Tag: JAV kariuomenė

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    JAV peržiūri karių buvimą Europoje

    Pentagonas iki lapkričio 6 dienos turi pateikti JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui bent keturis galimos JAV karinės laikysenos Europoje variantus. Juose būtų apibrėžtas pajėgų skaičius, dislokavimo vietos, pokyčių tempas ir numatomos išlaidos.

    Platesnė peržiūra, apie kurią NATO gynybos ministrai kalbėjo birželį Briuselyje, turėtų būti baigta gruodį. Ji siejama su spartesniu perėjimu prie vadinamojo NATO 3.0 modelio, kuriame Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Ką reikštų NATO 3.0

    Šio požiūrio esmė tokia: Europos sąjungininkai būtų pagrindinė konvencinės gynybos jėga, o JAV labiau koncentruotųsi į kritines, ribotesnes funkcijas. Pentagonas tokį poslinkį argumentuoja būtinybe daugiau resursų skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, atsižvelgiant į Kinijos keliamus iššūkius.

    Viešojoje erdvėje taip pat nuolat kartojamas argumentas, kad Europa yra ekonomiškai pajėgi didinti investicijas į gynybą ir sparčiau plėsti kariuomenių pajėgumus. Tai apimtų ne tik ginkluotę, bet ir logistiką, oro gynybą, amunicijos gamybą bei mobilumo infrastruktūrą.

    Pokyčiai jau pradėti, bet ne visiems vienodi

    Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 000 JAV karių ir personalo. Kaip nurodoma aptariamoje schemoje, dar iki formalaus vertinimo pabaigos buvo paskelbta apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, nutraukta brigados rotacija Rumunijoje ir atšaukti planai dėl apie 4 000 karių šarvuotos brigados siuntimo į Lenkiją.

    Taip pat mažintas JAV indėlis į NATO krizinių pajėgumų planą: naikintuvų skaičius sumažintas nuo maždaug 150 iki 100, peržiūrėtas jūrinės žvalgybos orlaivių, oro degalų papildymo, dalies jūrinių pajėgų ir bombonešių grupių indėlis. Tokie sprendimai kelia klausimų, ar atgrasymas nuo Rusijos bus pakankamas, kol Europa dar tik didina gamybos ir pajėgumų apimtis.

    „Europa turi daugiau prisidėti prie konvencinės gynybos, o JAV koncentruosis į ribotesnę, bet kritinę paramą“, – sakė Pentagonui artimi pareigūnai.

    Tekste pabrėžiama, kad sumažinimai neturėtų paliesti Lenkijos, o kai kuriais atvejais net svarstomas didesnis JAV karių skaičius šioje šalyje. Lenkija įvardijama kaip pavyzdinis sąjungininkas, nes gynybai skiria apie 5 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad JAV Kongresas yra nustatęs ribas, kiek ilgai be papildomų procedūrų galima sumažinti karių skaičių Europoje žemiau 76 000. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, greiti ir gilūs pjūviai gali atsiremti į vidaus teisines bei biurokratines kliūtis.

    Politinis klausimynas sąjungininkams

    Pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkai gavo JAV klausimyną, kuris apima ne vien karinius pajėgumus. Vašingtonas teiraujasi, ar konkreti šalis viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taiko bazėms ir skrydžiams bei ar pasirengusi juos švelninti.

    Taip pat domimasi, ar valstybė perka ginkluotę iš JAV gamintojų, kaip vertina Europos Sąjungos iniciatyvas, palankesnes Europos gynybos pramonei, ir ar remia NATO 3.0 koncepciją. Europos diplomatai tai vertina kaip bandymą labiau susieti JAV karinės paramos apimtį su politiniu pritarimu Vašingtono linijai.

    Tekste minima, kad dalis Europos sostinių skeptiškai vertina konsultacijų procesą ir mano, jog kai kurie sprendimai galėjo būti priimti iš anksto. Rytinio NATO sparno šalys nerimauja, kad JAV sausumos pajėgų ir aviacijos mažėjimas gali susilpninti atgrasymą, jei europiniai pajėgumai dar nebus pakankamai sustiprėję.

