CP v2

Tag: Izraelis

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.

  • Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Palios nepaiso abi pusės

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė esantis pasirengęs „padaryti neįmanoma“, kad būtų sustabdytas karas su Izraeliu, tačiau Izraelio smūgiai šalies pietuose ir toliau tęsiasi. Tuo pat metu „Hezbollah“ pranešė sudavusi smūgį kariniam taikiniui Izraelio šiaurėje.

    Pagal anksčiau paskelbtą paliaubų susitarimą kovos turėjo rimti balandžio 17 dieną, tačiau praktikoje smurtas nesiliovė. Abi pusės viena kitą kaltina pažeidžiant paliaubų sąlygas, o tai didina riziką, kad susitarimas taps tik laikina pauze, o ne realiu deeskalacijos planu.

    Ko siekia Beirutas derybose

    Prezidento biuro išplatintame pareiškime pabrėžta, kad Libanas derybose kelia kelis esminius tikslus: Izraelio pajėgų pasitraukimą, tvarų ugnies nutraukimą, Libano kariuomenės dislokavimą pasienyje, pasitraukusių gyventojų sugrįžimą ir ekonominės paramos paketą.

    „Mano pareiga, atsižvelgiant į mano pareigas ir atsakomybę, yra padaryti neįmanoma ir pasirinkti mažiausiai kainuojantį sprendimą, kad būtų sustabdytas karas prieš Libaną ir jo žmones“, – sakė Josephas Aounas.

    Praėjusią savaitę paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po dar vieno derybų etapo Vašingtone, kuriame dalyvavo Libano ir Izraelio atstovai. „Hezbollah“ šiose derybose nedalyvauja ir viešai kritikuoja tokį formatą, todėl susitarimo įgyvendinimas išlieka trapiu kompromisu.

    Smūgiai pietuose ir įspėjimai civiliams

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie naują Izraelio smūgių seriją šalies pietuose. Izraelio kariuomenė taip pat tęsė evakuacijos įspėjimų praktiką pasienio kaimuose, o dalyje teritorijos veikia Izraelio nustatyta maždaug 10 kilometrų gylio zona į šiaurę nuo sienos.

    Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų pietų Libane, tačiau pranešama apie griaunamus pastatus ir tęsiamas karines operacijas. Tokie veiksmai apsunkina civilių sugrįžimą ir didina įtampą vietovėse, kurios jau patyrė didelę žalą.

    „Hezbollah“ savo ruožtu paskelbė panaudojusi droną prieš Izraelio priešlėktuvinės gynybos „Iron Dome“ poziciją šiaurės Izraelyje ir tvirtino, kad tai yra atsakas į paliaubų pažeidimus. Nepriklausomai patikrinti visų incidentų detalių paprastai sudėtinga, o informacija dažnai skelbiama konflikto šalių pareiškimais.

    Aukų skaičiai ir humanitarinė našta

    Libano sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio smūgius žuvo 3 020 žmonių. Tarp žuvusiųjų, ministerijos duomenimis, yra 211 nepilnamečių ir 116 sveikatos priežiūros darbuotojų.

    Šie skaičiai pabrėžia, kad net ir paskelbus paliaubas humanitarinė situacija išlieka itin įtempta, o sveikatos apsaugos sistema patiria papildomą spaudimą. Tarptautinė bendruomenė ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad konfliktas dar nėra stabilizuotas.

  • „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    Finalas Vienoje – su įtampa

    „Eurovizijos 2026“ finale Vienoje Izraelio atstovas Noam Bettan užėmė antrąją vietą, tačiau konkursą lydėjo politinė įtampa dėl karo Gazos Ruože. Prie arenos rinkosi protestuotojai, o salėje atlikėjas sulaukė ir ovacijų, ir nušvilpimų.

    Austrijos pareigūnai pranešė sustiprinę saugumą visos savaitės metu, į pagalbą pasitelkiant policijos pajėgas iš skirtingų šalies regionų. Nors dalis gatvių prie Wiener Stadthalle buvo paliktos atviros, demonstracijų eigą policija stebėjo atidžiai.

    Boikotas ir EBU sprendimai

    Šių metų konkursui iš anksto didžiausią dėmesį traukė Izraelio dalyvavimas: kelios šalys paskelbė pasitraukiančios iš konkurso, protestuodamos prieš Izraelio įtraukimą. Tai tapo vienu didžiausių politinių boikotų konkurso istorijoje ir papildomai pakurstė diskusijas, kiek „Eurovizija“ gali likti apolitiška.

