CP v2

Tag: JAV kariuomenė

  • JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV Kongresui pavaldi tyrimų institucija Congressional Research Service paskelbė suvestinę apie per operaciją „Epic Fury“ patirtus JAV karinės aviacijos nuostolius Artimuosiuose Rytuose. Dokumente nurodoma, kad per konfliktą, susijusį su JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną kampanija, fiksuota 42 orlaivių netektis ar apgadinimas.

    Ataskaita išskiria 34 sunaikintus ir 8 apgadintus orlaivius, tačiau pabrėžia, kad tai nėra galutinis skaičius. Suvestinė sudaryta remiantis viešais pareiškimais, nutekėjusia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, nes pilnų oficialių duomenų institucijos paprastai neviešina.

    Konfliktas, kaip nurodoma suvestinėje, prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną ir apėmė oro, jūrų bei raketinius smūgius regione. Balandį kovinių veiksmų tempas sumažėjo dėl paliaubų, tačiau po kelių savaičių dalis atakų buvo atnaujinta, o situacija išliko įtempta.

    Kokie orlaiviai minimi suvestinėje?

    Didžiausią nuostolių dalį sudaro bepilotės sistemos: ataskaitoje įvardijama 24 sunaikinti MQ-9 „Reaper“. Taip pat minimas vienas aukštuminis ilgo nuotolio MQ-4C „Triton“, prarastas dėl avarijos, kas primena, kad dalį netekčių lemia ne tik priešo veiksmai, bet ir incidentai eksploatacijos metu.

    Tarp pilotuojamų orlaivių nurodomi keturi sunaikinti F-15E „Strike Eagle“, iš jų trys, kaip teigiama, numušti per sąjungininkų apšaudymą virš Kuveito, o dar vienas prarastas per operacijas virš Irano. Suvestinėje taip pat minimas vienas apgadintas F-35A „Lightning II“, kurį, remiantis vieša informacija, paveikė Irano priešlėktuvinė ugnis.

    Ataskaitoje įrašytas ir vienas prarastas A-10 „Thunderbolt II“, taip pat keli strateginiai paramos orlaiviai. Pabrėžiami KC-135 „Stratotanker“ nuostoliai: vienas sunaikintas ir šeši apgadinti, o dalis apgadinimų siejami su raketų ir dronų smūgiais bazei Prince Sultan Saudo Arabijoje.

    Kodėl šie skaičiai kelia klausimų?

    CRS suvestinė akcentuoja, kad ji atspindi minimalų viešai patvirtinamų nuostolių lygį. Kitaip tariant, jei kai kurie incidentai nebuvo paskelbti arba buvo įslaptinti, jie į skaičių gali nepatekti, todėl realūs nuostoliai gali būti didesni.

    Be to, tekste pažymima, kad atskiri epizodai į ataskaitą galėjo būti įtraukti nevienodu detalumo lygiu, priklausomai nuo to, ką patvirtino JAV Centrinė vadavietė ir ką išviešino žiniasklaida. Dėl to suvestinė vertinama kaip orientyras, o ne pilnas oficialus auditas.

    „Šią suvestinę reikia traktuoti kaip minimalų, viešai identifikuojamą JAV aviacijos nuostolių rodiklį“, – teigiama CRS apžvalgoje, apibendrinančioje viešai prieinamą informaciją.

    Analitikai tokiuose konfliktuose paprastai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas: vis didesnę bepilotes platformas tenkančią rizikos dalį ir augantį bazėms keliamą pavojų, kai raketos bei dronai naudojami smūgiams prieš logistiką ir paramos aviaciją. Tokie smūgiai gali turėti didelį poveikį net tada, kai fronto linija yra toli nuo pačių bazių.

  • JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė pradeda naują bandymų etapą, kuriame bus vertinami ginkluoti keturkojai robotai, galintys veikti sudėtingoje aplinkoje ir padėti padaliniams kovinėse užduotyse. Australijos bendrovė „Skyborne Technologies“ atrinkta kaip tiekėja, o projektas numatytas tyrimams, vystymui ir praktiniams lauko bandymams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Skyborne Technologies“ gavo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį, kurios vertė siekia apie 6 000 000 eurų. Sutartis apima ginkluotų bepiločių antžeminių sistemų testus, vertinimą ir techninį palaikymą, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam naudojimui prieš pradedant bandymus realiomis sąlygomis.

    Bandymams numatytas paketas apima 14 keturkojų robotinių platformų ir 28 modulinius ginkluotės komplektus. Šios sistemos bus vertinamos JAV specialiųjų operacijų pajėgų struktūrose, taip pat kartu su vienu užsienio partneriu, siekiant patikrinti, kaip sprendimas veikia skirtingose taktinėse situacijose.

    Kas tai per sistema ir ką ji gali

    „Skyborne Technologies“ kuriamas sprendimas įvardijamas kaip operatoriaus valdomas tiesioginio veiksmo keturkojis robotas CODiAQ. Tai antžeminis robotas, skirtas nuotoliniam užduočių vykdymui, kai operatoriui svarbu išlaikyti atstumą, o robotui patikima judėti, orientuotis ir išlaikyti stabilumą įvairiame reljefe.

    Skelbiama, kad platforma gali būti komplektuojama su skirtingais moduliais, įskaitant 40 milimetrų kalibro granatsvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Taip pat minimos funkcijos, susijusios su taikinių aptikimu realiuoju laiku, veikimu dieną ir naktį bei balistinių skaičiavimų atlikimu.

    Didelė dalis šio tipo sistemų vertės siejama su programine įranga, kuri padeda operatoriui greičiau suvokti situaciją ir tiksliau valdyti misiją. CODiAQ aprašyme akcentuojama, kad taikinių nustatymui ir taikymui naudojami sprendimai su dirbtinis intelektas elementais, tačiau pabrėžiama, kad robotas iš esmės išlieka valdomas ir prižiūrimas žmogaus.

    Kodėl kariuomenės domisi robo-šunimis

    Keturkojai robotai pastaraisiais metais vis dažniau bandomi kaip logistinės, žvalgybos ir apsaugos priemonės, nes jie gali judėti ten, kur ratinės ar vikšrinės platformos stringa. Laiptais, griuvėsiais ar miško paklote judantis robotas gali perimti dalį rizikingų užduočių ir sumažinti karių buvimo pavojingiausiose vietose poreikį.

    Vis dėlto ginkluotų antžeminių robotų tema kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, atsakomybės bei panaudojimo taisyklių. Dėl to bandymai paprastai apima ne tik techninius parametrus, bet ir procedūras, ryšio patikimumą, operatoriaus darbo krūvį bei tai, kaip sistema elgiasi ryšio sutrikimų ar klaidingo taikinio atpažinimo atvejais.

    Kur bus tikrinamas patikimumas

    „Skyborne Technologies“ teigimu, keturkojė platforma sukurta greitam parengimui ir turėtų būti paruošiama darbui per kelias minutes. Taip pat nurodoma, kad ji pritaikyta sudėtingam reljefui, įskaitant miesto aplinką, laiptus ir zonas su griuvėsiais.

    Techniniuose aprašymuose minimas IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui lygis, kuris svarbus realioms lauko sąlygoms. Tokie parametrai praktiškai tikrinami bandymuose, nes kariuomenei svarbu ne reklaminės specifikacijos, o stabilus veikimas esant purvui, drėgmei, smūgiams ir temperatūrų svyravimams.

    Artimiausi bandymai turėtų parodyti, ar tokio tipo ginkluotos platformos gali tapti įprasta specialiųjų padalinių įranga, ar liks nišiniu sprendimu konkrečioms situacijoms. Rezultatai taip pat bus svarbūs platesnėms diskusijoms apie žmogaus kontrolę, DI naudojimo ribas ir saugaus diegimo standartus.