    Pentagono peržiūros rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio, kai sąjungininkai sužinos, kurį variantą pasirinks JAV gynybos sekretorius. Nuo to priklausys, ar mažinimas bus tolygus, ar labiau diferencijuotas pagal gynybos išlaidas, bazinių pajėgumų prieinamumą ir politinius įsipareigojimus.

  • Nuolatinės JAV pajėgos Lenkijoje: Krašto apsauga derasi dėl kelių vietų, ne vienos bazės

    Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis derasi dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo keliuose taškuose, o ne vienoje didelėje bazėje. Tai po susitikimo NATO būstinėje paskelbė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Pawelas Zalewskis, aptaręs klausimą su JAV gynybos viceministru Elbridge’u Colby.

    Anot viceministro, pokalbyje akcentuota platesnė NATO darbotvarkė, susijusi su didesne Europos šalių atsakomybe už žemyno gynybą. Varšuva teigia remianti kryptį, kai europinės sąjungininkės stiprina savo pajėgumus, o JAV indėlis Europoje išlieka, bet labiau orientuotas į kritines kompetencijas.

    Keli taškai vietoje vienos bazės

    Pasak P. Zalewskio, Lenkijos tikslas – kad JAV įsitraukimas būtų matuojamas ne vien karių skaičiumi, o tuo, kokius pajėgumus amerikiečiai atveža. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra „kokybė“ – gebėjimai, kurių Lenkija pati neturi arba jų apimtis dar nepakankama.

    Viceministras nurodė, kad kalbama apie kelias potencialias nuolatinio dislokavimo vietas ir kelis skirtingus formatus, o ne vieną simbolinę bazę. Tarp pavyzdinių krypčių jis minėjo žvalgybą, vadovavimą ir valdymą bei kitus moderniai gynybai svarbius komponentus, tačiau konkrečių lokacijų ar pajėgumų paketų kol kas neįvardijo.

    Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti vienas iš E. Colby komandos narių. Tuomet Varšuva ketina pristatyti amerikiečiams savo siūlomas dislokavimo vietas ir argumentus, kodėl pasirinkti būtent tokį kelių taškų modelį.

    Laikas ir kontekstas NATO planuose

    Paklaustas apie projekto įgyvendinimo terminus, P. Zalewskis teigė norintis, kad sprendimai būtų derinami su platesniu JAV karinės laikysenos Europoje vertinimu. Vis dėlto jis pažymėjo nenorintis tapti „termino įkaitu“, nes tokio masto gynybos planai priklauso nuo politinių sprendimų, karinių poreikių ir sąjungininkų suderinamumo.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange nuosekliai didinamas atgrasymo ir gynybos potencialas, o Lenkija tampa vienu svarbiausių logistinių ir operacinių mazgų regione. Kelių dislokavimo vietų modelis praktiškai leidžia išskaidyti infrastruktūrą, mažinti pažeidžiamumą ir greičiau pritaikyti pajėgas skirtingoms užduotims.

    Dėl branduolinio aspekto – aiški pozicija

    Lenkijos viceministras taip pat pakomentavo branduolinio atgrasymo temą. Jis pabrėžė, kad Lenkija nori išlikti NATO branduolinio atgrasymo dalimi, tačiau tai nereiškia branduolinių galvučių dislokavimo šalies teritorijoje.

    „Ne. Noriu tai pasakyti labai aiškiai ir atvirai. Lenkija nenori turėti branduolinių galvučių savo teritorijoje“, – sakė P. Zalewskis.

    Ši žinutė rodo Varšuvos siekį suderinti didesnį JAV buvimą ir regiono gynybos stiprinimą su politiniu atsargumu jautriausiais atgrasymo klausimais. Tuo pat metu Lenkija signalizuoja, kad derybose prioritetas teikiamas konkretiems pajėgumams ir ilgalaikei sąjungininkų infrastruktūrai, o ne vien simboliniams sprendimams.

  • JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė per bandymus išmėgino autonominį pikapą „Ford F-250“, pritaikytą dronų grėsmei aptikti ir neutralizuoti. Demonstracija buvo programos Sandhills 2.0 dalis, kuria siekiama sukurti transporto priemonę, galinčią važiuoti priekyje padalinių ir atlikti pavojingiausias užduotis be įgulos.

