CP v2

Tag: Ispanija

  • Ispanijoje nubrėžė raudoną liniją: per ją – 400 eurų bauda ir taškai, vairuotojai sukrėsti

    Ispanijoje nubrėžė raudoną liniją: per ją – 400 eurų bauda ir taškai, vairuotojai sukrėsti

    Andalūzijoje, pietų Ispanijoje, kelių saugumo priemonės sugriežtintos neįprastu būdu – tam tikruose ruožuose greta ištisinės ašies linijos atsirado ryški raudona juosta. Ji skirta atkreipti dėmesį į ypač pavojingas vietas, kuriose vairuotojai vis dar ryžtasi rizikingiems manevrams.

    Naujas ženklinimas atsirado kelyje A-355, jungiančiame Cártama ir Marbellą. Šis kelias, atidarytas 2014 metais, buvo planuotas maždaug 7 000 automobilių srautui per parą, tačiau dabar juo važiuoja apie 20 000 transporto priemonių, o didelę dalį sudaro sunkvežimiai.

    Didelis sunkiojo transporto kiekis provokuoja lengvųjų automobilių vairuotojus lenkti ten, kur tam nėra saugių sąlygų. Nors ištisinė linija formaliai signalizuoja ribojimą, praktikoje jos nepakako, kad būtų sustabdytas pavojingas važiavimas į priešpriešinę eismo juostą.

    Maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coín papildomai nubrėžta stora raudona linija, kuri turi stipresnį vizualinį ir psichologinį poveikį. Raudona spalva keliuose įprastai siejama su draudimu ir pavojumi, todėl tikimasi, kad vairuotojai instinktyviai bus atsargesni.

    Vietos institucijos akcentuoja, kad tai tik dalis priemonių. Taip pat planuojama diegti švieslentes, rodančias artėjančių automobilių greitį ir primenančias leistiną ribą, o rizikingiausiuose taškuose svarstomos ir greičio kontrolės priemonės.

    Už raudonos linijos ignoravimą Ispanijoje numatyta 400 eurų bauda ir 4 baudos taškai. Palyginimui, Lietuvoje už važiavimą per ištisinę liniją dažniausiai taikoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai, tačiau bausmės dydis paprastai mažesnis nei Ispanijoje.

    Svarbi detalė – vien ištisinė linija pati savaime ne visada reiškia absoliutų draudimą lenkti, tačiau ji draudžia ją kirsti. Praktikoje saugiausias pasirinkimas tokiose atkarpose yra apskritai atsisakyti lenkimo, nes dauguma pavojingų situacijų kyla būtent tada, kai vairuotojai bando „tilpti“ į ribotą matomumą ar per trumpą tarpą tarp transporto priemonių.

  • Ispanija užliejo 300 metrų gylio anglies karjerą: per ketverius metus jis virto milžinišku dirbtiniu ežeru

    Ispanijos Galisijoje, netoli As Pontes miesto, buvęs anglies karjeras, dešimtmečius laikytas skaudžia pramonine žyme kraštovaizdyje, šiandien atrodo visai kitaip. Apie 300 metrų gylio iškasą nuspręsta užlieti vandeniu ir paversti dirbtiniu ežeru, o projektas tapo vienu ryškiausių rekultivacijos pavyzdžių šalyje.

    Ši vietovė pradėta intensyviai eksploatuoti XX amžiaus penktajame dešimtmetyje, kai čia išgauta rudoji anglis, o šalia veikė šiluminė elektrinė. Per kelis dešimtmečius iš žemės gelmių buvo iškelta apie 260 mln. tonų anglies, o karjeras išaugo iki milžiniškų mastų.

    Skaičiai iliustruoja, kokio dydžio buvo pramoninis objektas: teritorijos plotas prilygintas maždaug 1 600 futbolo aikščių, o šlaitų ir dugno geometrija kėlė papildomų saugumo klausimų. Elektrinė, kuri ilgą laiką rėmėsi vietine žaliava, taip pat buvo reikšminga regiono ekonomikai ir darbo vietoms.

    Vis dėlto Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo politika, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai bei didėjančios taršos leidimų sąnaudos anglies energetiką darė vis mažiau konkurencingą. Dėl to operatoriai ėmė planuoti uždarymą ir teritorijos pertvarkymą, o vienas svarbiausių etapų tapo karjero užliejimas.

