Tag: Ispanija

  • „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    Ispanijos technologijų bendrovė „Indra“ imasi koordinuoti naują Ispanijos įmonių aljansą, kurio tikslas – stiprinti Europos povandeninės infrastruktūros apsaugą. Dėmesio centre – po vandeniu esantys kabeliai ir kiti kritiniai objektai, kurių pažeidžiamumas laikomas viena didžiausių šiuolaikinių saugumo spragų.

    Kaip skelbia „Euronews“, susitarimas dėl SIPRIS iniciatyvos pasirašytas Paryžiuje, „Euronaval“ parodos metu. Prie projekto jungiasi septynios technologijų įmonės: „Indra“, SAES, UTEK, Aragon Photonics, Iqua Robotics, FYLA ir Sateliot.

    Iniciatyva siekiama užtikrinti Ispanijos technologinį savarankiškumą nuolatinės jūrų dugno ir povandeninės infrastruktūros stebėsenos srityje. Pagal planą, sprendimai turėtų apimti visą vandens masę – nuo paviršiaus iki dugno.

    Praktinis projekto pagrindas – skirtingų technologijų sujungimas į vieną sistemą: nuo jutiklių ir sonarų iki bepiločių platformų bei palydovinio ryšio. Tokia architektūra turėtų leisti greičiau aptikti grėsmes, anomalijas ar galimus pažeidimus.

    Projektą koordinuos „IndraMind“ ir „Seadef“

    Skelbiama, kad „Indra“ vadovaus viso „ekosistemos“ koordinavimui ir bus atsakinga už sistemos integraciją. Tam bus naudojama bendrovės „Seadef“ architektūra ir suverenaus dirbtinio intelekto platforma „IndraMind“.

    Numatoma, kad stebėseną sustiprins ir nepilotuojami orlaiviai – jie turėtų papildyti jūrinių sprendimų grandį, kurią sudarys tiek paviršinės, tiek povandeninės autonominės priemonės.

    „Indra“ jūrinių programų direktorė Ana Belén Buendía iniciatyvą sieja su „skubiu poreikiu“ stebėti povandeninę aplinką, kad Europa turėtų didesnę technologinę autonomiją. Jos teigimu, Ispanijos įmonių aljansas leis sukurti visapusišką sprendimą ir sustiprinti šalies pozicijas sparčiai strategiškai augančiame sektoriuje.

    Sonarai, povandeniniai dronai ir palydovinis ryšys

    Partneriai pasidalijo užduotis pagal kompetencijas. SAES į projektą įneš jutiklius ir sonarų signalų apdorojimo sprendimus, skirtus grėsmių aptikimui.

    Autonominių platformų dalyje UTEK bus atsakinga už nepilotuojamas paviršines transporto priemones (USV), o „Iqua Robotics“ – už nepilotuojamus povandeninius aparatus (UUV), kurie būtų naudojami infrastruktūros apžiūrai.

    Anomalijų aptikimui pasitelkiant šviesolaidį turėtų būti naudojami „Aragon Photonics“ sprendimai. Tuo metu FYLA prisidės povandeninėmis optinėmis komunikacijomis, o Sateliot – palydovine aprėptimi.

    Skelbiama, kad kuriamas modelis numatytas kaip modulinis ir plečiamas – ateityje į jį galėtų įsitraukti nauji rinkos dalyviai, technologijų centrai ir mažos bei vidutinės įmonės.

    Numatyti bandymai lauke prieš patekimą į rinką

    Artimiausias etapas – bandymai realiomis sąlygomis, po kurių sprendimą planuojama siūlyti rinkai. Straipsnyje pažymima, kad šis žingsnis Ispanijai gali tapti reikšmingu postūmiu gynybos pramonėje, o šalis priartėtų prie valstybių, galinčių savarankiškai saugoti jūros dugne esančią infrastruktūrą.

  • Ispanijoje po traukinio katastrofos identifikuotos visos 69 aukos – tarp jų ir užsieniečiai

    Ispanijoje po traukinio katastrofos identifikuotos visos 69 aukos – tarp jų ir užsieniečiai

    Ispanijos pareigūnai pranešė identifikavę visas 69 žmones, žuvusius per praėjusią savaitę įvykusią greitųjų traukinių avariją šalies centrinėje dalyje.

