CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Darbo mokesčiai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai dažnai didesni, nei rodo vien atlyginimų „į rankas“ palyginimai. Vertinant vadinamąjį mokesčių pleištą matyti, kiek visų darbo sąnaudų atitenka valstybei mokesčių ir socialinio draudimo įmokų forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.

    Mokesčių pleištas apima gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialines įmokas ir darbdavio socialines įmokas. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik darbuotojo „popierinis“ atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio našta, kuri didina bendrą darbo vietos kainą.

    Kas yra mokesčių pleištas?

    Pagal „Tax Foundation“ 2026 metų ataskaitą, kurioje vertinti 2025 metų mokesčiai vidutinį atlyginimą gaunančiam vienišam darbuotojui be vaikų, mokesčių pleištas 28 Europos šalyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leidžia palyginti šalis, kuriose viešosios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.

    Šis rodiklis nėra universalus visiems, nes reali našta priklauso nuo pajamų, šeimos padėties ir taikomų lengvatų. Vis dėlto jis aiškiai parodo, ar valstybė daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajamų šaltiniais.

    Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių pleištas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Prancūzijoje 44,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 29,2 proc., tai vienas mažiausių rodiklių tarp vertintų šalių.

    Skirtumą lemia tai, kaip finansuojamos socialinės sistemos. Vokietija ir Prancūzija plačiai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga didžiąja dalimi apmokamos iš privalomų įmokų, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.

    „Iš dalies taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės valdžia, palyginti su didžiosiomis Europos ekonomikomis, išleidžia mažesnę BVP dalį viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, išskyrus Ispaniją“, – sakė „Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas.

    Ekspertų vertinimu, Jungtinėje Karalystėje didesnę pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir vietiniai turto pagrindu skaičiuojami mokesčiai, o dalis išlaidų finansuojama ir per biudžeto deficitą. Tai leidžia mažinti spaudimą darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei būsto išlaidų.

    Ne tik dydis, bet ir sudėtis

    Vien mokesčių pleišto procentas nepasako, kas konkrečiai „sumoka“ daugiau – darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose šalyse didesnė našta tenka pajamų mokesčiui, kitur – socialinėms įmokoms, kurios gali būti ypač aukštos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Pavyzdžiui, Danijoje išsiskiria aukšta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau bendras pleištas nėra didžiausias, nes socialinio draudimo įmokos sudaro labai mažą dalį. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse didelę bendro apmokestinimo dalį sudaro būtent socialinės įmokos.

    Europos kontekste išsiskiria Belgija, kur mokesčių pleištas viršija 50 proc., o žemiausių rodiklių grupėje, be Jungtinės Karalystės, minimos tokios šalys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtinėje Karalystėje siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybių jis peržengia 40 proc. ribą.

    Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos šalių ypač žemu mokesčių pleištu išsiskiria Šveicarija – apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių, kai dalis mokesčių politikos sprendimų priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio varžymąsi dėl gyventojų bei verslo.

    Ekonomistai pabrėžia, kad diskusijos dėl darbo apmokestinimo Europoje glaudžiai susijusios su konkurencingumu, atlyginimų augimu ir darbo jėgos trūkumu. Didelis pleištas gali branginti samdą ir mažinti motyvaciją dirbti, tačiau kartu finansuoja platesnį socialinių garantijų paketą, kurio vertę gyventojai vertina skirtingai.

  • Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukrainos prašymu Škotijos vyriausybė nusprendė perduoti daugiau kaip 220 naudotų žvejybos tinklų, kurie bus pritaikyti apsaugai nuo dronų. Apie siuntą skelbta po to, kai informaciją paviešino Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive.

    Nurodoma, kad tinklai surinkti iš lašišų auginimo ūkių ir anksčiau buvo laikomi perdirbimui. Visa siunta sveria apie 280 tonų, o jos parengimo ir logistikos išlaidos siekia maždaug 250 000 eurų.

    Kodėl žvejybos tinklai tapo gynybos priemone?

    Iš pirmo žvilgsnio tokia parama gali atrodyti neįprasta, tačiau karo realijos ją pavertė praktišku sprendimu. Tinklai naudojami kaip fizinė kliūtis, galinti sutrikdyti mažų bepiločių skrydį ir sumažinti smūgio tikslumą.

