Tag: JAV kariuomenė

  • Fort Trump vėl aptarinėjamas: ką iš tikrųjų reikštų nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje?

    Idėja, kadaise praminta Fort Trump, vėl grįžta į politinę darbotvarkę, tačiau šįkart ją kelia ne vien viešieji pareiškimai. Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje svarstoma platesniame kontekste, kai tęsiantis karui Ukrainoje NATO rytiniame flange ieškoma stabilesnių atgrasymo formų.

    Diskusijas pakurstė ir signalai iš Vašingtono apie galimą dalies pajėgų peržiūrą Europoje. Lenkijos politikai viešai kartoja siekį rotacinį JAV buvimą paversti labiau pastoviu, tačiau reali kryptis priklauso nuo Pentagono planavimo, biudžetų ir NATO operacinių poreikių.

    Kas jau yra, o kas dar tik planuose

    Šiuo metu JAV kariai Lenkijoje dalyvauja rotaciniu principu, o infrastruktūra įvairiose vietovėse pritaikyta priimti sąjungininkų vienetus, techniką ir vykdyti pratybas. Tai leidžia greitai sustiprinti regioną krizės atveju, bet nereiškia klasikinės, vienoje vietoje nuolat dislokuotos didelės bazės.

    Nuolatinė bazė reikštų kitokio masto sprendimus: ilgalaikę infrastruktūrą, būstus, logistikos grandines, mokymų poligonus, oro gynybos ir ryšių pajėgumus. Tokie projektai paprastai planuojami ne mėnesiais, o metais, o finansavimas dažnai tampa derybų ašimi tarp priimančios šalies ir JAV.

    Rotacijos stabdymas parodė rizikas

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skambėjo prieštaringi signalai apie rotacijų tęstinumą, kai vienu metu pasirodė informacija apie peržiūrą ir galimus atidėjimus. Tokios pauzės, net jei vėliau sprendimai „atšaukiami“, sukuria praktinių padarinių: keičiasi planai dėl personalo, technikos judėjimo, o išlaidos logistikai ir pasirengimui gali būti patirtos iš anksto.

    Lenkijos pusei tai tapo priminimu, kad politinė retorika nebūtinai reiškia operacinį įsakymą. Net draugiški pareiškimai apie didesnį JAV buvimą turi virsti konkrečiais dokumentais, pajėgų struktūra, dislokavimo grafiku ir aiškiais įsipareigojimais.

    Kodėl „Fort Trump 2.0“ nėra automatinis sprendimas

    Pentagonas periodiškai peržiūri pajėgų išdėstymą, derindamas Europos atgrasymą su kitais prioritetais, ypač Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu. Tai reiškia, kad papildomi vienetai Rytų Europoje gali būti svarstomi kartu su kitomis alternatyvomis: didesnėmis pratybomis, iš anksto dislokuota technika, greitesniais pastiprinimo maršrutais ar regioniniais štabais.

    Lenkijai nuolatinės bazės idėja yra strategiškai patraukli kaip ilgalaikis JAV įsitraukimo ženklas. Vis dėlto sprendimą lems ne pavadinimas ar simbolika, o realūs kriterijai: karinė būtinybė, suderinamumas su NATO gynybos planais, infrastruktūros parengtis, priimančios šalies indėlis ir politinis konsensusas abiejose Atlanto pusėse.

    Kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus, apie kurį kalba ir ekspertai, yra rotacinio buvimo išlaikymas bei laipsniškas jo stiprinimas konkrečiais pajėgumais. Nuolatinė didelė bazė gali likti derybų tikslu, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo ilgalaikių sprendimų ir aiškių susitarimų, o ne vien nuo trumpalaikių politinių pareiškimų.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.

  • JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV kariuomenė Ramiojo vandenyno regione išbandė naują stratosferos platformą, sujungiančią mikrobalioną ir autonominį saulės energija varomą orlaivį. Bandymo tikslas buvo įvertinti, ar 18–20 kilometrų aukštyje galima stabiliai iškelti ryšio ir stebėjimo jutiklius, kurie veiktų ilgai ir patikimai.

