CP v2

Tag: Izraelis

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV administracija pradėjo rengti vadinamąją pokario strategiją Artimiesiems Rytams, kuria siekiama perbraižyti regiono galios pusiausvyrą. Apie tai pranešė „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais ir dar dviem šaltiniais, susipažinusiais su aptarimais.

    Pasak šaltinių, planas dar ankstyvoje stadijoje, tačiau jis galėtų apibrėžti Vašingtono politiką regione likusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikui. Dokumentas, kaip teigiama, būtų orientuotas į saugumo architektūros sutvirtinimą ir santykių normalizavimo plėtrą.

    Trys kryptys, kurios svarstomos

    „Axios“ nurodo, kad diskusijose išryškėjo trys pagrindiniai ramsčiai. Pirmasis siejamas su regioniniu JAV sąjungininkų „suderinimu“, kuris turėtų atgrasyti Iraną ir apriboti Teherano įtaką per glaudesnį saugumo koordinavimą.

    Antrasis ramstis apima platesnes 2023 metų spalio 7 dienos atakos prieš Izraelį pasekmes ir po jų kilusio karo Gazos Ruože regioninį poveikį. Ši kryptis, šaltinių teigimu, apimtų tolesnius sprendimus dėl Gazos valdymo ir saugumo, taip pat su tuo susijusius diplomatinius žingsnius.

    Trečiasis ramstis būtų susijęs su Abrahamo susitarimų plėtra ir naujais normalizavimo susitarimais, įskaitant pastangas pasiekti Izraelio ir Saudo Arabijos susitarimą. Šis procesas iki šiol strigo, nes Rijadas viešai sieja normalizavimą su apčiuopiamu progresu dėl Gazos ir Palestinos valstybės perspektyvos.

    Galimi papildomi elementai

    Diskusijose taip pat svarstoma, ar JAV galėtų tapti tam tikru garantu formuojamam regioniniam „suderinimui“, kuris apimtų ne tik politinius pareiškimus, bet ir praktiškesnį gynybos bei saugumo koordinavimą. Tai primena ilgalaikes JAV pastangas stiprinti ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, tačiau būtų mėginama suteikti joms labiau struktūruotą formatą.

    Kaip dar viena kryptis minima galimybė siekti Izraelio ir Sirijos saugumo susitarimo, atsižvelgiant į pasikeitusią Sirijos politinę realybę po Basharo al Assado režimo žlugimo 2024 metų pabaigoje. Šiame kontekste Sirijos naujosios institucijos ieško būdų perstatyti santykius su regiono valstybėmis ir tarptautiniais partneriais.

    Tarp aptariamų temų taip pat minimas Izraelio ir Libano susitarimų įgyvendinimas, kuriais būtų ribojami „Hezbollah“ kariniai pajėgumai. Ši įtampa išlieka vienu jautriausių regiono saugumo taškų, o abipusiai kaltinimai dėl susitarimų nesilaikymo tęsiasi.

    Planą gali koreguoti rinkimai

    Šaltiniai „Axios“ pabrėžė, kad galutinis dokumentas dar nesuformuotas, o diskusijų kryptį gali paveikti artėjantys politiniai ciklai. Tarp veiksnių minimi JAV vidurio kadencijos rinkimai ir Izraelio spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai.

    „Jie tai verda, bet dar neišvirė“, – sakė vienas šaltinis.

    Anot jo, siekiama sujungti kelias tarpusavyje susijusias regiono temas į vieną schemą, kuri atsakytų į klausimą, kaip turėtų atrodyti regioninis „suderinimas“ po karo. Kartu pripažįstama, kad vis dar neaišku, ar visi JAV sąjungininkai regione pritars tokiai darbotvarkei.

  • Nyderlandai traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: transliuotojas abejoja konkurso neutralumu

    Nyderlandai traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: transliuotojas abejoja konkurso neutralumu

    Nyderlandai nedalyvaus 2027 metais vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse. Šalies transliuotojas AVROTROS pranešė, kad, jo vertinimu, renginys dėl tarptautinių nesutarimų ir karo Gazos Ruože konteksto nebeatitinka neutralumo principo.

    AVROTROS generalinis direktorius Taco Zimmermanas teigė, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir silpnina jo, kaip apolitiško pramoginio renginio, statusą. Pasak jo, „Eurovizija“ vis dažniau tampa erdve, kurioje atsikartoja politinės takoskyros.

