CP v2

Tag: Jaunimo užimtumas

  • Vilnius ieško NVŠ programų vertinimo ekspertų: kas gali kandidatuoti ir koks atlygis siūlomas

    Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų paraiškų vertinimo ekspertų grupę ir kviečia teikti kandidatūras. Savivaldybė pabrėžia siekį stiprinti kokybišką neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą, todėl ieškoma įvairių sričių profesionalų, galinčių objektyviai įvertinti programas.

    Ekspertų darbas apmokamas viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka, o už vienos NVŠ programos vertinimą numatytas 15 eurų atlygis. Galutinis atsiskaitymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų įvykti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Kas gali tapti ekspertu?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę nei 2 metų profesinės, mokslinės ar ekspertinio vertinimo patirties. Patirtis gali būti sukaupta keliose srityse, susijusiose su neformaliuoju švietimu, darbu su jaunimu, pilietiniu ugdymu, kūrybiškumo ir visuomeniškumo skatinimu.

    Taip pat reikalaujama būti susipažinus su NVŠ koncepcija ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Prieš pradedant darbą pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas, kuris aktualus vertinant paraiškose pateikiamą informaciją ir užtikrinant interesų apsaugą.

    Kam dalyvauti negalima?

    Ekspertais negali būti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai, taip pat Jaunimo reikalų tarybos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai. Tarp apribojimų minimi ir Savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriui pavaldžių įstaigų bei jaunimo organizacijas administruojančių įstaigų nariai.

    Šie ribojimai taikomi siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad NVŠ programų vertinimas būtų nepriklausomas. Savivaldybė praktikoje remiasi skaidrumo principais, kurie svarbūs tiek viešajame sektoriuje, tiek skirstant lėšas neformaliajam ugdymui.

    Numatomi vertinimo terminai

    NVŠ programų vertinimas planuojamas dviem etapais. Pirmasis etapas numatomas nuo 2026 metų birželio 10 dienos iki liepos 15 dienos, antrasis nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 15 dienos, nurodant, kad terminai yra preliminarūs.

    Norintys dalyvauti kviečiami pateikti patvirtinimą dėl dalyvavimo iki 2026 metų birželio 10 dienos imtinai. Savivaldybė informuos tik atrinktus kandidatus, todėl kandidatams rekomenduojama aiškiai pagrįsti savo patirtį ir kompetencijas NVŠ srityje.

    Patvirtinimą dėl dalyvavimo galima siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vyresniajai specialistei Evelinai Petrovskajai, laiško temoje nurodant, kad kreipiamasi dėl neformalaus vaikų švietimo ekspertų darbo grupės.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros darbas: kas gali dalyvauti ir kaip darbdaviams gauti kompensaciją

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Programa vykdoma jau septintus metus ir orientuota į vasaros mėnesius, kai darbdaviams aktualu papildomos darbo jėgos poreikis, o jaunuoliams – galimybė legaliai užsidirbti.

    Programoje gali dalyvauti 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Švenčionių rajono savivaldybėje. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik užimtumo priemonė, bet ir praktinis žingsnis padedant jaunuoliams lengviau įsilieti į darbo rinką.

    Kas gali būti darbdaviu?

    Į programą kviečiami darbdaviai, veikiantys Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Dalyvauti gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos, įskaitant ūkininkus.

    Numatyta galimybė dalyvauti ir fiziniams asmenims, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, verčiasi individualia veikla ir savo veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip siekiama, kad vasaros darbų pasiūla apimtų ir smulkųjį verslą.

    Kokia kompensacija numatyta?

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jaunuolį numatoma kompensacija: kai jaunas žmogus dirba visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei dirbama ne visu darbo krūviu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ar valandas.

    Maksimali kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui yra 2 mėnesiai, dirbant pilnu darbo krūviu. Kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kaip vyksta registracija ir kokie terminai?

    Jaunuolis, suderinęs įsidarbinimą su pasirinktu darbdaviu, internetu pildo programos registracijos formą jaunuoliams ir pateikia darbdaviui reikalingus duomenis. Darbdavys savivaldybės administracijai pateikia programos registracijos formą elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikiamas jaunuolio ar jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jeigu įdarbinamasis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Programos veiklos finansuojamos iš Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybė nurodo, kad planuojama skirti 60 000 eurų savivaldybės lėšų ir 14 000 eurų valstybės lėšų, įgyvendinant projektą Darbas vasarą?-puiki galimybė?! 2026.

