CP v2

Tag: Izraelis

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių vaikystė galėjo būti gerokai kitokia, nei iki šiol manyta. Tai rodo nauja analizė, atlikta tiriant kūdikio skeletą, rastą Amudo oloje Izraelyje ir mokslinėje literatūroje žinomą kaip Amud 7.

    Mokslininkai šiuolaikiniais metodais palygino dantų ir kaulų brendimą. Dantys leido spręsti, kad kūdikiui buvo apie 6 mėnesiai, tačiau kaulų išsivystymas priminė šiuolaikinio daugiau nei metų amžiaus vaiko rodiklius.

    Tokia ryški neatitiktis leidžia manyti, kad neandertaliečių kūnas ankstyvame amžiuje galėjo augti spartesniu tempu nei Homo sapiens. Tyrėjai pabrėžia, kad tai panašiau į dėsningumą, o ne vienetinę anomaliją, nors vaikų skeletų iš šios rūšies turima itin mažai.

    Vienas svarbiausių šio darbo akcentų yra tai, kada galėjo įvykti augimo pagreitėjimas. Autoriai kelia prielaidą, kad gimus neandertaliečių naujagimiai dydžiu ir pradine raida galėjo būti panašūs į šiuolaikinius, o didesnis skirtumas išryškėdavo jau po gimimo, pirmaisiais mėnesiais.

    Jei ši hipotezė pasitvirtintų, ji keistų supratimą apie neandertaliečių gyvenimo strategiją. Spartesnis somatinis augimas galėjo padėti greičiau pasiekti didesnę kūno masę, kuri šaltame klimate geriau sulaiko šilumą, o kartu potencialiai didina išgyvenimo tikimybę, kai resursai riboti.

    Ką tai reiškia žmogaus evoliucijai?

    Toks raidos modelis leistų kalbėti ne tik apie išvaizdos ar kūno sandaros skirtumus, bet ir apie skirtingą energijos paskirstymą augant. Homo sapiens evoliucijoje ryškus ilgesnės vaikystės etapas, siejamas su ilgesniu smegenų brendimu, socialiniu mokymusi ir lėtesne fizine branda.

    Nauji duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą, nei ankstesnė nuostata, kad neandertaliečių augimo tempas buvo panašus į mūsiškį. Tyrėjai neatmeta, kad raida galėjo vykti etapais, kai vienu laikotarpiu ji priartėja prie Homo sapiens, o kitu ryškiai pagreitėja.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad išvadoms didelę įtaką daro radinių stoka. Kiekvienas naujas neandertaliečių vaiko skeletas gali smarkiai pakoreguoti interpretacijas, todėl ateities tyrimai, ypač derinant kaulų mikrostruktūros ir dantų vystymosi analizę, čia bus lemiami.

  • Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Šeštadienį Izraelio aviacijos smūgiai Pietų Libane nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes, yra sužeistųjų, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida. Smūgiai fiksuoti keliuose kaimuose, o pasienio ruože pastarosiomis savaitėmis intensyvėjo ir fizinis infrastruktūros naikinimas.

    Izraelio kariuomenė teigė per pastarąsias 24 valandas surengusi apie 50 antskrydžių ir tikino, kad taikėsi į „Hezbollah“ infrastruktūrą. „Hezbollah“ yra Irano remiama ginkluota grupuotė, veikianti Libane ir ilgą laiką išliekanti pagrindiniu Izraelio saugumo iššūkiu šiauriniame pasienyje.

    Izraelio pusė aiškino, kad smūgiai buvo atsakas į apšaudymą raketomis, nukreiptą į Izraelio karius Libane, o apie nukentėjusius Izraelyje nepranešta. Tuo metu „Hezbollah“ patvirtino atakavusi Izraelio pajėgas, nurodydama, kad panaudojo droną pakrantės gyvenvietėje.

    Izraelio kariuomenė taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogmenimis užminuoto futbolo stadiono sunaikinimas Bint Džbeilyje. Be to, gyventojams paskelbtas naujas įspėjimas evakuotis iš devynių Pietų Libano kaimų, tęsiantis smūgių rizikai.

