CP v2

Tag: JAV kariuomenė

  • JAV baigia operaciją Irake prieš „Islamo valstybę“ po 12 metų: kas keičiasi saugume?

    Pentagonas paskelbė apie oficialią JAV vadovaujamos operacijos „Inherent Resolve“ Irake pabaigą po 12 metų kovos su „Islamo valstybe“. Vašingtonas pabrėžia, kad misija pereina į kitą etapą, o parama Irakui bus tęsiama kitomis formomis.

    JAV gynybos institucijų teigimu, pagrindinis dėmesys dabar bus skiriamas Irako saugumo pajėgų mokymams, patariamajai pagalbai ir žvalgybinei paramai. Tokiu būdu siekiama, kad didesnė atsakomybė už vidaus saugumą ir kovą su ekstremistais tektų Bagdadui.

    „Tikimės, kad Irako saugumo pajėgos toliau užtikrins šalies saugumą ir sulaikys „Islamo valstybės“ grėsmę“, – teigiama Pentagono pranešime.

    JAV pusė operacijos užbaigimą apibūdina kaip perėjimą nuo koalicinės kovinės misijos prie labiau įprasto dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai reiškia, kad kovinių veiksmų rėmuose vykdyta kampanija formaliai uždaroma, o santykiai persitvarko į ilgalaikę partnerystę.

    Amerikiečiai pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už saugumo iššūkius, įskaitant kovą su „Islamo valstybės“ likučiais ir Irako suverenumą silpninančiomis ginkluotomis grupėmis, tenka Irako vyriausybei. Ši formuluotė atspindi ir platesnę JAV kryptį regione mažinti tiesioginį karinį įsitraukimą, išlaikant įtaką per mokymus, žvalgybą ir partnerystes.

    JAV karių skaičius smarkiai sumažėjo

    Pastaraisiais mėnesiais Irake buvo dislokuota apie 2 500 JAV karių, daugiausia Irbilio apylinkėse Kurdistano regione ir Bagdado rajone. Palyginimui, JAV buvimo pikas pasiektas 2007 metais, kai Irake buvo daugiau kaip 170 000 amerikiečių karių.

    Susitarimai dėl JAV kariuomenės pasitraukimo ir misijos pertvarkymo buvo pasiekti 2024 metais, JAV prezidento Joe Bideno kadencijos metu. Procesas tęsiamas ir pasikeitus JAV administracijai.

    Irako premjeras Ali Al-Zaidi ceremonijoje, skirtoje misijos pabaigai, tai apibūdino kaip naują etapą, kuriame akcentuojamas Irako suverenitetas, institucijų stiprinimas ir subalansuotos partnerystės. Tokia retorika Bagdadui svarbi ir vidaus politikoje, kur užsienio karių buvimas ne kartą tapo įtampos šaltiniu.

    Ar augs „Islamo valstybės“ atgimimo rizika?

    Dalies Irako saugumo pareigūnų vertinimu, JAV pajėgų mažinimas ir formalus operacijos pabaigos paskelbimas gali didinti riziką, kad „Islamo valstybė“ bandys atkurti įtaką. Nors jų kadaise paskelbtas „kalifatas“ žlugo beveik prieš dešimtmetį, grupuotė, kaip teigiama Irako pusės vertinimuose, tebelaiko užslėptų, vadinamųjų miegančiųjų, ląstelių tinklą.

    Didžiausio aktyvumo laikotarpiu apie 2015 metus „Islamo valstybė“ buvo užėmusi maždaug trečdalį Irako teritorijos, o smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių. Iki 2019 metų grupuotė buvo kontroliavusi ir reikšmingas teritorijas Sirijoje, todėl Irako saugumo klausimai dažnai vertinami platesniame Irako ir Sirijos teatro kontekste.

    Iranas JAV pasitraukimą iš Irako vertina kaip politinę pergalę. Teherano atstovai viešai kartoja, kad ilgalaikis stabilumas esą įmanomas tik sumažėjus JAV kariniam buvimui Irake ir regione.

  • JAV karinės bazės planas Lenkijoje: iki 2029 metų ir dešimčių milijardų eurų sąskaita

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie galimybę įkurti nuolatinę JAV karinių pajėgų bazę, kuri, optimaliomis sąlygomis, galėtų būti baigta iki 2029 metų. Tokią prognozę pateikė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuras, vertinęs realų darbų grafiką ir reikalingus politinius sprendimus.

