Tag: Jaworzno

  • Foxconn ir „Izera“ projektas: Foxtron sako, kad platforma automobiliui iš Jaworzno dar kuriama

    „Foxconn“ ir „Electromobility Poland“ (EMP) derybos dėl technologijų projektui „Izera“ artėja prie susitarimo, tačiau esminė detalė lieka nebaigta – Foxtron pripažįsta, kad platforma automobiliui, kurį planuojama gaminti Jaworzno mieste, dar tik kuriama.

    Taivane žurnalistams buvo pristatyti Foxtron automobiliai ir gamybos pajėgumai – tai turėjo parodyti, ką potencialus EMP technologinis partneris sugeba jau dabar. Foxtron yra 2020 metais „Foxconn“ įkurtas automobilių krypties bendras projektas.

    Skirtingai nei ankstesniais atvejais, kai EMP potencialių partnerių automobiliai buvo siejami su jau egzistuojančia platforma, šį kartą situacija kitokia: platformos, ant kurios būtų kuriamas Jaworzno gaminamas modelis, dar nėra.

    Be to, Foxtron „platformos“ sąvoką apibrėžia kitaip nei tradicinė automobilių pramonė – čia kalbama ne tik apie konstrukcinę „grindų“ bazę ir tvirtinimo taškus, o apie platesnę technologinę koncepciją.

    Foxtron rodo dabartinius modelius

    Pristatymo metu buvo galima susipažinti su dabartinės Foxtron gamos automobiliais – Bria ir Cavira. Iš jų daugiau dėmesio sulaukė Bria, nes šis modelis siejamas su kitu bendru projektu.

    Tekste nurodoma, kad Foxtron kartu su „Mitsubishi“ dirbo prie automobilių, kuriuos japonų gamintojas artimiausiomis savaitėmis ketina pradėti įvesti į Australijos ir Naujosios Zelandijos rinkas, o Taivane jie jau kurį laiką važinėja kaip Foxtron Bria.

    Bria parametrai: 400 AG ir LFP baterija

    Aprašytoje Bria AWD versijoje montuojami du elektriniai varikliai (po vieną kiekvienai ašiai), bendra galia siekia 400 AG, o 0–100 km/h, kaip teigiama, trunka 3,9 sekundės.

    Modelyje naudojama LFP tipo 57,7 kWh baterija. Nurodoma, kad vieno variklio versijoms ji turėtų užtikrinti iki 516 km nuvažiuojamą atstumą, o dviejų variklių – iki 466 km.

    Maksimali įkrovimo galia automobilyje – 134 kW, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. turėtų trukti iki 30 minučių.

    Važiavimo įspūdžiai ir erdvė salone

    Bandymo maršrutas driekėsi į Wuling perėją – aukščiausią Taivano tašką, pasiekiamą asfaltuotu keliu. Tokiomis sąlygomis labiau buvo vertinamas stabilumas posūkiuose, manevringumas ir elgsena stačiuose pakilimuose nei maksimalus greitis.

    Tekste pabrėžiama, kad žemas baterijos svorio centras elektriniams automobiliams suteikia pranašumą posūkiuose – Bria, anot autoriaus, stabiliai įveikė net labai aštrius vingius.

    Taip pat išskiriamas valdymo sprendimas: daug svarbiausių funkcijų pasiekiama nuo vairo, o didžioji dalis likusių – per centrinį liečiamą ekraną. Po juo palikti keli fiziniai klimato valdymo mygtukai ir avarinių šviesų jungiklis.

    Kalbant apie praktiškumą, minima, kad Bria ratų bazė siekia 2 800 mm, todėl gale vietos kojoms netrūko. Be to, aprašytoje versijoje virš priekinio elektros variklio telpa 52 litrų dėtuvė.

    Teksto pabaigoje akcentuojama, kad šis pristatymas neturėtų būti suprantamas kaip „naujos Izera“ demonstracija: Bria apibūdinama kaip modelis, kurtas „Mitsubishi“, o EMP automobilis, kurį planuojama gaminti Jaworzno, dar tik bus kuriamas ant naujesnės kartos platformos.

  • Lenkijos elektromobilių projektas įgauna pagreitį: EMP artėja prie sutarties su „Foxconn“, aiškėja grafikas

    Lenkijos bendrovė ElectroMobility Poland (EMP) skelbia esanti arti susitarimo su Taivano technologijų milžine „Foxconn“ dėl elektromobilių projekto Jaworzno mieste. Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, abiejų pusių komentarai rodo, kad sutartis galėtų būti pasirašyta dar šiais metais.