    Izraelio pareigūnai yra viešai užsiminę apie ketinimus užimti dalį Pietų Libano teritorijų, o kariuomenė pateikė vadinamosios priekinės gynybos linijos žemėlapius. Ši linija, kaip skelbiama, nusidriektų kelis kilometrus į Libano gilumą ir apimtų dešimtis kaimų, kurių gyventojai vis dar negali sugrįžti.

    Kas sakoma apie taikinius?

    Izraelio kariuomenė pareiškė, kad griovimų ir smūgių tikslas yra „Hezbollah“, o ne Libanas ar jo civiliai. Kariuomenė tvirtino veikianti pagal tarptautinę teisę ir nenaikinanti civilinio turto, nebent to reikalautų „neišvengiama karinė būtinybė“.

    Dėl saugumo situacijos ir ribotos prieigos nei JT taikdariai, nei Libano institucijos kol kas negalėjo atlikti detalaus vietovių, kuriose vyksta griovimai, įvertinimo. Vis dėlto stebėtojai pasakoja apie sistemingai naikinamus ištisus gyvenamuosius kvartalus kai kuriose pasienio gyvenvietėse.

    „Jie griovė po truputį, kol pasiekė pagrindinę aikštę, o dabar, kaip matote, namų ten nebeliko“, – sakė Hassanas Sweidanas.

    Paliaubos galioja, bet smūgiai tęsiasi

    Intensyviausi susirėmimai buvo pristabdyti paliaubomis, kurios, kaip skelbta, turėjo galioti 10 dienų ir įsigaliojo penktadienį. Tačiau nuo jų pradžios abi pusės vis tiek rengė atakas, todėl paliaubų stabilumas vėl kelia abejonių.

    Pranešama, kad paliaubos neseniai buvo pratęstos dar trims savaitėms, tačiau situacija pasienyje išlieka įtempta. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokiose derybose kritinė yra prieigos kontrolė, patikrinimų mechanizmai ir aiškiai apibrėžtos deeskalacijos sąlygos, kurių trūkstant smūgiai lengvai atsinaujina.

  • Kodėl ortodoksiniai žydai gyvena uždarose bendruomenėse: taisyklės, darbas ir interneto ribojimai

    Ortodoxinis judaizmas dažnai siejamas su griežtu religinių nuostatų laikymusi ir gyvenimu uždarose bendruomenėse. Vis dėlto ortodoksų pasaulis nėra vienalytis: jame yra skirtingų krypčių ir tradicijų, tačiau jas vienija įsitikinimas, kad Toros ir Halachos normos turi būti vykdomos kasdienėje buityje.

    Istorikai ortodoksinio judaizmo formavimąsi sieja su ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai dalis bendruomenių ėmė ypač akcentuoti tradicijų tęstinumą ir atsiribojimą nuo modernėjančios visuomenės. Šiandien ortodoksų grupės gali skirtis kalba, maldų tvarka, papročiais ir net politinėmis nuostatomis, tačiau jų gyvenimo ritmą dažniausiai lemia religiniai įsipareigojimai.

    Daugelyje ortodoksų bendruomenių didelė reikšmė teikiama religiniam mokymuisi, šeimos gyvenimui ir aiškiai lyčių vaidmenų atskirčiai. Vaikai neretai mokosi mokyklose su griežta disciplina, o berniukų ir mergaičių ugdymas gali būti organizuojamas atskirai.

    Apranga taip pat tampa tapatybės dalimi: kai kuriose bendruomenėse vyrai dėvi tradicinius juodus paltus, skrybėles, augina peisus. Tokia išvaizda dažnai padeda atpažinti bendruomenę ir pabrėžia jos norą laikytis nusistovėjusio gyvenimo būdo.

    Klausimas, kaip pragyvena uždarose bendruomenėse gyvenantys ortodoksai, dažnai kelia diskusijų, ypač Izraelyje, kur daliai religinių studentų taikomos įvairios paramos formos. Kai kuriose šeimose didesnę pajamų dalį uždirba moterys, o vyrai daugiau laiko skiria religiniams mokslams.