    Inžineriniu požiūriu tai nėra paprastas sprendimas, nes neužtenka vien nukreipti vandens į įdubą. Tokiems projektams būtina įvertinti užpildymo tempą, būsimą vandens lygį, šlaitų stabilumą, taip pat galimus vandens chemijos pokyčius, kurie buvusiuose kasybos objektuose gali kelti ilgalaikių ekologinių rizikų.

    Karjeras pradėtas pildyti 2008 metais, o procesas baigtas 2012 metų balandžio 18 dieną. Per ketverius metus į iškasą supilta apie 547 mlrd. litrų vandens, ir taip susiformavo vienas didžiausių Ispanijos dirbtinių ežerų, užimantis apie 865 hektarus.

    Vėliau teritorija ėmė keisti funkciją: šalia ežero atsirado rekreacinė infrastruktūra, o dalis pakrančių pritaikyta lankytojams. Skelbiama, kad vietoje įrengtas paplūdimys įvertintas Mėlynosios vėliavos sertifikatu, kuris paprastai siejamas su vandens kokybės, saugos ir aplinkosaugos kriterijais.

    Tokie pavyzdžiai svarbūs ne tik vietos turizmui ar kraštovaizdžiui. Visame pasaulyje po kasybos veiklos liko didžiuliai karjerai, tačiau ne visur jie gali būti saugiai paversti ežerais, nes kai kuriuose susidaro rūgštūs ar toksiški vandenys, o tarša gali keliauti į gruntinius vandenis.

    Dėl to As Pontes atvejis dažnai minimas kaip praktinė pamoka, kaip derinti inžineriją, aplinkosaugą ir ilgalaikę stebėseną. Mokslininkams tokie vadinamieji kasyklų ežerai yra svarbūs tiriant, kaip suvaldyti cheminius procesus ir mažinti rizikas po pramonės uždarymo, ypač Europai spartinant energetikos transformaciją.

  • Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Kapitalas susitelkė keliuose sandoriuose

    2026 metų pirmą pusmetį Ispanijos technologijų bendrovės pritraukė apie 1 700 000 000 eurų. Didžioji šios sumos dalis atiteko palyginti nedideliam įmonių ratui: dešimt daugiausiai pritraukusių bendrovių sudarė apie 68 proc. viso finansavimo.

    Tokia struktūra rodo aiškią tendenciją: rinkoje dominuoja keli dideli sandoriai, o likusi dalis pasiskirsto tarp gausesnių, bet mažesnių ankstyvos stadijos investicijų. Tai būdinga ir platesniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kuriame investuotojai vis dažniau koncentruojasi į sektorius bei projektus, galinčius greičiau pasiekti mastą.

    Kur nukeliavo daugiausia pinigų?

    Daugiausiai lėšų surinko kosmoso technologijų segmentas: apie 354 300 000 eurų. Šioje srityje išsiskyrė tokios bendrovės kaip PLD Space, EOS-X Space, Arkadia Space ir FOSSA Systems, o investuotojų dėmesį kurstė auganti mažųjų palydovų rinka ir infrastruktūros paklausa.

    Antra pagal pritrauktą kapitalą buvo kelionių sritis su maždaug 266 100 000 eurų, kur finansavimo statistiką reikšmingai kilstelėjo „Perk“. Medicinos ir sveikatos priežiūros įmonės kartu pritraukė apie 195 100 000 eurų, o dirbtinio intelekto bendrovės gavo apie 150 900 000 eurų.

    Ryškesnes sumas surinko ir kitos kryptys: darbo ir atrankų sprendimai pritraukė apie 135 000 000 eurų, puslaidininkių įmonės apie 121 000 000 eurų, programinės įrangos kūrėjai apie 85 000 000 eurų, o finansinių technologijų sektorius apie 70 000 000 eurų.

    Sandorių stadijos ir skola

    Finansavimo sandoriai apėmė visą spektrą nuo ankstyvųjų etapų iki augimo stadijų. Ankstyvos investicijos buvo dažnos, tačiau bendrą pinigų sumą labiausiai augino didesni, vėlesnėse stadijose vykę raundai.

