CP v2

Tag: Ispanija

  • Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Kas vienoje šalyje laikoma mandagumu, kitoje gali būti suprasta kaip nemandagumas ar net įžeidimas. Keliaujant dažniausiai suklumpama dėl smulkmenų: garso, tempo, bendrų patiekalų dalijimosi ar įrankių naudojimo.

    Turizmo institucijos ir etiketo ekspertai pabrėžia, kad universalios taisyklės dažnai neveikia, todėl verta pasidomėti vietiniais papročiais. Tai ypač aktualu šalyse, kur valgymas yra svarbi socialinio bendravimo dalis.

    Japonija: triukšmas gali būti pagyrimas

    Japonijoje valgant kai kuriuos makaronų patiekalus garsiai siurbti nėra laikoma blogu tonu. Priešingai, tai gali reikšti, kad maistas skanus, o valgantis žmogus mėgaujasi patiekalu.

    Tačiau lazdelėms taikomos griežtesnės taisyklės. Jų nederėtų smeigti vertikaliai į ryžių dubenėlį, nes toks vaizdas siejamas su gedulo ritualais, taip pat neįprasta maistą tiesiogiai perduoti nuo vienų lazdelių kitoms.

    Valgant su kompanija mandagu palaukti, kol patiekalai bus patiekti visiems. Jei bendrame inde lieka paskutinis kąsnis, dažnai tikimasi, kad prieš jį imant bus atsiklausta kitų.

    Pietų Korėja: šaukštas čia ne mažiau svarbus

    Nors Korėjos virtuvė dažnai siejama su lazdelėmis, prie tradicinio stalo svarbi vieta tenka šaukštui. Juo įprastai valgomi ryžiai ir sriubos, o dalis patiekalų maišomi ar paskirstomi būtent šaukštu.

    Prie korėjietiško stalo dažnai patiekiami keli maži garnyrai, vadinami „banchan“. Jie dalijami visiems, todėl svarbu laikytis bendro valgymo ritmo ir gerbti tai, kad patiekalai skirti visai kompanijai.

    Italija ir Sakartvelas: tradicijos stipresnės už stereotipus

    Italijoje įprasta manyti, kad pieno kava tinka tik prie saldžių pusryčių, tačiau regioniniai įpročiai skiriasi. Kai kur visiškai normalu ryte gerti kapučiną ar kavą su pienu ir kartu valgyti sūresnį kepinį.

    Sakartvele vakarienė neretai virsta ilgu bendravimu prie stalo, kur svarbūs tostai ir nustatyta tvarka. Čia verta neskubėti, nepertraukinėti ir suprasti, kad tostai yra ne formalumas, o tradicijos dalis.

    Ispanija: vakarienė prasideda vėliau, nei tikitės

    Ispanijoje keliautojus dažnai nustebina ne konkretus etiketo draudimas, o dienos ritmas. Vakarienė daugelyje vietų prasideda vėliau, todėl ankstyvą vakarą restoranai gali atrodyti neįprastai tušti.

    Dėl to vietinių įpročių neatitinkantis laikas kartais klaidingai palaikomas prastu aptarnavimu ar nepopuliaria vieta. Prisitaikymas prie vietinio grafiko dažnai padeda išvengti nusivylimų ir nereikalingo streso.

    Ekspertai pataria prieš kelionę pasitikrinti bent pagrindines valgymo taisykles ir stebėti, kaip elgiasi vietiniai. Paprastas atsiklausimas ar pagarbi pauzė dažnai yra geriausias būdas nepadaryti nemalonios klaidos.

  • Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandų sprendimas pasikeitė

    Nyderlandai patvirtino, kad sugrįš į „Eurovizijos“ dainų konkursą 2027 metais, nors anksčiau už šalies dalyvavimą atsakingas transliuotojas AVROTROS buvo paskelbęs, kad konkurse nedalyvaus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios AVROTROS traukėsi, buvo teiginys, kad konkursas nebegali būti laikomas politiškai neutralus dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože.

