CP v2

Tag: Ispanija

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • Figos guli po kojomis, o vietiniai jų net nerenka: turistai grūdasi į stiklainius

    Figos pietuose: kasdienybė vietiniams

    Vasaros pabaigoje ir rudenį Kroatijoje, Italijoje ar Ispanijoje figos sunoksta masiškai, todėl jų galima pamatyti ne tik soduose, bet ir pakelėse, skveruose ar prie paplūdimių. Vietiniams nukritę vaisiai dažnai yra įprastas vaizdas, todėl dalis jų lieka nepanaudoti.

    Turistai, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Europos, į figas žiūri kitaip: sunokę vaisiai jiems tampa sezono atradimu. Dėl to kelionėse neretai ieškoma ūkininkų turgelių, kur figos būna aromatingesnės ir prinokusios labiau nei tos, kurios atkeliauja į prekybos centrus.

    Kuo figos vertingos mitybai?

    Figos vertinamos ne tik dėl medaus saldumo. Jose yra skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo veiklos, taip pat mineralų, dažniausiai siejamų su subalansuota mityba, įskaitant kalį ir magnį.

    Taip pat figos laikomos vienu iš augalinių kalcio šaltinių, nors jo kiekis ir įsisavinimas priklauso nuo bendro raciono. Dėl natūralaus cukraus figos yra kaloringesnis vaisius, todėl jų kiekį verta derinti prie kasdienės mitybos poreikių.

    Kodėl turistai renkasi virti džemą?

    Šviežios figos greitai genda, ypač karštu oru, todėl keliautojai dažnai ieško būdo skonį išsaugoti ilgiau. Vienas populiariausių sprendimų yra figų džemas, nes jam nereikia sudėtingų ingredientų, o skonis išlieka intensyvus.

    Virtas figų džemas tinka ne tik ant skrebučio ar prie blynų. Jis dažnai derinamas su sūriais, ypač su ožkos pieno sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais, nes saldumas subalansuoja sūrumą.

    Norint, kad džemas laikytųsi ilgiau, stiklainiai paprastai pasterizuojami. Dažniausiai rekomenduojama juos kaitinti verdančiame vandenyje apie 15–20 minučių, skaičiuojant nuo užvirimo, o tada atvėsinti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.

    Skoniui paįvairinti dažnai pasirenkamas šviežias imbieras, kuris figų saldumui suteikia lengvo aštrumo. Kai kuriuose receptuose naudojamas ir nedidelis alkoholio kiekis aromatui, tačiau kaitinant jis išgaruoja, palikdamas tik poskonį.

  • Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa dešimtmečiais bando atsakyti į klausimą, ką reiškia būti europiečiu, tačiau vieno aiškaus apibrėžimo taip ir neatsirado. Priežastis paprasta: žemynas nėra vienalytė valstybė, o bendras politinis projektas, sukurtas iš skirtingų, kartais prieštaringų istorinių patirčių.

    Autoriaus mintis – Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį. Tai, kas vienoms šalims buvo išsilaisvinimas, kitoms galėjo reikšti pralaimėjimą, okupaciją ar prarastas teritorijas, todėl bandymas sukurti vieną „teisingą“ pasakojimą rizikuoja dar labiau gilinti skirtis.

    Bendra istorija, skirtinga atmintis

    Tekste pabrėžiama, kad politinė tapatybė gimsta ne vien iš to, ką visi turi vienodai, bet ir iš gebėjimo priimti kitų patirtis kaip bendro visumos kūrimo dalį. Todėl Europos užduotis nėra „pagaminti“ vieningą atmintį, o sukurti bendrą pasakojimą, kuriame skirtingos patirtys tampa suprantamos ir pripažįstamos.

    Toks požiūris ypač aktualus šiandien, kai Europoje auga politinė poliarizacija, o istorijos interpretacijos vis dažniau tampa vidaus politikos įrankiu. Kai atmintis naudojama kaip ginklas, bendras pasakojimas tampa ne kultūriniu priedu, o politinio stabilumo sąlyga.

