Tag: JAV

  • JAV bandė asfaltuoti kelius smulkintomis padangomis: po trejų metų projektą nutraukė

    Devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV buvo imtasi neįprasto eksperimento – senas automobilių padangas smulkinti ir maišyti su asfaltu, tikintis vienu metu spręsti atliekų ir kelių dangos problemas. Idėja atrodė perspektyvi, tačiau jau po kelerių metų projektas buvo pripažintas nesėkmingu ir sustabdytas.

    Tuo metu šalyje kasmet išmesdavo daugiau nei 250 mln. padangų, o sąvartynuose jų buvo susikaupę apie 3 mlrd. Toks atliekų kiekis kėlė ir tiesioginį pavojų – padangų sankaupos dažnai užsidegdavo, į orą išmesdamos toksiškus dūmus, siejamus su apsinuodijimų ir onkologinių ligų rizika.

    Kaip rašo portalas GRYOnline, 1987 metais Niujorke buvo priimtas įstatymas, leidęs išbandyti, ar padangas galima panaudoti taip, kad tai duotų apčiuopiamos naudos gyventojams. Praktiniai darbai prasidėjo 1989 metais.

    Eksperimento metu smulkintos padangos buvo maišomos su asfaltu skirtingomis proporcijomis – 1, 2 ir 3 proc. Tokiu būdu dalinai mėginta pakeisti įprastą akmens skaldą, o senus kelių ruožus padengti maždaug 4 cm storio sluoksniu.

    Kodėl eksperimentas žlugo

    Iš viso tokiu mišiniu buvo padengta apie 6 km kelių dviejuose ruožuose. Vis dėlto 1992 metais projektas buvo nutrauktas – konstatuota, kad sprendimas nepasiteisino.

    Pagrindinė problema buvo pati pasirinkta technologija: gumos gabalėliai veikė kaip užpildas, turėjęs pakeisti žvyrą. Paaiškėjo, kad maišymo metu medžiagos tinkamai nesusijungdavo, todėl danga dėvėdavosi gerokai greičiau ir kelias greitai prarasdavo kokybę.

    Be to, gamybos procesas nesuteikė tikėtos ekonominės naudos – nei ilgaamžiškumas, nei kaštai nepagerėjo taip, kad būtų verta tęsti bandymą.

    Tekste pabrėžiama, kad kitose valstijose buvo bandyta kita kryptis. Pavyzdžiui, Kalifornijoje ir Arizonoje guma buvo dedama į karštą skystą asfaltą – tokiomis sąlygomis ji suminkštėdavo ir geriau susimaišydavo, todėl galutinis rezultatas būdavo tvirtesnis.

    Kas pasikeitė vėliau

    1995 metais JAV Kongresas panaikino ankstesnes nuostatas, kurios įpareigodavo į federaliniu biudžetu finansuojamų kelių dangas įmaišyti perdirbtos gumos. Tai tapo ženklu, kad universalus, visur tinkantis sprendimas taip ir nebuvo rastas.

    Panašią „padangų kapinyno“ problemą patyrė ir Kuveitas – ten senas padangas išmoko perdirbti į krosnių mazutą. Šis pavyzdys parodė, kad skirtingos šalys ieško skirtingų kelių, kaip sumažinti pavojingų atliekų kiekį, tačiau vieno greito recepto nėra.

  • FAA atnaujino skrydžius po ryšio sistemos gedimo, bet trikdžiai JAV gali tęstis kelias dienas

    JAV oro eisme po didelio ryšio sistemų sutrikimo situacija pamažu stabilizuojasi, tačiau vėlavimai ir atšaukimai gali tęstis dar kelias dienas.

    Federalinė aviacijos administracija (FAA) penktadienį, lapkričio 13 dieną, laikinai sustabdė lėktuvų išvykimus oro uostuose visoje šalyje dėl techninių skrydžių valdymo sistemų problemų. JAV transporto sekretorius Seanas Duffy teigė, kad tai buvo susiję su ryšio sutrikimu, paveikusiu visus oro eismo valdymo centrus.

    Šeštadienį, lapkričio 14 dieną, FAA po kelių valandų atšaukė draudimą kilti. Nurodoma, kad pertrauką sukėlė pasenusios ryšio sistemos gedimas – atnaujinimo metu ji buvo perkrauta duomenimis.