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dar 2025 metų pabaigoje paskelbė, kad Izraelis bus paliktas konkurse, nepaisant dalies transliuotojų ir visuomenės spaudimo. EBU taip pat atnaujino taisykles, siekdama sumažinti išorinių kampanijų įtaką balsavimui, uždrausdama transliuotojams ir dalyviams įsitraukti į trečiųjų šalių, įskaitant vyriausybes, reklaminę veiklą.

    Reakcijos: nuo sveikinimų iki ultimatumų

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai pasveikino Noam Bettan ir dėkojo už pasirodymą, pabrėždamas, kad atlikėjas esą atlaikė kritikos bangą. Izraeliui tai jau antri metai iš eilės, kai šalis konkurse užima antrąją vietą.

    „Visa tauta tau dėkinga ir didžiuojasi“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Kritikos konkursui netrūko ir iš transliuotojų pusės. Belgijos transliuotojas VRT pranešė svarstantis nedalyvauti kitų metų konkurse, jei nebus aiškiau apibrėžta, kaip EBU sprendžia šalių dalyvavimo ir vertybinių principų klausimus.

    „Šiandienos situacijoje tikimybė, kad kitais metais siųsime atlikėją, yra nedidelė“, – sakė VRT atstovė Yasmine Van der Borght.

    2026 metų konkursą laimėjo Bulgarija su daina „Bangaranga“, o Noam Bettan liko antras su kūriniu „Michelle“. Rezultatai vėl iškėlė klausimą, ar EBU priimami taisyklių pakeitimai pakankami, kad konkursas išliktų skaidrus ir kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių konfliktų šešėlio.

  • Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas sutarė dar 45 dienoms pratęsti balandžio 16 dieną įsigaliojusias paliaubas. Apie tai pranešė JAV Valstybės departamentas, pabrėždamas, kad sprendimas priimtas tarpininkaujant ir tęsiantis įtampai pasienyje.

    Paliaubos, kurios jau buvo pratęstos anksčiau, turėjo baigtis artimiausiomis dienomis, tačiau Vašingtonas siekia išlaikyti derybų langą atvirą. Nors oficialiai skelbiama, kad ugnies nutraukimas galioja, pranešama apie naujus smurto protrūkius ir atskirus smūgius regione.

    „Balandžio 16 dieną paskelbtas karo veiksmų nutraukimas bus pratęstas 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti daugiau pažangos“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Tommy Pigott.

    Derybos Vašingtone ir karinis kanalas

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad birželio 2 ir 3 dienomis planuojamos derybos, kurių tikslas – ilgalaikis politinis susitarimas. Lygiagrečiai numatomas ir karinis dialogas: Pentagonas gegužės 29 dieną ketina sušaukti šalių karines delegacijas.

    Tokie dviejų lygių susitikimai dažnai naudojami siekiant vienu metu spręsti politinius įsipareigojimus ir praktinius saugumo mechanizmus. Diplomatinėje praktikoje tai gali reikšti darbą dėl aiškesnių taisyklių pasienyje, incidentų prevencijos ir informacijos apsikeitimo kanalų, kad būtų sumažinta netyčinės eskalacijos rizika.

    Kas lieka už derybų stalo?

    Valstybės departamentas akcentuoja siekį pasiekti „ilgalaikę taiką“, abipusį suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą bei realų saugumą bendroje sienoje. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad vienas svarbiausių konflikto veiksnių – „Hezbollah“ – tiesiogiai derybose Vašingtone nedalyvauja.

    Izraelis teigia tęsiantis smūgius prieš „Hezbollah“ taikinius, argumentuodamas, kad ši grupuotė išlieka pagrindiniu grėsmių šaltiniu. Toks scenarijus paliaubas daro trapiomis: net jei politinis dialogas juda į priekį, bet kokie incidentai pasienyje gali greitai sugrąžinti platesnės konfrontacijos riziką.

    Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar 45 dienų pratęsimas taps žingsniu link tvaresnio susitarimo, ar tik laikinu stabdžiu, kol abi pusės išlaiko karinius svertus. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Vašingtono tarpininkavimo, bet ir nuo realių saugumo garantijų įgyvendinimo vietoje.

  • Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Finalo sudėtis jau aiški

    Eurovizijos 2026 finalo rikiuotė baigta: po antrojo pusfinalio paaiškėjo dar dešimt šalių, kurios šeštadienį lips į didžiąją sceną Vienoje. Iš viso finale varžysis 25 pasirodymai, o balsavimą tradiciškai lems žiūrovai ir nacionalinės žiuri.

