CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.

  • Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Nuo „The Goodies“ iki BBC gamtos laidų

    Mirė britų komikas, scenaristas, muzikantas ir gamtosaugos aktyvistas Billas Oddie. Jam buvo 85 metai, o apie netektį pranešė jo agentas David Foster.

    B. Oddie plačiajai auditorijai labiausiai įsiminė kaip vienas iš komedijos trio „The Goodies“ narių. Šios grupės televizijos šou Jungtinėje Karalystėje buvo rodomas 1970–1982 metais ir tapo vienu ryškiausių to laikotarpio komedijos projektų.

    „Billas buvo daugybę talentų turintis žmogus, tačiau jam svarbiausia buvo ne šlovė, o pagarba gamtai ir jos apsauga“, – sakė David Foster.

    Pasak agento, B. Oddie savo darbu nuosekliai skatino auditoriją ne tik domėtis laukine gamta, bet ir aktyviai ją saugoti. Jis pabrėžė, kad komiko indėlis į gamtosaugą bus ilgai prisimenamas, o šeima šiuo metu prašo gerbti privatumą.

    Gamtosaugos veidas televizijoje

    Po „The Goodies“ laikotarpio B. Oddie vis labiau siejo karjerą su gamtos tema ir tapo atpažįstamu televizijos veidu. Jis vedė ir kūrė įvairias BBC laidas apie paukščius bei laukinę gamtą, tarp jų „Birding With Bill Oddie“, „Bill Oddie Goes Wild“, taip pat prisidėjo prie „Springwatch“ ir „Autumnwatch“.

    Šios laidos Jungtinėje Karalystėje išpopuliarino paukščių stebėjimą ir platesnį domėjimąsi biologine įvairove, o pats B. Oddie dažnai buvo pristatomas kaip vienas žinomiausių šalies paukščių stebėtojų. Gamtosaugos organizacijos ne kartą akcentavo, kad tokie vieši veidai padeda pritraukti dėmesį nykstančioms rūšims ir buveinių apsaugai.

    Atvirumas apie depresiją ir šeima

    B. Oddie viešai kalbėjo apie psichikos sveikatą ir yra atskleidęs, kad 2001 metais jam buvo diagnozuota klinikinė depresija. Jo atvirumas prisidėjo prie platesnių diskusijų visuomenėje apie tai, kad emociniai sunkumai gali paliesti ir viešus, sėkmingus žmones.

    B. Oddie paliko žmoną Laurą ir tris dukras. Rosie yra iš santuokos su Laura, o Kate ir Bonnie – iš pirmosios santuokos su džiazo muzikante Jean Hart.

  • Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Jungtinėje Karalystėje vis garsiau svarstoma idėja riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Diskusijoje politikai ir ekspertai ieško ne tik draudimų, bet ir alternatyvų, kurios padėtų vaikams mokytis skaitmeninio raštingumo bei saugaus bendravimo internete.

    Leiboristų partijos parlamentaras Gordonas McKee, atstovaujantis Glasgow South apygardai, pasiūlė netikėtą kryptį: prisiminti kadaise populiarią žaidimų ir bendravimo platformą „Club Penguin“. Jo teigimu, tokio tipo uždaresnė, griežčiau prižiūrima erdvė galėtų būti tarpinis žingsnis vaikams, kol jie dar nėra pasiruošę atviroms socialinių tinklų platformoms.

    Idėją politikas pristatė vaizdo įraše „TikTok“, pabrėždamas, kad draudimai be aiškių pakaitalų gali palikti vaikus be jiems suprantamų ir patrauklių saugesnių kanalų bendrauti su bendraamžiais. Jis akcentavo, kad skaitmeninė kompetencija formuojasi per praktiką, todėl svarbu užtikrinti kontroliuojamą, tačiau gyvą aplinką.

    „Įvedant socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų turime pasirūpinti, kad vaikai mokėtų saugiai naudotis internetu“, – sakė Gordonas McKee.

    Parlamentaras įrašui iškėlė ir aiškią sąlygą: jei vaizdo įrašas surinks 200 000 paspaudimų „patinka“, jis pažadėjo kelti „Club Penguin“ sugrąžinimo temą per britų parlamento posėdžius. Kol kas viešai matomas reakcijų skaičius nuo šio tikslo dar gerokai atsilieka, tačiau diskusija socialiniuose tinkluose įsibėgėjo.