    Kelionių planuojantiems svarbu tai, kad net ir atnaujinus skrydžius tokio masto sutrikimai dažnai sukelia „grandininį efektą“: lėktuvai ir įgulos būna ne ten, kur turėtų būti, todėl tvarkaraščių atstatymas užtrunka.

    Atšaukimų mastas ir priežastys

    Skrydžių stebėjimo tarnybos „FlightAware“ duomenimis, kuriais rėmėsi CNN, penktadienį JAV buvo atšaukta arba vėlavo daugiau nei 15 tūkst. skrydžių, o šeštadienį atšaukta per 4 tūkst. skrydžių. FAA taip pat vertino, kad per dieną atšaukimų skaičius gali siekti iki 5 tūkst.

    Seanas Duffy aiškino, kad normalus eismas atkuriamas palaipsniui, o tikslios gedimo priežastys dar nustatinėjamos. Skelbiama, kad sutrikimas buvo susijęs su bendrovės „L3Harris“ darbais, vykdytais pagal FAA užsakymą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, jog nėra požymių, kad skrydžių sustabdymą būtų sukėlęs kibernetinis išpuolis. Kaip tikėtiną priežastį jis įvardijo senstančią infrastruktūrą – panašiai kalbėjo ir kiti JAV pareigūnai.

    Kodėl trikdžiai gali tęstis dar kelias dienas

    Transporto analitikų vertinimu, kurį citavo CNN, oro eismo trikdžiai gali išlikti dar kelias dienas, net jei techninės problemos jau suvaldytos. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dabartinis chaosas susijęs su ilgus metus stringančiomis oro eismo valdymo modernizavimo pastangomis.

    Duffy spaudos konferencijoje pranešė, kad Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas paspartinti ryšio sistemos modernizavimą. Jis taip pat paragino Kongresą skirti daugiau lėšų, teigdamas, kad naujos sistemos sukūrimui iš viso reikia 50 mlrd. JAV dolerių, kai iki šiol Kongresas tam buvo numatęs 12,5 mlrd.

    Retas sprendimas JAV istorijoje

    Skelbiama, kad tai buvo trečias kartas JAV istorijoje, kai skrydžiai visoje šalyje buvo sustabdyti. Ankstesni tokio masto sprendimai buvo priimti po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ir 2023 metais dėl pilotų perspėjimų sistemos (NOTAM) gedimo.

    Pastaruoju atveju sustabdymas truko tik kelias valandas, tačiau pasekmės tęsėsi ilgiau: atšaukimai ir vėlavimai dar kelias dienas „ridenosi“ per visą skrydžių tinklą.

    Planuojantiems keliones į JAV ar iš jos patariama sekti oro linijų pranešimus ir realaus laiko skrydžių informaciją, nes tvarkaraščiai gali keistis net ir atnaujinus įprastą oro uostų darbą.

  • Zelenskis: JAV svarstė NATO narystę mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso

    Jungtinės Valstijos pirmą kartą iškėlė idėją apie Ukrainos narystę NATO mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Jis pabrėžė, kad Kyjivas neketina atiduoti savo teritorijų Rusijai. Pasak prezidento, bet kokie sprendimai, kurie reikštų atsisakymą teritorijų, Ukrainai nėra priimtini.

    Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina šiuo metu kalbasi su partneriais dėl plataus saugumo garantijų paketo. Tokios garantijos Kyjivui laikomos esmine sąlyga siekiant ilgalaikio saugumo.

    Vis dėlto konkretaus pasiūlymo Ukraina dar nėra gavusi. Todėl derybų dėl saugumo garantijų formatas ir turinys, prezidento teigimu, kol kas išlieka aptarimų stadijoje.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ skelbia fiksuojanti rekordinius elektrifikacijos rodiklius: per trečiąjį metų ketvirtį vairuotojai visame pasaulyje elektromobiliais įvykdė 207,4 mln. kelionių.

    Tai reiškia, kad platformoje vidutiniškai buvo atliekama daugiau nei 26 kelionės elektromobiliu kas sekundę. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tokių kelionių skaičius išaugo 52 proc., rašo „InsideEVs“.