    Jei susitarimas būtų patvirtintas artimiausiu metu, praktiniai darbai galėtų prasidėti anksčiau nei planuota, nelaukiant pavasario. Infrastruktūros parengiamieji veiksmai teritorijoje jau vyksta, o vietos valdžia tvarko privažiavimus ir inžinerinius tinklus.

    Gamybos terminas ir modeliai

    EMP vadovas Cyprian Gronkiewicz pristatė orientacinį gamybos grafiką: pirmasis automobilis nuo konvejerio turėtų nuriedėti 2029 metų pabaigoje. Vėliau per maždaug dvejus metus planuojama į gamybą paleisti tris skirtingus elektrinių automobilių modelius.

    Projekto ambicija nėra apsiriboti vien vietos rinka. EMP signalizuoja apie planus taikytis ir į Vakarų Europos pirkėjus, įskaitant tiek įmonių parkus, tiek privačius klientus, o šalia automobilių numatomas ir paslaugų ekosistemos vystymas.

    „Esame arti susitarimo, tačiau jis dar nėra galutinai sudarytas, todėl šiame etape nereikėtų skelbti tvirtų ir galutinių deklaracijų“, – sakė „Foxconn“ atstovas Jun Seki.

    Jaworzno gamykla ir tiekimo grandinė

    Pagal dabartines gaires Jaworzno gamykloje būtų surenkami baterijų paketai, o elementai būtų tiekiami iš kitų gamintojų. EMP nurodo tikslą didelę dalį komponentų pirkti Europoje, kad tiekimo grandinė būtų arčiau galutinių rinkų ir mažiau priklausoma nuo tolimesnių logistikos maršrutų.

    Vienas kertinių projekto klausimų yra programinė įranga ir elektronika, kuri elektromobiliuose tampa tokia pat svarbi kaip ir mechanika. „Foxconn“ pozicionuojamas kaip partneris, galintis pasiūlyti standartizuotą platformą ir centralizuotą elektronikos architektūrą, o dalis kompetencijų būtų vystoma vietoje.

    Mokesčiai ir tyrimai bei plėtra

    Abi pusės viešai akcentuoja, kad kuriama struktūra turėtų užtikrinti ekonominę naudą Lenkijoje, įskaitant sprendimų priėmimo centrą ir apmokestinimą šalyje. Tai svarbu ne tik reputaciškai, bet ir derybose dėl ilgalaikės valstybės bei regiono paramos.

    „Būsime naujos įmonės sprendimų priėmimo centras. Pajamos, kurias sugeneruosime, bus apmokestintos Lenkijoje, nes „Foxconn“ investuoja vietoje“, – sakė Cyprian Gronkiewicz.

    Rinkos kontekste toks projektas vertinamas ir per Europos Sąjungos pramonės politikos prizmę: regionas siekia didinti baterijų, komponentų ir programinės įrangos kompetencijas, kad elektromobilių gamyba mažiau priklausytų nuo trečiųjų šalių. EMP ir „Foxconn“ partnerystė gali tapti vienu iš bandymų Lenkijoje sukurti pilnesnį elektromobilių vertės grandinės segmentą, tačiau galutinis lūžis priklausys nuo sutarties sąlygų, finansavimo ir realių gamybos terminų laikymosi.

  • EMP ir „Foxconn“ arti susitarimo dėl Jaworzno gamyklos: aiškėja, kada startuos elektromobilių gamyba

    Lenkijos valstybės remiamas projektas ElectroMobility Poland (EMP) priartėjo prie susitarimo su Taivano technologijų gamybos milžine „Foxconn“ dėl investicijos Jaworzno mieste planuojamos elektromobilių gamyklos. Apie „artimą porozumą“ viešai kalbėjo „Foxconn“ atstovas Jun Seki, tačiau pabrėžė, kad galutinių deklaracijų dar nėra.

    Jei sutartis būtų pasirašyta dar šiais metais, projekto darbai galėtų paspartėti ir neprisirišti prie pavasario starto, apie kurį anksčiau kalbėta kaip apie realistišką pradžios tašką. Tuo pat metu EMP viešai vengia įsipareigoti dėl tikslios datos, kol dokumentai nėra galutinai suderinti.

    Kada laukiama pirmųjų automobilių?

