Tag: JAV

  • JAV anglies eksportas šoktelėjo: antrąjį 2026 metų ketvirtį išvežta 26,8 mln. tonų

    Eksportas auga, gavyba mažėja

    JAV anglies eksportas antrąjį 2026 metų ketvirtį pasiekė 26,8 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 13,3 proc. Tokius duomenis skelbia JAV Energetikos informacijos administracija (EIA).

    Tuo metu bendra anglies gavyba JAV antrąjį 2026 metų ketvirtį sudarė 125,4 mln. tonų. Tai buvo 4,9 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,2 proc. mažiau nei prieš metus.

    Daugiausia augo energetinės anglies srautas

    EIA duomenys rodo, kad eksportą labiausiai į viršų tempė energetinė anglis: jos išvežta 13,0 mln. tonų, arba 25,1 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Metalurginės anglies eksportas augo nuosaikiau ir siekė 13,9 mln. tonų, tai yra 4,2 proc. daugiau.

    Tokie pokyčiai rodo, kad tarptautinėje rinkoje vienu metu gali veikti keli veiksniai: sezoniniai elektros gamybos poreikiai, pramonės ciklas bei logistikos grandinių persitvarkymas. Šių veiksnių kombinacija dažnai lemia, kad eksportas didėja net ir tada, kai vidaus gavyba trumpuoju laikotarpiu mažėja.

    Kainos ir importo vaizdas

    Vidutinė JAV anglies eksporto kaina antrąjį 2026 metų ketvirtį siekė 110,68 JAV dolerio už toną. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 102 eurus už toną.

    JAV tuo pačiu laikotarpiu ir toliau importavo anglį, nors importo apimtys išliko mažos: iš viso įvežta apie 0,7 mln. tonų. Didžiausia dalis importo teko Kolumbijai, taip pat dalis anglies buvo įvežta iš Kanados.

    JAV anglies sektorius pastaraisiais metais išlieka jautrus energetikos politikos kryptims ir elektros sistemos patikimumo diskusijoms. Prezidento Donaldo Trumpo administracija akcentuoja, kad anglis užtikrina stabilų elektros tiekimą ir gali būti svarbi ekstremalių oro sąlygų metu.

  • JAV vertinimas keičiasi: Kinijos invazijos į Taivaną rizika slopsta iki 2028 metų ir vėliau

    JAV žvalgybos ir saugumo pareigūnai pastaruoju metu vis rečiau prognozuoja Kinijos karinės invazijos į Taivaną tikimybę iki 2028 metų. Tokias išvadas skelbia „Reuters“, remdamasi JAV šaltiniais, nors anksčiau Kinijos vadovas Xi Jinpingas buvo nurodęs kariuomenei iki 2027 metų pasiekti pasirengimą jėga perimti salą.

    Pasak JAV pašnekovų, vienas svarbiausių veiksnių yra Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos ir kovinės parengties tempai, kurie, Vašingtono vertinimu, atsilieka nuo ambicingų politinių tikslų. Kitas aspektas susijęs su Taivano vidaus politika ir Pekino noru įvertinti 2028 metų Taivano prezidento rinkimų baigtį.

    JAV pareigūnai taip pat sieja sulėtėjimą su Xi Jinpingo pradėta plataus masto antikorupcine kampanija kariuomenėje. Ji, kaip teigiama, paveikė aukščiausio lygmens sprendimų priėmimą ir vadovybės stabilumą, o tai gali riboti didelio masto operacijų planavimą ir įgyvendinimą.

    „Dar yra per daug detalių, kurios nėra savo vietose, kad būtų galima atlikti sudėtingiausią karinę operaciją nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje“, – sakė JAV pareigūnas.

    Vis dėlto JAV šaltiniai pabrėžia, kad grėsmė gali išaugti 2028 metais ir vėliau, priklausomai nuo politinių sprendimų Taivane. Jei valdžioje išliktų Taivano Demokratinė pažangos partija ir prezidentas Lai Ching-te siektų dar vienos kadencijos, Pekinas tai galėtų vertinti kaip priežastį didinti spaudimą.

    „Jei tai įvyktų, manau, 2028 metai gali tapti labai įtempti“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kinija oficialiai nelaiko jėgos panaudojimo scenarijaus atmestu ir Taivano klausimą vadina teritorinio vientisumo dalimi. Taivano demokratiniu būdu išrinkta valdžia šiuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad salos ateitį gali spręsti tik jos gyventojai.