    Ar „Club Penguin“ tikrai buvo saugi erdvė?

    Gordonas McKee rėmėsi nostalgišku „Club Penguin“ įvaizdžiu kaip griežtai prižiūrimos platformos, kurioje buvo ribojamas turinys, filtruojamas tekstinis pokalbių kanalas, o naudotojai negalėjo siųsti vieni kitiems nuotraukų. Tokie sprendimai šiandien dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip mažinti nepageidaujamo turinio ir kontaktų riziką vaikams.

    Vis dėlto internete pasirodė ir kritiškų vertinimų. Vienas X vartotojas, prisistatęs buvusiu „Club Penguin“ darbuotoju, teigė, kad realybėje platformoje esą netrūko bandymų apeiti taisykles, o pavojų vaikams visiškai eliminuoti nepavykdavo.

    „Dirbau „Club Penguin“ sistemos administratoriumi. Patikėkite, tai buvo viena prasčiausių vietų vaikams“, – rašė buvusiu darbuotoju prisistatęs asmuo.

    Tokie teiginiai viešoje erdvėje sunkiai patikrinami, tačiau jie primena platesnę problemą: net ir griežtai moderuojamose platformose rizikos išlieka, o saugumas priklauso ne vien nuo filtrų, bet ir nuo aktyvios priežiūros, skaidrių taisyklių, greito reagavimo bei tėvų įsitraukimo.

    Didžiausia kliūtis yra „Disney“

    Net jei Gordonui McKee pavyktų pasiekti reikiamą palaikymą ir jis iškeltų klausimą parlamente, idėjos įgyvendinimas susidurtų su praktiniais barjerais. Prekės ženklas „Club Penguin“ priklauso „Disney“, o oficialūs žaidimo serveriai buvo uždaryti 2017 metais.

    Po uždarymo „Disney“ ne kartą ėmėsi veiksmų ginant intelektinę nuosavybę, todėl įvairūs fanų projektai ir neoficialūs serveriai susidurdavo su uždarymais. Be to, britų institucijos neturi tiesioginių teisinių priemonių priversti privačią bendrovę atgaivinti seną produktą, jei tam nėra pačios įmonės strateginio intereso.

    Vis dėlto pati iniciatyva rodo augančią tendenciją: ieškoma alternatyvų socialiniams tinklams, kurios būtų labiau pritaikytos vaikams. Kartu tai grąžina į viešą diskusiją klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė vaikų skaitmeninė erdvė, kurioje saugumas būtų užtikrinamas ne deklaracijomis, o realiais mechanizmais.

  • Jungtinės Karalystės karinis laivynas silpniausias per dešimtmečius: senstantys laivai ir spragos NATO užduotyse

    Karališkasis laivynas – mažiau laivų, daugiau rizikų

    Jungtinės Karalystės Karališkasis laivynas pastaraisiais metais susiduria su įtampa, kurią lemia ribotas kovinių laivų skaičius ir senstanti technika. Tai reiškia, kad mažesnėmis pajėgomis tenka atlikti daugiau užduočių: nuo šalies vandenų apsaugos iki įsipareigojimų NATO operacijose.

    Gynybos ekspertai dažnai pabrėžia, kad problema nėra vien laivų „kiekis“, bet ir jų parengtis. Kai dalis vienetų ilgai remontuojami ar laukia modernizacijos, realiai jūroje esantis pajėgumas dar labiau sumažėja.

    Rusijos demonstracijos Baltijos ir Atlanto kontekste

    Viešojoje erdvėje aptariami epizodai, kai Rusijos karo laivai tarptautiniuose vandenyse vykdo pratybas ar šaudymo treniruotes netoli Jungtinės Karalystės pakrantės. Formaliu požiūriu tokie veiksmai gali būti teisėti, tačiau jų pasirinktas laikas ir vieta dažnai vertinami kaip signalas ir spaudimo demonstravimas.

