Tag: JAV kariuomenė

  • Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos trečiadienio rytą vėl pasuko į viršų, rinkoms stebint pranešimus apie sutrikimus laivyboje Hormūzo sąsiauryje.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma tarptautiniu etalonu, pabrango 0,2 proc. iki 91,71 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė nafta – 0,1 proc. iki 86,12 JAV dolerio, skelbia „Euronews“.

    Rinkos nuotaikas veikė signalai apie galimą įtampos mažėjimą Irano kare, tačiau investuotojų optimizmą slopina besitęsiantys pranešimai apie atakas prieš laivus strategiškai svarbiame sąsiauryje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių – įprastai per jį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai atsispindi kainose.

    Pranešimai apie užsidegusį tanklaivį

    Irano kariuomenė trečiadienį, remdamasi AFP, pranešė, kad Hormūzo sąsiauryje į miną atsitrenkė ir užsidegė naftos tanklaivis. Teigiama, jog Iranas taikosi į laivus, kurie sąsiauriu plaukia be jo leidimo.

    Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje Teheranas smarkiai apribojo eismą šiuo vandens keliu ir reikalauja, kad laivai rinktųsi maršrutus, kuriuos yra patvirtinusi Islamo Respublika.

    Savo ruožtu Jungtinės Valstijos paskelbė jūrinę Irano uostų blokadą ir prisideda prie tanklaivių palydos per sąsiaurį. JAV kariuomenė pastaruoju metu taip pat teigė, kad sąsiauris esą buvo išminuotas.

    Incidentų daugėja, aiškumo dėl dalies jų trūksta

    Irano kariuomenės jūrų pajėgos valstybinei televizijai perduotame pareiškime nurodė, kad „anksti ryte“ tariamai taisykles pažeidęs tanklaivis užsidegė atsitrenkęs į jūrinę miną „nesaugioje, draudžiamoje zonoje“ rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje.

    Pastarosiomis savaitėmis Teheranas ne kartą skelbė apie sąsiauryje užsidegusius laivus, dažnai tvirtindamas, kad tai įvyko dėl minų.

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV karines operacijas regione, toliau palydi laivus per šį vandens kelią. Ji taip pat nurodė, kad nuo vasaros padėjo Persijos įlankos šalims per Hormūzą eksportuoti 1,5 mlrd. barelių naftos.

    Antradienį Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė trys naftos tanklaiviai.

    Vėliau Indijos laivybos ministras Sarbananda Sonowalas pranešė, kad Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis su Indijos jūrininkais įlankoje buvo apšaudytas sviediniu. Pasak jo, per ataką sužeisti keturi įgulos nariai, tarp jų – vienas Indijos pilietis, patyręs nesunkių sužalojimų ir saugiai nugabentas į krantą apžiūrai.

    Ministras pridūrė, kad likę 18 įgulos narių, įskaitant penkis indus, yra saugūs. Kol kas neaišku, ar šis laivas yra vienas iš tų, apie kuriuos anksčiau kalbėjo Irano revoliucinė gvardija.

  • Lenkijos gynybos ministras Kosiniak-Kamysz vyksta į Vašingtoną: bazė ir „Patriot“ raketos

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pirmadienio vakarą išvyksta į Vašingtoną derėtis dėl dviejų Varšuvai strategiškai svarbių klausimų – galimos nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje ir pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su oro gynybos sistemomis „Patriot“.

    Kaip skelbia portalas WNP, Pentagonuose numatytuose susitikimuose Lenkijos delegacija ketina aptarti ir sprendimą dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo, ir tolimesnius žingsnius po to, kai buvo paskelbta apie planus Lenkijoje įkurti „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą.

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad vizitas bus trumpas, bet intensyvus: ministras planuoja trečiadienį, lapkričio 11 dieną, grįžti į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime.

    Pasak jos, po sprendimo dėl aptarnavimo centro Varšuva siekia ne tik techninio serviso, bet ir platesnės pramoninės partnerystės – įskaitant galimą koprodukciją Lenkijos teritorijoje bei kitas investicijas, dėl kurių jau vyksta derybos.

    Du pagrindiniai derybų klausimai

    Pagrindiniai susitikimai Vašingtone numatyti Pentagone – Lenkijos atstovai planuoja kalbėtis su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu.

    Pirmasis derybų blokas – nuolatinės JAV bazės Lenkijoje klausimas. Lenkijos pusė teigia girdinti iš partnerių, kad sprendimas artėja, tačiau jis siejamas ir su Pentagonui atliekama platesne amerikiečių pajėgų Europoje strategine peržiūra.