    Šįkart šalies paraišką koordinuos viešojo transliavimo sistemos prižiūrėtojas NPO. Konkursą Nyderlanduose nušvies transliuotojas NOS, o šalies atstovą, kaip skelbiama, rinks nepriklausoma ekspertų komanda.

    AVROTROS kritika ir NPO argumentai

    AVROTROS pozicija išlieka kritiška: transliuotojas teigia, kad tarptautiniai konfliktai vis dažniau persikelia į konkurso erdvę ir tai silpnina „Eurovizijos“ neutralumo principą. Dalis Europos transliuotojų pastaraisiais metais vis garsiau kelia klausimus dėl to, kaip Europos transliuotojų sąjunga vertina narių atitiktį konkurso taisyklėms.

    „Neabejotina, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir griauna jo neutralų pobūdį. Todėl „Eurovizija“ tampa susipriešinimo platforma“, – sakė AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas.

    NPO savo ruožtu pabrėžia kitą argumentą: viešasis transliuotojas turi išlikti dalimi didžiausio Europoje muzikos televizijos renginio, kuris tradiciškai pristatomas kaip vienijantis. NPO atstovai akcentuoja, kad būtent įtampų laikotarpiu ryšio su auditorija ir europinio kultūrinio dialogo svarba tik didėja.

    „Svarbu, kad kaip viešasis transliuotojas šiuo metu išliktume šio vienijančio Europos renginio dalimi“, – sakė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas.

    Ispanija dar svarsto, o boikoto tema lieka gyva

    Nyderlandų sugrįžimas vyksta tuo metu, kai dalies šalių boikoto diskusijos neslūgsta. Skelbiama, kad Ispanijos transliuotojas RTVE dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, ar šalis dalyvaus 2027 metų konkurse, ir svarsto boikoto tęsimo variantą.

    Tuo metu Airija jau patvirtino, kad ir 2027 metais konkurse nedalyvaus, argumentuodama humanitarinės situacijos Gazos Ruože mastu ir tolesnėmis civilių gyventojų žūtimis. Šie sprendimai rodo, kad „Eurovizijos“ organizatoriams teks toliau spręsti, kaip išlaikyti konkurso apolitinį įvaizdį, kai dalyvių atrankas ir transliuotojų sprendimus vis labiau veikia geopolitinis kontekstas.

    2027 metų „Eurovizija“ vyks Bulgarijos Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad sugrįžtant Nyderlandams pavyks stabilizuoti dalyvių sudėtį, tačiau Ispanijos sprendimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių signalų dėl boikoto tendencijos ateities.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė remiantis tęsiamą „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Pasak jo, sprendimas Ispanijai trauktis iš konkurso išlieka aktualus, kol tęsiasi humanitarinė krizė Gazos Ruože.

    RTVE vadovas teigė, kad jam „giliai skaudu“ matyti, jog Izraelio visuomeninis transliuotojas ir toliau laikomas tinkamu dalyvauti konkurse, nepaisant padėties Gazos Ruože. Jis patvirtino, kad klausimą ketina teikti RTVE valdybai, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas toliau dalyvaus, nepaisant to, kas vyksta, ir nepaisant situacijos, kuri vis dar patiriama Gazos Ruože“, – sakė José Pablo López.

    Ispanijos pasitraukimas būtų ypač reikšmingas, nes ši šalis priklauso vadinamajam didžiajam penketui. Tai valstybės, kurios į Europos transliuotojų sąjungos biudžetą įneša didžiausias finansines įmokas ir dėl to paprastai automatiškai patenka į konkurso finalą.

    Ši tema Ispanijoje turi ir aiškų politinį foną: šalies Vyriausybė pastaraisiais metais viešai rėmė palestiniečių poziciją, o ministras pirmininkas Pedro Sánchez yra vienas aršiausių Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritikų. Tarptautinėje erdvėje „Eurovizijos“ neutralumo klausimas vėl tapo diskusijų objektu, nes transliuotojai vertina ne tik kultūrinę, bet ir reputacinę dalyvavimo riziką.