    „Neįmanoma paneigti, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir ardo jo neutralumą. Todėl „Eurovizija“ tampa platforma, kuri ne vienija, o skiria“, – sakė Taco Zimmermanas.

    Pastaraisiais metais konkursą lydi diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo: dalis šalių ir visuomenės grupių ragino boikotuoti renginį, o kai kurios valstybės buvo nusprendusios nedalyvauti arba netransliuoti finalo. Organizatorių duomenimis, 2026 metais konkursą stebėjo 131 000 000 žiūrovų, tai yra 35 000 000 mažiau nei metais anksčiau.

    Šių metų boikotų kontekste minėta, kad iš konkurso pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Ispanija, Airija ir Slovėnija, o pastarosios trys šalys, kaip skelbta, atsisakė ir transliacijos. Tuo pat metu Izraelis 2025 ir 2026 metais buvo arti pergalės, abiem atvejais užėmęs antrą vietą.

    Renginio organizatoriai anksčiau skelbė ir apie taisyklių korekcijas, susijusias su šeimininko atranka: paskelbta, kad konkurso rengimo teisė nebebūtų suteikiama šalims, kurios yra įsitraukusios į ginkluotą konfliktą. Vis dėlto AVROTROS pareiškime akcentuojama, kad tokie pakeitimai, Nyderlandų transliuotojo vertinimu, dar nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog konkurso nepriklausomumas ir neutralumas yra atkurti.

    2027 metų „Eurovizija“ numatyta gegužės 15 dieną Bulgarijoje, Juodosios jūros pakrantės mieste Burgase. Tai būtų pirmas kartas, kai Bulgarija priims konkursą, po to, kai 2026 metais pergalę iškovojo bulgarų atlikėja Darina Jotova, sceniniu vardu Dara.

    „Eurovizija“, pradėta rengti 1956 metais, ilgainiui tapo vienu didžiausių tiesioginių televizijos muzikos renginių pasaulyje. Konkurso istorijoje jis padėjo iškilti tokiems vardams kaip ABBA ir Celine Dion, tačiau pastaruoju metu renginio reputaciją vis dažniau lydi klausimai dėl ribos tarp muzikos šou ir politinių debatų.

  • JAV pasiuntinys įtaria Izraelio motyvus Sirijoje: smūgis bazei galėjo būti susijęs su rinkimais

    JAV specialusis pasiuntinys Sirijai ir Irakui Tomas Barrackas pareiškė, kad Izraelio smūgis Sirijoje esančiai Abu al-Dhuhuro oro bazei galėjo turėti ir vidaus politikos motyvų. Jo teigimu, viena iš svarstomų versijų yra bandymas provokuoti Turkiją, o tai galėjo būti naudinga artėjant rinkimams Izraelyje.

    Pasak T. Barracko, tai yra tik hipotezė, tačiau ji esą paaiškintų, kodėl ataka įvyko nepaisant to, kad Izraelis ir Turkija pastaruoju metu palaikė aukšto lygio kontaktus. Jis pridūrė, kad tokio pobūdžio žingsnis regione gali kelti papildomą įtampą, ypač kai kalbama apie galimą Turkijos karių dislokavimą.

    Versijos dėl smūgio priežasčių

    T. Barrackas nurodė ir kitą galimą paaiškinimą: koordinacijos trūkumą Izraelio saugumo grandinėje. Jo vertinimu, skirtingos institucijos, įskaitant kariuomenę, žvalgybą ir ministro pirmininko biurą, galėjo nesuderinti veiksmų, o sprendimas galėjo būti priimtas remiantis nevienodai interpretuota žvalgybine informacija.

    „Viena teorija yra ta, kad jie tiesiog provokavo Turkiją; tai labai agresyvus žingsnis, bet rinkimų kontekste jis gali būti palankiai sutiktas“, – sakė Tomas Barrackas.

    „Kita teorija yra komunikacijos stoka tarp Izraelio gynybos pajėgų, „Mossad“ ir ministro pirmininko kanceliarijos“, – pridūrė jis.