    Kaip skelbia „Euronews“, pastarosiomis dienomis teismo medicinos ekspertams pavyko patvirtinti dar trijų aukų tapatybes, todėl identifikavimo procesas oficialiai užbaigtas.

    Nelaimė įvardijama viena kruviniausių geležinkelių tragedijų Europoje šiame amžiuje. Artimieji, kol buvo atliekami tyrimai, laukė ypač skausmingomis aplinkybėmis – kai kuriais atvejais aukas teko atpažinti iš pavienių kūno dalių.

    Tragedija vėl pakurstė diskusijas dėl geležinkelių saugos: tai buvo jau antras greitojo traukinio susidūrimas Ispanijoje šiais metais, po sausį Andalūzijoje įvykusios avarijos, per kurią žuvo 46 žmonės.

    Kas žinoma apie aukas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų buvo 54 Ispanijos piliečiai ir 15 užsieniečių.

    Tarp užsieniečių minimi keturi Jungtinių Valstijų piliečiai, du Australijos piliečiai, du Japonijos piliečiai, taip pat po vieną žmogų iš Argentinos, Kanados, Prancūzijos, Meksikos, Portugalijos, Tuniso ir Čekijos.

    Identifikavimo darbams buvo sudaryta speciali teisinė struktūra, kurioje dirbo policijos ir teismo medicinos ekspertai. Būtent ši institucija vėlyvą pirmadienį patvirtino paskutinių trijų aukų tapatybes – dviejų australų ir vieno japonų.

    Kaip įvyko susidūrimas

    Naujausia nelaimė įvyko netoli Urda kaimo, maždaug 130 kilometrų į pietus nuo Madrido. Valstybinio operatoriaus „Renfe“ traukinys rėžėsi į priekyje stovėjusį ispanų bendrovės „Iryo“ traukinį.

    Skelbiama, kad automatinės saugos sistemos gedimas sustabdė traukinių eismą 63 kilometrų ruože, tačiau valdymo centras leido „Renfe“ traukiniui tęsti kelionę, nors kitas traukinys dar buvo nejudantis.

    Valdžios reakcija ir pagalba nukentėjusiems

    Ispanijos transporto ministras Óscar Puente antradienį teigė, kad šalis dirbs „nenuilstamai“, siekdama susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą kelionėmis greitaisiais traukiniais, ir pristatė naujas saugos priemones.

    Taip pat paskelbta apie 30 mln. eurų paramos paketą žuvusiųjų šeimoms ir per avariją sužeistiems žmonėms. Nelaimė įvyko Castilla-La Mancha regione.

    Tragedija įvyko likus maždaug mėnesiui iki lapkričio 29 dieną vyksiančių visuotinių rinkimų, kuriuose Socialistų lyderis Pedro Sánchez sieks pratęsti savo aštuonerius metus trunkančią premjerystę.

  • Ispanijos traukinių avarijoje žuvo Kembridžo universiteto mokslininkė: aiškėja nelaimės detalės

    Ispanijos traukinių avarijoje žuvo Kembridžo universiteto mokslininkė: aiškėja nelaimės detalės

    Ispanijoje po mirtinos traukinių avarijos, nusinešusios mažiausiai 69 žmonių gyvybes, tarp žuvusiųjų įvardyta ir Kembridžo universitete dirbusi mokslininkė Marta Shahbazi. Apie jos žūtį pranešė su Kembridžo universitetu siejamos institucijos ir Ispanijos mokslo bendruomenė.

    Nelaimė įvyko Toledo provincijoje, netoli Urdos, kai vienas traukinys susidūrė su kitu reisu. Pirminė informacija rodo, kad greitaeigis „Renfe“ traukinys rėžėsi į sustojusį „Iryo“ sąstatą.

    Mokslininkė vyko atsiimti apdovanojimo

    Skelbiama, kad Marta Shahbazi buvo pakeliui į apdovanojimų ceremoniją, kurioje turėjo atsiimti 2026 metais skirtą José Luis Gómez-Skarmeta premiją. Ji turėjo būti įteikta už reikšmingą indėlį tiriant ankstyvuosius žmogaus vystymosi etapus.

    Mokslininkė ėjo grupės vadovės pareigas Medicinos tyrimų tarybos Molekulinės biologijos laboratorijoje, taip pat buvo siejama su Kembridžo Kamieninių ląstelių institutu. Jos darbai buvo orientuoti į klausimus, kaip žmogaus embrionas organizuojasi ankstyvoje raidoje ir kaip ląstelės priima sprendimus, lemiančius jų specializaciją.

