CP v2

Tag: Jensenas Huangas

  • Zuckerbergas ir Huangas stūmė Baltųjų rūmų DI susitarimą: ką žada moraliai saistantis paktas

    Per Baltųjų rūmų pietus su prezidentu Donaldu Trumpu ir technologijų bendrovių vadovais buvo suderintas vadinamasis moraliai saistantis DI susitarimų paketas. Su derybomis susipažinę asmenys teigia, kad pagrindinis iniciatorius buvo „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, jam aktyviai talkino „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas.

    Susitikime dalyvavo ir Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, o diskusijos vyko už uždarų durų. Pasak šaltinių, dar iki pietų paktas buvo aptariamas su aukštais Baltųjų rūmų pareigūnais, o galutinės formuluotės koreguotos derinant technologijų sektoriaus ir administracijos lūkesčius.

    Kas numatyta susitarime

    Savanorišku susitarimu pasirašiusios įmonės įsipareigotų akcentuoti apsaugos priemonių svarbą, siekiant mažinti pažangių DI modelių keliamas rizikas. Daugiausia dėmesio skiriama atsakomybei kuriant, diegiant ir testuojant modelius, ypač tais atvejais, kai jų pajėgumai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenei.

    Vis dėlto esminis dokumento bruožas yra tai, kad jis neturi aiškaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Tai reiškia, kad kol kas neaišku, kokios pasekmės grėstų signatarams, jei jie įsipareigojimų nesilaikytų, ir kas vertintų atitiktį.

    Kodėl akcentuojamas moralinis įsipareigojimas

    Morališkai saistančių susitarimų logika dažnai pasirenkama tada, kai politinis sutarimas dėl griežto reguliavimo dar nėra subrendęs, o technologijų raida juda greičiau nei teisėkūra. Tokie paktai leidžia administracijai parodyti kryptį ir sutelkti didžiausius rinkos žaidėjus bendriems principams, tačiau kartu palieka daugiau lankstumo įmonėms.

    Šiuo atveju svarbus ir signalas rinkai: dalis didžiųjų kūrėjų nori vienodesnių taisyklių, kurios mažintų reputacines ir saugumo rizikas, bet neatsiremia į tiesioginius draudimus. Susitarimas gali tapti pagrindu vėlesnėms teisėkūros iniciatyvoms ar pramonės standartams, jei bus sutarta dėl aiškesnių kriterijų ir nepriklausomo vertinimo.

    „Tai iš esmės yra pažadas elgtis atsakingai, tačiau be realios priežiūros lieka klausimas, kaip bus matuojami rezultatai“, – sakė su susitikimo detalėmis susipažinęs asmuo.

    Ką tai reiškia toliau

    Artimiausiu metu daugiausia dėmesio kryps į tai, kiek plačiai paktą pasirašys didžiosios DI sistemas kuriančios bendrovės ir kaip konkrečiai jos apibrėš apsaugos priemones. Rinkai svarbiausia bus praktika: ar atsiras aiškūs modelių testavimo, rizikų vertinimo ir skaidrumo principai, kuriuos būtų galima patikrinti.

    Jei susitarimas bus palaikytas platesnio technologijų sektoriaus, jis gali tapti neformaliu standartu, pagal kurį bus vertinami tiek didžiųjų platformų, tiek augančių DI startuolių sprendimai. Tačiau be privalomų taisyklių ir sankcijų pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar savanoriški įsipareigojimai bus pakankami, kai konkurencija dėl pažangiausių modelių tik aštrėja.

  • „Nvidia“ vadovas prabilo apie DI: ar 2030-ieji gali tapti pasaulio pabaiga?

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas atmeta apokaliptinius scenarijus, esą dėl dirbtinio intelekto jau šio dešimtmečio pabaigoje gali ištikti pasaulio pabaiga. Pasak jo, DI plėtra yra valdoma, o 2030 metai neturėtų tapti civilizacijos lūžio tašku.

