CP v2

Tag: Izraelis

  • Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Smūgiai pietų Libane

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė, kad naujausi Izraelio smūgiai pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 11 žmonių, siunčia aiškią žinią dėl vykstančių derybų ir tarpininkavimo pastangų. Jo biuro išplatintame pranešime pabrėžta, kad tokie veiksmai daro tiesioginę įtaką taikos proceso klimatui.

    Libano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai suduoti Anzaro ir Deir al Zahrani vietovėse, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai ir dvi moterys. Pranešta ir apie žuvusią šeimą iš Anzaro miestelio, o tai sustiprino spaudimą šalies vadovybei reaguoti griežčiau.

    „Prezidentas Aounas mano, kad šie pažeidimai yra aiški žinia derybų procesui ir Jungtinių Valstijų pastangoms įgyvendinti susitarimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime.

    Izraelio paaiškinimas ir „Hezbollah“ grasinimai

    Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgiai buvo atsakas į Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ataką prieš Izraelio karių pozicijas Ali al Tahero kalnagūbryje, vadinamojoje saugumo zonoje. Izraelis pastaraisiais mėnesiais nuolat kartoja, kad siekia naikinti, jo vertinimu, kovotojų infrastruktūrą pietų Libane.

    Vėliau šeštadienį „Hezbollah“ perspėjo, kad naujausios atakos „sulauks atitinkamo atsako“, ir kritikavo Libano valdžią dėl, grupuotės vertinimu, per didelio pasitikėjimo JAV vadovaujamomis derybomis. Tokie pareiškimai rodo, kad įtampa gali peraugti į naują eskalacijos bangą.

    Kas numatyta birželio susitarime

    Birželį Izraelis ir Libanas buvo sutarę dėl JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurio tikslas buvo mažinti karo veiksmų intensyvumą ir sudaryti sąlygas laipsniškam Izraelio pajėgų pasitraukimui. Pagal šį rėmą pasitraukimas siejamas su patikrinamu nevalstybinių ginkluotų grupių nuginklavimu ir su jomis siejamos infrastruktūros išmontavimu.

    Dabartiniai smūgiai, Libano vadovybės vertinimu, kelia klausimą, ar derybinė trajektorija išliks, kai vienu metu vyksta ir karinės operacijos, ir politinės konsultacijos. Tarptautiniams tarpininkams tai reiškia sudėtingesnę užduotį: stabdyti smurtą, kartu bandant pasiekti praktinių saugumo garantijų abiem pusėms.

  • „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    Nauja EBU nuostata

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė atnaujinanti „Eurovizijos“ dainų konkurso taisykles: valstybė, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ar susidariusi jautri geopolitinė padėtis, automatiškai neteks teisės rengti konkursą.

    Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai situacija realiai veikia šalies ar artimiausio regiono saugumą, stabilumą ir gebėjimą užtikrinti renginio organizavimą. EBU pabrėžia, kad sprendimai bus paremti saugumo kriterijais, o ne politiniais pareiškimais.

    „Laimėjęs transliuotojas automatiškai netenka teisės rengti konkursą, jei konfliktas ar kita situacija iš esmės paveikia saugumą, stabilumą ar viešąją tvarką“, – teigiama EBU pranešime.

    Kas bus, jei laimėtojas negalės priimti?

    Pagal įprastą tvarką konkursą kasmet rengia ankstesnių metų nugalėtojos šalies transliuotojas, o renginys yra EBU narių viešųjų transliuotojų bendra gamyba. Vis dėlto atnaujintos taisyklės numato aiškesnį scenarijų, jei laimėtojas neatitinka saugumo reikalavimų.

    EBU nurodo, kad prieš galutinai apsispręsdama gali užsakyti nepriklausomą saugumo vertinimą. Jei išvada būtų nepalanki, šeimininkė būtų paskirta kita šalis, turinti pajėgumų ir infrastruktūros konkursui surengti.

    Geopolitika „Eurovizijoje“ vis labiau juntama

    Nors EBU viešame pareiškime neįvardijo konkrečių valstybių, sprendimas priimtas geopolitinei įtampai vis dažniau persikeliant į didžiuosius kultūrinius renginius. Pastaraisiais metais „Eurovizijoje“ kilo diskusijų dėl dalyvių iš šalių, įsitraukusių į karinius veiksmus, o dalis transliuotojų ir visuomenių spaudė organizatorius aiškiau apibrėžti ribas.