    Toks modelis ne visada užtikrina finansinį stabilumą, ypač didelėse šeimose, todėl dalis ortodoksų namų ūkių susiduria su didesne skurdo rizika. Šią situaciją skirtingai vertina ir pati visuomenė, ir politikai, o diskusijos dėl paramos, darbo rinkos ir švietimo reformų kartojasi ne vienerius metus.

    Dalies ortodoksų bendruomenių požiūriu, moderni žiniasklaida ir internetas gali kelti grėsmę tradiciniam gyvenimo būdui bei vertybėms. Dėl to kai kuriuose namuose atsisakoma televizoriaus, o internetas, jei būtinas darbui, gali būti naudojamas su papildomais filtrais ar ribojimais.

    Tokie sprendimai dažniausiai grindžiami siekiu apsaugoti vaikus ir šeimą nuo turinio, kuris laikomas nederamu, bei sumažinti išorės įtaką. Kritikai tai vertina kaip uždarumo stiprinimą, o bendruomenės atstovai pabrėžia, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, padedantis išlaikyti religinę discipliną.

    Ortodoksinių žydų gyvenimo būdas daugeliui atrodo radikaliai kitoks, tačiau jis remiasi aiškia vertybių sistema ir bendruomeniškumu. Suprasti šiuos skirtumus lengviau prisimenant, kad ortodoksų pasaulis nėra vientisas, o praktikos ir taisyklės gali skirtis priklausomai nuo krypties, šalies ir konkrečios bendruomenės.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Izraelį, prašydama sulaikyti krovininį laivą „Panormitis“, kuris, Kyjivo teigimu, gali gabenti grūdus, neteisėtai išvežtus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Laivas plaukia su Panamos vėliava ir, kaip skelbiama, yra pakeliui į Haifos uostą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad krovinys esą pakrautas iš uosto, kuris Ukrainos laikomas uždarytu dėl okupacijos, todėl bet koks krovos ar išvežimo procesas būtų laikomas tarptautinės teisės ir Ukrainos teisės aktų pažeidimu. Kyjivas pabrėžia, kad tokie atvejai nėra vien komercinis ginčas, o dalis platesnio neteisėto išteklių pasisavinimo iš okupuotų teritorijų.

    „Mes kreipiamės su labai konkrečiu teisiniu ir diplomatiniu prašymu dėl tarptautinės teisinės pagalbos, į kurį turi būti atsakyta“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras atmetė kaltinimus, kad Izraelis į šį klausimą žiūri nepakankamai rimtai. Pasak jo, tokiose situacijose tikimasi tinkamai pateikto teisinio prašymo, o pateiktas dokumentų paketas yra nagrinėjamas atsakingų institucijų.

    Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad prašyme Izraelio partnerių prašoma sulaikyti laivą ir krovinį, atlikti laivo patikrą, paimti dokumentus, paimti grūdų mėginius bei apklausti įgulos narius. Ukrainos pusė teigia, kad tyrėjai užfiksavo laivo neteisėto įplaukimo į uždarytus Ukrainos uostus faktus, o tai, Kyjivo vertinimu, yra šiurkštus jūrų teisės normų pažeidimas.

    Šis epizodas vyksta platesniame kontekste, kai Ukraina ir tarptautiniai partneriai siekia riboti prekybą prekėmis, kurios galėjo būti paimtos iš okupuotų teritorijų. Tokiais atvejais ginčai dažnai persikelia į uostų kontrolės, krovinių kilmės patikros, laivybos dokumentų ir draudimo procedūrų lauką, o sprendimai priklauso nuo to, kokie įrodymai pateikiami ir kaip juos įvertina valstybės institucijos.

    Prokurorai taip pat skelbia, kad nuo 2022 metų iš okupuotų Ukrainos teritorijų galėjo būti pasisavinta daugiau kaip 1,7 milijono tonų žemės ūkio produkcijos, kurios vertė, Ukrainos skaičiavimu, viršija 387 milijonus eurų. Kyjivas pabrėžia, jog tokia prekyba, jei ji patvirtinama, padeda finansuoti okupacinę administraciją ir karo veiksmus, todėl siekiama didesnio tarptautinio reagavimo.

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.