CP v2

Tag: Ispanija

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave Ceuta per kelias valandas kilo didžiausia per pastaruosius metus fiksuota migracijos krizė: iš Maroko į teritoriją neteisėtai pateko nuo 60 000 iki daugiau kaip 70 000 žmonių. Vaizdo įrašai rodė tūkstančius, bandžiusius pasiekti krantą plaukiant, apeinant bangolaužius ar leidžiantis stačiais šlaitais.

    Reaguodama į staigų srautą, Ispanija sutelkė policijos pajėgas ir kariuomenę, siekdama suvaldyti situaciją pasienyje bei miesto prieigose. Dalis atvykusiųjų gana greitai grįžo į Maroką, nes Ceutoje trūko apgyvendinimo vietų, maisto ir vandens.

    Tarp atvykusiųjų dominavo jauni vyrai, tačiau buvo ir šeimų, moterų su vaikais. Vietos pareigūnai pabrėžė, kad kelionė jūra ar pakrante buvo ypač pavojinga dėl išsekimo ir skendimo rizikos.

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad per bandymus pasiekti Ceutą žuvo mažiausiai 88 žmonės, nors Maroko pusė vėliau pateikė mažesnį žuvusiųjų skaičių. Skirtingi vertinimai tapo papildomu įtampos tašku, nes krizė iš karto peraugo į diplomatinį ginčą dėl priežasčių ir atsakomybės.

    Ispanijos valdžia ir Maroko institucijos dalį šuolio aiškino socialiniuose tinkluose pasklidusiais gandais bei žmonių kontrabandos tinklų veikla. Vis dėlto iš įvykio vietos sklidę pranešimai ir kai kurių liudininkų pasakojimai kėlė klausimų, kodėl minios iš pradžių galėjo artėti prie sienos beveik netrukdomos ir kaip tūkstančiai žmonių iš didžiųjų miestų pasiekė šiaurę be akivaizdžiai ribojamo judėjimo.

    Įtarimai dėl koordinavimo

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai, kad Ispanijos pareigūnai esą fiksavo asmenis, kurie minioje veikė tarsi vedliai ir koordinuotojai. Kai kurie Ispanijos žiniasklaidos kanalai, remdamiesi saugumo šaltiniais, skelbė versijas apie galimą Maroko žvalgybos pareigūnų buvimą tarp į Ceutą judėjusių grupių.

    Jei tokie įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad krizė nebuvo vien spontaniška reakcija į gandus, o galėjo turėti ir sąmoningo valdymo elementų. Tuo pat metu oficialių, viešai patvirtintų įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai konstatuoti koordinuotą operaciją, kol kas trūksta.

    Ceutos krizė priminė 2021 metais įvykį, kai diplomatinės įtampos fone į anklavą pateko apie 10 000 žmonių. Tuomet taip pat buvo plačiai svarstoma, kad migracijos srautai gali būti naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, ypač kai santykiai tarp Madrido ir Rabato pablogėja.

    ES spaudimas ir vidaus politika

    Krizė išryškino ir Europos Sąjungos vidinius nesutarimus dėl migracijos: dalis valstybių narių ragina griežtinti kontrolę, o dalis akcentuoja solidarumą ir humanitarinius įsipareigojimus. Ispanijos sprendimai migracijos politikoje, įskaitant diskusijas dėl teisinio reguliavimo ir grąžinimų tvarkos, tapo argumentu tiek jos kritikams, tiek gynėjams.

    Europos Komisija viešai akcentavo poreikį stabilizuoti padėtį ir mažinti aukų skaičių, o taip pat pabrėžė bendrų sprendimų svarbą išorės sienų apsaugai. Tuo pat metu krizė dar kartą priminė, kad Ispanijos pietinė siena išlieka vienu jautriausių Europos migracijos maršrutų taškų.