    Dabartiniame plane numatyta, kad pirmasis serijinis automobilis iš gamybos linijos galėtų išriedėti 2029 metų pabaigoje. EMP tikslas ambicingas: maždaug per dvejus metus nuo gamybos starto į rinką išleisti tris skirtingus elektromobilių modelius.

    Projektas pristatomas ne tik kaip nacionalinis, bet ir kaip orientuotas į platesnę Europos rinką, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją. Kartu su automobiliais būtų kuriamas paslaugų ekosistemos modelis, apimantis finansavimą, draudimą, programėles ir įkrovimo sprendimus.

    Ką planuojama gaminti Jaworzno?

    Pagal aptariamas gaires Jaworzno gamykloje būtų numatyta surinkti baterijų modulius ir paketus, tačiau be elementų gamybos, tai reiškia, kad atskiri elementai būtų tiekiami iš kitų gamyklų. EMP deklaruoja siekį didinti europinę tiekimo grandinę ir skaičiuoja, kad iki 70 proc. komponentų galėtų būti pagaminama Europoje.

    Baterijų elementų tiekimas būtų orientuotas į Lenkiją ir kitas Europos šalis, o dalis elektronikos ir programinės įrangos sprendimų galėtų ateiti per „Foxconn“ globalią tiekimo bazę. Tokia struktūra atitinka šiandienines elektromobilių pramonės tendencijas, kur didelę vertės dalį kuria programinė įranga, energijos valdymas ir elektroninė architektūra.

    Infrastruktūra, programinė įranga ir mokesčiai

    Nors galutinė sutartis dar nepasirašyta, vietos lygmeniu darbai jau juda: Jaworzno savivaldybė investicijai numatytoje zonoje vykdo infrastruktūros parengimą, įskaitant kelius ir inžinerinius tinklus. EMP teigia, kad bendras gamyklos planas iš esmės išlieka, tačiau techninės detalės derinamos prie „Foxconn“ technologinės platformos.

    Vienas iš svarbiausių akcentų – programinės įrangos kompetencijos ir tyrimų bei plėtros veikla. „Foxconn“ atstovai signalizuoja, kad Jaworzno kuriamas centras galėtų tapti reikšmingu programinės įrangos kūrimo tašku, o Lenkijos programuotojų kompetencijos vertinamos palankiai.

    „Esame arti susitarimo, bet jis dar nėra galutinai sudarytas, todėl šiame etape neturėtume kalbėti tvirtomis ir galutinėmis deklaracijomis“, – sakė Jun Seki.

    Kalbant apie finansinę projekto logiką, EMP pabrėžia, kad kuriama įmonė turėtų turėti sprendimų centrą Lenkijoje, o tai reikštų, kad ir mokesčiai būtų mokami šalyje. Toks modelis tampa ypač aktualus Europos valstybėms, siekiančioms, kad didelės pramonės investicijos paliktų vietinę pridėtinę vertę ne tik per darbo vietas, bet ir per mokestinę bazę.

    „Būsime naujos įmonės sprendimų centras. Pajamos, kurias sugeneruosime, bus apmokestintos Lenkijoje, nes „Foxconn“ investuoja lokaliai“, – sakė Cyprian Gronkiewicz.

    Artimiausi mėnesiai bus lemiami: nuo galutinės sutarties priklausys ne tik darbų tempas Jaworzno aikštelėje, bet ir tai, kaip greitai EMP galės pereiti nuo planavimo prie realių užsakymų tiekėjams, personalo formavimo ir technologijų perdavimo etapų. Elektromobilių rinkoje laiko faktorius yra kritiškas, todėl kiekvienas paspartintas sprendimas gali turėti įtakos konkurencingumui 2029–2031 metų lange.

  • „Tauron“ užbaigė 910 MW bloko modernizaciją Jaworzne: investicija turėtų sustiprinti elektros sistemos saugumą

    Energetikos grupė „Tauron“ pranešė užbaigusi 910 MW galios bloko modernizaciją elektrinėje Nowe Jaworzno. Darbų vertė siekė apie 67 milijonus eurų, o pagrindinis tikslas buvo padidinti įrenginio patikimumą, sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti didesnį bloko prieinamumą elektros gamybai.

    Pasak bendrovės, tai buvo pirmasis kapitalinis šio bloko remontas, apjungtas su platesne technologinių sistemų modernizacija. Atnaujinti svarbiausi technologiniai mazgai ir valdymo sistemos, o kartu atlikti tyrimai leido detaliau įvertinti įrangos techninę būklę ir suplanuoti tolimesnį eksploatacijos režimą.

