CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Jungtinės Karalystės Klaktono apygardoje rugpjūtį vyks papildomi parlamento rinkimai, kuriuos išprovokavo dešiniųjų partijos Reform UK lyderio Nigelo Farage’o sprendimas atsistatydinti ir siekti perrinkimo. Vietos valdžia skelbia, kad dėl mandato varžysis net 34 kandidatai – tai gali būti didžiausias skaičius per visą papildomų rinkimų istoriją.

    Ankstesnis panašaus balsavimo rekordas, kaip teigiama, buvo užfiksuotas 2008 metais, kai dėl Haltemprice and Howden mandato varžėsi 26 kandidatai. Tuomet konservatorių parlamentaras Davidas Davisas taip pat buvo atsistatydinęs, kad pakartotinai siektų rinkėjų mandato.

    Papildomi rinkimai Klaktone rengiami didėjant žiniasklaidos ir institucijų dėmesiui dėl nepraneštos dovanos, kurios vertė siekia apie 5 880 000 eurų. Dėl šios situacijos vyksta parlamentinis tyrimas, o pats N. Farage’as viešai neigia padaręs pažeidimų.

    „Nusprendžiau, kad Klaktono žmonės turi įvertinti mano veiksmus“, – sakė N. Farage’as, aiškindamas atsistatydinimą ir sprendimą vėl dalyvauti rinkimuose.

    Didžiosios šalies partijos – Leiboristų partija, Konservatorių partija, Liberalų demokratai ir Žaliųjų partija – šiuose papildomuose rinkimuose kandidatų nekels. Oponentai tokį žingsnį vadina politiniu triuku ir teigia, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo nepatogių klausimų.

    Vietos valdžios vertinimu, balsavimo organizavimas mokesčių mokėtojams gali kainuoti daugiau kaip 323 000 eurų. Reform UK siūlė padengti šias išlaidas, tačiau atsakinga ministerija pabrėžė, kad rinkimų kaštai turi būti apmokami iš viešųjų lėšų, siekiant išlaikyti proceso nepriklausomumą ir nešališkumą.

    Dalyvių sąraše – apie 20 nepriklausomų kandidatų, taip pat ir vadinamieji „novelty“ politikai, tarp jų – keli Official Monster Raving Loony Party atstovai. Tarp labiausiai atpažįstamų vardų minimas ir Count Binface, rinkimuose pasirodantis su šiukšliadėžę primenančiu šalmu ir apsiaustu, taip pat aktorius ir dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Laurence’as Foxas, kandidatuojantis su The Reclaim Party.

    N. Farage’as Klaktone laimėjo 2024 metais vykusius visuotinius rinkimus, surinkęs 46,2 proc. balsų. Dabar, kai varžovų skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, šis papildomas balsavimas taps ne tik politinės paramos testu, bet ir signalu, kaip rinkėjai vertina skaidrumo standartus bei politiko pasirinktą konfrontacinę strategiją.

  • Jungtinė Karalystė perima British Steel: kodėl nacionalizavo paskutines šalies aukštakrosnes

    Jungtinės Karalystės vyriausybė perėmė plieno gamintoją „British Steel“ ir taip išsaugojo paskutines šalyje veikiančias aukštakrosnes. Sprendimas pristatomas kaip strateginis žingsnis, siekiant užtikrinti vietinę plieno pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Jungtinės Karalystės plieno gamyba smarkiai traukėsi, o uždarant senas krosnis nyko ir pramoniniai pajėgumai. Po to, kai „Tata Steel“ sustabdė aukštakrosnių darbą Port Talbot komplekse, „British Steel“ tapo kritiniu likusios sektoriaus dalies atramos tašku.

    Kas paskatino valstybės žingsnį?

    Iki perėmimo bendrovę valdė Kinijos grupė Jingye, kuri viešai pabrėžė, kad aukštakrosnių eksploatavimas tapo nuostolingas. Derybos su vyriausybe dėl finansinio gelbėjimo ir ilgalaikės transformacijos, kaip skelbiama, nepasiekė sprendimo, todėl valstybė pasirinko perėmimą, kad būtų išvengta tikėtino uždarymo.