    Ispanija ir Marokas po įtampos pradėjo derinti spartesnes grąžinimo procedūras, siekdamos sumažinti spaudimą Ceutai. Visgi vietos valdžia ir gyventojai signalizuoja, kad net ir atslūgus pagrindinei bangai, pasekmės išliks, o panašūs protrūkiai gali kartotis, jei nesikeis bendras saugumo ir migracijos valdymo modelis.

    Kas bus toliau?

    Pagrindinis klausimas Madridui yra, ar įmanoma užtikrinti tvarią pietinės sienos kontrolę pernelyg nesiremiant Maroko bendradarbiavimu, kuris priklauso ir nuo politinių santykių. Ceuta, kaip ES teritorija Afrikos žemyne, išlieka pažeidžiama vieta, kurioje migracijos, diplomatinės įtampos ir saugumo iššūkiai susikerta ypač ryškiai.

    Tuo pat metu tragedijos mastas, skirtingi žuvusiųjų skaičiaus vertinimai ir ginčai dėl atsakomybės stiprina spaudimą skaidriai atsakyti į esminius klausimus: kas paskatino tokį srautą, kodėl jis tapo nevaldomas ir kokios priemonės realiai sumažintų riziką žmonėms, kurie ryžtasi mirtinai pavojingam keliui.

  • „V-16“ lempa ir 200 eurų bauda Ispanijoje? Štai kada lietuviams jos tikrai nereikia

    „V-16“ lempa ir 200 eurų bauda Ispanijoje? Štai kada lietuviams jos tikrai nereikia

    Ispanijoje nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios pokytis, kuris jau spėjo sukelti sumaištį tarp keliautojų: daliai vairuotojų privalomas taps V-16 įspėjamasis švyturėlis, turintis pakeisti avarinį trikampį. Socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos paplito žinutės, kad už jo neturėjimą esą gresia iki 200 eurų bauda, todėl neva privalu jį įsigyti visiems, važiuojantiems į Ispaniją.

    Tačiau toks aiškinimas klaidina. Ispanijos reikalavimas automatiškai netaikomas automobiliams, registruotiems Lietuvoje ir laikinai dalyvaujantiems tarptautiniame eisme, todėl lietuviams, atvykstantiems į šalį savo automobiliu, įprastas avarinis trikampis ir toliau išlieka pakankamas pagal registracijos valstybės taisykles.

    Lietuvoje šiuo metu niekas nepasikeitė: Kelių eismo taisyklėse ir techniniuose reikalavimuose nurodoma, kad automobilis turi turėti avarinį trikampį, o taip pat gesintuvą. V-16 lempa Lietuvoje nėra pripažinta teisėtu trikampio pakaitalu, tad vien švyturėlio bagažinėje nepakanka, jei trūksta trikampio.

    Ką privalu turėti Lietuvoje

    Vien turėti trikampį neužtenka, svarbu ir teisingai jį panaudoti. Sustojus dėl gedimo ar eismo įvykio, pirmiausia įjungiami avariniai žibintai, o tuomet transporto priemonė pažymima taip, kaip numato taisyklės.

    Greitkelyje ar automagistralėje trikampį paprastai reikia statyti maždaug 100 metrų už automobilio, kitur už miesto ribų dažniausiai nurodomas 30–50 metrų atstumas. Gyvenvietėse trikampis statomas už automobilio arba tvirtinamas ant jo, laikantis reikalavimo dėl aukščio.

    Kas yra V-16 ir kodėl Ispanija jį įveda

    V-16 yra kompaktiška geltona įspėjamoji lempa, kuri dažniausiai dedama ant automobilio stogo, kad būtų matoma iš visų pusių. Ispanijoje siekiama, kad vairuotojui nereikėtų eiti važiuojamąja dalimi ar kelkraščiu ir statyti trikampio vietose, kur tai ypač pavojinga.

    Esminis pokytis tas, kad Ispanijoje privaloma versija siejama ne vien su šviesos signalu. Reikalaujama, kad įrenginys būtų sertifikuotas ir prijungtas prie šalies eismo informacijos sistemos, kad aktyvavus perduotų transporto priemonės buvimo vietą ir įspėtų kitus eismo dalyvius per infrastruktūrą bei skaitmeninius kanalus.

