Figos pietuose: kasdienybė vietiniams
Vasaros pabaigoje ir rudenį Kroatijoje, Italijoje ar Ispanijoje figos sunoksta masiškai, todėl jų galima pamatyti ne tik soduose, bet ir pakelėse, skveruose ar prie paplūdimių. Vietiniams nukritę vaisiai dažnai yra įprastas vaizdas, todėl dalis jų lieka nepanaudoti.
Turistai, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Europos, į figas žiūri kitaip: sunokę vaisiai jiems tampa sezono atradimu. Dėl to kelionėse neretai ieškoma ūkininkų turgelių, kur figos būna aromatingesnės ir prinokusios labiau nei tos, kurios atkeliauja į prekybos centrus.
Kuo figos vertingos mitybai?
Figos vertinamos ne tik dėl medaus saldumo. Jose yra skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo veiklos, taip pat mineralų, dažniausiai siejamų su subalansuota mityba, įskaitant kalį ir magnį.
Taip pat figos laikomos vienu iš augalinių kalcio šaltinių, nors jo kiekis ir įsisavinimas priklauso nuo bendro raciono. Dėl natūralaus cukraus figos yra kaloringesnis vaisius, todėl jų kiekį verta derinti prie kasdienės mitybos poreikių.
Kodėl turistai renkasi virti džemą?
Šviežios figos greitai genda, ypač karštu oru, todėl keliautojai dažnai ieško būdo skonį išsaugoti ilgiau. Vienas populiariausių sprendimų yra figų džemas, nes jam nereikia sudėtingų ingredientų, o skonis išlieka intensyvus.
Virtas figų džemas tinka ne tik ant skrebučio ar prie blynų. Jis dažnai derinamas su sūriais, ypač su ožkos pieno sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais, nes saldumas subalansuoja sūrumą.
Norint, kad džemas laikytųsi ilgiau, stiklainiai paprastai pasterizuojami. Dažniausiai rekomenduojama juos kaitinti verdančiame vandenyje apie 15–20 minučių, skaičiuojant nuo užvirimo, o tada atvėsinti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.
Skoniui paįvairinti dažnai pasirenkamas šviežias imbieras, kuris figų saldumui suteikia lengvo aštrumo. Kai kuriuose receptuose naudojamas ir nedidelis alkoholio kiekis aromatui, tačiau kaitinant jis išgaruoja, palikdamas tik poskonį.
Leave a Reply