    Net jei konkretus laivas laikomas pasenusiu ar riboto pajėgumo, pati situacija išryškina platesnę problemą: jūrinių pajėgų parengtis tampa svarbi ne tik realiam kariniam atsakui, bet ir atgrasymui. Kai sąjungininkų laivynas turi mažiau „laisvų“ vienetų, bet kokia provokacija tampa brangesnė valdymo prasme.

    Modernizacija ir atotrūkis tarp planų bei realybės

    Londonas yra paskelbęs apie laivyno atnaujinimą, įskaitant branduolinių povandeninių laivų bei kitų pajėgumų plėtrą. Tikslas aiškus: atkurti kovinę masę ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė galėtų patikimai vykdyti užduotis tiek savo regione, tiek NATO formatu.

    Vis dėlto laivų statyba ir modernizacija užtrunka, o pereinamasis laikotarpis išlieka jautriausias. Kol nauji projektai nepasiekia pilnos parengties, spragos užpildomos intensyvesniu senesnių platformų naudojimu, o tai didina nusidėvėjimą ir remonto apimtis.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl Jungtinė Karalystė atsargiau vertina papildomų jūrinių misijų plėtrą tolimuose regionuose. Praktikoje tai tampa balansavimo klausimu: kaip išlaikyti globalius įsipareigojimus, kai dalis pajėgumų būtini nuolatinei namų vandenų ir Šiaurės Atlanto stebėsenai.

  • DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI etiketė persikelia į biurus

    Darbo rinka Europoje keičiasi greičiau nei po interneto proveržio: dalis pareigybių nyksta, o naujos atsiranda kartu su DI įrankiais. Vis daugiau darbdavių į darbo skelbimų pavadinimus įtraukia DI, taip signalizuodami, kad šios kompetencijos tampa kasdienybe.

    Įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad DI pažymėtų pareigybių daugėja ne tik programavimo ar duomenų srityse. Didžioji dalis tokių pareigybių penkiose didžiosiose Europos ekonomikose jau yra ne technologiniuose darbuose.

    Kiek žmonių dirba su DI?

    Diskusijas apie tai, ar DI atims darbo vietas, pamažu keičia praktinis klausimas, kaip jis perskirstys užduotis ir reikalingus įgūdžius. Eurostato skaičiai rodo, kad DI įrankiai įsitvirtina kasdieniuose procesuose, ypač ten, kur svarbūs tekstai, paieška, analizė ir klientų aptarnavimas.

    Eurostato duomenimis, praėjusiais metais 15 proc. Europos Sąjungos 16–74 metų gyventojų naudojo generatyvinį DI darbui. Tai padeda paaiškinti, kodėl DI reikalavimai persikelia iš IT į pardavimus, personalo valdymą, teisę, administravimą ir klientų aptarnavimą.

    Kur DI pareigybių daugiausia?

    „Indeed“ skaičiuoja DI pažymėtas pareigybes pagal skelbimų pavadinimus ir jų paplitimą per ketvirtį, todėl matomas darbdavių noras DI įvardyti kaip esminę rolės dalį. 2026 metų pirmą ketvirtį pagal DI pareigybių pavadinimų skaičių pirmavo Vokietija.

    2026 metų pirmą ketvirtį Vokietijoje fiksuota 288 DI pažymėtos pareigybės, Jungtinėje Karalystėje 160, Prancūzijoje 138, Nyderlanduose 84, Ispanijoje 81. Palyginti su 2022 metų pirmu ketvirčiu, augimas keliskart spartesnis: Vokietijoje nuo 72 iki 288, Ispanijoje nuo 8 iki 81.

    Didžiausias pokytis: ne IT sektoriuje

    Reikšmingiausia tendencija ta, kad DI pareigybės vis dažniau atsiranda už technologinių profesijų ribų. Vokietijoje 59 proc. DI pažymėtų pareigybių jau yra ne technologiniuose darbuose, Nyderlanduose 58 proc., Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 54 proc.

    Ispanija kol kas išlieka išimtis: čia 64 proc. DI pažymėtų pareigybių vis dar priskiriama technologinėms rolėms, o 36 proc. tenka ne technologiniams darbams. Tai rodo skirtingą DI brandą ir įmonių transformacijos tempą.