    Kas pasikeitė po darbų?

    „Tauron“ nurodė, kad modernizacijos programa per planinį stabdymą reikšmingai viršijo standartinio remonto apimtį. Bendrovė akcentavo, kad darbai turėtų padėti stabiliau išnaudoti bloko technines galimybes ir sumažinti neplanuotų sustojimų tikimybę, kuri ankstesniais metais kėlė riziką tiek gamybai, tiek sistemos balansavimui.

    Po remonto blokas vėl sinchronizuotas su Lenkijos nacionaline elektros sistema ir grįžo į įprastą veikimą. Bendrovės teigimu, dirbdamas pilna galia šis blokas gali pagaminti apie 6,5 TWh elektros per metus, o tai yra reikšminga apimtis šaliai, kuri vis dar remiasi didelės galios šiluminiais generacijos pajėgumais.

    Saugumo argumentas ir galios rinkos vaidmuo

    „Tauron“ vadovybė pabrėžė, kad projektas svarbus ne tik pačiai grupei, bet ir visos sistemos patikimumui. Tokie blokai ypač reikalingi tada, kai atsinaujinančių išteklių gamyba krenta, o vartojimas išlieka aukštas, todėl sistemoje reikia valdomų ir greitai planuojamų pajėgumų.

    „Ši investicija stiprina ne tik mūsų turtą, bet ir nacionalinės elektros sistemos saugumą“, – sakė „Tauron“ atstovas Michałas Orłowskis.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 910 MW blokas turi ilgalaikį galios rinkos kontraktą iki 2035 metų. Tai reiškia, kad be pajamų už pagamintą elektrą blokas gauna ir papildomą atlygį už pasirengimą užtikrinti galią sistemoje, o toks modelis Lenkijoje naudojamas siekiant palaikyti tiekimo patikimumą pereinamuoju energetikos transformacijos laikotarpiu.

    Kontekstas: sudėtinga bloko eksploatacijos pradžia

    Nowe Jaworzno 910 MW blokas buvo pradėtas eksploatuoti 2020 metais, tačiau vėliau patyrė techninių problemų ir laikinų sustabdymų. „Tauron“ buvo įsivėlęs į ilgą ginčą su pagrindiniu projekto rangovu „Rafako“ dėl gedimų priežasčių, o galutinė taikos sutartis pasiekta 2023 metais.

    Bendrovė nurodė, kad 2024 metais blokas buvo praėjęs operatoriaus reikalaujamus bandymus ir laikytas parengtu komercinei veiklai be papildomų eksploatacinių apribojimų. Dabartinė modernizacija turėtų tapti dar vienu žingsniu siekiant, kad įrenginys veiktų stabiliau ir prognozuojamiau ateinančiais metais.

    Energetikos rinkoje toks atnaujinimas vertinamas kaip bandymas sumažinti techninę riziką tuo metu, kai Europoje didėja tinklų apkrovos, o sistemos patikimumas vis dažniau siejamas su balansavimo pajėgumais, atsargomis ir greitu reagavimu į svyravimus. „Tauron“ teigimu, atnaujintas blokas turėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo Lenkijos energetikos sistemoje.

  • 61 tonų sprogmenų ir 18 600 kub. m betono: Lenkijoje baigtas įspūdingas 591 m šachtos projektas

    61 tonų sprogmenų ir 18 600 kub. m betono: Lenkijoje baigtas įspūdingas 591 m šachtos projektas

    Lenkijoje baigti vieno didžiausių pastarųjų metų kasybos infrastruktūros projektų darbai – Zakład Górniczy Sobieski įrengtas naujas šachtos „Grzegorz“ (lietuviškai – Grigalius) stiebas. Konstrukcija siekia 591,2 metro gylį, o jos skersmuo – 7,5 metro, todėl projektas išsiskiria ne tik mastu, bet ir technologiniu sudėtingumu.

    Statybų apimtys įspūdingos: panaudota apie 18 600 kubinių metrų betono, o darbams reikėjo daugiau nei 61 tonos sprogstamųjų medžiagų. Tokie kiekiai atspindi, kad tai ne vien eilinė šachtos rekonstrukcija, o naujas strateginis objektas, integruotas į veikiančios kasyklos sistemą.

    Vienas sudėtingiausių etapų buvo vadinamasis uolienų masyvo šaldymas – laikinas vandens, esančio uolienose, užšaldymas, kad kasimo darbai vyktų saugiau. Tam išgręžti 42 šaldymo gręžiniai, kurių kiekvienas siekė 475 metrų gylį, o bendra jų „linijinė“ trukmė sudarytų beveik 20 kilometrų.