    Pastebima ir kita svarbi detalė: skolos finansavimas sudarė apie 19 proc. viso pritraukto kapitalo. Tai signalizuoja, kad dalis brandesnių įmonių, ypač turinčių prognozuojamus pinigų srautus, vis dažniau renkasi alternatyvą nuosavybės praskiedimui, o investuotojai aktyviau siūlo privataus kredito sprendimus.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada aiški: Ispanijos technologijų ekosistemoje ryškėja kelių didelių sandorių ir plataus ankstyvos stadijos finansavimo derinys, o daugiausia kapitalo traukia kosmoso technologijos, sveikatos sprendimai, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.

  • Ispanijoje suklestėjo suaugusiųjų užduočių knygos: „Murdoku“ pardavimai rodo naują „detokso“ bangą

    Ispanijoje suklestėjo suaugusiųjų užduočių knygos: „Murdoku“ pardavimai rodo naują „detokso“ bangą

    Ispanijos knygynuose įsibėgėja suaugusiųjų užduočių knygų bumas: jos jungia galvosūkius, popkultūros klausimus ir detektyvines istorijas. Leidėjai sako, kad tai nebėra vien vasaros pramoga, o ištisus metus auganti niša, kurią palaiko noras pailsėti nuo ekranų.

    Šio žanro simboliu tapo „Murdoku“: leidinio kūrėjų ir prekybos atstovų nurodomais duomenimis, Ispanijoje parduota daugiau kaip 140 000 egzempliorių. Knyga žaidybine forma perkuria sudoku logiką, tik vietoje skaičių čia rikiuojami įtariamieji, o tuščias langelis galiausiai padeda išsiaiškinti, kas yra žudikas.

    Kaip pasikeitė galvosūkiai

    Dar neseniai įprastas pasirinkimas buvo laikraščio kryžiažodis ar sudoku, skirtas trumpai kelionei metro ar laukimui pas gydytoją. Dabar vis dažniau perkamas patrauklaus dizaino sąsiuvinis ar kietu viršeliu įrišta knyga, kur galvosūkiai sujungti su konkrečia tema, nuo muzikos ir serialų iki literatūros ar mokslo.

    Leidyklos šį pokytį sieja su bendra platesne „analoginių“ pramogų grįžimo tendencija. Išmanieji telefonai neišstūmė popierinių galvosūkių, o veikiau privertė juos persikurti ir pasiūlyti tai, ko ekranai dažnai neduoda: ramų, be pranešimų ir skubos paremtą laiką.

    Leidėjai kuria naujas nišas

    Viena ryškiausių šio bumo dalyvių yra leidykla „Blackie Books“, kuri suaugusiųjų užduočių knygas leidžia tęstiniu formatu ir skelbia pardavusi daugiau kaip 250 000 egzempliorių. Naujausiuose leidimuose pateikiamos užduotys apie kiną, serialus, literatūrą, mokslą, sportą ir muziką, o pati idėja apibūdinama kaip būdas suaktyvinti protą.

    Matydami paklausą, leidėjai plečia auditorijas: atsiranda vaikams skirti sąsiuviniai, vyresniems skaitytojams pritaikytos atminties užduotys, taip pat regioninės ar kalbinės versijos. Rinkoje atsiranda ir teminių leidinių, kurie remiasi kelionių motyvais, žiniomis apie maistą ar grojaraščiais, taip stiprinant ryšį tarp galvosūkių ir kasdienės kultūros.

    Kodėl „Murdoku“ taip traukia?

    „Murdoku“ sėkmę leidėjai aiškina paprasta, bet įtraukiančia formule: skaitytojas ne tik sprendžia galvosūkį, bet kartu atlieka detektyvo vaidmenį. Užuot pasyviai sekęs istoriją, jis ją „išsprendžia“ pieštuku, trintuku ir logika, o tai kuria papildomą pasitenkinimo jausmą.

    Augant susidomėjimui, kai kuriuose knygynuose pradėtos rengti gyvi sprendimo konkursai, o internete plinta panašaus tipo užduotys. Šio tipo formatų daugėja ir dėl to, kad juos nesunku adaptuoti skirtingoms rinkoms, o pats principas suprantamas be sudėtingų taisyklių.

