CP v2

Tag: Izraelis

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Įtampos ženklai Romoje

    Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais siunčia signalų, kurie Vašingtone ir Jeruzalėje skaitomi kaip atsargus, bet apčiuopiamas tono pasikeitimas. Roma tradiciškai laikoma artima JAV ir Izraelio partnere, tačiau vieši pareiškimai ir kai kurie sprendimai verčia klausti, ar prasideda naujas etapas.

    Diskusijos suintensyvėjo po kelių epizodų, kai Italijos pozicija ne visai sutapo su politikų, laikomų Meloni ideologiškai artimais, kryptimi. Tai ypač išryškėjo vertinant karą Artimuosiuose Rytuose ir augančią politinę įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Sankcijų tema ir konfliktas su Netanyahu kabinetu

    Vienu ryškiausių lūžio taškų tapo Europoje atsinaujinusios kalbos apie sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui. Itališkoje politinėje darbotvarkėje tai pristatoma kaip reakcija į viešumoje aptarinėtą vaizdo įrašą, kuriame ministras, kritikų teigimu, žemino sulaikytus aktyvistus.

    Šis epizodas įsiliejo į platesnį kontekstą: dalis Europos sostinių vis garsiau reikalauja griežtesnio spaudimo Izraelio Vyriausybei dėl karo veiksmų regione, o Italijai tenka balansavimo užduotis. Roma vienu metu siekia išlaikyti saugumo partnerystę ir neatsidurti priešingoje ES daugumos pusėje, kai Briuselyje auga raginimai griežtinti politiką.

    Trintis su Trumpu ir Hormūzo klausimas

    Įtampa juntama ir santykiuose su Donaldu Trumpu, kuris, anot viešų pasisakymų, kritiškai reagavo į Meloni laikyseną Vatikano atžvilgiu. Italijos premjerė Trumpo pareiškimus apie popiežių Leoną XIV yra pavadinusi nepriimtinais, taip rizikuodama prarasti dalį politinės „chemijos“, kuri anksčiau buvo matoma dešinės lyderių susitikimuose.

    Dar reikšmingesniu signalu laikomas Romos nenoras sekti Trumpo raginimais dėl karinio atsako prieš Iraną, kai buvo keliama Hormūzo sąsiaurio saugumo tema. Italijai, kaip ir kitoms ES valstybėms, šis maršrutas svarbus dėl energijos ir prekybos srautų, tačiau Roma akivaizdžiai vengia veiksmų, kurie galėtų įtraukti į eskalaciją.

    Italijos vidaus politikoje – dvi stovyklos

    Viešoje diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai, atspindintys Italijos vidaus politikos įtampą. Parlamento narys Arturo Scotto teigė, kad Meloni ilgą laiką siekė veikti kaip patikima sąjungininkė, tačiau tai neapsaugojo nuo griežtesnio Trumpo tono.

    „Kai elgiesi kaip padavėjas, šeimininkas galiausiai ir elgiasi su tavimi kaip su padavėju. Taip nutiko Giorgiai Meloni: kai ji pabandė bent šiek tiek atsitraukti nuo Donaldo Trumpo, jis priminė, kas čia vadovauja“, – sakė Arturo Scotto.

    Tuo metu Lygos senatorius Claudio Borghi skeptiškai vertino ekonominių sankcijų idėją ir pabrėžė prekybinę logiką. Jo teigimu, jei Italija turi prekybos perteklių su Izraeliu, griežtos priemonės gali smogti pačiai Italijos ekonomikai, o ne tik politiniams adresatams.

    „Ekonominės sankcijos dažnai atsisuka atgal. Problema ta, kad Italija su Izraeliu turi prekybos perteklių, tad iš esmės baustume patys save“, – sakė Claudio Borghi.

    Kas toliau: kosmetika ar strategija?

    Kol kas sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai ilgalaikės strategijos pradžia, ar tik taktiniai manevrai, skirti išvengti konfliktų ES viduje ir suvaldyti visuomenės nuotaikas. Italijos užsienio politika tradiciškai remiasi pragmatizmu: saugumo garantijos iš JAV, ekonominiai interesai Viduržemio jūros regione ir būtinybė derinti pozicijas su Briuseliu.