    Svarbi investicijos dalis – dvipusis įėjimas 540 metrų gylyje, sujungęs šachtą su veikiančiomis požeminėmis kasyklos trasomis. Šiam mazgui įrengti panaudota apie 2 500 tonų medžiagų: maždaug 1 960 tonų betono, 284 tonos plieninės tvirtinimo konstrukcijos ir 2 600 inkarų, kurių bendra masė siekė beveik 55 tonas.

    2025 metų balandį šachta galutinai sujungta su Zakład Górniczy Sobieski požemine dalimi, o naujas ventiliacijos kelias pagerino oro srautų valdymą. Tai ypač svarbu kontroliuojant natūralius pavojus, mažinant rizikas ir gerinant darbo sąlygas po žeme; vėliau šachta turėtų būti naudojama ir žmonių bei medžiagų transportui.

    Projektą įgyvendinanti Południowy Koncern Węglowy pabrėžia, kad šachta įrengta ne tam, jog būtų didinamas anglies gavybos mastas. Jos tikslas – išlaikyti esamus gamybos pajėgumus ir užtikrinti kasyklos veiklą iki 2049 metų, kartu ruošiantis eksploatuoti „Dąb“ telkinį.

    Planuojama, kad dalį gavybos svorio perkėlus į „Dąb“ telkinį bus galima labiau koncentruoti darbus ir mažinti priklausomybę nuo senesnės infrastruktūros. Įmonės teigimu, telkinys didžiąja dalimi yra už intensyviai urbanizuotų teritorijų ribų, todėl tai gali mažinti kasybos poveikį aplinkai ir gyventojams.

    Zakład Górniczy Sobieski taip pat turi logistinę jungtį su Jaworzno elektrine – beveik 4 kilometrų ilgio geležinkelio liniją. Iš „Dąb“ telkinio gaunama anglis numatyta naudoti kaip kurą 910 megavatų galios energetiniam blokui, kuris yra svarbi regiono elektros gamybos infrastruktūros dalis.

  • Ar tai paskutinė tokio masto kasybos investicija Lenkijoje? Jaworzne užbaigtas Grzegorz šachtos gilinimas

    2026 metų liepos 13 dieną Jaworzne, anglies kasykloje Zakład Górniczy Sobieski, surengta ceremonija, pažymėjusi šachtos Grzegorz gilinimo darbų pabaigą. Projektą įgyvendino Południowy Koncern Węglowy, o vietos pramonės atstovai jį vadina viena svarbiausių pastarųjų metų investicijų regione.

    Šis objektas Lenkijos viešojoje erdvėje aptariamas ir platesniame kontekste: šalia vykstančios energetikos transformacijos, griežtėjančių klimato tikslų ir anglies sektoriaus mažėjimo planų. Dėl to kyla klausimas, ar tokio masto infrastruktūra gali tapti viena paskutinių panašių investicijų šalies akmens anglies gavyboje.

    Kam reikalinga Grzegorz šachta

    Bendrovė pabrėžia, kad šachtos statyba yra atnaujinamojo pobūdžio: tikslas nėra staigus gamybos didinimas, o kasyklos Sobieski pajėgumų palaikymas ir techninių sąlygų užtikrinimas darbui ilgesnėje perspektyvoje. Kartu siekiama supaprastinti kasyklos veiklos modelį ir palaipsniui atsisakyti dalies senesnių iškasų bei infrastruktūros.

    Numatoma, kad šachta atliks ir saugos funkcijas: ji gerins vėdinimo schemą, o taip pat bus pritaikyta žmonių bei medžiagų transportui. Bendrovės teigimu, tai svarbu ne tik darbų organizavimui, bet ir rizikų valdymui, nes kasybai gilėjant vėdinimas ir logistika tampa kritiniais veiksniais.

    Skaičiai ir terminai

    Grzegorz šachtos gylis siekia 591,2 metro, o skersmuo yra 7,5 metro. 2025 metų balandį buvo pasiektas sujungimas 540 metrų gylyje su veikiančiomis kasyklos iškasomis, o tai leido užtikrinti oro srautų cirkuliaciją ir, pasak investuotojo, pastebimai pagerino požeminio ūkio vėdinimą.