    Su „Murdoku“ dažnai lyginami ir kiti detektyviniai galvosūkių leidiniai, pavyzdžiui, „Murdle“, kuriame vietoje sudoku naudojami pasakojimo užuominomis paremtI loginiai raktai. Taip pat daugėja oficialių ar licencijuotų knygų, paremtų žinomais autoriais ir jų personažais, kad skaitytojai į detektyvą įsitrauktų per pažįstamą pasaulį.

    Leidėjai ir knygynai pabrėžia, kad užduočių knygų populiarumą didina ir praktinis motyvas: trumpi galvosūkiai lengvai „įsiterpia“ į dieną, nereikalauja ekranų ar specialių įrankių. Nors moksliniai tyrimai skirtingai vertina, kiek tokios veiklos ilgainiui keičia pažintines funkcijas, pati rutina daugeliui tampa paprastu būdu susikaupti ir pailsėti.

    Šiandien popieriniai galvosūkiai nebesilygina su vaizdo žaidimų technologijomis ir to nesiekia. Jų stiprybė yra kitur: tai lėtas, aiškiai apibrėžtas laikas be pranešimų, kai užduotys suteikia struktūrą, o sprendimo procesas tampa savotišku kasdieniu atsijungimu nuo skaitmeninės rutinos.

  • Granados urvuose rasta beveik 1 000 kaulų: mokslininkai įtaria neolito kanibalizmo epizodus

    Granados urvuose rasta beveik 1 000 kaulų: mokslininkai įtaria neolito kanibalizmo epizodus

    Granados provincijoje pietų Ispanijoje esančiuose trijuose urvuose aptikti beveik 1 000 žmonių kaulų ir dantų fragmentų paskatino naują diskusiją apie neolito laikotarpio smurtą ir kanibalizmą. Tarptautinė mokslininkų grupė, iš naujo ištyrusi seniai surinktas kolekcijas, teigia radusi požymių, kad kai kuriais atvejais žmonių kūnai buvo sąmoningai išardomi ir galėjo būti vartojami kaip maistas.

    Tyrimas apėmė Malalmuerzo, Carigüelos ir Majólicų urvus, kurie archeologams žinomi jau kelis dešimtmečius, tačiau iki šiol jų radiniai nebuvo taip tiksliai datuoti. Šį kartą pasitelktas tiesioginis radiokarboninis datavimas ir tafonominė analizė, leidžianti atskirti žmogaus veiklos pėdsakus nuo natūralių suirimą ar gyvūnų poveikį rodančių žymių.

    Kaulų pjūviai ir lūžiai

    Pasak tyrėjų, dalyje kaulų matyti pjūvių žymės, specifiniai lūžiai ir įkandimų pėdsakai, suderinami su kryptingu minkštųjų audinių šalinimu. Tokie požymiai archeologijoje dažnai siejami su kūnų išdorojimu, kai kaulai skaldomi siekiant pasiekti čiulpus arba atskirti galūnių dalis.

    Komanda nurodo, kad vertinant šiuos ženklus svarbus kontekstas: vien tik pjūviai dar nereiškia kanibalizmo, nes panašios manipuliacijos galėjo būti atliekamos ir per laidojimo ritualus. Todėl analizuotas ne tik pačių kaulų pažeidimų pobūdis, bet ir jų pasiskirstymas urvuose, mišrios kaulų sankaupos, deginimo pėdsakai bei tai, ar radiniai susiję su smurto aplinka.

    Skirtingos istorijos trijuose urvuose

    Ryškiausias atvejis siejamas su Malalmuerzo urvu, kur radiniai datuojami maždaug 5 000 metais prieš mūsų erą. Tyrėjų vertinimu, čia galėjo būti kolektyvinio smurto epizodas, po kurio dalis aukų buvo išdorotos, o tai galėtų rodyti kanibalizmo veiksmus po konflikto.

    Carigüelos urve, kaip teigiama, kanibalizmo požymiai fiksuojami per kelis neolito laikotarpio epizodus, o praktika galėjo kartotis skirtingu metu. Vienas neįprasčiausių radinių – du specialiai modifikuoti kaukolės fragmentai, kuriuos, pagal pažeidimų pobūdį ir formą, galėjo būti bandoma pritaikyti kaip indus.

