Tag: Izraelis

  • Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pranešė pradėjusi naują „tikslią operaciją“ centrinėje Gazos Ruožo dalyje, nors nuo 2025 metų spalio čia galioja paliaubos. Pranešama, kad į teritoriją pajudėjo Izraelio tankai, o įtampa dėl paliaubų laikymosi vėl išaugo.

    Kaip skelbia „Euronews“, AFP žurnalistas matė tankus, užėmusius pozicijas į rytus nuo Nuseirato pabėgėlių stovyklos – tai Hamas kontroliuojama centrinės Gazos teritorija. Taip pat cituojamas saugumo šaltinis Gazoje, kalbėjęs apie intensyvų artilerijos apšaudymą į šiaurę nuo stovyklos.

    Izraelio kariuomenė ataką patvirtino, teigdama, kad operacija vykdoma į vakarus nuo vadinamosios Geltonosios linijos. Ši linija nuo paliaubų pradžios skiria Izraelio ir Hamas kontroliuojamas zonas, o kariuomenė teigia kontroliuojanti daugiau nei 60 proc. Palestinos teritorijos Gazoje.

    Izraelio pusė aiškina siekianti pašalinti grėsmę savo kariams ir nurodo, kad šioje centrinės Gazos dalyje esą yra Hamas infrastruktūros. Tuo metu Hamas operaciją vadina akivaizdžiu paliaubų susitarimo pažeidimu ir kaltina Izraelį nevykdant įsipareigojimų.

    Kur vyksta operacija ir kokie ribojimai

    Izraelio Gynybos ministerijai pavaldus COGAT, atsakingas už civilių reikalus Palestinos teritorijose, perspėjo tarptautines pagalbos organizacijas nejudėti per paveiktas zonas. Pasak COGAT, operacija vykdoma netoli Al Bureidžo ir Nuseirato pabėgėlių stovyklų.

    Taip pat pranešta, kad sustabdytas eismas Salah al Dinos keliu – pagrindine Gazos transporto arterija. Tai gali turėti tiesioginę įtaką judėjimui per centrinę Gazą ir humanitarinės pagalbos logistikai.

    Abi pusės kaltina viena kitą pažeidimais

    Hamas pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „šiurkštų pažeidimą“ ir teigia, kad Izraelis nesilaiko paliaubų susitarimo. Izraelio kariuomenė savo ruožtu tvirtina reaguojanti į tariamus paliaubų pažeidimus iš Hamas pusės.

    Pagal AFP skaičiavimą, paremtą Gazos sveikatos ministerijos (veikiančios Hamas valdžioje) duomenimis, nuo paliaubų pradžios žuvo daugiau nei 1 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos šiuos duomenis laiko patikimais.

    Izraelio kariuomenė per tą patį laikotarpį pranešė apie septynių karių ir vieno civilio rangovo žūtį.

  • Naftos kainos krenta iki žemiausio lygio per 2 mėn.: rinkos tikisi karo su Iranu pabaigos

    Po JAV Kongreso rinkimų naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du mėnesius, o rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad karas su Iranu gali artėti prie pabaigos.

    „Brent“ trečiadienį atpigo 8,7 proc. iki 94,62 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI – 8,3 proc. iki 88,12 JAV dolerio. Tai buvo žemiausios kainos nuo rugpjūčio 31 dienos.

    Kritimas prasidėjo po rinkimų į JAV Kongresą, kuriuose demokratai atėmė iš respublikonų daugumą abiejuose rūmuose. Investuotojai tai interpretuoja kaip signalą, kad politiškai susilpnėjęs Donaldas Trumpas gali būti labiau linkęs tartis su Teheranu, o ne eskaluoti konfliktą.

    Vis dėlto įtampa regione nemažėja: ketvirtadienio rytą kotiruotės dar krito, bet dalį nuostolių atsiėmė pasirodžius pranešimams apie gaisrus dviejuose tanklaiviuose ir vilkike Ormūzo sąsiauryje.

    Trintis tarp Vašingtono ir Izraelio

    Pats D. Trumpas pripažino, kad naftos kainos reikšmingai prisidėjo prie jo partijos pralaimėjimo rinkimuose. Dar griežčiau pasisakė viceprezidentas JD Vance’as, teigęs, kad pagrindinė pralaimėjimo priežastis – konfliktas su Iranu.

    Anot jo, rinkėjai tikėjosi karo pabaigos, didesnio dėmesio pragyvenimo kainoms ir pokyčių JAV santykiuose su Izraeliu.