    Ispanijos paradoksas ir Atlanto dimensija

    Autorius kaip pavyzdį pasitelkia Ispaniją ir jos transatlantinę patirtį, kuri ilgą laiką kėlė dviprasmiškus jausmus: pasididžiavimą, kaltę, priklausymo klausimus ir istorines žaizdas. Ši „nepatogi“ patirtis, teksto logika, gali būti ne silpnybė, o pranašumas, jei ji suprantama kaip indėlis į bendrą Europos gebėjimą veikti pasaulyje.

    Mintis išplečiama ir kitoms Europos kryptims: Viduržemio jūros, Baltijos, Balkanų, Vidurio Europos patirtys tampa vertingos tada, kai nustoja būti uždarais nacionaliniais pasakojimais. Tuomet jos gali veikti kaip bendri įrankiai, padedantys Europai kalbėtis su kaimynais, partneriais ir platesniu pasauliu.

    Kodėl kultūra tampa infrastruktūra

    Tekste akcentuojama, kad šiuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje įtaka matuojama ne vien ekonomika ar karine galia, bet ir pasitikėjimu, legitimumu bei gebėjimu jungti skirtingas visuomenes. Dėl to kultūra, švietimas, universitetai, paveldas ir kūrybinės industrijos turėtų būti laikomi strategine infrastruktūra, o ne dekoracija.

    Autoriaus teigimu, tai svarbu ir integracijos diskusijoms: neįmanoma sėkmingai įtraukti naujų bendruomenių į projektą, kuris pats nesugeba aiškiai paaiškinti, kas jis yra. Europa, prieš klausdama, kaip integruoti atvykstančius, turi susitarti, kokį atvirą, bet suprantamą pasakojimą siūlo.

    Galiausiai siūloma alternatyva dviem kraštutinumams – nostalgijai ir kaltei. Bendra Europos tapatybė, pasak autoriaus, turėtų ne tirpdyti skirtumus, o paversti juos stiprybe: Europa bus labiau Europa ne tada, kai visi prisimins tą patį, o tada, kai skirtingos atmintys taps bendros ateities pažadu.

    „Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį“, – teigiama tekste.

    „Tik Europa, kuri nebijo pažvelgti savo istorijai į akis, gali ją naudoti sąžiningai“, – pabrėžia autorius.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.

  • Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Gaisras Almerijoje stabilizuotas

    Ispanijos Almerijos provincijoje kilęs miškų gaisras, pražudęs mažiausiai 12 žmonių, stabilizuotas, pranešė regiono valdžia. Tai reiškia, kad liepsnų plitimas suvaldytas, o ugniagesiai didžiąja dalimi užtikrino perimetro kontrolę.

    Andalūzijos regiono vadovas Juanas Manuelis Moreno informavo, kad pavojaus lygis sumažintas iki operacinio 1 lygio. Pasak jo, apie 1 000 anksčiau evakuotų žmonių gali palaipsniui grįžti į savo namus.

    Kodėl situacija pagerėjo

    Ugniagesiams palankesnes sąlygas sudarė ramesni orai: sumažėjęs vėjas ir padidėjusi oro drėgmė. Tokie pokyčiai padeda lėčiau plisti ugniai ir leidžia saugiau dirbti tiek ant žemės, tiek iš oro.

    „Gera žinia po labai sunkių dienų: gaisras stabilizuotas, perimetras apsaugotas, o evakuotieji gali grįžti palaipsniui“, – sakė Juanas Manuelis Moreno.

    Vis dėlto stabilizavimas nereiškia pavojaus pabaigos: pareigūnai paprastai pabrėžia, kad bet koks vėjo sustiprėjimas ar nauji židiniai gali vėl komplikoti gesinimą. Dėl to teritorija ir toliau stebima, o pajėgos lieka budėjimo režime.

    Žala ir neaiškumai dėl aukų

    Preliminariai skaičiuojama, kad ugnis nuniokojo apie 7 000 hektarų. Tokios apimties gaisrai daro ilgalaikį poveikį ekosistemoms, dirvožemiui ir vietos ekonomikai, ypač jei paveikiamos gyvenvietės bei turizmo infrastruktūra.

    Ispanijos Civilinė gvardija tikrina pastatus po vieną. Iš maždaug 250 iki šiol apžiūrėtų objektų dauguma, kaip skelbiama, išliko stovėti, o didesnių pažeidimų fiksuota nedaug.

