Tag: Jungtinė Karalystė

  • Baltieji rūmai prašo „OpenAI“ ir „Anthropic“ neskubėti: nauji DI modeliai pirmiausia JAV testams

    Baltieji rūmai paprašė „OpenAI“ ir „Anthropic“ naujų dirbtinio intelekto modelių iš anksto neteikti Jungtinės Karalystės testavimo institucijai, kol juos neįvertins JAV vyriausybės ekspertai. Apie tokį prašymą pranešta remiantis su situacija susipažinusiais asmenimis ir vienu aukštu JAV administracijos pareigūnu.

    Prašymas siejamas su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru, kuris koordinuoja JAV kibernetinio saugumo politiką. Vašingtono argumentas paprastas: prieš dalijantis pažangiais modeliais su sąjungininkais, JAV nori įsitikinti, kad jų pačių sistemos ir kritinė infrastruktūra yra tinkamai pasirengusios galimiems saugumo incidentams.

    Įmonėms – keblus pasirinkimas

    Tokie signalai DI kūrėjus stato į nepatogią padėtį: viena vertus, Jungtinės Karalystės DI Saugumo institutas laikomas vienu stipriausių pasaulyje valstybinių testavimo centrų, anksčiau turėjusiu ankstyvą prieigą prie naujų modelių. Kita vertus, JAV administracija aiškiai rodo norą turėti pirmumo teisę vertinant vadinamuosius pažangiausius modelius.

    JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, tokį požiūrį aiškino tuo, kad kalbama apie JAV bendroves ir praktika, kai pirmiausia vertina JAV institucijos, esą taikoma kiekvienam naujam pajėgiausiam modeliui. Baltieji rūmai į prašymą pateikti komentarą viešai iškart neatsakė.

    „Anthropic“ jau riboja prieigą

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Anthropic“ kol kas laikosi JAV prašymo krypties. Pristatydama „Claude Mythos 5.1“, bendrovė nurodė, kad modelis pradžioje prieinamas tik pasirinktoms JAV organizacijoms, o platesnė prieiga bus plečiama koordinuojantis su JAV vyriausybe.

    Jungtinės Karalystės DI Saugumo instituto vadovas Henry de Zoete laiške parlamento komitetui yra pripažinęs, kad „Anthropic“ modelio institutas iš anksto negavo. Kartu jis pabrėžė, kad institutas ir toliau palaiko glaudžius ryšius su pagrindiniais DI kūrėjais bei kai kuriuos itin pajėgius modelius testuoja dar iki jų viešo išleidimo.

    Testavimo svarba auga, o įtampos rizika didėja

    Šis ginčas išryškina platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau siekia nustatyti, kas ir kokia tvarka vertins pažangiausius DI modelius, ypač kai testavimų metu fiksuojami netikėti elgesio scenarijai ir kibernetinės rizikos. JAV administracija pastaruoju metu didina spaudimą kurti aiškesnę patikrų grandinę, kad nauji modeliai nepakenktų vyriausybės ir verslo sistemoms.

    Tuo pat metu Jungtinė Karalystė DI saugumą laiko vienu savo tarptautinės darbotvarkės prioritetų ir siekia bendrų pasaulinių principų. Premjeras Andy Burnham yra sakęs, kad DI bus vienas centrinių klausimų šaliai ruošiantis pirmininkavimui G20, o Jungtinė Karalystė akcentuoja bendradarbiavimą su JAV ir didžiosiomis laboratorijomis.

    JAV viduje vis daugiau atsakomybių tenka Prekybos departamento Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centrui, kuris turi vertinti augantį pažangių modelių srautą. Tačiau institucijai keliami lūkesčiai didėja greičiau nei pajėgumai, todėl diskusija, kas pirmas testuoja ir kokiais kriterijais, tampa ne tik diplomatine, bet ir praktine problema.

  • Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą

    Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.

    Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.

    Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“

    K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.

    Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.

    Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę

    Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.

    Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.

    UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas

    Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.

    Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.

    Kodėl šis klausimas vėl aštrėja

    Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.

    Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.

    „Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.

  • Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai pirmą kartą atliko tarpusavio pervedimus, naudodami tokenizuotus indėlius, tai yra įprastus banko indėlius, užfiksuotus blokų grandinėje. Finansų sektorius šį žingsnį vadina svarbiu lūžiu, nes realūs pinigai pajudėjo tarp konkuruojančių bankų bendroje infrastruktūroje.

    Bandymuose dalyvavo „Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“, kurie įvykdė du būsto paskolų refinansavimo sandorius. Taip pat vyko atskiras modeliuotas pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymas, kuriame dalyvavo trijų bankų grupė, įskaitant „HSBC“, apie projektą pranešė UK Finance.

    Kas yra tokenizuotas indėlis

    Tokenizuotas indėlis yra tas pats banko sąskaitoje laikomas indėlis, tik jo apskaita vykdoma blokų grandinėje, o ne vien banko vidinėje sistemoje. Svarbiausia, kad toks indėlis išlaiko įprastą teisinį statusą ir apsaugas, tačiau atsiskaitymai gali vykti beveik akimirksniu.

    Ši technologija leidžia taikyti ir vadinamąjį programuojamą atsiskaitymą, kai pinigai pervedami tik įvykus aiškiai apibrėžtai sąlygai. Pavyzdžiui, refinansavimo scenarijuje lėšos tarp bankų buvo atlaisvintos automatiškai, kai buvo patvirtintas turto perleidimo faktas.

    Modeliuotame internetinės prekyvietės pirkime pirkėjo pinigai buvo laikinai „sulaikyti“ ir pervesti pardavėjui tik po to, kai patvirtintas pristatymas. Nors realių prekių judėjimo nebuvo, testas parodė, kaip tokie sprendimai galėtų sumažinti ginčų riziką ir paspartinti atsiskaitymus.

    Kodėl svarbus žodis tarpusavio

    Ekspertų vertinimu, reikšmingiausia čia tai, kad sandoriai buvo tarpusavio, tai yra atlikti tarp skirtingų bankų. Bankai blokų grandinės sprendimus bando jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dažnai kūrė uždaras sistemas, kurios tarpusavyje nesusikalbėdavo.

    Pilotas, žinomas kaip Great British Tokenised Deposit projektas, siekia sujungti skirtingus dalyvius į bendrą veikimo modelį. Jame dalyvauja „Barclays“, „HSBC“, „Lloyds“, „Monzo“, „NatWest“, „Nationwide“ ir „Santander“, o projektas turi ir institucinio palaikymo.

    Anglijos bankas viešai yra signalizavęs, kad tokio pobūdžio inovacijas vertina palankiau nei privačių bendrovių leidžiamas stabilias kriptovaliutas. Argumentas paprastas: bankų ir centrinio banko pinigai yra griežčiau reguliuojami, o rizikos valdymas ir vartotojų apsaugos mechanizmai jau įtvirtinti sistemoje.

    Europos kryptis išryškėjo dar labiau

    Šis Jungtinės Karalystės bandymas sutapo su ryškiais pokyčiais euro zonoje. Eurosistema pradėjo „Pontes“ iniciatyvą, kuri skirta tam, kad bankai galėtų atsiskaityti už tokenizuotą turtą, pasitelkdami centrinio banko pinigus, o dalis institucijų buvo pasirengusios startuoti iš karto.

    Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas signalizavo siekį griežčiau valdyti stabilias kriptovaliutas ir riboti praktiką, kuri galėtų skatinti jų plitimą tradicinės bankininkystės sąskaita. Bendras Europos ir Jungtinės Karalystės sprendimų vardiklis yra aiškus: prioritetas teikiamas reguliuojamam bankų ir centrinių bankų pinigų pagrindui.

    JK bankai po bandymų planuoja steigti atskirą bendrovę ir parengti valdymo taisykles, kurios leistų sprendimą plėsti. Taip pat keliama ambicija 2027 metų pirmąjį ketvirtį išleisti tris skaitmenines obligacijas, kurias būtų galima prekiauti ir atsiskaityti naudojant tokenizuotus indėlius.

    Rinkai tai gali reikšti mažiau trinties sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip turto perleidimas, refinansavimas ar tiekimo grandinių atsiskaitymai. Jei bandomieji modeliai bus perkeliami į kasdienę praktiką, didžiausias pokytis vartotojams gali būti greitesnis atsiskaitymų laikas ir mažiau tarpinių procedūrų, o bankams – efektyvesnis kapitalo ir rizikos valdymas.

  • AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė atliko bandymą, per kurį iš bepiločio povandeninio aparato buvo paleista sunkioji torpeda. Bandymas vyko pagal AUKUS susitarimo antrąjį ramstį, orientuotą į pažangias gynybos technologijas, įskaitant autonomines sistemas.

    Pagrindinis bandymo tikslas buvo ne kovinis panaudojimas, o praktinis patikrinimas, ar amerikietišką ginkluotę galima patikimai integruoti į britų valdomą autonominę platformą. Tokiuose bandymuose paprastai vertinama mechaninė tvirtinimo schema, elektros maitinimas, ryšys ir programinės įrangos sąsajos.

    Kas buvo išbandyta?

    Bandyme naudotas „Excalibur“ yra apie 12 metrų ilgio autonominis povandeninis aparatas, sukurtas britų bendrovės „MSubs“ pagal programą „Cetus“. Skelbiama, kad aparatas sveria apie 19 tonų ir turi erdvės naudingajam kroviniui, tačiau šį kartą torpeda buvo tvirtinama išorėje.

    Kaip nurodoma viešai, pasirinkta amerikiečių karinių jūrų pajėgų torpeda Mk 48 yra skirta kovai tiek su povandeniniais laivais, tiek su paviršiniais taikiniais. Ji yra apie 5,8 metro ilgio, 533 milimetrų kalibro ir per savo gyvavimo ciklą ne kartą modernizuota, įskaitant atsparumo įvairioms trikdymo priemonėms didinimą.

    Kodėl tai svarbu kariniam laivynui?

    Didieji autonominiai povandeniniai aparatai šiandien dažniausiai naudojami žvalgybai, stebėjimui ir minų paieškai, tačiau ginkluotės integracija keičia jų paskirtį. Apginkluotos platformos teoriškai galėtų veikti prieš įguluotus povandeninius laivus, sekti rizikingas zonas ir reaguoti į aptiktas grėsmes.

    Toks modelis taip pat sumažina tiesioginę riziką įgulai, nes pavojingiausios užduotys gali būti perduodamos bepiločiams sprendimams. Jungtinės Karalystės atstovai viešai pabrėžė, kad kryptis aiški: karinis laivynas juda link mišrios flotilės, kurioje veikia ir įguluotos, ir autonominės platformos.

    Platesnė tendencija ir kiti projektai

    Jungtinei Karalystei tai aktualu ir dėl riboto įguluotų povandeninių laivų skaičiaus: Royal Navy turi penkis „Astute“ klasės laivus iš planuotų septynių. Autonominiai aparatai galėtų perimti dalį ilgalaikio stebėjimo užduočių, o įguluotos platformos būtų sutelktos į sudėtingesnes misijas.

    Gynybos sektoriuje lygiagrečiai vystomi ir kiti sprendimai. JAV viešai mini bandymų kryptį su „Anduril“ kuriamu „Dive-XL“, Australija plėtoja „Ghost Shark“, o „Boeing“ dirba su didesniu „Orca“ tipo XLUUV projektu, rodančiu, kad autonominiai povandeniniai aparatai tampa vis svarbesne jūrinės gynybos dalimi.

  • RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    Jungtinė Karalystė įspėja, kad kosmosas vis labiau tampa atviros konkurencijos ir grėsmių erdve. Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Oro štabo vadas seras Harvas Smythas Londone vykusioje kosmoso galios konferencijoje teigė, jog Rusijos veiksmai kelia beprecedentį pavojų palydovinei navigacijai ir su ja susijusioms paslaugoms.

    Pasak RAF, vis dažniau fiksuojami navigacijos signalų trikdžiai ir provokuojantys palydovų manevrai. Tokie incidentai svarbūs ne tik kariuomenei, nes GPS ir kitos pasaulinės navigacijos sistemos naudojamos kasdienėms paslaugoms nuo kelių eismo iki aviacijos, finansų ir gelbėjimo tarnybų.