    „Darbdaviai ne tik samdo DI specialistus, bet ir prideda DI prie pareigybių pavadinimų ten, kur DI įrankių naudojimas yra būtinas, tai rodo, kaip DI jau perkuria darbus“, – teigiama „Indeed“ ekonominių tyrimų direktoriaus Pawelo Adrjano komentare.

    Praktikoje atsiranda mišrios pareigybės, kuriose DI siejamas su pardavimais, analitika, privatumu ar procesų efektyvinimu. Tokie pavadinimai dažnai reiškia ne atskirą DI inžinieriaus rolę, o reikalavimą darbuotojui naudoti DI kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus, apdorojant užklausas ar kuriant turinį.

    „Indeed“ pabrėžia, kad analizuoja būtent pareigybių pavadinimus, nes darbo aprašymuose DI gali būti minimas įvairiomis prasmėmis ir ne visada apibūdina pačią rolę. Todėl DI atsiradimas pavadinime dažniau interpretuojamas kaip sąmoningas darbdavio signalas kandidatui.

    Ekspertai pastebi, kad ši kryptis keičia ir įgūdžių paklausą: šalia bazinių skaitmeninių kompetencijų vis dažniau prireikia gebėjimo formuluoti užduotis DI įrankiams, vertinti atsakymų patikimumą, laikytis duomenų apsaugos ir autorinių teisių principų. Dėl to DI tampa ne atskira profesija, o horizontaliu įgūdžiu daugelyje sričių.

  • Mokslininkai paliko lauką ramybėje: po 10 metų pamatę, kas išaugo, sunkiai patikėjo

    Mokslininkai paliko lauką ramybėje: po 10 metų pamatę, kas išaugo, sunkiai patikėjo

    Mokslininkai Rytų Anglijoje, Norfolko grafystėje, daugiau nei dešimtmetį stebėjo, kas nutiks buvusiam žemės ūkio laukui, jei jis bus paliktas natūraliai atsigauti. Tikslas buvo patikrinti, ar vertingoms, rūšių gausioms pievoms atkurti visada būtina brangi sėklų sėja ir intensyvūs žemės darbai.

    Tyrimo teritorija buvo apie 2 hektarų ploto. Ji 2005 metais nustojo būti dirbama po rapsų auginimo, nes ūkininkavimą apsunkino vandens nutekėjimo problemos.

    Vietoje įprastų atkūrimo priemonių, tokių kaip specialūs sėklų mišiniai, viršutinio dirvožemio sluoksnio nuėmimas ar gili arimo technologija, pasirinktas itin paprastas režimas. Kartą per metus augalija buvo nušienaujama šienui, o nupjauta biomasė išvežama.

    Sistemingi stebėjimai vyko nuo 2011 iki 2022 metų. Kas kelerius metus tyrėjai fiksavo augalų rūšinę sudėtį visame plote ir iš anksto pažymėtose tyrimo aikštelėse, kad matytų ne pavienius pokyčius, o ilgalaikę ekosistemos kaitą.

    Rezultatai pranoko lūkesčius

    Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius nuosekliai didėjo. Maždaug po dešimtmečio pievoje ėmė rastis vietovėje retesnėmis laikomos rūšys, įskaitant orchidėjas ir kitus rūšių turtingoms žydinčioms pievoms būdingus augalus.

    Tyrimo aikštelėse vidutinis rūšių skaičius beveik padvigubėjo. Jei 2011 metais jose buvo apie 10 rūšių, tai po 11 metų jų fiksuota jau beveik 20.

    Ypatingo dėmesio sulaukė orchidėjos, kurios iš pradžių pasirodė pavieniui. Mokslininkai net registravo kiekvieno augalo GPS koordinates, tačiau vėliau populiacija išaugo taip, kad individualus skaičiavimas tapo nebeįmanomas.

    Kaip retos rūšys atsidūrė pievoje?

