Tag: Jungtinė Karalystė

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Didžiojoje Britanijoje ryškėjant politiniams pokyčiams, vienas dažniausiai minimų kandidatų į ministro pirmininko postą Andy Burnham netikėtai atsidūrė kultūros rubrikose. Šįkart dėmesį patraukė ne jo politinės tezės, o viešai pristatytas mėgstamiausių britų grupių reitingas.

    Burnham, buvęs Didžiojo Mančesterio meras ir Leiboristų partijos politikas, pastaraisiais metais nuosekliai siejo savo viešą įvaizdį su muzika ir šiaurės Anglijos tapatybe. Jo kampanijų vaizdo įrašuose skambėjo Mančesterio scenos vardai, o komunikacijoje dažnai akcentuojamas ryšys su vietos kultūra.

    Naujausiame interviu Burnham sutiko „aklai“ sudėlioti penkias britų grupes, jų iš anksto neįvertinęs bendrame kontekste. Toks formatas dažnai atskleidžia ne tiek racionalų vertinimą, kiek spontanišką skonį ir asmenines simpatijas.

    Jo penketuko viršūnėje atsidūrė Oasis, o antroje vietoje įrašyta Elbow. Trečia vieta skirta The Courteeners, ketvirta atiteko Wolf Alice, o penktoje pozicijoje liko The Smiths.

    Vėliau politikas pripažino, kad The Smiths greičiausiai nebūtų „nustumti“ į paskutinę vietą, jei jis iš anksto būtų žinojęs, kokios grupės bus pateiktos reitingavimui. Tokia pastaba dar kartą parodė, kad reitingas labiau priminė žaidimą nei galutinį nuosprendį muzikos istorijai.

    Burnham simpatijos Oasis nėra naujiena: jis ne kartą viešai kalbėjo apie grupės įtaką ir jos vietą Mančesterio kultūroje. Anksčiau jis yra komentavęs ir planuotus grupės sugrįžimo koncertus, pabrėždamas, kad tai svarbus įvykis miestui ir jo muzikinei reputacijai.

    Greta popkultūrinio dėmens, toks muzikos pasirinkimų viešinimas turi ir aiškią politinės komunikacijos logiką. Jungtinėje Karalystėje politikai vis dažniau ieško būdų parodyti asmeniškumą ir „žmogišką“ pusę, ypač socialiniuose tinkluose, kur trumpi, lengvai cituojami epizodai neretai pasiekia didesnę auditoriją nei programinės kalbos.

    Burnham muzikos skonis viešojoje erdvėje minimas ir platesniame kontekste: anksčiau jis yra pasakojęs apie albumus, kurie jam turėjo įtakos skirtingais gyvenimo etapais. Tokie pasakojimai dažnai veikia kaip papildomas „vertybinės tapatybės“ signalas rinkėjams, ypač regionuose, kuriuose muzika ir vietinė scena yra svarbi bendruomenės savasties dalis.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Rekordiniai skaičiai po koncertų ir festivalių

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metais muzikos turizmas pasiekė rekordą: į koncertus, turus ir festivalius atvyko 24,7 mln. vadinamųjų muzikos turistų. Tai 4,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai jų buvo 23,5 mln., rodo industrijos organizacijos UK Music duomenys.

    Kartu augo ir išlaidos: per 2025 metus lankytojų išlaidos renginių metu ir aplink juos pasiekė apie 13,1 mlrd. eurų. Metinis augimas siekė 11,3 proc., o didžiausi srautai fiksuoti prie didžiųjų koncertų ir festivalių, tokių kaip Glastonbury, Download, Reading, Boomtown ir Wireless.

    Kas augino srautus ir kur jie važiavo

    Dalis analitikų šį šuolį sieja su ypač stipriu koncertų kalendoriumi, kuriame buvo daug pasaulinio lygio vardų. UK Music išskiria „Oasis“, Beyoncé, Dua Lipa, „Coldplay“, Lana Del Rey ir Kendricką Lamarą kaip atlikėjus, kurių pasirodymai stipriai prisidėjo prie kelionių planų ir bilietų paklausos.

    Iš 24,7 mln. muzikos turistų 22,6 mln. sudarė vietiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, keliaujantys į renginius šalies viduje. Tuo pat metu užsienio lankytojų skaičius augo sparčiausiai: jų buvo 2,1 mln., arba 26,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai fiksuota 1,6 mln. atvykėlių.