    Majólicų urve vėliausias epizodas datuojamas maždaug 3 800 metais prieš mūsų erą, tačiau tyrėjai nemato aiškaus smurto konteksto, būdingo Malalmuerzo atvejui. Kai kurie kaulai nudažyti raudonai, o tai siejama su cinobru – mineralu, kurį priešistorės bendruomenės kai kur Europoje naudojo ritualams ir laidojimo praktikoms, todėl ši vieta gali rodyti kitokį, labiau apeiginį elgesio modelį.

    Kodėl svarbūs nauji metodai

    Tyrimas pabrėžia, kaip smarkiai per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė archeologinių radinių interpretavimo galimybės. Radiokarboninis datavimas leidžia tiksliau atskirti skirtingus epizodus, o mikroskopinė kaulų paviršiaus analizė padeda įvertinti, ar žymes paliko akmeniniai įrankiai, dantys, ar natūralūs procesai.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį europinį kontekstą: įvairiuose regionuose fiksuojami atvejai, kai antropofagijos požymiai koncentruojasi tam tikrais laikotarpiais, o jų priežastys gali skirtis. Vienur tai siejama su konfliktu tarp grupių, kitur – su socialinės tvarkos kaita ar specifinėmis mirusiųjų tvarkymo tradicijomis, todėl vieno paaiškinimo visiems atvejams paprastai nebūna.

    Autoriai pabrėžia, kad jų išvados remiasi kaulų pažeidimų visuma ir konteksto analize, tačiau kanibalizmo interpretacija archeologijoje visuomet reikalauja atsargumo. Būtent todėl šiame darbe akcentuojama, kad panašiai atrodantys pėdsakai gali slėpti skirtingas socialines realijas – nuo smurto iki ritualų.

    „Tai rodo, kad pietų Iberijos pusiasalyje neolito laikotarpiu kanibalizmas nebuvo vienkartinis reiškinys, o galėjo kartotis skirtingomis aplinkybėmis“, – teigė vienas tyrimo autorių Antonio Rodríguez-Hidalgo.

  • Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Parama Ceutai iš ES fondų

    Europos Komisija patvirtino 114,7 mln. eurų paramą Ispanijai, skirtą spręsti migracijos krizę Ceutoje, besitęsiančią nuo liepos pabaigos. Briuselis šį sprendimą pristato kaip solidarumo gestą valstybei narei, susiduriančiai su staigiai išaugusiu atvykstančių žmonių srautu.

    Finansavimas numatytas skubios pagalbos tvarka ir, Komisijos vertinimu, turi sustiprinti tiek sienų kontrolę, tiek migrantų priėmimo ir grąžinimo priemones. Lėšos taip pat gali būti taikomos tinkamoms išlaidoms, patirtoms nuo pat ekstremalios situacijos pradžios.

    „Ši finansinė pagalba papildo Komisijos reagavimą nuo pirmos dienos, kai Ispanijai buvo pasiūlyta ir finansinė, ir operacinė parama“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Didžiausia dalis, 82,7 mln. eurų, skiriama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Dar 32 mln. eurų numatyta iš Sienų valdymo ir vizų priemonės, kuri orientuota į išorės sienų stiprinimą ir susijusią infrastruktūrą.

    Komisija nurodo, kad pinigai bus naudojami sienų stebėsenai ir apsaugai sustiprinti, taip pat saugumo infrastruktūrai modernizuoti. Tarp planuojamos įrangos minimos termovizorinės kameros, stebėsenos sistemos, plūdurai ir povandeniniai dronai.

    Parama taip pat leis dislokuoti papildomus pareigūnus ir techniką, įrengti migrantų pirminės patikros vietas ir remti neteisėtai Ceutoje esančių asmenų grąžinimą. Atskirai akcentuojama priėmimo pajėgumų didinimo kryptis, įskaitant pagalbą nelydimiems nepilnamečiams.

    Frontex, Europol ir EUAA vaidmuo

    Be piniginės injekcijos, Briuselis koordinuoja ir ES agentūrų įsitraukimą, kad parama būtų ne vien finansinė, bet ir praktinė. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex tęs bendrą operaciją „Minerva“ ir signalizuoja esanti pasirengusi 2027 metais plėsti kitus operacinius planus Ispanijoje.

