CP v2

Tag: Ispanija

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.

  • ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    Europos Sąjunga pradėjo ankstyvą kovą dėl Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovo posto, kuris atsilaisvins pasibaigus dabartinio generalinio direktoriaus kadencijai. Tai viena įtakingiausių JT agentūrų: ji formuoja tarptautines maisto saugos ir tvarios žemdirbystės gaires, vertina grėsmes badui ir dalyvauja nustatant pasaulinius standartus žuvininkystei bei miškų naudojimui.

    Šįkart ES viduje išryškėjo trys kandidatūros, o ryškiausiu favoritu laikomas buvęs Europos Komisijos narys iš Airijos Philas Hoganas. Tačiau pagrindinė rizika Briuseliui ta pati kaip ir ankstesniuose tarptautinių postų rinkimuose: jei valstybės narės nesusitars dėl vieno vardo, balsai gali išsisklaidyti ir postas atiteks kandidatui iš už ES ribų.

    Kas yra FAO ir kodėl postas svarbus

    FAO vadovas ketveriems metams gauna galimybę daryti įtaką globaliai maisto politikai, įskaitant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, tarptautinės prekybos taisyklių derinimą ir paramos mechanizmus regionams, kuriuose kyla maisto krizės. Agentūros sprendimai ir rekomendacijos yra reikšmingos tiek donorams, tiek valstybėms, kurios priklauso nuo tarptautinės pagalbos ar siekia plėsti žemės ūkio eksportą.

    Europai šis postas svarbus ir geopolitine prasme: FAO darbas tiesiogiai siejasi su maisto kainų stabilumu, tiekimo grandinių patikimumu bei taisyklėmis, kurios lemia konkurenciją pasaulio žemės ūkio rinkose. ES siekis turėti savo kandidatą vertinamas kaip bandymas sustiprinti įtaką JT sistemoje, ypač kai dėl tarptautinių institucijų krypties aktyviai varžosi didžiosios valstybės ir regionai.

    Trys ES kandidatai ir trys skirtingos strategijos

    Į ES vidinę atranką įsitraukė Airija, Ispanija ir Italija. Airijos kandidatas Philas Hoganas laikomas turinčiu aiškų startinį pranašumą dėl tarptautinių ryšių, patirties Europos Komisijoje bei aktyvios kampanijos dar prieš tai, kai kitos šalys aiškiai apsisprendė dėl savo kandidatų.

    Ispanija į kovą delegavo ilgametį žemės ūkio ministrą Luisą Planą, kuris, kaip vertinama, turi gerai organizuotą ir resursais paremtą kampaniją. Vis dėlto jam gali kliudyti neformali tarptautinių institucijų rotacijos logika, ypač susijusi su tuo, kad Romoje įsikūrusiose JT maisto institucijose aukščiausi postai dažnai suvokiami kaip tarpusavyje derinamas balansas.

    Italijos kandidatas Maurizio Martina šiuo metu dirba FAO vadovybės komandoje, todėl jo situacija jautresnė: atvira kampanija būnant organizacijos viduje gali kelti klausimų dėl interesų konflikto ir diplomatinio etiketo. Kita vertus, Italija turi papildomą svertą, nes būtent ji priima Romoje įsikūrusias JT maisto agentūras ir dažnai siekia, kad derybose dėl aukščiausių postų šalis neliktų be apčiuopiamos naudos.

    Hogano pranašumas ir reputacijos klausimas

    Philo Hogano kandidatūra išsiskiria tuo, kad jis, pasitraukęs iš Europos Komisijos 2020 metais po politinio skandalo Airijoje, šiandien vėl grįžta į tarptautinės politikos orbitą. Nors tokia biografijos detalė daugeliui kandidatų būtų rimtas trukdis, šiuo atveju svarstyklės krypsta į jo naudą dėl anksti pradėto darbo su diplomatais, plataus kontaktų tinklo ir matomos paramos kai kuriose sostinėse.