    Demonstracijoje panaudotas „Icarus“ sukurtas autonominis lėktuvas „Apollo R“, pritaikytas itin ilgiems skrydžiams dideliame aukštyje. Tokiame aukštyje orlaivis gali dirbti virš didžiosios dalies orų reiškinių, o energiją gauti iš saulės bei kaupti baterijose, taip mažindamas priklausomybę nuo degalų ir bazavimo infrastruktūros.

    Antrasis sistemos elementas buvo „Urban Sky“ mikrobalionas, skirtas greitam pakilimui į stratosferą ir naudingosios apkrovos iškėlimui per kelias minutes. Sujungus šiuos komponentus gaunama mobili platforma, kurią galima parengti ir paleisti beveik iš bet kurios vietos, priklausomai nuo užduoties ir meteorologinių sąlygų.

    Kodėl stratosfera vėl tampa svarbi?

    Indo–Ramiojo vandenyno teatras apima milžiniškas vandenyno ir salų erdves, todėl nuolatinis ryšys ir stebėjimas čia yra viena sudėtingiausių užduočių. Vien palydovai ne visada užtikrina pastovų buvimą virš konkretaus taško, o orlaiviams ir dronams reikalinga logistika, degalai, priežiūra ir saugios bazės.

    Stratosferos sprendimai užpildo tarpą tarp palydovų ir tradicinių oro platformų: jie yra gerokai arčiau Žemės nei žemoje orbitoje esantys palydovai, todėl gali pasiūlyti mažesnę ryšio delsą ir lankstesnį jutiklių išdėstymą. Kartu toks aukštis apsunkina daugumą įprastų grėsmių, nors visiškai neeliminuoja elektroninės kovos ir aptikimo rizikų.

    Ryšys ir duomenys realiu laiku

    Bandymas siejamas su CJADC2 koncepcija, kuri orientuota į skirtingų domenų duomenų sujungimą į vieną tinklą ir jų perdavimą pajėgoms realiu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad informacija iš jutiklių, ryšio retransliatorių ir kitų sistemų turi pasiekti sprendimų priėmėjus ir vienetus nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

    Šiuolaikiniuose konfliktuose ryšio trikdymas, palydovinės infrastruktūros pažeidžiamumas ir elektroninė kova tapo kasdienybe, todėl ieškoma išskaidytų, greitai dislokuojamų alternatyvų. Mobilios stratosferos platformos gali veikti kaip palydovų papildymas arba atsarginė grandis, ypač kai reikia greitai atkurti ryšį ar laikinai sustiprinti stebėjimą konkrečioje zonoje.

    Tokio tipo sprendimų plėtra rodo kryptį į hibridines sistemas, kuriose DI padeda autonomiškai planuoti maršrutus, optimizuoti energijos naudojimą ir valdyti naudingąją apkrovą. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo reikia kasdieniam darbui, tuo lengviau tokias platformas išlaikyti ilgą laiką ir greitai perkelti ten, kur situacija pasikeičia.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje: Kongrese palankios nuotaikos, rengiami svarbūs gynybos biudžeto įrašai

    Lenkijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Pawełas Kowalas po trijų dienų vizito Vašingtone sako matantis palankų foną JAV Kongrese dėl nuolatinės JAV karių bazės Lenkijoje. Pasak jo, idėja įgauna papildomą pagreitį, nes rengiamame JAV gynybos biudžete numatytos nuostatos, susijusios su ilgalaikiu pajėgų dislokavimu Europoje.

    Politikas teigė, kad apie JAV karinių pajėgų buvimą Lenkijoje kalbėjosi tiek su respublikonų, tiek su demokratų senatoriais ir Atstovų Rūmų nariais. Jo vertinimu, Vašingtone juntama mažiau abejonių dėl rotacinės schemos ribotumo ir daugiau erdvės diskusijai, kaip pereiti prie stabilesnio modelio.