    Kada lietuviams V-16 gali prireikti

    Jei į Ispaniją vykstate nuosavu automobiliu su lietuviška registracija, vien dėl sienos kirtimo V-16 pirkti nereikia. Kita situacija, jei automobilis registruojamas Ispanijoje: tuomet sprendžia registracijos šalis, o ne vairuotojo pilietybė, ir V-16 tampa aktualus pagal vietos taisykles.

    Dar viena praktiška situacija yra automobilio nuoma Ispanijoje. Tokiu atveju privalomą įrangą turi užtikrinti nuomos bendrovė, tačiau vairuotojui verta iš anksto žinoti, kur ji laikoma ir kaip įjungiama, kad gedimo atveju nereikėtų to aiškintis pavojingoje vietoje.

    Planuojantiems kelionę svarbiausia atskirti dvi temas: ką privalote turėti pagal Lietuvos reikalavimus ir ką privalo turėti Ispanijoje registruotas automobilis. Jei kyla abejonių, saugiausia ne pasikliauti gandais apie baudas, o pasitikrinti oficialiai, ypač renkantis įrangą, kuri turi būti sertifikuota ir atitikti konkrečios šalies sistemą.

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.

  • Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Krizė Seutoje: perspėjimai prieš kelias dienas

    Ispanijos Vyriausybė dar prieš masinį migrantų antplūdį Seutoje gavo karinių ir civilinių žvalgybos tarnybų perspėjimų apie galimą staigų sienos su Maroku suaktyvėjimą. Apie tai skelbia keli šaltiniai, susipažinę su operatyvine informacija ir įvykių eiga pasienyje.

    Teigiama, kad signalai buvo siunčiami kelias dienas iš eilės, o kai kurie jų pasiekė institucijas ir valandomis iki didžiausio judėjimo pradžios. Žvalgyba esą fiksavo didėjančius bandymus pasiekti Seutą plaukiant, taip pat organizuotą žmonių judėjimą Maroko šiaurėje.

    Kaip augo srautas ir kodėl jis tapo rekordiniu

    Pasak minimų šaltinių, žvalgybos vertinimu, iš pradžių į jūrą leisti plaukti migrantai galėjo būti savotiškas bandymas, tikrinant Ispanijos pajėgų pasirengimą. Per maždaug dešimt dienų, kaip teigiama, į Seutą įplaukė beveik 1 000 žmonių, o situacija akivaizdžiai prastėjo.

    Galiausiai į Seutą galėjo patekti nuo 60 000 iki 75 000 žmonių, o tai būtų didžiausia tokio pobūdžio migracijos krizė šioje autonominėje teritorijoje. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad artimiausiomis dienomis į Maroką buvo sugrąžinta apie 53 000 asmenų.

    Pasienio pajėgos nespėjo suvaldyti situacijos

    Pranešama, kad pasienyje dislokuotos Civilinė gvardija ir Nacionalinė policija ties Tarajalio perėjimo punktu nesugebėjo sustabdyti masinio srauto ir buvo priverstos pirmiausia rūpintis sužeistaisiais. Tai atskleidžia problemą, su kuria Europos Sąjungos pietiniai pasieniai susiduria nuolat: staigūs šuoliai per trumpą laiką gali išsekinti net sustiprintas pajėgas.

    Kritikai tvirtina, kad kariuomenę buvo galima mobilizuoti greičiau, nes Seutoje ir Melilijoje esą buvo parengties režimu laikomų karinių vienetų. Anot jų, sprendimui labiausiai trūko politinės valios ir aiškios komandinės grandinės, o ne techninių galimybių.

    „Jie galėjo būti mobilizuoti be išankstinių posėdžių, tereikėjo politinio sprendimo ir operatyvinio įsakymo“, – teigė su situacija susipažinę pareigūnai.