    Kaip nurodoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose duomenyse, nuo 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį žuvusiųjų skaičius Gazos Ruože per trejus metus perkopė 73 000. Jungtinių Tautų vertinimu, šie skaičiai paprastai laikomi iš esmės patikimais, nors konfliktų sąlygomis pilnas patikrinimas būna ribotas.

    RTVE sprendimas nėra pavienis. Jau anksčiau apie ketinimą boikotuoti „Euroviziją“ paskelbė Airijos RTÉ ir Nyderlandų AvroTros, argumentuodami, kad konkurso aplinka ir viešosios diskusijos nebeatitinka jų deklaruojamų vertybių bei visuomeninio transliuotojo misijos.

    Jeigu Ispanija galutinai patvirtintų pasitraukimą, tai sustiprintų spaudimą Europos transliuotojų sąjungai aiškiau apibrėžti dalyvių tinkamumo kriterijus ir politinio neutralumo ribas. Kol kas organizatoriai laikosi nuostatos, kad konkursas yra transliuotojų, o ne valstybių varžybos, tačiau transliuotojų boikotai rodo, jog praktikoje ši riba vis dažniau tikrinama.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.

  • Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijoje viešai prieinama informacija apie būsto nuosavybės struktūrą išlieka fragmentiška, ypač kai kalbama apie didžiuosius savininkus. Praktikoje tai reiškia, kad sudėtinga greitai ir tiksliai įvertinti, kiek būsto valdo stambūs nuomotojai ir kas iš tiesų ateina į rinką.

    Nors kadastro duomenys leidžia matyti bendrus nuosavybės mastus, jie dažnai neatskleidžia savininkų tapatybės. Nuomos rinkoje dalį informacijos galima susirinkti per regionų administruojamus nuomininkų užstatų registrus, tačiau tai neapima savininkų gyvenamo būsto, tuščių butų ar trumpalaikės nuomos.

    Nauji žaidėjai ir vieša žemė

    2026 metais didžiausiu viešai skelbtu metų sandoriu tapo „Fidere“ portfelio perėmimas: sandorio vertė siekė apie 1,05 mlrd. eurų. Kanados grupė „Brookfield“ šį paketą įsigijo iš „Blackstone“, perimdama 47 pastatus ir daugiau kaip 5 000 nuomojamų būstų portfelį.

    Kitas ryškus pavyzdys – „Azora“ susitarimas įsigyti apie 1 200 nuomojamų būstų Barselonos metropolinėje zonoje už daugiau nei 350 mln. eurų. Ši teritorija laikoma viena labiausiai įkaitusių šalyje, o paklausą palaiko didelė gyventojų koncentracija ir ribota naujo būsto pasiūla.

    Rinkoje daugėja ir sandorių, kuriuose būstas perkamas dar nebaigtas statyti. Tokie susitarimai leidžia fondams užsitikrinti būsimą nuomos pasiūlą, o vystytojams – ankstyvą finansinį aiškumą, tačiau kartu didina klausimų dėl kainodaros ir rizikos, jei ekonominė aplinka pasikeistų.

    Dalį projektų skatina ir viešos žemės koncesijos, kurias suteikia autonominės bendruomenės bei savivaldybės, neretai 45–75 metų laikotarpiui. Tai siejama su socialinio nuomos būsto stygiumi: jo dalis Ispanijoje vertinama kaip itin maža ir gerokai atsiliekanti nuo daugelio Europos šalių vidurkio.

    Ar NT burbulas pradeda leistis?

    Sandorių skaičius Ispanijoje 2026 metais rodo vėsesnę dinamiką, kuri dažniausiai aiškinama būsto kainų šuoliu ir suprastėjusiomis finansavimo sąlygomis. Tai reiškia, kad dalis pirkėjų sprendimus atideda, o daugiau namų ūkių ilgesniam laikui lieka nuomos rinkoje, taip palaikydami nuomos kainų spaudimą.