    Į tokius pareiškimus sureagavo Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas. Interviu Izraelio televizijai i24NEWS jis atmetė užuominas, esą Izraelis yra atsakingas už JAV sprendimą smogti Iranui ir dėl karo šoktelėjusias energijos kainas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelis veiksmus, kurių prireiks jo saugumui užtikrinti, priims savarankiškai net ir tuo atveju, jei Vašingtonas su Teheranu pasiektų Izraelio lūkesčių neatitinkantį susitarimą.

    Kas lemia naftos kainų kryptį?

    Rinkoms pagrindinis veiksnys išlieka Ormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelių iš Persijos įlankos. Dėl Irano įvestų laivybos ribojimų tiekimas sutriko, o kainos buvo šovusios aukštyn.

    „Reuters“ cituojami duomenys rodo, kad Persijos įlankos valstybių naftos eksportas spalį išaugo iki 17,1 mln. barelių per dieną – maždaug iki trijų ketvirtadalių ikikarinio lygio.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į didėjančią pasiūlos perteklių: „JPMorgan“ skaičiavimais, rugsėjį pasaulinė pasiūla viršijo paklausą 1,1 mln. barelių per dieną, o spalį perteklius padidėjo iki 1,4 mln.

    Ar kritimas tęsis, dar neaišku

    Tekste pabrėžiama, kad naujas Kongresas realiai darbą pradės tik sausį, o D. Trumpas užsienio politikoje ir toliau turi plačius įgaliojimus. Jei derybos žlugtų arba JAV atnaujintų smūgius, kainos vėl galėtų šoktelėti.

    „Citi“ ir „Eurasia Group“ analitikai svarsto, kad konflikto eskalacija „Brent“ kainą galėtų kilstelėti iki 110–125 JAV dolerių už barelį. Priešingu atveju – pasiekus tvarų susitarimą ir atkūrus saugią laivybą per Ormūzą – nafta galėtų pigti toliau.

    Tekste akcentuojama ir vartotojams praktiškai svarbi detalė: net ir krentant naftos kainai, degalai degalinėse dažniausiai nepinga iš karto. Galutinę kainą lemia ir JAV dolerio kursas, perdirbimo kaštai, maržos bei mokesčiai.

    Vis dėlto, jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų žemesniame lygyje, tai turėtų mažinti didmenines degalų kainas, o vėliau – ir mažmeninę kainą vairuotojams.

  • Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Griežtas signalas dėl naujų smūgių

    Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei perspėjo, kad bet kokio lygio grėsmė Iranui būtų sutikta „nedelsiant, paveikiai ir be geografinių apribojimų“. Tokia formuluotė interpretuojama kaip bandymas atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų karinių veiksmų.

    Pasak Irano valstybinės agentūros IRNA, šeštadienį M. Khamenei susitiko su aukščiausiais šalies kariniais vadais ir pateikė gaires, kaip ruoštis galimai naujai JAV ir Izraelio karinei operacijai. Teigiama, kad nurodyta atnaujinti potencialių taikinių sąrašą, apimant ir fizinę, ir ne fizinę infrastruktūrą.

    Ką reiškia „be geografinių ribų“

    Formuluotė apie geografiškai neribotą atsaką reiškia, kad Iranas, atsinaujinus smūgiams, galėtų taikyti atsakomąsias priemones ne vien regione. Tarp galimų krypčių minimi ir Europai svarbūs maršrutai bei Pietų Kaukazas, o tai didintų platesnės eskalacijos riziką.

    Kartu Iranas akcentuoja, kad pats spręstų bet kokio naujo konflikto trukmę ir sąlygas.

    „Jei Irano priešai atnaujins karines ar teroristines atakas, Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nuspręs, kada ir kokiomis sąlygomis tai baigsis“, – sakė M. Khamenei.

    Derybų fonas: Hormūzo sąsiauris ir tarpininkavimas

    Griežta retorika skamba tuo metu, kai per tarpininkus vyksta kontaktai su JAV, o vienu jautriausių klausimų išlieka Hormūzo sąsiauris. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, todėl bet kokie jo ribojimai tiesiogiai veikia naftos ir dujų kainų svyravimus bei tiekimo grandines.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas galėtų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu per dvi dienas, nors anksčiau buvo minimas septynių dienų terminas. Pasak jo, Irano diplomatai yra Katare, kur aptariami galimi sprendimai po pastarosiomis dienomis vykusio tarpininkavimo Teherane.