    2026 metais konkursas Vienoje sulaukė precedento: kelios šalys joje nedalyvavo, motyvuodamos sprendimą tuo, kad nenori varžytis kartu su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože, prasidėjusio po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

    Istoriniai precedentai: Ukraina ir Jungtinė Karalystė

    EBU primena, kad taisyklės ir anksčiau buvo taikomos praktikoje, nors ne taip aiškiai apibrėžtos. Ukraina surengė „Euroviziją“ 2017 metais, nepaisant tęstinės įtampos šalies rytuose, tačiau po pergalės 2022 metais konkurso priimti nebegalėjo dėl Rusijos plataus masto invazijos.

    Tuomet 2023 metų „Eurovizija“ vyko Liverpulyje Jungtinėje Karalystėje, o renginys buvo pristatomas kaip organizuojamas Ukrainos vardu. Naujosios EBU taisyklės šį mechanizmą sukonkretina ir iš anksto įtvirtina, kada šeimininkės teisė gali būti prarasta.

  • Netanjahu atmeta naują JAV planą Gazai: Izraelis nepasitrauks, kol „Hamas“ nebus nuginkluotas

    Izraelis atmetė naujausią Jungtinių Valstijų siūlymą dėl Gazos Ruožo ir neketina išvesti savo pajėgų, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota. Tokį pareiškimą vyriausybės posėdyje paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.

    Anot jo, pasitraukimo iš Gazos nebus tol, kol neįvyks, kaip jis įvardijo, tikras ir visiškas „Hamas“ nusiginklavimas. Izraelis taip pat teigia tęsiantis veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią grėsmėms kariuomenei ir civiliams.

    Ką siūlė Vašingtonas?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos pabaigoje paskelbė apie jo iniciatyva pasiektą susitarimo kontūro planą, kuriame „Hamas“ nusiginklavimas būtų siejamas su Izraelio pajėgų pasitraukimu iš Gazos. Šis planas taip pat numatė, kad Gazos valdymas ilgainiui pereitų naujai palestiniečių administracijai.

    Benjaminas Netanjahu pripažino, kad su Vašingtonu vyksta konsultacijos dėl Izraelio pastabų. Jis pabrėžė, kad dalis JAV idėjų Izraeliui priimtinos, tačiau kitos esą kertasi su jo valstybės saugumo interesais.

    Palestinos valstybės klausimas

    Izraelio premjeras dar kartą pakartojo, kad nesutiks su palestiniečių valstybės sukūrimu nei Gazos Ruože, nei Vakarų Krante. Ši pozicija išlieka viena esminių kliūčių bet kokiam platesniam politiniam susitarimui regione.

    Tarptautinėje arenoje pastangos siekti ilgalaikio sprendimo dažnai remiasi dviejų valstybių principu, tačiau Izraelio vyriausybės retorika rodo, kad artimiausiu metu proveržis šiuo klausimu mažai tikėtinas.

    Trapios paliaubos ir kontrolė vietoje

    Nuo spalio galiojančios paliaubos sumažino intensyvių kovų mastą, tačiau tolimesni susitarimo etapai, kaip skelbiama, iki šiol neįgyvendinti. Tekste nurodoma, kad „Hamas“ tebėra nenusiginklavusi, o Izraelio kariuomenė išlaiko kontrolę maždaug 65 proc. Gazos teritorijos.

    Abi konflikto pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais. Gazos valdžios institucijos skelbia apie daugiau nei 1 200 žuvusių palestiniečių nuo paliaubų įsigaliojimo, o Izraelis tvirtina smogiantis tik grėsmę keliantiems kovotojams ir pažeidėjams; pranešama ir apie penkis žuvusius Izraelio karius.

    „Neįvyks jokio pasitraukimo iš Gazos Ruožo, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanjahu.

    Artimiausiu metu situacijos kryptį lems tai, ar JAV pasiūlymas bus koreguojamas atsižvelgiant į Izraelio reikalavimus, ir ar atsiras mechanizmas, galintis užtikrinti realų nusiginklavimą bei patikrą. Kol kas vieši pareiškimai rodo, kad kompromisui erdvės nedaug, o paliaubos išlieka trapios.

  • Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė naujausią JAV parengtą Gazos paliaubų ir antrojo plano etapo gairių dokumentą, kurį „Hamas“ buvo pareiškusi priimanti. Sprendimas paskelbtas ministrų kabineto posėdyje, didėjant politiniam spaudimui šalies viduje.

    Pagrindinė Izraelio pozicija nesikeičia: kariuomenės atsitraukimas iš Gazos Ruožo, anot vyriausybės, galimas tik tuomet, kai „Hamas“ realiai nusiginkluos. Jeruzalė teigia, kad bet koks dalinis ar laikinas ginklų perdavimas laikomas nepakankamu.

    Pagrindinė Izraelio sąlyga

    Ministrų kabineto posėdyje Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks, kol „Hamas“ nebus „iš tikrųjų“ nuginkluota. Jo teigimu, kariuomenė toliau vykdytų operacijas, jei matytų grėsmes Izraelio pajėgoms ar civiliams.

    „Nebus jokio atsitraukimo, kol „Hamas“ nebus iš tikrųjų nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Izraelio vadovas taip pat nurodė, kad JAV pateiktame dokumente yra punktų, kurie Izraeliui priimtini, ir tokių, su kuriais jis nesutinka. Vyriausybė tvirtina dėl savo pastabų ir išlygų informuojanti Vašingtoną.

    „Hamas“ spaudžia tarpininkus

    „Hamas“ viešai paskelbė palaikanti JAV siūlomą kryptį ir ragino tarpininkus daryti spaudimą Izraeliui, kad procesas nebūtų stabdomas. Grupės atstovai akcentuoja, jog, jų vertinimu, ginčas kyla dėl atsitraukimo ir nuginklavimo eiliškumo.

    „Tikimės, kad tarpininkai ir JAV darys spaudimą Netanyahu vyriausybei laikytis gairių ir netrukdyti procesui“, – sakė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

    Pastarosiomis savaitėmis „Hamas“ taip pat pranešė apie vidinius pokyčius vadovybėje, o tai, analitikų vertinimu, gali būti bandymas sutelkti poziciją deryboms. Tuo pat metu Izraelio pusė pabrėžia, kad politiniai pareiškimai nėra lygiaverčiai patikrinamiems nusiginklavimo veiksmams.

    Politinis fonas ir trintis su Vašingtonu

    Šis sprendimas priimtas Benjaminui Netanyahu susiduriant su spaudimu iš dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų, kurios priešinasi planui, jei jis numatytų atsitraukimą dar iki visiško „Hamas“ nusiginklavimo. Apžvalgininkai pažymi, kad tokios nuotaikos gali reikšmingai riboti vyriausybės manevro laisvę.

    JAV iniciatyva laikoma platesnių pastangų stabilizuoti padėtį regione dalimi, tačiau Izraelio ir JAV pozicijos ne visada sutampa dėl terminų ir saugumo garantijų. Papildomą įtampą kuria ir paraleliai vykstantys ginčai dėl Irano bei platesnio regioninio saugumo.

    Kontekstą papildo ir tai, kad karas Gazos Ruože tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos išpuolio, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto operacijas. Humanitarinė situacija Gazos Ruože išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė nuosekliai ragina didinti civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos patekimą.

    Kol kas signalai iš abiejų pusių rodo, kad pagrindinis derybų mazgas išlieka tas pats: kas turi įvykti pirma, kada ir kaip patikrinamai. Be aiškios kontrolės schemos dėl nuginklavimo, Izraelio vyriausybė rodo mažai noro sutikti su atsitraukimu, net jei „Hamas“ formaliai pritaria planui.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Galingiausia Irano raketa „Khorramshahr“: ką reiškia 2 000 km nuotolis ir 1 500 kg kovinė galvutė

    Balistinė raketa „Khorramshahr“ laikoma viena galingiausių Irano arsenale ir nuolat minima vertinant rizikas Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai pabrėžia, kad šios sistemos derinys – didelė kovinė galvutė ir iki 2 000 kilometrų nuotolis – daro ją svarbiu Irano atgrasymo politikos įrankiu.

    „Khorramshahr“ šeima dažnai siejama su Šiaurės Korėjos technologine įtaka, nes Iranas ilgą laiką plėtojo raketų programą remdamasis išorės patirtimi ir vietine inžinerija. Viešai skelbiamose analizėse pažymima, kad tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, skirta smūgiams regione ir už jo ribų.