    „Marta buvo įkvepianti, talentinga ir savo darbui atsidavusi mokslininkė. Jos mirtis yra didžiulis sukrėtimas ir skaudi netektis“, – sakė laboratorijos atstovai.

    Reakcija Ispanijos mokslo bendruomenėje

    Apie netektį taip pat informavo Santjago de Kompostelos mokslinių tyrimų centras CiMUS, kuriame ji buvo žinoma kaip perspektyvi jaunosios kartos tyrėja. Centras viešai išreiškė užuojautą artimiesiems ir kolegoms.

    Tragedija dar kartą atkreipė dėmesį į geležinkelių saugos klausimus, ypač intensyviai naudojamuose maršrutuose ir mazguose, kur vienas incidentas gali paveikti kelias skirtingas vežėjų sistemas. Tyrėjai Ispanijoje aiškinasi tikslias susidūrimo aplinkybes, vertinami signalizacijos, eismo valdymo ir žmogiškojo veiksnio aspektai.

    Ką šiuo metu žinoma apie avariją?

    Kol kas viešai pateikiama informacija apsiriboja bazine avarijos schema ir patvirtintais faktais apie aukas. Žuvusiųjų skaičius įvardijamas kaip mažiausiai 69, tačiau tokiais atvejais duomenys gali kisti, kai tikslinami sąrašai ir identifikavimo procedūros.

    Institucijos Ispanijoje tęsiant tyrimą paprastai skelbia tarpines išvadas tik tuomet, kai surenkama pakankamai patikrintų duomenų. Tikimasi, kad vėliau bus aiškiau, kodėl vienas traukinys konkrečioje atkarpoje buvo sustojęs ir kokios aplinkybės lėmė susidūrimą.

  • Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanijoje šeštadienį tęsiamas trečiasis nacionalinio gedulo etapas po tragiško traukinių susidūrimo Urdoje, Toledo provincijoje. Per avariją, įvykusią savaitės pradžioje, žuvo mažiausiai 69 žmonės, o šalis susidūrė su klausimais dėl geležinkelių saugos.

    Netoli nelaimės vietos surengtos gedulo mišios, į kurias susirinko vietos bendruomenė ir žuvusiųjų artimieji. Bažnyčia buvo pilnutėlė, o dalis žmonių tarnybos klausėsi lauke, gedulą lydėjo emocingos atsisveikinimo akimirkos.

    Tuo pat metu tęsiasi aukų tapatybių nustatymas, kurį apsunkina pranešimai apie rastas dalines palaikų liekanas. Regiono vadovybė yra įspėjusi, kad aukų skaičius gali didėti, o pareigūnai toliau tikslina dingusiųjų sąrašus, tarp jų yra ir užsienio piliečių.

    Institucijų duomenimis, ligoninėse Kastilijoje-La Mančoje dar gydomi 39 sužeistieji. Tarp žuvusiųjų patvirtintas ir Portugalijos pilietis, dirbęs viename iš traukinių, o kai kurių dingusių asmenų paieška tęsiasi.

    Kas tiriama dėl saugos?

    Po katastrofos auga spaudimas valdžiai imtis greitų priemonių, o traukinių машinistų atstovai reikalauja aiškesnių taisyklių, kaip elgtis sutrikus automatinėms apsaugos sistemoms. Jų teigimu, esminis tikslas yra neleisti atnaujinti įprasto eismo, jei išlieka rizika, kad du traukiniai atsidurs tame pačiame bėgių ruože.

    Profsąjunga Semaf kreipėsi į Valstybinę geležinkelių saugos agentūrą, ragindama skubiai peržiūrėti su LZB geležinkelių apsaugos sistema susijusias nuostatas ir procedūras, taikomas kartu su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ERTMS. Tyrėjai aiškinasi, ar galimas LZB sutrikimas galėjo turėti tiesioginę įtaką avarijai.

    Pagal pirminę informaciją, kurią viešino atsakinga nepriklausoma techninių įvykių tyrimo institucija, LZB sistemos veikimas galėjo nutrūkti trečiadienį ryte, dar iki susidūrimo. Tačiau oficialiai pabrėžiama, kad priežastinis ryšys kol kas nėra patvirtintas, todėl vertinamos ir kitos versijos.