    Diplomatinėje arenoje svarbus ir politinis svoris ES viduje. Tarp trijų kandidatų Hoganas dažnai siejamas su platesne centro dešiniųjų parama, o tai gali būti reikšminga, kai galutinis sprendimas persikelia į ES lyderių lygmenį ir tampa didesnio paketo derybų dalimi.

    „Svarbiausia yra pasirinkti vieną kandidatą, nes kitaip galime pralaimėti, o laimės kandidatas iš už ES ribų“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Net jei ES sutars dėl vieno vardo, tai bus tik pirmas etapas. FAO generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, kuriame dalyvauja JT valstybės narės, todėl kandidatams tenka ieškoti paramos Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur balsai dažnai lemia galutinį rezultatą. Šioje stadijoje svarbūs ne tik programiniai pažadai, bet ir ilgalaikiai dvišaliai ryšiai, paramos projektai bei pasitikėjimas, kad būsimas vadovas gebės išlaikyti organizacijos neutralumą.

    ES sprendimą gali apsunkinti tai, kad tarptautiniai postai neretai tampa platesnio politinio turgaus dalimi: vienas paskyrimas derinamas su kitais, o galutinis susitarimas pasiekiamas tik aukščiausio lygio susitikimuose. Jei kompromisas užsitęs, didėja tikimybė, kad ES į lemiamą balsavimą ateis susiskaldžiusi, o tai atvertų kelią konkurentams iš kitų regionų.

    Kol kas aišku viena: kova dėl FAO vadovo posto prasidėjo gerokai anksčiau nei oficialus finišo tiesiosios etapas, o Europos vienybė šioje dvikovoje gali būti ne mažiau svarbi nei bet kurio kandidato CV. Jei Briuselis nesugebės greitai susitelkti, strategiškai reikšmingas postas gali paslysti iš rankų net ir turint stiprų favoritą.

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • Piratai nublanktų: prie Kadiso rado XVII a. laivą su 27 patrankomis ir puse tonos sidabro

    Piratai nublanktų: prie Kadiso rado XVII a. laivą su 27 patrankomis ir puse tonos sidabro

    Prie Kadiso uosto Ispanijoje, vykdant gilinimo darbus dėl konteinerių terminalo plėtros, aptiktas iki šiol nežinomas XVII amžiaus laivo vrakas. Laikinai jis pavadintas Delta I, o archeologiniai tyrimai atskleidė įspūdingą radinių mastą ir galimą kontrabandos istoriją.

    Aplink laivo konstrukcijas rasta 27 geležinės patrankos, 18 sidabro luitų ir įvairių to meto jūreivystės daiktų. Tyrėjai skaičiuoja, kad sidabro krovinys siekia apie pusę tonos, o vienas luitas pažymėtas 1667 metų įrašu, padedančiu tikslinti laikotarpį.

    Datavimui svarbus ir bronzinis laivo varpas su užrašu Jesús, María y José 1671. Tai leidžia manyti, kad laivas nuskendo XVII amžiaus antroje pusėje, o jo krovinys buvo surinktas iš skirtingų Europos ir Amerikos prekybos grandinių.

    Sidabro kelias iš Amerikos

    Specialistai kelia versiją, kad sidabras galėjo būti atgabentas iš dabartinės Bolivijos kasyklų regionų, įskaitant Potosí ir Oruro, kurie tuo metu priklausė Ispanijos kolonijinei sistemai. XVII amžiuje tauriųjų metalų srautai buvo griežtai kontroliuojami karūnos, tačiau realybėje klestėjo šešėlinė prekyba ir kyšininkavimas.

    Kadisas tuo laikotarpiu buvo vienas svarbiausių Atlantinės prekybos centrų, todėl kartu tapo patogia vieta apeiti oficialias taisykles. Tyrėjų teigimu, Delta I galėjo būti platesnio kontrabandos tinklo dalis, veikusi tarp Europos uostų ir Naujojo pasaulio.