    Interviu CBS jis sulaukė klausimo apie prognozes, kurios numato globalią katastrofą dar iki dešimtmečio pabaigos. J. Huangas pabrėžė, kad technologijų sektorius turi pareigą kurti atsakingai, tačiau baimė neturėtų tapti priežastimi stabdyti pažangą.

    Diskusijos dėl DI rizikų kaista

    Pastaruoju metu DI saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre po viešų ginčų ir skambių perspėjimų technologijų bendruomenėje. Kai kurie tyrėjai kalba apie mažą, bet ne nulinę egzistencinę riziką, o kiti didžiausią grėsmę sieja su piktnaudžiavimu, klaidomis ir netinkamu pritaikymu.

    Šiame kontekste J. Huangas akcentuoja atsakomybę rinkai neteikti neparuoštų produktų. Jo teigimu, įmonės neturėtų diegti sistemų, kurios gali veikti neprognozuojamai arba sudaryti sąlygas pavojingiems scenarijams realiame pasaulyje.

    Ar įmanomas DI „išjungimo mygtukas“?

    Viena dažniausiai kartojamų idėjų viešose diskusijose yra vadinamasis išjungimo mechanizmas, kuris leistų sustabdyti pavojingai besielgiančią sistemą. Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra vien techninis klausimas, nes pažangios sistemos gali veikti paskirstytai, priklausyti nuo išorinių paslaugų ir būti integruotos į kritinius procesus.

    Praktikoje saugumas dažniau remiasi kelių sluoksnių priemonėmis: prieigos kontrole, testavimu, ribojimais, incidentų valdymu ir auditu. Augant DI galimybėms, svarbesnis tampa ne vienas „jungiklis“, o aiškūs atsakomybės standartai ir stebėsena visame gyvavimo cikle.

    Didžiausia grėsmė gali būti priklausomybė

    Dalis mokslininkų ir politikos formuotojų pabrėžia, kad šiandien realesnės rizikos yra žemiškesnės: dezinformacija, sukčiavimo automatizavimas, kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir sprendimų šališkumas. Tokios problemos jau dabar daro poveikį rinkimams, finansams ir visuomenės pasitikėjimui.

    Kita dažnai minima kryptis yra visuomenės ir verslo priklausomybės nuo DI augimas, kai kritinės funkcijos vis labiau perduodamos automatizuotoms sistemoms. Ekspertai akcentuoja, kad kartu turi augti ir atsparumas, gebėjimas dirbti sutrikimų metu bei aiškios taisyklės, kada žmogaus kontrolė yra būtina.

    J. Huangas laikosi pozicijos, kad pažanga neturėtų būti dirbtinai lėtinama, tačiau ji privalo būti atsakinga. Technologijų lyderių pareiga, jo vertinimu, yra į rinką leisti tik patikrintas sistemas ir aktyviai mažinti rizikas, kurios kyla iš realaus pritaikymo, o ne vien iš hipotetinių scenarijų.

  • „Nvidia“ vadovas J. Huangas po pokalbio su Trumpu: dirbtiniam intelektui naujų įstatymų nereikia

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas San Franciske vykusioje „Dreamforce“ konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio intelekto sričiai nereikia naujų įstatymų ar papildomo reguliavimo. Jo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai dalis technologijų lyderių ir tyrėjų ragina spartų DI vystymą stabdyti ir griežtinti saugumo patikras.

    Vadovas savo poziciją siejo su idėja, kad už saugumą pirmiausia turi atsakyti pačios įmonės, o ne įstatymų leidėjai, kurių sprendimai dažnai atsilieka nuo technologinės realybės. Huangas pabrėžė, kad jei bendrovė nėra tikra dėl produkto patikimumo ar saugumo, ji neturėtų jo išleisti į rinką.

    „Mums nereikia naujų įstatymų. Mums nereikia naujų reguliavimų“, – sakė Jensenas Huangas.