    JAV nepripažįsta Taivano kaip diplomatiškai savarankiškos valstybės, tačiau išlieka svarbiausias jo saugumo partneris. Pagal 1979 metais priimtą JAV teisės aktą Vašingtonas yra įsipareigojęs padėti Taivanui įsigyti gynybai reikalingos ginkluotės, o tai yra vienas pagrindinių atgrasymo veiksnių regione.

  • Mokslininkai įvardijo garsiausius paukščių klyksmus: iki 131 decibelo ir klausimas, kas čia rekordas

    Mokslininkų komanda, dirbusi JAV ir Brazilijoje, įrašė 123 paukščių rūšių balsus ir palygino jų skleidžiamą triukšmą. Rezultatai rodo milžinišką amplitudę: nuo maždaug 64 decibelų kai kurių kolibrių atveju iki daugiau nei 120 decibelų garsiausių rūšių klyksmuose.

    Tyrėjų dėmesį labiausiai patraukė dvi Pietų Amerikos rūšys, kurių vokalizacija prilygsta itin triukšmingiems mechaniniams įrenginiams. Vienos jų klyksmo pikas, matuojant trumpą akimirką, priartėjo prie 131 decibelo ribos.

    Paukščių skleidžiamas garsumas nėra paprastas skaičius, nes jis smarkiai priklauso nuo atstumo iki mikrofono. Tas pats klyksmas iš arti gali būti keliasdešimt decibelų „garsesnis“ nei įrašytas iš didesnio nuotolio, todėl be atstumo kontrolės skirtingų rūšių palyginimas būtų netikslus.

    Dėl šios priežasties tyrėjai naudojo ne tik tikslius nešiojamuosius triukšmo matuoklius, bet ir lazerinius tolimatčius, kurie plačiai taikomi, pavyzdžiui, golfe. Tai leido standartizuoti įrašus taip, tarsi paukštis būtų fiksuojamas iš vieno metro atstumo.

    Surinkti duomenys tapo išskirtiniai ir dėl apimties: net 113 tirtų rūšių klyksmo garsumas iki šiol nebuvo patikimai išmatuotas. Tai suteikė platesnį kontekstą, leidžiantį vertinti, kiek iš tiesų išsiskiria patys garsiausi paukščiai.

    Ankstesni tyrimai vieną kotingų rūšį Brazilijoje buvo iškėlę į pirmą vietą, kai jos klyksmas siekė apie 125,4 decibelo. Tačiau nauji įrašai rodo, kad konkurentų gali būti daugiau, o kai kurių jų vokalizacijos pikas gali būti dar didesnis.

    Tyrėjai įvardijo dvi rūšis, kurios pagal skirtingus kriterijus pasirodė įspūdingai. Viena jų fiksavo didžiausią vidutinį garsumo lygį per 20 milisekundžių langą, kuris siekė apie 121 decibelą.

    Kita rūšis parodė stipriausią pavienį klyksmą, kurio pikas priartėjo prie 131 decibelo. Tokie skaičiai svarbūs ne tik dėl rekordų, bet ir dėl to, ką jie sako apie paukščių anatomiją bei komunikacijos strategijas gamtoje.

    „Kasdienėje aplinkoje tai paprasčiausia būtų palyginti su atbuliniu kūju“, – sakė tyrime dalyvavęs tyrėjas Žoau Menezesas.

    Pasak tyrėjų, problema slypi ne tik matavimo technikoje, bet ir apibrėžime. Ar garsiausiu reikėtų vadinti paukštį, kurio vienas klyksmas trumpam pasiekia aukščiausią piką, ar tą, kurio balsas yra didžiausio vidutinio intensyvumo per visą giedojimo seriją.

    Skiriasi ir tai, kiek laiko matuojamas garsumas bei kiek individų reikia palyginimui. Dėl šių priežasčių ankstesnis „garsiausio paukščio“ vardas kol kas nėra galutinai perrašomas, nors naujieji duomenys verčia rimtai diskutuoti apie metodiką.

    Mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas nėra medžioti rekordų. Pagrindinis klausimas yra evoliucinė biologija: kokios fizinės savybės leidžia vienoms rūšims „šaukti“ gerokai garsiau nei kitoms ir kokią naudą tai suteikia aplinkoje.