    Dėl dalyvavimo programoje darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos konsultuoja Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Tauragės savivaldybė kompensuos darbdaviams algas už vasarą įdarbintus moksleivius: ką svarbu žinoti

    Tauragės rajono savivaldybė primena darbdaviams apie galimybę susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų vasaros metu įdarbinant moksleivius ir studentus. Priemonė skirta skatinti jaunimo užimtumą, padėti įgyti pirmosios darbo patirties ir mažinti sezoninį nedarbą.

    Kompensacija taikoma, jei vasarą buvo įdarbinti 14–23 metų jaunuoliai. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojama iki 50 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl reali grąžinama suma priklauso nuo įdarbinimo trukmės, darbo krūvio ir kitų sutarties sąlygų.

    Kas gali pretenduoti į kompensaciją?

    Į kompensaciją gali pretenduoti darbdaviai, kurie vasaros laikotarpiu teisėtai įdarbino moksleivius ar studentus ir už juos mokėjo darbo užmokestį bei privalomas įmokas. Praktikoje tokios priemonės dažniausiai orientuotos į tai, kad jaunuoliai dirbtų pagal darbo sutartį, o darbdavys turėtų visus įdarbinimą ir atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus.

    Darbdaviams verta iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi, nes kompensacijų administravime dažniausiai vertinami aiškūs kriterijai: įdarbinimo faktas, atlygio išmokėjimas, sutarties atitikimas teisės aktams ir prašymo pateikimas laiku. Jei kyla klausimų dėl tinkamumo, saugiausia pasikonsultuoti su savivaldybės atsakingu specialistu.

    Kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymus dėl kompensacijos skyrimo kartu su reikalingais dokumentais savivaldybė kviečia pateikti rugsėjo 1–15 dienomis. Dokumentai priimami elektroniniu paštu, todėl darbdaviams svarbu pasirūpinti, kad visi priedai būtų pateikti vienu laišku ir būtų lengvai patikrinami.

    Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymų teikimo terminas yra trumpas, todėl rekomenduojama dokumentus susiruošti iš anksto. Tai ypač актуalu įmonėms, kurios vasaros sezono metu įdarbino daugiau jaunuolių ar turėjo kelių mėnesių darbo laikotarpius.

    Kodėl ši priemonė svarbi vasarą?

    Vasaros įdarbinimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į darbo rinką, nes suteikia jaunuoliams praktinių įgūdžių, supratimą apie atsakomybę ir finansinį raštingumą. Darbdaviams tai galimybė lanksčiau planuoti sezono darbų apimtis, o kompensacija mažina dalį finansinės rizikos, susijusios su pradedančių darbuotojų apmokymu.

    Dėl konkrečių programos sąlygų, reikalingų dokumentų ir konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį asmenį Aušrą Stankienę. Darbdaviams patariama kreiptis iškart, jei kyla neaiškumų dėl reikalavimų ar pateikiamų priedų.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: biudžeto ataskaitos, vandentvarka ir mokesčių lengvatos

    Gegužės 26 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 24 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 36 klausimai ir 2 informaciniai pranešimai, apėmę nuo skaidrumo iki infrastruktūros ir socialinių paslaugų.

    Pirmojoje posėdžio dalyje pristatytos savivaldybės Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos 2025 metų veiklos ataskaitos. Taip pat patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos 2025 metų ataskaitų rinkiniai, kurie paprastai tampa pagrindu planuojant kitų metų veiklos prioritetus.

    Taryba patvirtino ir eilės biudžetinių įstaigų 2025 metų ataskaitas, tarp jų – kultūros centrų, muziejaus, švietimo, sporto, pagalbos tarnybos bei turizmo informacijos centro. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai susiję ne tik su finansine drausme, bet ir su paslaugų tinklo peržiūra, kai vertinamas įstaigų efektyvumas bei poreikiai.

    Vienas svarbesnių strateginių sprendimų – pritarimas savivaldybės dalyvavimui Rytų Lietuvos įgūdžių pakto partnerystėje. Tikimasi, kad įsitraukimas į partnerystę padės geriau stebėti regiono darbo rinkos tendencijas, stiprinti darbdavių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą bei rengti bendrus projektus finansavimui pritraukti.