    Huangas taip pat atmetė nuogąstavimus, kad DI masiškai atims darbo vietas, tokius argumentus pavadindamas nepagrįstais. Ši diskusija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų politikoje, nes DI įrankiai vis plačiau taikomi biuruose, klientų aptarnavime, programavime ir kūrybinėse industrijose.

    Jo pasisakymai išryškino vis ryškesnį susiskaldymą tarp didžiųjų rinkos žaidėjų. Vieni akcentuoja savireguliaciją ir inovacijų greitį, kiti ragina kurti bendrus standartus, įtvirtinti nepriklausomus saugumo vertinimus ir numatyti aiškią atsakomybę už žalą, kuri gali kilti dėl klaidingų ar piktybiškai panaudotų DI sistemų.

    Pranešama, kad Huangas neseniai bendravo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vėliau viešai kartojo panašias mintis, jog egzistencinės grėsmės dėl DI esą dažnai perdedamos. Tuo pat metu JAV politikoje stiprėja nuomonė, kad per griežtas reguliavimas galėtų pristabdyti amerikietiškų technologijų konkurencingumą, ypač varžantis su Kinijos DI ekosistema.

    Diskusijos dėl DI taisyklių vyksta ne tik JAV. Europos Sąjunga yra patvirtinusi DI aktą, kuriuo numatomas rizika grįstas požiūris: griežčiausios taisyklės taikomos aukštos rizikos sistemoms, o kai kurie naudojimo atvejai apskritai draudžiami. Šis modelis dažnai minimas kaip alternatyva savireguliacijai, tačiau verslas nuogąstauja dėl administracinės naštos ir inovacijų tempo.

    „Dreamforce“ scenoje kalbėję technologijų vadovai iš esmės sutaria dėl vieno: DI rinka yra itin dinamiška, o sprendimai dėl saugumo ir atsakomybės turės tiesioginę įtaką ne tik vartotojų pasitikėjimui, bet ir investicijoms. Skirtingos pozicijos dėl to, ar taisykles turi kurti valstybė, ar pati industrija, artimiausiais metais greičiausiai tik aštrės.

  • „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.

    Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.

    „Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.

    Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.

    Rizika slypi ne augime

    Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.

    Milžiniški duomenų centrų pinigai

    „Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.

    Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.

    Kinijos klausimas išlieka atviras

    Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.

    Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.

    Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.

    Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.

  • „Nvidia“ ataskaita, kurios laukia rinka: skaičiai milžiniški, bet viską lems Jensenas Huangas

    „Nvidia“ ataskaita, kurios laukia rinka: skaičiai milžiniški, bet viską lems Jensenas Huangas

    „Nvidia“ trečiadienį po JAV prekybos sesijos pabaigos skelbia antrojo ketvirčio rezultatus, o investuotojai juos vertina kaip testą visam DI pakilimui. Analitikai prognozuoja apie 78,8 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiausią įtaką rinkoms turės ne praeities skaičiai, o bendrovės gairės.

    Rinka pastarosiomis savaitėmis jautriai reagavo į abejones, ar milžiniškos investicijos į DI infrastruktūrą generuos pakankamą grąžą. Dėl to „Nvidia“ prognozės ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango komentarai tampa tarsi nuosprendis, ar augimo istorija dar turi pagreitį.

    Prieš ataskaitą „Nvidia“ akcijos buvo patyrusios ilgiausią nuosmukio seriją nuo 2022 metų, nors vėliau dalį kritimo atsigavo. Vis dėlto investuotojų nuotaika išlieka įtempta, nes lūkesčių kartelė pakelta labai aukštai.

    Pagal rinkos prognozes, pakoreguotas pelnas turėtų siekti apie 1,79 euro akcijai, o metinis pajamų augimas galėtų priartėti prie 96 proc. „Nvidia“ pati anksčiau nurodė apie 78 mlrd. eurų pajamų, su 2 proc. paklaida, todėl analitikų konsensusas yra tik nežymiai aukštesnis.