    Stebėjimai rodo bendrą tendenciją: garsiausios rūšys dažnai yra stambesnės, o jų raumenynas labiau išvystytas. Tai gali leisti sukurti stipresnį oro slėgį ir išgauti didesnę garso amplitudę.

    Taip pat dažniau minimi platesni snapai, galintys prisidėti prie garso sklaidos. Vis dėlto vien anatomija neatsako į klausimą, kodėl ekstremalus garsumas evoliuciškai „apsimoka“ ir kokiuose konkrečiuose scenarijuose jis suteikia pranašumą.

    Tyrėjai teigia, kad norint patikimiau įvertinti ekologinę ir evoliucinę tokio klyksmo funkciją, reikės dar daugiau duomenų iš skirtingų regionų ir didesnio skaičiaus rūšių. Tai ypač svarbu, nes skirtingose buveinėse garsas sklinda nevienodai, o komunikacijos „taisykles“ diktuoja ir aplinkos triukšmas.

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • DI bumas Lenkijoje neslūgsta: generatyvųjį dirbtinį intelektą naudoja kas trečias, vejasi JAV

    Lenkijoje generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankiais naudojasi maždaug kas trečias gyventojas, rodo „Microsoft AI Economy Institute“ cituojami „Global AI Diffusion Report Q2 2026“ duomenys. Pirmąjį 2026 metų pusmetį 15–64 metų amžiaus grupėje DI naudojimo paplitimas Lenkijoje siekė 32,3 proc.

    Toks rodiklis išsiskiria pasauliniame kontekste: globalus DI naudotojų vidurkis toje pačioje amžiaus grupėje, pagal tą patį šaltinį, sudarė 18,8 proc. Tai reiškia, kad DI įrankių skverbtis Lenkijoje yra gerokai didesnė nei bendra tarptautinė tendencija.

    Lenkija priartėjo prie lyderių

    Ataskaitoje, apimančioje 147 valstybes, Lenkija praktiškai susilygino su Vokietija, kur DI įrankiais naudojosi taip pat 32,3 proc. gyventojų. Nuo Danijos, kur fiksuota 32,4 proc., Lenkiją skyrė vos 0,1 procentinio punkto.

    Dar mažesnis tapo atotrūkis nuo JAV: rodiklis siekė 33,0 proc. Tuo pat metu Lenkija lenkė Italiją (31,4 proc.) ir Čekiją (31,2 proc.), o Kinija ataskaitoje buvo reitinguojama gerokai žemiau, su 17,5 proc. DI naudotojų.

    Skirtis tarp regionų

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI paplitimas nevienodas skirtinguose regionuose. 2026 metų antrąjį ketvirtį vadinamosiose Globaliosios Šiaurės šalyse DI naudotojų dalis siekė beveik 29 proc., kai Globaliosios Pietų rinkose buvo kiek daugiau nei 16 proc.

    Tokia disproporcija siejama su keliomis priežastimis: skirtinga skaitmenine infrastruktūra, įmonių investicijų mastu, prieiga prie mokymų ir kalbinių modelių palaikymo vietinėmis kalbomis. Praktikoje tai lemia, kad DI produktyvumo nauda greičiau atsiskleidžia ekonomiškai stipresniuose regionuose.

    „Stovime ant galbūt didžiausios prekybos transformacijos slenksčio nuo pinigų išradimo: dirbtinis intelektas jau padeda vartotojams apsispręsti, ką pirkti, o netrukus galės apsipirkti jų vardu“, – sakė „Mastercard Europe“ Lenkijos padalinio vadovė Marta Žycińska.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis generatyvinio DI naudojimas dažnai prasideda nuo kasdienių užduočių automatizavimo, o vėliau pereina į sudėtingesnius scenarijus. Tai apima dokumentų rengimą, klientų aptarnavimo procesus, paiešką įmonės viduje ir pirkimų sprendimų palaikymą.

  • Lenkijos ministras Andrzejus Domańskis vyksta į G20 prekybos ministrų susitikimą Milvokyje

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną dalyvaus G20 prekybos ministrų susitikime Milvokyje, JAV. Apie tai pranešė Lenkijos valdžios institucijos, pabrėždamos augantį šalies vaidmenį tarptautinėse ekonominėse diskusijose.

