CP v2

Tag: Izraelis

  • Izraelyje atrasta 400 000 metų urvo paslaptis: radiniai rodo stulbinančią žmonių pirmtakų kultūrą

    Izraelyje atrasta 400 000 metų urvo paslaptis: radiniai rodo stulbinančią žmonių pirmtakų kultūrą

    Netoli Fureidiso Izraelyje archeologai, ruošiant teritoriją statyboms, aptiko urvą, kurio sluoksniuose išliko išskirtinai gerai išsilaikę maždaug prieš 400 000 metų gyvenusių homininų pėdsakai. Tyrėjai pabrėžia, kad taip senų ir kartu nepažeistų vietovių pasaulyje yra reta, todėl radiniai leidžia tiksliau atkurti ankstyvųjų žmonių pirmtakų kasdienybę.

    Viduje rasta tūkstančiai artefaktų ir aiškiai atskiriami nuosėdų sluoksniai rodo, kad vieta buvo naudojama ilgą laiką, o ne tik trumpoms stotelėms. Pagal radinių pasiskirstymą sprendžiama, kad urvas galėjo veikti kaip nuolatinė stovyklavietė, kurioje skirtingos veiklos vyko atskirose erdvėse.

    Svarbiausiais laikomi akmeniniai įrankiai, priskiriami acheulėjos ir jabrudų tradicijai, paplitusiai Levante maždaug prieš 400 000–250 000 metų. Aptikta rankinių kirvukų, gremžtukų ir ašmenų, tinkamų skrosti gyvūnus bei apdirbti įvairias žaliavas, o jų gausa leidžia kalbėti apie sistemingą gamybą ir įgūdžių perdavimą grupėje.

    Urve rasta ir laukinių gyvūnų kaulų su pjovimo žymėmis, kurios siejamos su mėsos dorojimu. Tokie pėdsakai paprastai vertinami kaip įrodymas, kad medžioklė ir maisto ruošimas buvo ne atsitiktiniai, o nuoseklūs, reikalaujantys planavimo bei koordinacijos.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė požymiai, rodantys kontroliuojamą ugnies naudojimą. Nors žinoma, kad ugnis žmonių pirmtakams buvo pažįstama ir anksčiau, tyrėjai šį laikotarpį sieja su jos vis svarbesniu vaidmeniu buityje: šiluma, apsauga nuo plėšrūnų ir maisto terminis apdorojimas galėjo pakeisti mitybą bei grupės gyvenimo ritmą.

    Žmonių kaulų šiame taške kol kas nerasta arba jie nėra pakankamai informatyvūs, tačiau datavimas ir įrankių pobūdis leidžia sieti urvo gyventojus su populiacijomis, gyvenusiomis iki klasikinių neandertaliečių susiformavimo. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent tokie radiniai padeda suprasti, kaip Viduriniame pleistocene kito socialinė organizacija, technologijos ir elgsena, vėliau tapusi sudėtingesnių kultūrų pamatu.

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.

  • Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Vokietijos vyriausybė svarsto, kaip greičiau sustiprinti tolimojo nuotolio smūgio pajėgumus, ir žvalgosi į alternatyvius raketų tiekėjus Ukrainoje bei Izraelyje. Tokios paieškos suaktyvėjo po signalų, kad JAV gali persvarstyti planus dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje.

    Pagal aptariamus scenarijus Berlynas paraleliai vertina kelis kelius: nuo amerikietiškų sistemų įsigijimo iki pigesnių, greičiau pagaminamų sprendimų iš mažesnių gamintojų. Oficialiai tai nereiškia, kad sprendimas jau priimtas, tačiau rodo siekį turėti daugiau pasirinkimų, jei politinė situacija Vašingtone keistųsi.

    Vienas svarstomų variantų siejamas su JAV sausumos paleidimo sistema „Typhon“ ir sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“. Tokiu atveju operacinis pasirengimas būtų siejamas su dešimtmečio pabaiga, nes reikia ir techninės integracijos, ir personalo parengimo, ir logistikos grandinės.

    Kitas kelias būtų greitesnis, orientuotas į palyginti nebrangias sparnuotąsias raketas, kurias galėtų tiekti Ukrainos ar Izraelio gynybos pramonės įmonės. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją plėsti tiekėjų ratą ir didinti gamybos apimtis, kad atsargos būtų papildomos sparčiau nei iki šiol.