    Kosmosas – nauja konflikto erdvė

    RAF vadovas pabrėžė, kad kosmosas šiandien tampa lygiaverte karo veiksmų sritimi greta sausumos, jūros ir oro. Jo teigimu, kai kurie priešiškų valstybių veiksmai pažeidžia atsakingo elgesio kosmose normas ir didina netyčinės eskalacijos riziką.

    „Matome vis daugiau neatsakingų ir provokuojančių mūsų priešininkų veiksmų, kurie akivaizdžiai laužo atsakingo elgesio kosmose normas“, – sakė Harvas Smythas.

    Neįprasti palydovų manevrai ir GPS trikdžiai

    Gegužę Jungtinės Karalystės tarnybos stebėjo penkių Rusijos karinių palydovų manevrus, kai jie priartėjo prie dviejų Suomijos komercinių palydovų. Kalbama apie „ICEYE“ operatoriaus radarinius Žemės stebėjimo palydovus, kurių duomenys, kaip viešai skelbta, naudojami ir žvalgybiniams tikslams, įskaitant paramą Ukrainai.

    Po mėnesio patvirtinta, kad su Rusija siejama palydovų konfigūracija prisidėjo prie GPS signalų trikdžių Europoje, Grenlandijoje ir Kanadoje. Oficialiai nurodoma, kad nuo 2019 metų tokių trikdžių epizodai iš viso tęsėsi mažiausiai 75 dienas.

    Kiek kainuotų rimtas GPS sutrikimas?

    RAF argumentuoja, kad rimtas GPS sutrikimas reikštų ne tik nepatogumus vairuotojams. Laiko sinchronizavimas, kurį užtikrina palydovinės sistemos, yra svarbus ir finansinėms operacijoms, ryšių tinklams, logistikai, kritinei infrastruktūrai.

    Remiantis britų vertinimais, didelio masto GPS sutrikimai Jungtinės Karalystės ekonomikai galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų per dieną. Taip pat pabrėžiama, kad nuo kosmoso paslaugų priklausoma reikšminga ekonomikos dalis, nes jos „paremia“ ryšį, navigaciją, žvalgybą ir tikslaus laiko paslaugas.

    „Kosmosas nebėra tik parama iš šalies. Tai tiesioginės konkurencijos sritis, kurioje mūsų pranašumas gali būti laimėtas arba prarastas“, – sakė Harvas Smythas.

    Reaguodama į grėsmes RAF paskelbė kurianti No. III Space Effects Squadron – pirmąjį padalinį, skirtą gynybinėms ir puolamosioms veikloms orbitoje. Jo užduotys apimtų priešininko pajėgumų trikdymą ir britų interesų apsaugą kosmose.

    Jungtinė Karalystė taip pat planuoja iki 2030 metų didinti investicijas į palydovinį ryšį, kosmoso stebėseną ir naujas technologijas. Kartu akcentuojama, kad Londonas nenori karo kosmose ir deklaruoja atsisakantis destruktyvių antisatelitinių ginklų bandymų, tačiau tuo pat metu stiprina pasirengimą elektroninės kovos ir kitoms kosminėms operacijoms.

  • „Project Ventures“ startuoja su 5,8 mln. eurų fondu: taikosi į „DeepTech“ ir DI startuolius prie Imperial

    Rizikos kapitalo bendrovė „Project Ventures“, glaudžiai susijusi su Imperial College London bendruomene, paskelbė apie pirmojo 5,8 mln. eurų fondo startą. Fondas orientuosis į ankstyviausios stadijos, vadinamuosius pre-seed ir seed, „DeepTech“ ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančius startuolius.

    „Project Ventures“ teigimu, tai pirmasis nepriklausomas, alumnų palaikomas fondas, skirtas būtent Imperial ekosistemoje gimstantiems arba su ja susijusiems projektams. Planuojama į vieną bendrovę investuoti nuo 116 000 iki 349 000 eurų, o pirmosios trys investicijos jau atliktos.

    „Tai svarbi akimirka oficialiai pradedant mūsų pirmąjį fondą, kurio širdyje yra Imperial ekosistema. Man pačiam Imperial buvo esminė kelio dalis, todėl džiaugiuosi, kad kuriame alumnų paremtą modelį, kuris JAV universitetuose jau seniai pasiteisino“, – sakė „Project Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Shahryar Barati.