    Kiti pareigūnų pasakojimai rodo, kad Maroko žandarmerija dalyje ruožų esą beveik nesikišo, kai žmonės bandė patekti į Ispanijos teritoriją tiek plaukdami, tiek kopdami per tvoras ar judėdami pakrantės ruožais. Toks fonas neišvengiamai kelia politinių klausimų dėl Maroko vaidmens valdant migracijos srautus.

    Vyriausybės versija ir diplomatinis kontekstas

    Vidaus reikalų ministerija viešai tvirtino, kad bendradarbiavimas su Maroku yra pavyzdinis, lojalus ir nuolatinis. Tuo metu ministras pirmininkas Pedro Sanchezas masinį sienos kirtimą pavadino Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimu ir kaltę siejo su žmonių kontrabandos tinklais.

    Ministro pirmininko teigimu, nusikalstamos grupuotės galėjo pasinaudoti teisinėmis interpretacijomis ir paskatinti žmones rizikuoti plaukiant į Ispanijos teritoriją. Kritikai akcentuoja, kad net ir esant tokiems paaiškinimams, įspėjimų gausa turėjo lemti greitesnį papildomų pajėgų dislokavimą.

    Ši krizė primena ankstesnius migracijos protrūkius ties Ispanijos eksklavais Šiaurės Afrikoje ir rodo platesnę tendenciją: migracija regione dažnai tampa ne tik humanitariniu, bet ir diplomatinio spaudimo įrankiu. Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl išorės sienų apsaugos, grąžinimų efektyvumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių.

  • Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Suimtas įtariamas tinklo koordinatorius

    Ispanijos teisėsauga Gipuskoje, netoli sienos su Prancūzija, sulaikė 17-metį, kuris, pareigūnų vertinimu, buvo viena pagrindinių figūrų šalyje su vadinamuoju „764“ tinklu siejamoje veikloje. Operaciją kartu vykdė Guardia Civil, Baskų krašto policija Ertzaintza ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra.

    Pareigūnai nurodo, kad įtariamasis pastaraisiais mėnesiais siejamas su grasinimais įvairioms institucijoms, tarp jų ir švietimo įstaigoms, savivaldybėms, bibliotekoms bei kitoms viešosioms ir privačioms organizacijoms. Tokie pranešimai kėlė visuomenės nerimą ir vertė įstaigas taikyti sustiprintas saugumo priemones.

    Grasinimai ir bandymai sukelti paniką

    Teisėsaugos duomenimis, nuo sausio iki balandžio mėnesių nepilnametis esą siuntė ne vieną žinutę, kuriose buvo kalbama apie planuojamas šaudynes ir ginkluotus išpuolius. Nors realių atakų neįvyko, vien grasinimų pakako, kad dalis įstaigų aktyvuotų išskirtinius reagavimo protokolus.

    Kai kuriuose pranešimuose, pasak tyrėjų, buvo užsimenama ir apie ketinimus transliuoti išpuolius tiesiogiai, kad tai stebėtų kiti bendruomenės nariai. Taip pat tiriami grasinimai populiariai laisvalaikio vietai ir keliems konkretiems asmenims.

    Liepos 16 dieną, gavus teismo leidimus, atliktos kratos dviejuose su įtariamuoju siejamuose būstuose Gipuskoje. Per jas paimti elektroniniai įrenginiai, duomenų laikmenos ir dokumentai, kurie šiuo metu analizuojami, o pats sulaikytasis pristatytas teisėjui ir perduotas specializuotam centrui Donostijoje–San Sebastiane.

    Kas yra „764“ ir kuo jis pavojingas

    „764“ pavadinimas siejamas su Jungtinėse Valstijose atsiradusia internetine bendruomene, kurios pavadinimas kildinamas iš Teksaso valstijos pašto kodo pradžios skaitmenų. Laikui bėgant ji, tyrėjų vertinimu, transformavosi iš marginalių forumų grupių į tarptautiniu mastu veikiančius uždarus kanalus, kuriuose fiksuojami sunkūs nusikaltimai.

