CP v2

Tag: JAV

  • eSIM žadėjo revoliuciją, bet žmonės vis dar laikosi SIM kortelių: kas juos sustabdė?

    eSIM žadėjo revoliuciją, bet žmonės vis dar laikosi SIM kortelių: kas juos sustabdė?

    eSIM technologija buvo pristatyta kaip patogesnė fizinės SIM kortelės alternatyva, tačiau realybėje jos plėtra kai kuriose rinkose stringa. Naujausi duomenys rodo, kad daliai vartotojų virtuali kortelė vis dar atrodo neaiški, nepatikima arba tiesiog nereikalinga, o pokyčiams prireikia daugiau nei vien reklamos.

    Situaciją ryškiai iliustruoja Pietų Korėjos pavyzdys: eSIM ten sudaro apie 5 proc. visų mobiliojo ryšio abonentų. Skaičiais tai reikštų apie 2 900 000 eSIM naudotojų iš maždaug 57 000 000 mobiliojo ryšio vartotojų, tad technologija kol kas išlieka nišinė.

    Įdomu tai, kad net ir kibernetinio saugumo incidentas, kuris paskatino dalį žmonių keisti ryšio sprendimus, nesukėlė masinio perėjimo prie eSIM. Vietos žiniasklaidoje akcentuota, jog trumpalaikis šuolis nuo maždaug 3 proc. iki 5 proc. labiau primena priverstinį prisitaikymą, o ne natūralų vartotojų pasirinkimą.

    Kodėl žmonės neskuba keisti SIM?

    Ekspertai ir rinkos dalyviai dažniausiai mini kelias priežastis: per mažą visuomenės informuotumą, neaiškias aktyvavimo procedūras ir baimes dėl perkėlimo tarp įrenginių. Daliai žmonių fizinė kortelė yra suprantamas ir apčiuopiamas sprendimas, kurį prireikus galima greitai perkelti į kitą telefoną.

    Prie skeptiško požiūrio prisideda ir neigiamos vartotojų patirtys, kai eSIM aktyvavimas užtrunka, reikalauja papildomo operatoriaus įsikišimo arba susiduriama su nesklandumais keičiant įrenginius. Tokios istorijos dažnai plinta greičiau nei oficialūs paaiškinimai, todėl technologijos įvaizdis nukenčia.

    Pietų Korėjoje net svarstoma valstybės įsitraukimo kryptis, kad eSIM būtų paprasčiau išduoti ir naudoti, o vartotojams mažėtų kaštų bei informacijos trūkumo našta.

    JAV eSIM plinta, bet ne visada savanoriškai

    Kai kuriose rinkose eSIM augimas atrodo spartesnis, tačiau tai ne visada reiškia vartotojų entuziazmą. JAV dalis telefonų jau parduodami tik su eSIM palaikymu, tad pirkėjai praktiškai neturi galimybės rinktis fizinės kortelės, net jei jos norėtų.

    Toks modelis skatina eSIM statistiką, tačiau kartu didina riziką, kad vartotojai technologiją vertins kaip primestą. Kita vertus, ilgainiui eSIM gali tapti įprasta kasdienybe vien dėl to, kad nauji įrenginiai ir operatorių procesai bus pritaikyti būtent virtualiam sprendimui.

    Ką prognozuoja rinka ir GSMA?

    Tarptautinė mobiliojo ryšio ekosistemos organizacija GSMA yra prognozavusi, kad iki 2028 metais maždaug pusė naujų išmaniųjų telefonų prijungimų gali vykti naudojant eSIM, o iki 2030 metais ši dalis kai kuriais scenarijais galėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tokios prognozės priklauso nuo operatorių pasirengimo, vartotojų pasitikėjimo ir patogios perkėlimo patirties.

    Kartu ryškėja ir kita tendencija: eSIM augimą gali labiau stumti ne vien telefonai, o daiktų interneto sprendimai, pramonė ir išmanioji infrastruktūra. Tai reiškia, kad eSIM gali tapti nepakeičiama ten, kur reikia tūkstančių ar milijonų nuotoliniu būdu valdomų įrenginių, o vartotojų telefonuose pokytis vyks lėčiau.

    Galutinis eSIM sėkmės faktorius, panašu, bus paprastumas: kuo mažiau žingsnių aktyvuojant, kuo aiškesnės taisyklės keičiant įrenginį ir kuo mažiau papildomų mokesčių. Kol šie klausimai neišspręsti, fizinė SIM kortelė daugeliui išliks saugia ir suprantama alternatyva.

  • Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Trijų jūrų viršūnių susitikimo akcentai

    Lenkijos prezidentas, viešėdamas Kroatijoje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tapti svarbiausiu vartais JAV suskystintoms gamtinėms dujoms į Vidurio ir Rytų Europą. Pasak jo, tai būtų konkretus žingsnis stiprinant energetinę nepriklausomybę ir mažinant regiono pažeidžiamumą.

    Kartu su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir Slovakijos prezidentu Peteriu Pellegrini jis pabrėžė, kad strateginė Trijų jūrų valstybių partnerė išlieka JAV. Energetika, anot Lenkijos lyderio, tampa viena svarbiausių sričių šalia saugumo ir infrastruktūros jungčių.

    Kas slypi už idėjos tapti vartais dujoms

    Praktikoje tokia ambicija remiasi jau veikiančia regiono infrastruktūra ir planuojamomis investicijomis. Lenkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai plėtė SGD importo pajėgumus Baltijos jūros pakrantėje, taip pat stiprino jungtis su kaimynėmis, kad dujos galėtų judėti ne tik į šalies vidų, bet ir į platesnį regioną.

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos dujų tiekimo žemėlapis sparčiai persitvarkė: didesnę dalį užėmė SGD importas, o JAV tapo viena pagrindinių tiekėjų. Šiame kontekste Lenkijos siekis „įtvirtinti vartų“ vaidmenį reiškia norą būti ne tik pirkėja, bet ir tranzito bei paskirstymo centru, kuris padėtų subalansuoti kainas ir tiekimo rizikas kaimyninėse šalyse.

    Infrastruktūros finansavimas ir regiono augimas

    Lenkijos prezidentas taip pat ragino pradėti diskusiją dėl finansavimo mechanizmų, siejamų su Trijų jūrų iniciatyvos plėtros banku. Jo teigimu, infrastruktūros projektams, kurie jungia šiaurę ir pietus, reikalingi aiškūs, ilgalaikiai finansiniai instrumentai.

    „Lenkija yra pasirengusi tapti vartais šiaurėje amerikietiškoms dujoms visam regionui ir stiprinti atsakingą energetinę nepriklausomybę“, – sakė Lenkijos prezidentas.

    Kroatijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šių metų susitikimas vyksta kitokiomis geopolitinėmis sąlygomis nei pirmieji iniciatyvos renginiai. Jo vertinimu, karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, tačiau Trijų jūrų šalys vis tiek demonstruoja santykinai tvirtą ekonominį augimą ir mato prasmę stiprinti ryšius su JAV.

    Regiono šalims tai taip pat susiję su NATO rytinio sparno stiprinimu: energetikos saugumas, infrastruktūra ir ekonominis atsparumas vis dažniau vertinami kaip tos pačios saugumo architektūros dalys. Dėl to Trijų jūrų formatas išlieka ne tik politine platforma, bet ir praktinių projektų erdve, kur sprendžiama, kaip greičiau sujungti rinkas, uostus, dujotiekius ir elektros tinklus.

  • Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Kiek dabar kainuoja benzinas

    Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina pasiekė apie 4,18 JAV dolerio už galoną, tai yra maždaug 1,01 euro už litrą. Tokį lygį amerikiečiai paskutinį kartą plačiau jautė 2022 metais, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą energijos rinkose kilo chaosas.

    Kainų šuolis fiksuotas ir pastarosiomis dienomis: vieną dieną vidurkis ūgtelėjo apie 1,6 proc., o tai yra didžiausias paros procentinis pokytis per daugiau nei mėnesį. JAV vartotojams benzinas yra viena matomiausių infliacijos eilučių, todėl net nedideli svyravimai greitai tampa politiniu klausimu.

    Kodėl kainos šoka

    Pagrindinis veiksnys išlieka naftos kainų ir geopolitinės rizikos derinys: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų baimė dėl tiekimo sutrikimų paprastai akimirksniu persikelia į degalinių švieslentes. Prie kainų prisideda ir sezoninis paklausos augimas, kai prasideda aktyvesnis kelionių laikotarpis.