    Toks nedidelis skirtumas reiškia, kad net ir šiek tiek geresnis rezultatas gali neįtikinti investuotojų, jei ateities gairės pasirodys atsargesnės. Pastaraisiais metais rinka priprato prie ryškių „Nvidia“ viršijamų prognozių, o tai mažina toleranciją bet kokiems ženklams, kad augimas lėtėja.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Didžiausias klausimas susijęs su pajamų koncentracija ir priklausomybe nuo kelių didžiųjų klientų. „Nvidia“ didelę dalį pardavimų sieja su „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurios lygiagrečiai kuria ir nuosavus lustus, siekdamos mažinti priklausomybę nuo tiekėjų.

    Pastaruoju metu „Nvidia“ pakeitė ataskaitų struktūrą ir pradėjo aiškiau išskirti pardavimus hiperskalės debesų kompiuterijos įmonėms bei DI debesims nuo pramonės ir verslo klientų. Investuotojams tai svarbu, nes leidžia tiksliau įvertinti, ar DI paklausą palaiko platus ratas pirkėjų, ar ji išlieka sutelkta keliuose milžinuose.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų segmentas gali viršyti 73,1 mlrd. eurų ir augti apie 105 proc. būtent ši veikla laikoma pagrindiniu DI paklausos barometru, nes „Nvidia“ lustai yra kertinė infrastruktūros dalis modelių mokymui ir diegimui.

    Europa taip pat stebi

    „Nvidia“ rezultatai gali paveikti ne tik Volstritą, bet ir Europos puslaidininkių ekosistemą. Ypatingas dėmesys tenka Nyderlandų grupei ASML, kurios litografijos įranga yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybos grandinei, taip pat kitoms su įranga ir optika susijusioms bendrovėms.

    Rinkose pastebima tendencija, kad „Nvidia“ komentarai apie paklausą dažnai persiduoda visam sektoriui, nes investuotojai juos naudoja vertindami kapitalo išlaidų ciklą duomenų centruose. Kitaip tariant, tai tampa vienu svarbiausių signalų, ar pasaulis toliau sparčiai statys DI infrastruktūrą.

    Savaitė, kupina katalizatorių

    „Nvidia“ ataskaita sutampa su kitais rinkoms svarbiais įvykiais JAV. Investuotojai laukia asmeninio vartojimo išlaidų kainų indekso, kuris laikomas pagrindiniu JAV Federalinio rezervo infliacijos rodikliu, taip pat atnaujinto antrojo ketvirčio BVP įverčio.

    Vėliau dėmesys persikelia į Džeksono Holą, kur vyksta JAV centrinio banko simpoziumas, dažnai nulemiantis rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų. Tokia įvykių koncentracija didina svyravimų tikimybę, o „Nvidia“ prognozės gali tapti vienu svarbiausių šios savaitės impulsų akcijų rinkoms.

  • „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    Taivano technologijų sektoriaus akcijos kilo po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas Taipėjuje pristatė gerokai išaugusias bendrovės išlaidų ir plėtros ambicijas saloje. Rinka tai įvertino kaip dar vieną signalą, kad pasaulinė lustų ir DI infrastruktūros paklausa išlieka itin didelė.

    Pasak „Nvidia“, metinės išlaidos Taivane turi pasiekti apie 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 140 mlrd. eurų, kai prieš kelis metus jos siekė 10–15 mlrd. JAV dolerių. Investicijų šuolis siejamas su spartėjančiu duomenų centrų ir DI skaičiavimų pajėgumų didinimu.

    4 000 darbuotojų kompleksas Taipėjuje

    „Nvidia“ taip pat paskelbė apie naujo biurų komplekso „Constellation“ statybas šiaurinėje Taipėjaus dalyje. Bendrovė nurodė, kad kompleksas turėtų priimti apie 4 000 darbuotojų ir, planuojama, duris atverti 2030 metais.