    Augo ir elektromobilius vairuojančių „Uber“ partnerių skaičius. Nurodoma, kad liepos–rugsėjo mėnesiais platformoje vidutiniškai buvo aktyvūs apie 434 000 elektromobilių vairuotojų – taip pat 52 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad, vertinant dabartines tendencijas, jos 2030 metų tikslai „toliau lieka nepasiekiami“. Kitaip tariant, augimas spartus, tačiau iki visiškos transformacijos dar trūksta daug.

    Europa ryškiai lenkia Šiaurės Ameriką

    Regioniniai skirtumai – itin ryškūs. Europoje kas penkta „Uber“ kelionė trečiąjį ketvirtį buvo atlikta elektromobiliu.

    Tuo metu JAV ir Kanadoje elektromobilis pasitaikė rečiau: teigiama, kad kas dešimtas keleivis šiose šalyse trečiąjį ketvirtį važiavo elektriniu automobiliu.

    „Uber“ pateiktose diagramose Europa pirmauja elektrifikacijos srityje jau nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio. O nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio atotrūkis, kaip nurodoma, dar labiau išaugo.

    Tekste pažymima, kad europiečių proveržį padėjo paskatinti įvairios skatinimo priemonės ir gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, o JAV ir Kanadoje perėjimas prie elektromobilių išliko gana lėtas.

    Ambicingi tikslai stringa: 2030-ieji gali būti per toli

    „Uber“ praneša, kad beveik nepasiekė daugumos 2025 metams keltų tvarumo tikslų ir, panašu, gerokai atsilieka nuo planų, numatytų dešimtmečio pabaigai.

    Pavyzdžiui, bendrovė buvo numačiusi, kad 2025 metais Londone ir Amsterdame 100 proc. kelionių bus nulinės emisijos, tačiau faktinis rezultatas siekė 41 proc.

    Taip pat buvo tikimasi, kad 50 proc. visų mobilumo mylių septyniose Europos sostinėse bus nuvažiuota elektromobiliais, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 32 proc.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2030 metų pabaigos Kanadoje, Europoje ir JAV 100 proc. kelionių turėtų būti nulinės emisijos. Vis dėlto pati bendrovė teigia, kad toks scenarijus mažai tikėtinas, nors ir tvirtina esanti „giliai įsipareigojusi“ šiam perėjimui.

    Emisijos mažėja, bet ne visur ir ne visada

    Augant elektromobilių daliai, dalis vairuotojų vis tiek renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius. Dėl to bendras išmetamųjų teršalų paveikslas lieka nevienareikšmis.

    JAV ir Kanadoje kiekviena keleivio „Uber“ nuvažiuota mylia trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siejosi su 318 gramų anglies dioksido emisijomis. Tai mažiau nei 2024 metais (340 gramų), bet daugiau nei 2023 metais (306 gramai).

    Europoje skaičiai mažesni: pernai vienai keleivio nuvažiuotai myliai teko vidutiniškai 186 gramai CO2. Rodiklis mažesnis nei 2024 ir 2023 metais, tačiau didesnis nei 2022 metais, kai buvo fiksuota 183 gramų vidurkis.

    Bendrovė teigia, kad atotrūkį tarp Europos ir JAV su Kanada lemia du veiksniai: europiečių vairuotojai dažniau renkasi elektromobilius ir hibridus, o taip pat skiriasi degalų ekonomijos ataskaitų teikimo standartai.

  • JAV esą siūlo Rusijai „kontrolę“ Donbase mainais į karo pabaigą – Ukraina nepritaria

    JAV derybininkai esą svarsto pasiūlymą, kuris leistų Rusijai skelbti visišką kontrolę Donbase mainais į karo Ukrainoje pabaigą. Apie tai pranešė britų savaitraštis „The Economist“.

    Pasak publikacijos, siūlymas būtų susijęs ne su realiu Ukrainos kontroliuojamų miestų perdavimu Maskvai, o su administracinių ribų pakeitimu dviejuose rytų Ukrainos regionuose – Donecko ir Luhansko srityse.

    Tokiu atveju Rusija galėtų teigti, kad kontroliuoja visą teritoriją, į kurią reiškia pretenzijas, nors dalį miestų ir toliau valdytų Kyjivas. Tai būtų politinis „pilnos kontrolės“ naratyvas, paremtas perbraižytomis ribomis.

