 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiavosi Madridas (5 597), Barselona (5 124), Palma (4 408) ir Bilbao (3 877).

    Sandorių ir būsto paskolų mažėja trečią ketvirtį iš eilės

    Nors kainos kyla, bendras aktyvumas rinkoje blėsta. Trečiąjį ketvirtį būstų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 5,9 proc.

    Palyginti su antruoju ketvirčiu, sandorių sumažėjo 2,3 proc. Per liepą–rugsėjį užfiksuota 164 148 pardavimai – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius devynis ketvirčius.

    Naujos statybos būstų parduota 34 611 (0,9 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį), o senos statybos – 129 537, šis segmentas per ketvirtį smuko 2,6 proc.

    Panaši kryptis matoma ir hipotekos rinkoje: per trečiąjį ketvirtį registruotos 124 145 būsto paskolos – 3,9 proc. mažiau nei ketvirtį prieš tai. Šis skaičius atitinka 75,6 proc. per tą patį laikotarpį įvykusių būsto pardavimų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių būsto paskolų vis dėlto fiksuota daugiau: jų buvo 519 388, tai 6 proc. daugiau nei per ankstesnį tokį pat laikotarpį. Duomenys rodo paradoksą – kainos ir užsienio paklausa auga, tačiau sandorių skaičius jau kelis ketvirčius mažėja.

  • Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija nuo 2026 metų lapkričio įpareigojo alyvuogių aliejaus spaudyklas laikinai sulaikyti 12 proc. savo produkcijos ir ją sandėliuoti, taip mažinant pasiūlą rinkoje. Šis sprendimas turėtų reikšti, kad iš rinkos bus „išimta“ apie 188 000 tonų alyvuogių aliejaus.

    Apie šią priemonę pranešė „Euronews“, nurodydama, kad sprendimas paskelbtas Ispanijos oficialiajame valstybės leidinyje. Jis taikomas kiekvieno mėnesio gamybos apimtims, kurias spaudyklos deklaruoja pačios.

    Priemonės esmė paprasta: dalis aliejaus vietoj pardavimo turi būti padėta į saugyklas – pačių gamintojų patalpose arba trečiųjų šalių sandėliuose. Tai pirmas kartas, kai Ispanija taiko tokį reguliavimo mechanizmą.

    Numatyta, kad į saugyklas nukreiptas aliejus rinkos nepasieks iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos – sezono pabaigos. Sprendimas netaikomas spalio ir ankstesnių mėnesių produkcijai.

    Sprendimą paskatino gausesnis derlius ir didelės atsargos

    Ispanijos institucijos argumentuoja, kad šį sezoną šalis tikisi gausaus derliaus, o alyvuogių aliejaus atsargos jau ir taip yra didelės. Rezoliucijoje nurodoma, kad sezono pradžios atsargos siekė 357 040 tonų.

    Taip pat pateikiama gamybos prognozė – 1 602 596 tonos. Esant tokiai pasiūlai, kyla rizika, kad gamintojų kainos toliau kris.

    Tekste pažymima, kad ankstyvą lapkritį gamintojai už aukščiausios rūšies alyvuogių aliejų (extra virgin) gaudavo apie 3 eurus už kilogramą – mažiau nei maždaug 4 eurus prieš metus.

    Pagal nustatytą taisyklę vyriausybė gali taikyti priemonę, kai sezono pradžios atsargų ir prognozuojamos gamybos suma yra bent 20 proc. didesnė už šešių ankstesnių sezonų vidurkį. Šį kartą sąlyga, kaip nurodoma, buvo įvykdyta.

    Ką tai reiškia alyvuogių aliejaus kainoms

    Tokio sprendimo tikslas – sumažinti aliejaus kiekį rinkoje ir taip apsaugoti gamintojus nuo dar didesnio kainų spaudimo. Kitaip tariant, tai bandymas stabilizuoti situaciją, kai pasiūla smarkiai išauga.

    Pastaraisiais metais alyvuogių aliejaus kainos buvo smarkiai šokusios į viršų po sausrų ir karščio bangų, kurios mažino derlių. Kai gamyba ėmė atsigauti, kainos pradėjo leistis.

    Ispanija yra didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje. Šalies žemės ūkio ministerijos vertinimu, Ispanijai gali tekti apie 45 proc. pasaulinės gamybos ir apie 70 proc. ES gamybos, nors šie rodikliai kinta priklausomai nuo derliaus.

    Rinką papildo ir didelis sandoris: planuojamas „Deoleo Holding“ perėmimas

    Sprendimas dėl sandėliavimo paskelbtas tuo metu, kai sektoriuje vyksta ir stambus įsigijimo sandoris. Skelbiama, kad Ispanijos bendrovės „Dcoop“ ir „Acesur“ susitarė įsigyti „Deoleo Holding“, priklausančią biržoje kotiruojamai alyvuogių aliejaus grupei „Deoleo“.

    „Deoleo“ save pristato kaip didžiausią pasaulyje alyvuogių aliejaus prekės ženklų bendrovę, jai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Carbonell“ ir „Hojiblanca“.