    Antrasis blokas – bendradarbiavimas dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų. Lenkija jau gavo signalą dėl aptarnavimo centro, tačiau nori, kad bendradarbiavimas apimtų daugiau nei vien techninę priežiūrą.

    Trijų mėnesių terminas susitarimui su „Lockheed Martin“

    Lenkija nurodo, kad derybos dėl „Patriot“ raketų PAC-3 MSE aptarnavimo turėtų trukti apie tris mėnesius – tiek, anot M. Sobkowiak-Czarneckos, esą yra numatyta susitarti dėl sutarties turinio su gamintoju „Lockheed Martin“.

    Pasirašyta sutartis būtų esminis žingsnis, po kurio Varšuva žada pateikti daugiau detalių – įskaitant aptarnavimo centro vietą ir investicijos apimtį. Kol kas, kaip teigiama, vyksta intensyvus darbas už uždarų durų.

    Viceministrė taip pat pranešė, kad po kelių savaičių planuoja dar vieną vizitą JAV, kad derybos dėl projekto sąlygų būtų tęsiamos.

    Komentarai dėl galimų permainų Pentagone

    Lenkijos pareigūnams buvo užduotas ir klausimas, ar žiniasklaidoje aptariamos galimos permainos JAV gynybos sekretoriaus poste nepaveiks derybų.

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad Lenkija, rūpindamasi savo saugumu, neketina remtis spekuliacijomis ir pabrėžė, jog Varšuva yra pasirengusi kalbėtis su bet kuriuo JAV partneriu.

  • JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė pranešė Omano įlankoje „išjungusi“ komercinį laivą po to, kai jo civilinė įgula esą ignoravo pakartotinius perspėjimus ir bandė pažeisti Iranui taikomą jūrinę blokadą.

    Kaip skelbia „Euronews“, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad karinis orlaivis tiksliaisiais šaudmenimis smogė į Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojusio krovininio laivo M/V „Huda“ laivagalį.

    Pasak CENTCOM, prieš smūgį laivo įgulai buvo liepta palikti konkrečias laivo zonas. Teigiama, kad krovininis laivas mėgino išplaukti iš regiono vandenų po vizito Irano uoste.

    Šis incidentas vyksta augant įtampai dėl laivybos viename strategiškai svarbiausių pasaulio regionų, kur bet kokie suvaržymai ar išpuoliai gali turėti platesnių pasekmių tarptautinei prekybai ir energijos išteklių tiekimo grandinėms.

    JAV: nuo liepos nukreipė 147 laivus

    CENTCOM teigia, kad nuo liepos JAV pajėgos nukreipė 147 komercinius laivus, kurie esą laikėsi blokados reikalavimų.

    Tuo pačiu pareiškime nurodyta, kad penki prekybiniai laivai, atsisakę paklusti, buvo „išjungti“.

    Be to, JAV karinė vadovybė tvirtina anksčiau sunaikinusi dar 10 Irano komercinių naftos tanklaivių, kuriuos sieja su Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) „šešėliniu“ tinklu.

    JK agentūra ir JAE: pranešta apie incidentą, išgelbėti 22 žmonės

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) šeštadienio vakarą pranešė gavusi informaciją apie incidentą, susijusį su birių krovinių laivu ir karinėmis pajėgomis Omano įlankoje.

    Agentūra nurodė, kad įvykis fiksuotas maždaug 18 jūrmylių į rytus nuo Chor Fakano (Khor Fakkan) – Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje.

    Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų Nacionalinė gvardija sekmadienio paryčiais paskelbė, kad iš krovininio laivo įlankoje išgelbėjo 22 žmones.

    IRGC: du tanklaiviai užsidegė užplaukę ant minų

    Iranas savo ruožtu pateikė kitą versiją apie padėtį regione. IRGC karinis jūrų laivynas pareiškė, kad du naftos tanklaiviai – vienas į rytus nuo Hormūzo sąsiaurio, kitas plaukęs pačiame strateginiame farvateryje – užsidegė užplaukę ant minų.

    Anot IRGC, tanklaiviai esą naudojo „neleistiną“ maršrutą. Teigiama, kad laivai kelis kartus pažeidė taisykles ir buvo išjungę navigacijos bei pozicionavimo sistemas.

    IRGC taip pat apkaltino CENTCOM vadą „fantazijomis“ ir perspėjo, kad bet kuris laivas, bendradarbiaujantis su JAV kariuomene, nepaklūstantis Irano nustatytoms Hormūzo sąsiaurio taisyklėms ir įplaukiantis į „neleistiną“ zoną, esą neišvengiamai užplauks ant minos.

    Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono dėl Hormūzo sąsiaurio, kaip nurodoma pranešimuose, pastarosiomis dienomis vėl išaugo po JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos.

    Penktadienio naktį pasirodė pranešimų apie sprogimus Kešmo (Qeshm) saloje, o Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbė, kad teritoriją galėjo pasiekti dvi raketos.

    Netrukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad JAV pajėgos buvo nutaikiusios smūgį į Irano oro gynybos sistemą. Vėliau Irano žiniasklaida informavo, jog šeštadienio vakarą dar sprogimų girdėta Kešme, Sirike, Džaske ir Bandare Abase.

  • Pentagonas: Lenkijos gynybos ministras Kosiniakas-Kamyszas susitiks su Pete’u Hegsethu

    Pentagonas pranešė, kad antradienį Vašingtone JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas susitiks su Lenkijos vicepremjeru ir gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu.

    Derybų darbotvarkėje numatyta aptarti JAV karių buvimą Lenkijoje ir galimą nuolatinę bazę. Apie planuojamą susitikimą skelbiama iš anksto, pabrėžiant jo svarbą dvišaliam saugumo bendradarbiavimui.

    Pentagono teigimu, susitikimas turėtų vykti 10.30 vietos laiku. Tai būtų antras bandymas surengti šių politikų derybas po to, kai ankstesnis planas žlugo paskutinę minutę.

    Rugsėjį numatyta Kosiniako-Kamyszo kelionė ir susitikimas Vašingtone buvo atšaukti dėl Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizito Jungtinėse Valstijose. Dėl šios patirties Lenkijos gynybos ministras anksčiau viešai vengė įvardyti konkrečias galimas vizito datas.

    Apie ką ketinama kalbėtis Pentagone

    Prieš paskelbiant apie konkrečią susitikimo dieną, Lenkijos vicepremjeras buvo užsiminęs, kad į JAV vyktų „jei viskas klostysis gerai“. Jis teigė, jog Pentagone ketinama kalbėtis apie bazes, JAV karių buvimą Lenkijoje ir Lenkijos bei JAV aljansą.

    Nuolatinės JAV pajėgų dislokacijos klausimas Lenkijoje pastaruoju metu buvo aptariamas ir šalies vidaus formatuose – šis klausimas minėtas Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje.

    Politinis fonas JAV

    Susitikimas planuojamas praėjus maždaug savaitei po JAV vidurio kadencijos rinkimų į Kongresą. Po jų Respublikonų partija prarado daugumą abiejuose rūmuose, užleisdama ją Demokratų partijai.

    Tekste taip pat pažymima, kad JAV vidaus politikoje aptariamos priežastys, dėl kurių respublikonai patyrė nesėkmę, o tarp galimų pasekmių minimi svarstymai dėl atsakomybės gynybos sektoriuje.

  • Slaptoji filipiniečių partizanų armija, padėjusi MacArthurui sugrįžti į Filipinus

    1944–1945 metais į Filipinus sugrįžusioms JAV pajėgoms milžinišką pagalbą suteikė vietos partizanai, kurie su Japonijos okupacija kovojo jau kelerius metus.

    Japonijos imperijai užėmus svarbiausius miestus ir per trumpą laiką perėmus salyno kontrolę, dalis filipiniečių pasitraukė į kaimus ir džiungles, kur ėmė formuoti ginkluoto pasipriešinimo būrius.

    Pasipriešinimui augant, jis tapo ne tik gynyba, bet ir aktyvi veikla: nuo žvalgybos ir ryšininkų tinklų iki sabotažo, pasalų ir atakų prieš japonų patrulius bei infrastruktūrą.

    Toks partizanų karas tapo svarbia prielaida generolui Douglasui MacArthurui įgyvendinti pažadą grįžti į Filipinus – vietiniai kovotojai teikė informaciją, kuri padėjo planuoti operacijas ir mažinti JAV karių nuostolius.

    Okupacija: užimti salas buvo viena, išlaikyti – kita

    Pradėjus invaziją, Japonija turėjo akivaizdų pranašumą ore ir sausumoje. Ji greitai perėmė kontrolę ir be didelių sunkumų užėmė tokius centrus kaip Manila ar Davao.

    Vis dėlto net ir okupantams užėmus teritoriją, išryškėjo kita problema: filipiniečiai turėjo ilgą kovos su užsienio valdytojais patirtį, todėl dalis gyventojų nesusitaikė su nauja valdžia ir tęsė pasipriešinimą.

    Pradžioje partizanų būriai buvo menkai ginkluoti ir prastai koordinuojami, tačiau laikui bėgant jų veikla stiprėjo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Japonija dalį pajėgų perdislokavo kitur, palikdama mažesnius garnizonus.

