CP v2

Tag: Izraelis

  • „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    5 sezonas po karo lūžio taško

    Izraelio serialas Fauda sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu, kurio veiksmas nukeltas į laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių Izraelio pietuose. Nauja dalis, kaip skelbiama, sąmoningai renkasi ne dokumentuoti įvykius, o pasakoti fikcinę istoriją, į ją įkomponuojant realaus konflikto kontekstą.

    Serialą sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, o pastarasis taip pat vaidina pagrindinį personažą Doroną Kabilijų. Kūrybinė komanda teigia siekianti tikslumo detalėse, tačiau kartu pabrėžia, kad tai išlieka drama, o ne žinių reportažas.

    Kas pasikeitė siužete?

    Naujajame sezone Doronas vadovauja slapto padalinio operacijoms ir medžioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo neutralizavęs. Siužetas plečiasi už regiono ribų: dalis veiksmo persikelia į Marselį Prancūzijoje, kur Doronas vyksta sužinojęs, kad senas bičiulis pradėjo neleistiną keršto misiją.

    Toks pasirinkimas išplečia serialo geografiją ir leidžia kūrėjams parodyti, kaip konfliktas ir jo šešėlis persidengia su diasporos bendruomenėmis, žvalgybos veikla Europoje ir asmeninėmis veikėjų dilemomis. Pastaraisiais metais tai tapo dažnu politinių trilerių bruožu, kai vietinis konfliktas pasakojamas tarptautinių padarinių fone.

    Kūrėjų žinutė žiūrovams

    Interviu „Netflix“ lydinčiajai platformai „Tudum“ Lioras Razas teigė, kad penktasis sezonas nėra bandymas atkurti tai, kas įvyko realybėje. Pasak jo, tikslas buvo sukurti istoriją ir į ją įstatyti serialo personažus, kad žiūrovai per juos pamatytų situacijų sudėtingumą.

    „Mums buvo svarbu tiksliai atliepti realybę detalėse, bet kartu parodyti, kaip mūsų veikėjai atsiduria neprognozuojamoje situacijoje“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat pabrėžė, kad tikisi, jog žiūrovai geriau supras taikos svarbą ir karo kainą. Pasak jo, konfliktas griauna ne tik regioną, bet ir žmonių gyvenimus abiejose pusėse, o serialą žiūri auditorijos įvairiose šalyse, įskaitant arabų pasaulį ir Izraelį.

    Kontekstas: skaičiai ir tarptautiniai vertinimai

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ išpuoliai Izraelyje nusinešė apie 1 200 žmonių gyvybes, o dar 251 žmogus buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Po to Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją, kuri apėmė oro smūgius ir sausumos operaciją.

    Gazos Ruože žuvusių palestiniečių skaičius, remiantis Gazos sveikatos institucijų pateikiamais duomenimis, viršija 73 600. Jungtinių Tautų atstovai viešai yra nurodę, kad šie skaičiai laikomi iš esmės patikimais, nors tiksli jų patikra karo sąlygomis išlieka sudėtinga.

    Fauda ankstesniais sezonais dažnai buvo vertinama dėl pastangų parodyti žmogiškąsias istorijas abiejose konflikto pusėse, tačiau kartu sulaukė ir kritikos dėl to, kaip vaizduoja jėgos struktūras bei palestiniečių veikėjus. Penktasis sezonas, pasirinkęs laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos, neišvengiamai atsiduria dar jautresnėje viešosios nuomonės ir politinių interpretacijų erdvėje.

  • Johnas Malkovichius laimėjo Venecijoje, bet atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis nustebino

    Johnas Malkovichius laimėjo Venecijoje, bet atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis nustebino

    Aktorius Johnas Malkovichius po Venecijos kino festivalio apdovanojimų atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl įvertinimo, bet ir dėl sprendimo atšaukti planuotą kelionę į Izraelį. Viešumoje tai susieta su jo vardu paskleista citata, kuri, pasak aktoriaus, buvo išgalvota ir paskelbta be leidimo.