    Fondo startas įsilieja į platesnę 2026 metais Europoje matomą bangą, kai daugėja investicinių priemonių, nukreiptų į mokslo ir tyrimų pagrindu kuriamas bendroves. Tokie fondai dažnai siekia sutrumpinti kelią nuo laboratorijos iki rinkos, o DI šiame procese tampa svarbiu katalizatoriumi, padedančiu greičiau iteruoti prototipus ir automatizuoti dalį tyrimų bei inžinerijos darbų.

    „Project Ventures“ pabrėžia, kad jų strategija remiasi vadinamuoju „DeepTech x DI“ sankirtos principu, kai dirbtinis intelektas taikomas fiziniame pasaulyje veikiančioms technologijoms. Prioritetinės kryptys apima energetiką ir klimatą, pažangią gamybą, robotiką bei sveikatos technologijas.

    Vienas iš portfelyje jau atsidūrusių projektų – „Tewke“, kuriantis išmanią namų valdymo sistemą, skirtą energijos optimizavimui ir decentralizuotai infrastruktūrai. Taip pat investuota į „NexusAM“, kuri plėtoja realiuoju laiku veikiančią kokybės užtikrinimo platformą metalo 3D spausdinimui, ir į „Neubond“, kuriamą nešiojamą neurotechnologijų sprendimą, pritaikytą insulto reabilitacijai.

    „Project Ventures“ nurodo, kad daugiau nei 80 proc. fondo investuotojų yra Imperial alumnai, o tai sustiprina bendruomenės principu paremtą veiklos modelį. Praktikoje toks tinklas dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir greitesnę prieigą prie talentų, mentorių, industrinių partnerių bei ankstyvų klientų.

    Vienas iš „Tewke“ bendraįkūrėjų Rowan Dixon teigė, kad bendradarbiavimas su Imperial šaknis turinčiu fondu buvo natūralus žingsnis, nes įmonė augdama samdė specialistus iš šio universiteto absolventų ir doktorantų. Pasak jo, JAV alumnų fondų modelis yra įprastas, tačiau Jungtinėje Karalystėje jis vis dar retas.

    „Project Ventures“ planuoja galutinai uždaryti fondą iki 2027 metų vasaros, tuo pat metu aktyviai pildydamas sandorių srautą Imperial ekosistemoje. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė svarsto galimybę panašų alumnų paremtą modelį pritaikyti ir kitose Europos techninių universitetų bendruomenėse.

  • Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Pirmadienį keliautojai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje vėl susidūrė su skrydžių vėlavimais ir atšaukimais, kai oro eismo valdymo sistemos patyrė techninių sutrikimų. Tai jau antras toks incidentas per mėnesį, todėl aviacijos sektoriuje auga įtampa dėl sistemų atsparumo ir atsarginių sprendimų.

    Oro eismo valdymo operatorė „NATS“ pranešė, kad ankstų rytą Prestviko centre Škotijoje užfiksavo ryšio problemą dalyje sistemų tinklo. Bendrovė pabrėžė, kad šis gedimas esą nesusijęs su ankstesniu mėnesio sutrikimu.

    „Atsiprašome keleivių dėl patirtų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę“, – sakė „NATS“.

    Apie 11 valandą vietos laiku „NATS“ nurodė, kad problema išspręsta, ir pradėjo derinti veiksmus su oro linijomis bei oro uostais, kad būtų atšaukti laikini oro eismo apribojimai. Vis dėlto oro uostai įspėjo, kad net ir atstačius sistemas vėlavimai gali tęstis dėl grandininio poveikio visame tinkle.

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė didesnius trikdžius Edinburgo, Glazgo ir Niukaslo oro uostuose, o poveikis buvo juntamas ir Mančesteryje, Birmingame, Belfaste bei Londono Lutono ir Getviko oro uostuose. Trikdžiai fiksuoti ir Dubline, todėl keliautojams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti naujausią informaciją pas savo oro vežėją.