    Pastaraisiais metais fronte ypač išaugo pigių dronų kamikadzių ir improvizuotų atakų mastas, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima greitai įrengti dideliais kiekiais. Tinklai leidžia palyginti nebrangiai pridengti kelius, logistikos maršrutus ir svarbią infrastruktūrą.

    „Ukrainos ministras dėl bendruomenių plėtros tiesiogiai kreipėsi į Škotiją, prašydamas naudotų tinklų, kuriuos būtų galima perdaryti į antidronines užtvaras viešuosiuose keliuose Rytų Ukrainoje“, – sakė Škotijos vyriausybės užsienio reikalų sekretorius Angusas Robertsonas.

    Tinklų tuneliai virš kelių

    Ukrainoje vis dažniau įrengiamos tinklais dengiamos atkarpos, primenančios tunelius virš kelių. Tokia konstrukcija skirta sumažinti riziką transportui, kuris tampa dažnu nedidelių dronų taikiniu.

    Tinklai taip pat naudojami pridengti artilerijos pozicijas, sandėlius, ryšių ar energetikos infrastruktūrą, o kai kuriais atvejais ir civilinius objektus. Tokios priemonės nepakeičia priešlėktuvinės gynybos, tačiau gali padėti apsaugoti nuo dalies atakų ir laimėti laiko reagavimui.

    Škotijos sprendimas nėra vienintelis: panašūs naudotų žvejybos tinklų perdavimai Ukrainai anksčiau buvo organizuoti ir kitų Europos šalių. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai gynybai ieškoma greitai pritaikomų, lengvai gaunamų sprendimų, galinčių sumažinti dronų grėsmę.

  • Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Jungtinėje Karalystėje startavo vyriausybės remiama iniciatyva Invest for the Future, kurios veidu tapo animuota voverė „Savvy“. Kampanija siekia pakeisti britų požiūrį į investavimą ir paskatinti žmones ne tik kaupti, bet ir įdarbinti santaupas rinkose.

    Skelbiama, kad reklamos kampanija per trejus metus kainuos apie 23 mln. eurų. Joje dalyvauja didieji finansų rinkos žaidėjai, tarp jų investavimo platforma „Hargreaves Lansdown“, turto valdytoja „St James’s Place“, taip pat draudikai „Aviva“ ir „Legal & General“.

    Prie iniciatyvos prisideda ir didieji bankai „Barclays“, „NatWest“, „HSBC“ bei „Lloyds“, taip pat turto valdytojai „Schroders“ ir kiti rinkos dalyviai. Pirmiausia „Savvy“ pasirodys skaitmeniniuose kanaluose ir lauko reklamoje, o rudenį kampanija turėtų persikelti ir į televiziją.

    Kodėl „grynieji“ tapo problema?

    Kampanijos logika paprasta: nors taupymo įpročiai britams būdingi, dalis namų ūkių per ilgai laiko pinigus sąskaitose, kurios realiai neapsaugo nuo infliacijos. Finansų reguliuotojo Financial Conduct Authority vertinimu, apie 7 mln. suaugusiųjų turi daugiau nei 10 000 svarų sterlingų grynųjų santaupų, kurios galėtų būti produktyviau panaudotos.

    Tokioje situacijoje investavimas į akcijas daliai visuomenės vis dar atrodo pernelyg rizikingas ir prilyginamas lošimui. Kampanija bando sumažinti šį psichologinį barjerą, aiškindama ilgalaikio investavimo principus ir rizikos išskaidymo naudą.

    „Jungtinė Karalystė turi stiprią taupymo kultūrą, tačiau investavimo atotrūkis išlieka, nes per daug žmonių vis dar mano, kad investavimas ne jiems“, – sakė „Barclays“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovė Sasha Wiggins.

    Istorinis kontekstas ir kritika

    Mažmeninis investavimas Jungtinėje Karalystėje jau buvo išgyvenęs pakilimą: 1980-aisiais, privatizuojant valstybines įmones, milijonai britų pirmą kartą įsigijo akcijų. Vėliau susidomėjimas slopo po technologijų burbulo sprogimo ir pasaulinės finansų krizės, o dalis žmonių grįžo prie konservatyvaus santaupų laikymo grynaisiais.