    JAV degalų kainą paprastai formuoja keli sluoksniai: pasaulinė žaliavinės naftos kaina, perdirbimo pajėgumai, logistikos kaštai ir mokesčiai, kurie skiriasi tarp valstijų. Dėl to net ir esant panašiam šalies vidurkiui, reali kaina Kalifornijoje ar Niujorke gali smarkiai skirtis nuo pietinių ar vidurio valstijų.

    Politinis spaudimas Donaldui Trumpui

    Brangstantys degalai tampa nepalankiu fonu Donaldui Trumpui ir Respublikonų partijai, ypač artėjant rinkimų kovoms dėl Kongreso. Degalų kainos JAV rinkėjams yra paprastas ir kasdienis rodiklis, pagal kurį vertinama bendra ekonomikos kryptis, net jei Baltieji rūmai tiesiogiai jų nekontroliuoja.

    Gallup apklausos rodo, kad didelė visuomenės dalis jaučiasi finansiškai prasčiau: 55 proc. amerikiečių teigia, jog jų situacija blogėja, ir tai aukščiausias rodiklis per 25 metus. Palyginimui, 2025 ir 2024 metais taip manė atitinkamai 53 ir 47 proc. respondentų.

    Toks fonas didina spaudimą administracijai imtis veiksmų, net jei realios priemonės dažnai yra ribotos: galima kalbėti apie strateginių rezervų panaudojimą, diplomatinį spaudimą naftą išgaunančioms šalims ar vidaus reguliavimo sprendimus. Vis dėlto rinkos paprastai reaguoja į lūkesčius ir riziką, todėl politiniai pareiškimai ne visada greitai virsta pigesniu kuru.

  • Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    JAV federaliniame teisme Oklende pradėta nagrinėti Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano byla pasiekė naują etapą: parinkta devynių asmenų prisiekusiųjų komisija. Šalių įžanginės kalbos teisme numatytos balandžio 29 dieną.

    Procesui vadovauja teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, o byla laikoma viena svarbiausių technologijų sektoriui, nes paliečia „OpenAI“ veiklos modelį ir labdaros tikslų laikymąsi. Teismas vyksta Musko ir Altmano santykiams virtus viešu konfliktu dėl dirbtinio intelekto krypties ir komercializavimo.

    Kas ginčo esmė?

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrovė ir jos vadovai nutolo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui. Jo ieškinyje akcentuojama, kad buvo atsisakyta pažadų išlaikyti organizaciją orientuotą į labdaros tikslus.

    „OpenAI“ ieškinį ne kartą atmetė, teigdama, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendrovė pabrėžia, jog teisme ketina įrodyti, kad jos veiksmai atitiko teisę ir faktines aplinkybes.

    Kaip vyks teismas?

    Teisėja nusprendė procesą padalyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei reikės, sprendžiamos galimos priemonės ir pasekmės. Prisiekusieji pasisakys tik dėl atsakomybės dalies, o jų verdiktas bus patariamasis, galutinį sprendimą priims teisėja.

    Teisme atrenkant prisiekusiuosius buvo klausiama apie požiūrį į dirbtinį intelektą, patį Muską ir Altmaną. Dalies kandidatų nuomonės apie Muską buvo kritiškos, tačiau teisėja akcentavo, kad svarbiausia yra remtis įrodymais ir laikytis proceso taisyklių.

    Kokios sumos ir reputacija ant stalo?

    Muskas anksčiau teisme siekė įvairių priemonių, įskaitant reikalavimus dėl vadovų vaidmens ir galimų finansinių pasekmių. Tarp viešai minėtų sumų buvo įvardyta iki maždaug 124 milijardų eurų dydžio nauda, kuri, Musko teigimu, turėtų būti nukreipta labdaros tikslams, tačiau konkrečios baigties šiame etape dar nėra.

    Byla nagrinėjama tuo metu, kai rinka itin jautriai reaguoja į dirbtinio intelekto bendrovių valdymą, skaidrumą ir investuotojų įtaką. Teisiniai sprendimai dėl labdaros įsipareigojimų, kontrolės struktūros ir vadovų atsakomybės gali tapti precedentu ir kitoms DI organizacijoms.

    „Negalime sulaukti, kada pristatysime savo argumentus teisme, kur tiesa ir įstatymas yra mūsų pusėje“, – sakė „OpenAI“ atstovai, komentuodami bylos nagrinėjimą.

