CP v2

Tag: JAV kariuomenė

  • JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV kariuomenė Ramiojo vandenyno regione išbandė naują stratosferos platformą, sujungiančią mikrobalioną ir autonominį saulės energija varomą orlaivį. Bandymo tikslas buvo įvertinti, ar 18–20 kilometrų aukštyje galima stabiliai iškelti ryšio ir stebėjimo jutiklius, kurie veiktų ilgai ir patikimai.

    Demonstracijoje panaudotas „Icarus“ sukurtas autonominis lėktuvas „Apollo R“, pritaikytas itin ilgiems skrydžiams dideliame aukštyje. Tokiame aukštyje orlaivis gali dirbti virš didžiosios dalies orų reiškinių, o energiją gauti iš saulės bei kaupti baterijose, taip mažindamas priklausomybę nuo degalų ir bazavimo infrastruktūros.

    Antrasis sistemos elementas buvo „Urban Sky“ mikrobalionas, skirtas greitam pakilimui į stratosferą ir naudingosios apkrovos iškėlimui per kelias minutes. Sujungus šiuos komponentus gaunama mobili platforma, kurią galima parengti ir paleisti beveik iš bet kurios vietos, priklausomai nuo užduoties ir meteorologinių sąlygų.

    Kodėl stratosfera vėl tampa svarbi?

    Indo–Ramiojo vandenyno teatras apima milžiniškas vandenyno ir salų erdves, todėl nuolatinis ryšys ir stebėjimas čia yra viena sudėtingiausių užduočių. Vien palydovai ne visada užtikrina pastovų buvimą virš konkretaus taško, o orlaiviams ir dronams reikalinga logistika, degalai, priežiūra ir saugios bazės.

    Stratosferos sprendimai užpildo tarpą tarp palydovų ir tradicinių oro platformų: jie yra gerokai arčiau Žemės nei žemoje orbitoje esantys palydovai, todėl gali pasiūlyti mažesnę ryšio delsą ir lankstesnį jutiklių išdėstymą. Kartu toks aukštis apsunkina daugumą įprastų grėsmių, nors visiškai neeliminuoja elektroninės kovos ir aptikimo rizikų.

    Ryšys ir duomenys realiu laiku

    Bandymas siejamas su CJADC2 koncepcija, kuri orientuota į skirtingų domenų duomenų sujungimą į vieną tinklą ir jų perdavimą pajėgoms realiu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad informacija iš jutiklių, ryšio retransliatorių ir kitų sistemų turi pasiekti sprendimų priėmėjus ir vienetus nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

    Šiuolaikiniuose konfliktuose ryšio trikdymas, palydovinės infrastruktūros pažeidžiamumas ir elektroninė kova tapo kasdienybe, todėl ieškoma išskaidytų, greitai dislokuojamų alternatyvų. Mobilios stratosferos platformos gali veikti kaip palydovų papildymas arba atsarginė grandis, ypač kai reikia greitai atkurti ryšį ar laikinai sustiprinti stebėjimą konkrečioje zonoje.

    Tokio tipo sprendimų plėtra rodo kryptį į hibridines sistemas, kuriose DI padeda autonomiškai planuoti maršrutus, optimizuoti energijos naudojimą ir valdyti naudingąją apkrovą. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo reikia kasdieniam darbui, tuo lengviau tokias platformas išlaikyti ilgą laiką ir greitai perkelti ten, kur situacija pasikeičia.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje: Kongrese palankios nuotaikos, rengiami svarbūs gynybos biudžeto įrašai

    Lenkijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Pawełas Kowalas po trijų dienų vizito Vašingtone sako matantis palankų foną JAV Kongrese dėl nuolatinės JAV karių bazės Lenkijoje. Pasak jo, idėja įgauna papildomą pagreitį, nes rengiamame JAV gynybos biudžete numatytos nuostatos, susijusios su ilgalaikiu pajėgų dislokavimu Europoje.

    Politikas teigė, kad apie JAV karinių pajėgų buvimą Lenkijoje kalbėjosi tiek su respublikonų, tiek su demokratų senatoriais ir Atstovų Rūmų nariais. Jo vertinimu, Vašingtone juntama mažiau abejonių dėl rotacinės schemos ribotumo ir daugiau erdvės diskusijai, kaip pereiti prie stabilesnio modelio.

    Gynybos biudžetas gali tapti lūžiu

    Kowalas atkreipė dėmesį į Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (NDAA), kuris JAV yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis gynybos politikos kryptis ir finansavimo prioritetus. Jo dabartinėse nuostatose numatyta, kad JAV pajėgų Europoje vadas turėtų pateikti ataskaitą apie galimybes ilgalaikiau dislokuoti JAV karius Europoje.