    „Šis sprendimas saugo Jungtinės Karalystės plieno pramonės ateitį, apsaugo kvalifikuotas darbo vietas ir išlaiko šalies mastu svarbius pajėgumus“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybės tikslas siejamas ne tik su darbo vietomis, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu. Londone akcentuojama, kad dalis šalies vartojamo plieno turėtų būti pagaminama vietoje, ypač infrastruktūros projektams.

    Investicijos ir modernizacijos kryptis

    Plieno pramonės atnaujinimas numato perėjimą prie elektrinių lankinių krosnių, kurios dažniausiai naudoja metalo laužą ir pasižymi mažesnėmis emisijomis. Strategijoje taip pat minimos tiesioginio geležies redukavimo technologijos, tačiau jų ekonomika ir mastelis iki šiol kelia klausimų.

    Planuojamas paramos paketas plieno pramonei siekia apie 2,9 mlrd. eurų, o dalis lėšų numatoma technologiniam atnaujinimui atskirose gamyklose. Tuo pat metu išlieka rizika, kad laikinas valstybės įsikišimas be aiškaus ilgalaikio plano tik atidės esminius sprendimus.

    Kodėl aukštakrosnės svarbios ne tik pramonei?

    Vienas svarbiausių argumentų yra kritinės infrastruktūros poreikiai, ypač geležinkeliai. „British Steel“ laikoma pagrindiniu bėgių tiekėju, o dalis politikų pabrėžia, kad praradus vietinę gamybą išauga priklausomybė nuo importo ir kainų svyravimų.

    Vis dėlto diskusija dėl nacionalizavimo tęsiasi: skeptikai primena, kad vien valstybės kontrolė nepakeičia rentabilumo ir nepašalina konkurencingumo problemų. Pramonės atstovai ragina perėmimą vertinti kaip starto tašką aiškiai transformacijos programai, o ne galutinį tikslą.

    Pereinant prie elektrinių krosnių kyla ir kokybės klausimų, nes ne visa jų pagaminta produkcija lengvai atitinka aukštos kokybės plieno segmentus, reikalingus daliai gamybos pramonės. Be to, ambicingesnės mažo anglies pėdsako technologijos, paremtos žaliuoju vandeniliu, kol kas ribojamos jo pasiūlos ir kainos.

  • Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Sprendimas dėl strateginės gamyklos

    Kinija pareiškė griežtai nepritarianti Jungtinės Karalystės sprendimui nacionalizuoti „British Steel“ ir teigė esanti „tvirtai prieš“ bei „smarkiai nepatenkinta“ tokiu žingsniu. Pekinas įspėjo, kad tai gali pakirsti Kinijos įmonių pasitikėjimą investuoti JK, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

    JK Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė priėmusi teisės aktus, kuriais nuostolingai dirbanti „British Steel“ perimama į valstybės rankas. Londono teigimu, taip siekiama apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti gyvybiškai svarbią nacionalinę plieno gamybos kompetenciją.

    Kinijos argumentai ir grasinimas teisiniais veiksmais

    Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad „British Steel“ patyrė nuostolių dar iki ją įsigijus Kinijos „Jingye Group“. Ministerijos teigimu, po įsigijimo „Jingye Group“ esą skyrė reikšmingas lėšas įmonei išlaikyti ir darbo vietoms apsaugoti.

    „JK nepaiso „Jingye Group“ indėlio į ekonomiką ir visuomenę, o nacionalinį saugumą naudoja kaip pretekstą perimti kontrolę ir nacionalizuoti įmonę“, – teigė Kinijos prekybos ministerija.

    Ministerija ragino JK laikytis tarptautinių taisyklių, vykdyti įsipareigojimus pagal Kinijos ir JK investicijų apsaugos susitarimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į Kinijos kapitalo įmones. Taip pat pranešta, kad Kinija stebės situaciją ir rems bendroves, kurios sieks ginti teises teisinėmis priemonėmis.