    Viena įdomiausių tyrimo mįslių yra tai, kaip dalis retų augalų apskritai pasiekė šį plotą, kai artimiausios žinomos jų augavietės yra gana toli. Tyrėjai daro prielaidą, kad sėklas galėjo pernešti laukiniai gyvūnai, ypač elniai, migruojantys tarp skirtingų buveinių.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokia natūrali regeneracija gali turėti svarbų pranašumą prieš komercinių sėklų mišinių sėjimą. Nors sėjimas leidžia greičiau gauti vizualiai žaliuojantį plotą, jis gali suformuoti mažiau įvairią bendriją ir ne visada padeda išsaugoti vietinę genetinę įvairovę.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    Rūšių turtingos žydinčios pievos laikomos vienomis vertingiausių buveinių apdulkintojams ir daugeliui kitų organizmų. Tokios buveinės Europoje nyksta, todėl vis dažniau ieškoma būdų, kaip atkuriant apleistas žemes suderinti efektyvumą, kainą ir biologinės įvairovės tikslus.

    Tyrimas rodo, kad kai kuriais atvejais didžiausias pokytis gali ateiti ne iš brangių intervencijų, o iš nuoseklaus, kuklaus valdymo ir laiko. Vienas kasmetinis šienavimas ir biomasės pašalinimas, panašu, gali sudaryti sąlygas pievai natūraliai įgauti vertingoms buveinėms būdingų bruožų.

  • Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmosiomis dienomis Dauningo gatvėje pristatė dvi greitas priemones, skirtas mažinti pragyvenimo išlaidų spaudimą. Vyriausybė žada laikinai panaikinti 5 proc. PVM buitinių vartotojų elektros sąskaitoms ir dar labiau atpiginti keliones autobusais Anglijoje.

    Premjeras pirmojoje kalboje akcentavo, kad valstybės prioritetas bus kasdienės išlaidos, o ministrams nurodė veikti kaip pragyvenimo išlaidų vyriausybei. Jo teigimu, žmonėms turi būti aišku, kad pagalba ateina ne po metų, o dabar.

    Pagal planą nuo spalio iki finansinių metų pabaigos kitų metų balandį buitinių vartotojų elektros sąskaitoms nebebūtų taikomas 5 proc. PVM. Skaičiuojama, kad tai vidutiniam namų ūkiui per metus reikštų maždaug 53 eurų mažesnes išlaidas.

    Vyriausybė tvirtina, kad sprendimas bus finansuojamas atsisakant skaitmeninės tapatybės programos, o sutaupytos lėšos bus nukreipiamos į kompensaciją už PVM panaikinimą. Vis dėlto opozicija ir dalis ekspertų kelia klausimus, ar tokios lėšos iš tiesų buvo aiškiai suplanuotos biudžete ir ar tai nesukurs papildomos skylės viešuosiuose finansuose.

    Antrasis žingsnis susijęs su viešuoju transportu. Nuo sausio 1 dienos vienkartinio autobuso bilieto kaina Anglijoje už Londono ribų būtų ribojama iki maždaug 2,33 euro, o ne iki maždaug 3,50 euro, kaip galioja dabar; priemonė turėtų galioti iki kitų metų pabaigos.

    Ankstesnis kainos ribojimas, kai viršutinė riba buvo apie 2,33 euro, anot vyriausybės, per dešimt mėnesių paskatino apie 30 milijonų papildomų kelionių. Be kainų lubų kai kuriuose maršrutuose bilietai galėtų brangti iki maždaug 11,66 euro, todėl tikimasi, kad ribojimas išlaikys viešojo transporto prieinamumą dirbantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Šios priemonės neišvengiamai susiduria su fiskaliniais ribojimais. Jungtinės Karalystės valdžia veikia esant didelei skolos naštai, o skolos aptarnavimo išlaidos išlieka reikšminga biudžeto dalis, todėl kiekvienas naujas įsipareigojimas didina spaudimą rasti tvarius finansavimo šaltinius.

    Premjeras iždo vadovu paskyrė Johną Healey, turintį patirties finansų srityje, ir tai interpretuojama kaip bandymas rinkoms parodyti, kad skolos mažinimo pažadai nebus pamiršti. Tačiau tuo pat metu vyriausybei teks spręsti lėto ekonomikos augimo, būsto trūkumo, gynybos išlaidų didinimo ir pensijų indeksavimo klausimus, kurie konkuruoja dėl tų pačių biudžeto resursų.