    Ryškėja ir geografinis efektas: įplaukos koncentruojasi ne tik Londone, bet ir regionuose, kai koncertai vyksta stadionuose ar didelėse festivalio erdvėse. 2025 metais Glastonbury festivalis Somersete sutraukė tokius vardus kaip The 1975, Neil Young, Olivia Rodrigo ir Charli xcx, o Rytų Anglijoje reikšmingą impulsą suteikė Edo Sheerano koncertų serija Ipsvičo „Portman Road“ stadione.

    „Oasis“ sugrįžimas ir miestų ekonomikos efektas

    Vienu svarbiausių metų traukos taškų tapo ilgai lauktas „Oasis“ susivienijimas: surengta 17 išparduotų koncertų visoje šalyje. Pasirodymai vyko Kardifo „Principality Stadium“, Mančesterio „Heaton Park“, Londono „Wembley Stadium“ ir Edinburgo „Murrayfield Stadium“.

    UK Music ataskaita rodo, kad kartu su kitais dideliais renginiais tai reikšmingai kėlė regionines pajamas. Šiaurės Vakarų Anglijoje muzikos turistų išlaidos 2025 metais augo 15,6 proc. ir pasiekė apie 1,64 mlrd. eurų, o Londone augimas siekė 27,4 proc., iki maždaug 3,99 mlrd. eurų.

    Didieji turai veikia kaip platus vartojimo „paketas“: bilietai, apgyvendinimas, transportas, maitinimas ir kitos išlaidos miestuose dažnai išauga kelias dienas iš eilės. Tokią dinamiką patvirtino ir „Barclays“ vertinimas, kuriame prognozuota, kad „Oasis“ turo lankytojai bendrai galėjo išleisti apie 1,24 mlrd. eurų.

    Toje pačioje analizėje nurodyta, kad į 17 išparduotų „Oasis“ koncertų Jungtinėje Karalystėje galėjo atvykti beveik 1,4 mln. žmonių, o vienam lankytojui vidutinės išlaidos galėjo siekti apie 899 eurus. Į šią sumą įtraukiami ne tik bilietai, bet ir kelionė, nakvynė bei kitos su renginiu susijusios išlaidos.

    Ką tai reiškia 2026 metų sezonui

    Rekordiniai 2025 metų rodikliai sustiprino argumentą, kad gyva muzika yra svarbi Jungtinės Karalystės turizmo ekonomikos dalis, konkuruojanti su tradiciniais traukos objektais. Tuo pat metu industrijai išlieka aktualūs klausimai dėl infrastruktūros, viešbučių kainų piko metu ir transporto pajėgumų, kai vienas renginys per trumpą laiką sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių.

    2026 metais dalis festivalių, įskaitant Glastonbury, turi vadinamuosius pertraukos metus, todėl rinkos dalyviai stebės, ar rekordą pavyks išlaikyti su kitu koncertų ir turų deriniu. Tačiau 2025 metų statistika rodo, kad dideli sugrįžimai ir stadioniniai turai gali tapti vienu stipriausių impulsų atvykstamajam turizmui Europoje.

  • Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Beveik 70 metrų ilgio Bajė gobelenas, pasakojantis apie 1066 metų normanų invaziją į Angliją ir Vilhelmo Užkariautojo kelią į sostą, perkeltas į Londoną. Šis daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojantis siuvinys iš vilnos ant lino laikinai eksponuojamas Britų muziejuje.

    Gobelenas iš Normandijos iškeliavo liepos 9 dieną, o Londoną pasiekė ankstyvą penktadienio rytą, apie 3 valandą. Jis buvo gabentas sustiprintos apsaugos sąlygomis, naudojant specialų dvigubą konteinerį, skirtą mažinti vibracijas ir palaikyti pastovią 20 laipsnių temperatūrą.

    Britų muziejus skelbia, kad kūrinys bus rodomas nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos. Prieš eksponavimą numatytas aklimatizacijos laikotarpis, po kurio gobelenas bus montuojamas Sainsbury parodų galerijoje.

    Milijardo eurų vertės saugikliai

    Operacijos mastą atskleidžia įsipareigojimai dėl rizikų: Jungtinė Karalystė pažadėjo atlyginti žalą iki maždaug 918 000 000 eurų, jei kūrinys būtų smarkiai apgadintas. Toks draudimo lygis kultūros paveldo pervežimuose pasitaiko retai ir pabrėžia gobeleno išskirtinumą.