  • Mabel Staupers: slaugytoja, kuri privertė JAV kariuomenę atsisakyti rasinių ribojimų

    Kelias nuo Barbadoso iki Harlemo

    Mabel Doyle Keaton gimė Barbadose, o paauglystėje su šeima persikėlė į Niujorką, Harlemo rajoną. XX amžiaus pradžioje tai buvo viena svarbiausių afroamerikiečių bendruomenių, kurioje augo ir pilietinių teisių judėjimai.

    Tapusi JAV piliete, ji pasirinko slaugą ir baigė mokslus Freedmen’s Hospital slaugos mokykloje Vašingtone. Ši įstaiga buvo tarp nedaugelio, kuriose tuo metu realiai atsivėrė galimybė mokytis juodaodėms studentėms.

    Tačiau diplomas nereiškė lygių galimybių: dauguma ligoninių atsisakydavo priimti afroamerikietes slaugytojas į etatines pareigas. Dažniausiai joms likdavo privačios slaugės darbas pas pasiturinčius pacientus.

    Kova su tuberkulioze ir sveikatos nelygybe

    XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje tuberkuliozė smogė ypač skaudžiai, o segregacija sveikatos sistemoje reiškė, kad daugybė juodaodžių pacientų apskritai nepatekdavo į gydymo įstaigas. Tokia padėtis stiprino mirtingumą ir gilino socialinę atskirtį.

    1920 metais Staupers kartu su afroamerikiečių gydytojais Louisu T. Wrightu ir Jamesu Wilsonu prisidėjo kuriant Booker T. Washingtono sanatoriją Harleme. Ji tapo svarbiu centru bendruomenei, o Staupers perėmė slaugos personalo organizavimą ir vadybą.

    Vėliau ji gilino žinias Filadelfijoje ir grįžusi į Niujorką ėmėsi sistemingesnės analizės, ko labiausiai trūksta Harlemo gyventojų sveikatos priežiūrai. Tai padėjo pagrįsti sprendimus ir pritraukti institucijų dėmesį, o Staupers ilgam įsitvirtino kaip viena ryškiausių sveikatos teisingumo gynėjų.

    Kaip buvo pralaužta kariuomenės segregacija

    1934 metais Staupers tapo Nacionalinės diplomuotų spalvotųjų slaugytojų asociacijos vykdomąja sekretore. Organizacija vienijo kvalifikuotas slaugytojas, kurios dėl rasinės diskriminacijos dažnai nebuvo priimamos į pagrindines profesines struktūras.

    Antrojo pasaulinio karo metu JAV kariuomenei skubiai reikėjo medicinos personalo, tačiau taisyklės ribojo juodaodžių slaugytojų priėmimą. Laikotarpiu, kai frontuose augo sužeistųjų skaičius, toks ribojimas tapo vis sunkiau pateisinamas net pragmatiškai.

    Staupers viešai kėlė klausimą, kodėl valstybė svarsto prievarta šaukti baltąsias moteris, jei tūkstančiai kvalifikuotų juodaodžių slaugytojų savanoriškai prašosi į tarnybą. Ji inicijavo nacionalinę laiškų kampaniją prezidentui Franklinui D. Rooseveltui ir Kongresui, o jos poziciją palaikė ir pirmoji ponia Eleanor Roosevelt.

    „Kodėl versti tarnauti nenorinčias, jei yra pasirengusių ir kvalifikuotų?“, – sakė Mabel Staupers.

    1945 metais JAV kariuomenė ir karinis laivynas panaikino rasinius apribojimus slaugytojų korpusuose, atverdami kelią tarnybai nepriklausomai nuo rasės. Šis sprendimas tapo vienu iš ryškesnių lūžių, kai pilietinių teisių argumentai sutapo su karo meto realybe.