    Irano pusė taip pat nurodo, kad dėl laivų judėjimo maršruto būtų tariamasi su Omanu, o eismas vyktų pagal Irano nustatytas sąlygas. Toks reikalavimas rodo, kad Teheranas siekia ne tik atnaujinti srautą, bet ir įtvirtinti didesnę kontrolę strategiškai svarbioje jūrų arterijoje.

    Karinės parengties akcentai ir branduolinės doktrinos klausimas

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas Ahmad Vahidi informavo M. Khamenei apie karinės parengties lygį ir teigė, jog ginkluotės gamyba esą padidinta septynis kartus. Tokie pareiškimai, kaip ir vieši grasinimai, dažnai naudojami psichologiniam atgrasymui, tačiau kartu didina klaidingų skaičiavimų riziką.

    JAV analitinis centras Institute for the Study of War vertino, kad M. Khamenei grasinimai greičiausiai yra Irano pastangų atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų smūgių dalis. Šis vertinimas dera su platesne Irano taktika derinti spaudimą ir riboto masto nuolaidas derybose.

    Irano saugumo pareigūnai taip pat užsiminė, kad šalyje vyksta diskusijos dėl branduolinės doktrinos, jei Iranas būtų atakuotas dar kartą. Oficialiai teigiama, kad sprendimo jos keisti nėra, tačiau pats tokios temos viešinimas signalizuoja, jog Teheranas siekia didinti derybinį svertą ir atgrasymo efektą.

    Regiono saugumas ir Europos interesai

    Europos valstybėms ši įtampa svarbi ne tik dėl energijos kainų ir tiekimo, bet ir dėl platesnių saugumo pasekmių. Bet koks konfliktas, apimantis Hormūzo sąsiaurį ar plečiantis už Artimųjų Rytų ribų, gali paveikti prekybą, jūrų transporto draudimo kaštus ir migracijos srautus.

    Kol kas signalai iš Teherano išlieka dviprasmiai: viena vertus, skelbiami grasinimai apie neribotą atsaką, kita vertus, pranešama apie tarpininkaujamų derybų pažangą. Artimiausiu metu daug priklausys nuo to, ar pavyks suderinti deeskalaciją ir praktinius susitarimus dėl saugios laivybos bei platesnio dialogo.

  • Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai nusprendė nedalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse 2027 metais, nors dar visai neseniai buvo pranešta apie sugrįžimą. Sprendimą patvirtino šalies visuomeninių transliuotojų skėtine organizacija NPO, argumentuodama, kad dėl jautrios situacijos nepavyko sutelkti pakankamo palaikymo dalyvavimui.

    Šis posūkis užbaigė kelis mėnesius trukusią vidaus diskusiją Nyderlandų visuomeninėje žiniasklaidoje. Anksčiau transliuotojas AVROTROS buvo signalizavęs apie pasitraukimą, kritiką siejant su Izraelio dalyvavimu konkurse, tačiau vėliau NPO buvo paskelbusi, kad grįžimas vis dėlto svarstomas.

    Kas nulėmė sprendimą?

    NPO teigimu, koordinuojant procesą buvo kalbamasi su įvairiais transliuotojais ir ieškota partnerio, galinčio organizuoti Nyderlandų atstovo atranką bei pasirengimą. Vis dėlto galutinai konstatuota, kad šiuo metu neatsirado transliuotojo, pasirengusio prisiimti atsakomybę už dalyvavimą.

    „Atlikdami koordinavimo vaidmenį kalbėjomės su transliuotojais, ar kuris nors jų galėtų užtikrinti Nyderlandų atlikėjo dalyvavimą. Iš pradžių atrodė, kad palaikymo pakanka, tačiau dabar matome, jog 2027 metams dar per anksti“, – sakė NPO vadovė Jet de Ranitz.

    NPO pabrėžė, kad „Eurovizijos“ transliacijos šalyje nenutrauks ir konkursą rodys, kaip įprasta. Tai reiškia, kad auditorija Nyderlanduose išliks viena iš konkurso rinkų, tačiau šalis neturės savo atlikėjo.

    Platesnė boikotų banga Europoje

    Nyderlandų sprendimas nėra pavienis: 2027 metais apie nedalyvavimą jau buvo paskelbusi Airija, o Ispanijoje viešojo transliuotojo vadovybė viešai rėmė boikoto kryptį. Tuo metu Čekija pasitraukimą siejo su biudžeto ribojimais, pabrėždama išlaidų mažinimo būtinybę.