    Ilgesnio laikotarpio planuose minimi ir europiniai, daug metų trunkantys projektai, kurie galėtų duoti rezultatą tik po 2030 metų. Gynybos planuotojų požiūriu tai svarbu, nes tolimojo nuotolio pajėgumai reikalauja ne vien pirkimo, bet ir nuolatinio tiekimo, modernizacijos bei amunicijos atsargų.

    Diskusijas sustiprino ir JAV vidaus politikos faktorius: svarstoma, kad prezidentas Donaldas Trumpas galėtų atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje. Ankstesni planai numatė, kad dislokavimas galėtų prasidėti 2026 metais, o paketą sudarytų „Tomahawk“, SM-6 ir vėliau kuriamos hipergarsinės sistemos.

    Papildomas spaudimas kyla dėl realių JAV atsargų ir gamybos tempo: intensyvūs konfliktai ir didelis šaudmenų poreikis trumpina sandėlius, o naujos gamybos apimtys ribotos. Dėl to Europos valstybės vis dažniau vertina ne tik ginklo technines savybes, bet ir tai, ar tiekėjas pajėgus užtikrinti stabilų pristatymą krizinėmis sąlygomis.

    Vokietijai tai tampa platesnio saugumo politikos persitvarkymo dalimi, kai prioritetu laikomas greitis, atsargų kaupimas ir pramonės pajėgumų didinimas Europoje. Galutiniai sprendimai priklausys nuo politinių derybų su sąjungininkais, biudžetinių galimybių ir to, kaip greitai pramonė gali pasiūlyti realiai prieinamus sprendimus.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Paslaptingas akmuo Izraelyje: archeologai mano radę svarbų įrodymą apie karaliaus Ezekijo reformas

    Paslaptingas akmuo Izraelyje: archeologai mano radę svarbų įrodymą apie karaliaus Ezekijo reformas

    Izraelyje, Tel Etono archeologinėje vietovėje, mokslininkai aptiko neįprastą kultinį akmenį, galintį papildyti diskusiją apie Biblijoje minimą Judėjos karaliaus Ezekijo vykdytas religines reformas. Radinys aptiktas prabangiame VIII amžiaus prieš mūsų erą pastate, kuris, kaip manoma, priklausė vietos valdžios atstovui arba karališkosios administracijos pareigūnui.

    Viename reprezentatyviausių pastato kambarių archeologai rado masyvų stovintį akmenį, vadinamą masseba. Tokie akmenys senovės Levante buvo siejami su religine praktika ir vietiniais kultais, o jų buvimas gyvenamojoje erdvėje rodo, kad apeigos galėjo vykti ne tik šventyklose, bet ir privačiuose namuose.

    Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė ne pats akmuo, o tai, kaip jis buvo „išimtas“ iš naudojimo. Archeologiniai sluoksniai rodo, kad objektas nebuvo sudaužytas ar išniekintas: jis sąmoningai paguldytas ant žemės ir uždengtas specialiai supilta akmenų platforma, tarsi simboliškai palaidotas.

    Toks elgesys primena kitose Judėjos vietovėse fiksuotą praktiką, kai pertvarkant religines erdves altoriai ar kulto įranga būdavo išardomi ir paslepiami, o ne sunaikinami. Šis niuansas svarbus, nes padeda suprasti, kaip galėjo vykti permainos bendruomenėse, kur religinių tradicijų keitimas dažnai susidurdavo su vietiniais papročiais.

    Radinys siejamas su vėlyvo VIII amžiaus prieš mūsų erą įvykiais, kai, remiantis bibliniais pasakojimais, karalius Ezekijas siekė centralizuoti kultą Jeruzalėje ir riboti vietinius kulto taškus. Istorikai ilgai ginčijasi, kiek tokie pasakojimai atspindi realią politiką, o kiek yra vėlesnių laikų idealizacija, todėl kiekvienas naujas archeologinis duomuo čia turi ypatingą svorį.

    Iki šiol ryškesni galimų reformų pėdsakai dažniau buvo siejami su viešais objektais, pavyzdžiui, šventyklomis ar sanktuarijais, kur aptikta sąmoningo altorių ardymo požymių. Tel Etono atvejis išsiskiria tuo, kad kalbama apie gyvenamąją aplinką, tad tai gali reikšti, jog pokyčiai palietė ne vien oficialias institucijas, bet ir kasdienį vietos gyventojų religingumą.

    Tyrėjai taip pat bando nustatyti, kada tiksliai akmuo buvo paslėptas. Pastatas vėliau buvo sugriautas per asirų karines kampanijas VIII amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje, o platforma virš akmens, sprendžiant iš sluoksnių, atsirado dar iki šio sunaikinimo. Tai sustiprina prielaidą, kad akmens „palaidojimas“ galėjo įvykti Ezekijo valdymo laikotarpiu.