    Po karo pokyčiai tęsėsi: 1948 metais Amerikos slaugytojų asociacija pradėjo priimti afroamerikietes į savo gretas. 1951 metais Staupers prisidėjo prie sprendimo išformuoti atskirą juodaodžių slaugytojų organizaciją, nes oficialios durys pagaliau buvo atvertos.

    Tais pačiais 1951 metais ji gavo NAACP Spingarno medalį už pasiekimus ir lyderystę. Vėliau Staupers paskelbė atsiminimus „No Time for Prejudice“, kuriuose aprašė ir asmeninę patirtį, ir platesnį JAV sveikatos sistemos desegregacijos kontekstą.

    Mabel Keaton Staupers mirė 1989 metais, sulaukusi 99 metų. Jos palikimas dažnai minimas kalbant apie tai, kaip profesinės bendruomenės, viešas spaudimas ir politinės sąjungos gali pakeisti valstybines institucijas.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.

  • Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pranešė Kongresui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiškais Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Johnsonui ir Senato laikinojo pirmininko pareigas einančiam Chuckui Grassley pranešė, kad karo veiksmai Irane esą „pasibaigė“.

    Pasak jo, nuo 2026 metų balandžio 7 dienos JAV pajėgos su Iranu neapsikeitė ugnimi, o vasario 28 dieną pradėtos kovos „nutrauktos“ dėl galiojančių paliaubų.

    Terminas artėjo, sprendimas apeitas

    Laiškai pasirodė Kongresui spaudžiant Baltuosius rūmus prašyti leidimo tęsti karinius veiksmus. Įstatyminis terminas siejamas su War Powers mechanizmu, kuris riboja prezidento galimybes ilgai vykdyti karo veiksmus be įstatymų leidėjų pritarimo.

    Kritikai teigia, kad deklaruodamas karo veiksmų pabaigą prezidentas faktiškai sumažina politinį spaudimą ir kartu išvengia būtinybės aiškiai prašyti Kongreso autorizacijos, nors reali JAV karinė laikysena regione išlieka.

    Karinė laikysena regione nesumažėjo

    Tekste pabrėžiama, kad JAV regione ir toliau laiko reikšmingas pajėgas, įskaitant lėktuvnešius ir smogiamąsias jūrų grupes. Taip pat minima tęsiama Irano uostų jūrų blokada, rodanti, kad įtampa nėra išnykusi.

    Šis kontrastas tarp formuluotės „karo veiksmai baigti“ ir realių pajėgų dislokavimo tampa vienu svarbiausių argumentų tiems, kurie abejoja, ar situacija iš tiesų perėjo į stabilų pokarinį režimą.

    „Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos nebuvo ugnies apsikeitimo tarp JAV pajėgų ir Irano. Karo veiksmai, prasidėję 2026 metų vasario 28 dieną, baigėsi“, – rašė Donaldas Trumpas laiškuose Kongreso vadovams.

    Derybos stringa, grėsmė esą išlieka

    Vis dėlto prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali būti toli gražu neužbaigtas. Laiškuose jis akcentavo, kad, nepaisant JAV operacijų sėkmės ir pastangų siekti ilgalaikės taikos, Irano keliama grėsmė JAV ir jos kariams, jo vertinimu, išlieka reikšminga.

    Tekste taip pat nurodoma, kad Trumpas viešai kritikavo per tarpininkus gautus paliaubų bei susitarimo pasiūlymus, teigdamas, kad Iranas prašo nuolaidų, su kuriomis jis nesutinka. Derybos, anot jo, tęsiasi nuotoliniu būdu, o Irano vadovybę jis apibūdino kaip susiskaldžiusią.

    „Jie nori susitarimo, man jis netinka, todėl pažiūrėsime, kas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kongrese šie pareiškimai gali dar labiau pakurstyti diskusiją, kur baigiasi prezidento, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, įgaliojimai ir kur prasideda įstatymų leidėjų teisė spręsti dėl karo tęsimo. Tuo pat metu bet koks paliaubų trapumas regione išlaiko riziką, kad eskalacija gali atsinaujinti.