    Politinis spaudimas ir streikai

    Incidentas tapo rimtu išbandymu premjerui Pedro Sánchezui, ypač artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams. Premjeras viešai pripažino, kad pasitikėjimas geležinkelių tinklu yra sukrėstas, ir pažadėjo sprendimus, kurie sumažintų nelaimių pasikartojimo tikimybę.

    Susidūrimas įvyko svarbioje linijoje, jungiančioje Madridą su pietiniu Sevilijos miestu, o tai sustiprino visuomenės nerimą dėl viso tinklo patikimumo. Tai taip pat jau antroji didelė geležinkelių nelaimė šalyje per šiuos metus, todėl saugos tema tapo viena jautriausių viešojoje darbotvarkėje.

    Transporto ministras Óscar Puente pranešė apie planuojamas priemones techninėms rizikoms mažinti ir pasitikėjimui atkurti, tačiau detalių dar nepateikė. Tuo metu Semaf paskelbė apie naujus streikus valstybinėje geležinkelių bendrovėje Renfe lapkričio 10 ir 12 dienomis, reikalaudama struktūrinių saugos sprendimų.

    „Dabar bijai, kai lipi į traukinį“, – sakė vienas žuvusiojo artimųjų Cecilio.

    Konservatyvios opozicijos lyderiai kaltina valdžią delsus atnaujinti senstančius saugos sprendimus, o viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar per artimiausius mėnesius bus priimti konkretūs, išmatuojami pokyčiai. Tyrimas tęsiamas, o jo išvados turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl geležinkelių saugos sistemos stiprinimo.

  • Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Spalį keturios didžiausios euro zonos ekonomikos paskelbė naujus infliacijos duomenis, kurie parodė ryškius skirtumus tarp šalių. Italijoje metinis kainų augimas pasiekė 5,4 proc., Ispanijoje siekė 4,9 proc., Prancūzijoje – 3,4 proc., o Vokietijoje sulėtėjo iki 2,8 proc.

    Vien skaičiai neatskleidžia visos situacijos, nes svarbiausia tampa kryptis. Italijoje ir Prancūzijoje infliacija paspartėjo, Ispanijoje išliko stabili, o Vokietijoje sumažėjo, nors visos šalys susiduria su panašiu energijos kainų spaudimu.

    Italija: energija smogė stipriausiai

    Italijoje infliacija šoktelėjo po kelių mėnesių lėtesnio kainų augimo, o pagrindiniu veiksniu tapo energija. Nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT nurodė, kad energijos kainos per metus ūgtelėjo 31,4 proc., o reguliuojami tarifai brango dar sparčiau.

    Brangimas persimetė ir į kasdienes išlaidas: dažniausiai perkamo vartojimo krepšelio, kuriame vyrauja maistas, buities ir asmens higienos prekės, kainos kilo greičiau nei anksčiau. Tuo pat metu šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį iš esmės neaugo, todėl namų ūkiams kainų šuolis tapo ypač skausmingas.

    Ispanija ir Prancūzija: skirtingi scenarijai

    Ispanijoje metinė infliacija spalį išsilaikė ties 4,9 proc., o mėnesinis kainų augimas sudarė 0,6 proc. Kainų dinamiką švelnino palankesnis kuro kainų palyginamasis efektas, tačiau dalį atokvėpio kompensavo didesni dujų tarifai ir paslaugų brangimas.

    Prancūzijoje infliacija pakilo iki 3,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per ilgesnį laiką, o energijos kainos per metus augo dviženkliu tempu. Kartu fiksuotas ir ekonomikos susitraukimas trečiąjį ketvirtį, todėl ekonomistai vis dažniau kalba apie stagfliacines rizikas, kai kainos kyla, o ekonomika stagnuoja.

    Vokietija: infliaciją prislopino laikinas sprendimas

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o vartotojų kainos, palyginti su rugsėju, net šiek tiek smuktelėjo. Viena svarbiausių priežasčių – nuo spalio 1 dienos įsigaliojęs laikinas kuro mokesčių sumažinimas, taikomas iki metų pabaigos.

    Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis efektas gali būti trumpalaikis. Jei mokesčiai vėliau būtų didinami arba energijos kainos tarptautinėse rinkose vėl smarkiau kilsteltų, infliacijos spaudimas galėtų sugrįžti jau žiemą.