    Vadovo teigimu, tai reikštų keliskart didesnį „Nvidia“ darbuotojų skaičių Taivane nei dabar. Tokia plėtra rodo, kad bendrovė čia mato ne tik gamybos partnerių bazę, bet ir ilgalaikį inžinerinių kompetencijų centrą.

    Kas laimėjo biržose ir kodėl

    Po naujienų brango didžiųjų Taivano puslaidininkių grandinės dalyvių akcijos, tarp jų ir TSMC, kuri gamina „Nvidia“ projektuojamus lustus. Taivano akcijų indeksas taip pat fiksavo augimą, investuotojams vertinant žinią kaip papildomą impulsą regiono tiekimo grandinei.

    Rinkos reakciją sustiprino ir platesnis kontekstas: su DI susijusių lustų bei atminties produktų paklausą augina naujos kartos duomenų centrai. Pastaraisiais metais didžiausi technologijų žaidėjai vis dažniau skelbia daugiametes investicijas į skaičiavimo pajėgumus, energijos infrastruktūrą ir tiekimo saugumą.

    Kinijos faktorius ir eksporto ribojimai

    „Nvidia“ sprendimai skelbiami tuo metu, kai bendrovė susiduria su griežtesniais reguliaciniais barjerais pardavimams į žemyninę Kiniją. Dėl eksporto kontrolės taisyklių keitėsi ir „Nvidia“ regioninių pajamų struktūra, o Taivano vaidmuo tiekimo grandinėje dar labiau išryškėjo.

    „Taivanas yra DI revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pažymi, kad investicijos Taivane yra ir technologinis, ir geopolitinis signalas: „Nvidia“ siekia užsitikrinti gamybos pajėgumus, talentus bei artimą bendradarbiavimą su partneriais, kol pasaulis varžosi dėl pažangiausių lustų. Tuo pat metu didėjantis dėmesys alternatyvioms gamybos geografijoms rodo, kad tiekimo grandinės diversifikavimas išlieka strateginis prioritetas.

  • „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus išaugo 85 proc. ir pasiekė 82 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 75 mlrd. eurų. Kartu įmonė pristatė 80 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 73 mlrd. eurų, vertės savų akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto rinka į naujienas sureagavo santūriai: po rezultatų akcijos smuko beveik 2 proc. Analitikai tai sieja su itin aukštais lūkesčiais, kai net rekordiniai skaičiai investuotojams nebeatrodo pakankami.

    Vadovas Jensenas Huangas interviu metu pripažino, kad bendrovės pozicijos Kinijoje silpnėja dėl geopolitinių ribojimų ir eksporto kontrolės.

    „Mes iš esmės turėjome nusileisti Kinijos DI lustų rinkoje „Huawei“, – sakė Jensenas Huangas.

    JAV eksporto apribojimai ilgą laiką ribojo pažangiausių „Nvidia“ lustų patekimą į Kiniją, o Pekinas papildomai skatina vietos įmones rinktis vietinius sprendimus. Šiame vakuume sustiprėjo „Huawei“ ir kiti Kinijos gamintojai, siūlantys alternatyvas grafikos procesoriams, kurie ypač svarbūs DI modelių kūrimui ir vykdymui.

    Kas pasikeitė ataskaitose

    „Nvidia“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų pateikimo logiką ir dabar aiškiau atskiria du segmentus: duomenų centrus ir kraštinę kompiuteriją. Duomenų centrų kategorijoje telpa pajamos iš didžiųjų debesijos tiekėjų bei vadinamųjų suverenių DI projektų, kai infrastruktūrą kuria valstybės ar jų institucijos.

    Kraštinė kompiuterija apima pajamas iš kompiuterių, robotikos ir automobilių sprendimų, kai skaičiavimai atliekami arčiau vartotojo ar įrenginio, o ne vien centralizuotuose centruose. Taip bendrovė siekia parodyti investuotojams, kad jos ateitis nėra vien duomenų centrai ir kad ji nori tapti universalia skaičiavimo platforma.