    Diskusijų fone minimos ir politinės datos: jei bazės atidarymas būtų siejamas su JAV prezidento kadencijos pabaigos terminais, projektas turėtų būti užbaigtas iki 2029 metų sausio 20 dienos. Tai reikštų itin įtemptą planavimo, projektavimo ir statybų tempą.

    Kas turėtų atsirasti vietoje?

    Pagal Lenkijos institucijų vertinimą, vien karinio dalinio dislokavimas nėra vien kareivinių klausimas. Kalbama apie infrastruktūrą, kuri apimtų apgyvendinimą, logistiką, technikos aptarnavimą, mokymų bazes, saugumo perimetrą ir kasdienes paslaugas personalui bei jų šeimoms.

    Nacionalinio saugumo biuras pabrėžia, kad tokios apimties projektą galima prilyginti mažo miesto statybai. Dėl to didelę dalį darbų lemtų ne tik JAV sprendimas dėl pajėgų dydžio ir profilio, bet ir Lenkijos administracinis pasirengimas.

    Vertinant galimas vietas, minima būtinybė būti arti oro uosto ir pagrindinių susisiekimo mazgų, taip pat logistikos infrastruktūros. Tokie kriterijai svarbūs tam, kad bazė galėtų veikti ne tik taikos metu, bet ir greito pajėgų sustiprinimo scenarijais.

    Kiek tai galėtų kainuoti eurais?

    Orientacinis scenarijus, kurį svarsto abi pusės, numato apie 5 000 JAV karių dislokavimą. Nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad reikalinga infrastruktūra Lenkijos biudžetui galėtų kainuoti nuo 2 500 000 000 iki 3 900 000 000 eurų, priklausomai nuo bazės masto ir funkcijų.

    Sumos dydį stipriai veiktų tai, kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos: pavyzdžiui, ar būtų reikalinga platesnė technikos priežiūros bazė, didesnės amunicijos saugyklos, mokymų infrastruktūra, ar kiti pajėgumai, kurių įrengimas paprastai brangiausias.

    Praktikoje tai reikštų ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam svarbūs aiškūs teisiniai mechanizmai, greitesnės procedūros ir stabilus finansavimas keliems metams į priekį. Be to, tokie projektai dažnai susiduria su statybų kainų svyravimais ir tiekimo grandinių rizikomis, todėl pradinis biudžetas gali būti peržiūrimas.

    Sprendimą lems ne tik pinigai

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad galutinis sprendimas priklausys nuo JAV pasirinkimo, kokio dydžio ir kokios sudėties pajėgos būtų nuolat dislokuojamos. Nuo to tiesiogiai priklausytų ir bazės vieta, ir reikalavimai infrastruktūrai, ir bendra projekto kaina.

    Ne mažiau svarbi ir Lenkijos politinė darbotvarkė, įskaitant specialių teisinių sprendimų parengimą, kurie leistų greičiau įgyvendinti strateginės reikšmės statybas. Kuo greičiau būtų sutvarkytas reguliavimas, tuo realesnė taptų 2029 metų riba.

  • JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė spartina planus išplėsti mažųjų bepiločių orlaivių gamybą iki milijonų vienetų, o vienu iš kertinių programos komponentų tampa retųjų žemių magnetai. Šiam tikslui pasirinkta bendrovė „Vulcan Elements“, kuri tieks neodimio, geležies ir boro magnetus dronų varikliams.

    Magnetai bus naudojami kompaktiškuose bešepetėliuose varikliuose, kurie dėl didelio galios ir svorio santykio yra vienas svarbiausių mažų dronų elementų. Būtent tokie magnetai leidžia sukurti stiprų magnetinį lauką mažoje detalėje, todėl varikliai gali būti lengvi, tačiau pakankamai galingi.

    Tiekimo grandinės rizika tapo strategine

    Pasirinkimas pirkti magnetus iš gamintojo JAV išryškina platesnę problemą: masinei dronų gamybai reikalinga patikima ir nuspėjama komponentų tiekimo grandinė. Didelio masto programose net ir nedidelis vienos detalės trūkumas gali sustabdyti surinkimą bei trikdyti mokymus ar pajėgumų plėtrą.