    Aukų skaičius kol kas paliekamas ties 12, tačiau pareigūnai įspėja, kad dingusiųjų skaičius gali paaiškėti tik užbaigus kūnų atpažinimą ir ekspertizes. Taip pat nurodoma, kad dalis žuvusiųjų gali būti užsienio piliečiai.

    Evakuotieji ir valstybės parama

    Dar šeštadienio naktį už ekstremaliąsias situacijas atsakingas Andalūzijos ministras Antonio Sanzas patvirtino, kad daugiau nei 600 žmonių jau buvo grįžę į savo namus. Kiti gyventojai laikinai apsistojo antruosiuose būstuose ar viešbučiuose.

    Skelbiama, kad dalį apgyvendinimo išlaidų dengia centrinė valdžia. Praktikoje tokia parama tampa kritiškai svarbi, nes grįžimas į namus ne visada įmanomas iškart, ypač jei teritorijoje dar vyksta gesinimo darbai, ribojamas eismas ar nutrūkęs elektros tiekimas.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais pietų Europa vis dažniau susiduria su dideliais miškų gaisrais, kuriuos spartina karščio bangos, sausringos sąlygos ir stiprūs vėjai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam gaisrų aptikimui, teritorijų prevencinei priežiūrai ir gyventojų evakuacijos planams.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai karštis ir sausra sutampa su staigiais vėjo gūsiais: tuomet gaisro frontas gali pasislinkti per minutes. Dėl šios priežasties net ir stabilizavus situaciją gyventojams dažnai rekomenduojama būti pasirengusiems pakartotinei evakuacijai.

  • Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Planuojant vasaros atostogas, tas pats vakarienės, viešbučio ar gėrimų krepšelis skirtingose šalyse gali kainuoti kardinaliai nevienodai. Naujausias kainų lygių palyginimas, paremtas Eurostato duomenimis, rodo aiškius laimėtojus ir netikėtas išimtis populiariausiose Europos kryptyse.

    Analizėje vertintos septynios keliautojų itin mėgstamos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Turkija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra konkrečios kelionės biudžetas, o nacionaliniai vidurkiai, todėl kurortuose kainos dažnai būna aukštesnės nei šalies statistinis vidurkis.

    Bendras kainų lygis

    Eurostato naudojamas namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek kainuotų toks pats prekių ir paslaugų krepšelis skirtingose šalyse. Jei Europos Sąjungos vidurkis laikomas 100, matyti, kur atostogų pinigai nuperka daugiausia.

    Pagal bendrą indeksą pigiausia iš vertintų krypčių yra Turkija: krepšelis, kuris Europos Sąjungoje vidutiniškai kainuoja 100, Turkijoje siekia 59,6. Tuo metu brangiausia tarp lygintų šalių yra Prancūzija su 100,3, t. y. vos kiek virš vidurkio.

    Kitų šalių rodikliai taip pat žemiau Europos Sąjungos vidurkio: Italija siekia 97,1, Ispanija 91,6, Graikija 87,4, Portugalija 86,6, Kroatija 78,4. Tokie skirtumai keliautojams reiškia, kad net ir nekeičiant kelionės trukmės, kasdienės išlaidos gali skirtis dešimtimis procentų.

    Viešbučiai ir restoranai

    Keliautojams ypač svarbi „restoranų ir viešbučių“ kategorija, apimanti maitinimą įstaigose ir apgyvendinimą mokamose vietose. Joje matomas ryškus kontrastas tarp Vakarų ir Pietų Europos krypčių.

    Brangiausia šioje grupėje yra Prancūzija, kurios indeksas siekia 116, o Italija seka su 110,8. Tai reiškia, kad paslaugų krepšelis, kurio Europos Sąjungos vidurkis yra 100, šiose šalyse atsieina atitinkamai 116 ir 110,8.

    Geriausią vertę šioje kategorijoje siūlo Portugalija, kurios indeksas yra 73,6, o Turkija išlieka žemiau 80 ir siekia 78,3. Ispanija ir Graikija taip pat patrauklios: jų rodikliai atitinkamai 85,4 ir 86,1, Kroatija yra kiek aukščiau su 89,6.