    Analitikai pažymi, kad tokios tiesiogiai sąskaitas mažinančios priemonės politiškai efektyvios, nes jų poveikį gyventojai pajunta greitai. Vis dėlto ilgalaikis rezultatas priklausys nuo to, ar vyriausybė sugebės suderinti trumpalaikę paramą su struktūrinėmis reformomis, kurios didintų produktyvumą, investicijas ir realų atlyginimų augimą.

    Burnhamas tvirtina, kad jo tikslas yra užkirsti kelią situacijai, kai būtinos paslaugos tampa neįkandamos, o pragyvenimo išlaidų krizė išstumia žmones iš darbo rinkos ar riboja mobilumą. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar siūlomos lengvatos išliks tik laikinos, ar taps platesnio ekonominės politikos paketo dalimi.

    „Niekas neturi būti išstumtas iš būtino transporto vien dėl kainos“, – sakė Andy Burnhamas.

  • Britų žaidimų parduotuvių tinklas „GAME“ bankrutuoja: apie 18 mln eurų skolų ir uždaromos parduotuvės

    Britų žaidimų parduotuvių tinklas „GAME“ bankrutuoja: apie 18 mln eurų skolų ir uždaromos parduotuvės

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis vaizdo žaidimų mažmeninės prekybos tinklas „GAME“ susidūrė su bankroto procedūromis. Skelbiama, kad bendrovės įsipareigojimai siekia apie 18 mln eurų, o dalis fizinių prekybos vietų jau uždaromos arba ruošiamos uždarymui.

    „GAME“ rinkoje veikė nuo 1990 metų ir ilgą laiką buvo viena labiausiai atpažįstamų žaidimų parduotuvių grandinių Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje. Tinklas prekiavo naujais ir naudotais žaidimais, konsolėmis, priedais, atributika ir kolekciniais produktais, taip pat stalo bei kortų žaidimais.

    Didžiausio pakilimo metais „Game Retail Limited“ valdė maždaug 300 parduotuvių, dažnai įsikūrusių pagrindinėse miestų prekybinėse gatvėse ir centruose. Vis dėlto pirmi rimti signalai dėl finansinių problemų pasirodė dar anksčiau, o 2011 metais įmonė jau buvo priartėjusi prie nemokumo ribos.

    Dabartinį nuosmukį labiausiai paspartino ilgalaikės rinkos tendencijos: pirkėjai vis dažniau renkasi skaitmeninę žaidimų distribuciją, o fizinių diskų ir kasetinių leidimų paklausa mažėja. Tokiomis sąlygomis tradicinėms parduotuvėms tampa sunku konkuruoti kainomis ir pasiūlymo patogumu, ypač kai didelę dalį pardavimų perima elektroninės parduotuvės pačiose konsolėse.

    Įmonės situaciją apsunkino ir finansavimo trūkumas, kai, pasak pateikiamos informacijos, užtikrintas kreditorius nutraukė paramą, taip apribodamas apyvartinių lėšų srautą. Vertinama, kad iš maždaug 18 mln eurų įsiskolinimų apie 4 mln eurų tenka užtikrintam kreditoriui, o likusi dalis yra neužtikrintų kreditorių, daugiausia tiekėjų ir prekybos partnerių, reikalavimai.

    „Nepaisant pastangų, bendrovės finansinė padėtis ir toliau blogėjo“, – sakė su procesu susipažinę atstovai.

    Analitikai pažymi, kad žaidimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį stiprėja perėjimas prie prenumeratų ir skaitmeninių bibliotekų, o didžiosios platformos vis aktyviau stumia vartotojus į ekosistemas, kuriose pirkimai vyksta tiesiogiai. Tokie pokyčiai mažina fizinių parduotuvių srautą, todėl net ir turint lojalią bendruomenę išlaikyti platų tinklą tampa vis brangiau.

  • JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    Jungtinės Karalystės naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pirmojoje kalboje prie Dauning Strito pažadėjo siekti politinio stabilumo po dešimtmetį trukusių sukrėtimų. Jis akcentavo, kad prioritetai bus ekonomikos stabilizavimas, pragyvenimo kaštų mažinimas ir ilgalaikis valstybės atsigavimo planas.