    Švediškos patrankos ir olandiški tarpininkai

    Didelį dėmesį patraukė patrankos, kurios, kaip nustatyta, pagamintos Švedijoje. XVII amžiuje Švedija buvo viena reikšmingiausių ginkluotės eksportuotojų Europoje, o prekyboje dažnai dalyvaudavo Nyderlandų pirkliai ir tarpininkai.

    Archeologai identifikavo penkis skirtingus kalibrus, todėl neatmetama, kad ginkluotė buvo komplektuojama iš kelių šaltinių. Dalis patrankų apgadintos, o tai leidžia svarstyti ir apie mūšį, avariją ar bandymą skubiai atsikratyti krovinio.

    Sudėtinga gelbėjimo operacija

    Vrakas daugiau nei 300 metų gulėjo po dumblu ir smėliu, maždaug šešių metrų gylyje po uosto dugnu, todėl ilgą laiką buvo nematomas. Tik šiuolaikiniai hidrotechniniai darbai atidengė konstrukcijų fragmentus, o tolesni veiksmai pareikalavo itin tikslios gelbėjimo operacijos.

    Nardytojai dirbo beveik nulinio matomumo sąlygomis, o laivo liekanos buvo keliamos naudojant didelės galios kranus ir plūdrumo platformas. Po iškėlimo pradėtas 3D skenavimas, fotogrametrinė dokumentacija ir medienos analizė, galinti padėti nustatyti laivo statybos regioną.

    Kol kas neaišku, kokiu vardu laivas buvo vadinamas ir dėl kokių priežasčių nuskendo: audra, gaisras, mūšis ar bandymas pabėgti nuo patikros išlieka realios hipotezės. Tyrėjai taip pat pažymi, kad ankstesni gilinimo darbai galėjo pajudinti dalį artefaktų ir apsunkinti paskutinių laivo valandų rekonstrukciją.

    Ši istorija gali būti tik pradžia: toje pačioje įlankoje jau fiksuojami ir kiti panašiai žymimi radiniai, vadinami Delta II ir Delta III. Jei jų tyrimai patvirtins ryšį, Kadiso vandenys gali atskleisti dar platesnį XVII amžiaus prekybos, karo ir kontrabandos paveikslą.

  • Baltieji gandrai vis rečiau skrenda į Afriką: kodėl Iberijoje jie žiemoja prie sąvartynų

    Europoje vis dažniau fiksuojamas netikėtas baltųjų gandrų elgsenos pokytis: dalis paukščių trumpina migraciją arba jos visai atsisako, o žiemą praleidžia arčiau žmonių. Ornitologų teigimu, ryškiausias šios tendencijos židinys šiuo metu matomas Ispanijoje ir Portugalijoje, kur gandrai masiškai telkiasi prie atliekų sąvartynų ir atliekų tvarkymo objektų.

    Mokslininkai aiškina, kad sąvartynai gandrams tampa stabiliu ir lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu. Maisto atliekose gausu gyvūninės kilmės baltymų, todėl paukščiams reikia mažiau energijos maisto paieškai ir tolimiems skrydžiams, o tai didina jų išgyvenamumą žiemos mėnesiais.

    „Šiandien 200 gandrų sąvartyne jau nebėra retenybė“, – sakė ornitologas Marcinas Tobolka.

    Pasak tyrėjų, migracijos geografija kinta nevienodai: Vakarų Europoje vis daugiau gandrų nebeskrenda per Gibraltaro sąsiaurį į Afriką, o kai kurios rytinėse teritorijose gyvenančios populiacijos žiemoja arčiau tradicinių maršrutų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje. Tokie pokyčiai siejami ne tik su atliekomis, bet ir su platesniais kraštovaizdžio bei žemės ūkio pokyčiais.