    Kai kuriems JAV karininkams pavyko išvengti nelaisvės ir organizuoti kovą salose, o vėliau užmegzti ryšį su MacArthuro štabu Australijoje. Tai atvėrė kelią pirmajai amerikiečių paramai, kuri, pasak pasakojimo, ėmė pasiekti partizanus iki 1943 metų.

    Radijo stotys ir pakrančių stebėtojai: žvalgyba tapo lemiamu ginklu

    Vienas svarbiausių partizanų indėlių buvo žvalgyba. Kadangi per Filipinų salyną ėjo svarbūs Japonijos laivybos maršrutai, sąjungininkams itin reikėjo duomenų apie laivus ir lėktuvus.

    Salose buvo kuriamas pakrančių stebėtojų tinklas, o ryšiui palaikyti naudotos radijo stotys. Teigiama, kad iki 1944 metų veikė 169 radijo stotys, perduodančios informaciją Pietvakarių Ramiojo vandenyno vadovybei.

    Ši veikla buvo ypač pavojinga: stebėtojai turėjo nuolat keisti vietą, kad jų nesusektų japonų patruliai. Žvalgams talkino vietos gyventojai – nuo žvejų iki pasiuntinių.

    Gauta informacija leido sąjungininkams tiksliau planuoti smūgius ir operacijas. Pavyzdžiui, aprašoma situacija, kai perduoti duomenys apie per San Bernardino sąsiaurį plaukusią japonų flotilę padėjo JAV Septintajam laivynui ją perimti.

    Prieš amfibinius išsilaipinimus žvalgyba buvo naudinga ir praktiškai – radijo ryšiu buvo perspėjama, kuriose vietose įtvirtinimai stipriausi, kad būtų galima rinktis mažiau ginamas pakrantes.

    Skaldymas, konkurencija ir pokario šešėlis

    Partizanų judėjimas nebuvo vienalytis: veikė daug skirtingų grupių, kurios ne visada sutardavo tarpusavyje. Dalis jų, ypač vadovaujamos amerikiečių karininkų, išliko lojalios MacArthuro vadovybei ir sulaukdavo daugiau paramos.

    Papildomų įtampų kėlė ir politiniai tikslai. Tekste minimas „Hukbalahap“ judėjimas, kurio lyderis Luis Taruc siekė ne tik išvyti japonus, bet ir kovoti su iki karo dominavusiais žemvaldžių elitais, taip pat atskirai veikusios Moro partizanų grupės pietuose.

    Buvo mėginama suvienyti pasipriešinimą, kuriant valdomus karinius rajonus ir atsirenkant patikimus vadus. Tačiau kai kurios grupės konfliktavo tarpusavyje, o nesutarimai peržengė karo laikotarpį.

    Pasakojime pabrėžiama, kad nepavykus susitarti su Taruc vadovaujamais „Hukbalahap“, pokariu kilo komunistinis sukilimas, trukęs iki 1954 metų.

    Partizanų mastas ir jų vaidmuo išlaisvinant salas

    Artėjant 1944 metų išsilaipinimams, partizanų veiksmai darėsi vis agresyvesni: rengtos pasalos, sprogdinti keliai ir tiltai, o japonų kontrolė daugelyje vietovių apsiribojo miestais ir didesniais centrais.

    Tekste teigiama, kad iki tol, kol JAV pradėjo išsilaipinimus tokiose salose kaip Leite, Luzonas ar Mindanao, partizanų pajėgos galėjo sudaryti apie 260 000 aktyvių kovotojų, o paramos tinkluose dalyvavo dar šimtai tūkstančių žmonių.

    JAV pajėgoms nusileidus, vietiniai kovotojai teikė taktinę informaciją ir prisidėjo prie kovų užnugaryje. Kai kur, kaip aprašoma, amerikiečiai rado, kad didelės teritorijos jau buvo išvalytos nuo japonų, todėl judėti į priekį buvo lengviau.

    Minimos ir bendros filipiniečių bei amerikiečių operacijos, per kurias išlaisvintos belaisvių stovyklos Cabanatuan ir Los Baños, o „Hunters ROTC“ nariai prisidėjo prie žygio į Manilą bei perspėjo dėl japonų gynybos.

    Pasipriešinimo palikimas tęsėsi ir po karo: dalis vadų įgijo politinę įtaką, tačiau okupacijos randai ilgam išliko, o pietuose Moro judėjimai ir pokariniai sukilimai darė įtaką šalies stabilumui.