    Antrajame pusfinalyje kelialapį į finalą iškovojo Danijos atstovas Søren Torpegaard Lund su daina „Før Vi Går Hjem“, Australijos atlikėja Delta Goodrem su kūriniu „Eclipse“ ir Bulgarijos dainininkė Dara, konkurse pristatanti „Bangaranga“.

    Į finalą taip pat pateko Čekijos atstovas Daniel Žižka, Ukrainos grupė Leléka, Albanijos atlikėja Alis, Maltos atstovas Aidan, Kipro dainininkė Antigoni, Rumunijos atstovė Alexandra Căpitănescu ir Norvegijos atlikėjas Jonas Lovv.

    Tuo metu penki pasirodymai kelionę baigė pusfinalyje: į finalą nepateko Azerbaidžanas, Liuksemburgas, Armėnija, Šveicarija ir Latvija. Konkurso organizatoriai skelbia, kad iškritusių šalių likimą nulėmė bendras komisijų ir žiūrovų balsavimas.

    Kas finale jau turėjo vietą

    Pirmasis pusfinalis dar anksčiau užpildė dalį finalo vietų, o tarp į kitą etapą patekusių buvo ir ryškesniais favoritais laikomi dalyviai. Į finalą po pirmojo pusfinalio prasibrovė Suomijos duetas Pete Parkkonen ir Linda Lampenius, Graikijos reperis Akylas, Serbijos goth metalo grupė Lavina, Moldovos atlikėjas Satoshi ir Izraelio atstovas Noam Bettan.

    Be pusfinalių į finalą automatiškai patenka Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija, nes šios šalys yra vienos didžiausių konkurso finansuotojų. Vietą finale užsitikrina ir šeimininkė Austrija, nes būtent ji laimėjo pernai ir šiemet rengia konkursą Vienoje.

    Boikotas ir protestai keičia atmosferą

    Šių metų Euroviziją temdo politinė įtampa: Ispanija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija paskelbė boikotuojančios konkursą dėl Izraelio dalyvavimo. Organizatoriams tai reiškia mažiau dalyvių ir papildomą spaudimą dėl renginio reputacijos bei auditorijos.

    Izraelio atstovo pasirodymą pusfinalyje lydėjo protestai, o transliuotojas ORF pranešė nekeisiantis arenos garso takelio taip, kad būtų nuslopintas žiūrovų nepasitenkinimas. Skirtingai nei kai kuriais ankstesniais metais, šįkart arenoje leidžiama neštis Palestinos vėliavas, todėl renginys dar labiau atsiduria visuomenės diskusijų centre.

    Eurovizija išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikinių televizijos įvykių: organizatoriai nurodo, kad pernai konkursą visame pasaulyje stebėjo apie 166 000 000 žiūrovų. Vis dėlto dalyvių skaičius šiemet yra mažiausias nuo 2003 metų, nors Bulgarija, Moldova ir Rumunija sugrįžo po pertraukų, kurias lėmė finansinės ar kūrybinės priežastys.

    Tuo pat metu Eurovizijos prekės ženklas plečiasi: organizatoriai tęsia planus dėl Azijos regiono konkurso, kurio pirmasis renginys numatomas Bankoke lapkritį. Tai signalizuoja, kad nepaisant kritikos ir politinių ginčų, renginys ieško naujų auditorijų ir formatų už Europos ribų.

  • „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleido Izraelio padalinio vadovą Aloną Haimovichą po vidinio tyrimo, susijusio su „Azure“ debesijos paslaugų naudojimu Izraelio gynybos institucijose. Įmonė viešai patvirtino vadovybės pokyčius, tačiau detalių pateikė mažai, pabrėždama tik organizacinius sprendimus.

    Vidinio tyrimo esmė buvo tai, ar ir kaip „Azure“ infrastruktūra galėjo būti naudojama kariniams ir žvalgybiniams tikslams, ypač duomenų apdorojimui ir saugojimui. Pasak kelių žiniasklaidos pranešimų, dėmesys krypo į technologijų panaudojimą stebėsenai ir duomenų rinkimui apie palestiniečius.

    „Mes vertiname privatumo apsaugą ir siekiame užkirsti kelią masinei civilių stebėsenai“, – sakė „Microsoft“ atstovai, komentuodami, kodėl buvo inicijuotas vidinis patikrinimas.

    Nors Haimovichui viešai nebuvo pateikta konkrečių kaltinimų, tyrimas esą atskleidė skaidrumo trūkumą dėl to, kaip paslaugos buvo naudojamos ir kaip apie tai buvo informuojama centrinė būstinė. Tokie signalai įmonei kelia ne tik reputacinę, bet ir atitikties riziką, ypač dėl Europos Sąjungos privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    Po šių įvykių „Microsoft“ peržiūrėjo Izraelio padalinio valdymo modelį ir sustiprino priežiūrą, dalį sprendimų perduodama Europos regiono grandžiai. Tai rodo, kad technologijų milžinės vis dažniau centralizuoja jautrius valdžios sektoriaus kontraktus, kai kyla etikos ir atitikties klausimų.