    Socialinės politikos srityje pritarta, kad savivaldybės administracija partnerio teisėmis dalyvautų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte. Numatoma, kad kompleksines paslaugas bendruomenėje gautų ne mažiau kaip 22 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, ir jų šeimos, o parama būtų pritaikyta individualiems poreikiams.

    Komunalinių paslaugų ir infrastruktūros klausimuose suderintas bendrovės „Gren Švenčionys“ 2026 metų investicinis planas. Tai svarbu gyventojams, nes tokie planai paprastai susiję su šilumos ūkio atnaujinimu, tinklų patikimumu ir ilgalaikėmis sąnaudomis.

    Taryba pritarė projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Švenčionių rajone“ įgyvendinimui, siekiant finansavimo pagal regionines priemones. Projektu numatoma plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus keliose gyvenvietėse, taip pat statyti ar rekonstruoti nuotekų valymo bei vandens gerinimo įrenginius, kad paslaugos būtų prieinamesnės ir kokybiškesnės.

    Švietimo srityje pritarta perimti Nacionalinės švietimo agentūros patikėjimo teise valdytą ilgalaikį turtą – kompiuterius su įkrovimo spintomis – ir perduoti jį savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms. Be to, nustatytas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams, taip pat priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius, kas tiesiogiai susiję su mokyklų tinklo planavimu ir finansavimu.

    Taryba atnaujino studijų programų sąrašą, kurias pasirinkę studentai galėtų pretenduoti į tikslinę stipendiją arba studijų kainos kompensavimą, papildydama jį medicinos krypties studijomis – ergoterapija ir kineziterapija. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su savivaldybės poreikiu pritraukti trūkstamus specialistus ir ilgainiui stiprinti vietos paslaugų prieinamumą.

    Pakeistas ir Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos aprašas, sudarant galimybę dalyvauti Švenčionių profesinio rengimo centro mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tai išplečia dalyvių ratą ir gali didinti jaunimo įsidarbinimo patirtį dar mokyklos metais.

    Mokesčių ir lengvatų klausimu pritarta nekeisti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo 2026 metams. Taip pat nustatyti neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai ir žemės mokesčio lengvatos 2026 metais, numatant, kad lengvata būtų taikoma tik šeimoms be darbingų asmenų, o apleistiems sklypams ji negaliotų.

    Be to, nuspręsta 2026 metais sumažinti žemės mokestį 30 proc. savivaldybėje registruotiems juridiniams asmenims ir savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims už žemės ūkio paskirties žemę. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip priemonė mažinti ūkinės veiklos kaštus ir skatinti žemės naudojimą.

    Komunalinių paslaugų kainų temoje pritarta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų subsidijavimui vartotojams ir abonentams, numatant 1,0 euro dydžio subsidiją. Sprendime įtvirtinta, kad ši nuostata taikoma nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki įsigalios ketvirtiems bazinių kainų galiojimo metams taikomos kainos.

    Taip pat nustatytas „Gren Švenčionys“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis 2026–2031 metams. Numatyta, kad be nuotolinės nuskaitymo sistemos mokestis sieks 0,88 euro per mėnesį, o su nuotoline sistema – 1,19 euro per mėnesį, nurodant, jog mokestis diferencijuojamas pagal rodmenų nuskaitymo būdą.

    Posėdyje priimti ir kiti sprendimai dėl savivaldybės turto bei žemės klausimų, įskaitant turto perdavimą patikėjimo teise, būsto pardavimą, statinių perleidimą ir pirmumo teisės įsigijimo procedūras. Kitas tarybos posėdis numatytas 2026 metų birželio 25 dieną.

  • Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose aptarti jaunimo politikos klausimai, susiję su paslaugų prieinamumu, jaunų žmonių įsitraukimu ir savivaldos planuojamais sprendimais artimiausiu laikotarpiu. Diskusijoje akcentuota, kad mažesnėse savivaldybėse jaunimo poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti infrastruktūra ir finansavimo modeliai.

    Jaunimo politikos darbotvarkėje dažniausiai išryškėja keli prioritetai: neformalusis ugdymas, užimtumo galimybės po pamokų, psichikos sveikatos prevencija ir pagalba pereinant iš mokyklos į darbo rinką. Lietuvoje savivaldybės šias kryptis įgyvendina per jaunimo centrus, atvirus jaunimo centrus, mobilų darbą su jaunimu ir jaunimo darbuotojų tinklą.