    Pastaraisiais metais „Eurovizija“ vis dažniau atsiduria politinių ir reputacinių ginčų epicentre, o diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo dalyje šalių tapo principiniu klausimu. Visuomeniniai transliuotojai, priklausantys Europos transliuotojų sąjungai, tokius sprendimus dažnai grindžia pareiga atsižvelgti į auditorijos nuotaikas ir vidines redakcijų bendruomenes.

    „Labai apgailestaujame, kad Nyderlandai nedalyvaus, tačiau suprantame jų sprendimą ir gerbiame už jo slypinčius jausmus“, – sakė „Eurovizijos“ vadovas Martin Green.

    Jis taip pat pabrėžė, kad konkurso organizatoriai mato „Euroviziją“ kaip retą progą europiečiams susiburti bendram kultūriniam įvykiui, tačiau pripažino, jog nuomonės dėl konkurso šiandien ryškiai išsiskiria tiek šalių viduje, tiek tarp pačių valstybių.

    Organizatorių duomenimis, 2026 metų konkursą stebėjo apie 131 mln. žiūrovų, tai yra mažiau nei ankstesniais metais. „Eurovizija“ 2027 metais numatyta Burgase, Bulgarijoje, o renginio finalas planuojamas gegužės 15 dieną.

  • Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia pavedęs parengti planą, kuriame būtų numatytas blockchain technologijos panaudojimas šaliai ruošiantis galimoms ekonominėms sankcijoms. Pasak jo, rizika apima ir bankų veiklos ribojimus, todėl valstybė turėtų turėti alternatyvių atsiskaitymo ir finansų infrastruktūros scenarijų.

    Interviu Izraelio televizijai Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie būtinybę suprasti, kad sankcijos gali apimti ir vadinamąsias bankų sankcijas. Jo teigimu, reikalinga ekonomika, kuri tam tikrais atvejais galėtų aplenkti tokius ribojimus, o tam viena iš galimų krypčių yra blockchain.

    „Turime suprasti, kad gali būti sankcijos, įskaitant bankų sankcijas. Turite parengti ekonomiką, kuri galėtų jas apeiti“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Paklaustas, ar blockchain jis laiko viena iš priemonių, galinčių padėti reaguoti į ekonominius suvaržymus, Izraelio premjeras atsakė, kad taip, ir pridūrė jau paprašęs parengti tokį planą. Vis dėlto jis neįvardijo, kas konkrečiai rengs dokumentą, kokia blockchain infrastruktūra būtų pasirenkama ir ar būtų svarstomos kriptovaliutos bei stabilios vertės skaitmeniniai aktyvai.

    Kas slypi už idėjos

    Blockchain paprastai pristatoma kaip paskirstyto registro technologija, leidžianti fiksuoti operacijas be vieno centrinio tarpininko. Teoriškai tai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių finansų grandžių, kurios sankcijų atveju dažniausiai ir tampa ribojimų taikiniu: bankų korespondentinės sąskaitos, atsiskaitymų tinklai, prieiga prie tarptautinių rinkų.

    Vis dėlto praktikoje sankcijų „apeidinėjimas“ nėra paprastas technologinis klausimas. Didelė dalis pasaulinių atsiskaitymų vis tiek susiję su reguliuojamomis finansų institucijomis, o daugelis kriptoturto paslaugų teikėjų taiko tapatybės patikras ir laikosi tarptautinių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

    Kontekstas: gynyba, biudžetas ir JAV parama

    To paties pokalbio metu Benjaminas Netanyahu taip pat kalbėjo apie būtinybę ruoštis scenarijui, kuriame ilgainiui mažėtų Jungtinių Valstijų karinė parama. Jo teigimu, tokia parama negali tęstis neribotą laiką, todėl Izraelis turėtų stiprinti savarankiškus pajėgumus, įskaitant ginklų ir amunicijos gamybą.

    Premjeras nurodė, kad artimiausiais metais gynybos biudžetui papildomai numatyta 400 milijardų šekelių. Pagal šiandien įprastai naudojamą valiutų kursą tai sudarytų apie 100 milijardų eurų, tačiau tiksli suma eurais gali kisti priklausomai nuo rinkos svyravimų.

    Benjaminas Netanyahu taip pat užsiminė apie galimai mažiau palankią politinę aplinką JAV ateityje, pabrėždamas, kad dabartinis laikotarpis, jo vertinimu, Izraeliui buvo ypač palankus. Šiame kontekste blockchain planas pristatomas kaip platesnio pasirengimo ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams dalis.

  • Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas vis atviriau ruošiasi galimam naujam JAV ir Irano karo etapui. Įtampą kaitina didėjantis JAV karinių pajėgų telkimas, pranešimai apie galimus smūgių planus ir Irano perspėjimai, kad atsakas būtų nukreiptas ne tik į JAV interesus, bet ir į regiono infrastruktūrą.

    Vašingtonas šią savaitę paskelbė kelionių ir saugumo perspėjimus, akcentuodamas, kad padėtis gali sparčiai blogėti. JAV Valstybės departamentas nurodė iš Saudo Arabijos išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimoms, motyvuodamas rizika, kad karo veiksmai gali greitai išplisti už vienos teritorijos ribų.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė pranešimų, esą analogiški nurodymai galėjo paliesti diplomatinio personalo šeimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Katare ir Bahreine. Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigott šiuos teiginius paneigė ir pabrėžė, kad privalomas išvykimas paskelbtas tik Saudo Arabijai.

    Rinkimai ir grėsmė eskalacijai

    Politinis kalendorius regione ir JAV laikomas vienu iš veiksnių, didinančių nerimą dėl eskalacijos. Izraelyje artėjant įtemptiems rinkimams, o JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimų kampanijai, dalis analitikų ir žiniasklaidos komentatorių neatmeta scenarijaus, kad karinė operacija galėtų būti svarstoma kaip spaudimo priemonė Iranui.

    Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad JAV ir Izraelis galėjo rengti konkretesnius planus galimiems smūgiams po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Minimi taikiniai apima Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių arsenalą, o tikslas būtų priversti Teheraną daryti nuolaidas ir mažinti grėsmę laivybai.

    JAV regione stiprina atgrasymo pajėgumus, siųsdama papildomus karinius vienetus ir oro bei jūrų platformas. Toks telkimas Persijos įlankoje laikomas signalu, kad Vašingtonas siekia būti pasiruošęs tiek gynybai, tiek galimai greitai operacijai, jei situacija dar labiau paaštrėtų.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainų rizika

    Didžiausias ekonominis pažeidžiamumas siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie sutrikimai šiame maršrute greitai persiduoda į pasaulines energijos kainas, o tai ypač jautru tiek Europos, tiek Azijos rinkoms.

    Pranešta, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė arba buvo apgadinti keli naftos tanklaiviai, o tai dar labiau sustiprino nervingumą rinkose ir laivybos sektoriuje. Įvykiai šiame ruože paprastai skatina draudimo įmokų augimą, didina krovinių gabenimo kaštus ir kelia grėsmę tiekimo grandinėms.

    Iranas jau anksčiau ne kartą demonstravo, kad sąsiauris gali tapti pagrindiniu svertu derybose ir spaudimo priemone konflikto metu. Dėl to Persijos įlankos valstybės vertina scenarijus, kuriuose jos gali atsidurti tiesioginėje rizikos zonoje, net jei smūgiai būtų nukreipti į Irano taikinius.

    Diplomatija tęsiasi, bet neapibrėžtumas išlieka

    Nors kariniai signalai ryškėja, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams toliau vyksta kontaktai ir bandymai išlaikyti diplomatinį kanalą. Regiono valstybės, tarp jų Kataras, dažnai vaidina tarpininko vaidmenį, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis ir turi interesą stabilizuoti laivybą bei energijos eksportą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Katare metu paragino elgtis itin atsargiai, pabrėždamas, kad situacija yra trapi ir jos raida artimiausiomis dienomis bei savaitėmis sunkiai prognozuojama. Jo vertinimu, rinkimų laikotarpis JAV ir Izraelyje didina riziką, todėl diplomatinės pastangos turi būti stiprinamos, o ne silpninamos.

    „Turime elgtis itin atsargiai, nes šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kaip situacija klostysis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plataus masto karas regione turėtų tiesiogines pasekmes civiliams, o net ir ribota eskalacija greitai paveiktų energijos kainas, trąšų ir chemijos produktų rinkas bei krovinių gabenimą. Dėl to Persijos įlankos šalys siekia apsidrausti, tačiau kartu vengia žingsnių, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis įsitraukimas.

  • Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Skandalas dėl DI vaizdo

    Angolos ir Portugalijos šaknų turinti reperė bei dainininkė IAMDDB pareiškė, kad Izraelio oficialiose socialinių tinklų paskyrose buvo paviešintas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame panaudotas į ją labai panašus atvaizdas. Pasak atlikėjos, jos išvaizda ir vizualinė tapatybė buvo pasitelkta be leidimo ir be jokio sutikimo.