    Venecijos kino festivalis tradiciškai laikomas vienu svarbiausių sezono orientyrų, dažnai nubrėžiančiu kelią į kitų metų JAV Kino akademijos apdovanojimus. Šiemet Malkovichius pelnė geriausio aktoriaus prizą už vaidmenį Martino McDonagh tamsiojoje komedijoje Wild Horse Nine.

    Filme pasakojama apie du JAV Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnus, kurie iš Santjago siunčiami į Velykų salą prieš pat 1973 metų perversmą Čilėje. Kartu su Malkovichiumi juostoje vaidina ir kiti žinomi aktoriai, o filmas artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir kitų festivalių programose.

    Kas nutiko dėl citatos?

    Aktorius turėjo pasirodyti Tel Avive muzikiniame teatro pastatyme The Music Critic, tačiau savo dalyvavimo atsisakė, kai spaudoje pasirodė jo vardu priskirti žodžiai apie tariamą „solidarumą“ ir artumą Izraelio auditorijai. Malkovichius teigė, kad tokios frazės buvo parengtos ryšių su visuomene bendrovės ir paskelbtos neatsiklausus.

    „Man priskirta citata buvo parengta be mano žinios, o aš su ja nesutikau ir jos netvirtinau“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Aktoriaus pozicija buvo aiški: jis nenori, kad jo pasirodymas bet kurioje šalyje būtų interpretuojamas kaip politinių sprendimų palaikymas. Malkovichius pabrėžė, kad per ilgą karjerą yra dirbęs skirtingose valstybėse ir auditorijose, tačiau tai nereiškia pritarimo valdžios veiksmams ar deklaruojamo priskyrimo kuriai nors pusei.

    Kodėl tai tapo platesne diskusija?

    Šis atvejis išryškino, kaip greitai kultūros renginiai įtraukiami į politinių žinučių ir reputacijos valdymo kovas. Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama, ar menininkų pasirodymai konfliktų fone netampa bandymu gerinti šalies įvaizdį tarptautinėje erdvėje, o klaidingos citatos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje neretai tampa tokio spaudimo įrankiu.

    Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir Vakarų Krante įvairios tarptautinės organizacijos vertina itin kritiškai, o diskusijos dėl formuluočių ir teisinio įvardijimo tęsiasi. Dėl to kiekvienas garsesnis kultūros pasaulio sprendimas, susijęs su pasirodymais Izraelyje, neišvengiamai sulaukia platesnio politinio konteksto.

    Vėliau už neteisingai priskirtą citatą atsiprašė ir ryšių su visuomene bendrovė, siejama su renginio organizavimu. Vis dėlto Malkovichius pranešė, kad, atsižvelgdamas į situaciją, Tel Avive planuotame pasirodyme nedalyvaus.

  • Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiantis, kad iš Izraelio režisierių Yuvalo Abrahamo ir Rachel Szor būtų atimta pilietybė. Politiko reakciją sukėlė dokumentinis filmas „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelnęs Specialųjį žiuri prizą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į pagrindinį šių metų Venecijos konkursą, o jo premjerą lydėjo itin didelis dėmesys. Pasak kūrėjų pateikiamos informacijos, juosta nagrinėja, kaip per Gazos karą priimami sprendimai dėl smūgių ir kokias pasekmes jie sukelia civiliams.

    Filme remiamasi 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnų, karių ir informatorių liudijimais. Kūrėjai teigia, kad dalis medžiagos buvo filmuota slapta, siekiant apsaugoti šaltinius, o pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per smūgį.

    Politikų reakcija po apdovanojimo

    Po apdovanojimų ceremonijos ministras socialiniame tinkle paskelbė, kad imsis veiksmų režisierių pilietybei panaikinti, o filmo kritiką prilygino valstybės išdavystei. Tokią poziciją jis argumentavo tuo, kad, jo teigimu, filmas kenkia Izraelio įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje.

    „Kūrėjų pasiryžimas kenkti savo šaliai dėl plojimų užsienyje yra neįsivaizduojamas ir prilygsta valstybės išdavystei“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jie esą sulauks palankaus priėmimo Gazos Ruože. Tuo metu teisiniai žingsniai, kuriais pilietybė galėtų būti atimta, viešai nebuvo detalizuoti.