    Jei tokia interpretacija pasitvirtins, Tel Etono radinys gali tapti reikšmingu argumentu, jog reformos neapsiribojo vien didžiaisiais religiniais centrais. Archeologijoje tokie atradimai ypač vertingi, nes leidžia apie dideles istorines transformacijas spręsti ne tik iš tekstų, bet ir iš konkrečių, datuojamų veiksmų pėdsakų žmonių aplinkoje.

  • Gwyneth Paltrow sulaukė kritikos dėl prabangos NT reklamos Izraelyje: kodėl tai įžiebė audrą?

    Gwyneth Paltrow sulaukė kritikos dėl prabangos NT reklamos Izraelyje: kodėl tai įžiebė audrą?

    Holivudo aktorė ir verslininkė Gwyneth Paltrow atsidūrė kritikos centre po to, kai pasirodė prabangių apartamentų projekto Izraelyje reklaminiame vaizdo įraše. Socialiniuose tinkluose kampanija vadinama nejautria, o dalis komentatorių sieja ją su besitęsiančiu karu Gazos Ruože ir platesne humanitarine krize regione.

    Reklamoje Paltrow pristato 51 aukšto gyvenamojo komplekso „51 Park“ projektą Herclijoje, mieste į šiaurę nuo Tel Avivo. Vaizdo įraše ji pasakoja apie rytinę rutiną ir giria šalia parko esančių pastatų patrauklumą, o vėliau patikslina, kad projektas yra Izraelyje.

    Kodėl kilo pasipiktinimas?

    Pagrindinė kritikos priežastis siejama su tuo, kad prabangos būsto reklama pasirodė itin jautriame kontekste, kai tarptautinėje erdvėje nuolat aptariamos civilių aukos ir humanitarinė padėtis Gazos Ruože. Dalis vartotojų tvirtina, jog tokia komunikacija atrodo atitrūkusi nuo realybės ir normalizuojanti prabangos vartojimą konflikto fone.

    Nors aktorė pati šio klipo savo paskyrose, kaip skelbiama, neplatino, reakcija persikėlė į jos naujausius įrašus socialiniuose tinkluose. Po jais pasirodė gausybė komentarų su politiniais šūkiais ir raginimais atsisakyti bendradarbiavimo, o kai kurie pasisakymai buvo itin aštrūs.

    Viešų žmonių reakcijos ir spaudimas

    Į diskusiją įsitraukė ir dalis viešų asmenų, kritikavusių sprendimą dalyvauti reklamoje. Aktyvistė Alana Hadid kampaniją įvardijo kaip nejautrią, o turinio kūrėjas Matt Bernstein pabrėžė, kad toks pasirinkimas, jo vertinimu, rodo privilegijos ir atsakomybės disbalansą.

    Italų prodiuserė Livia Giuggioli viešai pranešė nutraukianti su Paltrow siejamą planuotą vizitą, aiškindama, kad reklaminis projektas jai atrodo nepriimtinas. Šie pasisakymai dar labiau sustiprino spaudimą aktorei sureaguoti, tačiau viešo komentaro ji kol kas nepateikė.

    Platesnė tendencija: įžymybių verslai ir reputacijos rizika

    Šis atvejis primena, kaip greitai įžymybių komerciniai projektai gali tapti reputacine rizika, ypač kai jie susiję su geopolitiniais konfliktais. Pastaraisiais metais visuomenė daug jautriau vertina žinomų žmonių partnerystes, investicijas ir reklamas, o socialiniai tinklai užtikrina, kad kritika išplinta per kelias valandas.

    Panašaus pobūdžio diskusijos anksčiau kilo ir dėl kitų žinomų asmenų projektų, siejamų su Izraeliu. Tokiose situacijose prekės ženklai ir agentūros vis dažniau vertina ne tik auditorijos dydį, bet ir vertybines rizikas bei galimą poveikį tarptautinei reputacijai.

    Tuo pat metu tarptautinės žmogaus teisių organizacijos skelbia ataskaitas ir vertinimus apie padėtį regione, o Izraelio valdžia kaltinimus atmeta, teigdama, kad karinė kampanija nukreipta prieš „Hamas“. Ši priešprieša informacinėje erdvėje sukuria foną, kuriame net ir komercinė reklama gali tapti politinės polemikos dalimi.

  • Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas pranešė nedalyvausiantis Marselio tarptautiniame kino festivalyje FID, kur turėjo dirbti žiuri ir pristatyti savo ankstesnį filmą Policininkas. Sprendimas priimtas po dalies kino bendruomenės raginimų boikotuoti festivalį dėl Lapido dalyvavimo.

    FID, kuris vyksta liepos 7–12 dienomis ir garsėja nepriklausomo autorinio kino atranka, šįkart atsidūrė politinių ginčų centre. Pasak organizatorių, po vidinių raginimų boikotuoti renginį iš programos pasitraukė apie dešimt filmų iš maždaug 120.

    Protesto priežastimi viešai įvardyta Lapido naujausio filmo Taip finansavimo struktūra. Kritikai teigė, kad kūrinys iš dalies finansuotas Izraelio viešosiomis lėšomis, todėl režisieriaus kvietimas esą siunčia netinkamą žinutę karo Gazos Ruože kontekste.

    Filmo prodiuserė Judith Lou Lévy akcentavo, kad parama buvo gauta iš viešojo fondo, o ne tiesiogiai iš vyriausybės, ir sudarė tik 12 proc. biudžeto. Jos teigimu, tokie nepriklausomi fondai Izraelyje patys patiria politinį spaudimą, ypač kultūros ir žiniasklaidos srityse.

    Pats Lapidas tarptautinėje kino erdvėje seniai žinomas kaip Benjamino Netanyahu politikos kritikas, o pastaruosius penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Jo filmai dažnai vaizduoja Izraelio visuomenės lūžius ir politinę įtampą, o kūrinys Taip, rodytas 2025 metais Kanuose, interpretuotas kaip aštri reakcija į smurto spiralę po spalio 7-osios ir į abejingumą palestiniečių aukoms.

    FID pareiškime boikotą pavadino nepagrįstu ir pabrėžė, kad neteisinga menininką laikyti atsakingu už jo šalies valdžios sprendimus. Festivalis teigė, jog būtent kritiniai balsai turėtų būti girdimi, net jei jų pasakojimai vėliau ginčijami.

    „Kai pamačiau spaudimą dėl mano dalyvavimo, pagalvojau, kad galbūt Prancūzijoje man nėra vietos. Jei mano buvimas nepriimtinas ir aš galiu būti paprasčiausiai ištrintas iš kino renginio, aš iš tiesų nebežinau, ką čia darau“, – sakė Nadavas Lapidas.

    Situacija sukėlė ir priešingą reakciją: viešoje erdvėje pasirodė menininkų laiškai, raginantys neskubėti tapatinti režisieriaus su valstybės politika vien dėl paso ar dalinio finansavimo šaltinių. Viename tokių kreipimųsi pabrėžta, kad kvietimas į festivalį nėra kultūrinės ambasadorystės suteikimas, ypač kai kūrėjas viešai kritikavo Gazos naikinimą.

    Kitoje pozicijoje esantys kino profesionalai, argumentavę boikotą, tvirtino siekiantys veikti prieš, jų žodžiais, kolonijinę ir genocidinę realybę, o festivalius kaltino kuriant dirbtinę simetriją tarp palestiniečių ir izraeliečių kūrybos. Šis ginčas išryškino platesnę tendenciją Europos kultūros lauke: konfliktų kontekste vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi institucijų atsakomybė ir prasideda individualaus menininko autonomija.

    Lapido pasitraukimas FID programai tapo reikšmingu smūgiu ne tik dėl jo tarptautinio statuso, bet ir dėl precedento, kaip greitai festivalio sprendimai gali būti perinterpretuoti politinio boikoto logika. Artėjant vasaros festivalių sezonui, ši istorija tikėtina taps vienu svarbiausių pavyzdžių, kaip kultūros renginiai Europoje bando derinti solidarumo, laisvos raiškos ir institucinio finansavimo dilemą.

  • Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Izraelio oro gynyba birželio 7 dieną perėmė iš Irano paleistas raketas, kai Teheranas anksčiau įspėjo rengiantis atsaką į Izraelio smūgius Beirute. Tai pirmas toks Irano apšaudymas nuo balandžio 8 dieną įsigaliojusių paliaubų, apie kurias buvo skelbta po ankstesnio įtampos šuolio regione.

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad keliose šalies vietovėse įjungtos pavojaus sirenos, identifikavus iš Irano atskriejančias raketas. Pasak kariškių, sirenos suveikė ir šiauriniame Izraelyje, o gyventojai buvo raginami laikytis civilinės saugos nurodymų.