    Tuo pat metu investicijų į nuomojamą būstą vertė gali augti net ir mažėjant sandorių skaičiui, nes ją stipriai išpučia keli itin dideli portfelių pirkimai. Kitaip tariant, vienas milijardinis sandoris statistiškai gali nusverti šimtus mažesnių pirkimų, todėl šie rodikliai apibūdina skirtingas rinkos puses.

    Analitikai pabrėžia, kad vertinant įmonių valdomo būsto mastą būtinas atsargumas: vien viešai paskelbti sandoriai neleidžia suskaičiuoti bendro portfelių dydžio visoje šalyje. Vis dėlto tendencija aiški – Ispanijos būstas išlieka vienu patraukliausių Europos nuomos investicijų taikinių, o visuomenės susirūpinimas dėl prieinamumo ir kainų tik auga.

    „Kai nuosavybės duomenys nėra pakankamai skaidrūs, realiu laiku suprasti, kas valdo būstą ir kaip keičiasi rinka, tampa beveik neįmanoma“, – teigiama analizėse, vertinančiose stambiųjų nuomotojų įtaką.

    Šiame fone didėja politinis spaudimas ieškoti sprendimų: nuo socialinio būsto plėtros iki trumpalaikės nuomos reguliavimo ir didesnio skaidrumo. Investuotojams tai reiškia papildomą reguliacinę riziką, o gyventojams – viltį, kad pasiūlos didinimas galiausiai pristabdys kainų augimą.

  • Shakira po ilgos pertraukos grįžo į Ispanijos sceną: 50 000 Madride ir finalinis Waka Waka

    Shakira po ilgos pertraukos grįžo į Ispanijos sceną: 50 000 Madride ir finalinis Waka Waka

    Shakira po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Ispanijos sceną ir Madride pradėjo 12 koncertų seriją. Pirmasis pasirodymas subūrė apie 50 000 žiūrovų, o programoje skambėjo 25 dainos per maždaug dvi valandas.

    Koncertas startavo kūriniu La fuerte, įrašytu kartu su prodiuseriu Bizarrap, ir tęsėsi hitais iš skirtingų jos karjeros etapų. Publika išgirdo ir Girl like me, taip pat ankstyvąjį tarptautinį proveržį atnešusį repertuarą, įskaitant Estoy aquí.

    „Labas vakaras, Madride, man sunku patikėti, kad esu čia“, – sakė Shakira, kreipdamasi į stadioną užpildžiusią minią.

    Scenoje netrūko nuorodų į pastarųjų metų asmeninius išgyvenimus, kurie atsispindi ir naujausiame jos kūrybiniame etape. Dainininkė kalbėjo apie šeimos lūžius ir tai, kaip po jų tenka iš naujo susidėlioti kryptį, o vienišumą priimti kaip galimybę pradėti kitą gyvenimo skyrių.

    Antroje programos dalyje skambėjo Loca, taip pat dainos, priminusios ankstyvuosius Shakiros metus: Ojos así, Pies descalzos ir Antología. Pasirodymą lydėjo dažni kostiumų pasikeitimai, o vizualiniuose sprendimuose dominavo vandens ir ugnies motyvai.

    „Svarbiausius savo gyvenimo metus praleidau čia, Ispanijoje. Čia tapau mama, jūs matėte, kaip atėjau, suklupau, atsistojau ir sugrįžau“, – sakė Shakira.

    Finale nuskambėjo Waka Waka ir vienas garsiausių pastarojo laikotarpio kūrinių BZRP Music Sessions #53, o koncertą užbaigė konfeti ir fejerverkai. Šis sugrįžimas Madride yra dalis turo, siejamo su 2024 metais išleistu albumu Las Mujeres Ya No Lloran, kurio dainose daug asmeninių temų ir šiuolaikinės lotynų popmuzikos skambesio.

    Šalia koncerto erdvės įrengta laikina zona Macondo Park, skirta ispaniškos ir Lotynų Amerikos kultūros pristatymui. Ji veikia kaip atskiras traukos taškas gerbėjams, o koncertų serijos metu joje pasirodo ir kiti atlikėjai.

  • Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Ispanijos autonominiame mieste Seutoje daugiau nei 2 000 migrantų vėl buvo priversti grįžti į paplūdimius, kai uoste įrengtame laikino apgyvendinimo centre nebeliko vietos. Pareigūnai žmones lydėjo iš Trampolín ir Benítez paplūdimių, tačiau į vieną tašką atgabentas srautas viršijo stovyklos galimybes.

    Naujoji priėmimo vieta uosto teritorijoje suprojektuota maždaug 1 700 žmonių, tačiau iš paplūdimių iš viso pajudėjo per 4 000 migrantų. Dalis jų vietos nebegavo ir turėjo grįžti atgal, o valdžios šaltinių teigimu, apie 3 000 migrantų iš viso tebėra miesto gatvėse.

    Vieta baigėsi per kelias valandas

    Penktadienį policijai ir Civilinei gvardijai teko malšinti įtampą, kilusią žmonėms bandant bet kokia kaina patekti į naująjį centrą. Skelbiama, kad pareigūnai šaudė į orą perspėjamuosius šūvius, siekdami suvaldyti minią, tačiau rimtesnių incidentų, anot vietos institucijų, neužfiksuota.

    Šis žingsnis turėjo leisti išvalyti paplūdimius ir pradėti sutvarkymo darbus, tačiau migrantams sugrįžus, planuota operacija sustabdyta. Trampolín paplūdimyje ir toliau matyti laikinos pastogės, improvizuotos palapinės ir būstai, pastatyti tiesiog ant smėlio.

    Miesto valdžia kalba apie netvarką

    Seutos autonominės vyriausybės narė Kissy Chandiramani perkėlimą į uostą apibūdino kaip chaotišką ir teigė, kad nei miesto valdžia, nei uosto administracija iš anksto nebuvo tinkamai informuotos. Ji taip pat ragino spartinti procedūras, kurios leistų žmones perkelti iš Seutos į kitus Ispanijos regionus ar spręsti jų teisinį statusą.

    „Jei procesai nepaspartės, Seuta rizikuoja tapti milžinišku laikinu migrantų priėmimo centru“, – sakė K. Chandiramani.

    Jos teigimu, šiuo metu kasdien apdorojama maždaug 100 atvejų, o turint daugiau resursų, pagrindinius perkėlimus būtų galima užbaigti per 15 dienų. Jei tempas nesikeis, situacija, pasak politikės, gali užsitęsti neribotai.

    Kas vyksta Seutoje ir kodėl tai svarbu?

    Seuta yra Ispanijai priklausantis anklavas Šiaurės Afrikoje, šalia Maroko, todėl jis laikomas vienu iš Europos Sąjungos išorės sienos taškų. Pastaraisiais metais migracijos spaudimas šiame regione periodiškai suintensyvėja, o vietos infrastruktūra tokiais momentais greitai pasiekia ribas.

    Šioje krizėje lūžis, kaip skelbiama, įvyko liepos pabaigoje, kai į Seutą iš Maroko pateko itin didelis žmonių skaičius. Tokie staigūs srautai dažniausiai sukelia dvigubą iššūkį: reikia užtikrinti humanitarines sąlygas ir kartu palaikyti viešąją tvarką, ypač kai apgyvendinimo vietų skaičius neatitinka realaus poreikio.

    Europos mastu migracijos valdymas pastaruoju metu vis labiau remiasi laikinais priėmimo sprendimais ir greitesniu procedūrų administravimu, tačiau praktikoje tai dažnai atsiremia į vietos pajėgumus, pareigūnų trūkumą bei lėtą žmonių perkėlimą į žemyninę Ispaniją. Seutos atvejis dar kartą parodo, kad net ir pastačius naują stovyklą, be aiškaus srautų valdymo ji gali būti perpildyta per kelias valandas.