    Eksploataciją Dąb telkinyje planuojama pradėti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį. Teigiama, kad telkinio anglis pasižymi aukšta šilumingumo verte, siekiančia 23,5–25 MJ kilogramui, o chloro kiekis yra mažesnis nei 0,05 proc., kas svarbu elektrinėms dėl korozijos ir emisijų kontrolės reikalavimų.

    Koncesija ir energetikos grandinė

    Południowy Koncern Węglowy nurodo turintis koncesiją, leidžiančią Dąb telkinyje vykdyti gavybą iki 2063 metų. Įmonės pateiktais duomenimis, telkinio plotas siekia apie 36 kvadratinius kilometrus, o operatyviniai ištekliai vertinami 92 mln. tonų, kai balansiniai ištekliai nurodomi apie 1,1 mlrd. tonų.

    Kasykla Sobieski tiekia anglį 910 MW galios energetikos blokui Jaworzne, o logistikai svarbus tiesioginis geležinkelio ryšys: atstumas iki elektrinės yra mažesnis nei 4 kilometrai. Tai mažina transportavimo kaštus ir leidžia greičiau reaguoti į kuro kokybės reikalavimus, kurie šiuolaikiniuose blokuose yra griežtesni.

    „Šachtos Grzegorz esmė yra saugumas: žmonių, kasyklos darbo ir platesne prasme energetinio tiekimo stabilumas“, – sakė Południowy Koncern Węglowy vadovas Wojciechas Kamińskis.

    Investuotojas taip pat akcentuoja socialinį aspektą: dalies darbų perkėlimas į mažiau urbanizuotas zonas, pasak bendrovės, turėtų sumažinti poveikį gyventojams, o kasybos koncentravimas naujame rajone padėti gerinti darbo organizavimą ir saugą. Kartu tai vyksta tuo metu, kai Lenkijoje intensyvėja diskusijos dėl anglies sektoriaus ateities ir investicijų prioritetų, todėl kiekvienas didelis projektas sulaukia papildomo politinio ir visuomeninio dėmesio.

    Południowy Koncern Węglowy valdo kelias kasybos įmones pietų Lenkijoje, o ankstesniais metais jos bendra metinė gavyba siekė apie 4,6 mln. tonų, įmonėje dirbo apie 6 000 žmonių. Šie skaičiai rodo, kad net ir mažėjant sektoriui, kai kurie objektai išlieka reikšmingi regionų užimtumui ir energetikos grandinei.

  • „Tauron“ dėl Jaworzno 600 MW dujų bloko keičia planą: turbinos ieškos derybomis su italais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ keičia 600 MW galios atviro ciklo dujinės elektrinės Jaworzno (OCGT) projekto turbinos įsigijimo kelią. Bendrovė pranešė nutraukusi konkurencingą pirkimo procedūrą, nes ji nesulaukė nė vieno pasiūlymo, ir pereina prie derybų modelio.

    Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo „Tauron“ investicijų vykdomasis direktorius Mateuszas Lewandowskis. Pasak jo, sprendimą lėmė įtempta dujinių turbinų rinka, kurioje paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl standartiniai konkursai vis dažniau nepasiteisina.

    „Atsižvelgdami į paklausos ir pasiūlos disbalansą dujinių turbinų rinkoje nusprendėme, kad geriausias modelis bus derybos neskelbiamų derybų būdu“, – sakė Mateuszas Lewandowskis.

    „Tauron“ į derybas pakvietė Italijos įmonę „Ansaldo Energia“. Bendrovė teigia, kad toks kelias leidžia išlaikyti svarbiausius investicinio sprendimo parametrus, ypač technologijos kainą ir darbų grafiką, kuris kritiškai svarbus dėl įsipareigojimų pagal pajėgumų mechanizmo sutartį.

    „Tauron“ nurodo tikintis derybas užbaigti per artimiausias kelias savaites. Įmonės vertinimu, tai turėtų padėti išvengti projekto vėlavimų, kurie energetikos sektoriuje dažnai susiję su ilga įrangos gamybos eile ir ribotais pasauliniais gamybos pajėgumais.

    Jaworzno OCGT projektas yra vienas pagrindinės pajėgumų rinkos aukciono laimėtojų 2030 metams ir turi 15 metų pajėgumų kontraktą. Pranešama, kad numatytos pajamos pagal šį kontraktą siekia apie 962 000 000 eurų, o tai didina spaudimą projektą įgyvendinti laiku.