    Turkijos karių judėjimas kelia klausimų

    T. Barrackas taip pat suabejojo Izraelio teiginiu, kad Turkija esą ketino perkelti pajėgas į minėtą bazę šiaurės vakarų Sirijoje. Anot jo, Izraelis dar likus maždaug šešioms dienoms iki smūgio informavo JAV apie turimą žvalgybinę informaciją dėl galimų Turkijos karinių judėjimų, tačiau papildomi patikrinimai tokios informacijos nepatvirtino.

    „Izraelis likus maždaug šešioms dienoms iki atakos informavo JAV apie žvalgybinius duomenis dėl galimų Turkijos pajėgų judėjimų link objekto. Patikrinome per atitinkamas žvalgybos institucijas ir atsakymai buvo tokie: ne, nieko panašaus nevyksta“, – sakė Tomas Barrackas.

    Regiono stabilumas ir rinkimų fonas

    Šią savaitę T. Barrackas jau buvo viešai pareiškęs, kad Izraelio antskrydžiai prieš Abu al-Dhuhuro bazę yra nereikalinga eskalacija, kuri nepadeda regiono stabilumui. Tokie veiksmai, jo vertinimu, didina riziką, kad nesutarimai tarp regiono valstybių peraugs į platesnį konfliktą.

    Abu al-Dhuhuro oro bazė yra maždaug 70 kilometrų nuo Turkijos sienos ir, kaip skelbiama, neveikia nuo 2013 metų. Po politinių pokyčių Sirijoje 2024 metų gruodį bazė, pasak karinių šaltinių, galėjo būti naudojama naujų Sirijos pajėgų mokymams, tačiau jos statusas ir realus panaudojimas išlieka jautrus klausimas regione.

    Izraelyje 2026 metų spalio 27 dieną turėtų vykti parlamento rinkimai. Artėjant tokiems politiniams ciklams, saugumo klausimai dažnai atsiduria dėmesio centre, o bet kokios karinės operacijos kaimynystėje gali turėti ir diplomatinę, ir vidaus politinę kainą.

  • Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Smūgiai pietų Libane

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė, kad naujausi Izraelio smūgiai pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 11 žmonių, siunčia aiškią žinią dėl vykstančių derybų ir tarpininkavimo pastangų. Jo biuro išplatintame pranešime pabrėžta, kad tokie veiksmai daro tiesioginę įtaką taikos proceso klimatui.

    Libano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai suduoti Anzaro ir Deir al Zahrani vietovėse, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai ir dvi moterys. Pranešta ir apie žuvusią šeimą iš Anzaro miestelio, o tai sustiprino spaudimą šalies vadovybei reaguoti griežčiau.

    „Prezidentas Aounas mano, kad šie pažeidimai yra aiški žinia derybų procesui ir Jungtinių Valstijų pastangoms įgyvendinti susitarimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime.

    Izraelio paaiškinimas ir „Hezbollah“ grasinimai

    Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgiai buvo atsakas į Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ataką prieš Izraelio karių pozicijas Ali al Tahero kalnagūbryje, vadinamojoje saugumo zonoje. Izraelis pastaraisiais mėnesiais nuolat kartoja, kad siekia naikinti, jo vertinimu, kovotojų infrastruktūrą pietų Libane.

    Vėliau šeštadienį „Hezbollah“ perspėjo, kad naujausios atakos „sulauks atitinkamo atsako“, ir kritikavo Libano valdžią dėl, grupuotės vertinimu, per didelio pasitikėjimo JAV vadovaujamomis derybomis. Tokie pareiškimai rodo, kad įtampa gali peraugti į naują eskalacijos bangą.

    Kas numatyta birželio susitarime

    Birželį Izraelis ir Libanas buvo sutarę dėl JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurio tikslas buvo mažinti karo veiksmų intensyvumą ir sudaryti sąlygas laipsniškam Izraelio pajėgų pasitraukimui. Pagal šį rėmą pasitraukimas siejamas su patikrinamu nevalstybinių ginkluotų grupių nuginklavimu ir su jomis siejamos infrastruktūros išmontavimu.

    Dabartiniai smūgiai, Libano vadovybės vertinimu, kelia klausimą, ar derybinė trajektorija išliks, kai vienu metu vyksta ir karinės operacijos, ir politinės konsultacijos. Tarptautiniams tarpininkams tai reiškia sudėtingesnę užduotį: stabdyti smurtą, kartu bandant pasiekti praktinių saugumo garantijų abiem pusėms.