    Gynybos biudžetas gali tapti lūžiu

    Kowalas atkreipė dėmesį į Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (NDAA), kuris JAV yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis gynybos politikos kryptis ir finansavimo prioritetus. Jo dabartinėse nuostatose numatyta, kad JAV pajėgų Europoje vadas turėtų pateikti ataskaitą apie galimybes ilgalaikiau dislokuoti JAV karius Europoje.

    Tokio pobūdžio ataskaitos dažnai tampa pagrindu tolesniems sprendimams dėl infrastruktūros, logistikos ir pajėgų struktūros, todėl Varšuva tikisi, kad tai sustiprins jos argumentus. Lenkija ne kartą pabrėžė, jog nuolatinis dislokavimas būtų efektyvesnis nei periodiškos rotacijos, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    „Kongrese turime daug draugų, bet parlamentinis darbas reikalauja kantrybės: čia reikia ateiti ir tą patį pakartoti 10 ar 20 kartų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Varšuva rengiasi teikti oficialų prašymą

    Pasak Kowalo, Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu ketina pateikti formalų prašymą dėl nuolatinės JAV bazės. Jis palankiai įvertino ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo viešus signalus, kad šis klausimas taps oficialios darbotvarkės dalimi.

    Kowalas taip pat pabrėžė, kad Lenkija Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip teigiamo ekonominio vystymosi pavyzdys, o tai, jo teigimu, padeda kuriant politinį pasitikėjimą. Tarp dažniausiai minimų argumentų – gynybos finansavimas ir pasirengimas prisidėti prie NATO atgrasymo priemonių rytiniame flange.

    NATO ir Rusijos akto klausimas grįžta į diskusijas

    Klausiamas, ar 1997 metais pasirašytas NATO ir Rusijos steigiamasis aktas tebėra kliūtis didesniam nuolatiniam JAV pajėgų buvimui Lenkijoje, Kowalas teigė, kad šis dokumentas yra politinio, o ne tarptautinės teisės pobūdžio. Jo vertinimu, Rusijos veiksmai pastaraisiais metais suteikia papildomų argumentų stiprinti NATO ir JAV laikyseną regione.

    Jis taip pat patvirtino, kad Vašingtone ekspertų diskusijose vėl pasirodo tema apie galimą didesnį Lenkijos vaidmenį NATO branduolinio atgrasymo architektūroje, tačiau detalių apie konkrečias derybas neatskleidė.

    „Šiandien Lenkijos interesas nėra aštrinti santykius su Ukraina, o net ir krizių metu ieškoti sprendimų, kurie leistų iš jų išeiti“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Vizito metu buvo paliesti ir istorinės atminties klausimai, tarp jų – diskusijos dėl Ukrainoje priimtų simbolinių sprendimų, susijusių su UPA. Kowalas teigė esantis tokios krypties sprendimų kritikas, tačiau kartu pabrėžė, kad Lenkijai svarbu išlaikyti darbingus santykius su Ukraina, ieškant sprendimų per dialogą.

    Lenkijos pareigūnų siunčiama žinia Vašingtone – siekis užtikrinti aiškesnę, labiau nuspėjamą JAV karinio buvimo struktūrą, kuri sustiprintų atgrasymą ir sumažintų neapibrėžtumą dėl rotacinių pajėgų ateities. Ar tai virs konkrečiu sprendimu, priklausys nuo politinių susitarimų JAV ir platesnės NATO planavimo logikos.

  • DNR laboratorija kareivio kuprinėje: JAV nauja sistema patogenus aptinka per 30 min.

    DNR laboratorija kareivio kuprinėje: JAV nauja sistema patogenus aptinka per 30 min.

    JAV kariuomenė į operacines sąlygas perkelia tai, kas dar neseniai buvo prieinama tik pažangiose laboratorijose: mobilų DNR ir RNR sekoskaitos sprendimą, galintį veikti lauke. Sistema sukurta taip, kad patogenų identifikavimas būtų įmanomas net dykumoje ar arktinėse stovyklose.