    Viena svarbiausių šios sistemos ypatybių – skystasis kuras, kuriam naudojami itin toksiški komponentai, plačiai žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų. Tokie sprendimai leidžia pasiekti didelę trauką, o hermetiški kuro bakai teoriškai sutrumpina parengimo laiką, nes raketą galima laikyti ilgiau neperpilant kuro.

    „Khorramshahr-4“ parametrai

    Naujausia plačiai aptarta modifikacija „Khorramshahr-4“ buvo pristatyta 2023 metais. Skelbiama, kad raketos ilgis siekia apie 13 metrų, skersmuo – apie 1,5 metro, o startinė masė – maždaug 25 tonos.

    Didžiausias dėmesys tenka kovinei daliai: įvairiuose vertinimuose nurodoma iki 1 500 kilogramų masė, kuri yra neįprastai didelė šios klasės raketoms. Maksimalus nuotolis įvardijamas iki 2 000 kilometrų, o tai apima didelę dalį regiono, įskaitant potencialiai strategiškai svarbius taikinius.

    Navigacija ir taiklumas

    Irano pareiškimai ir nepriklausomos apžvalgos rodo, kad „Khorramshahr“ gali turėti skrydžio korekcijos galimybių, kurios teoriškai didina taiklumą, palyginti su senesnėmis sistemomis. Tokiose diskusijose minimi skirtingi scenarijai – nuo inercinės navigacijos iki pažangesnių sprendimų, tačiau tikslūs parametrai viešai patikimai nepatvirtinti.

    Analitikai pabrėžia, kad balistinių raketų efektyvumą lemia ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir kovinės dalies tipas, patikimumas, paleidimo parengtis bei priešo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Todėl praktinė grėsmė kiekvienu atveju vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į realias konflikto sąlygas.

    Ką tai keičia regione

    „Khorramshahr“ dažnai minima kalbant apie Irano strategiją turėti priemonių atsakui į galimus smūgius ir spaudimą. Pastaraisiais metais augant įtampai regione, balistinių raketų programos pažanga tapo vienu iš veiksnių, darančių įtaką tiek deryboms, tiek kariniam planavimui.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos didina eskalacijos riziką, nes gali būti panaudotos greitam smūgiui dideliu atstumu. Dėl to tarptautinėje darbotvarkėje išlieka klausimai apie raketų plėtros ribojimą, sankcijas ir regioninio saugumo architektūrą.

  • Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis svarsto galimybę iš JAV įsigyti patrulinių ir priešpovandeninės kovos lėktuvų „Boeing P-8A Poseidon“. Apie tai skelbia Izraelio žiniasklaida, o kariuomenėje, anot pranešimų, jau vyksta tokio pirkinio poreikio ir scenarijų analizė.

    Jei sandoris įvyktų, „P-8A“ galėtų tapti pagrindu pirmajai Izraelio specializuotai jūrinei patrulinei grandžiai, skirtai veikti rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tokios platformos paprastai naudojamos laivų ir povandeninių taikinių paieškai, taip pat situacijos jūroje stebėjimui dideliais atstumais.

    „Boeing P-8A Poseidon“ yra karinių jūrų pajėgų patrulinis orlaivis, galintis dislokuoti sonarines bojas, apdoroti akustinius kontaktus ir padėti nustatyti panirusių taikinių buvimo vietą. Lėktuvas taip pat gali būti ginkluojamas torpedomis, o jo jūrinis radaras pritaikytas plataus ploto stebėjimui ir taikinių sekimui.

    Izraelio planuose „P-8A“ būtų derinamas su esama žvalgybos aviacija, įskaitant modifikuotą „Gulfstream G550“ platformą „Oron“. Skelbiama, kad „P-8A“ orientuotųsi į jūrines užduotis Viduržemio jūroje, o „Oron“ dažniau būtų naudojamas stebėjimui virš Gazos Ruožo, Libano, Sirijos, Irano ir Raudonosios jūros regiono.

    Šaltinių teigimu, idėja kol kas lieka planavimo stadijoje, o galimas pirkimas galėtų būti siejamas su platesniais JAV ir Izraelio gynybos finansavimo susitarimais. Praktikoje tokie įsigijimai dažniausiai reiškia ne tik orlaivius, bet ir ilgalaikę infrastruktūrą, apmokymus, atsargines dalis, ginkluotės integraciją bei aptarnavimo grandinę.