    Minėtas klipas, apie kurį prabilta socialiniuose tinkluose, vėliau buvo pašalintas. Jame matoma moteris, kuri, aktyvistų teigimu, itin primena Mančesteryje gyvenančią atlikėją, o pats įrašas pristatytas kaip politinė žinutė, siejama su propaganda.

    Atlikėja: nesutikau ir nedalyvavau

    IAMDDB, kurios tikrasis vardas yra Diana Adelaide Rocha De Brito, į situaciją sureagavo viešu pareiškimu. Ji pabrėžė, kad neautorizavo, netvirtino ir nedalyvavo kuriant įrašą, taip pat nesutiko, kad jos atvaizdas būtų naudojamas tokio pobūdžio turinyje.

    „Man tapo žinoma, kad DI sugeneruoti vaizdai, panašūs į mane, buvo panaudoti vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo oficiali Izraelio valdžios paskyra. Noriu aiškiai pasakyti, kad tam nesuteikiau jokio leidimo ir su tuo neturiu nieko bendra“, – sakė IAMDDB.

    Atlikėja taip pat pažymėjo, kad jos kūrybinės vertybės remiasi žmogiškumu ir laisve, o bet koks jos veido ar vardo siejimas su politiniais naratyvais be sutikimo, jos vertinimu, peržengia ribas. Ji teigė ketinanti tartis su specialistais ir ieškoti būdų, kaip apginti savo teises.

    Kodėl tokie atvejai vis dažnėja

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į augančią problemą, kai DI įrankiais kuriami itin tikroviški vaizdai ir vaizdo įrašai, imituojantys realius žmones. Dėl to didėja vadinamųjų sintetinės medijos klastočių rizika, ypač kai tokia medžiaga naudojama politinei komunikacijai, reklamai ar reputacijai paveikti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoto turinio plitimas socialiniuose tinkluose dažnai lenkia tiek platformų moderavimo, tiek teisinių mechanizmų greitį. Kai įrašas paskelbiamas, per kelias valandas jis gali pasiekti didžiules auditorijas, o vėlesnis pašalinimas nebūtinai panaikina žalą.

    Atlikėjai ir vieši asmenys tokiose situacijose paprastai susiduria su keliomis rizikomis: klaidinančiu priskyrimu, reputacine žala ir netiesioginiu dalyvavimu politiniuose konfliktuose. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI sukurtą turinį ir griežtinti atsakomybę už asmens atvaizdo naudojimą be leidimo.

  • Abbasas nukėlė Palestinos parlamento rinkimus iki 2027 metų: ES ragina atnaujinti institucijų legitimumą

    Abbasas nukėlė Palestinos parlamento rinkimus iki 2027 metų: ES ragina atnaujinti institucijų legitimumą

    Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas pasirašė dekretą, kuriuo parlamento ir prezidento rinkimai nukeliami į 2027 metų rugsėjo 11 dieną. Apie tai pranešė Palestinos naujienų agentūra Wafa, nurodžiusi, kad sprendimas grindžiamas saugumo, logistinėmis ir vietos sąlygomis, esą neleidžiančiomis sukurti tinkamų rinkimų organizavimo aplinkybių.

    Pagal anksčiau skelbtą planą parlamento rinkimai turėjo vykti 2026 metų lapkričio 28 dieną, tačiau dabar ši data atšaukta. Wafa taip pat pranešė, kad Palestinos išlaisvinimo organizacijos Vykdomasis komitetas pritarė nukėlimui, teigdamas, jog nuo rinkimų paskelbimo situacija „iš esmės pasikeitė“.

    Rinkimai nevyko nuo 2006 metų

    Palestinos teritorijose parlamento rinkimai paskutinį kartą surengti 2006 metais, kai pergalę iškovojo islamistinis judėjimas „Hamas“, aplenkęs „Fatah“. Vėlesniais metais politinis susiskaldymas tarp Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto, taip pat saugumo padėtis tapo pagrindiniais argumentais, kodėl visuotiniai rinkimai nebuvo organizuojami.

    Dabartinis sprendimas rinkimus nukelti iki 2027 metų reiškia, kad politinio atsinaujinimo klausimas atidedamas dar beveik metams nuo planuotos datos. Toks terminas tarptautinėje arenoje paprastai vertinamas kaip reikšmingas, nes rinkimai laikomi vienu svarbiausių institucijų legitimumo atnaujinimo instrumentų.