    Tokio pobūdžio ataskaitos dažnai tampa pagrindu tolesniems sprendimams dėl infrastruktūros, logistikos ir pajėgų struktūros, todėl Varšuva tikisi, kad tai sustiprins jos argumentus. Lenkija ne kartą pabrėžė, jog nuolatinis dislokavimas būtų efektyvesnis nei periodiškos rotacijos, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    „Kongrese turime daug draugų, bet parlamentinis darbas reikalauja kantrybės: čia reikia ateiti ir tą patį pakartoti 10 ar 20 kartų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Varšuva rengiasi teikti oficialų prašymą

    Pasak Kowalo, Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu ketina pateikti formalų prašymą dėl nuolatinės JAV bazės. Jis palankiai įvertino ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo viešus signalus, kad šis klausimas taps oficialios darbotvarkės dalimi.

    Kowalas taip pat pabrėžė, kad Lenkija Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip teigiamo ekonominio vystymosi pavyzdys, o tai, jo teigimu, padeda kuriant politinį pasitikėjimą. Tarp dažniausiai minimų argumentų – gynybos finansavimas ir pasirengimas prisidėti prie NATO atgrasymo priemonių rytiniame flange.

    NATO ir Rusijos akto klausimas grįžta į diskusijas

    Klausiamas, ar 1997 metais pasirašytas NATO ir Rusijos steigiamasis aktas tebėra kliūtis didesniam nuolatiniam JAV pajėgų buvimui Lenkijoje, Kowalas teigė, kad šis dokumentas yra politinio, o ne tarptautinės teisės pobūdžio. Jo vertinimu, Rusijos veiksmai pastaraisiais metais suteikia papildomų argumentų stiprinti NATO ir JAV laikyseną regione.

    Jis taip pat patvirtino, kad Vašingtone ekspertų diskusijose vėl pasirodo tema apie galimą didesnį Lenkijos vaidmenį NATO branduolinio atgrasymo architektūroje, tačiau detalių apie konkrečias derybas neatskleidė.

    „Šiandien Lenkijos interesas nėra aštrinti santykius su Ukraina, o net ir krizių metu ieškoti sprendimų, kurie leistų iš jų išeiti“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Vizito metu buvo paliesti ir istorinės atminties klausimai, tarp jų – diskusijos dėl Ukrainoje priimtų simbolinių sprendimų, susijusių su UPA. Kowalas teigė esantis tokios krypties sprendimų kritikas, tačiau kartu pabrėžė, kad Lenkijai svarbu išlaikyti darbingus santykius su Ukraina, ieškant sprendimų per dialogą.

    Lenkijos pareigūnų siunčiama žinia Vašingtone – siekis užtikrinti aiškesnę, labiau nuspėjamą JAV karinio buvimo struktūrą, kuri sustiprintų atgrasymą ir sumažintų neapibrėžtumą dėl rotacinių pajėgų ateities. Ar tai virs konkrečiu sprendimu, priklausys nuo politinių susitarimų JAV ir platesnės NATO planavimo logikos.

  • DNR laboratorija kareivio kuprinėje: JAV nauja sistema patogenus aptinka per 30 min.

    DNR laboratorija kareivio kuprinėje: JAV nauja sistema patogenus aptinka per 30 min.

    JAV kariuomenė į operacines sąlygas perkelia tai, kas dar neseniai buvo prieinama tik pažangiose laboratorijose: mobilų DNR ir RNR sekoskaitos sprendimą, galintį veikti lauke. Sistema sukurta taip, kad patogenų identifikavimas būtų įmanomas net dykumoje ar arktinėse stovyklose.

    U.S. Naval Research Laboratory kartu su Defense Threat Reduction Agency ir kariuomenės bei karinio jūrų laivyno tyrėjais sukūrė FFBS, lietuviškai dažnai apibūdinamą kaip toli į priekį perkeliamą biologinę sekoskaitą. Skelbiama, kad sprendimas gali pateikti rezultatą per mažiau nei 30 minučių, kai anksčiau mėginius tekdavo gabenti į laboratorijas ir laukti gerokai ilgiau.

    Ši technologija gimė iš programos F-FAST, kurios tikslas buvo sutraukti genetinės analizės grandinę iki formato, tinkamo naudoti nedidelėse komandomis dirbančiam personalui. Esminis skirtumas nuo daugumos greitųjų diagnostikos testų tas, kad sekoskaita neapsiriboja vien tik konkretaus taikinio paieška, o nuskaito genetinę informaciją plačiau ir leidžia tikslinti identifikaciją.