    Europol toliau dirbs su Ispanijos teisėsauga, daugiausia dėmesio skirdama tyrimams dėl migrantų gabenimo tinklų. Tuo metu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra EUAA prisidės specialistais, kurie padės vykdyti interviu, užtikrinti vertimą ir kitą procedūrinę paramą.

    Komisija praneša, kad kartu su agentūromis ir Ispanijos institucijomis bus sudaryta bendra koordinavimo grupė. Pirmasis jos susitikimas numatytas artimiausiomis dienomis, siekiant suderinti finansavimo panaudojimą, operacinius poreikius ir prioritetus.

    Kada bus pervesti pinigai?

    Pasirašius finansavimo susitarimą, Europos Komisija per 30 dienų galės pervesti iki 80 proc. patvirtintos sumos. Likusi dalis paprastai išmokama pagal faktinę pažangą ir ataskaitas, užtikrinant, kad lėšos būtų panaudotos pagal taisykles ir numatytus tikslus.

    Ceuta, kaip Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, yra viena jautriausių ES išorės sienos atkarpų, todėl jos situacija dažnai tampa platesnių Europos migracijos ir sienų valdymo sprendimų išbandymu. Šį kartą Briuselis siunčia aiškią žinią, kad krizė bus sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.

  • Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Nauja programa moterims futbole

    Ispanijos karališkoji futbolo federacija (RFEF) paskelbė, kad aukščiausio lygio moterų futbolo ir salės futbolo rinktinių žaidėjos, taip pat elitinės teisėjos, asistentės bei federacijos darbuotojos gaus prieigą prie vaisingumo gydymo paslaugų.

    Tarp numatytų priemonių įvardijamas kiaušialąsčių šaldymas, apvaisinimas mėgintuvėlyje, kiaušialąsčių donorystė ir genetiniai tyrimai. Federacija teigia, kad tikslas yra suteikti daugiau laisvės planuojant, ar ir kada tapti mama.

    Akcentuojama mažesnė įtampa

    RFEF sprendimą pristato kaip platesnės gerovės politikos dalį, apimančią ne tik reprodukcinę, bet ir fizinę bei psichologinę sveikatą. Programa turėtų galioti iki 2029 metų pavasario.

    „Jeigu Ispanija ir jos rinktinės yra geriausios pasaulyje aikštėje, jos turi būti geriausios ir tokiose srityse kaip darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas“, – sakė RFEF prezidentas Rafaelis Louzanas.

    Viena iš iniciatyvos logikų yra siekis sumažinti laiko spaudimą sportininkėms, kurių karjeros pikas dažnai sutampa su natūraliai svarbiu šeimos planavimo laikotarpiu. Tokie sprendimai vis dažniau aptariami ir kituose profesionalaus sporto sektoriuose, ypač moterų komandiniuose sportuose.

    Kontekstas Europoje – gimstamumo mažėjimas

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europa susiduria su ilgalaike gimstamumo mažėjimo tendencija. Demografai pabrėžia, kad daugelyje valstybių gimstamumo rodikliai jau ne vieną dešimtmetį išlieka žemiau kartų kaitai reikalingo lygio.

    RFEF nurodo, kad programa turėtų padėti priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti spaudimą, su kuriuo susiduria aukšto meistriškumo sportininkės. Federacija taip pat akcentuoja, kad tai tęsia anksčiau pradėtas priemones gerinant sąlygas žaidėjoms, auginančioms vaikus.

    Partneriu pasirinkta vaisingumo klinikų grupė „Tambre“, kuri, pasak federacijos, teiks medicininę informaciją ir specializuotą pagalbą. RFEF pabrėžia, kad sprendimas neturi nulemti vienos krypties, o suteikti galimybes pasirinkti – tapti mama dabar, vėliau arba apskritai nesieti karjeros su motinyste.

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.

  • Ceutoje rastas negyvas delfino jauniklis: aplinkosaugininkai kreipėsi į Civilinę gvardiją

    Ceutoje rastas negyvas delfino jauniklis: aplinkosaugininkai kreipėsi į Civilinę gvardiją

    Ceutos Trampolín paplūdimyje vidurdienį rastas negyvas paprastasis butelionosis delfinas, dar jauniklis. Aplinkos ir gyvūnų apsaugos organizacija DAUBMA teigia įtarianti, kad gyvūnas galėjo būti užpultas žmonių, ir dėl to pateikė skundą Civilinei gvardijai.