    Ornitologai pabrėžia, kad intensyvesnė žemdirbystė, pievų ir natūralių buveinių nykimas bei vabzdžių gausos mažėjimas mažina įprasto maisto prieinamumą laukuose. Dėl to gandrai greičiau prisitaiko prie žmogaus sukurtų resursų, o jų įprastas vaizdas žydinčiose pievose ilgainiui gali tapti retesnis.

    Tuo pačiu ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąvartynai nėra vienintelė ir net ne didžiausia grėsmė gandrams. Nors atliekos kelia riziką dėl plastiko, užteršto maisto ar traumų, didžiausią mirtingumą Europoje, kaip teigiama, lemia elektros infrastruktūra.

    „Tai didžiausia problema. Vidutinės įtampos laidai pavojingiausi, nes laidai yra arti vienas kito, o gandras, nutūpęs ant stulpo ir išskleidęs sparnus, gali juos paliesti ir patirti elektros smūgį“, – sakė Marcinas Tobolka.

    Specialistai aiškina, kad mažesniems paukščiams tokia situacija dažnai nekelia pavojaus, nes jie nepajėgia „uždaryti“ grandinės. Tačiau dideli paukščiai, ypač jauni ir mažiau patyrę, yra labiau pažeidžiami, todėl saugesnės elektros linijų konstrukcijos ir izoliavimo sprendimai laikomi viena efektyviausių apsaugos priemonių.

    Mokslininkų vertinimu, gandrų įpročių kaita yra platesnių aplinkos pokyčių signalas: klimato šiltėjimas, maisto prieinamumo persiskirstymas ir urbanizacija gali skatinti paukščius vis dažniau rinktis gyvenimą šalia žmogaus. Jei tokios tendencijos stiprės, gandrų migracija Europoje gali tapti trumpesnė, o žiemojimo žemėlapyje atsiras vis daugiau naujų taškų.

  • Misija „Jantar“ Viduržemio jūroje: Rusija ieško nuskendusio laivo nuolaužų su galimu branduoliniu kroviniu

    Po to, kai prie Ispanijos krantų Viduržemio jūroje nuskendo rusų krovininis laivas Didžioji Meška, Rusija į incidento rajoną išsiuntė specializuotus karinio jūrų laivyno vienetus. Užsienio žiniasklaida ir Vakarų pareigūnai šią operaciją sieja su bandymu kuo greičiau pasiekti nuolaužas ir jų turinį.

    Skelbiama, kad laivas nuskendo 2024 metų gruodžio 23 dieną, o vienas iš svarstomų scenarijų yra išorinis poveikis ar smūgis, sukėlęs avariją. Maskva iškart sureagavo, todėl įvykis iš civilinės nelaimės greitai peraugo į jautrų saugumo klausimą.

    Pagrindiniu operacijos elementu tapo giluminių darbų laivas „Jantar“, Vakarų šalių dažnai apibūdinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos jūrinės žvalgybos įrankių. Formali jo paskirtis – okeanografiniai tyrimai, tačiau tokie laivai paprastai turi įrangą, leidžiančią dirbti dideliame gylyje.

    Pasak viešai skelbtų vertinimų, „Jantar“ gali būti naudojamas ne tik paieškos ir gelbėjimo operacijoms, bet ir sudėtingoms povandeninėms užduotims. Dėl to jo pasirodymas prie NATO valstybės krantų natūraliai kelia papildomų klausimų apie realius misijos tikslus.

    Ispanijos tyrėjai ir tarptautinėje erdvėje cituojami šaltiniai svarsto versiją, kad nuskendęs laivas galėjo gabenti su branduolinėmis technologijomis susijusį krovinį. Tarp minimų variantų – galimi povandeninių reaktorių komponentai, kurie, kaip teigiama, galėjo būti skirti Šiaurės Korėjai, apeinant tarptautinius apribojimus.