    Situaciją kaitina ir vidinis darbuotojų spaudimas: pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai dėl didžiųjų debesijos tiekėjų sutarčių su kariuomenėmis. Tokie protestai tapo platesnės tendencijos dalimi, kai darbuotojai reikalauja aiškesnių ribų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos DI, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijos.

    Tuo pat metu Izraelio institucijos plačiai naudoja ir kitų tiekėjų sprendimus, o rinkoje tęsiasi konkurencija dėl strateginių viešojo sektoriaus kontraktų. Artėjant sutarčių atnaujinimui, sprendimai dėl apimčių ir sąlygų gali tapti lakmuso popierėliu, kaip griežtai technologijų bendrovės taikys savo etikos ir naudojimo taisykles.

  • Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Pirmasis pusfinalis: kas pateko?

    Pirmojoje 2026 metų Eurovizijos dainų konkurso pusfinalio laidoje Vienoje dėl vietos finale varžėsi 15 šalių, o žiūrovų ir komisijų balsai atrinko 10. Tarp į finalą patekusiųjų – Lietuva, taip pat lažybų rinkose viena iš favoričių laikoma Suomija ir daug diskusijų sulaukęs Izraelis.

    Scenoje netrūko Eurovizijai būdingų elementų: ryškios choreografijos, pirotechnikos ir vizualinių sprendimų, išnaudojančių trijų minučių pasirodymo formatą iki maksimumo. Dalis pasirodymų rėmėsi aiškia „kabliuko“ strategija, kuri dažnai tampa lemiamu faktoriumi pusfinaliuose.

    Suomija kelialapį į finalą iškovojo su daina „Liekinheitin“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamas kaip Liepsnosvaidis. Kūrinys sujungė pop vokalą ir ryškų smuiko motyvą, o sceninis sprendimas akcentavo ugnies temą.

    Kartu į finalą taip pat pateko Graikija, Serbija, Moldova, Kroatija, Belgija, Lenkija ir Švedija. Pusfinalyje netikėtumu tapo Belgijos sėkmė, mat dalis prognozių šiai šaliai buvo mažiau palankios.

    Kas liko už borto?

    Po pirmojo pusfinalio iš konkurso pasitraukė Estija, Sakartvelas, Juodkalnija, Portugalija ir San Marinas. Nors vakaras turėjo svečių pasirodymų ir ryškių sceninių momentų, to nepakako, kad šios šalys surinktų pakankamai balsų.

    San Marino pasirodymas sulaukė papildomo dėmesio dėl svečio, muzikos gerbėjams gerai žinomo Boy George pasirodymo. Vis dėlto Eurovizijos pusfinaliuose vien „vardo“ efekto dažnai neužtenka, jei daina ir sceninis pateikimas neperžengia bendro vakaro triukšmo.

    Politinis fonas ir balsavimo pokyčiai

    2026 metais Eurovizija mini 70-ąjį konkursą, tačiau jubiliejus vyksta įtemptame fone. Europos transliuotojų sąjunga primena, kad konkursas formaliai yra nepolitinis, tačiau praktikoje Eurovizija dažnai atspindi platesnes Europos nuotaikas ir konfliktus.

    Šiemet konkursą temdo penkių šalių sprendimas nedalyvauti protestuojant prieš Izraelio įtraukimą. Skelbiama, kad dalis atlikėjų ir aktyvistų Eurovizijos savaitę planuoja demonstracijas, o tai organizatoriams kelia papildomų saugumo ir reputacijos iššūkių.

    Izraelio atstovas Noam Bettan, atlikęs baladę „Michelle“, arenoje sulaukė ir palaikymo, ir protesto šūksnių. Nepaisant prieštaringos atmosferos, jis buvo išrinktas tarp keliaujančiųjų į finalą.

    „Jie jau pasiekė ribą pagal tai, ką dabartinis formatas gali atlaikyti“, – sakė Kopenhagos universiteto žiniasklaidos tyrėjas Jonathan Hendrickx.

    Europos transliuotojų sąjunga, reaguodama į ankstesniais metais viešai aptartus įtarimus dėl koordinuoto balsavimo ir agresyvios rinkodaros, sugriežtino taisykles. Vienas iš pokyčių – sumažintas leistinų balsų skaičius vienam žmogui iki 10 ir sustiprintos apsaugos nuo įtartinos arba koordinuotos balsavimo veiklos.

    Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį, po jo paaiškės likę finalininkai. Didžiojo penketo šalys Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija finale dalyvauja automatiškai kaip vienos pagrindinių konkurso finansuotojų, o Austrija finale turi vietą ir kaip šeimininkė.

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Kas atskleista pranešime

    „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnų pateikta informacija, skelbia, kad Izraelis Irako vakaruose, Anbaro provincijos dykumoje, dar prieš atvirą karo su Iranu eskalaciją buvo įkūręs slaptą karinę bazę.

    Teigiama, jog objektas turėjo padėti užtikrinti oro priedangą operacijoms regione ir sudaryti sąlygas greitam reagavimui, jei Izraelio ar sąjungininkų orlaiviai būtų numušti Irano teritorijoje.

    Pasak publikacijos, bazėje galėjo būti dislokuoti specialiųjų operacijų kariai ir paieškos bei gelbėjimo pajėgos. Toks modelis dažnai taikomas planuojant sudėtingas misijas, kai vienu metu reikia ir žvalgybos, ir greitos evakuacijos, ir koordinuoto veikimo ore.

    Pranešime taip pat minima situacija, kai po incidento netoli Isfahano Izraelis esą siūlė pasitelkti šią infrastruktūrą gelbėjimo operacijai, tačiau JAV pajėgos, kaip rašoma, pasirinko veikti savarankiškai.

    Kaip bazė esą buvo aptikta?

    Didžiausią dėmesį patraukė teiginys, kad objektą pastebėjo ne Irako saugumo struktūros, o vietinis piemuo. Anot pranešimo, jis esą atkreipė dėmesį į neįprastą aktyvumą, tarp jų sraigtasparnių judėjimą ir šūvius, ir apie tai pranešė.

    Po signalo Irako pajėgos pradėjo skubų tyrimą. Tuo pat metu pranešime teigiama, kad Izraelis esą ėmėsi intensyvių smūgių, o per incidentą žuvo vienas Irako karys.

    Irako pareigūnai viešai kėlė klausimus dėl operacijos aplinkybių ir atsakomybės. „Ši neapgalvota operacija buvo įvykdyta be koordinavimo ar leidimo“, – sakė Irako kariuomenės operacijų vadovybės vado pavaduotojas Qais al-Mohammadi.

    Kitas Irako kariuomenės pareigūnas, cituojamas pranešime, situaciją vertino dar niūriau. „Atrodo, kad prieš smūgį ant žemės veikė pajėgos, kurias iš oro rėmė parama, viršijanti mūsų padalinių galimybes“, – sakė jis.

    Kodėl pasirinkta Anbaro dykuma

    Žvalgybos temomis kalbinami ekspertai pažymi, kad vakarinė Irako dykuma dėl milžiniškos teritorijos ir reto apgyvendinimo yra patogi slaptoms logistikos ir operacinėms aikštelėms. Tokiose zonose lengviau paslėpti infrastruktūrą, apriboti pašalinių priėjimą ir vykdyti judėjimą nepastebimai.

    Anbaro dykuma driekiasi į vakarus nuo Eufrato, ribojasi su Sirijos ir Jordanijos dykumomis, o vietovės kontrolė istoriškai laikoma strategiškai svarbia dėl kelių koridorių ir atokumo nuo didžiųjų miestų.

    Pranešime primenama, kad Anbaras yra ir išteklių turtingas regionas: minimos fosfatų atsargos, sieros, silicio smėlio ir gamtinių dujų telkiniai. Tokie ištekliai didina teritorijos ekonominę vertę, tačiau kartu komplikuoja saugumo situaciją, nes regionas tampa įvairių interesų sankirta.

    Visas epizodas pateikiamas platesniame politiniame kontekste: Bagdadas siekia išlaikyti balansą tarp Vašingtono ir Teherano, o regione nuolat persidengia sąjungininkų, konkurentų ir vietinių ginkluotų grupių interesai.

    JAV jau ne vienerius metus spaudžia Iraką riboti Irano remiamų ginkluotų grupuočių įtaką. Šios grupuotės periodiškai taikosi į JAV interesus Irake, įskaitant diplomatinę infrastruktūrą ir kitus objektus, o tai didina eskalacijos riziką net ir tada, kai oficialiai deklaruojama siekiamybė išvengti platesnio konflikto.

    Tuo metu Izraelio karinių oro pajėgų vadovybė anksčiau yra užsiminusi apie specialiųjų pajėgų vykdytas „išskirtines operacijas“ konfrontacijos su Iranu metu, tačiau konkrečių detalių viešai neatskleidė.