    Ką sako JK ir kodėl svarbus Skantorpas

    JK Verslo ir prekybos departamentas pabrėžė, kad perėmimas padės išsaugoti tūkstančius darbo vietų ir apsaugos nacionalinį interesą. Vyriausybė akcentuoja, kad vietinė plieno gamyba svarbi dideliems infrastruktūros projektams ir gynybos pramonei.

    „Dabar „British Steel“ priklauso Britanijos žmonėms, o mūsų dėmesys – ateičiai: stabilizuoti verslą, paremti bendruomenes ir sukurti tvarų, konkurencingą bei dekarbonizuotą plieno sektorių“, – pareiškė JK verslo sekretorius Peteris Kyle’as.

    Skantorpo krosnys laikomos paskutinėmis JK, galinčiomis gaminti vadinamąjį pirminį plieną iš žaliavų. Gamybos bazė šiame mieste veikia daugiau nei 130 metų, o šiuo metu joje dirba apie 2 700 darbuotojų.

    Kompensacijos klausimas ir platesnis kontekstas

    JK numato nepriklausomą vertinimą, kuris turėtų nustatyti, ar „Jingye Group“ priklausys kompensacija už nacionalizavimą. Tai reiškia, kad politinė deklaracija dėl perėmimo dar nereiškia galutinio finansinio taško ir ginčai gali persikelti į teisinę plotmę.

    „Jingye Group“ „British Steel“ įsigijo 2020 metais ir yra nurodžiusi investavusi apie 1,4 mlrd. eurų, kad gamykla galėtų tęsti veiklą. JK sprendimas priimtas po to, kai, pasak Londono, savininkai svarstė stabdyti aukštakrosnių darbą, o valstybės galimybės lemti įmonės ateitį buvo ribotos.

    Šis ginčas atspindi platesnę Europos tendenciją griežčiau vertinti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose. Plieno pramonė čia išlieka jautri dėl energetikos kainų, tiekimo grandinių saugumo, gynybos poreikių ir spaudimo mažinti taršą, todėl valstybės vis dažniau renkasi tiesioginį įsikišimą.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Didžiojoje Britanijoje ryškėjant politiniams pokyčiams, vienas dažniausiai minimų kandidatų į ministro pirmininko postą Andy Burnham netikėtai atsidūrė kultūros rubrikose. Šįkart dėmesį patraukė ne jo politinės tezės, o viešai pristatytas mėgstamiausių britų grupių reitingas.

    Burnham, buvęs Didžiojo Mančesterio meras ir Leiboristų partijos politikas, pastaraisiais metais nuosekliai siejo savo viešą įvaizdį su muzika ir šiaurės Anglijos tapatybe. Jo kampanijų vaizdo įrašuose skambėjo Mančesterio scenos vardai, o komunikacijoje dažnai akcentuojamas ryšys su vietos kultūra.

    Naujausiame interviu Burnham sutiko „aklai“ sudėlioti penkias britų grupes, jų iš anksto neįvertinęs bendrame kontekste. Toks formatas dažnai atskleidžia ne tiek racionalų vertinimą, kiek spontanišką skonį ir asmenines simpatijas.

    Jo penketuko viršūnėje atsidūrė Oasis, o antroje vietoje įrašyta Elbow. Trečia vieta skirta The Courteeners, ketvirta atiteko Wolf Alice, o penktoje pozicijoje liko The Smiths.

    Vėliau politikas pripažino, kad The Smiths greičiausiai nebūtų „nustumti“ į paskutinę vietą, jei jis iš anksto būtų žinojęs, kokios grupės bus pateiktos reitingavimui. Tokia pastaba dar kartą parodė, kad reitingas labiau priminė žaidimą nei galutinį nuosprendį muzikos istorijai.

    Burnham simpatijos Oasis nėra naujiena: jis ne kartą viešai kalbėjo apie grupės įtaką ir jos vietą Mančesterio kultūroje. Anksčiau jis yra komentavęs ir planuotus grupės sugrįžimo koncertus, pabrėždamas, kad tai svarbus įvykis miestui ir jo muzikinei reputacijai.