    Jei tokia informacija pasitvirtintų, incidentas įgytų dar didesnį geopolitinį svorį: kalbama ne tik apie avariją jūroje, bet ir apie galimą sankcijų režimo pažeidimą. Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketinė programa jau daugelį metų yra griežtai ribojama Jungtinių Tautų priemonėmis, todėl bet koks technologijų perdavimo įtarimas sulaukia ypatingo dėmesio.

    Vakarų vertinimu, Rusija gali siekti pirmoji pasiekti nuolaužas, kol tyrėjai ar Ispanijos institucijos neįgijo pilnos prieigos prie galimo krovinio. Tokiu atveju operacijos tikslas galėtų būti ne vien paieška, bet ir jautrių technologijų susigrąžinimas arba jų pašalinimas iš įrodymų grandinės.

    „Jantar“ buvimas prie Ispanijos krantų didina įtampą ir sustiprina stebėseną Viduržemio jūroje, nes bet kokie veiksmai šalia NATO teritorijos vertinami itin jautriai. Tolimesnę įvykių eigą lems tyrimo duomenys, oficialūs Ispanijos institucijų pareiškimai ir tai, ar bus patvirtintas krovinio pobūdis.

  • Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Kodėl slaugytojai svarsto išeiti?

    Ispanijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad slaugytojų norą palikti profesiją lemia ne viena priežastis, o susikertančios sisteminės problemos. Pagrindiniai veiksniai – darbo vietos nestabilumas, per dideli krūviai ir prastėjančios slaugos kokybės pojūtis.

    Tyrimas, paremtas daugiau nei 20 000 slaugos specialistų atsakymų, laikomas didžiausiu tokio pobūdžio šalyje. Jo išvados publikuotos mokslo žurnale, o analizę koordinavo Ispanijos sveikatos apsaugos institucijos kartu su Carlos III sveikatos institutu.

    Skaičiai iškalbingi: 39,6 proc. apklaustųjų teigė svarstantys per artimiausius 10 metų pasitraukti iš profesijos. Dar 17 proc. nurodė, kad tai galėtų padaryti per dvejus metus.

    Didžiausi rizikos veiksniai

    Tyrime išskiriama, kad laikinos darbo sutartys reikšmingai didina pasitraukimo tikimybę – ji išauga 33 proc. Slaugytojai taip pat akcentuoja, kad nestabilumas tiesiogiai veikia motyvaciją ir ilgalaikį planavimą, įskaitant galimybes kelti kvalifikaciją ar rinktis specializaciją.

    Ypač didelis poveikis siejamas su pacientų sauga: prastesnės saugos vertinimas pasitraukimo riziką didina 81 proc. Tokie rodikliai rodo, kad sprendimas išeiti dažnai susijęs ne tik su asmeniniais karjeros lūkesčiais, bet ir su nuolatiniu moraliniu nuovargiu, kai trūksta resursų kokybiškai priežiūrai užtikrinti.

    Daugiau nei pusė ketinančių pasitraukti – 56,5 proc. – kaip pagrindinę priežastį įvardijo stabilumo stoką. Toliau minimi menkas profesijos pripažinimas ir darbo sąlygos, kurias nemaža dalis darbuotojų laiko neatitinkančiomis atsakomybės lygio.

    Regionų skirtumai ir „praleista slauga“

    Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp regionų: Madrido, Kanarų salų, Galisijos ir Balearų salų slaugytojai žymiai dažniau nei Navaros regione svarsto pasitraukimą. Autoriai tai sieja su nevienodomis darbo sąlygomis, skirtingu sveikatos sistemos organizavimu ir personalo planavimu.

    Dar viena problema – neatitikimas tarp parengimo ir realaus darbo: tik 34,5 proc. slaugytojų, turinčių specializaciją, dirba pagal savo sritį. Tai didina nusivylimą, silpnina profesinę tapatybę ir mažina paskatas likti sistemoje.

    Kasdienės darbo realijos atsispindi ir vadinamojoje „praleistos slaugos“ situacijoje: apie 60 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl laiko stokos jiems tenka praleisti dalį būtinos priežiūros veiksmų. Toks spaudimas ilgainiui virsta perdegimu ir skatina ieškoti darbo už sveikatos sistemos ribų.