    Didžiausią ažiotažą kelia nutekėjimuose minima galima orientacija į Turkijos povandeninių laivų stebėjimą, nors Ankara yra NATO narė. Izraelio ir Turkijos santykiai pastaraisiais metais išlieka įtempti, o regioninė konkurencija dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Artimuosiuose Rytuose dažnai persikelia ir į saugumo sritį.

    Turkijos karinis jūrų laivynas turi daugiau nei dešimt dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, kurių dalis sukurti remiantis vokiečių 209 tipo sprendiniais, o modernizacija siejama su 214 tipo platformomis. Be to, Turkija vysto nacionalinį MİLDEN projektą, kurio pirmųjų naujų povandeninių laivų pasirodymas siejamas su 2030-ųjų pradžia.

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad tokios klasės orlaiviai didina situacijos matomumą jūroje ir leidžia greičiau reaguoti į galimas grėsmes, tačiau kartu gali kelti papildomą politinę įtampą. Izraelio sprendimas dėl „P-8A“ priklausytų ir nuo JAV eksporto leidimų, ir nuo regioninės saugumo situacijos dinamikos.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Boy George sukėlė audrą: paviešino pro Izraelį dainą ir neigė genocidą Gazoje

    Boy George sukėlė audrą: paviešino pro Izraelį dainą ir neigė genocidą Gazoje

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle X paskelbė naują dainą, kurią pristatė kaip solidarumo su Izraeliu ženklą. Kūrinys, reggio stilistikos, į įprastas srautinio klausymo platformas nepateko ir buvo platinamas tik per paties muzikanto paskyrą.

    Daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) – fraze, siejama su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliu prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per šį „Hamas“ puolimą žuvo 378 žmonės, o po jo Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Žodžiai papiktino klausytojus

    Dainos tekste Boy George tiesiogiai atmeta teiginius, kad Gazoje vyksta genocidas, ir konfliktą apibūdina kaip karą. Būtent ši kūrinio žinutė ir sukėlė didžiausią pasipiktinimą, nes ji kertasi su tarptautinių organizacijų skelbiamais vertinimais apie humanitarinę katastrofą regione.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma komisija pastaraisiais mėnesiais skelbė išvadas, kuriose kalbama apie sistemingą civilių, įskaitant vaikus, žalojimą ir žūtis, taip pat galimus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Dėl to socialiniuose tinkluose daina buvo sutikta ypač aštriomis reakcijomis.

    „Ar jūs nematote, kiek vaikų žuvo ir kokio masto yra griovimai?“, – rašė vienas X vartotojas, kritikuodamas atlikėją už, jo teigimu, realybės ignoravimą.

    Poliarizuota kultūros erdvė

    Pastaraisiais metais menininkų pozicijos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto vis dažniau tampa viešų ginčų objektu. Dalis atlikėjų ir kultūros lauko atstovų ragina boikotuoti pasirodymus Izraelyje, kiti tvirtina, kad kultūra neturi tapti kolektyvinės atsakomybės įrankiu, ir pabrėžia solidarumą su draugais bei bendruomenėmis.

    Boy George anksčiau yra sakęs, kad turi daug žydų draugų ir neketina nuo jų nusisukti dėl politinio spaudimo. Ši pozicija, nors ir nuosekli jo viešiems pasisakymams, šįkart sulaukė dar didesnio atgarsio, nes buvo išreikšta per dainą, kurios tekstas tiesiogiai vertina karo nusikaltimų ir genocido terminus.

    Prisimintas ir senas skandalas

    Diskusijose internete dalis komentatorių prisiminė ir ankstesnius atlikėjo teistumo faktus. 2007 metais Boy George buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje dėl neteisėto asmens laisvės suvaržymo, o ši istorija vėl iškilo kaip argumentas kritikuojant jo moralinį autoritetą.

    Kol kas nėra ženklų, kad kūrinys būtų pašalintas, tačiau vieša reakcija rodo, kaip greitai politinės temos muzikoje gali tapti reputacine rizika. Konflikto kontekstas ir toliau išlieka itin jautrus, o menininkų pareiškimai vis dažniau vertinami ne tik kaip kūryba, bet ir kaip politinė pozicija.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.