    Greta popkultūrinio dėmens, toks muzikos pasirinkimų viešinimas turi ir aiškią politinės komunikacijos logiką. Jungtinėje Karalystėje politikai vis dažniau ieško būdų parodyti asmeniškumą ir „žmogišką“ pusę, ypač socialiniuose tinkluose, kur trumpi, lengvai cituojami epizodai neretai pasiekia didesnę auditoriją nei programinės kalbos.

    Burnham muzikos skonis viešojoje erdvėje minimas ir platesniame kontekste: anksčiau jis yra pasakojęs apie albumus, kurie jam turėjo įtakos skirtingais gyvenimo etapais. Tokie pasakojimai dažnai veikia kaip papildomas „vertybinės tapatybės“ signalas rinkėjams, ypač regionuose, kuriuose muzika ir vietinė scena yra svarbi bendruomenės savasties dalis.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Rekordiniai skaičiai po koncertų ir festivalių

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metais muzikos turizmas pasiekė rekordą: į koncertus, turus ir festivalius atvyko 24,7 mln. vadinamųjų muzikos turistų. Tai 4,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai jų buvo 23,5 mln., rodo industrijos organizacijos UK Music duomenys.

    Kartu augo ir išlaidos: per 2025 metus lankytojų išlaidos renginių metu ir aplink juos pasiekė apie 13,1 mlrd. eurų. Metinis augimas siekė 11,3 proc., o didžiausi srautai fiksuoti prie didžiųjų koncertų ir festivalių, tokių kaip Glastonbury, Download, Reading, Boomtown ir Wireless.

    Kas augino srautus ir kur jie važiavo

    Dalis analitikų šį šuolį sieja su ypač stipriu koncertų kalendoriumi, kuriame buvo daug pasaulinio lygio vardų. UK Music išskiria „Oasis“, Beyoncé, Dua Lipa, „Coldplay“, Lana Del Rey ir Kendricką Lamarą kaip atlikėjus, kurių pasirodymai stipriai prisidėjo prie kelionių planų ir bilietų paklausos.

    Iš 24,7 mln. muzikos turistų 22,6 mln. sudarė vietiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, keliaujantys į renginius šalies viduje. Tuo pat metu užsienio lankytojų skaičius augo sparčiausiai: jų buvo 2,1 mln., arba 26,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai fiksuota 1,6 mln. atvykėlių.

    Ryškėja ir geografinis efektas: įplaukos koncentruojasi ne tik Londone, bet ir regionuose, kai koncertai vyksta stadionuose ar didelėse festivalio erdvėse. 2025 metais Glastonbury festivalis Somersete sutraukė tokius vardus kaip The 1975, Neil Young, Olivia Rodrigo ir Charli xcx, o Rytų Anglijoje reikšmingą impulsą suteikė Edo Sheerano koncertų serija Ipsvičo „Portman Road“ stadione.

    „Oasis“ sugrįžimas ir miestų ekonomikos efektas

    Vienu svarbiausių metų traukos taškų tapo ilgai lauktas „Oasis“ susivienijimas: surengta 17 išparduotų koncertų visoje šalyje. Pasirodymai vyko Kardifo „Principality Stadium“, Mančesterio „Heaton Park“, Londono „Wembley Stadium“ ir Edinburgo „Murrayfield Stadium“.

    UK Music ataskaita rodo, kad kartu su kitais dideliais renginiais tai reikšmingai kėlė regionines pajamas. Šiaurės Vakarų Anglijoje muzikos turistų išlaidos 2025 metais augo 15,6 proc. ir pasiekė apie 1,64 mlrd. eurų, o Londone augimas siekė 27,4 proc., iki maždaug 3,99 mlrd. eurų.

    Didieji turai veikia kaip platus vartojimo „paketas“: bilietai, apgyvendinimas, transportas, maitinimas ir kitos išlaidos miestuose dažnai išauga kelias dienas iš eilės. Tokią dinamiką patvirtino ir „Barclays“ vertinimas, kuriame prognozuota, kad „Oasis“ turo lankytojai bendrai galėjo išleisti apie 1,24 mlrd. eurų.