    Galiausiai Filipinai ir JAV pripažino rezistencijos reikšmę: pasakojime minima, kad įvairiose pasipriešinimo formose galėjo dalyvauti iki vieno milijono filipiniečių, o partizanų struktūros iš padrikų būrių išaugo į jėgą, turėjusią realų poveikį karo eigai.

  • JAV parodė ateities tanką M1E3: važiuos tyliai kaip elektromobilis, o Abrams svoris kris

    JAV parodė ateities tanką M1E3: važiuos tyliai kaip elektromobilis, o Abrams svoris kris

    JAV Sausumos pajėgos pristatė naujos kartos pagrindinio mūšio tanko M1E3 kryptį, kuri turėtų pakeisti senstantį M1 „Abrams“ šeimos potencialą. Po dešimtmečius trukusių modernizacijų dabartinės M1A2 versijos tapo itin sunkios ir logistiškai brangios, todėl tolesni atnaujinimai pradėjo riboti mobilumą.

    Viešai aptariamas tikslas – reikšmingai sumažinti masę iki maždaug 60–66 tonų, kai naujausios M1A2 modifikacijos dažnai peržengia 70 tonų ribą. Kartu siekiama, kad konstrukcija turėtų daugiau rezervų augančiam elektros poreikiui, kurį kelia jutikliai, ryšio sistemos ir elektroninės kovos priemonės.

    M1E3 numatoma pereiti prie hibridinės dyzelinės ir elektrinės pavaros, kuri leistų dalį kelio važiuoti vien elektra ir sumažintų degalų sąnaudas. Tai suteiktų ir taktinį pranašumą, nes tylesnis judėjimas bei mažesnis šiluminis pėdsakas gali apsunkinti aptikimą, ypač dronų ir šiuolaikinių žvalgybos priemonių aplinkoje.

    Dar vienas esminis pokytis – planuojamas perėjimas prie beįgulos bokštelio ir automatinio užtaisytojo, todėl įgula galėtų sumažėti nuo keturių iki trijų karių. Įgulos narius numatoma perkelti į labiau apsaugotą kapsulę korpuse, kas turėtų pagerinti išgyvenamumą, jei tankas atakuojamas iš viršaus ar šonų.

    Projektuojant M1E3 aiškiai matoma pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokų įtaka, kai tankų nuostolius dažnai lemia dronai, viršutinę ataką vykdanti amunicija ir greitas taikinių aptikimas. Todėl didelis dėmesys skiriamas integruotiems aktyvios apsaugos sprendimams ir didesnėms elektros galios atsargoms, kurios gali būti būtinos ir kovai su bepiločiais.

    JAV kariuomenė programą stumia pagreitintu tempu: ankstyvieji prototipai viešumoje pasirodė 2026 metų pradžioje, o bandymai, įskaitant šaudymo testus, jau vyksta poligonuose Teksase. Planuojama, kad pirmieji bandomieji vienetai bus perduodami koviniams daliniams vertinti, o serijinės gamybos startas siejamas su 2028 metais.

    Nors M1E3 nėra visiškai nuo nulio kuriamas tankas, JAV akcentuoja, kad tai bus gili „Abrams“ evoliucija, orientuota į mobilumą, mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir didesnį išgyvenamumą. Šiuolaikinėje karyboje tai reiškia ne tik storesnius šarvus, bet ir geresnę jutiklių ekosistemą, apsaugą nuo dronų bei gebėjimą greitai modernizuoti sistemas neperkonstruojant viso tanko.

  • JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    Ginklas, kuriam nereikia šovinių

    JAV ieško būdų, kaip atremti dronų rojais paremtas atakas, kai oro gynyba perkraunama dideliu taikinių skaičiumi. Vienas siūlomų sprendimų yra didelės galios mikrobangų sistema High Power Microwave, kuri taikinius veikia elektromagnetinės energijos impulsais.

    Skirtingai nei įprasta priešlėktuvinė ginkluotė, tokia sistema neiššauna raketų ar sviedinių, todėl teoriškai gali naikinti taikinius tol, kol užtenka energijos. Pagrindinis praktinis ribojimas išlieka tas pats: patikimas ir pakankamos galios elektros tiekimas, ypač mobiliose platformose.

    Modulinė architektūra ir bandymai

    Gamintojai pabrėžia modulinę koncepciją, leidžiančią mikrobangų įrangą montuoti stacionariuose taškuose, vilkimuose sprendimuose, kovinėse mašinose ar jūrinėse platformose. Toks universalumas svarbus, nes dronų grėsmė vienodai aktuali ir sausumoje, ir jūroje.