    Ką tai reiškia euro zonai ir ECB?

    Skirtinga didžiųjų ekonomikų infliacijos trajektorija stiprina įtampą Europos Centriniam Bankui, kuris siekia 2 proc. infliacijos tikslo. Energetikos šokas išlieka pagrindiniu kainų varikliu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar brangimas neplinta į vadinamuosius lipnius komponentus, ypač paslaugas ir kasdienes prekes.

    Europos Centrinis Bankas naujausiame posėdyje indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc., tačiau rinkose išliko lūkestis, kad gruodį sprendimas gali keistis. Situaciją papildomai komplikuoja ir neapibrėžtumas dėl ECB vadovybės kaitos, nes tai gali didinti finansų rinkų jautrumą bet kokiems signalams apie tolesnę pinigų politikos kryptį.

  • Ispaniją sukrėtė traukinio katastrofa: žuvo 24 metų lengvaatletė Julieta Gallego

    Ispanija gedi po skaudžios geležinkelio nelaimės netoli Urdos, Toledo provincijoje. Pranešama, kad susidūrus dviem traukiniams žuvo žmonių, o tarp aukų minima 24 metų lengvaatletė Julieta Gallego.

    Apie sportininkės mirtį pirmieji paskelbė Ispanijos žiniasklaidos šaltiniai, nurodydami, kad ji specializavosi šuolio į tolį rungtyje. Oficialios institucijos tęsia aplinkybių aiškinimą, o gelbėjimo ir tyrimo darbai tokiose situacijose paprastai užtrunka, kol patikslinami žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų duomenys.

    Geležinkelio avarijos Europoje laikomos retomis, tačiau kai jos įvyksta, pasekmės dažnai būna itin sunkios. Specialistai tokiais atvejais vertina visą grandinę: eismo valdymo sprendimus, signalizacijos veikimą, ryšio su dispečeriais kokybę, mašinistų budrumą, matomumo sąlygas ir techninę riedmenų būklę.

    Pastaraisiais metais Europos šalyse vis daugiau dėmesio skiriama geležinkelio saugai ir automatizuotoms eismo kontrolės priemonėms. Tarp prioritetų išlieka modernios signalizacijos diegimas, prevencinė infrastruktūros priežiūra ir griežtesnės procedūros, kad būtų sumažinta susidūrimų bei žmogiškosios klaidos rizika.

    Sporto bendruomenė tokias netektis paprastai išgyvena itin skausmingai, nes jauni atletai dažnai turi aiškias karjeros perspektyvas ir aktyviai atstovauja savo klubams bei regionams. Artimiausiu metu tikimasi daugiau patvirtintos informacijos apie nelaimės priežastis ir oficialius aukų sąrašus.

  • Tragedija Ispanijoje: susidūrus greitiesiems traukiniams – mažiausiai 68 žuvę, paskelbtas gedulas

    Centrinėje Ispanijoje, netoli Urdos miestelio Kastilijoje-La Mančoje, susidūrus dviem greitiesiems traukiniams žuvo mažiausiai 68 žmonės, dar kelios dešimtys sužeisti. Šalies premjeras Pedro Sanchezas paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą ir pažadėjo skubų bei išsamų nelaimės priežasčių tyrimą.

    Gelbėtojai įvykio vietoje dirbo kelias valandas, buvo pasitelktos gausios greitosios medicinos pagalbos pajėgos ir sraigtasparniai. Dalį sužeistųjų teko evakuoti iš apvirtusių vagonų, o medikai pranešė apie sunkių būklių pacientus.

    Kas žinoma apie avariją

    Avarija įvyko greitojo susisiekimo linijoje maršrute Madridas–Sevilija, kai abu traukiniai važiavo ta pačia kryptimi. Pirminiais duomenimis, vienas sąstatas buvo sustojęs arba smarkiai sumažinęs greitį dėl eismo organizavimo sutrikimo, o kitas į jį rėžėsi.

    Po susidūrimo keli vagonai nulėkė nuo pylimo, todėl dalis keleivių patyrė daugybinius sužalojimus. Vietos valdžia nurodė, kad į ligonines išgabenti 53 sužeistieji, iš jų 15 būklė įvardyta kaip sunki.