    Bendra pervežimo ir parodos organizavimo kaina vertinama apie 20 000 000 eurų, ją padengia britų pusė. Mainais Prancūzijai sutarta skolinti Sutton Hoo lobio eksponatus ir renesanso laikotarpio piešinius, taip sustiprinant kultūrinių mainų principą.

    Susidomėjimas Londone jau dabar milžiniškas: pranešama, kad bilietai iki 2027 metų sausio buvo išpirkti per vieną dieną. Standartinė bilieto kaina, pagal britų žiniasklaidos informaciją, siekia apie 38 eurus, o vėlesnių datų bilietai bus parduodami atskirai.

    Politinis signalas po „Brexit“

    Ši precedento neturinti paskola buvo paskelbta 2025 metų liepą, siekiant atnaujinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kultūrinius ryšius po „Brexit“. Sprendimas laikomas ne tik muziejiniu įvykiu, bet ir diplomatiniu gestu, pabrėžiančiu abipusį pasitikėjimą.

    „Tęskime ateities kūrimą tarp abiejų Lamanšo pusių, remdamiesi pagarba, pasitikėjimu ir atnaujinta sąjunga“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Gobeleno skolinimas į Londoną anksčiau buvo svarstytas bent du kartus, tačiau neįgyvendintas: 1953 metais, minint karalienės Elžbietos II karūnavimą, ir 1966 metais, pažymint Hastingso mūšio 900 metų sukaktį. Dabartinis pervežimas tapo istoriniu lūžiu, kuris, muziejų vertinimu, atvers naują bendradarbiavimo etapą.

    Grįžęs į Prancūziją 2027 metais, Bajė gobelenas turėtų vėl būti eksponuojamas Bajė muziejuje, kuris šiuo metu uždarytas renovacijai. Vėliau planuojamas itin jautrus restauravimo etapas, kurį ketinama pradėti nuo 2028 metų ir, kiek įmanoma, atlikti vietoje, kad būtų išvengta dar vieno rizikingo perkėlimo.

  • Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Tyrimas pradėtas po radinio namuose

    Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl nužudymo, kai pietvakarių Anglijoje savo namuose rasta mirusi buvusi parlamentarė Ann Widdecombe. Pareigūnų teigimu, mirties aplinkybės vertinamos kaip įtartinos, todėl tyrimas nedelsiant perėjo į sunkiausių nusikaltimų kategoriją.

    Policija nurodė, kad 78 metų moteris rasta su sunkiais sužalojimais. Įvykis užfiksuotas Haytor vietovėje, esančioje greta Dartmūro nacionalinio parko, o tyrimą vykdo Devon ir Kornvalio policija.

    Ko ieško pareigūnai?

    Teisėsauga paskelbė ieškanti įtariamojo ir nurodė, kad domisi baltaodžiu vyru. Kol kas pareigūnai nedetalizavo, ar ieškomas asmuo laikomas pagrindiniu įtariamuoju, ar galimu liudytoju, tačiau pabrėžė, kad renka informaciją iš gyventojų ir tikrina gautus pranešimus.

    Tokio pobūdžio tyrimuose įprastai greta ekspertizių ir įkalčių rinkimo vertinami ir kiti duomenys: paskutiniai kontaktai, judėjimo maršrutai, vaizdo stebėjimo įrašai, telefonų ryšio informacija. Policija taip pat paprastai prašo visuomenės perduoti bet kokius, net ir menkiausius, pastebėjimus apie neįprastą veiklą rajone.

    Politinė karjera ir ryškus įvaizdis

    Ann Widdecombe Bendruomenių Rūmuose dirbo parlamento nare nuo 1987 iki 2010 metų. Ji priklausė Konservatorių partijai ir buvo žinoma dėl socialiai konservatyvių pažiūrų, viešai kritikavusi abortų teisių plėtrą ir dalį LGBTQ+ teisių iniciatyvų.

    Vėliau ji įsitraukė į „Brexit“ šalininkų politiką, prisidėjo prie „Brexit Party“ ir tapo viena iš Reform UK politinės jėgos viešų veidų. Tai reiškė, kad net ir pasitraukusi iš nacionalinės politikos ji išliko aktyvi viešojoje erdvėje bei kampanijose.