    Vis dėlto Kyjivas tokį variantą vertina skeptiškai: straipsnyje cituojamas Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad kol vyksta karas, su tuo nesutiktų „jokiomis aplinkybėmis“.

    Garantijos mainais į teritorinį kompromisą

    Publikacijoje teigiama, kad JAV derybininkai svarsto, jog Vladimiras Putinas galėtų sutikti su amerikietiškomis saugumo garantijomis Ukrainai, kurios būtų kuriamos pagal NATO 4 arba 5 straipsnių mechanizmus.

    Tačiau Kyjive esą abejojama, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų pasirengęs tokių garantijų laikytis praktikoje.

    Tuo metu Maskva, kaip rašoma, nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi pritarti daugianacionalinių pajėgų dislokavimui Ukrainoje, kurios užtikrintų saugumą po galimų paliaubų.

    Be to, Rusija nėra atsisakiusi ir anksčiau keliamų reikalavimų – kad Ukraina paskelbtų neutralumą ir ribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį.

    Europa prie derybų stalo – ar tai padės?

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Paryžiuje po G7 ministrų susitikimo sakė, kad pirmoji derybų Abu Dabyje diena buvo „labai vaisinga“ ir kad Vašingtonas siekia išplėsti formatą, įtraukiant Europos atstovus.

    Rubio teigimu, JAV tikslas – kad europiečiai būtų tiesiogiai atstovaujami derybose ir „būtų prie stalo“.

    Pasak jo, JAV ir Europos sąjungininkų tikslai sutampa: užbaigti karą ir užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Tačiau, kalbėdamas apie Rusijos pasirengimą kompromisui, Rubio pabrėžė, kad tai dar tik tikrinama.

    „The Economist“ taip pat nurodo, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai nuogąstauja: platesnis derybų formatas, apimantis ir Europos saugumo klausimus, galėtų suteikti Rusijai daugiau galimybių vilkinti kelią į susitarimą dėl paliaubų.

  • Į Lenkijos SGD terminalą atplaukė dar vienas JAV tanklaivis – tęsiama 19-a tiekimų serija

    Į Lenkijos SGD terminalą Svinouiscyje antradienį atplaukė metanovežis „Aristos I“ – tai jau 19-a iš eilės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) siunta iš JAV.

    Kaip skelbiama portale WNP, laivas buvo pakrautas dujomis Teksase, Corpus Christi terminale, o kelionė iki Lenkijos uosto truko kiek daugiau nei dvi savaites.

    „Aristos I“ į Svinouisčių atplaukė pirmą kartą. Metanovežis yra šešerių metų, 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio – po regazifikacijos vienu reisu gali atgabenti apie 110 mln. kubinių metrų dujų.

    Dabartinė JAV tiekimų serija Lenkijai tapo antra ilgiausia, kai SGD į terminalą nuosekliai atgabenamos iš vienos šalies. Ankstesnė tokia serija – taip pat iš JAV – tęsėsi nuo kovo pabaigos iki liepos vidurio.

    Kodėl Lenkija dabar daugiausia remiasi JAV SGD?

    Tekste pažymima, kad šiandien terminalas iš esmės priima tik amerikietiškas SGD, nes nėra katarietiškų krovinių, o vadinamieji spotiniai (vienkartiniai, rinkos kainomis) tiekimai yra brangūs.

    2026 metų kovą bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad dėl „force majeure“ negalės įvykdyti dalies SGD tiekimo sutarčių. Sprendimas siejamas su Irano atakomis prieš dujų infrastruktūrą ir žala Ras Laffan – vienam svarbiausių SGD gamybos centrų.

    Dėl to paskutinis dujovežis iš Persijos įlankos į Svinouisčių, nurodoma, buvo atvykęs kovo 24 dieną.

    Ar Kataro dujos gali grįžti į terminalą?

    Prieš kelias dienas „Orlen“ patvirtino, kad į Lenkiją plaukia pirmasis per daugelį mėnesių dujovežis iš Kataro – „Al Kharsaah“.

    Vis dėlto „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara ragino pernelyg nesidžiaugti: kol kas šį krovinį siūloma vertinti kaip pavienį, o informacijos apie kitus Kataro tiekimus nėra.

    Terminalo reikšmė energetiniam saugumui

    Svinouisčio SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo objektų. Jį valdantis „Gaz-System“ gali per metus priimti daugiau nei 80 SGD krovinių.