    200 mlrd. eurų galimybė CPU rinkoje

    Nors „Nvidia“ vardas dažniausiai siejamas su GPU, bendrovė vis aktyviau kalba apie centrinių procesorių kryptį. Įmonės finansų vadovas teigė, kad naujas „Vera“ CPU atveria maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 183 mlrd. eurų, dydžio rinkos galimybę.

    Šis posūkis siejamas su platesne industrijos tendencija: daliai DI rinkos pereinant nuo modelių mokymo prie jų naudojimo realiose sistemose, didėja dėmesys visai infrastruktūrai, kurioje GPU veikia kartu su CPU. Tai reiškia, kad konkurencija stiprėja ne tik GPU, bet ir procesorių segmente, kuriame tradiciškai dominuoja kiti žaidėjai.

    Platesnis technologijų kontekstas

    Tuo metu technologijų rinkoje ryškėja ir kitos kryptys. JAV vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų, paramą devynioms kvantinės kompiuterijos bendrovėms, o ši žinia paskatino šio sektoriaus akcijų brangimą.

    DI rinkoje auga ir privataus kapitalo bei biržos planų intensyvumas: žiniasklaida pranešė, kad „OpenAI“ ruošiasi konfidencialiai pateikti IPO dokumentų projektą. Tuo pat metu „Anthropic“ pajamų tempai, remiantis pranešimais, rodo ypač spartų augimą, o tai didina spaudimą visai DI ekosistemai įrodyti, kad iš technologijos bumo gali gimti tvarus pelningumas.

    Šiame fone „Nvidia“ bando investuotojams pasiūlyti platesnę istoriją: nuo GPU dominavimo pereiti prie visos skaičiavimo platformos, apimančios duomenų centrus, kraštinę kompiuteriją ir procesorius. Tačiau kartu bendrovei tenka valdyti geopolitines rizikas, ypač susijusias su Kinijos rinka, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių paklausos varomųjų jėgų.

  • „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ dar kartą pranoko Volstrito lūkesčius: ketvirčio rezultatus pakėlė išaugusi aukštos klasės lustų paklausa, kurią kursto dirbtinio intelekto sprendimų bumas. Vis dėlto po prekybos valandų investuotojų nuotaikas prigesino konkurencijos didėjimas ir klausimai, ar augimo tempas išliks toks pats.

    Bendrovė pranešė, kad vasario–balandžio laikotarpiu grynasis pelnas siekė apie 53,7 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu buvo apie 17,3 mlrd. eurų. Pelnas vienai akcijai sudarė 2,20 euro, o atmetus vienkartinius veiksnius – apie 1,72 euro.

    Pajamos per metus šoktelėjo 85 proc. iki maždaug 75,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 40,5 mlrd. eurų. Analitikų apklausose buvo prognozuojama, kad pajamos sudarys apie 72,6 mlrd. eurų, tad „Nvidia“ ir šį kartą viršijo rinkos kartelę.

    Kas verčia rinką nerimauti?

    Nors skaičiai įspūdingi, bendrovės veiklos sąnaudos išaugo 49 proc. iki maždaug 7,1 mlrd. eurų. Investuotojai stebi, ar milžiniškos investicijos į produktų kūrimą, infrastruktūrą ir tiekimo grandinę netaps spaudimu pelningumui, kai rinka ims vėsti.

    „DI fabrikų plėtra – didžiausias infrastruktūros plėtros etapas žmonijos istorijoje – įsibėgėja neįtikėtinu greičiu“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina augančią konkurenciją: konkurentai ir dalis didžiųjų klientų kuria alternatyvas savo viduje, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ sprendimų. Tokie žingsniai gali ilgainiui paveikti kainodarą ir maržas, net jei paklausa trumpuoju laikotarpiu išlieka labai aukšta.