    Šio mėnesio pradžioje panašūs sutrikimai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jau buvo paralyžiavę dalį aviacijos tinklo, kai „NATS“ pranešė apie skrydžių apdorojimo sistemos problemą. Tuomet bendrovė situaciją apibūdino kaip sudėtingą atsigavimą, kuris turėjo įtakos visai aviacijos grandinei ir reikalavo laiko grįžti į įprastą ritmą.

    Jungtinės Karalystės transporto sekretorė Heidi Alexander anksčiau teigė sieksianti užtikrinimų, kad iš incidentų bus pasimokyta, o aviaciją palaikančios sistemos atitiks keliamus patikimumo reikalavimus. Politikų ir reguliuotojų dėmesys šiuo atveju svarbus, nes oro eismo valdymas yra kritinė infrastruktūra, o sutrikimai greitai persimeta į oro uostų darbą, įgulų grafikus ir keleivių jungiamuosius skrydžius.

    Tuo metu Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ po naujausio gedimo paragino „NATS“ vadovą Martiną Rolfe atsistatydinti. Vežėjas pareiškė, kad keleiviai neturėtų nuolat patirti pasikartojančių trikdžių dėl sistemų gedimų, nepakankamų atsarginių procedūrų ir, bendrovės vertinimu, nesėkmingo vadovavimo.

    Pasak aviacijos ekspertų, tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs piko sezonais, kai oro erdvėje didelis srautas, o tvarkaraščiai suplanuoti minimaliais laiko rezervais. Net trumpas technologinis sutrikimas gali sukelti vėlavimų grandinę visai dienai, todėl oro eismo valdymo sistemų patikimumas ir atkūrimo procedūros tampa viena svarbiausių aviacijos saugos ir paslaugos kokybės temų.

    Artimiausiomis dienomis oro uostai ir oro linijos tikisi stabilizuoti tvarkaraščius, tačiau keleiviams patariama išlikti budriems ir sekti pranešimus apie vartų, išvykimo laikų ar maršrutų pokyčius. Jei skrydis vėluoja ar atšaukiamas, keliautojams pravartu pasitikslinti, kokias alternatyvas siūlo oro vežėjas ir kokia pagalba priklauso pagal galiojančias keleivių teisių taisykles.

  • Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Jungtinėje Karalystėje Eurovizijos rezultatai tapo ne tik pramogų pasaulio, bet ir politinės darbotvarkės tema: parlamentarai ketina aiškintis, kodėl šalis vis dažniau atsiduria lentelės apačioje. Tyrimo iniciatoriai sako norintys suprasti, ar problemos slypi atrankos sistemoje, dainų pasirinkime, atlikėjų parengime ar platesniame kontekste.

    Britanija yra viena vadinamojo Didžiojo penketo šalių, kurioms Eurovizijos finale vieta garantuota. Istoriškai tai buvo viena stipriausių konkurso dalyvių: Jungtinė Karalystė yra laimėjusi penkis kartus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pergalių laikus pakeitė virtinė skaudžių nesėkmių.

    Parlamento Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas pranešė nagrinėsiantis, kaip parenkama šalies daina ir atstovas. Komitetas taip pat planuoja vertinti, kokį vaidmenį atlieka transliuotojas BBC, kuris Jungtinėje Karalystėje rodo Euroviziją ir dalyvauja atrankos procese.

    Komitetui vadovaujanti konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage pabrėžė, kad tikslas yra išsiaiškinti sprendimų grandinę ir kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas atlikėjas.

    „Norime iki galo išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu parenka mūsų atstovą, ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra blogo dainos pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų priežasčių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Pastarųjų metų statistika britams negailestinga: nuo 2016 metų Jungtinė Karalystė į pirmąjį dvidešimtuką pateko tik kelis kartus, o net kelis sezonus finišavo beveik paskutinė. Ryškiausiu simboliu tapo 2021 metais užfiksuotas „nul points“ – atvejis, kai šalis finale negavo nė vieno taško.

    2022 metais situaciją trumpam pakeitė Samas Ryderis, užėmęs antrą vietą ir surinkęs 466 taškus. Šis rezultatas buvo plačiai vertintas kaip ženklas, kad kryptingai investuojant į dainą, atlikėją ir sceninį sprendimą Jungtinė Karalystė gali sugrįžti į lyderių gretas.