    Susitikimo išvakarėse numatytos Globaliojo forumo dėl plieno pertekliaus (GFSEC) diskusijos. Ši tema pastaraisiais metais vėl sugrįžo į darbotvarkę dėl įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse ir vis griežtesnės konkurencijos pramonės sektoriuose.

    „Lenkija aktyviai dalyvaus G20 darbuose. Atvira ekonomika buvo svarbi per daugiau nei tris dešimtmečius trukusią transformaciją, o kvietimas patvirtina augančią Lenkijos rolę pasaulyje“, – pabrėžė ministerija.

    Greta bendrųjų diskusijų planuojami ir dvišaliai ministro susitikimai su pagrindiniais partneriais, įskaitant Kiniją, Indiją, Australiją, Kanadą ir Turkiją. Lenkijos pusė nurodo, kad pokalbiuose ketinama aptarti ekonomines misijas, technologinį bendradarbiavimą bei tvarių prekybos ir investicinių ryšių plėtrą.

    Šiemet G20 pirmininkauja JAV, todėl susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio skiriama pasaulinės prekybos taisyklių atnaujinimui ir atsparumo didinimui. Tarp numatytų krypčių minimi priverstinio darbo eliminavimas tiekimo grandinėse, sąžiningos konkurencijos užtikrinimas ir priemonės prieš struktūrinį gamybos pajėgumų perteklių.

    G20 yra vienas svarbiausių politinių ir ekonominių formatų, vienijantis didžiausias pasaulio ekonomikas ir Europos Sąjungą. Nors grupė nepriima teisiškai privalomų sprendimų, jos susitarimai dažnai virsta gairėmis tarptautinėms taisyklėms, standartams ir nacionalinėms politikoms, ypač prekybos, investicijų ir pramonės srityse.

  • Ed Sheerano turą JAV krečia permainos: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ išbraukimo

    Ed Sheerano turą JAV krečia permainos: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ išbraukimo

    Kas įvyko Ed Sheerano ture?

    Britų popmuzikos žvaigždės Ed Sheerano koncertinis turas JAV susidūrė su nenumatytu sukrėtimu: iš programos pasitraukė visi apšildantys atlikėjai. Sprendimas priimtas po to, kai iš turo sudėties buvo išbrauktas reperis „Macklemore“, viešai scenoje išsakęs palestiniečius palaikančius pareiškimus.

    Situacija įgavo pagreitį socialiniuose tinkluose, kur ėmė plisti tiek paties Ed Sheerano paaiškinimai, tiek pasitraukusių muzikantų pozicijos. Dėl to daliai gerbėjų kilo klausimų, ar turas bus tęsiamas pagal planą ir kaip bus sprendžiamas apšildančių atlikėjų trūkumas.

    Sheeranas: sprendimą priėmė organizatoriai

    Ed Sheeranas viešai pabrėžė, kad „Macklemore“ pašalinimas nebuvo jo asmeninis sprendimas. Pasak atlikėjo, už tokius programos pakeitimus atsakingi turo rengėjai ir organizatoriai, o jis pats esą siekia išlaikyti koncertus kaip saugią erdvę visiems klausytojams.

    Atlikėjas taip pat akcentavo, kad nenori nuvilti gerbėjų, kurie jau suplanavo keliones, ir nenori palikti be darbo turo komandos bei kitų muzikantų, kurių pajamos priklauso nuo koncertų. Kartu jis pripažino gerbiantis kolegų teisę reikšti įsitikinimus, nors pats renkasi labiau diplomatinę laikyseną.

    „Macklemore pašalinimas iš turo buvo organizatorių sprendimas, o ne mano“, – rašė Ed Sheeranas.

    „Tikiu, kad į taiką galima eiti skirtingais keliais: aš renkuosi dialogą ir erdvę, kur pokalbiai lieka atviri“, – pridūrė jis.

    Kas pasitraukė ir kodėl?

    Po „Macklemore“ išbraukimo apie pasitraukimą pranešė keli apšildantys atlikėjai, tarp jų airių muzikantai Aaronas Rowe ir „Beoga“, danų grupė „Lukas Graham“ bei Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybinis partneris. Dalis jų viešai pareiškė, kad nenori dalyvauti ture, jei, jų vertinimu, menininkų balsai dėl politinių temų yra ribojami.