    Europos Sąjungos pozicija

    Europos Sąjunga anksčiau buvo signalizavusi paramą tam, kad rinkimai įvyktų 2026 metų lapkritį. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas yra pabrėžusi, kad rinkimai galėtų tapti ilgai laukta galimybe atnaujinti Palestinos institucijų legitimumą, o palestiniečiai turi teisę rinkti atstovus patikimuose, įtraukiuose ir skaidriuose rinkimuose.

    Panašią žinutę anksčiau skelbė ir už Viduržemio jūros regioną atsakinga Europos Komisijos narė Dubravka Šuica, pabrėžusi, kad sąžiningas ir patikimas rinkimų procesas yra būtinas stiprinant institucijas. Nukėlus balsavimą, Briuselio lūkesčiai dėl greitesnio politinio atsinaujinimo susiduria su nauja realybe, kurią palestiniečių vadovybė aiškina saugumo ir praktinėmis kliūtimis.

    Izraelio kritika ir politinės pasekmės

    Tuo metu Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras kritikavo Abbasą, teigdamas, kad šis tarptautinei bendruomenei esą kartoja pažadus dėl rinkimų, bet vėliau juos atšaukia. Izraelio pusės pareiškimai pasirodė dar iki oficialaus sprendimo paskelbimo, kai viešojoje erdvėje jau sklandė kalbos apie nukėlimą.

    Rinkimų nukėlimas gali turėti tiesioginių pasekmių tiek Palestinos vidaus politikai, tiek santykiams su tarptautiniais partneriais, kurie legitimumo klausimą sieja su institucijų reformomis ir gebėjimu atstovauti visuomenei. Artimiausiais mėnesiais tikėtina, kad didžiausias spaudimas bus susijęs su tuo, ar bus pateiktas aiškus veiksmų planas, kaip iki 2027 metų užtikrinti sąlygas rinkimams ir ar realiai bus laikomasi naujo termino.

  • Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra, itin sūrus uždaras ežeras tarp Izraelio, Palestinos ir Jordanijos, pastaraisiais dešimtmečiais traukiasi ypač sparčiai. Vanduo iš jos pasišalina beveik vien dėl garavimo, o gėlo vandens įtekėjimas sumažėjo dėl Jordano upės vandens naudojimo ir regiono sausrų.

    Mokslininkai skaičiuoja, kad vandens lygis dabar krenta maždaug 1 metru per metus. Per 1979–2019 metus bendras kritimas siekė apie 34 metrus, o kartu pastebėtas ir aiškus vandens temperatūros augimas skirtinguose sluoksniuose.

    Duomenys rodo, kad gilesni vandens sluoksniai per šį laikotarpį sušilo apie 2,8 laipsnio Celsijaus, o viršutiniai sluoksniai – maždaug 1,7 laipsnio. Naujas tyrimas kelia klausimą, ar šį šilimą lemia vien šylantis oras, ar ir pati ežero nykimo dinamika.

    Kaip druska keičia garavimą

    Įprastai garavimas vandenį vėsina, panašiai kaip žmogaus odą vėsina prakaito garavimas. Tačiau Negyvojoje jūroje situaciją keičia druskingumas: mažėjant vandens kiekiui druskų koncentracija didėja, o tai slopina garavimą.

    Kai garavimas tampa mažiau efektyvus, silpnėja ir natūralus vėsinimas, todėl likęs vanduo gali šilti greičiau. Jei vanduo tampa šiltesnis už virš jo esantį orą, temperatūrų skirtumas gali skatinti tolesnį šilumos ir drėgmės mainą, palaikant sudėtingą vietinį ciklą.

    Modelis atskyrė du poveikius

    Tyrėjų sudarytas modelis leido atskirti atmosferos šiltėjimo poveikį nuo paties ežero lygio kritimo poveikio. Iki maždaug 2010 metų oro temperatūros kilimas galėjo paaiškinti apie 1,3 laipsnio gilesnių sluoksnių šilimą.

    Tuo pat metu ežero lygio kritimas, pasak skaičiavimų, prisidėjo dar maždaug 1,5 laipsnio. Tai reiškia, kad traukimasis ir druskingumo didėjimas gali daryti į Negyvosios jūros temperatūrai panašiai didelę įtaką kaip ir bendras regiono klimato šiltėjimas.

    Vasarą sninga druska

    Temperatūros ir druskingumo pokyčiai turi ir neįprastų pasekmių. Mokslininkai fiksuoja reiškinį, kai halito, tai yra akmens druskos, kristalai Negyvojoje jūroje gali formuotis net vasarą.