    Vis dėlto keli sutapę signalai leidžia kalbėti apie atsargesnį, labiau europietišką balansavimą. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose augs, o transatlantinėje politikoje stiprės neapibrėžtumas, Romai gali tekti dar aiškiau apsibrėžti, kuriame aljanse ir kuriomis temomis ji renkasi lyderystę, o kur – kompromisą.

  • Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Į Ispaniją sugrįžusių humanitarinės misijos į Gazą dalyvių sutikimas šeštadienį Bilbao oro uoste baigėsi susirėmimais su Baskų krašto autonomine policija Ertzaintza ir keturiais sulaikymais. Pareigūnai nurodė, kad žmonės sulaikyti dėl rimto nepaklusimo, pasipriešinimo pareigūnams ir pareigūno užpuolimo.

    Policijos teigimu, incidentas kilo, kai šeši vadinamosios Global Sumud Flotilla grupės nariai po nusileidimo stojo fotografuotis žiniasklaidai ir užblokavo vieną iš atvykimo zonos išėjimų. Pareigūnai tvirtino, kad buvo pažeistas saugumo perimetras, o įsikišimas peraugo į stumdymąsi tarp aktyvistų, juos palaikančių žmonių ir policijos.

    Aktyvistų grįžimas į Ispaniją vyko etapais, nes daliai jų prireikė medikų pagalbos po sulaikymo jūroje. Organizatoriai skelbė, kad du misijos dalyviai buvo sužeisti, kai laivus pakeliui į Gazos Ruožą su humanitarine pagalba perėmė Izraelio pajėgos.

    Barselonoje sutikimas buvo ramus

    Tuo pat metu Barselonos El Prat oro uoste apie vidurdienį nusileido dar maždaug 20 tos pačios iniciatyvos dalyvių, ir ten pranešta apie ramią situaciją. Terminale juos pasitiko apie 200 žmonių su Palestinos vėliavomis ir pasveikinimo plakatais, tarp susirinkusiųjų buvo ir politikų bei viešų asmenų.

    Aktyvistai buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse prieš kelias dienas, o jų laikymo sąlygos ir elgesys sulaikymo metu sulaukė kritikos Europoje. Organizatoriai tvirtina svarstantys teisinius žingsnius dėl, jų nuomone, savavališko sulaikymo ir netinkamo elgesio, taip pat žada tęsti akcijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į Gazos blokadą.

    Skundai dėl elgesio ir diplomatinė įtampa

    Vienas iš Ispanijos aktyvistų Santiago González Vallejo po deportavimo viešai teigė, kad sulaikymo metu smurtas prieš juos esą didėjo. Jis pasakojo patyręs smūgius, skausmingus suvaržymus, taip pat tikino, kad jam buvo atimti reikalingi vaistai, o keli jo bendražygiai dėl rimtų sužeidimų liko ligoninėje.

    Ši istorija turėjo ir diplomatinių pasekmių. Prancūzija paskelbė uždraudusi Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamar Ben Gvir atvykti į šalį, argumentuodama, kad jo elgesys su sulaikytais Europos piliečiais buvo nepriimtinas, o dalis veiksmų esą turėjo žeminantį ir grasinantį pobūdį.

    Izraelis savo ruožtu sureagavo į Ispanijoje pasirodžiusius vaizdus iš Bilbao oro uosto ir iškvietė Ispanijos diplomatinę atstovę aiškinamajam pokalbiui. Izraelio užsienio reikalų ministerijos politinis direktorius, ambasadorius Yossi Amrani teigė, kad, Izraelio vertinimu, Ispanijos pozicija esą nenuosekli: pasak jo, Madridas kritikuoja Izraelio veiksmus, tačiau Ispanijos institucijos pačios panaudojo jėgą prieš tuos pačius aktyvistus.

    „Izraelio pusė pabrėžė, kad Ispanijos vyriausybė siunčia provokatorius, o vėliau smerkia Izraelį už teisėtus veiksmus, skirtus įgyvendinti teisėtą jūrinę blokadą, kai tuo pat metu Ispanijos institucijos panaudojo stiprią jėgą prieš tuos pačius flotilės dalyvius“, – teigiama po susitikimo paskelbtoje pozicijoje.

  • Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas po JAV ir Izraelio smūgių sparčiai atkuria karinius pajėgumus, o žvalgybos vertinimu dalis kovinių dronų gamybos jau atnaujinta. Tai kelia abejonių ankstesniais viešais pareiškimais, kad Teherano gynybos pramonė ilgam buvo paralyžiuota.