    JAV kariuomenė tiekėjams kėlė reikalavimą užtikrinti visiškai vietinį, vertikaliai integruotą gamybos procesą. „Vulcan Elements“ teigia, kad jos tiekimo grandinė nepriklauso nuo Kinijos nei žaliavų, nei technologijų, nei programinės įrangos ar intelektinės nuosavybės prasme.

    „Mums svarbu, kad kritiniai komponentai būtų gaminami šalyje ir nepriklausytų nuo geopolitinių rizikų“, – teigiama bendrovės pozicijoje, apibendrinančioje JAV kariuomenės keliamus atrankos kriterijus.

    Didžiulė gamykla Šiaurės Karolinoje

    „Vulcan Elements“ stato magnetų gamyklą Benson mieste, Šiaurės Karolinoje. Skelbiama, kad objekto plotas sieks apie 100 000 kvadratinių metrų, o pasiekus pilną pajėgumą čia būtų pagaminama iki 10 000 tonų magnetų per metus.

    Bendrovė šį projektą vadina didžiausia retųjų žemių magnetų gamykla už Kinijos ribų. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali reikšmingai sustiprinti JAV gebėjimą patiems apsirūpinti komponentais, kurie yra būtini ne tik gynybos pramonei, bet ir civilinėms technologijoms.

    Magnetų reikės ne vien dronams

    Nors pradinis impulsas yra karinės paskirties dronų programa, gamykla orientuojama į platesnę rinką. „Vulcan Elements“ nurodo planuojanti tiekti magnetus ir robotikai, automobilių pramonei, puslaidininkių gamybos sektoriui bei duomenų centrų infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais retųjų žemių medžiagos ir iš jų gaminami magnetai tapo vienu jautriausių pasaulinių tiekimo grandinių taškų: jie reikalingi elektriniams varikliams, pramoninei automatizacijai, gynybos sistemoms ir energetikai. Dėl to Vakarų valstybės vis dažniau investuoja į vietinę gavybą, perdirbimą ir gamybą, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus.

  • DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    Pavasarį JAV kariuomenėje ėmė plisti žvalgybos ataskaita, kurioje teigta, kad Kinijos laivas Artimuosiuose Rytuose gabena su branduoline programa siejamus komponentus. Pasak kelių su situacija susipažinusių šaltinių, dokumentas buvo vertinamas kaip pakankamai rimtas, kad būtų svarstoma karinė intervencija.

    Du informatoriai CNN nurodė, kad buvo rengiamasi operacijai: ginkluoti JAV kariai ruošėsi patekti į laivą, o ore patruliavo kariniai orlaiviai. Toks veiksmas prieš Kinijos vėliava plaukiojančią transporto priemonę galėjo tapti itin pavojingu eskalacijos tašku.

    Situacija pasikeitė tik prieš pat planuotus veiksmus, kai pareigūnai ataskaitą patikrino detaliau. Paaiškėjo, kad ją parengė analitikas, pasitelkęs dirbtinis intelektas įrankį, o „išvada“ apie krovinį buvo klaidinga ir neatitiko realybės.

    „Ataskaita buvo visiškai neteisinga, tačiau bet koks priešiškas veiksmas prieš Kinijos laivą galėjo peraugti į atvirą konfliktą“, – CNN situaciją apibūdino vienas su incidentu susipažinęs šaltinis.

    Žurnalistų teigimu, DI įrankis šiame epizode sujungė atvirų šaltinių informaciją su duomenimis iš vyriausybinių sistemų, todėl klaida įgavo patikimumo įspūdį. Analitikas esą DI pagalba ne tik tikrino laivo krovinio sąrašo detales, bet ir vėliau suformavo standartinio formato žvalgybinę pažymą, kuri buvo išplatinta grandinėje.

    Neaišku, ar naudotas pokalbių robotas buvo komercinis, ar sukurtas valdžios institucijoms. Vis dėlto buvęs aukšto rango JAV pareigūnas CNN yra sakęs, kad daug kariuomenėje naudojamų DI modelių nuo rinkoje prieinamų sprendimų skiriasi tik nežymiai, todėl klaidų ir neteisingų interpretacijų rizika išlieka aktuali.