    Palaikymas ir platesnis kontekstas

    Vis dėlto filmas sulaukė ir palaikymo Izraelyje. Buvęs Kneseto narys Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu, teigdamas, kad juosta padeda atskleisti civilių patiriamas kančias Gazos Ruože.

    Izraelio laikraštis „Haaretz“ redakciniame tekste rašė, kad filmo demonstravimas Venecijoje verčia Izraelio visuomenę susidurti su moraliniais klausimais, kuriuos kelia karas. Pastaraisiais metais tokie kultūriniai ginčai Izraelyje tapo dažnesni, o menininkų ir valdžios konfliktai neretai persikelia į finansavimo, cenzūros ir lojalumo valstybei temas.

    Režisieriai Yuvalas Abrahamas ir Rachel Szor anksčiau išgarsėjo dokumentiniu filmu „No Other Land“, kuriame nagrinėtas smurtas prieš palestiniečių bendruomenes Vakarų Krante. Šis darbas pelnė Oskarą kaip geriausias dokumentinis filmas, o naujoji juosta „NAZA“ sustiprino jų kaip politiškai aštrių dokumentikos autorių reputaciją.

    Gazos karo foną toliau temdo didelis civilių aukų skaičius ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijų vertinimai. Šiame kontekste Venecijoje apdovanotas filmas tapo ne tik kino įvykiu, bet ir politiniu katalizatoriumi, išryškinusiu įtampą tarp kūrybos laisvės ir valstybės institucijų reakcijos.

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandų sprendimas pasikeitė

    Nyderlandai patvirtino, kad sugrįš į „Eurovizijos“ dainų konkursą 2027 metais, nors anksčiau už šalies dalyvavimą atsakingas transliuotojas AVROTROS buvo paskelbęs, kad konkurse nedalyvaus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios AVROTROS traukėsi, buvo teiginys, kad konkursas nebegali būti laikomas politiškai neutralus dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože.

    Šįkart šalies paraišką koordinuos viešojo transliavimo sistemos prižiūrėtojas NPO. Konkursą Nyderlanduose nušvies transliuotojas NOS, o šalies atstovą, kaip skelbiama, rinks nepriklausoma ekspertų komanda.

    AVROTROS kritika ir NPO argumentai

    AVROTROS pozicija išlieka kritiška: transliuotojas teigia, kad tarptautiniai konfliktai vis dažniau persikelia į konkurso erdvę ir tai silpnina „Eurovizijos“ neutralumo principą. Dalis Europos transliuotojų pastaraisiais metais vis garsiau kelia klausimus dėl to, kaip Europos transliuotojų sąjunga vertina narių atitiktį konkurso taisyklėms.

    „Neabejotina, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir griauna jo neutralų pobūdį. Todėl „Eurovizija“ tampa susipriešinimo platforma“, – sakė AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas.

    NPO savo ruožtu pabrėžia kitą argumentą: viešasis transliuotojas turi išlikti dalimi didžiausio Europoje muzikos televizijos renginio, kuris tradiciškai pristatomas kaip vienijantis. NPO atstovai akcentuoja, kad būtent įtampų laikotarpiu ryšio su auditorija ir europinio kultūrinio dialogo svarba tik didėja.

    „Svarbu, kad kaip viešasis transliuotojas šiuo metu išliktume šio vienijančio Europos renginio dalimi“, – sakė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas.

    Ispanija dar svarsto, o boikoto tema lieka gyva

    Nyderlandų sugrįžimas vyksta tuo metu, kai dalies šalių boikoto diskusijos neslūgsta. Skelbiama, kad Ispanijos transliuotojas RTVE dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, ar šalis dalyvaus 2027 metų konkurse, ir svarsto boikoto tęsimo variantą.

    Tuo metu Airija jau patvirtino, kad ir 2027 metais konkurse nedalyvaus, argumentuodama humanitarinės situacijos Gazos Ruože mastu ir tolesnėmis civilių gyventojų žūtimis. Šie sprendimai rodo, kad „Eurovizijos“ organizatoriams teks toliau spręsti, kaip išlaikyti konkurso apolitinį įvaizdį, kai dalyvių atrankas ir transliuotojų sprendimus vis labiau veikia geopolitinis kontekstas.