    Skelbiama, kad daugiau nei 99 proc. komponentų gali būti paimti iš komercinės rinkos, o tai paprastai reiškia paprastesnę gamybą, aptarnavimą ir greitesnį pritaikymą. Taip pat nurodoma, kad sprendimas pasiekė technologinės parengties lygį TRL 6, o jo veikimas buvo tikrintas realiomis lauko bandymų sąlygomis.

    Mobilioji artilerija ir didelio greičio sviediniai

    Kaip antrasis siūlymas pristatoma Multi-Domain Artillery Cannon System platforma, sukurta taip, kad būtų mobili ir pritaikyta pergabenimui oru. Tokia artilerija gali naudoti skirtingus tiksliosios amunicijos tipus pagal užduotį.

    Oro taikiniams numatytas Hypervelocity Projectile, kai grėsmė perimama kinetiniu būdu. Žemės taikiniams minima amunicija Scorpio-XR, kurią „BAE Systems“ apibūdina kaip užtikrinančią maždaug dvigubai didesnį nuotolį nei anksčiau naudoti tikslieji 155 mm kalibro sviediniai.

    „Mikrobangų ginklas gali padėti ilgiau atlaikyti dronų rojais paremtas atakas, o artilerija suteikia papildomą perėmimo ir smūgio galimybę“, – teigiama gamintojo pristatymuose.

    Abi priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje papildantys daugiasluoksnės gynybos elementai, kur vienas sprendimas mažina priklausomybę nuo brangios amunicijos, o kitas užtikrina papildomą kinetinį efektą. Vis dėlto demonstravimas parodoje dar nereiškia priėmimo į ginkluotę, nes tolesnę ateitį lems bandymai, tobulinimas ir pirkimų sprendimai.

  • Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    JAV kariuomenės bandymai su naujomis technologijomis Fort Irwin poligone Kalifornijoje parodė, kad dalis pažangių sprendimų mūšio lauko sąlygomis vis dar stringa. Pratybose Project Convergence Capstone 6 tikrinta, kaip veikia DI, dronai, autonominės sistemos ir naujos kartos vadovavimo tinklas NGC2.

    Eksperimentas vyko aplinkoje, artimoje realiam konfliktui, todėl didžiausiu išbandymu tapo ne laboratoriniai scenarijai, o karštis, dulkės ir ryšio trukdžiai. Mojavos dykumoje temperatūra kilo iki maždaug 43 laipsnių, o tai sukėlė įrangos perkaitimą ir veikimo sutrikimus.

    Per bandymus fiksuota, kad dalis įrenginių veikė trumpiau, nei buvo deklaruojama, o dronų baterijų ištvermė prastėjo karštyje. Taip pat pasitaikė ryšio praradimų: kalvos ir uolėti keterų ruožai slopino signalą, o elektromagnetiniai trikdžiai ir kova dėl dažnių juostų apsunkino stabilų duomenų perdavimą.

    Dalis sprendimų, pristatomų kaip autonominiai, realybėje pareikalavo nuolatinės žmonių priežiūros. Kariams teko perimti valdymą, taisyti klaidas, atkurti nutrūkusius ryšius ir rankiniu būdu „gelbėti“ misijas, kai automatika nebesuvaldė situacijos.

    Žiniasklaidoje minėta ir improvizacija lauke, kai perkaitusius palydovinio ryšio terminalus teko vėsinti po ranka turimomis priemonėmis. Tokie epizodai išryškino elementarią, bet kritiškai svarbią pamoką: patikimas energijos tiekimas ir aušinimas karo sąlygomis gali lemti ne mažiau nei programinės įrangos pažanga.

    Kas yra NGC2 ir ko siekiama

    NGC2, arba Next Generation Command and Control, kuriamas kaip vieninga aparatūros ir programinės įrangos ekosistema, apimanti infrastruktūrą, ryšį, duomenų integraciją ir taikomąsias aplikacijas. Pagrindinis tikslas yra sujungti skirtingus duomenų šaltinius į vieną bendrą situacijos vaizdą ir taip paspartinti sprendimų priėmimą.

    Prie NGC2 komponentų kūrimo prisideda gynybos ir technologijų bendrovės, tarp jų „Anduril Industries“, „Palantir“, „Raft“ ir „Lockheed Martin“. JAV kariuomenė siekia atsisakyti tarpusavyje menkai suderinamų, išskaidytų vadovavimo sistemų, kurios ilgainiui tapo kliūtimi greitai koordinacijai.

    Pažanga yra, bet dar ne pabaiga

    Po bandymų JAV kariuomenė akcentavo, kad pratybos parodė ne tik problemas, bet ir pažangą programine įranga valdomose vadovavimo operacijose. Vis dėlto techniniai nesklandumai verčia peržiūrėti energijos sprendimus, įrangos integraciją ir atsparumą karščiui, dulkėms bei trikdžiams.