    „Mirties aplinkybės kelia didžiulį nerimą ir yra ypač skaudžios“, – sakė vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood.

    Žinoma ir už politikos ribų

    Po pasitraukimo iš parlamento Widdecombe išgarsėjo ir televizijoje, dalyvavo realybės bei pramoginiuose projektuose, dėl kurių ją pažinojo platesnė auditorija nei vien politinių naujienų skaitytojai. Tokiais atvejais policija paprastai vertina ir viešumo faktorių: galimas grėsmes, persekiojimo riziką, taip pat kontaktus, užmegztus už politinės veiklos ribų.

    Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ją apibūdino kaip ryškią „Brexit“ šalininkę ir įtaigią kalbėtoją, galėjusią stipriai paveikti auditoriją. Su ja dirbusi atstovavimo bendrovė taip pat pabrėžė, kad jos viešą veiklą esą vedė krikščioniškos vertybės ir įsipareigojimas tarnystei visuomenei.

    „Ji mėgo aštrias politines diskusijas ir net praėjus 16 metų po pasitraukimo iš parlamento vis dar aktyviai kampanijavo bei aiškiai reiškė nuomonę“, – teigiama „Cloud9 Management“ pranešime.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Jungtinės Karalystės policija aiškinasi finansinės paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Reform UK“ aplinkybes, pranešė šalies žiniasklaida. Tyrimas siejamas su aukomis, kurios, kaip teigiama, galėjo būti tinkamai nedeklaruotos arba sukėlusios papildomų klausimų dėl jų kilmės.

    Pranešama, kad Londono Metropolitan Police dėmesį patraukė apie 587 000 eurų vertės aukos, sietinos su turtinga aristokrate Fiona Cottrell. Ji minima kaip JAV už sukčiavimą 2017 metais nuteisto George’o Cottrello motina, o šis pastaraisiais metais viešumoje buvo pristatomas ir kaip kriptovaliutų verslininkas.

    Kaip prasidėjo tyrimas

    Policija nurodė, kad tyrimas pradėtas 2025 metų vasarį gavus rinkimų finansų priežiūros institucijos Electoral Commission kreipimąsi. Pasak pareigūnų, du asmenys jau buvo apklausti įspėjus dėl galimos atsakomybės, tačiau suėmimų kol kas nebuvo.

    Jungtinėje Karalystėje politinių aukų kontrolė grindžiama pareiga deklaruoti didesnes sumas, o leidžiamos aukos siejamos su aiškiai apibrėžtais donorų statusais. Dėl to kiekvienas atvejis, kai kyla įtarimų dėl nedeklaravimo ar lėšų kilmės, gali virsti tiek reguliaciniu, tiek baudžiamuoju procesu.

    Farage’ui – keli atskiri klausimai

    Partijos lyderis Nigelas Farage’as neigia bet kokius pažeidimus ir tvirtina, kad veiksmai buvo teisėti. Vis dėlto žiniasklaida primena, kad tai ne vienintelė tema, kelianti klausimų dėl jo aplinkos ar partijai teiktos paramos atskleidimo.

    Anksčiau buvo skelbta apie kitus galimai nedeklaruotus ryšius ar dovanas, taip pat parlamente svarstytą epizodą dėl didelės paramos iš Tailande gyvenančio kriptovaliutų verslo atstovo Christopherio Harborne’o. Tokie atvejai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa politinio skaidrumo diskusijų centru, ypač rinkimų laikotarpiu.

    Artėja papildomi rinkimai

    Situacija aštrėja ir dėl politinio kalendoriaus: pranešta, kad po staigaus Farage’o pasitraukimo iš parlamento nario pareigų bus rengiami papildomi rinkimai Klaktone, pietryčių Anglijoje. Savivaldos institucija nurodė, kad balsavimas vyks rugpjūčio 13 dieną, o kandidatų registracija numatyta liepos 14–17 dienomis.

    Didžiosios partijos, kaip skelbiama, į šiuos rinkimus žiūri skeptiškai ir dalis jų atsisako kelti kandidatus, vadindamos procesą politiniu triuku. Tuo metu viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir netradicinis pretendentas Count Binface, save pristatantis kaip intergalaktinį kosmoso karį.