    Maistas ir alkoholis

    Maisto kainos tarp lygintų šalių išsiskiria mažiau nei apgyvendinimas, tačiau yra viena ryški išimtis. Prancūzijoje maisto krepšelis siekia 107,9, taigi yra 7,9 proc. virš Europos Sąjungos vidurkio.

    Turkijoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 75,6, o Ispanija yra vienintelė kita šalis, esanti žemiau vidurkio su 94,6. Likusiose šalyse maisto kainos dažniausiai balansuoja netoli Europos Sąjungos atskaitos taško.

    Didžiausia staigmena keliautojams yra alkoholis: Turkijoje alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas siekia 210,2, daugiau nei dvigubai virš Europos Sąjungos vidurkio. Tarp lygintų šalių po Turkijos seka Graikija su 154 ir Kroatija su 133,9, o pigiausia alkoholiui yra Italija su 81,9.

    Nealkoholinių gėrimų skirtumai mažesni, tačiau vis tiek apčiuopiami: nuo 81,8 Italijoje iki 133,5 Kroatijoje. Planuojantiems biudžetą tai signalas, kad pigesnė bendra kryptis nebūtinai reiškia pigesnius barus ar vakarinius gėrimus.

    Galiausiai tabako kainų indeksas tarp šalių svyruoja itin plačiai: nuo 25,4 Turkijoje iki 191,1 Prancūzijoje. Viešajam transportui palyginime pigiausia taip pat Turkija su 68,3, o vienintelė virš Europos Sąjungos vidurkio esanti šalis šioje kategorijoje yra Prancūzija su 112,8.

    Šie rodikliai neįvertina keliautojų pajamų ir perkamosios galios, todėl realus brangumo pojūtis skirtingiems turistams gali būti nevienodas. Vis dėlto kainų lygio indeksai suteikia tvirtą pagrindą palyginti kryptis ir suprasti, kur labiausiai tikėtina sutaupyti apgyvendinimui bei maitinimui, o kur netikėtai išaugs gėrimų sąskaita.

  • Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija ragina Europos Sąjungą grįžti prie bendro skolinimosi idėjos ir siūlo naują mechanizmą, kuris leistų kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eurų. Briuselyje šią iniciatyvą finansų ministrų susitikimų metu pristatė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybių langą.

    Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didelės apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprintų euro tarptautinį vaidmenį. ES siekia, kad euras taptų patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su aiškiai suprantamu mažos rizikos skolos produktu.

    „Manome, kad dabar yra tinkamas galimybių langas šį pasiūlymą teikti, nes Europai reikia saugaus turto“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Pagal Ispanijos išplatintą dokumentą siūloma sukurti vadinamąją European Sovereign Facility – centralizuotą bendros skolos platformą. Idėja – sujungti dalyvaujančių valstybių skolinimąsi ir taip sumažinti finansavimo kaštus, kurie kyla dėl skirtingų nacionalinių rinkų fragmentacijos ir nevienodų rizikos vertinimų.

    Plane numatyta, kad jei prisidėtų visos 27 ES valstybės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu per penkerius metus būtų sukaupta iki 5 trilijonų eurų bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, taptų nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.

    Jeigu visos šalys nesutiktų dalyvauti nuo pradžių, siūloma pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau pačiame dokumente pabrėžiama, kad iniciatyvai įgyti svorio reikėtų bent penkių didžiausių euro zonos skolos emitentų – tik tada metinė emisija galėtų siekti apie 540–550 mlrd. eurų.

    Numatomi du pagrindiniai garantijų ramsčiai: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Tai reiškia, kad projektas neišvengiamai persipina su derybomis dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią ES planuoja suderinti iki 2026 metų pabaigos, ir su klausimu, kaip bus užtikrintas biudžeto finansavimas bei nauji nuosavi ištekliai.

    Vis dėlto politinė realybė išlieka sudėtinga. Bendram skolinimuisi tradiciškai priešinasi dalis Šiaurės Europos valstybių, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalinę drausmę ir gali sukurti moralinę riziką, kai atsakingiau besitvarkančios šalys netiesiogiai prisiima kitų finansinius įsipareigojimus.