    Vis dėlto naujoji kampanija sulaukė ir kritikos. Kai kurie rinkos dalyviai nusprendė neprisijungti, o skeptikai teigia, kad reklama gali būti per paviršutiniška, jei nebus sprendžiamos struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, investavimo kaštai ar mokesčiai.

    Diskusijas kaitina ir makroekonominis fonas: centrinių bankų įspėjimai apie galimą rinkų korekciją primena, kad investavimas nėra garantuoto pelno priemonė. Dėl to kampanijai teks rasti balansą tarp skatinimo investuoti ir atsakingo rizikų paaiškinimo.

    Ko tikimasi iš kampanijos?

    Iniciatyvos šalininkai tikisi, kad bent dalis gyventojų laikomų grynųjų per artimiausius metus bus nukreipta į investicijas, o tai ilgainiui galėtų didinti namų ūkių finansinį atsparumą. Platesne prasme, daugiau vietos kapitalo rinkose reikštų ir didesnį finansavimo potencialą įmonėms bei ekonomikos augimui.

    Ar „Savvy“ taps simboliu, pakeisiančiu britų įpročius, paaiškės artėjant kampanijos pikui rudenį, kai reklama pasieks platesnę auditoriją per televiziją. Kol kas akivaizdu viena: kova dėl žmonių santaupų krypties persikelia į masinę komunikaciją, o investavimo kultūra tampa viešosios politikos prioritetu.

  • „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    Didžiausios Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ ir „GSK“ pirmojo ketvirčio rezultatais pranoko analitikų lūkesčius, nors sektoriuje daugėja nerimo dėl JAV politikos, nukreiptos į vaistų kainų mažinimą. Abi bendrovės išlieka tarp vertingiausių šalies įmonių, o jų rezultatai investuotojams tapo netikėtu pozityviu signalu.

    „AstraZeneca“ paskelbė, kad pagrindinis pelnas akcijai sudarė 2,58 JAV dolerio, kai rinka tikėjosi 2,53. „GSK“ pagrindinis pelnas akcijai siekė 0,47 svaro sterlingų, viršydamas prognozuotus 0,43; perskaičiavus, tai atitinka maždaug 0,55 euro ir 0,50 euro, taikant apytikslį 1,18 euro už svarą kursą.

    JAV kainų spaudimas ir Europos rizikos

    Farmacijos vadovai pastaraisiais mėnesiais vis garsiau įspėja, kad JAV siekis sieti vaistų kainas su mažesnėmis kainomis kitose šalyse gali pakeisti pasaulines rinkos paskatas. Tokia kryptis, dažnai siejama su vadinamąja palankiausios šalies principo idėja, didintų spaudimą gamintojų maržoms didžiausioje ir pelningiausioje rinkoje.

    Dalis sektoriaus vadovų teigia, kad ilgainiui tai gali atsisukti prieš Europą: jei JAV kainos kristų, bendrovės galėtų griežčiau vertinti, kur ir kada pristatyti naujus vaistus, o investicijos į klinikinius tyrimus ir gamybą galėtų labiau koncentruotis ten, kur grąža aiškesnė. Tai ypač aktualu inovatyvių onkologijos, imunologijos ir retų ligų vaistų segmentams, kurių kūrimas brangus ir rizikingas.

    „Šiuo metu, remiantis tuo, ką žinome, nematome skubaus poreikio keisti pristatymo eiliškumo ar portfelio sprendimų, tačiau taisyklės JAV dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingą situaciją“, – sakė „GSK“ vadovas Luke’as Mielsas.

    „AstraZeneca“ kalba apie augimo katalizatorius

    „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovei prasidėjo intensyvus klinikinių tyrimų ir naujienų laikotarpis. Balandį bendrovė pranešė, kad vėlyvos stadijos klinikiniame tyrime derinys su onkologiniu vaistu „Imfinzi“ parodė reikšmingą naudą kepenų vėžio pacientams, atidedant ligos progresavimą.

    Bendrovė taip pat anksčiau paskelbė pozityvius rezultatus, susijusius su eksperimentiniu plaučių ligų vaistu, kuris pasiekė numatytus tikslus dviejuose vėlyvos stadijos tyrimuose. Investuotojams tai svarbu, nes sėkmingi vėlyvos stadijos tyrimai dažnai tampa pagrindu registracijoms ir būsimiems pardavimams.