    Susitikimuose tokiose savivaldybėse kaip Pagėgiai paprastai daug dėmesio skiriama ir jaunimo migracijos temai. Jauni žmonės dažnai renkasi studijas ar darbą didmiesčiuose, todėl vietos bendruomenei svarbu kurti patrauklias alternatyvas: praktikas, mentorystę, vietos verslų įsitraukimą ir aiškias grįžimo galimybes po studijų.

    Taip pat aptariama, kaip efektyviau įtraukti pačius jaunuolius į sprendimų priėmimą. Viena iš praktinių krypčių yra nuoseklus darbas su jaunimo atstovais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad idėjos virstų konkrečiais projektais, o ne vienkartiniais renginiais.

    Pažymėta ir tai, kad jaunimo politikos kokybę lemia ne tik renginių skaičius, bet ir paslaugų tęstinumas bei pasiekiamumas skirtingoms jaunimo grupėms. Savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip pasiekti kaimiškų vietovių jaunimą, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija apie galimybes pasiektų laiku.

  • Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringos savivaldybė kviečia vietos darbdavius registruotis ir prisidėti prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Ja skatinama, kad 14–18 metų jaunuoliai vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o verslas sulauktų papildomų rankų sezono metu.

    Programos esmė – sudaryti realias galimybes moksleiviams dirbti per vasaros atostogas, geriau pažinti darbo rinką ir sustiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai naudinga abiem pusėms: jaunimas mokosi darbo įgūdžių, o darbdaviai gali lengviau planuoti sezono krūvius ir ugdyti būsimus darbuotojus.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali 14–18 metų jaunuoliai, gyvenantys Neringos savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose. Programa taip pat atvira jaunuoliams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo ir registruotiems Neringos savivaldybėje.

    Programa įgyvendinama vasaros mėnesiais – birželį, liepą ir rugpjūtį, kai nevyksta ugdymo procesas. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai gali siūlyti sezoninius darbus, o jaunuoliai gali dirbti teisės aktuose numatyta tvarka ir apimtimi.

    Kompensacijos darbdaviams

    Darbdaviams, įdarbinusiems jaunuolius pagal programą, numatytos kompensacijos, kurios siejamos su minimalia mėnesine alga ir darbo krūviu. Įdarbinus jaunuolį visu etatu, gali būti kompensuojama iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio suma per mėnesį.

    Jei įdarbinamas jaunas neįgalus asmuo visu etatu, kompensacija gali siekti iki 75 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio. Tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Kaip registruotis ir iki kada

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, kviečiami registruotis elektroniniu paštu zydrune.janauskiene@neringa.lt. Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 686 55922.

    Registracija vyksta iki birželio 10 dienos. Savivaldybė ragina nedelsti, kad darbo vietos ir planuojamos kompensacijos galėtų būti suderintos dar prieš prasidedant aktyviausiam vasaros sezonui.

  • Birštonas kviečia darbdavius į jaunimo vasaros užimtumo programą: kompensacijos iki 800 eurų

    Birštono savivaldybė paskelbė kvietimą darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Ja siekiama padėti jauniems žmonėms vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką, o darbdaviams kompensuoti dalį patiriamų išlaidų.

    Programa skirta laikotarpiui, kai nevyksta ugdymo procesas, ir gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius birželio–rugpjūčio mėnesiais. Dalyvauti joje galės tik tie darbdaviai, kurie bus įtraukti į Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą programos dalyvių sąrašą.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Programoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota Birštono savivaldybėje ir kurie veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip pat gali dalyvauti fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą Birštono savivaldybėje.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų jaunuoliai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Birštono savivaldybėje arba mokosi Birštono gimnazijoje. Jei jaunuoliui mažiau nei 16 metų, privalomas vieno iš tėvų ar globėjų rašytinis sutikimas dirbti.

    Kokios kompensacijos numatytos darbdaviams?

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visa darbo laiko norma, gali būti kompensuojama iki 400 eurų per mėnesį. Maksimali kompensacija per visą programos laikotarpį už vieną jaunuolį gali siekti iki 800 eurų.

    Jeigu jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtas valandas. Taip pat nustatyta sąlyga, kad jaunuolis turi būti išdirbęs ne mažiau kaip 10 darbo dienų, o kompensuojamos gali būti tik birželio–rugpjūčio mėnesiais patirtos darbo išlaidos.