    Prognozės stiprios, bet kartelė aukšta

    Einamajam ketvirčiui „Nvidia“ prognozuoja apie 83,7 mlrd. eurų pajamų, o rinka tikėjosi maždaug 80,3 mlrd. eurų. Kitaip tariant, bendrovė ir toliau mato paklausą, kuri gerokai viršija įprastus puslaidininkių ciklus.

    Vis dėlto investuotojus veikia ir palyginimo bazė: per pastaruosius trejus metus „Nvidia“ kapitalizacija šoktelėjo nuo maždaug 368 mlrd. eurų 2022 metų pabaigoje iki apie 5 trln. eurų. Kai lūkesčiai tokie aukšti, net ir geri rezultatai nebūtinai garantuoja akcijų kainos kilimą.

    Po reguliarios prekybos sesijos, kai akcija užsidarė ties maždaug 206 eurais, po prekybos valandų kaina nežymiai smuktelėjo iki maždaug 205 eurų. Rinka signalizuoja, kad svarbiausia tampa ne vien dabartinis šuolis, o tai, kaip „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai DI infrastruktūros rinka bręs.

    Bendrovė taip pat paskelbė planus grąžinti daugiau kapitalo akcininkams: patvirtinta iki maždaug 73,6 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programa ir padidintas ketvirtinis dividendas. Nors dividendų lygis išlieka simbolinis, tokie sprendimai dažnai interpretuojami kaip signalas apie brandesnį įmonės kapitalo valdymo etapą.

  • „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė „iš esmės nusileido“ Kinijos dirbtinio intelekto lustų rinką „Huawei“. Jo teigimu, JAV eksporto ribojimai pakeitė jėgų balansą, o vietos gamintojai Kinijoje sustiprėjo būtent dėl to, kad „Nvidia“ negali laisvai tiekti pažangiausių sprendimų.

    Šie komentarai nuskambėjo „Nvidia“ paskelbus dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus šoktelėjo iki maždaug 75,6 mlrd. eurų. Kartu pristatyta iki maždaug 74,1 mlrd. eurų siekianti akcijų supirkimo programa ir padidintas dividendų dydis.

    Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Nvidia“ duomenų centrų verslo regionų: anksčiau jai priskirta mažiausiai penktadalis šio segmento pajamų. Tačiau po naujų JAV reikalavimų, pagal kuriuos pažangių lustų eksportui į Kiniją reikia licencijų, „Nvidia“ realiai buvo išstumta iš didelės dalies rinkos.

    Eksporto kontrolė keičia rinką

    J. Huangas pabrėžė, kad paklausa Kinijoje išlieka didelė, tačiau būtent čia greitai stiprėja vietiniai žaidėjai, pirmiausia „Huawei“. Pasak jo, „Huawei“ turi stiprią ekosistemą, o vietos lustų įmonėms atsirado daugiau erdvės augti, nes tarptautiniai tiekėjai susiduria su apribojimais.

    „Aš neturiu jokių lūkesčių, todėl investuotojams sakiau: tikėkitės nieko“, – sakė J. Huangas.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją: JAV eksporto kontrolės priemonės skatina Kiniją spartinti technologinį savarankiškumą, ypač puslaidininkių ir didelio našumo skaičiavimo srityse. Rinkoje tai reiškia, kad pažangūs DI akceleratoriai tampa ne tik technologijų, bet ir geopolitinės įtakos objektu.

    Ar „Nvidia“ dar grįš į Kiniją?

    Nors „Nvidia“ vadovas viešai kalba atsargiai, jis kartu nurodė, kad bendrovė norėtų sugrįžti, jei sąlygos pasikeistų. „Nvidia“ Kinijoje turi ilgametę istoriją, partnerius ir klientus, todėl bet koks licencijų režimo sušvelninimas bendrovei būtų reikšmingas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didelio posūkio rinkoje gali ir nebūti. JAV pareigūnai yra signalizavę, kad lustų eksporto kontrolė ne visada tampa derybų objektu, todėl įmonėms lieka planuoti veiklą remiantis griežtesniais scenarijais.