    Vis dėlto vėlesni pasirodymai vėl pažėrė nusivylimo, o 2026 metų konkurse britų atstovai finišavo paskutiniai, surinkę vos vieną tašką. Tai ir tapo papildomu argumentu politikams kelti klausimą, ar dabartinis modelis užtikrina konkurencingą rezultatą, ar tik formaliai „užpildo“ garantuotą vietą finale.

    Planuojama, kad klausymuose per artimiausius mėnesius dalyvaus BBC atstovai ir muzikos industrijos ekspertai. Tyrimas turėtų apimti ir praktinius aspektus: nuo atrankos skaidrumo bei kūrybinės komandos pasirinkimo iki to, kaip vertinami scenos sprendimai, vadyba ir tarptautinė dainos rinkodara prieš konkursą.

    Šis parlamentinis dėmesys sutampa su platesnėmis Eurovizijos diskusijomis Europoje. Pastaraisiais metais konkurso reputaciją ir dalyvių sprendimus veikia geopolitinės įtampos, o dalis transliuotojų ir atlikėjų yra viešai kėlę klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir organizacinių sprendimų.

    2027 metų Eurovizija turėtų vykti Bulgarijoje, o Jungtinė Karalystė ją pasitinka simbolinėje nuotaikoje: nuo paskutinės britų pergalės bus praėję 30 metų. Todėl parlamentarų užmojis – ne tik rasti kaltuosius, bet ir suprasti, ką realiai reikia keisti, kad šalis vėl taptų rimta varžove, o ne nuolatiniu autsaideriu.

  • Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Londone įsikūręs finansų startuolis „Quartz“ pradeda veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pranešė pritraukęs apie 3,2 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavimui vadovavo „Daphni“, taip pat prisidėjo „Outward VC“, „K Fund“ ir keli verslo angelai.

    Bendrovė kuria asmeninių finansų platformą, kuri vienoje programėlėje sujungia vartotojo finansinį vaizdą ir pateikia personalizuotas įžvalgas. „Quartz“ teigia taikanti į nišą tarp tradicinio turto valdymo, kuris dažniausiai kainuoja brangiai, ir standartizuotų produktų, kurie siūlo mažai individualios pagalbos.

    Kaip veiks platforma

    „Quartz“ yra užregistruota Jungtinės Karalystės Finansų elgesio priežiūros institucijoje kaip sąskaitų informacijos paslaugų teikėja. Toks statusas leidžia, gavus vartotojo sutikimą, matyti ir agreguoti duomenis iš skirtingų finansinių įstaigų bei produktų.

    Į vieną programėlę vartotojai galės sukelti įvairius finansinius produktus, įskaitant pensijas, taupymą ir investicijas. Bendrovė teigia tai daranti per savo sukurtas integracijas, kurios pateikia konsoliduotą visų aktyvų vaizdą.

    Asistentas „Charlie“ ir personalizuotos įžvalgos

    Platformos centre numatytas DI paremtas asistentas „Charlie“, kuris analizuos vartotojo finansinę situaciją ir rinkos pokyčius. Tikslas yra ne tik pateikti suvestines, bet ir paaiškinti, kas konkrečiam žmogui svarbu jo portfelyje bei kas gali turėti įtakos ateities sprendimams.

    Vartotojai galės užduoti klausimus apie savo finansus ir investicijas, o asistentas pateiks atsakymus bei pasiūlys kryptis, kurias verta įvertinti. Tokia prieiga atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai finansų sektorius stengiasi personalizavimą padaryti prieinamesnį, tačiau kartu privalo laikytis griežtų reguliacinių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    „Nedideli skirtumai, kaip veikia jūsų pinigai, ilgainiui virsta milžiniškais skirtumais, kaip klostosi gyvenimas, ir tai neturėtų būti prieinama tik mažai žmonių grupei“, – sakė „Quartz“ bendraįkūrėjas ir vadovas André Silva.

    Komanda, testavimas ir plėtra

    „Quartz“ įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinės plėtros vadovas André Silva ir buvęs „N26“ investicinių produktų vystymo vadovas Mateus Mesquita Alves. Bendrovė nurodo subūrusi apie 10 žmonių komandą, dirbančią Londone, Barselonoje ir Porte.