    „Kai manęs klausia, koks yra NGC2 statusas, atsakau: jis paruoštas, bet neužbaigtas, arba funkcionalus, bet neoptimizuotas. Išmokome daug pamokų, o kai kuriuos dalykus dar turime tobulinti. Ar viskas veikė idealiai visą laiką? Ne“, – sakė JAV kariuomenės generolas majoras Patrickas Ellisas.

    DI šiame kontekste įvardijamas kaip pagalbinė priemonė, o ne žmogaus sprendimų pakaitalas, ypač kai aplinka kintanti ir ryšys nestabilus. Tokia kryptis atitinka ir platesnę tendenciją gynybos sektoriuje, kur vis dažniau pabrėžiamas žmogaus vaidmuo kritiniuose sprendimuose bei sistemų atsparumas trukdymui.

    Kada planuojamas diegimas

    Planuojama, kad pirmoje didelėje operacinėje formuotėje NGC2 būtų pradėtas diegti iki 2027 metų pabaigos, o vėliau sprendimas būtų plečiamas ir į kitas divizijas. Bandymų rezultatai turėtų padėti nustatyti, kuriuos elementus būtina skubiausiai sustiprinti, kad realiame mūšio lauke veiktų patikimiau.

    Kariuomenė tikisi, kad tolesni testai leis geriau suderinti dronų valdymą, jutiklių duomenis, ryšio infrastruktūrą ir sprendimų priėmimo grandinę. Pagrindinis uždavinys išlieka tas pats: kad technologijos padėtų veikti greičiau, bet netaptų silpniausia grandimi, kai sąlygos tampa ekstremalios.

  • NATO generolas apie nuolatinę JAV bazę: Lenkija strategiškai tinkamesnė, Lietuvai siūlo rotaciją

    NATO Tarptautinio karinio štabo vadovas, Lietuvos generolas Remigijus Baltrėnas teigia, kad nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje karine logika būtų strategiškai tinkamesnė nei Lietuvoje. Jo vertinimu, Baltijos šalims šiuo metu geriausiai veikia rotacinės JAV pajėgos ir su tuo susijęs greitas pastiprinimas.

    Diskusijos atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo, kad Vašingtonas svarstytų galimybę įkurti nuolatinę bazę Lietuvoje. Reaguodamas į tai, ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui pavedus Krašto apsaugos ministerijai parengti galimas sąlygas, generolas pabrėžė, jog planavimas yra naudingas, tačiau sprendimas pirmiausia remtųsi kariniu efektyvumu ir infrastruktūros kaina.

    Pasak R. Baltrėno, Lenkijos geografinė padėtis leistų JAV daliniams išlikti santykinai saugesnėje vietoje ir kartu greitai būti nukreiptiems į Baltijos valstybes. Toks modelis, anot jo, derina atgrasymą, logistiką ir sąjungininkų manevro laisvę regione.

    Rotacinis modelis ir investicijų klausimas

    Generolas akcentavo, kad Lietuva jau dabar sudaro labai geras sąlygas rotaciniam JAV karių buvimui, o nuolatinė bazė reikštų papildomus didelius infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus. Praktikoje tai apimtų kareivines, sandėliavimą, technikos aptarnavimą, poligonus, ryšių ir oro gynybos integraciją, taip pat ilgalaikį finansavimą.

    Jo teigimu, vien politinio noro neužtenka, nes nuolatinis dislokavimas reikalauja ir JAV sprendimo dėl pajėgų struktūros, ir sąjungininkų suderinamų planų, kaip tokia bazė prisidėtų prie viso regiono gynybos. Dėl to Lietuvai, generolo vertinimu, racionalu išlaikyti rotacinį formatą, kol jis duoda apčiuopiamą atgrasymo efektą.

    Ką tai reiškia JAV pajėgų buvimui Europoje

    R. Baltrėnas taip pat komentavo, kad NATO branduolinis atgrasymas išlieka tvirtas, o JAV yra aiškiai patvirtinusios branduolinio skėčio ir strateginių pajėgumų tęstinumą. Jo žodžiais, Europa dar neturi visų pajėgumų, kurie leistų visiškai savarankiškai pakeisti JAV indėlį strateginiame lygmenyje.

    Kartu primenama, kad JAV gynybos planavime pastaraisiais metais matyti struktūriniai pokyčiai, o JAV sausumos pajėgų brigadų skaičius Europoje buvo sumažintas nuo penkių iki trijų. Tai sustiprina argumentą, kad bet koks nuolatinio dislokavimo sprendimas būtų vertinamas per ribotų resursų, greito pastiprinimo ir bendro NATO planavimo prizmę.