    Tokioms struktūroms dažniausiai priskiriama seksualinio turinio šantažo praktika, nepilnamečių išnaudojimas, smurto ir žiauraus turinio platinimas, taip pat skatinimas žalotis ar paklusti vadinamiesiems iššūkiams. Kanadoje „764“ yra įvardytas kaip teroristinis vienetas, o kitose valstybėse vykdomi tyrimai dėl jo veiklos.

    Swatting, doxing ir tapatybės vagystės

    Ispanijoje tiriant šią bylą taip pat akcentuojami metodai, būdingi ekstremalioms interneto bendruomenėms. Tarp jų minimas swatting, kai melagingais pranešimais siekiama iškviesti ginkluotas pajėgas į nekaltų žmonių namus, ir doxing, kai viešinami asmens duomenys siekiant jį įbauginti ar sukelti puolimą internete.

    Teisėsauga taip pat mini tapatybės vagystes ir bandymus nukreipti įtarimus į su įvykiais nesusijusius asmenis, kad būtų klaidinami tyrėjai ir sukeliamos pavojingos situacijos. Skelbiama, kad mažiausiai du žmonės, vienas Baskų krašte ir vienas Katalonijoje, patyrė priekabiavimo kampanijas, susijusias su tokiomis praktikomis.

    Kaip įtraukiami nepilnamečiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie tinklai aktyviai taikosi į nepilnamečius socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ir žaidimų platformose. Kontaktas dažnai pradedamas draugiškai, tačiau vėliau pereinama prie manipuliacijos, izoliavimo nuo artimųjų ir šantažo.

    Pasak pareigūnų, bendruomenėse gali būti taikoma psichologinė prievarta, žeminimas, spaudimas žalotis ir paklusti vadinamiesiems reikalavimams, o vėliau gautos nuotraukos ar vaizdo įrašai naudojami aukai kontroliuoti. Specialistai ragina pastebėjus pasikartojančius prašymus siųsti intymias nuotraukas ar slėpiamus pokalbius kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    „Ankstyvas šeimos, mokyklos ir teisėsaugos įsitraukimas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią įtraukimui į tokias grupes“, – pabrėžė tyrimui artimi šaltiniai.

  • Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ceutoje apsisuko 60 000 migrantų banga: žuvo 67, Ispanija skubiai stato barjerą jūroje

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad beveik visi iš maždaug 60 000 žmonių, pastarosiomis dienomis patekę į Ispanijai priklausantį Ceutos anklavą, jau grįžo į Maroką. Anot Madrido, padėtis per trumpą laiką iš esmės stabilizuota, tačiau krizė pareikalavo dešimčių gyvybių.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad bandant kirsti sieną žuvo mažiausiai 67 žmonės. Dalis jų nuskendo, kiti, pasak ministro, žuvo per spūstį ties bangolaužiu ir pasienio barjerais.

    „Situacija buvo beveik visiškai atkurta“, – sakė Fernando Grande-Marlaska.

    Šeštadienio rytą paskutiniai išsekę žmonės, pasiekę Ceutos Tarajal paplūdimį, buvo pasitikti kariškių ir policijos, o vėliau palydėti atgal į sieną. Dalis migrantų į anklavą pateko apiplaukdami nedidelę užtvarą, įsikišančią į Viduržemio jūrą.

    Barjeras jūroje ir saugumo klausimai

    Ispanija paskelbė įrengsianti maždaug 500 metrų ilgio sulaikymo barjerą jūros ruože tarp Ceutos ir Maroko. Tokia priemonė pasirinkta reaguojant į tai, kad dalis žmonių sieną kirto ne per oficialius punktus, o plaukdami palei pakrantę.

    Ceuta yra 18,5 kvadratinio kilometro teritorija Šiaurės Afrikoje, kartu su Melilija sudaranti vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika. Nuo Ispanijos žemyninės dalies ją skiria maždaug 25 kilometrai jūros, todėl šis pasienis nuolat atsiduria tiek migracijos, tiek dvišalių santykių su Maroku darbotvarkėje.