    Pentagonas ir JAV Ramiojo vandenyno specialiųjų operacijų vadovybė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Tačiau incidentas gali tapti rimtu argumentu griežtinti DI naudojimo žvalgyboje taisykles, ypač ten, kur sprendimai gali turėti tiesioginių karinių pasekmių.

    Pastaraisiais metais JAV gynybos institucijos DI diegimą įvardija kaip prioritetą, nes šie įrankiai gali apdoroti milžiniškus duomenų srautus, padėti greičiau vertinti rizikas, planuoti logistiką ar parinkti taikinius. Vis dėlto tokie atvejai primena, kad kartu būtini aiškūs patikros protokolai, atsakomybės ribos ir principas, jog sprendimus dėl jėgos panaudojimo turi patvirtinti žmonės, remdamiesi nepriklausomai patikrintais šaltiniais.

  • JAV svarsto trauktis iš Europos: Pentagonas mini iki 25 000 karių, nerimo daugėja NATO

    JAV Pentagone svarstomi scenarijai, pagal kuriuos Europos žemyne galėtų sumažėti amerikiečių karinis kontingentas. Žiniasklaida, remdamasi pareigūnais, skelbia, kad kalbama apie maždaug 25 000 karių ir dalies technikos išvedimą iš kai kurių bazių.

    Didžiausias poveikis, kaip teigiama, galėtų tekti šalims, kuriose sutelkta didelė JAV infrastruktūra ir pajėgos, pirmiausia Vokietijai, Italijai ir Ispanijai. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas dar nepriimtas, o galutines rekomendacijas Pentagonas ruošiasi pateikti po vidinės pajėgų peržiūros.

    Kas svarstoma ir kodėl tai svarbu?

    Minimuose variantuose įvardijami ne tik karių skaičiai, bet ir galimi pokyčiai JAV aviacijos, karinių jūrų pajėgų bei sausumos pajėgų struktūroje Europoje. Taip pat aptariama galimybė dalį resursų ne tik išvesti, bet ir perkelti į NATO rytinio flango valstybes, priklausomai nuo grėsmių vertinimo.

    Tokie svarstymai kelia nerimą daliai JAV įstatymų leidėjų ir Europos sąjungininkų, nes JAV karinis buvimas yra viena iš esminių atgrasymo grandžių. Ypač svarbus yra greitas pastiprinimas, oro gynybos, logistikos, žvalgybos ir vadovavimo elementai, kuriuos Europoje padeda užtikrinti JAV pajėgos.

    NATO 3.0 idėja ir Europos atsakomybė

    Diskusijos siejamos su platesne kryptimi, kuri kartais apibūdinama kaip NATO 3.0: Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę gynybą, o JAV išlaikytų strateginį, įskaitant branduolinį, atgrasymą. Europos sostinės vis dažniau kalba apie būtinybę užpildyti trūkstamus pajėgumus, ypač toliašaudės ginkluotės, palydovinės žvalgybos, oro papildymo degalais ir oro gynybos srityse.

    Viešojoje erdvėje taip pat primenama, kad bet kokia didesnė JAV pajėgų relokacija kainuotų brangiai, todėl Kongresas gali turėti papildomų svertų daryti įtaką sprendimams per finansavimo mechanizmus. JAV teisės aktai ir biudžeto sąlygos gali riboti staigius pokyčius, ypač jei pajėgų skaičius Europoje kristų žemiau nustatytų ribų.

    Lenkijos klausimas ir signalai dėl regiono

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV politinėje darbotvarkėje vėl keliama nuolatinės JAV sausumos pajėgų bazės Lenkijoje tema, o kai kurie pareiškimai leidžia suprasti, kad rytinio flango stiprinimas gali būti svarstomas lygiagrečiai. Tai reiškia, kad mažinimas Vakarų Europoje nebūtinai automatiškai reikštų bendrą JAV įsipareigojimų NATO mažėjimą, tačiau sąjungininkams svarbiausia išlieka aiškumas dėl realių pajėgumų ir terminų.

    „25 000 karių sumažinimas yra absoliučiai nepriimtinas“, – sakė vienas JAV Kongreso narys, komentuodamas galimus planus ir įspėdamas dėl atgrasymo silpnėjimo.