  • Vokietijos basakojų žygio takai traukia turistus: nuo Juodojo miško idėja keliasi ir į JAV

    Vokietijos basakojų žygio takai traukia turistus: nuo Juodojo miško idėja keliasi ir į JAV

    Vokietijoje populiarėjantys basakojų žygio takai kviečia lankytojus palikti batus ir eiti per purvą, akmenukus, spyglius ar vandenį, sąmoningai įtraukiant pojūčius. Juodojo miško regione tokios trasos tampa ne tik pramoga, bet ir platesnės sveikatingumo turizmo krypties dalimi.

    Šių takų esmė paprasta: vaikščiodamas basomis žmogus aiškiau pajunta reljefą, temperatūrą, skirtingas dangas, o pats pasivaikščiojimas virsta lėtesniu, labiau į kūno pojūčius orientuotu maršrutu. Kai kuriuose parkuose prie tako įrengiamos ir papildomos stotelės, skirtos kvapams, lytėjimui ar tylos praktikoms.

    Kas slypi už basakojų takų idėjos?

    Basakojų takų tradicija Europoje siejama su 19 amžiaus sveikatinimo idėjomis, ypač Sebastianu Kneippu, kuris skatino buvimą gamtoje, vandens procedūras ir vaikščiojimą basomis kaip būdą stiprinti savijautą. Dalis tokių maršrutų iki šiol vadinami Kneippo takais ir yra paplitę įvairiose Europos šalyse.

    Šiuolaikinėje sveikatingumo kultūroje basakojų ėjimas dažnai pristatomas kaip būdas lavinti pėdų raumenis ir propriocepciją, tai yra kūno padėties pojūtį. Podiatrai paprastai pabrėžia, kad nauda priklauso nuo žmogaus būklės, o pradėti verta palaipsniui, pasirenkant saugią dangą ir vengiant skubėjimo.

    Ne mažiau svarbi ir psichologinė pusė: pojūčių įvairovė, lėtesnis tempas bei gamtos aplinka daugeliui veikia kaip streso mažinimo priemonė. Dėl to tokie takai dažnai siejami su dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis ir vadinamąja gamtos terapija.

    Juodojo miško pavyzdys ir Park mit allen Sinnen

    Juodajame miške įsikūręs Park mit allen Sinnen, lietuviškai galėtų būti verčiamas kaip parkas, skirtas visiems pojūčiams, siūlo maždaug 2 kilometrų ilgio basakojų trasą su skirtingomis dangomis. Parko pristatyme teigiama, kad toks ėjimas gali padėti lavinti laikyseną ir kartu veikti kaip pėdų masažas gryname ore.

    Šiame regione basakojų takai dera su platesniu sveikatingumo turizmo pasiūlos spektru: nuo pasivaikščiojimų kalnų oru iki terminių maudynių ir SPA procedūrų. Todėl basakojų maršrutai čia dažnai pateikiami kaip viena iš patirčių, papildančių įprastą žygių ar poilsio gamtoje programą.

    Idėja keliasi į JAV, bet su išlygomis

    Basakojų takų koncepcija persikelia ir už Europos ribų. Netoli Flagstafo Arizonos valstijoje sukurta panašaus ilgio trasa, įkvėpta kelionių po Europą, o projektas vystomas kaip bendruomeninė iniciatyva, orientuota į švietimą ir ryšį su gamta.

    Praktikoje daugelyje tokių vietų basos kojos nėra griežtas reikalavimas. Žmonėms, turintiems diabetą, neuropatiją ar kitų pėdų sveikatos problemų, dažnai leidžiama eiti avint, nes svarbiausia yra saugumas, o ne formalus taisyklių laikymasis.

    Entuziastai sako, kad pirmosios minutės take dažnai būna įsimintiniausios, nes kūnas netikėtai reaguoja į šaltį, drėgmę ar akmenukus. Vis dėlto specialistai primena, kad norint išvengti traumų reikia vertinti aplinką, stebėti, kur statoma pėda, ir rinktis vietas, kur takai prižiūrimi.

    Augant susidomėjimui, basakojų takai vis dažniau pristatomi kaip lengvai suprantama, įtraukiančia patirtimi grįstas turizmas, kuriam nereikia sudėtingos įrangos. Kartu tai tampa ir būdu priminti apie gamtos apsaugą, nes tokios erdvės dažnai kuriamos su edukacinėmis žinutėmis ir vietos bendruomenės įtraukimu.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.