    U.S. Naval Research Laboratory kartu su Defense Threat Reduction Agency ir kariuomenės bei karinio jūrų laivyno tyrėjais sukūrė FFBS, lietuviškai dažnai apibūdinamą kaip toli į priekį perkeliamą biologinę sekoskaitą. Skelbiama, kad sprendimas gali pateikti rezultatą per mažiau nei 30 minučių, kai anksčiau mėginius tekdavo gabenti į laboratorijas ir laukti gerokai ilgiau.

    Ši technologija gimė iš programos F-FAST, kurios tikslas buvo sutraukti genetinės analizės grandinę iki formato, tinkamo naudoti nedidelėse komandomis dirbančiam personalui. Esminis skirtumas nuo daugumos greitųjų diagnostikos testų tas, kad sekoskaita neapsiriboja vien tik konkretaus taikinio paieška, o nuskaito genetinę informaciją plačiau ir leidžia tikslinti identifikaciją.

    „Tai galimybė patvirtinti rezultatus, aptikti nežinomas grėsmes ir pateikti duomenis ten, kur vyksta veiksmas“, – sakė U.S. Naval Research Laboratory tyrėjas dr. Peteris Maticas.

    Kariškiai pabrėžia, kad tokia metodika svarbi ne vien infekcijų diagnostikai, bet ir biologinių grėsmių žvalgybai, kai reikia atskirti natūralų protrūkį nuo galimai modifikuotų ar neįprastai plintančių sukėlėjų. Sekoskaitos duomenys taip pat gali padėti greičiau pasirinkti izoliavimo, profilaktikos ar gydymo taktikas, ypač kai situacija keičiasi valandomis.

    Sistema buvo išbandyta realiose pratybose, įskaitant „Desert Ice“, „Arctic Edge“ ir „RIMPAC“, kad būtų įvertintas veikimas esant ekstremalioms temperatūroms, dulkėtumui ir ribotai infrastruktūrai. Tokie bandymai leidžia patikrinti ne tik patį įrenginį, bet ir visą procesą nuo mėginio paėmimo iki rezultatų pateikimo vietoje.

    Pasak Lt. Cmdr. Chaselynn Watters, tai vienas reikšmingiausių žingsnių biologinių grėsmių aptikime lauko sąlygomis, nes sprendimai gali būti priimami nelaukiant laboratorijų atsakymų. FFBS jau perduotas operaciniam naudojimui, o lygiagrečiai rengiami lauko medikai ir greitojo reagavimo padaliniai.

  • JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV karinio jūrų laivyno Naval Research Laboratory pademonstravo lazerinę platformą, galinčią atlikti dvi užduotis tuo pačiu įrenginiu: belaidžiu būdu perduoti energiją ir prireikus veikti kaip priešlėktuvinė gynybos priemonė prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu siekiant sumažinti kariuomenės priklausomybę nuo sudėtingos energijos logistikos, kai lauko sąlygomis tenka gabenti degalus generatoriams ir palaikyti didelius atsargų srautus.

    Kaip veikė demonstracija?

    Per bandymus tyrėjai pirmiausia lazerio spinduliu perdavė energiją į nuotoliniu būdu esančius imtuvus poligono teritorijoje, o vėliau tą pačią sistemą greitai perjungė į gynybinį režimą. Kitaip tariant, platforma galėjo maitinti įrangą, o po akimirkos reaguoti į ore pasirodžiusį taikinį.

    Projektas vystomas kartu su JAV gynybos institucijomis ir pramonės partneriais, įskaitant „Boeing“, taip pat su skirtingomis JAV ginkluotųjų pajėgų grandimis, kad technologija būtų pritaikoma įvairiems scenarijams.

    Kodėl kariuomenei tai svarbu?

    Pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų tiekimo ir sumažinti logistines rizikas. Karo istorija rodo, kad aprūpinimo grandinės, ypač degalų konvojai, yra vienas pažeidžiamiausių taikinių, todėl energijos tiekimo alternatyvos gali didinti dalinių mobilumą ir išgyvenamumą.