    Kol kas laukiama, kokius konkrečius variantus Pentagono vadovybei pateiks JAV pajėgų Europoje vadovybė ir kokia bus galutinė rekomendacija. Europos šalims tai dar viena priežastis spartinti gynybos finansavimo ir pajėgumų stiprinimo sprendimus, kad bet kokie JAV dislokavimo pokyčiai netaptų saugumo spraga.

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.

  • Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    JAV gynybos technologijų bendrovė „AeroVironment“ pranešė gavusi pirmąjį užsakymą iš užsienio dėl lazerinės sistemos, skirtos kovai su dronais. Pirkėjas neatskleidžiamas, tačiau sandoris rodo augantį susidomėjimą kryptingos energijos ginklais, kurie laikomi vienu efektyviausių atsakų į masines pigių bepiločių atakas.

    Užsakyme numatytas LOCUST sistemų tiekimas, logistinis palaikymas ir mokymai. Bendrovė šią žinią paskelbė netrukus po to, kai JAV kariuomenė jai skyrė didelės vertės kontraktą aukštos galios lazeriniams sprendimams, o tai didina tikimybę, kad technologija bus sparčiai diegiama ir eksportuojama sąjungininkams.

    Kas yra LOCUST ir kuo jis išskirtinis

    LOCUST – tai maždaug 20–30 kilovatų galios lazerinės ginkluotės sistema, kurta pagal AMP-HEL programą, orientuotą į daugiafunkcius didelės energijos lazerių prototipus. Tokios sistemos projektuojamos pirmiausia labai trumpo nuotolio oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į mažus, manevringus taikinius.

    Gamintojo teigimu, LOCUST gali būti integruojama į skirtingas platformas, įskaitant sausumos transporto priemones. Praktinis privalumas – santykis tarp efekto ir kaštų: lazeriui svarbiausia nuolatinis energijos tiekimas, o ne brangūs perimantys šaudmenys, todėl vieno „šūvio“ savikaina gali būti labai maža.

    Išbandymai ir realūs scenarijai

    „AeroVironment“ anksčiau nurodė, kad LOCUST prototipai buvo perduoti JAV kariuomenei bandymams ant transporto priemonių. Taip pat skelbta apie testus jūroje ir panaudojimą saugumo užduotyse, kai reikia saugoti jautrius objektus nuo dronų, veikiančių mažame aukštyje.

    Tokių bandymų prasmė paprasta: bepiločių grėsmė keičiasi greičiau nei tradicinės oro gynybos pajėgumų plėtra. Dronai dažnai yra pigūs, jų gali būti daug, jie gali veikti būriais, todėl gynybai reikalingi sprendimai, galintys ilgai veikti, kol yra energijos ir aušinimo resursų.

    Kodėl lazeriai vis dažniau minimi kalbant apie dronų karą

    Aukštos energijos lazeriai laikomi vienu perspektyviausių būdų neutralizuoti pigius oro taikinius, nes leidžia sumažinti perėmimo kainą ir greitai „perjungti“ ugnį tarp kelių grėsmių. Tokie ginklai ypač patrauklūs tada, kai priešas naudoja masę – daug nedidelių taikinių, kuriuos tradicinėmis raketomis naikinti būtų per brangu.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: veikimą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės, taip pat reikalingas stabilus energijos tiekimas ir efektyvus aušinimas. Dėl to dauguma šalių lazerius vertina kaip vieną iš sluoksniuotos oro gynybos elementų, kuris papildo elektroninę kovą, kinetinius perėmėjus ir trukdymo priemones.

    JAV lygiagrečiai vysto ir kitus kryptingos energijos sprendimus, įskaitant didesnės galios sistemas, kurios teoriškai gali efektyviau veikti didesniais atstumais ar prieš atsparesnius taikinius. Eksportinis LOCUST sandoris rodo, kad dalis valstybių siekia kuo greičiau gauti priemonių, galinčių uždaryti spragas labai trumpo nuotolio oro gynyboje.

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    JAV peržiūri karių buvimą Europoje

    Pentagonas iki lapkričio 6 dienos turi pateikti JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui bent keturis galimos JAV karinės laikysenos Europoje variantus. Juose būtų apibrėžtas pajėgų skaičius, dislokavimo vietos, pokyčių tempas ir numatomos išlaidos.