    Šiame etape platforma parinkta ne atsitiktinai: serijinis „Ford F-250“ reiškia lengvesnį dalių tiekimą, paprastesnę priežiūrą ir greitesnį remontą. Kariuomenei tai svarbu, nes lauko sąlygomis technika dėvisi greičiau, o logistika dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Autonominį važiavimą užtikrina „Forterra“ sukurta „AutoDrive“ sistema, leidžianti automobiliui savarankiškai judėti maršrutu ir įveikti kliūtis. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į rizikos mažinimą: idėja paprasta, kad priešakyje važiuojantis aparatas galėtų žvalgyti, tikrinti maršrutą ir sumažinti pavojų kariams.

    Didžiausias šio prototipo akcentas yra kovos su bepilotėmis sistemomis modulis C-UAS Edda, kurį kuria bendrovė „9 Mothers“. Sistema pirmiausia naudoja akustinę detekciją, kad užfiksuotų artėjantį droną, o vėliau optinė dalis perima taikinio sekimą, taip mažinant nuolatinio aktyvaus spinduliavimo poreikį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, sprendimas orientuotas į maždaug 18 centimetrų skersmens ir didesnius dronus, o deklaruojamas veikimo nuotolis siekia nuo 10 iki 100 metrų. Neutralizavimui naudojamas ant bokštelio įrengtas šautuvo tipo įtaisas, o visas modulis, nurodoma, sveria apie 23 kilogramus, todėl neturėtų smarkiai apkrauti bazinės platformos.

    Tokių bandymų aktualumą didina sparčiai išplitę pigūs FPV dronai, kurie moderniuose konfliktuose tapo vienu pavojingiausių ir sunkiausiai suvaldomų veiksnių. Ypač rizikingos situacijos susidaro puolimo ir manevro metu, kai judantys padaliniai lengviau aptinkami ir atakuojami iš oro.

    Sandhills 2.0 koncepcija remiasi prielaida, kad autonominis automobilis galėtų važiuoti priekyje, atidengti maršrutą ir kartu turėti bent minimalią savisaugą nuo artimo nuotolio dronų. Vis dėlto viešai kol kas nepateikiama detalių apie efektyvumą, pavyzdžiui, pataikymo tikimybę ar tai, kiek taikinių sistema pajėgi neutralizuoti per trumpą laiką.

    Jei tokie bandymai pasiteisins, serijinių automobilių pagrindu sukurti autonominiai sprendimai gali tapti patrauklesni dėl kainos, priežiūros ir mastelio galimybių. Kariuomenei tai reikštų lankstesnį būdą greitai diegti naujas funkcijas, o dronų grėsmės akivaizdoje tokios platformos galėtų būti pritaikomos vis plačiau.

  • JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV kariuomenė pradėjo rinkos paiešką, kuri turėtų padėti greičiau atnaujinti ir išlaikyti kovai parengtus pėstininkų kovos automobilius „Bradley“, perduodamus Ukrainai. Pagrindinė problema – dalis reikalingų komponentų nebegaminami, todėl jų tiekimas tampa lėtas ir brangus.

    Rinkos analizę vykdo U.S. Army Contracting Command padalinys Detroito arsenale. Tikslas – nustatyti, kurios įmonės dar turi senų atsargų, o kurios galėtų atkurti anksčiau nutrauktą gamybą ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Ieškomų detalių sąrašas apima bokštelio pavaros valdymo elementus, transmisijos valdymo modulį, šildytuvo tvirtinimo dalis, šaudmenų padavimo kreipiklius bei įvairius elektros ir mechaninių sistemų komponentus. Tarp minimų pavyzdžių – „Dialight“ lempos ir kai kurios TAS sistemos dalys, kurių įsigijimas rinkoje darosi vis sudėtingesnis.

    JAV nori, kad pasirinktas rangovas ne tik surastų komponentus, bet ir atliktų remontą bei techninę patikrą, suvaldytų logistiką, o prireikus greitai paleistų gamybą detalių, kurių originalūs tiekėjai jau nebegamina. Kitaip tariant, planas orientuotas į tai, kad technika po remonto grįžtų į rikiuotę be ilgų prastovų dėl vienos trūkstamos detalės.