    Vienam darbdaviui kompensacija gali būti skiriama ne daugiau kaip už 2 įdarbintus jaunuolius. Darbdavys įsipareigoja sudaryti darbo sutartį pagal galiojančius teisės aktus, užtikrinti saugias ir teisės aktus atitinkančias darbo sąlygas bei laiku išmokėti darbo užmokestį ir sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius.

    Kada ir kaip teikti paraiškas?

    Dokumentai priimami nuo gegužės 29 dienos iki birželio 12 dienos. Paraišką darbdavys teikia Birštono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba pristato tiesiogiai savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatoriui.

    Kartu su paraiška pateikiamas jaunuolio sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, o jaunesniems nei 16 metų jaunuoliams papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas. Viena paraiška pildoma vienam jaunuoliui, todėl įdarbinant 2 jaunuolius būtina pateikti dvi atskiras paraiškas.

    Birštono savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensacijos neskiriamos, jei jaunuolis dirbo ugdymo proceso metu ir siekiama kompensuoti tas dienas, jei darbdavys ir jaunuolis yra artimi giminaičiai, jei darbdavys turi mokestinių įsiskolinimų, taip pat už viršvalandžius, atostoginius, nedarbingumą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis patirtos išlaidos nėra kompensuojamos.

    Programos dalyvių sąrašą planuojama tvirtinti birželio 15–19 dienomis, o darbdaviai apie galimybę dalyvauti programoje bus informuoti elektroniniu paštu po direktoriaus įsakymo pasirašymo. Dokumentus, susijusius su įdarbintu jaunuoliu, darbdaviai turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

  • Mažeikiuose baigiasi registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: vietų skaičius ribotas

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad iki gegužės 26 dienos vyksta registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Tai galimybė moksleiviams ir profesinių mokyklų mokiniams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties bei sustiprinti praktinius įgūdžius.

    Programa skirta jaunimui nuo 14 metų, kuris gyvenamąją vietą yra deklaravęs Mažeikių rajono savivaldybėje ir mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, o dalyviai kviečiami pagal registracijos datą ir laiką.

    Kas gali įdarbinti jaunuolius?

    Prisijungti prie programos kviečiami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, įvairios organizacijos bei individualią veiklą vykdantys asmenys. Esminė sąlyga, kad veikla vyktų Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat akcentuojama būtina sąlyga: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys turi būti susiradęs jaunuolį. Tai reiškia, kad registracija programoje nėra automatinis darbo vietos paskyrimas, o labiau finansinis ir organizacinis mechanizmas, padedantis suderinti poreikius.

    Kada vyks įdarbinimas?

    Įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Tokia trukmė leidžia jaunuoliams išbandyti realų darbo ritmą vasaros mėnesiais, o darbdaviams planuoti papildomas rankas sezono metu.

    Praktikoje tokios programos dažniausiai padeda jaunimui lengviau apsispręsti dėl profesinės krypties, išmokti darbo drausmės, komunikacijos ir atsakomybės. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie vietos jaunimo įdarbinimo ir kartu sumažinti darbo kaštus, kai dalis išlaidų kompensuojama.

    Kompensacijos dydžiai ir sąlygos

    Darbdaviui už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį už pilną darbo laiką. Jei dirbama trumpiau ar nepilnu etatu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija skiriama daugiausia už 3 jaunuolius, todėl įmonėms ir organizacijoms patariama įvertinti, kiek darbo vietų realiai gali pasiūlyti ir kokį mentorystės laiką galės skirti.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai priimami nuskenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu, o anketos pateikiamos el. paštu savivaldybės nurodytu adresu.

  • Kauno rajono moksleiviams – startas su Buzeliu ir NBA svečiais: vasara prasidės krepšiniu

    Kauno rajono savivaldybėje aptartos vaikų vasaros užimtumo ir sportinių veiklų galimybės: meras Valerijus Makūnas su komanda susitiko su prodiuseriu, vaikų krepšinio turnyro „Buzelis Cup“ rengėju Rolandu Skaisgyriu. Susitikime sutarta stiprinti bendradarbiavimą, kad vasara moksleiviams būtų aktyvi, turininga ir skatintų bendruomeniškumą.

    Kauno rajono moksleivių vasara startuos sportiškai: apie 300 mokinių birželio 5 dieną vyks į Vilniuje organizuojamą vaikų krepšinio šventę „Buzelis Cup“. Šis renginys taps simboline vasaros krepšinio stovyklų pradžia ir Kauno rajono iniciatyvos Vasara su oranžiniu kamuoliu startu.