    Kita stovykla teigia, kad be bendrų instrumentų Europa pralaimės konkurenciją dėl kapitalo, investicijų ir strateginių projektų finansavimo, ypač gynybos, energetinio saugumo bei pramonės transformacijos srityse. Viešai naujo bendro skolinimosi idėją yra palaikiusios tokios šalys kaip Prancūzija ir Graikija, kurios dažniau akcentuoja bendrų euro zonos priemonių naudą krizėms amortizuoti.

    Diskusija dėl bendros skolos neišvengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip būtų užtikrinta, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi ES fiskalinių taisyklių, kaip būtų paskirstomos išlaidos ir nauda, ir kokios būtų teisinės konstrukcijos ribos. Šie atsakymai lems, ar Ispanijos siūlymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama Briuselio idėja.

  • „Kruk“ mažino investicijas į skolas, bet spąstais netapo: laukia didesnės pasiūlos metų pabaigoje

    Skolų išieškojimo grupė „Kruk“ 2026 metų antrąjį ketvirtį įsigijo skolų portfelių už maždaug 79,8 mln. eurų. Tai mažiau nei prieš metus, kai investicijos siekė apie 131,1 mln. eurų, tačiau bendrovė teigia investicijų planų nekeičianti ir tikisi didesnės portfelių pasiūlos antroje metų pusėje.

    Per ketvirtį iš anksčiau įsigytų portfelių surinktos įplaukos sudarė apie 235,9 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad realios įplaukos nuo planuotų atsiliko maždaug 10,2 mln. eurų, o tai rodo atsargesnį rinkos tempą, bet ne esminį tendencijos lūžį.

    Užsienis tempia įplaukas

    Didžioji dalis įplaukų ir toliau generuojama užsienio rinkose, o Lenkijos rinka sudarė apie 40 proc. visų grupės įplaukų. Tokia struktūra reiškia didesnę geografinių rinkų diversifikaciją, tačiau kartu didina jautrumą valiutų svyravimams ir skirtingų šalių ekonominiams ciklams.

    „Kiekvienoje iš penkių geografinių rinkų fiksavome augimą, net ir nepaisant Rumunijos lejaus silpnėjimo. Bendrai įplaukos buvo 5 proc. didesnės nei mūsų apskaitiniuose planuose šiam laikotarpiui“, – sakė „Kruk“ vadovas Piotr Krupa.

    Vadovo teigimu, Ispanijoje matyti ryškesnis atsigavimas: įplaukos, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, augo beveik 20 proc. Tai siejama su gerėjančiu surinkimo efektyvumu ir stabilėjančiomis vartotojų finansinėmis galimybėmis.

    Didžiausia dalis – neužtikrintos skolos

    Apie 85 proc. ketvirčio investicijų buvo nukreipta į neužtikrintas mažmenines skolas. Toks segmentas paprastai leidžia greičiau išskaidyti riziką per didelį skolininkų skaičių, tačiau rezultatą stipriau veikia darbo rinkos dinamika, palūkanų normos ir namų ūkių biudžetų spaudimas.

    „Kruk“ pabrėžia, kad didesnės skolų portfelių pasiūlos tikisi 2026 metų antroje pusėje, kaip dažnai būna ir ankstesniais metais. Rinkoje tai paprastai siejama su bankų bei finansuotojų portfelių valymu ir aktyvesniais pardavimais, kai formuojami metų pabaigos balansai.

    Kas laukia toliau

    Bendrovė pranešė, kad Lenkijoje operacinės komandos intensyviai dirba su transformacijos projektais, įskaitant integruoto skaitmeninio ekosistemos kūrimą. Tokie pokyčiai skolų administravimo sektoriuje dažniausiai orientuoti į procesų automatizavimą, geresnį duomenų panaudojimą ir kaštų mažinimą.

    „Kruk“ nurodė, kad pilnus audituotus 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus planuoja paskelbti rugpjūčio 26 dieną. Po pranešimo rinkai bendrovės akcijos kaina smuko 1,08 proc. ir siekė apie 93,9 euro už akciją.