    Programoje numatyta ir praktinė pagalba Ukrainos pusei – planuojami mokymai mechanikams, instrukcijos, įrankiai ir aptarnavimo įranga. Mokymų apimtis turėtų apimti ir šarvuotą techninės pagalbos bei evakuacijos transporto priemonę, reikalingą sugedusiai technikai išgabenti ir remontui lauke.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad įmonės turės pateikti aiškų planą, kaip būtų pasiekiamas pilnas technikos parengtumas, taip pat nurodyti terminą nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo suremontuoto „Bradley“ pristatymo. Kartu akcentuojama, jog pati rinkos paieška dar nereiškia automatinio kontrakto skyrimo.

    Ši iniciatyva vyksta JAV kariuomenei lygiagrečiai vystant naują pėstininkų kovos mašinos programą XM30, kuri ateityje turėtų pakeisti „Bradley“. Vis dėlto senesnė platforma artimiausiu metu išlieka svarbi tiek JAV pajėgų planuose, tiek Ukrainos poreikiuose, o jos eksploataciją vis labiau riboja detalių prieinamumas ir nutrauktos tiekimo grandinės.

  • Amerikos kariuomenė esą siūlo 4 laisvadienius dėl „GTA 6“ premjeros: nutekėjo įsakymas

    Amerikos kariuomenė esą siūlo 4 laisvadienius dėl „GTA 6“ premjeros: nutekėjo įsakymas

    Internete ėmė plisti tariamas tarnybinis raštas, siejamas su 9-uoju inžinerijos batalionu Fort Stiuarte, Džordžijos valstijoje. Jame teigiama, kad kariams būtų suteikiamos keturios laisvos dienos „GTA 6“ pasirodymo laikotarpiu, o tai esą taptų motyvacinės programos dalimi.

    Dokumente nurodoma, kad keturių dienų atostogos truktų nuo 2026 metų lapkričio 20 dienos iki lapkričio 23 dienos. Taip pat minima sąlyga, kad į tarnybą reikėtų užsirašyti iki 2026 metų lapkričio 14 dienos, todėl raštas interpretuojamas kaip bandymas pritraukti naujų karių ir kelti moralę.

    Nutekėjusią informaciją socialiniuose tinkluose daug kas sutiko skeptiškai ir ėmė abejoti jos autentiškumu. Vis dėlto dokumentui tikrumo įspūdį suteikia detalės, tokios kaip konkrečios datos, nuorodos į realias institucijas ir pareigūno parašas, siejamas su neseniai vadovauti padaliniui pradėjusiu pulkininko leitenanto laipsnio karininku Ryanu Hodgsonu.

    Nepriklausomo patvirtinimo kol kas nėra, todėl istorija išlieka neaiški. Dalies žaidimų industrijos apžvalgininkų vertinimu, tokio tipo raštai gali būti lengvai suklastojami, tačiau kartu pažymima, kad „GTA 6“ laukimas yra tapęs masiniu reiškiniu, kuris jau daro įtaką darbo ir laisvalaikio planavimui.

    „GTA 6“ leidėja „Rockstar Games“ yra patvirtinusi, kad naujoji serijos dalis kuriama, o apie žaidimą periodiškai skelbiama oficialiuose kanaluose. Plačiai aptarinėjama 2026 metų lapkričio 19 dienos data šiame kontekste laikoma neoficialia ir viešai nėra galutinai įtvirtinta, tačiau pati diskusija rodo, kokį didelį ažiotažą sukelia būsima premjera.

    Pastaraisiais metais dideli žaidimų leidimai vis dažniau vertinami kaip kultūriniai įvykiai, turintys apčiuopiamą ekonominį ir socialinį efektą. Kompanijos ir organizacijos vis dažniau derina grafikus prie didžiųjų transliacijų ar pramogų startų, o darbdaviai ieško būdų, kaip išlaikyti darbuotojų įsitraukimą ir mažinti perdegimo riziką.