  • Shakira grįžta į Ispaniją: Madride startuoja 12 koncertų maratonas, laukiama 50 000 gerbėjų

    Shakira grįžta į Ispaniją: Madride startuoja 12 koncertų maratonas, laukiama 50 000 gerbėjų

    Kolumbietė dainininkė Shakira penktadienio vakarą Madride pradeda 12 koncertų seriją, kuria užbaigs pasaulinį turą ir po aštuonerių metų pertraukos sugrįš į Ispanijos scenas. Organizatoriai skelbia, kad kiekvieną vakarą laikinoje koncertų erdvėje sostinės pietuose planuojama priimti apie 50 000 žiūrovų.

    Pasak renginių organizatoriaus „Live Nation“, šiam ciklui specialiai įrengta didelės talpos laikina arena, kuri kai kuriose viešose komunikacijose vadinama Shakiros stadionu. Koncertai numatyti iki spalio 11 dienos, o naujų datų Europoje kol kas neskelbiama.

    Miesto lūkesčiai ir koncertų bumas

    Madrido miesto valdžia iš anksto prognozuoja reikšmingą ekonominį efektą: didesnius viešbučių užimtumo rodiklius, turistų srautus ir pajamas paslaugų sektoriui. Pastaraisiais metais didieji turai Ispanijoje tapo ryškiu reiškiniu, o Madridui ir Barselonai vis dažniau tenka pagrindinių Europos koncertinių stotelių vaidmuo.

    Šakiros sugrįžimas į Madridą vyksta po to, kai miestas jau priėmė kitų lotynų muzikos žvaigždžių koncertus, o stadioninių renginių kalendorius rudenį tradiciškai sutankėja. Tokios serijos miestams svarbios ne tik dėl bilietų pardavimo, bet ir dėl papildomų išlaidų transportui, maitinimui bei pramogoms.

    Turą lydinti asmeninė ir kūrybinė istorija

    Shakira Ispanijoje nebuvo koncertavusi nuo 2018 metų, o jos sugrįžimas sutampa su intensyviu pastarųjų metų dėmesiu atlikėjos asmeniniam gyvenimui. Plačiai aptarta jos skyrybų istorija su buvusiu futbolininku Gerardu Piqué viešai iškilo 2022 metais, ir ši tema atsispindėjo dalyje naujesnės kūrybos.

    Atlikėja pasaulinį turą pradėjo 2025 metų vasarį, pristatydama albumą „Las mujeres ya no lloran“, kurį pati siejo su pastarųjų metų patirtimis. Skelbiama, kad šis darbas pelnė jai dar vieną „Grammy“ apdovanojimą ir tapo vienu svarbiausių karjeros etapų po ilgesnės pauzės.

    Mastai, rekordai ir mokesčių bylos šešėlis

    Per kelis dešimtmečius trunkančią karjerą Shakira pardavė daugiau kaip 95 milijonus įrašų visame pasaulyje, o jos dainos tapo globaliais popkultūros simboliais. Ji dainavo 2010 metų pasaulio futbolo čempionato oficialią dainą „Waka Waka (This Time for Africa)“, o vėliau pasirodė ir 2026 metų pasaulio čempionato renginiuose.

    Šakiros vardas Ispanijoje pastaraisiais metais skambėjo ir dėl mokesčių bylos: 2023 metų lapkritį atlikėja sudarė susitarimą su Ispanijos teisingumo sistema ir sumokėjo 7 300 000 eurų baudą, pripažinusi kaltę, kad išvengtų teismo proceso. Papildomai ji buvo pervedusi 17 450 000 eurų Ispanijos mokesčių institucijoms, siekdama sureguliuoti mokestinius įsipareigojimus.

    Nors ši istorija kėlė didelį rezonansą, dabar dėmesys grįžta prie muzikos ir stadioninių pasirodymų masto. Madride prasidėsiantis koncertų maratonas laikomas vienu ryškiausių šio rudens kultūrinių įvykių Ispanijoje.

  • Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Du Ispanijos miestai Afrikoje

    Seuta ir Melilija yra du Ispanijai priklausantys autonominiai miestai Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Jų statusas nuolat grįžta į viešas diskusijas, ypač kai suintensyvėja migracijos spaudimas pasienyje ir atsinaujina Maroko politiniai reikalavimai.