  • „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    Nauja EBU nuostata

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė atnaujinanti „Eurovizijos“ dainų konkurso taisykles: valstybė, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ar susidariusi jautri geopolitinė padėtis, automatiškai neteks teisės rengti konkursą.

    Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai situacija realiai veikia šalies ar artimiausio regiono saugumą, stabilumą ir gebėjimą užtikrinti renginio organizavimą. EBU pabrėžia, kad sprendimai bus paremti saugumo kriterijais, o ne politiniais pareiškimais.

    „Laimėjęs transliuotojas automatiškai netenka teisės rengti konkursą, jei konfliktas ar kita situacija iš esmės paveikia saugumą, stabilumą ar viešąją tvarką“, – teigiama EBU pranešime.

    Kas bus, jei laimėtojas negalės priimti?

    Pagal įprastą tvarką konkursą kasmet rengia ankstesnių metų nugalėtojos šalies transliuotojas, o renginys yra EBU narių viešųjų transliuotojų bendra gamyba. Vis dėlto atnaujintos taisyklės numato aiškesnį scenarijų, jei laimėtojas neatitinka saugumo reikalavimų.

    EBU nurodo, kad prieš galutinai apsispręsdama gali užsakyti nepriklausomą saugumo vertinimą. Jei išvada būtų nepalanki, šeimininkė būtų paskirta kita šalis, turinti pajėgumų ir infrastruktūros konkursui surengti.

    Geopolitika „Eurovizijoje“ vis labiau juntama

    Nors EBU viešame pareiškime neįvardijo konkrečių valstybių, sprendimas priimtas geopolitinei įtampai vis dažniau persikeliant į didžiuosius kultūrinius renginius. Pastaraisiais metais „Eurovizijoje“ kilo diskusijų dėl dalyvių iš šalių, įsitraukusių į karinius veiksmus, o dalis transliuotojų ir visuomenių spaudė organizatorius aiškiau apibrėžti ribas.

    2026 metais konkursas Vienoje sulaukė precedento: kelios šalys joje nedalyvavo, motyvuodamos sprendimą tuo, kad nenori varžytis kartu su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože, prasidėjusio po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

    Istoriniai precedentai: Ukraina ir Jungtinė Karalystė

    EBU primena, kad taisyklės ir anksčiau buvo taikomos praktikoje, nors ne taip aiškiai apibrėžtos. Ukraina surengė „Euroviziją“ 2017 metais, nepaisant tęstinės įtampos šalies rytuose, tačiau po pergalės 2022 metais konkurso priimti nebegalėjo dėl Rusijos plataus masto invazijos.

    Tuomet 2023 metų „Eurovizija“ vyko Liverpulyje Jungtinėje Karalystėje, o renginys buvo pristatomas kaip organizuojamas Ukrainos vardu. Naujosios EBU taisyklės šį mechanizmą sukonkretina ir iš anksto įtvirtina, kada šeimininkės teisė gali būti prarasta.

  • Netanjahu atmeta naują JAV planą Gazai: Izraelis nepasitrauks, kol „Hamas“ nebus nuginkluotas

    Izraelis atmetė naujausią Jungtinių Valstijų siūlymą dėl Gazos Ruožo ir neketina išvesti savo pajėgų, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota. Tokį pareiškimą vyriausybės posėdyje paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.

    Anot jo, pasitraukimo iš Gazos nebus tol, kol neįvyks, kaip jis įvardijo, tikras ir visiškas „Hamas“ nusiginklavimas. Izraelis taip pat teigia tęsiantis veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią grėsmėms kariuomenei ir civiliams.

    Ką siūlė Vašingtonas?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos pabaigoje paskelbė apie jo iniciatyva pasiektą susitarimo kontūro planą, kuriame „Hamas“ nusiginklavimas būtų siejamas su Izraelio pajėgų pasitraukimu iš Gazos. Šis planas taip pat numatė, kad Gazos valdymas ilgainiui pereitų naujai palestiniečių administracijai.

    Benjaminas Netanjahu pripažino, kad su Vašingtonu vyksta konsultacijos dėl Izraelio pastabų. Jis pabrėžė, kad dalis JAV idėjų Izraeliui priimtinos, tačiau kitos esą kertasi su jo valstybės saugumo interesais.