    Skaičiuojama, kad tai atitinka apie 8,3 mlrd. kubinių metrų dujų po regazifikacijos, o terminalas sudaro maždaug 40 proc. visų dujų tiekimų į šalį.

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Irano lyderio grasinimas pasauliui: atsakas būtų neribotas geografiškai, minimos ir Europos ribos

    Griežtas signalas dėl naujų smūgių

    Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei perspėjo, kad bet kokio lygio grėsmė Iranui būtų sutikta „nedelsiant, paveikiai ir be geografinių apribojimų“. Tokia formuluotė interpretuojama kaip bandymas atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų karinių veiksmų.

    Pasak Irano valstybinės agentūros IRNA, šeštadienį M. Khamenei susitiko su aukščiausiais šalies kariniais vadais ir pateikė gaires, kaip ruoštis galimai naujai JAV ir Izraelio karinei operacijai. Teigiama, kad nurodyta atnaujinti potencialių taikinių sąrašą, apimant ir fizinę, ir ne fizinę infrastruktūrą.

    Ką reiškia „be geografinių ribų“

    Formuluotė apie geografiškai neribotą atsaką reiškia, kad Iranas, atsinaujinus smūgiams, galėtų taikyti atsakomąsias priemones ne vien regione. Tarp galimų krypčių minimi ir Europai svarbūs maršrutai bei Pietų Kaukazas, o tai didintų platesnės eskalacijos riziką.

    Kartu Iranas akcentuoja, kad pats spręstų bet kokio naujo konflikto trukmę ir sąlygas.

    „Jei Irano priešai atnaujins karines ar teroristines atakas, Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nuspręs, kada ir kokiomis sąlygomis tai baigsis“, – sakė M. Khamenei.

    Derybų fonas: Hormūzo sąsiauris ir tarpininkavimas

    Griežta retorika skamba tuo metu, kai per tarpininkus vyksta kontaktai su JAV, o vienu jautriausių klausimų išlieka Hormūzo sąsiauris. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, todėl bet kokie jo ribojimai tiesiogiai veikia naftos ir dujų kainų svyravimus bei tiekimo grandines.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas galėtų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu per dvi dienas, nors anksčiau buvo minimas septynių dienų terminas. Pasak jo, Irano diplomatai yra Katare, kur aptariami galimi sprendimai po pastarosiomis dienomis vykusio tarpininkavimo Teherane.

    Irano pusė taip pat nurodo, kad dėl laivų judėjimo maršruto būtų tariamasi su Omanu, o eismas vyktų pagal Irano nustatytas sąlygas. Toks reikalavimas rodo, kad Teheranas siekia ne tik atnaujinti srautą, bet ir įtvirtinti didesnę kontrolę strategiškai svarbioje jūrų arterijoje.

    Karinės parengties akcentai ir branduolinės doktrinos klausimas

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas Ahmad Vahidi informavo M. Khamenei apie karinės parengties lygį ir teigė, jog ginkluotės gamyba esą padidinta septynis kartus. Tokie pareiškimai, kaip ir vieši grasinimai, dažnai naudojami psichologiniam atgrasymui, tačiau kartu didina klaidingų skaičiavimų riziką.

    JAV analitinis centras Institute for the Study of War vertino, kad M. Khamenei grasinimai greičiausiai yra Irano pastangų atgrasyti JAV ir Izraelį nuo naujų smūgių dalis. Šis vertinimas dera su platesne Irano taktika derinti spaudimą ir riboto masto nuolaidas derybose.

    Irano saugumo pareigūnai taip pat užsiminė, kad šalyje vyksta diskusijos dėl branduolinės doktrinos, jei Iranas būtų atakuotas dar kartą. Oficialiai teigiama, kad sprendimo jos keisti nėra, tačiau pats tokios temos viešinimas signalizuoja, jog Teheranas siekia didinti derybinį svertą ir atgrasymo efektą.

    Regiono saugumas ir Europos interesai

    Europos valstybėms ši įtampa svarbi ne tik dėl energijos kainų ir tiekimo, bet ir dėl platesnių saugumo pasekmių. Bet koks konfliktas, apimantis Hormūzo sąsiaurį ar plečiantis už Artimųjų Rytų ribų, gali paveikti prekybą, jūrų transporto draudimo kaštus ir migracijos srautus.