    Sandoriu visa „Deoleo Holding“ vertė įvertinta 520 mln. eurų, įskaitant skolą. Susitarimas apima 91,99 proc. akcijų paketą, įskaitant ir visą „Deoleo“ turimą 50,99 proc. dalį.

    Jei prisijungs likę akcininkai, pirkėjai galėtų perimti 100 proc. Įsigijimui dar reikės reguliuotojų leidimų ir „Deoleo“ akcininkų balsavimo.

    Po pranešimo apie sandorį „Deoleo“ akcijos ketvirtadienį užsidarė 21,1 proc. žemiau. Taip pat nurodoma, kad prieš tai vyko kelių mėnesių derybos ir buvo pateiktas konkuruojantis Ispanijos „Migasa“ ir Italijos „Coricelli“ pasiūlymas.

  • Kalėdos svetur vis dažnesnis pasirinkimas: lenkai vis dažniau renkasi Maltą, Ispaniją ir Italiją

    Kalėdos po palmėmis ir su saule vietoje sniego lenkams tampa vis patrauklesne alternatyva tradiciniam šventimui namuose. Internetinės kelionių agentūros „eSky.pl“ duomenimis, per savaitę, apimančią Kūčias, skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius per metus šoktelėjo 111 proc.

    Toks augimas rodo, kad šventinės kelionės pamažu nustoja būti nišinis pasirinkimas – vis daugiau žmonių jas įtraukia į savo atostogų planus. Keliautojai šį laiką sieja ne tik su poilsiu šiltesniame klimate, bet ir su galimybe pakeisti aplinką bei išvengti prieššventinio skubėjimo.

    „eSky.pl“ atstovė Katarzyna Hauton pabrėžia, kad kelionė per šventes daugeliui reiškia daugiau nei kelias laisvas dienas prie jūros. Anot jos, tai proga patirti Kalėdas kitoje kultūroje, paragauti vietinių patiekalų ir kokybiškai praleisti laiką su artimaisiais be kasdienių rūpesčių.

    Keliaujančių per Kalėdas įpročiai keičiasi ir dėl praktinių priežasčių: dalis žmonių planuoja ilgesnį poilsį, o kartu auga ir lūkesčiai nakvynei bei paslaugoms. Tai leidžia spręsti, kad šventinės kelionės vis dažniau tampa ne spontanišku pabėgimu, o apgalvotu atostogų formatu.

    Populiariausios kryptys: Malta, Ispanija, Italija

    Ryškiausiai per Kalėdas išsiskiria Malta – šiai krypčiai fiksuojamas net trigubas keliautojų augimas, palyginti su praėjusiais metais. Ji tapo dažniausiu pasirinkimu šventiniam laikotarpiui.

    Tarp lyderių – ir Ispanija, kur skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius augo maždaug 50 proc., bei Italija, kur augimas siekė 60 proc. Susidomėjimas Pietų Europa signalizuoja, kad daliai keliautojų svarbiausia ne vien šiluma, bet ir galimybė derinti poilsį su pažintinėmis veiklomis.

    Augantį dėmesį pritraukia ir Marokas – kaip ir Malta, ši kryptis fiksuoja trigubą keliautojų skaičiaus šuolį. Šalį viliojančia daro švelnesnė temperatūra ir ryškus kultūrinis savitumas.

    Egiptas kyla dėl didesnio pasiekiamumo

    Pastebimai didėja ir Egipto populiarumas. Tai siejama su gerėjančiu šios krypties pasiekiamumu, įskaitant tiesioginius skrydžius, kuriuos vykdo pigių skrydžių bendrovės.

    Lengvesnis susisiekimas reiškia, kad poilsis prie Raudonosios jūros vis dažniau tampa realia galimybe ir tiems, kurie kelionę planuoja būtent Kalėdų laikotarpiui.

    Ilgesnės kelionės ir aukštesni lūkesčiai viešbučiams

    Duomenys rodo, kad daugėja klientų, kurie šventinei kelionei renkasi bent savaitės trukmės išvyką. Tai leidžia manyti, jog Kalėdos daliai keliautojų tampa platesnio žiemos poilsio dalimi, o ne vien trumpu atsitraukimu kelioms dienoms.

    Keičiasi ir apgyvendinimo pasirinkimai: daugiau nei pusė užsakančiųjų renkasi ne žemesnės nei 4 žvaigždučių kategorijos viešbučius. Tai rodo augantį komforto poreikį net ir šventiniu laikotarpiu.

    Kalbant apie maitinimą, beveik pusė keliautojų renkasi pusryčius, tačiau didėja ir „viskas įskaičiuota“ paklausą – šį variantą renkasi jau daugiau nei 20 proc. „eSky“ klientų.

    Kelionių agentūra pateikia ir orientacines kainas: savaitės paketas Skrydis+Viešbutis Maroke su pusryčiais gali kainuoti nuo 909 Lenkijos zlotų žmogui, Maltoje – nuo 1 129 zlotų. Savaitės atostogos Egipte su „viskas įskaičiuota“ (įskaitant skrydį, apgyvendinimą, pervežimą iš oro uosto ir rezidento priežiūrą) prasideda nuo 2 409 zlotų žmogui.