    Įtarimai krypsta į valdymo klaidą

    Ispanijos transporto ministerija teigia, kad viena iš versijų susijusi su informacinių sistemų sutrikimu ir eismo valdymo sprendimais. Pasak pareigūnų, aiškinamasi, ar po gedimo nebuvo leista traukiniui tęsti kelionės, nors atkarpoje jau buvo kitas sąstatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad greitojo geležinkelio saugumas remiasi kelių lygių apsauga: signalizacija, automatiniu greičio kontrolės režimu ir dispečeriniu valdymu. Tyrėjai vertins, ar suveikė visi saugos barjerai, ir ar neįvyko procedūrų pažeidimų.

    Trijų dienų gedulas ir tyrimas

    Pedro Sanchezas paskelbė, kad nacionalinis gedulas truks nuo spalio 29 dienos iki spalio 31 dienos. Premjeras teigė, kad toks įvykis, ypač greitojo geležinkelio tinkle, turi būti iki galo paaiškintas, o atsakingi asmenys – įvardyti.

    Ši nelaimė Ispanijoje jau vadinama viena didžiausių pastarųjų metų geležinkelių katastrofų, ypač dėl to, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio incidentas šalyje šiais metais. Valdžia tvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog skirtingas avarijas sieja tos pačios priežastys.

    Traukinių eismas atkarpoje buvo sustabdytas, keleiviams organizuotas alternatyvus susisiekimas. Geležinkelių operatoriai „Renfe“ ir „Iryo“ pranešė bendradarbiaujantys su tyrėjais ir teikiantys pagalbą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    „Nepriimtina, kad tokia šalis kaip Ispanija per vienus metus patirtų dvi greitojo geležinkelio katastrofas“, – sakė Pedro Sanchezas.

  • Traukinys netoli Toledo virto košmaru: 46 žuvę, žmonės Ispanijoje sako bijantys keliauti

    Ispaniją sukrėtė tragiška geležinkelio avarija netoli Toledo, nusinešusi dešimčių žmonių gyvybes. Po katastrofos šalyje tvyro gedulas, o vietos bendruomenės ir čia gyvenantys užsieniečiai pripažįsta, kad kasdienės kelionės traukiniu staiga tapo bauginančios.

    Remiantis viešai skelbta informacija, per incidentą žuvo 46 žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti. Gelbėjimo operacijoje dirbo didelės ugniagesių, policijos ir medikų pajėgos, į pagalbą buvo pasitelkti ir sraigtasparniai.

    Kas žinoma apie nelaimę

    Ispanijos tarnybos toliau aiškinasi avarijos aplinkybes, o pirminėse versijose minimas ir žmogiškasis faktorius. Tokiais atvejais vertinama visa grandinė: dispečerinės sprendimai, signalizacija, greičio kontrolė ir traukinio būklė.

    Šokas ypač juntamas tarp žmonių, kurie kasdien naudojasi ta pačia geležinkelių infrastruktūra keliaudami į darbą ar mokslus. Dalis keleivių pripažįsta, kad net įprastos stotys ir maršrutai po tokių žinių kelia nerimą.

    Augantis nerimas tarp keleivių

    Ispanijoje gyvenanti lenkė Agata žurnalistams sakė, kad po katastrofos vis daugiau žmonių kalba apie baimę keliauti. Pasak jos, tai palietė ir tuos, kuriems traukinys yra pagrindinė, kasdienė transporto priemonė.

    „Vis daugiau žmonių prisipažįsta, kad bijo važiuoti, nes tai jų įprastas maršrutas, kuriuo keliauja, pavyzdžiui, į darbą. Visi tai labai išgyvena“, – sakė Agata.

    Jos teigimu, panašios nuotaikos vyrauja ir tarp Ispanijoje gyvenančių lenkų, kurie socialiniuose tinkluose dalijasi sukrėtimu ir netikrumu. Pasak pašnekovės, artimiausios dienos bendruomenėms bus emociškai sunkios dėl didelio žuvusiųjų skaičiaus.

    Pirmoji mintis apie artimuosius

    Kita Ispanijoje gyvenanti lenkė Jola tikino, kad sužinojusi apie nelaimę pirmiausia ėmė galvoti, ar traukinyje nebuvo pažįstamų. Ji pabrėžė, kad tokios tragedijos akimirksniu sukelia nerimą net tiems, kurie tuo metu buvo toli nuo įvykio vietos.