    Lazerinis energijos perdavimas teoriškai leistų sumažinti poreikį vežtis dalį generatorių, kabelių ir atsarginių baterijų, o energiją tiekti ten, kur jos reikia, per trumpesnį laiką. Vis dėlto tokios sistemos turi veikti patikimai, nes kovinėse sąlygose energijos tiekimas yra kritinis.

    Didžiausi iššūkiai: oras ir patikimumas

    Skirtingai nei ankstesniuose bandymuose laboratorijose, šį kartą sistema buvo tikrinama lauko sąlygomis, įskaitant stiprų vėją ir intensyvų snygį. Tyrėjai rinko duomenis ir esant prastam matomumui, nes atmosferos sąlygos gali silpninti spindulio stabilumą ir efektyvumą.

    „Tik bandydami realiomis sąlygomis suprasime tikruosius technologijos apribojimus ir tai, kas būtina, kad ji veiktų lauke“, – sakė NRL fizikas Justinas Lorentzenas.

    Demonstracijoje taip pat akcentuota galimybė greitai šalinti gedimus vietoje. Bandymų metu buvo sutvarkytas vienas svarbus komponentas ir sistema per palyginti trumpą laiką grįžo į darbą, o tai gali būti lemiama, kai kiekviena minutė svarbi.

    Artimiausiuose etapuose platformą planuojama toliau demonstruoti JAV jūrų pėstininkams, sausumos pajėgoms ir kariniam jūrų laivynui, kad būtų surinkta grįžtamoji informacija ir tikslinami techniniai sprendimai prieš galimą platesnį diegimą.

  • JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros modernizavimo projektų Guame – Ramiojo vandenyno regione strategiškai svarbioje saloje. Atnaujinimai skirti padidinti karinės bazės patikimumą, saugumą ir atsparumą ekstremaliems orams bei galimiems trikdžiams.

    Guamas – JAV teritorija Mikronezijoje, laikoma vienu svarbiausių logistikos ir operacijų taškų Ramiajame vandenyne. Čia veikia Apra uostas, aptarnaujantis didelius laivus, taip pat infrastruktūra povandeniniams laivams ir aerodromai, pritaikyti sunkiesiems orlaiviams.

    Didžiausia projekto dalis – elektros tiekimo sistemos pertvarka, apimanti svarbius objektus, tarp jų Naval Base Guam, Polaris Point ir Naval Magazine Guam. Pagrindinis tikslas – sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra išliktų veikianti net esant stichijoms ar kitoms krizėms.

    Darbus laimėjo „Tutor Perini“, o sutarties vertė siekia apie 600 mln. eurų. Projektas numato antžeminių elektros linijų pakeitimą požemine sistema, kabelius klojant specialiuose betoniniuose kanaluose, taip pat keturių pastočių modernizavimą ir valdymo bei ryšio sprendimų atnaujinimą.

    Požeminiai tinklai Guame laikomi kritiškai svarbiais dėl dažnų taifūnų ir su klimato kaita siejamų ekstremalių reiškinių, kurie gali pažeisti antžeminę infrastruktūrą. Kartu tai atitinka platesnę tendenciją – karinių objektų atsparumo didinimą, kai energetika, ryšiai ir valdymas traktuojami kaip vienas svarbiausių saugumo elementų.

    Pagal paskelbtą grafiką pirmiausia numatyta projektavimo fazė, kuri planuojama iki 2026 metų rugpjūčio, o statybų startas – 2027 metų balandį. Užbaigti modernizavimą planuojama 2031 metų birželį, tai rodo darbų mastą ir techninį sudėtingumą.

    Projektą ketinama įgyvendinti kartu su vietos partnere „Black Construction“, kuri Guame dirba ne vienerius metus. Toks modelis leidžia derinti didelės tarptautinės rangovės pajėgumus su vietos patirtimi, reikalinga logistikai, leidimams ir darbams salos sąlygomis.