    Vertindamas galimą JAV vaidmens perskirstymą, generolas pateikė palyginimą, kad amerikiečiai sąjungininkų „nepaliks be elektros“ ir lauks, kol Europa sustiprins savo pajėgumus. Toks signalas, jo vertinimu, reiškia ne pasitraukimą, o didesnį spaudimą europiečiams investuoti į gynybą ir didinti praktinį pasirengimą.

  • JAV pademonstravo hipergarsinį ginklą: „SpaceX“ veteranų raketa gali apversti karą aukštyn kojomis

    JAV pademonstravo hipergarsinį ginklą: „SpaceX“ veteranų raketa gali apversti karą aukštyn kojomis

    JAV gynybos technologijų bendrovė „Castelion“, kurią įkūrė buvę „SpaceX“ darbuotojai, paviešino pirmąsias hipergarsinės raketos „Blackbeard“ šūvio nuotraukas. Raketą pavyko paleisti iš ant sunkvežimio sumontuotos konteinerinės antžeminės paleidimo sistemos, o tai rodo, kad projektas juda link realaus panaudojimo kariuomenėje.

    Šis bandymas svarbus tuo, kad Pentagonas ieško ne tik itin pažangių, bet ir masiškai gaminamų, greitai papildomų atsargų turinčių tiksliųjų ginklų. Hipergarsinės sistemos paprastai yra brangios ir sudėtingos, todėl „Castelion“ siūlomas kelias orientuotas į mažesnę vieneto kainą ir didesnį mobilumą.

    Mobilumas vietoje naujos infrastruktūros

    Antžeminė versija, vadinama „Blackbeard GL“, projektuojama taip, kad galėtų veikti kartu su jau naudojamomis JAV kariuomenės raketų sistemomis. Idėja paprasta: kuo mažiau naujų paleidimo aikštelių, sandėlių ir aptarnavimo grandinių, tuo greičiau ginklas gali patekti į dalinius.

    Tekste akcentuojama, kad sprendimas ateityje turėtų būti suderinamas ir su „HIMARS“ koncepcija, nors galutiniai integracijos sprendimai priklauso nuo kariuomenės bandymų ir pirkimų etapų. Tokia kryptis atitinka platesnę JAV strategiją kurti lankstų, greitai perdislokuojamą ugnies pajėgumą.

    Ką žinome apie „Blackbeard“

    Skelbiama, kad raketa yra dviejų pakopų: startinė pakopa suteikia pradinį pagreitį, o antroji dalis yra hipergarsinė kovinė dalis, galinti manevruoti paskutinėje skrydžio fazėje. Būtent manevravimas ir labai didelis greitis laikomi pagrindiniais elementais, apsunkinančiais perėmimą.

    Įvardijamas ir orientacinis nuotolis, artimas 800 kilometrų ribai, nors realus pasiekiamas atstumas gali skirtis priklausomai nuo paleidimo sąlygų. Taip pat pabrėžiama, kad antžeminė versija konstrukciškai skiriasi nuo orinės, todėl jos parametrai nebūtinai sutaps su iš oro leidžiama modifikacija.

    Kodėl tai gali keisti žaidimo taisykles

    Pagrindinė projekto žinutė yra ne vien hipergarsinis greitis, o bandymas suderinti greitį, tikslumą ir santykinai žemą kainą, kad gamyba būtų mastelinama. JAV planuotojams tai svarbu vertinant ilgalaikius konfliktus, kuriuose lemiamas veiksnys tampa atsargų dydis ir gamybos tempas.

    Tekste minima, kad Gynybos departamentas yra paskelbęs pirkimų kryptį, pagal kurią galėtų būti perkama mažiausiai 500 „Blackbeard“ raketų per metus, o bendra potenciali apimtis per kelerius metus galėtų siekti daugiau nei 12 000 vienetų. Tokie skaičiai rodo, kad akcentas dedamas į masiškumą, o ne vien į ribotą itin brangių sistemų kiekį.

    Projektas taip pat siejamas su tuo, kad „Blackbeard“ neturėtų pakeisti didesnių ir brangesnių sistemų, tokių kaip „Dark Eagle“, o veikiau jas papildyti kaip taktinio lygmens priemonė. Artimiausias etapas, tikėtina, bus bandymai su gamybai artimais egzemplioriais, kurie parodys, ar ambicijos dėl kainos, patikimumo ir gamybos apimčių yra realistiškos.