    Jei tariamas JAV kariuomenės dokumentas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas pavyzdys, kaip pramogų industrijos reiškiniai persikelia į tradiciškai griežtas institucijas. Kol kas tai tebėra istorija, kurią būtina vertinti atsargiai, laukiant oficialių komentarų ar patikimų patvirtinimų.

  • JAV apšaudė laivą, bandžiusį pralaužti Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiauryje

    Antradienio rytą JAV pajėgos apšaudė laivą su Panamos vėliava, kuris, JAV pareigūnų teigimu, bandė pralaužti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiaurio regione. Apie incidentą pranešė JAV pareigūnas, kurį citavo „Wall Street Journal“.

    Pasak JAV atstovo, karinis sraigtasparnis į laivo vairą šaudė po to, kai įgula esą ignoravo JAV personalo įspėjimus. Kol kas oficialiai neskelbiama apie žuvusiuosius ar sužeistuosius.

    Su jūrų saugumu dirbanti bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad į vakarus per Omano įlanką plaukęs konteinerinis laivas „Vela Nova“ buvo pataikytas sraigtasparnio paleistu sviediniu. Incidentas, pirminiais duomenimis, įvyko maždaug 130 kilometrų nuo Pakistano krantų.

    „Sviedinys pataikė į laivą, kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas“, – teigiama pirminėje „Vanguard“ ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad visi 17 įgulos narių buvo rasti ir suskaičiuoti. JAV pareigūnas pridūrė, kad po apšaudymo buvo mėginama įgulą perkelti į kitą civilinį laivą.

    Šis epizodas vyksta augant įtampai dėl laivybos saugumo prie Irano ir aplink Ormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energijos išteklių transporto kelių. Bet kokie susidūrimai šiame regione gali turėti tiesioginį poveikį draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir naftos tiekimo grandinėms.

    „Wall Street Journal“ priminė, kad birželį per JAV operaciją, susijusią su blokados vykdymu, žuvo trys Indijos jūreiviai. Anot dienraščio, tai buvo pirmos užfiksuotos mirtinos aukos per veiksmus, kuriais siekta apriboti Irano pajamas iš naftos eksporto ir didinti spaudimą Teheranui dėl platesnio politinio susitarimo.

    Kol kas viešai neskelbiama, koks buvo laivo krovinys, galutinis maršrutas ir ar incidentas bus tiriamas tarptautiniu mastu. Taip pat neaišku, ar po įvykio bus koreguojamos jūrų saugumo rekomendacijos laivams, plaukiantiems Omano įlankoje ir netoli Ormūzo sąsiaurio.

  • JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV kariuomenė svarsto artimiausiu metu įsigyti iki 20 lazerinės ginkluotės sistemų E-HEL, kurias kuria bendrovė „AeroVironment“. Ši kryptinė energija paremta sistema skirta naikinti mažus ir vidutinio dydžio dronus, į juos nukreipiant koncentruotą lazerio spindulį.

    Remiantis JAV kariuomenės dokumentuose aprašytais reikalavimais, E-HEL turėtų būti pritaikytas kovai su 1–3 dronų grupėmis. Nurodoma, kad taikiniais laikomi įvairių klasių bepiločiai, kurių masė gali siekti nuo 9 iki 600 kilogramų.

    Patirtis su DE M-SHORAD

    Nauji planai siejami su ankstesne programa Directed Energy Maneuver-Short Range Air Defense, kai ant šarvuoto „Stryker“ platformos buvo integruotas maždaug 50 kilovatų galios lazeris. Bandymų metu patvirtinta, kad aukštos energijos lazerį įmanoma įtraukti į manevrinės oro gynybos sudėtį.

    Vis dėlto praktika atskleidė ir rimtus inžinerinius iššūkius. Didelės galios elektros generavimo, aušinimo, spindulio valdymo įrangos ir jutiklių sutalpinimas šarvuotoje mašinoje bei patikimas darbas nuolatinių taktinių operacijų sąlygomis tapo vienu didžiausių ribojančių veiksnių.