    Platforma testuojama nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio, o per programėlę šiuo metu sekama daugiau nei 11,7 mln. eurų narių turto. Po starto Jungtinėje Karalystėje bendrovė pradeda priimti vartotojus iš laukiančiųjų sąrašo etapais ir kvietimų principu.

    Programėlę jau galima rasti „App Store“ ir „Google Play“, o prieiga naujiems nariams bus plečiama palaipsniui. „Quartz“ signalizuoja, kad artimiausias fokusas bus augimas kontroliuojant paslaugos kokybę ir atitiktį reguliavimui, nes personalizuotos finansinės įžvalgos yra jautri sritis tiek vartotojų pasitikėjimo, tiek priežiūros požiūriu.

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas rugsėjo 17 dieną pagrindinių palūkanų normų nepakeitė ir paliko jas 3,75 proc., tačiau sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai. Monetarinės politikos komitete šeši nariai balsavo už palikimą, trys siūlė didinti normą iki 4 proc., taip išryškindami didėjančią įtampą dėl infliacijos krypties.

    Naujausias sprendimas priimtas tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje infliacija pasiekė penkių mėnesių aukštumas ir, banko vertinimu, artimiausiais ketvirčiais dar gali kilti. Pagrindiniu veiksniu įvardijamas energijos kainų šuolis ir didesnis jų nepastovumas, kuris po Irano karo vėl smarkiau veikia tiek vartotojų išlaidas, tiek verslų sąnaudas.

    Energetikos šokas vėl kelia kainas

    Anglijos bankas pažymėjo, kad nuo ankstesnio posėdžio pabrango tiek žaliavinė nafta, tiek rafinuoti energijos produktai, o kainų svyravimai išliko dideli. Tai didina riziką, kad brangi energija persiduos į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto, šildymo ir gamybos kaštus.

    Kartu bankas atkreipė dėmesį į vadinamuosius antrinius efektus, kai kainų šokas ima kelti atlyginimų ir kitų paslaugų kainų spiralę. Kol kas, pasak komiteto, reikšmingų tokių efektų požymių nedaug, tačiau rizika didėja, jei aukštos energijos kainos užsitęs arba taps dar labiau nepastovios.

    Kodėl komitetas pasidalijo?

    Trys nariai, balsavę už palūkanų didinimą, iš esmės signalizavo, kad dabartinis infliacijos pagyvėjimas gali būti ne laikinas. Jų logika paprasta: kuo ilgiau infliacija laikosi virš tikslo, tuo sunkiau ją vėliau suvaldyti be didesnio ekonomikos atšaldymo.

    Dauguma, pasirinkusi palaukti, rėmėsi argumentu, kad ankstesni palūkanų didinimai dar pilnai nepersidavė į ekonomiką. Didesnės paskolų įmokos ir brangesnis finansavimas verslui paprastai veikia su vėlavimu, todėl, banko manymu, infliacija laikui bėgant turėtų slopti, jei neatsiras naujų stiprių kainų sukrėtimų.

    Jungtinė Karalystė išsiskyrė centrinių bankų fone

    Sprendimas palikti palūkanas 3,75 proc. išsiskyrė platesniame kontekste, nes pastarosiomis dienomis palūkanas didino kiti pagrindiniai centriniai bankai. JAV Federalinis rezervų bankas pakėlė bazines palūkanas iki 3,75–4 proc. intervalo, o Europos Centrinis Bankas padidino indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl svaro kurso ir obligacijų pajamingumų krypties, nes palūkanų skirtumai tarp regionų dažnai veikia kapitalo srautus. Be to, investuotojai itin jautriai reaguoja į užuominas, ar Anglijos bankas dar šiemet gali grįžti prie griežtinimo, jei infliacija išliks aukšta.

    „Infliacija, tikėtina, dar kils artimiausiais ketvirčiais“, – teigiama Anglijos banko Monetarinės politikos komiteto pareiškime.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į darbo rinkos rodiklius, atlyginimų augimą ir tai, ar energijos kainų šokas persiduos į paslaugų sektorių. Būtent šie duomenys, kaip įprasta, nulems, ar 3,75 proc. palūkanos taps laikina pauze, ar nauju ilgesnio stabilumo etapu.