    Pajamų tikslai ir patentų iššūkiai

    „AstraZeneca“ nurodė, kad siekis iki 2030 metų pasiekti 80 mlrd. JAV dolerių pajamų išlieka realus, o pirmojo ketvirčio pajamos sudarė 15,3 mlrd. JAV dolerių ir augo 8 proc. per metus. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 13,8 mlrd. eurų; augimą ypač rėmė onkologijos portfelis.

    „GSK“ pajamos siekė 7,63 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 9,0 mlrd. eurų, ir augo 5 proc. per metus. Bendrovė akcentuoja vakcinų ir ŽIV gydymo kryptis, tačiau investuotojai vertina ir artėjančius iššūkius dėl patentų galiojimo pabaigos, kurie daliai didžiųjų farmacijos įmonių gali sukurti ryškų pajamų kritimo rizikos etapą.

    Rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama susijungimams ir įsigijimams, kuriais farmacijos milžinės bando papildyti portfelius prieš vadinamąjį patentų skardį. Analitikai pažymi, kad būtent stiprus tyrimų portfelis ir gebėjimas įsigyti perspektyvius biotechnologijų projektus tampa esminiais faktoriais, lemiančiais augimą 2026–2031 metų laikotarpiu.

    Nors po rezultatų paskelbimo Londone listinguojamos „AstraZeneca“ ir „GSK“ akcijos tą dieną smuko, per pastaruosius 12 mėnesių jų grąža ryškiai lenkė platesnius Europos ir Jungtinės Karalystės indeksus. Investuotojai toliau vertina, kaip JAV sprendimai dėl kainodaros gali pakeisti pelningumą ir naujų vaistų pateikimo strategijas pasauliniu mastu.

  • Keistas ženklas su juodu tašku klaidina vairuotojus: kur jis stovi ir ką privalote daryti

    Keistas ženklas su juodu tašku klaidina vairuotojus: kur jis stovi ir ką privalote daryti

    Europos keliuose daug ženklų yra panašūs, tačiau kai kurie naudojami tik atskirose šalyse ir todėl kelia sumaištį atvykėliams. Vienas tokių yra trikampis įspėjamasis ženklas su juodu tašku arba juodu apskritimu baltame fone, kurį dalis vairuotojų painioja su draudžiamaisiais ženklais.

    Šis ženklas įspėja apie itin avaringą kelio ruožą, kuriame per tam tikrą laiką fiksuota daug eismo įvykių. Tarptautinėje praktikoje jis dažnai siejamas su žymėjimu Accident Black Spot, t. y. vieta, kurioje avarijų rizika statistiškai išsiskiria iš aplinkinių ruožų.

    Tokius įspėjimus galima pamatyti, pavyzdžiui, Serbijoje, Lietuvoje ar kai kuriose Jungtinės Karalystės vietose, priklausomai nuo vietos kelių administratoriaus taikomos sistemos. Dažnai po ženklu papildomai pateikiama lentelė su skaičiais, nurodančiais eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų skaičių, kad vairuotojai aiškiau suprastų riziką.

    Praktinė ženklo prasmė paprasta: jis ragina iš anksto sumažinti greitį, padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir vengti staigių manevrų. Tokiose vietose neretai sutampa keli rizikos veiksniai, pavyzdžiui, ribotas matomumas, sudėtingas posūkis, netoliese esanti sankryža, pėsčiųjų srautai ar slidžios dangos ruožai.

    Ignoruoti tokį ženklą pavojinga ne tik dėl galimos atsakomybės, jei pažeidžiamos bendrosios Kelių eismo taisyklės, bet ir dėl realiai didesnės avarijos tikimybės. Svarbu suprasti, kad ženklas pats savaime nereiškia naujo draudimo, tačiau aiškiai signalizuoja: artėjate prie vietos, kurioje klaidos dažniausiai baigiasi susidūrimu.

    Panaši idėja anksčiau buvo taikyta ir Lenkijoje, kur nuo 1990-ųjų pabaigos statyti vadinamieji juodieji taškai su informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius per pastaruosius trejus metus. 2011 metais skelbta, kad dalis vairuotojų tokiose vietose elgėsi priešingai nei tikėtasi, todėl sistema ilgainiui buvo atsisakyta.