    „Pirmoji mintis buvo, ar tame traukinyje nebuvo kažkas pažįstamas. Laimei, bent jau kol kas apie tai nieko negirdėjau“, – sakė Jola.

    Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad vaizdai iš nelaimės vietos daugeliui palieka ilgalaikį įspūdį, o netikrumas dėl tikslių priežasčių ir aukų tapatybių didina įtampą. Ji teigė jaučianti užuojautą šeimoms, laukiančioms žinių apie artimuosius.

    Tarnybos skelbia, kad pagalba sužeistiesiems buvo organizuojama nedelsiant, o resursų prireikė daug ir dėl to, kad nelaimė įvyko atokiau nuo didesnių gydymo įstaigų. Kol vyksta tyrimas, visuomenė laukia atsakymų, kas tiksliai nulėmė katastrofą ir kokių saugumo sprendimų bus imtasi.

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • Ispanijoje uždegėte degalinėje radiją ar palikote šviesas? Bauda siekia 160 eurų

    Ispanijoje uždegėte degalinėje radiją ar palikote šviesas? Bauda siekia 160 eurų

    Išjungti variklį prieš pilant degalus daugeliui vairuotojų yra savaime suprantama taisyklė. Tačiau ne visi prisimena, kad net užgesinus variklį automobilyje gali likti įjungtas radijas, šviesos ar multimedijos ekranas. Ispanijoje tai gali baigtis bauda, ypač jei situaciją įvertins griežčiau nusiteikęs pareigūnas.

    Ispanijos kelių eismo taisyklėse numatyta, kad degalų pylimo metu variklis privalo būti išjungtas. Be to, degalinės darbuotojai neturi teisės pradėti pildyti degalų, kol vairuotojas neišjungia šviesų, elektros įrenginių, pavyzdžiui, radijo, taip pat elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių įrenginių, tarp jų ir mobiliojo telefono.

    Savitarnoje atsakomybė už šių reikalavimų laikymąsi tenka pačiam degalus pilančiam asmeniui. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas turi ne tik sustabdyti automobilį, bet ir įsitikinti, jog neveikia jokie nereikalingi elektros prietaisai, kurie gali kelti papildomą riziką.

    Už degalų pylimą su veikiančiu varikliu Ispanijoje gali būti skiriama 80 eurų bauda. Dar tiek pat gali kainuoti įjungtos šviesos ar radijas, todėl bendra suma gali siekti 160 eurų.

    Šių reikalavimų esmė yra saugumas. Pilant degalus į aplinką gali patekti degūs garai, o taisyklėmis siekiama sumažinti bet kokią papildomą užsidegimo riziką, net jei atskirai paėmus, pavyzdžiui, įjungtas radijas dažniausiai nelaikomas realia grėsme.

    Šiuolaikiniuose automobiliuose suklysti lengva, nes po variklio išjungimo dar kurį laiką gali veikti navigacija, garso sistema ar multimedija. Kai kuriuose modeliuose svarbu, ar vairuotojas visiškai išjungė uždegimą, ar tik užgesino variklį, todėl vien tik ekrano švytėjimas dar nereiškia, kad pažeidimo nėra, bet gali patraukti dėmesį.

    Lietuvoje baudos degalinėse dažniau siejamos su kitais pažeidimais. Vienas dažniausių atvejų yra degalų pylimas, kai variklis paliktas įjungtas, kas vertinama kaip stovėjimas su veikiančiu varikliu, o už tai gali būti skiriama bauda.

    Griežtai draudžiama rūkyti ar naudoti atvirą ugnį degalų pylimo zonoje, taip pat ignoruoti degalinės darbuotojų nurodymus, susijusius su sauga. Didžiausios sankcijos paprastai taikomos už degalų pylimą į netinkamas talpas, nes tai sukelia tiesioginę gaisro ir išsiliejimo riziką.

    Telefonų naudojimą Lietuvoje dažnai riboja pačių degalinių vidaus taisyklės. Praktinis patarimas paprastas: pilant degalus verta vengti veiksmų, kurie gali didinti elektrostatinės iškrovos tikimybę, o prieš imant pistoletą galima paliesti metalinę automobilio kėbulo dalį, kad krūvis išsisklaidytų.