    Toje pačioje analizėje nurodyta, kad į 17 išparduotų „Oasis“ koncertų Jungtinėje Karalystėje galėjo atvykti beveik 1,4 mln. žmonių, o vienam lankytojui vidutinės išlaidos galėjo siekti apie 899 eurus. Į šią sumą įtraukiami ne tik bilietai, bet ir kelionė, nakvynė bei kitos su renginiu susijusios išlaidos.

    Ką tai reiškia 2026 metų sezonui

    Rekordiniai 2025 metų rodikliai sustiprino argumentą, kad gyva muzika yra svarbi Jungtinės Karalystės turizmo ekonomikos dalis, konkuruojanti su tradiciniais traukos objektais. Tuo pat metu industrijai išlieka aktualūs klausimai dėl infrastruktūros, viešbučių kainų piko metu ir transporto pajėgumų, kai vienas renginys per trumpą laiką sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių.

    2026 metais dalis festivalių, įskaitant Glastonbury, turi vadinamuosius pertraukos metus, todėl rinkos dalyviai stebės, ar rekordą pavyks išlaikyti su kitu koncertų ir turų deriniu. Tačiau 2025 metų statistika rodo, kad dideli sugrįžimai ir stadioniniai turai gali tapti vienu stipriausių impulsų atvykstamajam turizmui Europoje.

  • Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Beveik 70 metrų ilgio Bajė gobelenas, pasakojantis apie 1066 metų normanų invaziją į Angliją ir Vilhelmo Užkariautojo kelią į sostą, perkeltas į Londoną. Šis daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojantis siuvinys iš vilnos ant lino laikinai eksponuojamas Britų muziejuje.

    Gobelenas iš Normandijos iškeliavo liepos 9 dieną, o Londoną pasiekė ankstyvą penktadienio rytą, apie 3 valandą. Jis buvo gabentas sustiprintos apsaugos sąlygomis, naudojant specialų dvigubą konteinerį, skirtą mažinti vibracijas ir palaikyti pastovią 20 laipsnių temperatūrą.

    Britų muziejus skelbia, kad kūrinys bus rodomas nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos. Prieš eksponavimą numatytas aklimatizacijos laikotarpis, po kurio gobelenas bus montuojamas Sainsbury parodų galerijoje.

    Milijardo eurų vertės saugikliai

    Operacijos mastą atskleidžia įsipareigojimai dėl rizikų: Jungtinė Karalystė pažadėjo atlyginti žalą iki maždaug 918 000 000 eurų, jei kūrinys būtų smarkiai apgadintas. Toks draudimo lygis kultūros paveldo pervežimuose pasitaiko retai ir pabrėžia gobeleno išskirtinumą.

    Bendra pervežimo ir parodos organizavimo kaina vertinama apie 20 000 000 eurų, ją padengia britų pusė. Mainais Prancūzijai sutarta skolinti Sutton Hoo lobio eksponatus ir renesanso laikotarpio piešinius, taip sustiprinant kultūrinių mainų principą.

    Susidomėjimas Londone jau dabar milžiniškas: pranešama, kad bilietai iki 2027 metų sausio buvo išpirkti per vieną dieną. Standartinė bilieto kaina, pagal britų žiniasklaidos informaciją, siekia apie 38 eurus, o vėlesnių datų bilietai bus parduodami atskirai.

    Politinis signalas po „Brexit“

    Ši precedento neturinti paskola buvo paskelbta 2025 metų liepą, siekiant atnaujinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kultūrinius ryšius po „Brexit“. Sprendimas laikomas ne tik muziejiniu įvykiu, bet ir diplomatiniu gestu, pabrėžiančiu abipusį pasitikėjimą.

    „Tęskime ateities kūrimą tarp abiejų Lamanšo pusių, remdamiesi pagarba, pasitikėjimu ir atnaujinta sąjunga“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Gobeleno skolinimas į Londoną anksčiau buvo svarstytas bent du kartus, tačiau neįgyvendintas: 1953 metais, minint karalienės Elžbietos II karūnavimą, ir 1966 metais, pažymint Hastingso mūšio 900 metų sukaktį. Dabartinis pervežimas tapo istoriniu lūžiu, kuris, muziejų vertinimu, atvers naują bendradarbiavimo etapą.