    Kol kas signalai iš Teherano išlieka dviprasmiai: viena vertus, skelbiami grasinimai apie neribotą atsaką, kita vertus, pranešama apie tarpininkaujamų derybų pažangą. Artimiausiu metu daug priklausys nuo to, ar pavyks suderinti deeskalaciją ir praktinius susitarimus dėl saugios laivybos bei platesnio dialogo.

  • Nemokamas kalakutas Padėkos dienai: triukas, dėl kurio parduotuvės prašo išleisti šimtus

    JAV prekybos tinklai ir šiais metais tęsia seną Padėkos dienos tradiciją: vilioja pirkėjus nemokamu kalakutu, tačiau dažniausiai tik tada, kai pasiekiama nustatyta išlaidų riba. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip dovana, bet praktiškai tai rinkodaros mechanizmas, skatinantis visą šventinį krepšelį pirkti vienoje vietoje.

    Nemokamo kalakuto akcijos JAV atsirado dar tada, kai paukštiena daugeliui šeimų buvo pernelyg brangi, o darbdaviai ar verslai paukščius dalydavo kaip paramą ar lojalumo paskatą. Vėliau tai persikėlė į mažmeninę prekybą ir ilgainiui tapo sezonine konkurencijos priemone, kai parduotuvės kovoja dėl pirkėjo krepšelio.

    Kaip veikia nemokamo kalakuto schema

    Dažniausias modelis paprastas: pirkėjas turi išleisti nuo maždaug 140 iki 380 eurų per vieną apsipirkimą arba per kelias savaites, naudojant lojalumo kortelę. Tik pasiekus ribą suteikiamas kuponas ar teisė pasiimti kalakutą, o kartais leidžiama rinktis alternatyvą, pavyzdžiui, kumpį.

    Ekonomistai tokį produktą vadina nuostolingu masalu, kai prekė atiduodama labai pigiai arba nemokamai tam, kad parduotuvė uždirbtų iš kitų pirkinių. Kalakutas retai perkamas vienas, todėl kartu į krepšelį keliauja daržovės, pieno produktai, desertai, gėrimai ir kitos šventinės prekės.

    Kur JAV siūlomi konkretūs pasiūlymai

    Skirtingi tinklai taiko skirtingas taisykles. „ShopRite“ lojalumo programoje nemokamas šaldytas kalakutas suteikiamas sukaupus apie 380 eurų tinkamų pirkinių per akcijos laikotarpį, o pasiūlymas dažniausiai ribojamas vienu vienetu namų ūkiui.

    „BJ’s Wholesale Club“ paprastai taiko kitą principą: reikia vienu apsipirkimu išleisti apie 140 eurų, o vėliau suteikiamas kuponas kalakutui iki nustatytos vertės, apie 24 eurus. „Giant Eagle“ modelis panašus į kaupiamąjį, kai per kelias savaites reikia pasiekti maždaug 330 eurų ribą ir tuomet galima atsiimti šaldytą kalakutą ar net paaukoti jį maisto bankui.

    Kada tai apsimoka, o kada ne

    Nemokamas kalakutas realiai naudingas tik tiems, kurie ir taip planavo išleisti panašią sumą kasdieniams pirkiniams ar šventiniam stalui. Jei iki ribos trūksta nedaug, pagunda prisidėti nereikalingų prekių gali reikšti, kad kalakutas galiausiai kainuos brangiau nei perkant jį su įprasta nuolaida.

    Dar viena detalė yra išimtys: į akcijos sumą neretai neįtraukiamos dovanų kortelės, alkoholis, tabakas ar dalis bazinių produktų. Dėl to pirkėjas gali manyti jau pasiekęs ribą, tačiau kasoje paaiškėja, kad trūksta, o tai skatina išleisti daugiau.

    Prieš bandant pasinaudoti tokia akcija verta įsivertinti kalakuto kainą be akcijos ir palyginti ją su realiai reikalingomis išlaidomis. Sezoninių nuolaidų laikotarpiu kalakutai JAV dažnai parduodami su didelėmis nuolaidomis, todėl kartais paprasčiau ir pigiau jį tiesiog nusipirkti, nei vaikytis nemokamo pasiūlymo.