    2027 metų „Eurovizija“ vyks Bulgarijos Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad sugrįžtant Nyderlandams pavyks stabilizuoti dalyvių sudėtį, tačiau Ispanijos sprendimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių signalų dėl boikoto tendencijos ateities.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė remiantis tęsiamą „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Pasak jo, sprendimas Ispanijai trauktis iš konkurso išlieka aktualus, kol tęsiasi humanitarinė krizė Gazos Ruože.

    RTVE vadovas teigė, kad jam „giliai skaudu“ matyti, jog Izraelio visuomeninis transliuotojas ir toliau laikomas tinkamu dalyvauti konkurse, nepaisant padėties Gazos Ruože. Jis patvirtino, kad klausimą ketina teikti RTVE valdybai, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas toliau dalyvaus, nepaisant to, kas vyksta, ir nepaisant situacijos, kuri vis dar patiriama Gazos Ruože“, – sakė José Pablo López.

    Ispanijos pasitraukimas būtų ypač reikšmingas, nes ši šalis priklauso vadinamajam didžiajam penketui. Tai valstybės, kurios į Europos transliuotojų sąjungos biudžetą įneša didžiausias finansines įmokas ir dėl to paprastai automatiškai patenka į konkurso finalą.

    Ši tema Ispanijoje turi ir aiškų politinį foną: šalies Vyriausybė pastaraisiais metais viešai rėmė palestiniečių poziciją, o ministras pirmininkas Pedro Sánchez yra vienas aršiausių Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritikų. Tarptautinėje erdvėje „Eurovizijos“ neutralumo klausimas vėl tapo diskusijų objektu, nes transliuotojai vertina ne tik kultūrinę, bet ir reputacinę dalyvavimo riziką.

    Kaip nurodoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose duomenyse, nuo 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį žuvusiųjų skaičius Gazos Ruože per trejus metus perkopė 73 000. Jungtinių Tautų vertinimu, šie skaičiai paprastai laikomi iš esmės patikimais, nors konfliktų sąlygomis pilnas patikrinimas būna ribotas.

    RTVE sprendimas nėra pavienis. Jau anksčiau apie ketinimą boikotuoti „Euroviziją“ paskelbė Airijos RTÉ ir Nyderlandų AvroTros, argumentuodami, kad konkurso aplinka ir viešosios diskusijos nebeatitinka jų deklaruojamų vertybių bei visuomeninio transliuotojo misijos.

    Jeigu Ispanija galutinai patvirtintų pasitraukimą, tai sustiprintų spaudimą Europos transliuotojų sąjungai aiškiau apibrėžti dalyvių tinkamumo kriterijus ir politinio neutralumo ribas. Kol kas organizatoriai laikosi nuostatos, kad konkursas yra transliuotojų, o ne valstybių varžybos, tačiau transliuotojų boikotai rodo, jog praktikoje ši riba vis dažniau tikrinama.

  • 15 000 metų senumo molio papuošalai slepia netikėtą paslaptį: mokslininkai rado pirštų atspaudus

    15 000 metų senumo molio papuošalai slepia netikėtą paslaptį: mokslininkai rado pirštų atspaudus

    Artimųjų Rytų archeologiniai radiniai keičia nusistovėjusį požiūrį, kada žmonės pradėjo naudoti molį ne buitiniams, o simboliniams tikslams. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad dar gerokai iki žemdirbystės ir keramikos atsiradimo žmonės lipdė molio papuošalus ir juos sąmoningai dekoravo.

    Tyrėjai penkiose natufiečių kultūros vietovėse aptiko 142 molinius karolius ir pakabukus, datuojamus maždaug prieš 15 000 metų. Rinkinys surinktas iš kelių šiandieninio Izraelio teritorijoje esančių vietų, tarp jų el-Wad, Nahal Oren, Hayonim ir Eynan-Mallaha.

    Radiniai išsiskyrė formų įvairove: nuo cilindrinių ir ovalių iki diskų pavidalo dirbinių. Dalis papuošalų buvo padengti raudonu pigmentu su ochra, o ant paviršiaus matyti plonos skystu moliu užneštos dangos pėdsakai.