    Remiantis JAV žvalgybos informacija, atkūrimo tempas nustebino net dalį Pentagono analitikų. Vertinama, kad kai kurie dronų programos pajėgumai gali būti visiškai atstatyti per maždaug šešis mėnesius, nors tikslūs terminai priklauso nuo atsargų ir tiekimo grandinių.

    Dronai – pigesnė alternatyva raketoms

    Dronai Iranui laikomi greičiau atkuriamu ir pigesniu pasirinkimu nei balistinės raketos, nes jų gamybai dažnai reikia mažiau sudėtingų komponentų ir infrastruktūros. Dėl to Teheranas gali mėginti kompensuoti patirtus nuostolius didindamas bepiločių atakų mastą regione.

    Žvalgybos vertinimu, net ir po smūgių Iranas išsaugojo dalį balistinių raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių atsargų. Tai reiškia, kad greitas gamybos atnaujinimas gali sustiprinti galimą spaudimą Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms.

    Įtarimai dėl Rusijos ir Kinijos paramos

    Diskusijas kaitina pranešimai, kad Iranas atstatydamas gynybos pramonę gali remtis išorės partnerių pagalba, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Daugiausia dėmesio sulaukia įtarimai dėl kiniškų komponentų, kurie esą gali būti naudojami raketų ir kitų ginkluotės sistemų gamyboje.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai kaltino Pekiną tiekiant Iranui gamybai reikalingas dalis, tačiau Kinija tokius teiginius neigia. Praktikoje net pavieniai dvejopos paskirties komponentai, pavyzdžiui, elektronika ar varikliai, gali turėti didelę reikšmę dronų programoms.

    Skirtingi vertinimai Vašingtone

    Padėtį komplikuoja tai, kad vieši JAV kariškių pareiškimai ne visada sutampa su žvalgybos vertinimais. JAV Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis buvo pareiškęs, kad operacija sunaikino apie 90 proc. Irano gynybos pramonės infrastruktūros.

    Ekspertai pažymi, kad tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų vertinimo metodikų, ribotos informacijos apie realią žalą ir Irano gebėjimo išskaidyti gamybą į mažesnius, sunkiau aptinkamus pajėgumus. Dronų technologijų plitimas ir tarptautinės tiekimo grandinės taip pat didina riziką, kad gamyba bus atnaujinama greičiau, nei tikėtasi.

  • Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    2026 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Bulgarija: Vienoje vykusiame finale nugalėjo dainininkė Dara su energingu kūriniu „Bangaranga“. Iki paskutinės akimirkos intrigos netrūko, o galutinę rikiuotę nulėmė žiūrovų balsavimas, po kurio Izraelis nusileido į antrą vietą.

    Bulgarijos pasirodymas sulaukė palankaus vertinimo ir nacionalinių komisijų, ir publikos: organizatoriai bei apžvalgininkai akcentavo itin tiksliai sustyguotą choreografiją ir „Eurovizijai“ būdingą, užkrečiantį priedainį. Ši pergalė Bulgarijai tapo pirmąja konkurso istorijoje, todėl šalyje ji sutinkama kaip reikšmingas popkultūros laimėjimas.

    Kaip pasiskirstė lyderiai

    Izraelio atstovas Noam Bettan su daina „Michelle“ iki žiūrovų balsų paskelbimo atrodė esantis labai arti pergalės. Vis dėlto paskutinė balsavimo dalis situaciją apvertė, o Izraelis liko antras, nors arenoje reakcijos buvo audringos ir nevienareikšmės.

    Trečią vietą iškovojo Rumunija: Alexandra Căpitănescu finale pristatė roko kūrinį „Choke Me“. Tarp ryškiai finišavusių dalyvių minimi ir Australijos žvaigždė Delta Goodrem bei Italijos atlikėjas Sal Da Vinci, o lažybų rinkose favoritu laikytas Suomijos duetas šįkart liko už geriausiųjų penketuko ribų.

    „Pop ir politika“ Vienoje

    2026 metų konkursą lydėjo sustiprintos saugumo priemonės ir protestai dėl Izraelio dalyvavimo bei karo Gazos Ruože konteksto. Prie arenos ir mieste vyko demonstracijos, o dalis šalių pasirinko boikotuoti renginį, taip dar kartą primindamos, kad „Eurovizija“ dažnai tampa ne tik muzikos, bet ir visuomeninių nuotaikų barometru.