    Ispanija pabrėžia, kad šios teritorijos nėra laikinos kolonijos ar protektorato liekanos, o ilgą laiką nepertraukiamai administruojama nacionalinė teritorija. Marokas, savo ruožtu, periodiškai kelia suvereniteto klausimą, siekdamas šias teritorijas traktuoti kaip neišspręstą dekolonizacijos problemą.

    Kada Seuta ir Melilija tapo Ispanijos?

    Melilija Kastilijos karūnos sudėtyje atsidūrė 1497 metais, kai miestą perėmė ispanų ekspedicija, veikianti tuometinių valdovų įgaliojimu. Istoriniuose šaltiniuose šis žingsnis dažnai aiškinamas kaip strateginis ir gynybinis, susijęs su sąsiaurio kontrole bei pakrančių apsauga nuo piratavimo.

    Seuta iš pradžių buvo užkariauta Portugalijos 1415 metais, o 1580 metais, Portugalijai ir Ispanijai laikinai susijungus dinastine unija, miestas perėjo Ispanijos monarchijai. 1640 metais Portugalijai atkūrus nepriklausomybę, Seuta pasirinko likti su Ispanija, o tai vėliau buvo įtvirtinta 1668 metų Lisabonos sutartimi.

    Ar tuo metu egzistavo šiuolaikinis Marokas?

    Dažnas argumentas diskusijose yra valstybingumo tęstinumas. Dabartinį Maroką valdanti Alavitų dinastija savo valdymą pradėjo 1666 metais, taigi Melilija Ispanijos valdžioje buvo jau daugiau kaip pusantro šimtmečio iki šios dinastijos įsitvirtinimo.

    Dėl to Ispanijos pozicija remiasi teiginiu, kad šie miestai nebuvo perimti iš Maroko valstybės tokia forma, kokią ją suprantame šiandien. Vis dėlto tai neeliminuoja šiuolaikinių politinių pretenzijų, kurios dažniau siejamos su geopolitika, sienų kontrole ir migracijos maršrutais.

    XIX amžiaus plėtra ir protektorato niuansai

    Istorikai atkreipia dėmesį, kad didelė dabartinės Seutos ir Melilijos urbanistinės teritorijos dalis susiformavo XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje. Tai sutapo su Europos valstybių plėtra Afrikoje ir laikotarpiu, kai Ispanija turėjo protektoratą dalyje Maroko teritorijos 1912–1956 metais.

    Tačiau esminis skirtumas, kurį akcentuoja Ispanija, yra tas, kad Seuta ir Melilija nebuvo protektorato dalis ir jų suverenitetas, Madrido vertinimu, buvo nustatytas gerokai anksčiau. Kitaip tariant, pasienio sutartys keitė ribas ir miestų dydį, bet ne jų priklausomybės principą.

    JT vertinimas ir tarptautinės teisės rėmai

    Vienas svarbiausių argumentų, kuriais grindžiama dabartinė padėtis, yra Jungtinių Tautų praktika. 1975 metais Marokas kreipėsi, prašydamas Seutą ir Meliliją įtraukti į teritorijų, laukiančių dekolonizacijos, sąrašą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.

    Iki šiol Jungtinės Tautos šių miestų nepriskiria kolonijoms ir neįtraukia į dekolonizacijos darbotvarkę. Ispanija taip pat pabrėžia, kad 1995 metais įsigalioję autonomijos statutai sustiprino jų institucinį statusą, o miestai yra integruoti į Europos Sąjungos teisinę erdvę ir turi politinį atstovavimą Ispanijos parlamente.

    „Seuta ir Melilija nėra tik Ispanijos, jos yra iš esmės ispaniškos ir neliečiamos“, – sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

    Pastarųjų metų migracijos epizodai ir diplomatinės įtampos rodo, kad klausimas greičiausiai ir toliau bus naudojamas kaip derybinis svertas. Vis dėlto tarptautinis teisinis formatas ir JT laikysena kol kas iš esmės palankūs Ispanijos pozicijai, todėl greitų statuso pokyčių scenarijus laikomas mažai tikėtinu.