    „Tai galimybė patvirtinti rezultatus, aptikti nežinomas grėsmes ir pateikti duomenis ten, kur vyksta veiksmas“, – sakė U.S. Naval Research Laboratory tyrėjas dr. Peteris Maticas.

    Kariškiai pabrėžia, kad tokia metodika svarbi ne vien infekcijų diagnostikai, bet ir biologinių grėsmių žvalgybai, kai reikia atskirti natūralų protrūkį nuo galimai modifikuotų ar neįprastai plintančių sukėlėjų. Sekoskaitos duomenys taip pat gali padėti greičiau pasirinkti izoliavimo, profilaktikos ar gydymo taktikas, ypač kai situacija keičiasi valandomis.

    Sistema buvo išbandyta realiose pratybose, įskaitant „Desert Ice“, „Arctic Edge“ ir „RIMPAC“, kad būtų įvertintas veikimas esant ekstremalioms temperatūroms, dulkėtumui ir ribotai infrastruktūrai. Tokie bandymai leidžia patikrinti ne tik patį įrenginį, bet ir visą procesą nuo mėginio paėmimo iki rezultatų pateikimo vietoje.

    Pasak Lt. Cmdr. Chaselynn Watters, tai vienas reikšmingiausių žingsnių biologinių grėsmių aptikime lauko sąlygomis, nes sprendimai gali būti priimami nelaukiant laboratorijų atsakymų. FFBS jau perduotas operaciniam naudojimui, o lygiagrečiai rengiami lauko medikai ir greitojo reagavimo padaliniai.

  • JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV karinio jūrų laivyno Naval Research Laboratory pademonstravo lazerinę platformą, galinčią atlikti dvi užduotis tuo pačiu įrenginiu: belaidžiu būdu perduoti energiją ir prireikus veikti kaip priešlėktuvinė gynybos priemonė prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu siekiant sumažinti kariuomenės priklausomybę nuo sudėtingos energijos logistikos, kai lauko sąlygomis tenka gabenti degalus generatoriams ir palaikyti didelius atsargų srautus.

    Kaip veikė demonstracija?

    Per bandymus tyrėjai pirmiausia lazerio spinduliu perdavė energiją į nuotoliniu būdu esančius imtuvus poligono teritorijoje, o vėliau tą pačią sistemą greitai perjungė į gynybinį režimą. Kitaip tariant, platforma galėjo maitinti įrangą, o po akimirkos reaguoti į ore pasirodžiusį taikinį.

    Projektas vystomas kartu su JAV gynybos institucijomis ir pramonės partneriais, įskaitant „Boeing“, taip pat su skirtingomis JAV ginkluotųjų pajėgų grandimis, kad technologija būtų pritaikoma įvairiems scenarijams.

    Kodėl kariuomenei tai svarbu?

    Pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų tiekimo ir sumažinti logistines rizikas. Karo istorija rodo, kad aprūpinimo grandinės, ypač degalų konvojai, yra vienas pažeidžiamiausių taikinių, todėl energijos tiekimo alternatyvos gali didinti dalinių mobilumą ir išgyvenamumą.

    Lazerinis energijos perdavimas teoriškai leistų sumažinti poreikį vežtis dalį generatorių, kabelių ir atsarginių baterijų, o energiją tiekti ten, kur jos reikia, per trumpesnį laiką. Vis dėlto tokios sistemos turi veikti patikimai, nes kovinėse sąlygose energijos tiekimas yra kritinis.

    Didžiausi iššūkiai: oras ir patikimumas

    Skirtingai nei ankstesniuose bandymuose laboratorijose, šį kartą sistema buvo tikrinama lauko sąlygomis, įskaitant stiprų vėją ir intensyvų snygį. Tyrėjai rinko duomenis ir esant prastam matomumui, nes atmosferos sąlygos gali silpninti spindulio stabilumą ir efektyvumą.

    „Tik bandydami realiomis sąlygomis suprasime tikruosius technologijos apribojimus ir tai, kas būtina, kad ji veiktų lauke“, – sakė NRL fizikas Justinas Lorentzenas.

    Demonstracijoje taip pat akcentuota galimybė greitai šalinti gedimus vietoje. Bandymų metu buvo sutvarkytas vienas svarbus komponentas ir sistema per palyginti trumpą laiką grįžo į darbą, o tai gali būti lemiama, kai kiekviena minutė svarbi.

    Artimiausiuose etapuose platformą planuojama toliau demonstruoti JAV jūrų pėstininkams, sausumos pajėgoms ir kariniam jūrų laivynui, kad būtų surinkta grįžtamoji informacija ir tikslinami techniniai sprendimai prieš galimą platesnį diegimą.

  • JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros modernizavimo projektų Guame – Ramiojo vandenyno regione strategiškai svarbioje saloje. Atnaujinimai skirti padidinti karinės bazės patikimumą, saugumą ir atsparumą ekstremaliems orams bei galimiems trikdžiams.

    Guamas – JAV teritorija Mikronezijoje, laikoma vienu svarbiausių logistikos ir operacijų taškų Ramiajame vandenyne. Čia veikia Apra uostas, aptarnaujantis didelius laivus, taip pat infrastruktūra povandeniniams laivams ir aerodromai, pritaikyti sunkiesiems orlaiviams.

    Didžiausia projekto dalis – elektros tiekimo sistemos pertvarka, apimanti svarbius objektus, tarp jų Naval Base Guam, Polaris Point ir Naval Magazine Guam. Pagrindinis tikslas – sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra išliktų veikianti net esant stichijoms ar kitoms krizėms.

    Darbus laimėjo „Tutor Perini“, o sutarties vertė siekia apie 600 mln. eurų. Projektas numato antžeminių elektros linijų pakeitimą požemine sistema, kabelius klojant specialiuose betoniniuose kanaluose, taip pat keturių pastočių modernizavimą ir valdymo bei ryšio sprendimų atnaujinimą.

    Požeminiai tinklai Guame laikomi kritiškai svarbiais dėl dažnų taifūnų ir su klimato kaita siejamų ekstremalių reiškinių, kurie gali pažeisti antžeminę infrastruktūrą. Kartu tai atitinka platesnę tendenciją – karinių objektų atsparumo didinimą, kai energetika, ryšiai ir valdymas traktuojami kaip vienas svarbiausių saugumo elementų.

    Pagal paskelbtą grafiką pirmiausia numatyta projektavimo fazė, kuri planuojama iki 2026 metų rugpjūčio, o statybų startas – 2027 metų balandį. Užbaigti modernizavimą planuojama 2031 metų birželį, tai rodo darbų mastą ir techninį sudėtingumą.

    Projektą ketinama įgyvendinti kartu su vietos partnere „Black Construction“, kuri Guame dirba ne vienerius metus. Toks modelis leidžia derinti didelės tarptautinės rangovės pajėgumus su vietos patirtimi, reikalinga logistikai, leidimams ir darbams salos sąlygomis.

  • Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Žinios apie JAV ginkluotųjų pajėgų prarastą smogiamąjį sraigtasparnį AH-64 Apache Hormūzo sąsiaurio regione įplieskė diskusijas, kaip keičiasi šiuolaikinis karas. Incidentas išskirtinis ne tik dėl paties praradimo, bet ir dėl to, kaip buvo gelbėjama įgula.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad du įgulos nariai buvo saugiai išgelbėti, o paieškai ir evakuacijai pasitelktas jūrinis bepilotis aparatas. Tai sustiprino signalą, jog bepilotės sistemos vis dažniau tampa ne papildoma priemone, o realia taktine grandimi nuo žvalgybos iki gelbėjimo.

    Kas iš tiesų numušė sraigtasparnį?

    Skirtingi pranešimai pateikia nevienodą įvykio vaizdą: minėtas ir Irano ugnies poveikis, ir galimas smūgis dronu. Tačiau galutinės ir viešai patvirtintos incidento priežasties nėra, o tokiose situacijose vertinimai dažnai keičiasi, atsirandant daugiau tyrimo duomenų.

    Gynybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje kovoje ypač sudėtinga greitai ir tiksliai identifikuoti grėsmės šaltinį. Dronai, sparnuotosios ir priešlėktuvinės raketos, taip pat klaidinimo priemonės sukuria informacinį triukšmą, kuriame klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Ką tai sako apie sraigtasparnių ateitį?

    Apache praradimas tapo patogia iliustracija senai žinomai taisyklei: veikiant arti priešo, net ir moderni platforma išlieka pažeidžiama, jei priešas turi bent minimalių oro gynybos ar bepiločių pajėgumų. Tai matyta ir kituose konfliktuose, kai palyginti pigesnės priemonės sukuria riziką brangiems, sudėtingiems ginklams.

    Vis dėlto iš vieno epizodo daryti išvadą apie sraigtasparnių eros pabaigą būtų per drąsu. Daugelyje scenarijų jie išlieka nepakeičiami dėl ugnies galios, reakcijos greičio, manevringumo ir gebėjimo dirbti kartu su sausumos daliniais, tačiau jiems būtinos naujos apsaugos priemonės ir taktikos.

