JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.
Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.
„Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.
Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.
Rizika slypi ne augime
Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.
Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.
Milžiniški duomenų centrų pinigai
„Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.
Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.
Kinijos klausimas išlieka atviras
Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.
Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.
Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.
Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.
Leave a Reply