    Projektas svarbus ir platesniame „Tauron“ gamybos portfelio pertvarkos kontekste. Jis siejamas su planu panaudoti esamos Jaworzno elektrinės teritoriją po anglimi kūrenamų blokų eksploatacijos pabaigos, taip išlaikant infrastruktūrą bei regiono energetinį vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu.

    Dujinių elektrinių vaidmuo Europoje pastaraisiais metais keičiasi: jos vis dažniau vertinamos kaip lankstumo šaltinis, galintis greitai reaguoti į atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Tačiau būtent šis lankstumo poreikis, kartu su naujais projektais energetikoje ir šilumos ūkyje, prisideda prie didesnės turbinų paklausos ir griežtesnių tiekimo terminų.

  • Elektromobilių projektas Lenkijoje gavo apie 1 mlrd. eurų iš KPO: ką žada „ElectroMobility Poland“

    Apie 1 mlrd. eurų investicijai

    „ElectroMobility Poland“ ir Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pasirašė investicinę sutartį, kurios vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos gamybos ir plėtros centro projektui Jaworzne, o finansavimas ateina iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano lėšų.

    Sutartis žymi perėjimą nuo ilgai trukusių planavimo etapų prie praktinio įgyvendinimo. Valdžios atstovai pabrėžia, kad tikslas yra ne pavienė iniciatyva, o platesnis žingsnis stiprinant šalies pramoninį ir technologinį savarankiškumą.

    Ką ketinama statyti Jaworzne?

    Numatoma, kad Jaworzne turėtų atsirasti moderni automobilių gamykla, kurioje būtų ne tik galutinis surinkimas, bet ir kėbulų suvirinimo linija bei traukos baterijų surinkimas. Taip pat planuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros padalinys, kuris, projekto vykdytojų teigimu, leistų kurti ir vėlesnius modelius.

    Skelbiama, kad gamykla reikšmingą dalį komponentų ketina pirkti iš vietinių tiekėjų, „vietiniais“ laikant Europos Sąjungos gamintojus. Akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir didesnė pridėtinė vertė, kuri liktų regione.

    „Tai diena, kurios laukėme dvejus metus, kad šį projektą įgyvendintume nauja formule“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Partnerystė su „Foxconn“ ir grafikas

    Praėjusią savaitę bendrovė pranešė apie partnerystę su „Foxconn“, o bendradarbiavimas turėtų apimti technologijų perdavimą ir didesnį vietinės tiekimo grandinės vaidmenį. Valstybės turto ministras Wojciech Balczun teigė, kad siekiama išvengti scenarijaus, kai projektas tampa tik licencine surinkimo aikštele.

    Pagal pristatytą grafiką tikimasi, kad pasirengimas statyboms turėtų įsibėgėti artimiausiais mėnesiais, o derybos dėl detalių su partneriais būtų užbaigtos rudenį. Skelbiama, kad pirmieji automobiliai iš Jaworzno galėtų pasirodyti 2029 metais, o pradiniu etapu jie būtų orientuoti į vietinę rinką ir vėliau į Europą.

    Įvardijama, kad 2029 metais gamybos apimtys galėtų siekti iki 100 000 automobilių per metus, o pats fabrikas būtų projektuojamas etapais, kad ateityje galėtų greitai didinti pajėgumus. Kokių konkrečiai modelių ir kokių techninių parametrų automobiliai bus gaminami, viešai kol kas neatskleidžiama.

    Kodėl tai svarbu ir kuo skiriasi nuo „Izera“?

    „ElectroMobility Poland“ įkurta 2016 metais keturių energetikos grupių iniciatyva: PGE Polska Grupa Energetyczna, Energa, Enea ir Tauron Polska Energia. 2020 metais pristatyti „Izera“ prototipų maketai, tačiau projektas ilgą laiką strigo, o viena pagrindinių problemų, kaip teigiama, buvo aiškaus finansavimo trūkumas.

    Dabar valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad dabartinė iniciatyva nebėra „Izera“ tęsinys, o naujas projektas su kitokia struktūra ir prielaidomis. Taip pat užsimenama, kad naujas prekės ženklas galėtų būti parinktas konkurso būdu, siekiant tarptautinio atpažįstamumo Europos rinkoje.

    „Mes aiškiai pabrėžiame, kad tai nėra Izera. Tai visiškai kitas projektas, paremtas realiomis prielaidomis“, – sakė Wojciech Balczun.