    Finneas socialiniuose tinkluose akcentavo, kad atlikėjai neturėtų būti nutildomi, kai kalba apie priespaudą, ir pareiškė palaikymą Palestinai. Airių atlikėjai savo sprendimą siejo su šalies istorine patirtimi, pabrėždami jautrumą okupacijos, prievartos ir kolonializmo temoms.

    Šie pasitraukimai sustiprino spaudimą pačiam Ed Sheeranui, kuris ilgą laiką stengėsi vengti politinių debatų koncertuose. Vis dėlto praktinis iššūkis išlieka: turui prireiks skubiai rasti alternatyvių apšildančių atlikėjų arba keisti pasirodymų struktūrą.

    Kur čia įsikišo arenos ir rėmėjai?

    Pats „Macklemore“ teigė, kad keli JAV koncertų rengimo partneriai ir arenos informavo organizatorius, jog neleis jam pasirodyti kaip apšildančiam atlikėjui. Viešojoje erdvėje minėta ir verslo bei sporto pasaulio įtaka, kai kuriais atvejais akcentuojant arenų savininkų bei rėmėjų poziciją dėl atlikėjo pasisakymų.

    Tuo pat metu kritikai priminė ankstesnius „Macklemore“ kontroversiškus epizodus, kurie, jų teigimu, prisidėjo prie sprendimo riboti pasirodymus. Ši istorija dar kartą parodė, kad didelio masto turuose sprendimus lemia ne tik meninė kryptis, bet ir komerciniai susitarimai, reputacijos rizikos valdymas bei arenų politika.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje ryškėja tendencija, kai koncertų organizatoriai vis dažniau vertina ne tik bilietų pardavimus, bet ir galimas reakcijas socialiniuose tinkluose. Dėl to politiniai pareiškimai scenoje neretai tampa ne tik asmeninės nuomonės klausimu, bet ir sutartinių santykių bei renginių saugumo tema.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

  • JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    Sandoris po sustiprėjusio dėmesio Arkties saugumui

    JAV Valstybės departamentas pritarė galimam ginklų ir įrangos pardavimui Danijai, kurio vertė siekia apie 390 mln. eurų. Pakete numatomi trys daugiafunkciai jūriniai sraigtasparniai MH-60R „Seahawk“ ir platus papildomos įrangos bei aptarnavimo spektras.

    Sprendimas priimtas augant strateginei Arkties reikšmei ir didėjant poreikiui užtikrinti Šiaurės Atlanto bei Arkties regionų stebėseną. Danijai šie pajėgumai svarbūs ir dėl atsakomybių Grenlandijoje bei Farerų salose.

    Kas įeina į paketą?

    Be pačių sraigtasparnių, numatomas ir platus ryšių, identifikavimo, elektroninės kovos, savisaugos bei misijų įrangos komplektas. Tarp jo minimos saugios radijo stotys, perspėjimo apie raketas sistemos, „savas–svetimas“ identifikavimo sprendimai ir atsakomųjų priemonių paleidimo įranga.

    Taip pat planuojami daugiarežimiai jūriniai radarai, multispektrinės taikymo sistemos, elektroninės paramos sistemos bei varikliai T700-GE-401D. Į paketą įtraukiamos atsarginės dalys, remonto priemonės, techninė dokumentacija, personalo mokymai ir logistinis palaikymas.

    Danija jau turi šių sraigtasparnių

    Siūlomi MH-60R papildytų esamą Danijos karališkųjų oro pajėgų parką. Danija jau eksploatuoja devynis MH-60R, priskirtus 723 eskadrilei Karup sraigtasparnių sparne, o pirmieji vienetai operacinę parengtį pasiekė 2017 metais.

    Dėl jau turimos infrastruktūros ir patirties JAV pusė vertina, kad Danija neturėtų susidurti su esminiais sunkumais integruojant papildomus orlaivius, įrangą ir susijusias paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų pajėgumų įvedimą į tarnybą.

    Kodėl tai svarbu Grenlandijai ir Šiaurės Atlantui?

    MH-60R stiprina jūrinės erdvės stebėseną ir reagavimą, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo, transporto, žvejybos kontrolės bei suvereniteto užtikrinimo užduotis. Tokios misijos Danijai aktualios operuojant iš inspekcinių laivų Grenlandijos ir Farerų salų rajonuose.