    Palestinos valstybės klausimas

    Izraelio premjeras dar kartą pakartojo, kad nesutiks su palestiniečių valstybės sukūrimu nei Gazos Ruože, nei Vakarų Krante. Ši pozicija išlieka viena esminių kliūčių bet kokiam platesniam politiniam susitarimui regione.

    Tarptautinėje arenoje pastangos siekti ilgalaikio sprendimo dažnai remiasi dviejų valstybių principu, tačiau Izraelio vyriausybės retorika rodo, kad artimiausiu metu proveržis šiuo klausimu mažai tikėtinas.

    Trapios paliaubos ir kontrolė vietoje

    Nuo spalio galiojančios paliaubos sumažino intensyvių kovų mastą, tačiau tolimesni susitarimo etapai, kaip skelbiama, iki šiol neįgyvendinti. Tekste nurodoma, kad „Hamas“ tebėra nenusiginklavusi, o Izraelio kariuomenė išlaiko kontrolę maždaug 65 proc. Gazos teritorijos.

    Abi konflikto pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais. Gazos valdžios institucijos skelbia apie daugiau nei 1 200 žuvusių palestiniečių nuo paliaubų įsigaliojimo, o Izraelis tvirtina smogiantis tik grėsmę keliantiems kovotojams ir pažeidėjams; pranešama ir apie penkis žuvusius Izraelio karius.

    „Neįvyks jokio pasitraukimo iš Gazos Ruožo, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanjahu.

    Artimiausiu metu situacijos kryptį lems tai, ar JAV pasiūlymas bus koreguojamas atsižvelgiant į Izraelio reikalavimus, ir ar atsiras mechanizmas, galintis užtikrinti realų nusiginklavimą bei patikrą. Kol kas vieši pareiškimai rodo, kad kompromisui erdvės nedaug, o paliaubos išlieka trapios.

  • Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė naujausią JAV parengtą Gazos paliaubų ir antrojo plano etapo gairių dokumentą, kurį „Hamas“ buvo pareiškusi priimanti. Sprendimas paskelbtas ministrų kabineto posėdyje, didėjant politiniam spaudimui šalies viduje.

    Pagrindinė Izraelio pozicija nesikeičia: kariuomenės atsitraukimas iš Gazos Ruožo, anot vyriausybės, galimas tik tuomet, kai „Hamas“ realiai nusiginkluos. Jeruzalė teigia, kad bet koks dalinis ar laikinas ginklų perdavimas laikomas nepakankamu.

    Pagrindinė Izraelio sąlyga

    Ministrų kabineto posėdyje Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks, kol „Hamas“ nebus „iš tikrųjų“ nuginkluota. Jo teigimu, kariuomenė toliau vykdytų operacijas, jei matytų grėsmes Izraelio pajėgoms ar civiliams.

    „Nebus jokio atsitraukimo, kol „Hamas“ nebus iš tikrųjų nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Izraelio vadovas taip pat nurodė, kad JAV pateiktame dokumente yra punktų, kurie Izraeliui priimtini, ir tokių, su kuriais jis nesutinka. Vyriausybė tvirtina dėl savo pastabų ir išlygų informuojanti Vašingtoną.

    „Hamas“ spaudžia tarpininkus

    „Hamas“ viešai paskelbė palaikanti JAV siūlomą kryptį ir ragino tarpininkus daryti spaudimą Izraeliui, kad procesas nebūtų stabdomas. Grupės atstovai akcentuoja, jog, jų vertinimu, ginčas kyla dėl atsitraukimo ir nuginklavimo eiliškumo.

    „Tikimės, kad tarpininkai ir JAV darys spaudimą Netanyahu vyriausybei laikytis gairių ir netrukdyti procesui“, – sakė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

    Pastarosiomis savaitėmis „Hamas“ taip pat pranešė apie vidinius pokyčius vadovybėje, o tai, analitikų vertinimu, gali būti bandymas sutelkti poziciją deryboms. Tuo pat metu Izraelio pusė pabrėžia, kad politiniai pareiškimai nėra lygiaverčiai patikrinamiems nusiginklavimo veiksmams.

    Politinis fonas ir trintis su Vašingtonu

    Šis sprendimas priimtas Benjaminui Netanyahu susiduriant su spaudimu iš dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų, kurios priešinasi planui, jei jis numatytų atsitraukimą dar iki visiško „Hamas“ nusiginklavimo. Apžvalgininkai pažymi, kad tokios nuotaikos gali reikšmingai riboti vyriausybės manevro laisvę.