    Diskusijas kaitino ir ankstesnių metų ginčai dėl viešo balsavimo kampanijų bei galimos politinės įtakos. Dėl to organizatoriai šiam sezonui ėmėsi korekcijų: ribojo maksimalų balsų skaičių vienam mokėjimo būdui ir sustiprino komisijų vaidmenį pusfinaliuose, siekdami mažinti manipuliacijų riziką.

    Ką reiškia Bulgarijos pergalė

    Dara Bulgarijoje žinoma kaip viena ryškiausių šiuolaikinės popscenos atlikėjų ir televizinių projektų veidas, tačiau prieš finalą ji nebuvo laikoma neginčijama favorite. Tokie netikėtumai – įprasta konkurso dalis: „Eurovizijoje“ neretai sužiba ne didžiausios pasaulinės žvaigždės, o atlikėjai, kuriuos į priekį iškelia gerai „suklijuotas“ sceninis pasakojimas ir plačiai suprantama emocija.

    Pagal konkurso tradiciją, nugalėtoja šalis įgyja pirmumo teisę rengti kitų metų konkursą, tad 2027-ųjų „Eurovizijos“ organizavimas turėtų atitekti Bulgarijai. Tai reikštų ne tik didžiulį televizijos projektą, bet ir apčiuopiamą turizmo bei miesto infrastruktūros išbandymą, su kuriuo pastaraisiais metais susiduria vis daugiau konkurso šeimininkų.

  • JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV Kongresui pavaldi tyrimų institucija Congressional Research Service paskelbė suvestinę apie per operaciją „Epic Fury“ patirtus JAV karinės aviacijos nuostolius Artimuosiuose Rytuose. Dokumente nurodoma, kad per konfliktą, susijusį su JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną kampanija, fiksuota 42 orlaivių netektis ar apgadinimas.

    Ataskaita išskiria 34 sunaikintus ir 8 apgadintus orlaivius, tačiau pabrėžia, kad tai nėra galutinis skaičius. Suvestinė sudaryta remiantis viešais pareiškimais, nutekėjusia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, nes pilnų oficialių duomenų institucijos paprastai neviešina.

    Konfliktas, kaip nurodoma suvestinėje, prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną ir apėmė oro, jūrų bei raketinius smūgius regione. Balandį kovinių veiksmų tempas sumažėjo dėl paliaubų, tačiau po kelių savaičių dalis atakų buvo atnaujinta, o situacija išliko įtempta.

    Kokie orlaiviai minimi suvestinėje?

    Didžiausią nuostolių dalį sudaro bepilotės sistemos: ataskaitoje įvardijama 24 sunaikinti MQ-9 „Reaper“. Taip pat minimas vienas aukštuminis ilgo nuotolio MQ-4C „Triton“, prarastas dėl avarijos, kas primena, kad dalį netekčių lemia ne tik priešo veiksmai, bet ir incidentai eksploatacijos metu.

    Tarp pilotuojamų orlaivių nurodomi keturi sunaikinti F-15E „Strike Eagle“, iš jų trys, kaip teigiama, numušti per sąjungininkų apšaudymą virš Kuveito, o dar vienas prarastas per operacijas virš Irano. Suvestinėje taip pat minimas vienas apgadintas F-35A „Lightning II“, kurį, remiantis vieša informacija, paveikė Irano priešlėktuvinė ugnis.

    Ataskaitoje įrašytas ir vienas prarastas A-10 „Thunderbolt II“, taip pat keli strateginiai paramos orlaiviai. Pabrėžiami KC-135 „Stratotanker“ nuostoliai: vienas sunaikintas ir šeši apgadinti, o dalis apgadinimų siejami su raketų ir dronų smūgiais bazei Prince Sultan Saudo Arabijoje.

    Kodėl šie skaičiai kelia klausimų?

    CRS suvestinė akcentuoja, kad ji atspindi minimalų viešai patvirtinamų nuostolių lygį. Kitaip tariant, jei kai kurie incidentai nebuvo paskelbti arba buvo įslaptinti, jie į skaičių gali nepatekti, todėl realūs nuostoliai gali būti didesni.