    Kodėl kilo antplūdis?

    Tikslios antplūdžio priežastys oficialiai neįvardytos, tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose plitusius raginimus vykti į Ceutą dar prieš prasidedant masinei migracijai. Skelbimuose, kaip nurodoma, dalintasi praktiniais patarimais, kaip pasiekti anklavą ir ką sakyti siekiant padidinti galimybes likti Ispanijoje.

    Pasak migracijos politikos tyrėjų, dalis žmonių mėgina kirsti šį pasienį ne pirmą kartą, o bandymus kartoja metų metus, tikėdamiesi darbo, didesnių pajamų ar galimybės susijungti su artimaisiais. Vienas iš Maroko atvykęs 42 metų vyras aiškino, kad pagrindinis motyvas jam buvo noras aplankyti Madride gyvenančią sergančią mamą, net jei tam tektų rizikuoti gyvybe.

    Ispanijos ir Maroko santykiai

    Ispanijos vidaus reikalų ministras akcentavo, kad krizės suvaldymui itin svarbus bendradarbiavimas su Maroku, kuris, pasak jo, padėjo per 24 valandas grąžinti padėtį į labiau kontroliuojamas vėžes. Tuo pačiu jis pripažino, kad įvykiai reikalauja bendro Ispanijos ir Maroko vertinimo, ypač kalbant apie žmonių saugumą pasienyje.

    Ceuta jau anksčiau buvo tapusi staigių migracijos bangų epicentru, ypač kai tarp Madrido ir Rabato kilo politinė įtampa. Ankstesni panašūs antplūdžiai parodė, kad pasienio kontrolė čia priklauso ne tik nuo fizinių užtvarų, bet ir nuo platesnių regiono politinių bei socialinių veiksnių.

    Humanitarinės organizacijos primena, kad tokiose situacijose didžiausia rizika tenka pažeidžiamiausiems, įskaitant nepilnamečius, o bandymai kirsti jūrą dažnai baigiasi nelaimėmis. Todėl sprendimai, kuriuos priima Ispanija ir Marokas, turės įtakos ne tik sienos kontrolei, bet ir tam, kiek saugiai bus valdoma migracija šiame itin jautriame Europos Sąjungos pasienyje.

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, reaguodama į staigų migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave Šiaurės Afrikoje, pareiškė, kad dauguma neteisėtai atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką. Pasak jos, dėl Ispanijos ir Maroko teisėsaugos veiksmų „nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“.

    Ši reakcija nuskambėjo po to, kai, Ispanijos institucijų vertinimu, į Seutą per kelias dienas pateko apie 60 000 žmonių. Migruojantys asmenys į anklavą bandė patekti sausuma ir jūra, o situacija sukėlė spaudimą vietos pajėgumams ir privertė Madridą stiprinti sienų kontrolę.

    „Dėl efektyvaus Ispanijos ir Maroko teisėsaugos darbo nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė nurodė, kad su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingais eurokomisarais aptarė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį. Pasak jos, dabar būtina ne tik suvaldyti momentinę krizę, bet ir įvertinti, kokių pamokų reikia ateičiai, kad Europos Sąjunga greičiau reaguotų į staigius migracijos srautų šuolius.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių lyderių paragino skubiai šaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo posėdį, kad būtų sutarta dėl koordinuotų priemonių ir išvengta nekontroliuojamų kirtimų. Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai situacija vienoje iš išorės sienų atkarpų rizikuoja išplisti į platesnį regioną.

    Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad beveik visi per pastarąsias dienas į Seutą patekę migrantai jau paliko anklavą, o padėtis vietoje beveik sugrįžo į įprastas vėžes. Kartu pabrėžiama, kad tokie epizodai išlieka jautrūs dėl Seutos geografinės padėties ir to, kad anklavas yra viena iš Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų Afrikos žemyne.