    JAV iniciatyva laikoma platesnių pastangų stabilizuoti padėtį regione dalimi, tačiau Izraelio ir JAV pozicijos ne visada sutampa dėl terminų ir saugumo garantijų. Papildomą įtampą kuria ir paraleliai vykstantys ginčai dėl Irano bei platesnio regioninio saugumo.

    Kontekstą papildo ir tai, kad karas Gazos Ruože tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos išpuolio, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto operacijas. Humanitarinė situacija Gazos Ruože išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė nuosekliai ragina didinti civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos patekimą.

    Kol kas signalai iš abiejų pusių rodo, kad pagrindinis derybų mazgas išlieka tas pats: kas turi įvykti pirma, kada ir kaip patikrinamai. Be aiškios kontrolės schemos dėl nuginklavimo, Izraelio vyriausybė rodo mažai noro sutikti su atsitraukimu, net jei „Hamas“ formaliai pritaria planui.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Galingiausia Irano raketa „Khorramshahr“: ką reiškia 2 000 km nuotolis ir 1 500 kg kovinė galvutė

    Balistinė raketa „Khorramshahr“ laikoma viena galingiausių Irano arsenale ir nuolat minima vertinant rizikas Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai pabrėžia, kad šios sistemos derinys – didelė kovinė galvutė ir iki 2 000 kilometrų nuotolis – daro ją svarbiu Irano atgrasymo politikos įrankiu.

    „Khorramshahr“ šeima dažnai siejama su Šiaurės Korėjos technologine įtaka, nes Iranas ilgą laiką plėtojo raketų programą remdamasis išorės patirtimi ir vietine inžinerija. Viešai skelbiamose analizėse pažymima, kad tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, skirta smūgiams regione ir už jo ribų.

    Viena svarbiausių šios sistemos ypatybių – skystasis kuras, kuriam naudojami itin toksiški komponentai, plačiai žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų. Tokie sprendimai leidžia pasiekti didelę trauką, o hermetiški kuro bakai teoriškai sutrumpina parengimo laiką, nes raketą galima laikyti ilgiau neperpilant kuro.

    „Khorramshahr-4“ parametrai

    Naujausia plačiai aptarta modifikacija „Khorramshahr-4“ buvo pristatyta 2023 metais. Skelbiama, kad raketos ilgis siekia apie 13 metrų, skersmuo – apie 1,5 metro, o startinė masė – maždaug 25 tonos.

    Didžiausias dėmesys tenka kovinei daliai: įvairiuose vertinimuose nurodoma iki 1 500 kilogramų masė, kuri yra neįprastai didelė šios klasės raketoms. Maksimalus nuotolis įvardijamas iki 2 000 kilometrų, o tai apima didelę dalį regiono, įskaitant potencialiai strategiškai svarbius taikinius.

    Navigacija ir taiklumas

    Irano pareiškimai ir nepriklausomos apžvalgos rodo, kad „Khorramshahr“ gali turėti skrydžio korekcijos galimybių, kurios teoriškai didina taiklumą, palyginti su senesnėmis sistemomis. Tokiose diskusijose minimi skirtingi scenarijai – nuo inercinės navigacijos iki pažangesnių sprendimų, tačiau tikslūs parametrai viešai patikimai nepatvirtinti.

    Analitikai pabrėžia, kad balistinių raketų efektyvumą lemia ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir kovinės dalies tipas, patikimumas, paleidimo parengtis bei priešo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Todėl praktinė grėsmė kiekvienu atveju vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į realias konflikto sąlygas.

    Ką tai keičia regione

    „Khorramshahr“ dažnai minima kalbant apie Irano strategiją turėti priemonių atsakui į galimus smūgius ir spaudimą. Pastaraisiais metais augant įtampai regione, balistinių raketų programos pažanga tapo vienu iš veiksnių, darančių įtaką tiek deryboms, tiek kariniam planavimui.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos didina eskalacijos riziką, nes gali būti panaudotos greitam smūgiui dideliu atstumu. Dėl to tarptautinėje darbotvarkėje išlieka klausimai apie raketų plėtros ribojimą, sankcijas ir regioninio saugumo architektūrą.