    Šį procesą lemia skirtingo tankio vandens sluoksnių maišymasis: šiltesnis ir sūresnis viršutinis vanduo gali atvėsti ir leistis žemyn, o vėsesnis gilesnis vanduo pakyla aukštyn. Druska tuomet iškrenta iš tirpalo ir grimzta žemyn tarsi sniegas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie procesai padeda geriau suprasti, kaip per geologinius laikotarpius galėjo formuotis milžiniški druskos klodai kitur pasaulyje. Negyvoji jūra, nors ir nykstanti, tampa natūralia laboratorija, leidžiančia realiu laiku stebėti, kaip vandens netektis keičia viso telkinio temperatūrą, cirkuliaciją ir chemiją.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lygio kritimas regione siejamas ne tik su klimato veiksniais, bet ir su vandens išteklių valdymu bei pramone. Dėl traukimosi pakrantėse daugėja įgriuvų, kinta infrastruktūros rizikos, o ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vandens vartojimo politikos.

  • „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    5 sezonas po karo lūžio taško

    Izraelio serialas Fauda sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu, kurio veiksmas nukeltas į laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių Izraelio pietuose. Nauja dalis, kaip skelbiama, sąmoningai renkasi ne dokumentuoti įvykius, o pasakoti fikcinę istoriją, į ją įkomponuojant realaus konflikto kontekstą.

    Serialą sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, o pastarasis taip pat vaidina pagrindinį personažą Doroną Kabilijų. Kūrybinė komanda teigia siekianti tikslumo detalėse, tačiau kartu pabrėžia, kad tai išlieka drama, o ne žinių reportažas.

    Kas pasikeitė siužete?

    Naujajame sezone Doronas vadovauja slapto padalinio operacijoms ir medžioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo neutralizavęs. Siužetas plečiasi už regiono ribų: dalis veiksmo persikelia į Marselį Prancūzijoje, kur Doronas vyksta sužinojęs, kad senas bičiulis pradėjo neleistiną keršto misiją.

    Toks pasirinkimas išplečia serialo geografiją ir leidžia kūrėjams parodyti, kaip konfliktas ir jo šešėlis persidengia su diasporos bendruomenėmis, žvalgybos veikla Europoje ir asmeninėmis veikėjų dilemomis. Pastaraisiais metais tai tapo dažnu politinių trilerių bruožu, kai vietinis konfliktas pasakojamas tarptautinių padarinių fone.

    Kūrėjų žinutė žiūrovams

    Interviu „Netflix“ lydinčiajai platformai „Tudum“ Lioras Razas teigė, kad penktasis sezonas nėra bandymas atkurti tai, kas įvyko realybėje. Pasak jo, tikslas buvo sukurti istoriją ir į ją įstatyti serialo personažus, kad žiūrovai per juos pamatytų situacijų sudėtingumą.

    „Mums buvo svarbu tiksliai atliepti realybę detalėse, bet kartu parodyti, kaip mūsų veikėjai atsiduria neprognozuojamoje situacijoje“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat pabrėžė, kad tikisi, jog žiūrovai geriau supras taikos svarbą ir karo kainą. Pasak jo, konfliktas griauna ne tik regioną, bet ir žmonių gyvenimus abiejose pusėse, o serialą žiūri auditorijos įvairiose šalyse, įskaitant arabų pasaulį ir Izraelį.

    Kontekstas: skaičiai ir tarptautiniai vertinimai

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ išpuoliai Izraelyje nusinešė apie 1 200 žmonių gyvybes, o dar 251 žmogus buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Po to Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją, kuri apėmė oro smūgius ir sausumos operaciją.

    Gazos Ruože žuvusių palestiniečių skaičius, remiantis Gazos sveikatos institucijų pateikiamais duomenimis, viršija 73 600. Jungtinių Tautų atstovai viešai yra nurodę, kad šie skaičiai laikomi iš esmės patikimais, nors tiksli jų patikra karo sąlygomis išlieka sudėtinga.

    Fauda ankstesniais sezonais dažnai buvo vertinama dėl pastangų parodyti žmogiškąsias istorijas abiejose konflikto pusėse, tačiau kartu sulaukė ir kritikos dėl to, kaip vaizduoja jėgos struktūras bei palestiniečių veikėjus. Penktasis sezonas, pasirinkęs laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos, neišvengiamai atsiduria dar jautresnėje viešosios nuomonės ir politinių interpretacijų erdvėje.