    „Reform UK“ vadovybės atstovai kritikuoja publikacijas, susijusias su Fiona Cottrell, ir teigia, kad tai esą politiškai motyvuotas bandymas diskredituoti partiją. Tyrimo eiga ir galimos išvados, ypač artėjant balsavimui, gali turėti tiesioginės įtakos tiek kampanijai, tiek platesnei diskusijai apie politinių aukų skaidrumą Jungtinėje Karalystėje.

  • Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Rinkimai, kuriuose atsirado intriga

    Jungtinėje Karalystėje įsibėgėja papildomi rinkimai Klaktone, kuriuos išprovokavo euroskeptiškų pažiūrų politikas ir Reform UK lyderis Nigelas Farage’as. Sprendimas atsistatydinti iš Parlamento nario pareigų sukėlė audringą reakciją, o kritikai tai vadina bandymu pakeisti darbotvarkę.

    Farage’as viešai tvirtino, kad prieš jį vyksta institucijų spaudimas, ir savo žingsnį pristatė kaip kovą tarp žmonių ir elito. Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami klausimai dėl politinio finansavimo skaidrumo ir dovanų deklaravimo.

    Kodėl pagrindinės partijos traukiasi?

    Papildomus rinkimus išskirtiniais daro tai, kad kelios didžiosios politinės jėgos atsisakė kelti savo kandidatą. Dalis lyderių situaciją apibūdino kaip politinį triuką, o ne tikrą programų ir idėjų varžybas.

    Toks sprendimas sukūrė retą reiškinį: Farage’ui tenka kautis ne su įprastais oponentais, o su kandidatu, kuris išgarsėjo kaip politinės satyros personažas. Dėl to kampanija įgavo ne tik politinį, bet ir kultūrinį atspalvį.

    Kas yra grafas Binface?

    Grafas Binface yra komiko Jonathano Harvey’aus sukurtas personažas, pasirodantis rinkimuose kaip satyrinis kandidatas. Anksčiau jis rinkimuose dalyvaudavo kaip Lord Buckethead, tačiau po autorinių teisių ginčų 2018 metais pakeitė įvaizdį ir vardą.

    Personažas pristatomas kaip ateivis kosminis karys iš planetos Sigma IX, dėvintis juodai pilką kostiumą, sidabrinę skraistę ir ant galvos užsidėjęs šiukšliadėžę primenantį šalmą. Pastaraisiais metais jis tapo vienu ryškiausių vadinamųjų naujoviškų, protesto ar humoro kandidatų britų politikoje.

    „Mano darbas yra švęsti ir ginti britų demokratiją. Tai, kad jūs mane kalbinate, daugiau pasako apie kitas partijas nei apie mane“, – sakė grafas Binface.

    Grafas Binface jau yra dalyvavęs keliuose ryškiuose politiniuose mūšiuose: jis kandidatavo prieš Borisą Johnsoną, Londono merą Sadiqą Khaną, taip pat buvo pasirodęs kampanijose, kurios sulaukė didelio socialinių tinklų dėmesio. Viename iš ankstesnių Londono mero rinkimų jis surinko 92 896 balsus, nors finišavo toliau nuo lyderių.

    Satyrinė programa ir rimtas efektas

    Grafas Binface garsėja manifestais, kuriuose sąmoningai maišomi realūs nusivylimai politika ir absurdas. Tarp jo idėjų įvairiais metais skambėjo pasiūlymai dėl kainų ribojimo kasdieniams produktams, simbolinės „nacionalizacijos“ sprendimai ir kitos provokacijos, skirtos išryškinti politinių pažadų tuštumą.

    Nors tokia kampanija iš pirmo žvilgsnio atrodo vien juokas, britų politinėje tradicijoje ji turi aiškią funkciją. Satyros kandidatai dažnai veikia kaip visuomenės nusiteikimo barometras, o kartu priverčia kalbėti apie rinkėjų apatiją ir pasitikėjimo politika krizę.

    Ar grafas Binface gali nustebinti?

    Lažybų prognozėse Farage’as laikomas favoritu, tačiau neįprasta situacija prikausto dėmesį. Kai rinkimuose mažėja konkurencija, bet didėja simbolinė reikšmė, net ir „juokų kandidatas“ gali tapti rimtu kampanijos veidrodžiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad protesto balsas britų politikoje nėra naujiena, o tokie personažai kaip grafas Binface gali mobilizuoti dalį rinkėjų, kurie nenori rinktis tarp tradicinių partijų. Net jei pergalė mažai tikėtina, pats faktas, kad kampanija virsta dvikova su satyra, jau yra reputacinis iššūkis.