    Šie sraigtasparniai gali leistis ir pildyti degalus patruliniuose laivuose, įskaitant „Knud Rasmussen“ tipo laivus, taip praplečiant veikimo nuotolį jūroje. Be to, Danijos MH-60R anksčiau buvo integruoti su AGM-114 „Hellfire“ raketomis, todėl, prireikus, gali turėti ir sustiprintas smogiamąsias galimybes.

    Nors pats pritarimas dar nereiškia galutinio kontrakto pasirašymo, tokie sprendimai paprastai rodo politinį siekį stiprinti sąjungininkų pajėgumus. Arkties regione tai tampa vis svarbiau didėjant laivybai, infrastruktūros apsaugos poreikiui ir konkurencijai dėl įtakos Šiaurės platumose.

  • Masačusetse nugriovė 3 senas užtvankas, keitusias upę 300 metų: kaip per kelerius metus atsigavo ekosistema

    Masačusetso valstijoje, JAV, nuardžius tris senas užtvankas Kunamessetto upėje, gamta pradėjo greitai atkurti per šimtmečius pakeistą upės vagą ir šlapynių ekosistemą. Specialistų teigimu, užtvankos ilgą laiką trikdė natūralią vandens tėkmę ir ribojo žuvų migraciją.

    Pirmoji užtvanka, vadinta Middle Dam, buvo demontuota 2018 metais, vėliau pašalintos dar dvi – Lower Dam ir Upper Dam. Šie statiniai šimtmečiais keitė upės hidrologiją, o ypač trukdė migruojančioms žuvims pasiekti aukščiau esantį Kunamessetto tvenkinį, svarbų nerštui.

    Po užtvankų demontavimo atkurta maždaug 1,6 kilometro vingiuota upės vaga, kad vanduo vėl tekėtų natūraliau ir formuotų įvairias buveines. Vietoje siauro pralaidos vamzdžio po keliu įrengtas platesnis tiltas, kad srovė nebūtų „suspaudžiama“ ir netaptų kliūtimi gyvūnijai.

    Į vagą buvo sugrąžinti nuvirtę medžiai ir šaknų masyvai – tokie elementai natūraliose upėse kuria skirtingo greičio sroves, slėptuves ir gilesnes „poilsio“ zonas migruojančioms žuvims. Tai taip pat padeda formuotis smėlio ir žvyro sąnašoms bei mažina krantų eroziją.

    Projektas palietė ir teritorijas, kur dešimtmečiais buvo auginamos spanguolės – intensyvus ūkininkavimas buvo pakeitęs reljefą, o kai kur natūralios durpinės dirvos buvo užpiltos smėliu. Ekologai išvežė didelius kiekius susikaupusio smėlio, kad atsivertų išlikęs durpių sluoksnis, kuriame buvo ir vietinių augalų sėklų.

    Stebėsena parodė, kad per dvejus metus po pagrindinių darbų pabaigos 2020 metais atkurtoje teritorijoje atsirado arba buvo pasodinta daugiau kaip 200 vietinių augalų rūšių. Ilgainiui jos ėmė stelbti invazines rūšis, kurios dažnai plinta pažeistose, žmogaus smarkiai pakeistose buveinėse.

    Atkurti pelkiniai plotai tapo svarbūs ir vandens kokybei: augalai filtruoja vandenį, suriša dalį maistinių medžiagų pertekliaus, o platesnė užliejama lyguma gali amortizuoti lokalius potvynius audrų metu. Tokie sprendimai vis dažniau minimi kaip gamtinė infrastruktūra, padedanti prisitaikyti prie klimato kaitos.

    Pokyčiai akivaizdūs ir gyvūnijai. Į vėsesnes, labiau užpavėsintas upės atkarpas sugrįžo upėtakiai, o žuvų migracijos skaitikliai upės žiotyse fiksavo ryškų migruojančių silkių pagausėjimą po paskutinės užtvankos pašalinimo.

    Skaičiuojama, kad dabar kiekvieną pavasarį dešimtys tūkstančių migruojančių žuvų gali pasiekti aukščiau esančias buveines ir nerštavietes. Bendra projekto vertė siekė apie 9,2 mln. eurų.