    „Tai seniausias žinomas atvejis, kai žmonės papuošalus dengė plonu skysto molio sluoksniu kaip spalvota danga“, – teigia tyrimo autoriai.

    Dar įspūdingesnė detalė atsiskleidė analizuojant paviršius: ant dirbinių išliko 50 pirštų atspaudų. Jų dydžio ir proporcijų analizė leidžia daryti išvadą, kad papuošalus gamino įvairaus amžiaus žmonės, nuo vaikų ir paauglių iki suaugusiųjų.

    Vienas iš radinių buvo ypač mažas, vos apie 10 milimetrų skersmens molinis žiedas, kuris galėjo būti skirtas vaikui. Kito karolio paviršiuje užfiksuotas atspaudas, tikėtina, priklausė maždaug dešimties metų vaikui, o tai rodo, kad tokia veikla nebuvo vien profesionalių amatininkų sritis.

    Mokslininkai taip pat aprašė 19 skirtingų papuošalų tipų, o dalis jų savo forma priminė augalus, svarbius natufiečių kasdienybei. Tarp galimų atpažįstamų motyvų minimi laukiniai miežiai, kviečiai, lęšiai ir žirniai, o kai kur aptikti augalinių skaidulų pėdsakai leidžia spėti, kad dirbiniai buvo veriami ir nešiojami.

    Šie duomenys sustiprina platesnę pastarųjų metų tendenciją archeologijoje: simbolinis elgesys, socialiniai ritualai ir sudėtingesnės bendruomeninės praktikos formavosi dar iki neolito lūžio. Kitaip tariant, žemdirbystė ir keramika galėjo ne pradėti, o tik paspartinti jau anksčiau vykusius kultūrinius pokyčius.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Science Advances. Autorių teigimu, molis, dar netapęs indų gamybos pagrindu, galėjo veikti kaip socialinės tapatybės ir ryšių ženklinimo priemonė, o patys papuošalai tapo reta galimybe tiesiogiai susieti paleolitinę kūrybą su ją kūrusiais žmonėmis.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Grupė Gorillaz pradėjo 2026 metų koncertinį turą JAV, o jos lyderis Damonas Albarnas pirmojo savaitgalio pasirodyme Orlande kreipėsi į publiką su aiškia politine žinute dėl karo Gazos Ruože. Scenoje atlikėjas pakėlė iš žiūrovų gautą Palestinos vėliavą ir paragino žmones „niekada nebūti neutraliais“.

    Šis epizodas iš karto sulaukė plataus atgarsio, nes pastaraisiais metais viešas muzikantų pasisakymas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą vis dažniau tampa ne tik vertybine, bet ir karjerą veikiančia tema. Dalis auditorijos tikisi aiškios pozicijos, o kiti ragina meną atskirti nuo politikos.

    Debatai dėl menininkų pozicijos

    Albarno žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai muzikos industrijoje netyla diskusija apie menininkų teisę pasisakyti apie Palestiną, taip pat apie tai, kokią kainą už tai tenka mokėti. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin aptarinėtas atvejis, kai reperis Macklemore po kalbos su šūkiu „Laisvę Palestinai“ buvo pašalintas iš vieno turo programos.

    Šio sprendimo kritikai jį vadino spaudimu riboti žodžio laisvę, o palaikantieji teigė, kad tokie pareiškimai daliai bendruomenių gali skambėti įžeidžiai ar vienpusiškai. JAV koncertų industrijoje tai tapo jautriu klausimu ir dėl rėmėjų, arenų savininkų bei vietos politikos įtakos dideliems renginiams.

    Ed Sheeran atvejis ir neutralumo kritika

    Diskusijas papildė ir Ed Sheerano situacija, kai dalis jo turo muzikantų bei apšildančių atlikėjų viešai atsitraukė, o pats atlikėjas pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs sudėtingo ginčo centre. Socialiniuose tinkluose jis sulaukė kritikos, kad neutralumas tokiame kontekste vertinamas kaip patogi, bet morališkai problemiška pozicija.