    Ne tik Ispanijos problema

    Ispanijos duomenys atspindi platesnę Europos tendenciją: senstančios visuomenės, augantys paslaugų poreikiai ir personalo trūkumas didina įtampą ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje. Daugelyje šalių profesinės sąjungos ir darbdaviai fiksuoja sunkumus užpildant pamainas, o ankstyvas pasitraukimas iš profesijos tampa vis dažnesnis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad slaugytojų išlaikymui būtinos kryptingos priemonės: stabilesnės sutartys, didesnis profesinis pripažinimas, aiškesnės karjeros trajektorijos ir krūvio valdymas. Priešingu atveju talentų nutekėjimas gali tapti viena svarbiausių grėsmių sveikatos sistemų tvarumui artimiausiais metais.

  • Ispanija užblokavo „Polymarket“ ir „Kalshi“: rinkų be licencijų laukia vis griežtesnė kontrolė

    Ispanija užblokavo „Polymarket“ ir „Kalshi“: rinkų be licencijų laukia vis griežtesnė kontrolė

    Ispanijos lošimų priežiūros institucija nurodė šalies mastu apriboti prieigą prie prognozių rinkų platformų „Polymarket“ ir „Kalshi“. Reguliuotojas teigia, kad abi paslaugos veikė neturėdamos privalomo administracinio leidimo, todėl pradėtos drausminės procedūros.

    Sprendimas paskelbtas Ispanijos oficialiajame valstybės leidinyje, o blokavimas įvardijamas kaip laikinoji priemonė. Numatoma, kad tyrimo ir vertinimo procesas gali trukti apie tris–keturis mėnesius, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl galimų sankcijų.

    Kodėl tai laikoma lošimais?

    Ispanijos praktikoje prognozių rinkos, kai statoma už neapibrėžtus būsimus įvykius, dažnai priskiriamos lošimų veiklai. Tokiu atveju operatorius turi turėti specialią licenciją, o be jos teikiamos paslaugos laikomos neleistinomis.

    Reguliuotojas taip pat akcentuoja vartotojų apsaugos elementus, kurie paprastai privalomi licencijuotoms platformoms. Tarp jų minimi tapatybės patikrinimai, nepilnamečių prieigos ribojimai ir savanoriško savęs apribojimo mechanizmai, skirti rizikingam lošimui valdyti.

    Pranešimai ir vykdymas praktikoje

    Institucijos nurodo, kad tiesiogiai įteikti pranešimus platformoms buvo sudėtinga, nes su jomis nepavyko susisiekti nurodytais adresais užsienyje. Dėl to informacija apie sprendimą pateikta per oficialų leidinį, kaip numato administracinė tvarka.

    Toks modelis rodo, kad reguliuotojai vis dažniau renkasi techninį prieigos ribojimą, kai paslaugos teikėjas nėra registruotas šalyje arba neturi vietinio atstovavimo. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojams prieiga gali būti blokuojama per interneto tiekėjų lygmenį.

    Platesnis sugriežtinimas pasaulyje

    Ispanijos sprendimas papildo pastaruoju metu matomą griežtesnį požiūrį į prognozių rinkas skirtingose jurisdikcijose. Kai kuriose šalyse jos vertinamos kaip lošimai, kitur akcentuojama investuotojų apsauga ir rizika, kad tokios rinkos gali veikti už reguliavimo ribų.

    Reguliavimo kryptis aiški: jei platforma priima statymus ar panašaus pobūdžio įsipareigojimus dėl ateities įvykių baigčių, institucijos tikisi licencijavimo, atitikties procedūrų ir vartotojų apsaugos priemonių. Dėl to prognozių rinkoms, ypač veikiančioms tarptautiniu mastu, tampa vis sunkiau išvengti nacionalinių taisyklių taikymo.