    Elektromobilių rinka Europoje pastaraisiais metais patiria didelį spaudimą dėl kainų konkurencijos ir tiekimo grandinių rizikų, todėl tokio masto investicijos vertinamos kaip bandymas įsitvirtinti rinkoje ne vien importu, bet ir vietine gamyba. Kita vertus, sėkmę lems ne tik gamyklos pastatymas, bet ir gebėjimas sukurti konkurencingą produktą, užtikrinti baterijų tiekimą bei pasiūlyti patrauklią kainą vartotojams.

  • Lenkijos elektromobilio projektas įgauna pagreitį: „Foxconn“ taps EMP partneriu, startas 2029-aisiais

    Lenkijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad Taivano technologijų milžinė „Foxconn“ taps strategine bendrovės ElectroMobility Poland (EMP) partnere, vystant pirmojo šalyje kuriamo elektromobilio projektą. Skelbiama, kad Lenkija ketina remtis „Foxconn“ technologiniu užnugariu, o pirmieji automobiliai nuo konvejerio Jaworzno mieste turėtų riedėti 2029 metais.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad planuojamas bendradarbiavimas apimtų technologijų perdavimą ir didesnę vietinės tiekimo grandinės dalį, siekiant vadinamojo local content. Tai reikštų, kad dalis komponentų, inžinerinių sprendimų ir paslaugų būtų perkama iš Lenkijoje veikiančių tiekėjų, o ne vien importuojama.

    Kas keičiasi po Izera?

    Naujas etapas žymi posūkį po ankstesnių EMP bandymų ieškoti partnerių Azijoje ir po projekto Izera tęstinumo problemų. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje projekto kryptis buvo peržiūrėta dėl finansavimo stokos, todėl dabar akcentuojamas kitoks modelis: daugiau pramoninės kompetencijos ir aiškesnis partnerio vaidmuo.

    Kartu EMP siekia pritraukti 4,5 mlrd. zlotų iš ES ekonomikos gaivinimo plano lėšų kapitalo įnašo forma, tai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. Bendrovė pristato Jaworzno planuojamą elektromobilumo centrą kaip platesnę ekosistemą, kurioje būtų ne tik gamykla, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros pajėgumai.

    Ekspertai: vien partnerio neužtenka

    Rytų studijų centro analitikas Jakubas Jakóbowskis komentaruose pabrėžia, kad strateginė partnerystė su tarptautine korporacija dar nereiškia automatinės sėkmės. Jo vertinimu, kritinis veiksnys yra ne formalios licencijos, o realus gamybinio know-how perėmimas ir gebėjimas jį įtvirtinti vietinėse įmonėse.

    „Galbūt su taivaniečiais bus lengviau sukurti abiem pusėms naudingą modelį, bet tam visada reikės ryžto, gebėjimų ir išradingumo mūsų pusėje“, – sakė Jakubas Jakóbowskis.

    Anot eksperto, technologijų perdavimas praktikoje dažnai reiškia ilgalaikį darbą su procesais, kokybės kontrole, tiekimo grandinės stabilumu ir žmonių kompetencijomis. Jei tai nevirsta vietos pramonės gebėjimų augimu, projektas rizikuoja likti tik surinkimo schema, kuri menkai kuria pridėtinę vertę.

    „Foxconn“ mastas ir interesas Europoje

    „Foxconn“, geriausiai žinoma kaip elektronikos gamybos partnerė, pastaraisiais metais plečia automobilių kryptį per „Foxtron Vehicle Technologies“ ir susijusias tiekimo grandines. Ši strategija siejama su tuo, kad šiuolaikiniai automobiliai vis labiau primena programinės įrangos ir elektronikos platformas, kuriose svarbios puslaidininkių, jutiklių ir skaičiavimo infrastruktūros kompetencijos.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į „Foxconn“ mastą: bendrovė yra įsitvirtinusi ne vien Kinijoje, bet ir Indijoje, Malaizijoje, Vietname, o Europoje veikia, be kita ko, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Tokia geografija leidžia įmonei lanksčiau valdyti gamybą ir tiekimą, o partnerystė su EMP gali tapti jos bandymu sustiprinti pozicijas Europos elektromobilumo grandinėje.

    EMP ir „Foxconn“ partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus aiškiai apibrėžta atsakomybių schema, investicijų grafikas ir technologinio turinio gylis. 2029 metų terminas, nors ir tolimas, rinkai būtų svarbus signalas tik tuo atveju, jei iki tol bus parodyti apčiuopiami žingsniai: prototipai, tiekėjų sutartys, infrastruktūra ir stabilus finansavimo modelis.