    Organizacijos vertinimu, delfinas į krantą išplaukė dar gyvas, tačiau buvo dezorientuotas. DAUBMA nurodo, kad tą rytą teritorijoje tvyrojo rūkas, o tokios sąlygos jūrų žinduoliams gali apsunkinti orientaciją ir didinti riziką atsidurti seklumoje.

    Pasak DAUBMA, į krantą išplaukusį gyvūną keli žmonės esą tempė iš vandens ir sudavė smūgių į galvą lazda. Organizacija teigia turinti nuotraukų, vaizdo įrašų ir socialinių tinklų ekrano kopijų, kuriose matyti kraujo dėmės po vienu gyvūno akies voku bei bandymai tas žymes nuvalyti.

    Šią medžiagą DAUBMA perduodė Civilinei gvardijai, prašydama pradėti tyrimą ir nustatyti įvykio aplinkybes bei galimai atsakingus asmenis. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kas tiksliai nutiko delfinui ir ar gyvūno mirtis susijusi su žmonių veiksmais.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad vaizdo medžiaga plačiai paplito socialiniuose tinkluose, o įvykis sukėlė pasipiktinimą. Pranešama, kad vaizdas buvo nufilmuotas paplūdimio dalyje, kurioje vis dar yra apsistojusių žmonių, atvykusių į Ceutą per masinį sienos kirtimą liepos 30 ir 31 dienomis.

    Pasak liudininkų, teritorijoje buvęs valymo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojas ragino nutraukti veiksmus ir kviesti atsakingas tarnybas, kurios užsiima sužeistų ar nugaišusių jūrų gyvūnų surinkimu. Teigiama, kad po įspėjimo delfiną dar bandyta grąžinti į jūrą, tačiau jis jau nerodė gyvybės požymių.

    Į istoriją įsitraukė ir vietos gyventojai: pradėta internetinė peticija, kuria raginama identifikuoti įtariamus kaltininkus ir užtikrinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Peticijos autorė pabrėžė siekianti griežto institucijų atsako į galimą gyvūno kankinimą.

    DAUBMA primena, kad butelionosis delfinas Europos Sąjungoje yra griežtai saugoma rūšis, o sąmoningas sužalojimas ar nužudymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais vertinama ne tik tiesioginė prievarta, bet ir neteisėtas gyvūno kūno vilkimas, laikymas ar kiti veiksmai, trukdantys tyrimui.

    Organizacija kartu su CECAM taip pat atmetė kritiką, esą gyvūnų gerovės gynėjai reaguoja per lėtai. Jos teigia, kad jų darbas dažnai apsiriboja įrodymų fiksavimu ir perdavimu atsakingoms institucijoms, tačiau realūs veiksmai ne visada seka pakankamai greitai.

    Pasak DAUBMA ir CECAM, dar prieš kelis mėnesius Vyriausybės delegacijai buvo pateikta medžiaga apie kitus nugaišusių arba sužalotų gyvūnų atvejus, įskaitant delfinus ir vėžlius. Organizacijos teigia įtarusios, kad dalis gyvūnų galėjo nukentėti nuo dreifuojančių tinklų, kurių naudojimas Europos Sąjungoje yra draudžiamas.

    Jos taip pat nurodo, kad ankstesnis bandymas pateikti skundą aplinkos apsaugos padaliniui iš pradžių nebuvo priimtas, todėl buvo kreiptasi į budintį teismą, pateikiant techninę ir vaizdinę medžiagą. Teigiama, kad byla buvo laikinai uždaryta laukiant ataskaitos, tačiau atsakymo esą dar nesulaukta.

    Šiuo metu pagrindinis klausimas lieka atviras: ar delfino jauniklis nugaišo dėl natūralių priežasčių, ar dėl žmonių veiksmų. Tyrimo eiga ir sprendimai priklausys nuo surinktos medžiagos, ekspertinių išvadų bei galimų liudytojų parodymų.

  • Neolito urvuose aptiko šiurpius ženklus: kaulai rodo kanibalizmo ritualus prieš 7 000 metų

    Neolito urvuose aptiko šiurpius ženklus: kaulai rodo kanibalizmo ritualus prieš 7 000 metų

    Mokslininkai, ištyrę kelias archeologines vietas Iberijos pusiasalyje, skelbia radę aiškių požymių, kad prieš maždaug 7 000 metų čia galėjo vykti kanibalizmo praktikos. Analizė rodo, jog tai, tikėtina, nebuvo pavienis smurto aktas, o pasikartojantys veiksmai, galėję turėti ritualinę prasmę.