    Ryškėjanti kryptis yra kitokia: ne atsisakymas, o prisitaikymas. Tai reiškia tankesnę oro gynybą nuo mažų taikinių, aktyvesnį elektroninės kovos naudojimą, didesnę sąveiką su žvalgybiniais dronais ir atsargesnį veikimą zonose, kur priešas gali turėti pigių, bet masinių atakos priemonių.

    Gelbėjimas dronu ir nauja realybė

    Ne mažiau svarbi istorijos dalis yra įgulos gelbėjimas, kuriame, kaip skelbta, dalyvavo jūrinis bepilotis aparatas. Praktikoje tai rodo, kad bepilotės platformos gali būti pritaikomos ne tik smūgiams, bet ir ryšiui, paieškai, situacijos stebėjimui bei žmonių paėmimui iš pavojingų vietų.

    Tokie sprendimai tampa ypač patrauklūs, nes leidžia mažinti riziką gelbėtojams ir greičiau pasiekti vietą, kai situacija ore ar jūroje neaiški. Kartu tai primena, kad bepilotės sistemos dažniausiai veikia kaip platesnės operacijos dalis, o ne kaip savarankiškas visų problemų sprendimas.

    Hormūzo sąsiaurio incidentas išryškino pagrindinę tendenciją: pigios ir lengvai išplečiamos technologijos daro spaudimą brangiems ginklams, o kariuomenėms tenka kurti tokias pat masines ir ekonomiškai racionalias atsaką užtikrinančias priemones. Tai labiau primena prisitaikymo varžybas, o ne vienos ginkluotės rūšies pabaigą.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • JAV apsisuko dėl karių Lenkijoje: Danielis Friedas sako, kad klaida taisoma, bet aiškumo mažai

    JAV administracija atsitraukė nuo sprendimo, kuris buvo sukėlęs sumaištį dėl amerikiečių karių buvimo Lenkijoje. Vis dėlto buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas teigia, kad pagrindinė problema neišnyko: Vašingtono ilgalaikiai ketinimai Europoje lieka sunkiai nuspėjami.

    Diskusijas įkaitino prieštaringi signalai dėl karių rotacijos. Iš pradžių buvo pranešta apie planų stabdymą, susijusį su maždaug 4 000 karių rotacija, o netrukus paskelbta apie papildomų maždaug 5 000 JAV karių siuntimą, kas viešojoje erdvėje sukūrė chaoso įspūdį ir klausimų dėl sprendimų nuoseklumo.

    Klaida pripažinta, bet klausimų liko

    Pasak Danielio Friedo, sprendimas stabdyti rotaciją buvo plačiai vertinamas kaip nepagrįstas ir sunkiai apginamas, todėl jo atsisakyta gana greitai. Tačiau, jo vertinimu, vienkartinis apsisukimas dar nereiškia, kad JAV politika dėl karinės laikysenos Europoje tapo aiškesnė.

    „Problema ne vienas sprendimas, o tai, kad sąjungininkams sunku suprasti, kokia yra strateginė kryptis ir ko tikėtis toliau“, – sakė Danielis Friedas.

    Varšuvos reakcija sustiprino patikimumą

    Buvęs ambasadorius akcentuoja, kad Lenkijos politinė sistema, nepaisant vidaus ginčų, saugumo klausimais šį kartą demonstravo koordinuotą veikimą. Jo vertinimu, tai sustiprino Varšuvos, kaip patikimos partnerės, poziciją Vašingtono akyse.

    Friedas taip pat išskyrė, kad viešojoje komunikacijoje Lenkijos pusė stengėsi laikytis vienos linijos, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas ir spaudimas dvišaliams santykiams. Toks nuoseklumas, anot jo, tampa svarbus tada, kai JAV sprendimai iš šalies atrodo besikeičiantys per greitai.

    Diskusija dėl NATO ateities

    Šis epizodas įsilieja į platesnę diskusiją apie NATO vaidmens kaitą ir didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Danielis Friedas pripažįsta, kad didesnis europiečių indėlis yra logiškas tikslas, tačiau įspėja, jog chaotiški signalai dėl JAV pajėgų Europoje gali mažinti atgrasymo patikimumą.

    Tuo pat metu JAV Kongrese periodiškai atsinaujina debatai, kaip riboti galimybę staigiai mažinti JAV karių skaičių Europoje. Friedo teigimu, tokios vidaus politinės kovos ir komunikacinė sumaištis gali nukreipti dėmesį nuo esminio regiono saugumo iššūkio, kurį kelia Rusijos agresyvi politika ir karas regione.

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.