    A. Burnham pareiškė, jog sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis, o šalies krypčiai reikalingas aiškus ilgalaikis kursas. Pasak jo, dešimties metų planas turėtų tapti lūžio tašku, nutraukiančiu užsitęsusį ekonominį ir politinį nuosmukį.

    „Jungtinė Karalystė turi parodyti pasauliui, kad galime susigrąžinti stabilumą“, – sakė Andy Burnham.

    Naujasis premjeras taip pat patvirtino ketinantis išlaikyti paramą Ukrainai, kuri išlieka viena svarbiausių Europos saugumo darbotvarkės temų. Londonas pastaraisiais metais buvo vienas aktyviausių Kyjivo rėmėjų, o sprendimai dėl gynybos ir finansinės pagalbos dažnai vertinami kaip testas JK geopolitinei lyderystei.

    Vidaus politikoje A. Burnham išskyrė socialines problemas ir pažadėjo, kad vienas pirmųjų nurodymų bus skirtas benamystei mažinti, ypač nakvojimui gatvėje. Tokios priemonės paprastai apima papildomą finansavimą savivaldai, socialinių būstų plėtrą ir glaudesnį darbą su sveikatos bei priklausomybių pagalbos paslaugomis.

    Valdžios pasikeitimas įvyko Keirui Starmeriui atsistatydinus ir karaliui Karoliui III priėmus jo atsistatydinimą bei pavedus A. Burnham formuoti Vyriausybę. A. Burnham, kuriam yra 56 metai, tapo jau šeštuoju premjeru per pastaruosius dešimt metų, o toks kaitos tempas dažnai siejamas su politiniu nestabilumu ir sudėtingais sprendimais dėl ekonomikos bei viešųjų finansų.

    Naujoji Vyriausybė artimiausiu metu turės pateikti konkrečius planus, kaip ketina suvaldyti pragyvenimo kaštų spaudimą, atgaivinti investicijas ir spręsti viešųjų paslaugų problemas. Rinkos ir visuomenė pirmiausia lauks aiškių signalų dėl biudžeto politikos, energijos kainų ir priemonių, kurios apčiuopiamai sumažintų namų ūkių išlaidas.

  • Bebras Stivas tris kartus pabėgo ieškodamas poros: persikėlė į Velsą ir tapo tėvu

    Anglijoje laikytas bebras Stivas kelis kartus pabėgo iš aptvaro, o prižiūrėtojai galiausiai nusprendė, kad tai ne išdaigos, o instinktyvus poros ieškojimas. Po trečio pabėgimo 2024 metų pabaigoje jam buvo ieškoma nauja vieta, kur gyvūnas galėtų gyventi tinkamesnėmis sąlygomis.

    Stivas buvo perkeltas į ūkį Velse, kur jį supažindino su patele vardu Dorė. Netrukus paaiškėjo, kad poravimosi sezonui prasidėjus naujoje vietoje bebras apsiprato, o neseniai Dorė atsivedė jauniklį, tad Stivas pirmą kartą tapo tėvu.

    Ūkio atstovai teigė, kad pažintis buvo tarsi aklas pasimatymas, tačiau ji pasiteisino. Pasak prižiūrėtojų, po persikėlimo Stivas neberodė noro bėgti, nes visą dėmesį skyrė porai ir naujai aplinkai.

    Jauniklio lytis kol kas neatskleidžiama, o vardą planuojama išrinkti įtraukiant lankytojus ir bendruomenę. Tokia praktika dažnai taikoma gyvūnų ūkiuose ir rezervatuose, siekiant didinti visuomenės susidomėjimą rūšies apsauga ir atsakingu lankymu.

    Tuo pat metu ankstesnėje vietoje Anglijoje taip pat pranešta apie naujų bebrų jauniklių gimimą. Prižiūrėtojai tai sieja su sėkmingu veisimosi sezonu ir stabilėjančia populiacija, o bebrų sugrįžimas daugelyje Europos vietovių vertinamas ir kaip gamtai naudinga tendencija, nes šie gyvūnai kuria buveines ir gali prisidėti prie vandens režimo stabilizavimo.