    Šiandien eismo saugos institucijos vis dažniau remiasi ne vien ryškiais įspėjimais, o kompleksinėmis priemonėmis: greičio kontrolės sprendimais, kelio infrastruktūros pertvarkomis, papildomu apšvietimu ir aiškesniu ženklinimu. Vis dėlto vairuotojui svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: pamatę ženklą, rodantį avaringą ruožą, elkitės taip, lyg netikėtumas būtų neišvengiamas, ir pasiruoškite jam iš anksto.

  • Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį išvengė parlamento tyrimo, kurio reikalavo opozicija dėl buvusio leiboristų politiko Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Bendruomenių Rūmai nepritarė siūlymui perduoti klausimą svarstyti tarpfrakciniam privilegijų komitetui, kuris nagrinėja galimus parlamento darbo taisyklių pažeidimus.

    Po daugiau kaip penkias valandas trukusių debatų prieš tyrimo pradėjimą balsavo 335 parlamentarai, už buvo 223. Tai reiškė 112 balsų daugumą 650 vietų parlamente, o opozicijos bandymas formaliai patikrinti premjero teiginius sustojo balsavimo stadijoje.

    Kas siūlyta tirti?

    Opozicijos konservatorių lyderė Kemi Badenoch tvirtino, kad premjero pasisakymai apie Mandelsono paskyrimo aplinkybes nebuvo tikslūs. Jos teigimu, matyti požymių, kad nebuvo laikytasi visų įprastų procedūrų, todėl premjeras turėjo sutikti, jog situaciją įvertintų parlamento komitetas.

    Pats Starmeris atmetė kaltinimus, esą jo biuras darė spaudimą Užsienio reikalų ministerijai, kad Mandelsono kandidatūra būtų patvirtinta nepaisant saugumo patikros rezultatų. Premjeras opozicijos iniciatyvą vadino politiniu manevru prieš artėjančius vietos rinkimus Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

    Saugumo patikra ir atsakomybės klausimas

    Šioje istorijoje svarbiausia grandis yra saugumo patikros procesas, taikomas skiriant asmenis į jautrias pareigas, ypač tokias kaip ambasadoriaus postas Vašingtone. Buvęs aukšto rango diplomatas Philipas Bartonas parlamentarams sakė, kad neįprasta skelbti apie paskyrimą dar nebaigus visų patikrų, nes tai didina reputacines ir politines rizikas.

    Anksčiau šį mėnesį Starmeris atleido aukščiausio rango Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautoją Olly Robbinsą, teigdamas, kad jis neinformavo ministro pirmininko ir kitų ministrų apie tai, jog Mandelsonas nebuvo praėjęs patikrų. Tai tapo vienu iš bandymų parodyti, kad Vyriausybė situacijoje ieško atsakomybės, tačiau kritikai pabrėžia, kad klausimų liko daugiau nei atsakymų.

    Skandalas, kuris neslūgsta

    Istoriją komplikuoja ir tai, kad Mandelsonas viešojoje erdvėje siejamas su pažintimis, kurios tapo jautrios po Jeffrey Epsteino bylos. Be to, pranešama, kad Jungtinės Karalystės policija atlieka tyrimą dėl įtarimų, susijusių su galimu netinkamu elgesiu einant pareigas praeityje, o pats Mandelsonas kaltinimus neigia.

    Premjero dauguma parlamente reiškė, kad siūlymui inicijuoti tyrimą iš anksto buvo sunku surinkti pakankamai balsų, nes valdančiosios Leiboristų partijos nariams nurodyta balsuoti prieš. Vis dėlto dalis leiboristų viešai nepritarė tokiai linijai, pabrėždami, kad skaidrumas būtų buvęs stipresnis signalas visuomenei.

    „Nurodymas balsuoti prieš tik sustiprino pasakojimą, kad yra ką slėpti“, – sakė parlamentarė Emma Lewell.

    Kitas Leiboristų partijos parlamentaras Brianas Leishmanas teigė, kad premjeras turėjo pats kreiptis į privilegijų komitetą, kad klausimas būtų uždarytas ne politiniu, o procedūriniu keliu. Vyriausybė tikina, kad balsavimas parlamente patvirtino jos poziciją, tačiau politinė žala, anot apžvalgininkų, priklausys nuo to, ar paaiškės naujų faktų apie paskyrimo procesą.

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.