    Grįžęs į Prancūziją 2027 metais, Bajė gobelenas turėtų vėl būti eksponuojamas Bajė muziejuje, kuris šiuo metu uždarytas renovacijai. Vėliau planuojamas itin jautrus restauravimo etapas, kurį ketinama pradėti nuo 2028 metų ir, kiek įmanoma, atlikti vietoje, kad būtų išvengta dar vieno rizikingo perkėlimo.

  • Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Tyrimas pradėtas po radinio namuose

    Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl nužudymo, kai pietvakarių Anglijoje savo namuose rasta mirusi buvusi parlamentarė Ann Widdecombe. Pareigūnų teigimu, mirties aplinkybės vertinamos kaip įtartinos, todėl tyrimas nedelsiant perėjo į sunkiausių nusikaltimų kategoriją.

    Policija nurodė, kad 78 metų moteris rasta su sunkiais sužalojimais. Įvykis užfiksuotas Haytor vietovėje, esančioje greta Dartmūro nacionalinio parko, o tyrimą vykdo Devon ir Kornvalio policija.

    Ko ieško pareigūnai?

    Teisėsauga paskelbė ieškanti įtariamojo ir nurodė, kad domisi baltaodžiu vyru. Kol kas pareigūnai nedetalizavo, ar ieškomas asmuo laikomas pagrindiniu įtariamuoju, ar galimu liudytoju, tačiau pabrėžė, kad renka informaciją iš gyventojų ir tikrina gautus pranešimus.

    Tokio pobūdžio tyrimuose įprastai greta ekspertizių ir įkalčių rinkimo vertinami ir kiti duomenys: paskutiniai kontaktai, judėjimo maršrutai, vaizdo stebėjimo įrašai, telefonų ryšio informacija. Policija taip pat paprastai prašo visuomenės perduoti bet kokius, net ir menkiausius, pastebėjimus apie neįprastą veiklą rajone.

    Politinė karjera ir ryškus įvaizdis

    Ann Widdecombe Bendruomenių Rūmuose dirbo parlamento nare nuo 1987 iki 2010 metų. Ji priklausė Konservatorių partijai ir buvo žinoma dėl socialiai konservatyvių pažiūrų, viešai kritikavusi abortų teisių plėtrą ir dalį LGBTQ+ teisių iniciatyvų.

    Vėliau ji įsitraukė į „Brexit“ šalininkų politiką, prisidėjo prie „Brexit Party“ ir tapo viena iš Reform UK politinės jėgos viešų veidų. Tai reiškė, kad net ir pasitraukusi iš nacionalinės politikos ji išliko aktyvi viešojoje erdvėje bei kampanijose.

    „Mirties aplinkybės kelia didžiulį nerimą ir yra ypač skaudžios“, – sakė vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood.

    Žinoma ir už politikos ribų

    Po pasitraukimo iš parlamento Widdecombe išgarsėjo ir televizijoje, dalyvavo realybės bei pramoginiuose projektuose, dėl kurių ją pažinojo platesnė auditorija nei vien politinių naujienų skaitytojai. Tokiais atvejais policija paprastai vertina ir viešumo faktorių: galimas grėsmes, persekiojimo riziką, taip pat kontaktus, užmegztus už politinės veiklos ribų.

    Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ją apibūdino kaip ryškią „Brexit“ šalininkę ir įtaigią kalbėtoją, galėjusią stipriai paveikti auditoriją. Su ja dirbusi atstovavimo bendrovė taip pat pabrėžė, kad jos viešą veiklą esą vedė krikščioniškos vertybės ir įsipareigojimas tarnystei visuomenei.

    „Ji mėgo aštrias politines diskusijas ir net praėjus 16 metų po pasitraukimo iš parlamento vis dar aktyviai kampanijavo bei aiškiai reiškė nuomonę“, – teigiama „Cloud9 Management“ pranešime.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.