    Seuta ir Melilija yra vienintelės sausumos Europos Sąjungos sienos su Afrika, todėl jos nuolat atsiduria migracijos politikos ir sienų apsaugos diskusijų centre. Ekspertai pabrėžia, kad staigūs srautų šuoliai dažnai susiję ne tik su žmonių judėjimu, bet ir su platesniais regioniniais veiksniais, įskaitant dvišalius politinius santykius, saugumo situaciją ir kontrabandininkų maršrutų pokyčius.

  • Ispanijoje rado šimtų tūkstančių metų senumo žmogų: vienas dantis sukėlė mįslę mokslui

    Ispanijoje rado šimtų tūkstančių metų senumo žmogų: vienas dantis sukėlė mįslę mokslui

    Vidurinio pleistoceno laikotarpiu, prieš kelis šimtus tūkstančių metų, Europoje gyveno skirtingos ankstyvųjų žmonių populiacijos. Būtent tada formavosi evoliucinės linijos, vėliau vedusios ir į neandertaliečius, tačiau daugelis to meto etapų iki šiol išlieka neaiškūs.

    Ispanijoje, Ruidera-Los Villares vietovėje, mokslininkai aptiko senovinių žmonių liekanų, kurios gali padėti užpildyti šią spragą. Ši vieta jau seniai domina archeologus, nes praeityje ją supo vandens telkiniai ir turtingi ištekliai, traukę tiek gyvūnus, tiek žmones.

    Vienas dantis atskleidė daugiau

    Tarp radinių minimi žmogaus kaukolės fragmentai ir dantys. Tyrėjai pabrėžia, kad vienas iš išlikusių dantų suteikė galimybę atlikti neįprastai informatyvią analizę ir nustatyti individo lytį, nors tokio amžiaus palaikams tai dažnai būna beveik neįmanoma.

    Tokie duomenys svarbūs ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl galimybės tiksliau suprasti populiacijų sandarą bei jų tarpusavio ryšius. Kuo daugiau biologinių detalių pavyksta atkurti, tuo patikimiau galima vertinti, kaip žmonės prisitaikė prie kintančios aplinkos ir kokie bruožai plito skirtinguose regionuose.

    Neaišku, kuriai rūšiai priklausė

    Nustatyta, kad šis asmuo priklausė Homo genčiai, tačiau priskirti jį konkrečiai rūšiai kol kas sudėtinga. Vidurinis pleistocenas laikomas vienu mįslingiausių žmogaus evoliucijos etapų, nes to meto fosilijos dažnai pasižymi labai įvairiais požymiais.

    Vieni individai rodo bruožus, artimesnius vėlesniems neandertaliečiams, kiti išlaiko archajiškesnes savybes, o dalis radinių netelpa į aiškias kategorijas. Dėl to Ruidera-Los Villares atradimas tampa dar reikšmingesnis, nes gali padėti tikslinti, kaip ir kada Europoje atsirado skirtingos linijos.

    Kodėl šis regionas ypač svarbus

    Kartu su žmonių palaikais rasta ir gyvūnų kaulų bei senovinės veiklos pėdsakų. Kai kurios kaulų detalės turi apdorojimo žymių, leidžiančių manyti, kad gyvūnai buvo naudojami kaip maisto ar žaliavų šaltinis.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pietinė Pirėnų pusiasalio dalis ilgą laiką buvo palyginti menkai ištirta paleoantropologijos požiūriu, lyginant su kitais Europos regionais. Todėl nauji duomenys iš Ruidera-Los Villares gali reikšmingai papildyti bendrą vaizdą ir paskatinti tolesnes paieškas.

    Tyrėjų vertinimu, aptikti fragmentai gali būti tik pradžia, nes kiekvienas papildomas sluoksnis gali atnešti naujų radinių: daugiau kaulų, akmens įrankių ar kitų kasdienio gyvenimo ženklų. Tokie atradimai dažnai keičia ankstesnes interpretacijas, nes net viena nauja detalė gali perbraižyti visos populiacijos vietą evoliucijos medyje.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje Journal of Human Evolution.