    Tyrimas apėmė tris vietas dabartinės pietų Ispanijos regione: Malalmuerso, Kariguelos ir Majolikaso urvus. Žmogaus kaulų fragmentai šiuose urvuose archeologams žinomi seniai, tačiau ankstesniems vertinimams trūko tikslaus datavimo ir detalesnės mikroskopinės analizės.

    Naujausiame darbe sujungtas radiokarboninis datavimas ir daugiau nei 700 žmogaus kaulų fragmentų mikroskopinis tyrimas. Daugiausia medžiagos rasta Malalmuerso urve, kur identifikuoti bent 36 asmenų palaikai, o jų amžius siejamas su maždaug 5 300–4 950 metais prieš mūsų erą.

    Įpjovos, skilimai ir ugnies pėdsakai

    Didžiausią nerimą tyrėjams kelia kaulų paviršiuje užfiksuoti pėdsakai. Dalis kaulų turi būdingas pjūvio žymes, kurios siejamos su sąmoningu minkštųjų audinių šalinimu akmeniniais įrankiais, o kai kurie kaulai skelti taip, kad būtų galima pasiekti kaulų čiulpus.

    Be to, ant dalies radinių fiksuoti dantų palikti įspaudai, o kai kur matyti aukštos temperatūros poveikio ženklai. Tai leidžia svarstyti, kad kaulai galėjo kontaktuoti su ugnimi arba būti kaitinti, nors vien iš terminių pėdsakų neįmanoma vienareikšmiškai atkurti konkretaus paruošimo būdo.

    Kaukolės paverstos indais

    Kariguelos urve rasti du iš žmogaus kaukolių pagaminti objektai, kurie, tyrėjų vertinimu, buvo apdirbti taip, kad primintų indus ar taures. Kaukolės, pašalinus minkštuosius audinius, buvo perpjautos ir kruopščiai apdorotos, todėl tai nelaikoma atsitiktiniu suardymo rezultatu.

    Toks radinys stiprina prielaidą, kad bent dalis veiksmų turėjo simbolinį ar ritualinį kontekstą. Vis dėlto archeologai pabrėžia, kad panašių artefaktų interpretacija visuomet sudėtinga, nes tarp praktinės paskirties ir ritualo dažnai būna neaiški riba.

    Raudonas pigmentas ir dvi versijos

    Majolikaso urve kai kurie, ypač jaunų žmonių, kaulai buvo padengti raudono pigmento sluoksniu. Analizė parodė, kad tai cinabaras, mineralas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio sulfido, neretai siejamas su simbolinėmis praktikomis įvairiuose priešistoriniuose kontekstuose.

    Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad raudono pigmento pėdsakų aptikta ir ant gyvūnų kaulų. Dėl to kol kas neaišku, ar cinabaras ant žmonių palaikų buvo tepamas sąmoningai, ar galėjo persiduoti netyčia, atliekant kitas veiklas.

    Pagrindinis klausimas lieka, kodėl žmonės galėjo valgyti kitus žmones. Tyrėjai išskiria dvi kryptis: vadinamąjį egzogrupinį kanibalizmą, kai aukomis tampa priešiškų bendruomenių nariai, ir endogrupinį kanibalizmą, kai su mirusiais savos bendruomenės nariais elgiamasi kaip su laidotuvių ritualo dalimi.

    Archeologai pabrėžia, kad kaulų žymės leidžia gana patikimai pasakyti, kas su palaikais buvo daroma, tačiau ne visada atsako, kokią prasmę tai turėjo tuometinėms bendruomenėms. Todėl galutinės išvados apie ritualą ar konfliktą priklausys nuo tolesnių tyrimų, papildomų radinių ir platesnio regioninio konteksto.

    „Kaulų paviršiuje užfiksuoti pėdsakai rodo kryptingus veiksmus, tačiau jų prasmę reikia vertinti atsargiai, įtraukiant visą archeologinį kontekstą“, – teigiama tyrimo išvadose.