    DI bumas kelia ir kitą iššūkį

    Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai plečia tiekimo grandinę ir investuoja į pajėgumus, nes DI paklausa už Kinijos ribų išlieka milžiniška. J. Huangas šią ekonomiką apibūdina kaip kelių sluoksnių struktūrą, kur svarbūs ne tik lustai, bet ir energija, infrastruktūra, modeliai bei praktiniai pritaikymai.

    Augant mastui, bendrovė siekia užtikrinti, kad tiekėjai spėtų įgyvendinti užsakymus ir didinti gamybos apimtis. Tai tampa kritiniu faktoriumi, nes DI duomenų centrų plėtra vis dažniau ribojama ne vien lustų, bet ir elektros, aušinimo, serverinių komponentų bei gamybinių pajėgumų trūkumo.

  • Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitikime su JAV verslo vadovais pareiškė, kad Kinijos rinka užsienio įmonėms esą bus atveriama dar plačiau. Tarp delegacijos, kuri keliavo kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, buvo „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas bei „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Valstybinė Kinijos žiniasklaida skelbė, kad Xi akcentavo JAV įmonių vaidmenį šalies reformų ir atsivėrimo procese, teigdamas, jog abi pusės iš to esą gavo naudos. Pasak oficialiai pateikiamos pozicijos, Kinija tikisi didinti abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą.

    „Kinijos durys atsivers dar plačiau“, – sakė Xi Jinpingas.

    JAV administracija taip pat akcentavo rinkos prieigos klausimą, teigdama, kad aptarti būdai, kaip didinti amerikietiško verslo galimybes Kinijoje ir skatinti Kinijos investicijas. Tokie pareiškimai svarbūs tuo metu, kai pasaulio ekonomika susiduria su lėtėjančiu augimu, o tarptautinės įmonės ieško stabilesnių eksporto ir gamybos grandinių.

    DI tapo pagrindine tema

    Susitikimo fone aiškiai matyti dar viena linija: DI technologijų varžybos tarp JAV ir Kinijos. Pastaraisiais metais Vašingtonas ribojo pažangių lustų ir susijusių technologijų eksportą, ypač susijusį su didelio našumo skaičiavimais, kurie būtini DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Kinija savo ruožtu stiprina vietinę puslaidininkių ekosistemą ir ragina įmones labiau remtis nacionaliniais tiekėjais. Tai reiškia, kad net ir skambant pareiškimams apie atviresnę rinką, technologijų sektoriuje išlieka didelė įtampa dėl tiekimo grandinių, licencijų ir eksporto kontrolės.

    Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimus JAV sprendimus leisti „Nvidia“ tiekti dalį pažangesnių produktų Kinijos bendrovėms, tačiau konkrečios sąlygos ir apimtys išlieka jautrus klausimas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai teigė, kad tokie sprendimai pirmiausia priklauso nuo JAV prekybos politikos vykdytojų.

    Ką tai reiškia tarptautinėms įmonėms?

    Tokio lygio susitikimai paprastai siunčia signalą pasaulio rinkoms, tačiau realūs pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir politinių sprendimų. Investuotojams ir tarptautinėms bendrovėms svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar bus supaprastintas patekimas į Kinijos rinką, ar sumažės reguliacinė rizika ir ar bus užtikrintas aiškesnis technologijų importo režimas.

    Technologijų įmonėms Kinija išlieka vienas didžiausių vartotojų ir gamybos centrų, tačiau kartu tai rinka, kurioje jautriausios sritys yra duomenų valdymas, debesų paslaugos, pažangūs lustai ir DI infrastruktūra. Dėl to tikėtina, kad artimiausiu metu lygiagrečiai vyks dvi priešingos tendencijos: bandymai atnaujinti verslo dialogą ir tolesnis strateginių technologijų ribojimas.