  • „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    Sandoris, keičiantis JK televizijos rinką

    Jungtinės Karalystės televizijos, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėja „Sky“, priklausanti „Comcast“, susitarė įsigyti ITV transliavimo ir srautinių paslaugų verslą už iki maždaug 1,9 mlrd. eurų. Derybos truko kelis mėnesius, o tikslas – sukurti didesnio masto vietinį žaidėją, galintį konkuruoti su pasaulinėmis platformomis.

    Pagal paskelbtas sąlygas, didžiausią dalį sudaro apie 1,4 mlrd. eurų grynaisiais, taip pat numatytas „Love Productions“ perdavimas ir iki maždaug 234 mln. eurų su veiklos rezultatais susietos išmokos. Tokia struktūra rodo, kad sandorio vertė priklausys ir nuo to, kaip įsigyta veikla pasirodys po integracijos.

    Ką „Sky“ įgyja, o kas lieka atskirai

    Į sandorį įtraukiami ITV antžeminės televizijos kanalai ir srautinio turinio paslauga, kuri pastaraisiais metais tapo svarbia tradicinės televizijos alternatyva. Tuo metu ITV turinio gamybos padalinys ITV Studios, kuriantis populiarius pramoginius projektus, turėtų likti nepriklausoma bendrovė.

    „Šis sandoris sukurs Jungtinės Karalystės čempioną, turintį mastą ir išteklius geriau konkuruoti su pasaulinėmis srautinių transliacijų platformomis“, – sakė ITV valdybos pirmininkas Andrew Cosslett.

    ITV taip pat nurodė, kad po „Comcast“ planuojamo atskyrimo sujungtas „Sky“ ir ITV transliavimo verslas turėtų tapti NBCUniversal dalimi. Pabrėžiama, kad ITV News ir Sky News išliks redakciškai atskiri, siekiant išvengti interesų konfliktų ir išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą.

    Skaičiai: auditorija, peržiūros dalis ir taupymas

    ITV pasiekia apie 40 mln. žmonių per savaitę, o jos skaitmeninės paslaugos turi daugiau nei 16,5 mln. mėnesinių vartotojų. Įmonės teigimu, kartu su „Sky“ junginys sudarytų apie 20 proc. viso žiūrėjimo namuose Jungtinėje Karalystėje, nusileistų tik BBC ir aplenktų „Youtube“.

    Bendrovės prognozuoja apie 234 mln. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki trečiųjų metų pabaigos po sandorio užbaigimo. Daugiausia sinergijų tikimasi iš rinkodaros, technologinių platformų suvienodinimo ir ne Jungtinei Karalystei skirto turinio kaštų optimizavimo.

    Be to, „Sky“ įsipareigojo sudaryti penkerių metų turinio tiekimo sutartį su ITV Studios, kurios vertė siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad net ir likdama atskira, ITV Studios išlaikytų reikšmingą užsakymų srautą iš naujosios grupės.

    Kodėl tokie sandoriai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos televizijos grupės ieško masto dėl brangstančių sporto ir pramoginio turinio teisių, fragmentuotos auditorijos ir reklamos biudžetų persiskirstymo į skaitmeną. Tradicinė televizija tebėra svarbi, tačiau augantis srautinis vartojimas verčia investuoti į technologijas, duomenų analitiką ir personalizaciją.

    Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad didesnė vietinė grupė galėtų lengviau derėtis dėl turinio licencijų, pritraukti reklamos užsakovus per reklama finansuojamą srautinį modelį ir išlaikyti prenumeratos pajamas. Būtent kelių pajamų šaltinių derinys „Sky“ ir ITV atveju įvardijamas kaip pagrindinis planuojamos konsolidacijos pranašumas.

    Po žinios apie susitarimą ITV akcijos Londono biržoje pirmadienio popietę buvo pakilusios daugiau nei 1 proc. Galutinis sandorio įgyvendinimas priklausys nuo reguliuotojų ir įprastų užbaigimo sąlygų, kurios tokio masto žiniasklaidos susijungimuose paprastai užima reikšmingą laiko dalį.