    Kodėl svarbus ne tik kilovatų skaičius

    JAV kariuomenė signalizuoja perėjimą prie kompaktiškesnės ir modulinės lazerinių sistemų architektūros. Tai reiškia, kad prioritetu laikoma ne vien maksimali galia, o galimybė greitai dislokuoti, lengvai prižiūrėti, stabiliai maitinti ir integruoti sprendimą skirtingose misijose.

    Kitaip tariant, mažesnės nominalios galios lazeris gali būti vertingesnis už galingesnį analogą, jei jis yra patikimesnis lauke ir paprasčiau įtraukiamas į esamas oro gynybos grandis. Dronų grėsmė dažnai yra masinė ir dinamiška, todėl svarbus ne tik vieno taikinio sunaikinimas, bet ir nuolatinis sistemos prieinamumas.

    Kas daro lazerius patrauklius

    Lazerinė ginkluotė visame pasaulyje sulaukia dėmesio dėl potencialiai mažesnės vieno „šūvio“ kainos, lyginant su raketomis ar kitais brangiais perėmimo būdais. Teoriškai tokio sprendimo sąnaudos labiau priklauso nuo energijos tiekimo ir logistinio užtikrinimo nei nuo kiekvieno atskiro šaudmens.

    Taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie aukštos energijos lazerius, omenyje turimi spinduliai, galintys kaitinti ir pažeisti konstrukcijas, pavyzdžiui, sparnus, korpusą ar kritinius mazgus. Tuo pat metu mažesnės energijos lazeriai mūšio lauke gali būti naudojami ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, optinių sistemų apakinimui ar jutiklių veikimo trikdymui.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos nėra universalus atsakymas į visas grėsmes, nes jų efektyvumą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės ar poreikis užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą. Vis dėlto planai dėl E-HEL rodo aiškią kryptį: kova su dronais tampa viena svarbiausių oro gynybos užduočių, o lazeriai gali tapti reikšminga šios mozaikos dalimi.

  • JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė pradeda naują autonominių antžeminių transporto priemonių etapą: „American Rheinmetall“ gavo 18 mėnesių trukmės kontraktą sukurti ir pristatyti naujos kartos bepiločius antžeminius automobilius. Pagrindinis tikslas – sumažinti riziką kariams pavojingose logistikos operacijose, kai kolonos gali tapti nuotolinių dronų ar tikslių tolimų smūgių taikiniu.

    Projektui pasirinkta Kalifornijoje sukurta „Harbinger“ platforma, kuri apibūdinama kaip įkraunamas hibridas, tačiau savo veikimo principu artimesnė išplėstinės ridos elektromobiliui. Joje nedidelis vidaus degimo variklis veikia kaip generatorius, o ratai varomi elektriniu varikliu, todėl transporto priemonė gali išlikti tylesnė ir lankstesnė energijos tiekimo prasme.

    Ilgesnė rida ir energija įrangai

    Gamintojo teigimu, su pilnu degalų baku ir pilnai įkrauta baterija platforma gali nuvažiuoti daugiau nei 800 kilometrų, o vien elektra – apie 170 kilometrų. Tokia schema leidžia važiuoti be įkrovimo infrastruktūros, tačiau kartu išlaikyti elektromobilio privalumus, kai svarbūs žemas triukšmas ir mažesnė šiluminė žyma.

    „Harbinger“ nurodo, kad platforma gali tiekti iki 350 kilovatų galią išoriniams vartotojams, o nuolatinę 48 kilovatų galią gali užtikrinti generatoriaus režimu veikiantis vidaus degimo variklis. Papildomai įdiegtas 15 kilovatų inverteris leidžia maitinti dalį įrangos kintamąja srove, o likusi galia dengiama iš aukštos įtampos baterijos.

    Skirtingi dydžiai ir didelė keliamoji galia

    Kariuomenei skirta platforma siūloma su trimis važiuoklės bazės variantais, o galutinių bepiločių transporto priemonių matmenys dar neatskleidžiami. Skelbiama, kad priklausomai nuo modifikacijos bendroji leistina masė gali siekti maždaug 7–12 tonų, o maksimalus naudingas krovinys – apie 8 tonas.