    Be to, tekste pažymima, kad atskiri epizodai į ataskaitą galėjo būti įtraukti nevienodu detalumo lygiu, priklausomai nuo to, ką patvirtino JAV Centrinė vadavietė ir ką išviešino žiniasklaida. Dėl to suvestinė vertinama kaip orientyras, o ne pilnas oficialus auditas.

    „Šią suvestinę reikia traktuoti kaip minimalų, viešai identifikuojamą JAV aviacijos nuostolių rodiklį“, – teigiama CRS apžvalgoje, apibendrinančioje viešai prieinamą informaciją.

    Analitikai tokiuose konfliktuose paprastai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas: vis didesnę bepilotes platformas tenkančią rizikos dalį ir augantį bazėms keliamą pavojų, kai raketos bei dronai naudojami smūgiams prieš logistiką ir paramos aviaciją. Tokie smūgiai gali turėti didelį poveikį net tada, kai fronto linija yra toli nuo pačių bazių.

  • Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzijos institucijos pradėjo tyrimą dėl galimo užsienio kišimosi į savivaldos rinkimus, kai valstybinė agentūra, kovojanti su skaitmenine dezinformacija, pranešė aptikusi požymių, kad rinkimų kampanijų metu buvo vykdyta koordinuota informacinė operacija.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez paskelbė, kad bus imtasi teisinių veiksmų, o tyrimo eiga derinama su atsakingomis tarnybomis. Kol kas viešai neatskleidžiama, kas galėjo užsakyti ar finansuoti šią veiklą.

    Ką nustatė Viginum?

    Agentūros Viginum atstovė Anne-Sophie Dhiver parlamente teigė, kad buvo aptikta „privati Izraelyje įsikūrusi bendrovė“, kuri, kaip įtariama, siūlo internetines destabilizavimo paslaugas ir galėjo nukreipti veiksmus prieš dalį kairiųjų kandidatų.

    Anot jos, taikiniais esą tapo politikai iš partijos France Unbowed, kuri savo darbotvarkėje ryškiai akcentuoja palestiniečių klausimą. Viginum taip pat nurodė, kad agentūrai nepavyko patikimai nustatyti operacijos užsakovo, o bandymai paveikti nuomonę reikšmingo atgarsio, vertinant pagal pasiekiamumą ir įsitraukimą, nepasiekė.

    Konkrečios pavardės ir reikalavimai

    Žiniasklaidoje minėta, kad tarp galimų taikinių galėjo būti ir France Unbowed atstovas François Piquemal, dalyvavęs Tulūzos mero rinkimų antrajame ture. Pats politikas viešai svarstė galimybę siekti, kad antrojo turo rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jei būtų įrodyta neteisėta išorinė įtaka.

    „Tai itin rimti faktai mūsų šalies suverenitetui“, – sakė François Piquemal.

    Parlamente jis taip pat kėlė klausimą, ar Prancūzijos valdžia turėtų reikalauti paaiškinimų iš Izraelio atstovo. Izraelio ambasada Paryžiuje, remiantis viešai skelbta informacija, į žurnalistų užklausas tuomet neatsakė.

    DI, netikros paskyros ir platesnis kontekstas

    Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tyrime vertinama „akivaizdžiai piktavališka“ kampanija, kurioje esą buvo skleidžiama melaginga informacija, pasitelkiant neautentiškas socialinių tinklų paskyras. Pasak jo, dalis turinio buvo sustiprinta naudojant dirbtinis intelektas, o tai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai automatizuotos priemonės leidžia greitai kurti ir platinti klaidinančias žinutes.

    Ši istorija išryškina augantį Europos valstybių jautrumą rinkimų saugumui: dėmesys krypsta ne tik į tradicinę propagandą, bet ir į naujos kartos informacines operacijas, kuriose derinami netikri profiliai, koordinuotas sklaidos tinklas ir DI įrankiais generuojamas turinys.

    Prancūzijos institucijos žada vėliau paskelbti išsamesnę ataskaitą apie nustatytus veikimo modelius ir požymius, leidžiančius sieti operaciją su konkrečia struktūra. Kol kas svarbiausia tyrimo kryptis išlieka užsakovo identifikavimas ir teisinis įvertinimas, ar buvo pažeisti rinkimų bei nacionalinio saugumo reikalavimai.

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.