    Ne vienas žinomas muzikantas viešai stojo Macklemore pusėn ir pareiškė, kad neutralumas masinių civilių aukų akivaizdoje nėra priimtinas. Šiame fone Albarno raginimas „užimti poziciją“ buvo suprastas kaip tiesioginis atsakas į augantį spaudimą žinomiems žmonėms aiškiai įvardyti, ką jie palaiko.

    Kontekstas: karas ir tarptautiniai vertinimai

    Karas regione tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį, Izraelio institucijų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių. Po to prasidėjo plataus masto Izraelio karinė operacija Gazos Ruože.

    Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinės organizacijos ir Jungtinės Tautos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl civilių apsaugos, humanitarinės padėties ir galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Tuo pačiu Izraelis kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad veikia savigynos kontekste.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Albarnas ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie palestiniečių teises ir kritikavęs bandymus, jo žodžiais, neigti Palestinos valstybingumo legitimumą bei palestiniečių istorinį buvimą regione. Naujausias pasisakymas scenoje rodo, kad daliai didžiausių vardų popkultūroje šis klausimas tampa nebe šalutine nuomone, o viešos laikysenos dalimi.

  • Atidengta sinagoga iš Jėzaus laikų: Magdaloje rastas paslaptingas akmuo kelia klausimų

    Atidengta sinagoga iš Jėzaus laikų: Magdaloje rastas paslaptingas akmuo kelia klausimų

    Izraelyje, Galilėjos regione esančioje Magdaloje, archeologiniai tyrimai prieš planuojamą viešbučio statybą atidengė pirmojo amžiaus sinagogos liekanas. Specialistai aptiko didesnę susirinkimams skirtą patalpą, akmeninius suolus ir kolonas, o taip pat išlikusius mozaikos fragmentus su geometriniais ornamentais.

    Radinių datavimas laikomas svarbiausia šio atradimo dalimi. Pagal archeologinį kontekstą sinagoga veikė Antrosios Jeruzalės šventyklos laikotarpiu, iki romėnų įvykdyto šventyklos sunaikinimo 70 metais. Būtent todėl atradimas siejamas su evangelijose minimais pasakojimais apie Jėzaus veiklą Galilėjoje.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad archeologija negali patvirtinti, ar Jėzus tikrai lankėsi būtent šioje sinagogoje. Kol kas nerasta nei įrašo, nei konkretaus asmens buvimą liudijančio daikto, todėl galima teigti tik tai, kad statinys egzistavo tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

    Daugiausia diskusijų kelia sinagogos viduje rastas puošniai dekoruotas akmeninis blokas, vadinamas Magdalos akmeniu. Ant jo iškalti religiniai motyvai, tarp jų aiškiai matoma septynšakė menora ir simboliai, siejami su Jeruzalės šventykla. Tyrėjams tai svarbu todėl, kad menora pavaizduota laikotarpiu, kai šventykla dar stovėjo, o tai leidžia svarstyti, kad kūrėjas galėjo remtis tiesioginiu šventyklos vaizdu, o ne vien pasakojimais.

    Magdalos akmens paskirtis iki šiol nėra vienareikšmiškai paaiškinta. Viena hipotezė teigia, kad jis galėjo būti susijęs su vieta, kur buvo skaitoma Tora, kita jį aiškina kaip platesnės šventyklinės simbolikos elementą, atspindintį to meto žydų religinę tapatybę ir ryšį su Jeruzale.

    Įdomu tai, kad Magdaloje vėliau buvo aptikta ir antroji sinagoga, taip pat priskiriama Antrosios šventyklos laikotarpiui. Tai leidžia archeologams daryti išvadą, jog pirmame amžiuje Magdala greičiausiai buvo ne nuošali gyvenvietė, o aktyvus regiono centras su išplėtota infrastruktūra, kur aptikta gatvių, namų, parduotuvių, vandentiekio elementų ir ritualinių maudyklų pėdsakų.

    Nors tokie radiniai praplečia žinias apie Galilėjos žydų bendruomenių gyvenimą pirmame amžiuje, pagrindinis klausimas lieka atviras. Ar Jėzus mokė būtent čia, šiandien patikrinti neįmanoma, tačiau pats sinagogos ir Magdalos akmens derinys suteikia retą, materialų to laikmečio religinės kultūros vaizdą.