    Šie skaičiai svarbūs dėl praktinės paskirties: tokios transporto priemonės numatomos kroviniams, amunicijai, degalams ar kitai įrangai gabenti ten, kur žmogui būti pavojinga. Kuo mažiau karių turi važiuoti transporto priemonėse, gabenančiose pavojingus krovinius, tuo mažesnės potencialios netektys.

    Autonomija ir valdymas balsu

    Platformoje naudojama elektroniniu būdu valdoma važiuoklė, vadinama drive-by-wire, todėl integratoriams lengviau diegti autonominio važiavimo įrangą. „American Rheinmetall“ prie projekto pasitelkė „Forterra“, kuri turėtų tiekti autonominio vairavimo programinę įrangą, leidžiančią transporto priemonei judėti ir veikti su minimaliu žmogaus įsikišimu.

    Dar viena grandis – „Primordial Labs“, integruosianti „Anura“ žmogaus ir mašinos sąsają, kuri natūralia kalba pasakytas balso komandas paverčia valdymo veiksmais. Tokie sprendimai atspindi platesnę gynybos pramonės kryptį, kai autonomija ir DI naudojami ne tik žvalgybai ore, bet ir logistikos grandinei ant žemės.

    Kontraktas siejamas su kariuomenės Project Sustainment iniciatyva ir vykdomas per National Advanced Mobility Consortium mechanizmą, kuris leidžia greičiau finansuoti ir išbandyti eksperimentines mobilumo technologijas nei tradicinės įsigijimų procedūros. Tikimasi, kad bandymai parodys, kiek efektyviai tokie bepiločiai sprendimai gali pakeisti dalį žmonių atliekamo darbo ir sumažinti pažeidžiamumą šiuolaikinėje karo logistikoje.

  • Pavojaus signalas JAV bazėje: baltojo fosforo nuotėkis sukėlė evakuaciją

    Pavojaus signalas JAV bazėje: baltojo fosforo nuotėkis sukėlė evakuaciją

    Pietų Korėjos tarnybos pranešimą apie incidentą JAV karinėje bazėje gavo po pietų, kai per įprastą amunicijos patikrą sandėlyje buvo aptikta sukietėjusio baltojo fosforo likučių. Skelbiama, kad nuotėkis siejamas su dviem ginkluotės vienetais, laikytais amunicijos dėžėje.

    Miesto valdžia nedelsdama perspėjo netoliese gyvenančius žmones ir rekomendavo laikinai pasitraukti iš galimos rizikos zonos bei vengti bet kokio kontakto su medžiaga. Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai, policija ir JAV specialistų komanda, atsakinga už sprogmenų bei pavojingų medžiagų neutralizavimą.

    Policija nustatė saugumo perimetrą maždaug 300–500 metrų spinduliu nuo bazės ir laikinai uždarė dalį aplinkinių kelių. Tokios priemonės taikomos todėl, kad baltasis fosforas, patekęs į aplinką, gali kelti riziką žmonių sveikatai, ypač jei dalelės patenka ant odos ar į kvėpavimo takus.

    Baltasis fosforas kariuomenėje naudojamas, be kita ko, dūminiams ir padegamiesiems užtaisams, o kontaktuodamas su oru gali savaime užsiliepsnoti. Specialistai pabrėžia, kad ši medžiaga gali sukelti itin gilius cheminius nudegimus, todėl su ja dirbama laikantis griežtų saugos protokolų, o naudojimą mūšio lauke riboja tarptautinės normos.

    JAV oro pajėgos pranešė, kad nutekėjusi medžiaga buvo praskiesta maždaug 80 proc., todėl rizika visuomenės sveikatai ir aplinkai įvertinta kaip nedidelė. Praėjus apie 36 minutėms po pirmojo pranešimo, Pietų Korėjos institucijos atšaukė rekomendaciją evakuotis, nurodydamos, kad situacija suvaldyta.

    Kariuomenė taip pat paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją apie tariamai visišką Osano bazės evakuaciją. Anot JAV atstovų, veiksmai apsiribojo nuotėkio vietos izoliavimu ir saugumo užtikrinimu, o bazės veikla netrukus grįžo į įprastą ritmą.