    „Prieš kurį laiką, identifikavus iš Irano į Izraelio valstybę paleistas raketas, keliose šalies teritorijose buvo įjungtos sirenos“, – sakė Izraelio kariuomenė.

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas tą pačią dieną paskelbė esantis pasirengęs smūgiui, o Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad leidimas atakai buvo duotas aukščiausiu politiniu lygmeniu. Teheranas savo veiksmus siejo su Izraelio atakomis Beirute ir karinių veiksmų intensyvėjimu pietų Libane.

    Irano pusė savo pareiškimuose teigė, kad Izraelis esą „peržengė raudonąsias linijas“, ir įspėjo, jog atsakas gali stiprėti, jei smūgiai Libano teritorijoje tęsis. Tokia retorika rodo, kad net ir paskelbtos paliaubos kol kas neužtikrina stabilumo, o eskalacijos rizika išlieka aukšta.

    Apie sužeistuosius ar padarytą žalą iš karto nepranešta. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad visi paleisti sviediniai buvo perimti, tačiau nepriklausomų patvirtinimų pirmosiomis valandomis pateikiama nedaug.

    Pastarųjų mėnesių įvykių dinamika rodo, kad Izraelio ir Irano konfrontacija vis dažniau persikelia į tiesioginius veiksmus, o ne vien tarpininkų ar sąjungininkų lygmenį. Svarbiausias klausimas artimiausioms dienoms bus, ar abi pusės mėgins grįžti prie ribotos eskalacijos, ar incidentas taps nauju platesnio konflikto etapu.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.

  • Galilėjos Korazime mokinys kasinėjimuose rado retą agato brangakmenį: ką atskleidžia radinys

    Izraelio šiaurėje, Aukštutinės Galilėjos Korazimo nacionaliniame parke, per viešus archeologinius kasinėjimus netikėtas radinys atiteko šeštokui. Vaikas, talkindamas kasinėjimų komandai, iš žemės iškėlė nedidelį melsvą akmenį, kuris, specialistų vertinimu, yra retas dekoratyvinis agato variantas.

    Radiniui siejamas pavadinimas Nikolo, o jo amžius gali siekti maždaug 1 500 metų ar daugiau. Archeologai spėja, kad akmuo buvo įstatytas į papuošalą ar antspaudą, naudotą romėnų arba Bizantijos laikotarpiu.

    Korazimas yra senovinė žydų gyvenvietė netoli Galilėjos ežero, minima Naujojo Testamento pasakojimuose. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šioje vietovėje gyvenvietė egzistavo ilgą laiką, apimdama laikotarpį nuo vėlyvojo Antrojo Šventyklos periodo iki viduramžių.

    Šiandien teritorija yra saugoma ir tyrinėjama, o kasinėjimai neretai vykdomi kaip edukacinės iniciatyvos, įtraukiant moksleivius ir savanorius. Tokie projektai padeda tvarkyti sluoksnius prižiūrint profesionalams, o atsitiktiniai radiniai tampa svarbiu papildomu duomenų šaltiniu.

    Archeologų teigimu, Nikolo tipo agatas romėnų laikais buvo vertinamas dėl išvaizdos ir tinkamumo smulkiems raižiniams. Tokie akmenys dažnai sieti su socialiniu statusu, nes buvo naudojami kaip papuošalų intarpai ar asmeniniai antspaudai, žymėję savininko tapatybę ir padėtį.

    Korazimo radinys leidžia tiksliau kalbėti apie vietos gyventojų kasdienybę ir jų ryšius su regiono prekyba. Jei akmuo iš tiesų buvo papuošalo dalis, tai gali reikšti, kad bent dalis bendruomenės turėjo galimybę įsigyti prabangos prekių ir sekė to meto madą.

    Tokie radiniai paprastai dokumentuojami, įvertinamas jų kontekstas ir, jei įmanoma, nustatoma tikslesnė datacija pagal sluoksnį, šalia rastus objektus ir medžiagos ypatybes. Papildomai gali būti atliekami mineraloginiai tyrimai, padedantys patvirtinti akmens kilmę ir apdirbimo požymius.

    Korazimo atvejis primena, kad net maži artefaktai gali atverti platesnį istorijos vaizdą. Vienas akmuo kartais pasako daugiau apie žmonių statusą, skonį ir ryšius nei didesni, bet prasčiau išsilaikę radiniai.

    „Kasdamas pamačiau kažką melsvo, apvalaus ir iš karto supratau, kad tai ypatinga“, – sakė radinį aptikęs moksleivis.