    Platesnė peržiūra, apie kurią NATO gynybos ministrai kalbėjo birželį Briuselyje, turėtų būti baigta gruodį. Ji siejama su spartesniu perėjimu prie vadinamojo NATO 3.0 modelio, kuriame Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Ką reikštų NATO 3.0

    Šio požiūrio esmė tokia: Europos sąjungininkai būtų pagrindinė konvencinės gynybos jėga, o JAV labiau koncentruotųsi į kritines, ribotesnes funkcijas. Pentagonas tokį poslinkį argumentuoja būtinybe daugiau resursų skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, atsižvelgiant į Kinijos keliamus iššūkius.

    Viešojoje erdvėje taip pat nuolat kartojamas argumentas, kad Europa yra ekonomiškai pajėgi didinti investicijas į gynybą ir sparčiau plėsti kariuomenių pajėgumus. Tai apimtų ne tik ginkluotę, bet ir logistiką, oro gynybą, amunicijos gamybą bei mobilumo infrastruktūrą.

    Pokyčiai jau pradėti, bet ne visiems vienodi

    Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 000 JAV karių ir personalo. Kaip nurodoma aptariamoje schemoje, dar iki formalaus vertinimo pabaigos buvo paskelbta apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, nutraukta brigados rotacija Rumunijoje ir atšaukti planai dėl apie 4 000 karių šarvuotos brigados siuntimo į Lenkiją.

    Taip pat mažintas JAV indėlis į NATO krizinių pajėgumų planą: naikintuvų skaičius sumažintas nuo maždaug 150 iki 100, peržiūrėtas jūrinės žvalgybos orlaivių, oro degalų papildymo, dalies jūrinių pajėgų ir bombonešių grupių indėlis. Tokie sprendimai kelia klausimų, ar atgrasymas nuo Rusijos bus pakankamas, kol Europa dar tik didina gamybos ir pajėgumų apimtis.

    „Europa turi daugiau prisidėti prie konvencinės gynybos, o JAV koncentruosis į ribotesnę, bet kritinę paramą“, – sakė Pentagonui artimi pareigūnai.

    Tekste pabrėžiama, kad sumažinimai neturėtų paliesti Lenkijos, o kai kuriais atvejais net svarstomas didesnis JAV karių skaičius šioje šalyje. Lenkija įvardijama kaip pavyzdinis sąjungininkas, nes gynybai skiria apie 5 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad JAV Kongresas yra nustatęs ribas, kiek ilgai be papildomų procedūrų galima sumažinti karių skaičių Europoje žemiau 76 000. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, greiti ir gilūs pjūviai gali atsiremti į vidaus teisines bei biurokratines kliūtis.

    Politinis klausimynas sąjungininkams

    Pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkai gavo JAV klausimyną, kuris apima ne vien karinius pajėgumus. Vašingtonas teiraujasi, ar konkreti šalis viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taiko bazėms ir skrydžiams bei ar pasirengusi juos švelninti.

    Taip pat domimasi, ar valstybė perka ginkluotę iš JAV gamintojų, kaip vertina Europos Sąjungos iniciatyvas, palankesnes Europos gynybos pramonei, ir ar remia NATO 3.0 koncepciją. Europos diplomatai tai vertina kaip bandymą labiau susieti JAV karinės paramos apimtį su politiniu pritarimu Vašingtono linijai.

    Tekste minima, kad dalis Europos sostinių skeptiškai vertina konsultacijų procesą ir mano, jog kai kurie sprendimai galėjo būti priimti iš anksto. Rytinio NATO sparno šalys nerimauja, kad JAV sausumos pajėgų ir aviacijos mažėjimas gali susilpninti atgrasymą, jei europiniai pajėgumai dar nebus pakankamai sustiprėję.

    Pentagono peržiūros rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio, kai sąjungininkai sužinos, kurį variantą pasirinks JAV gynybos sekretorius. Nuo to priklausys, ar mažinimas bus tolygus, ar labiau diferencijuotas pagal gynybos išlaidas, bazinių pajėgumų prieinamumą ir politinius įsipareigojimus.