    Iniciatyva Vasara su oranžiniu kamuoliu skirta 12–16 metų jaunuoliams ir orientuota į praktinį įsitraukimą: treniruotes, aktyvias veiklas ir susitikimus su krepšinio žmonėmis. Savivaldybės teigimu, tikslas – ne tik užimti vaikus per atostogas, bet ir suteikti jiems aiškią, įkvepiančią kryptį: nuo reguliaraus judėjimo iki sporto kultūros pažinimo.

    Renginyje numatytos diskusijos ir susitikimai su žinomais krepšininkais bei sporto atstovais, o programoje – pramogos, žaidimai, prizai ir interaktyvios veiklos. Tarp dalyvių minimi NBA kylanti žvaigždė Matas Buzelis, Jonas Mačiulis, Augustas Marčiulionis, Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai bei kiti sporto bendruomenės nariai.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad tokie renginiai svarbūs ne vien kaip šventė, bet ir kaip motyvacinė patirtis jauniems sportininkams: gyvas pokalbis su profesionalais dažnai tampa postūmiu siekti disciplinos, nuoseklumo ir ilgalaikių tikslų. Savivaldybė taip pat pabrėžia tęstinį dėmesį jaunimo užimtumui ir sporto infrastruktūros plėtrai.

  • Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbtas projektų atrankos konkursas, skirtas priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ veikloms įgyvendinti 2026–2028 metais. Konkurso tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą spręsti kasdienius gyvenamosios vietovės klausimus.

    Šiai iniciatyvai Ignalinos rajono savivaldybei numatyta 26 837 eurų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 13 000 eurų, o paraiškas reikia pateikti iki birželio 15 dienos 17 valandos.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei jos turi registruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Tai reiškia, kad finansavimas orientuotas į vietos iniciatyvas, kurias vykdo oficialiai veikiantys bendruomenių atstovai.

    Paraiškos priimamos elektroniniu paštu, pateikiant dokumentus viename PDF faile. Praktikoje tai leidžia savivaldybei greičiau administruoti konkursą, o pareiškėjams svarbu įsitikinti, kad visi priedai sukelti į vieną dokumentą ir yra įskaitomi.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansuojamos veiklos turi tenkinti viešuosius bendruomenės narių interesus ir realius vietos poreikius. Tarp prioritetų – pilietiškumo ir lyderystės ugdymas, savanoriškos veiklos organizavimas, viešojo dialogo stiprinimas bei bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžia skatinimas.

    Taip pat numatytos veiklos, kurios padeda sutelkti gyventojus ir kurti bendruomeniškumą per prasmingą vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrines ir švietėjiškas iniciatyvas, sporto ir sveikatinimo renginius. Akcentuojamas ir medijų bei informacinio raštingumo stiprinimas, svarbus mažinant dezinformacijos poveikį.

    Finansavimas gali būti skirtas viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių, vaikų žaidimų erdvių tvarkymui ir atnaujinimui. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti šio tipo veikloms galima skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos: vienišų senjorų ar asmenų su negalia lankymas, pagalbos grupės priklausomybių ar socialinių problemų turintiems žmonėms, veiklos, skirtos emocinei sveikatai bei psichologinei gerovei stiprinti. Atskirai įvardijama ir galimybė plėtoti socialinį verslą ar ruoštis viešųjų paslaugų teikimui, jei tai atitinka konkurso sąlygas.

    Tarp tinkamų veiklų įtrauktas ir civilinės saugos bei gynybos organizavimas bendruomenėje: mokymai gyventojams ir specialių priemonių įsigijimas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiranda vietos iniciatyvų finansavimo programose, nes didėja poreikis bendruomenėms turėti aiškius veikimo planus ir praktinius įgūdžius ekstremalių situacijų atvejais.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant projektą?

    Rengiant paraišką svarbu aiškiai aprašyti problemą, numatomas veiklas, rezultatus ir bendruomenei kuriamą naudą. Konkurso kontekste vertinamos ne tik idėjos, bet ir pareiškėjo gebėjimas jas įgyvendinti, todėl pravartu pagrįsti, kaip bus telkiami savanoriai, partneriai ir kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Dėl detalesnės informacijos nurodoma kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Rasą Juodagalvienę. Savivaldybė taip pat yra pateikusi konkurso aprašą ir paraiškos formą, kurių laikymasis paprastai lemia, ar paraiška bus pripažinta tinkama administraciniam vertinimui.