CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Rinkimų smūgis Londone

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris po prastų vietos rinkimų rezultatų viešai pareiškė neketinantis trauktis ir žadėjo „neįstumti šalies į chaosą“. Balsavimas parodė ryškų rinkėjų nusivylimą valdančiąja Leiboristų partija ir sustiprino politinį neapibrėžtumą Londone.

    Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

    Perkrovimas su ES, bet su ribomis

    Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

    Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

    Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

    Briuselis mato progą ir riziką

    ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

    K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

    „Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

    ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

    Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

    Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

    Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

    N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

    Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

    Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.

  • Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol pranešė per koordinuotą tarptautinę operaciją konfiskavusi 6,42 mln. dozių suklastotų ir neregistruotų vaistų, kurių vertė siekia apie 13,1 mln. eurų. Veiksmai vienu metu vyko 90 šalių, o taikiniu tapo nelegali prekyba internetu ir neformalios tiekimo grandinės.

    Pasak Interpolo, tarp sulaikytų produktų buvo vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, raminamieji, skausmą malšinantys preparatai, antibiotikai bei metimo rūkyti priemonės. Tokie siuntiniai dažnai platinami per internetines prekyvietes, socialinius tinklus ar uždaras grupes, kur pirkėjus vilioja mažesnė kaina ir greitas pristatymas.

    Interpol generalinis sekretorius Valdecy Urquiza pabrėžė, kad suklastoti vaistai nėra vien finansinis sukčiavimas, o tiesioginė grėsmė sveikatai.

    „Per internetines prekyvietes ir neformalias tiekimo grandines nusikaltėliai išnaudoja priežiūros spragas, taikosi į žmones, ieškančius greito ar pigesnio gydymo. Pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos“, – sakė Valdecy Urquiza.

    Daugiausia dozių, kaip nurodo Interpol, per operaciją perimta Jungtinėje Karalystėje, antroje vietoje atsidūrė Kolumbija, trečioje – Australija. Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų reguliavimo institucijos atstovas Andy Morlingas teigė, kad konfiskacijų mastas rodo išliekantį poreikį vaistams, įsigyjamiems už reguliuojamos tiekimo grandinės ribų.

    Operacijos metu pareigūnai taip pat nustatė daugiau nei 5 000 su nusikalstama veikla siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų puslapių, kanalų ir automatizuotų paskyrų, kurios reklamavo ir pardavinėjo nelegalius preparatus. Tai atspindi tendenciją, kai prekyba persikelia į greitai kuriamus ir trumpai veikiančius kanalus, o reklama taikosi į konkrečias auditorijas.

    Klastotės prisidengia alternatyviu gydymu

    Interpol atkreipė dėmesį į ryškų nelegalių antiparazitinių vaistų augimą. Šie preparatai skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau vis dažniau internete jie pristatomi kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui, nors sveikatos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad tokiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų.

    Pasak agentūros, tokie produktai neretai ženklinami kaip maisto papildai, o pirkėjams siūlomi kaip vadinamieji vėžio gydymo rinkiniai. Toks pateikimas palengvina prieigą ir padeda apeiti griežtesnę vaistų prekybos kontrolę.

    Auganti paklausa gyvenimo būdo vaistams

    Operacija parodė, kad išlieka didelė paklausa preparatams, siejamiems su išvaizda, sportiniais rezultatais ar greitais pokyčiais. Interpol duomenimis, dažniausiai konfiskuotas produktas buvo anaboliniai steroidai, o jų paklausą agentūra sieja su kultūrizmo ir sporto bendruomenėmis.

    Kita sparčiai auganti sritis – suklastoti svorio mažinimo GLP-1 grupės vaistai, kurie internete gali būti siūlomi už kelis eurus. Interpol perspėja, kad dalyje tokių produktų aptinkama sibutramino, Europos Sąjungoje uždraustos medžiagos dėl padidėjusios širdies smūgio ir insulto rizikos.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika perkant vaistus iš nelegalių šaltinių yra nežinoma sudėtis, neteisingos dozės, užterštumas ar visiškas veikliosios medžiagos nebuvimas. Institucijos ragina vaistus įsigyti tik iš legalių vaistinių ir patikrintų tiekėjų, o kilus įtarimams dėl įsigytų preparatų kreiptis į atsakingas priežiūros tarnybas.

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • Saravakas ir Jungtinė Karalystė stiprina suverenų DI: „FLock.io“ taps pagrindiniu techniniu partneriu

    Saravako dirbtinio intelekto centras (SAIC) Jungtinėje Karalystėje pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo siekiama sparčiau vystyti suverenų DI Saravake. Pagrindiniu techniniu partneriu įvardyta Londone įsikūrusi DI infrastruktūros ir tyrimų bendrovė „FLock.io“.

    Susitarimas pristatytas per JK ir Saravako strateginę apskritojo stalo diskusiją Mančesteryje. Iniciatyvos esmė – kurti privatumo apsaugą užtikrinančią DI infrastruktūrą, kad viešojo sektoriaus ir kitų sričių sprendimai galėtų būti vystomi remiantis vietiniais duomenimis.

    Partnerystės technologiniu pagrindu pasirinktas federacinis mokymas – metodas, leidžiantis treniruoti modelius keliuose duomenų šaltiniuose neperkeliant neapdorotų duomenų į vieną centrinį serverį. Praktikoje tai reiškia, kad jautrūs duomenys lieka vietoje, o bendras modelis tobulėja dalijantis tik mokymo rezultatais.

    „FLock.io“ teigia anksčiau Saravake įgyvendinusi bandomąjį projektą, kuriame kalbinis modelis buvo mokomas naudojant vietinius įrenginius ir lokalius duomenų rinkinius. Dabar, pasirašius memorandumą, bendradarbiavimas pereina iš eksperimentinės fazės į platesnį diegimą ir realių naudojimo atvejų paiešką.

    Pasirašymo renginyje dalyvavo Didžiojo Mančesterio atstovai ir Jungtinės Karalystės politikai. Vizitas buvo Saravako premjero Abang Johari darbo kelionės į Jungtinę Karalystę ir Airiją dalis, kurią Saravakas sieja su ambicija stiprinti regiono pozicijas kaip greitai augančios ekonomikos DI centro.

    „FLock.io“ institucinio vystymo vadovas Mo Marikar pabrėžė, kad bendrovė federacinį mokymą taikė kalbiniams modeliams, įtraukiant vietines ir mažiau paplitusias kalbas. Saravako vadovybė viešai išreiškė paramą federaciniam mokymui kaip vienam svarbiausių elementų, siekiant suverenaus DI.

    Memorandume numatoma, kad suverenus DI bus kuriamas taip, kad duomenys liktų lokalizuoti ir apsaugoti, o valdymas būtų grindžiamas vietos institucijų sprendimais. Skelbiama, kad bus remiamasi partnerystėmis su Jungtinės Karalystės universitetais, siekiant stiprinti tyrimų bazę, DI saugą, patikrą ir taikymą viešosiose paslaugose.

    Planuojama, kad bendradarbiavimas bus vystomas ne tik Mančesteryje: numatyti susitikimai Kembridže ir Oksforde, o atskiros diskusijos turėtų apimti DI įtaką darbo rinkai, prekybai, finansų sistemoms, klimato ekonomikai ir viešajai politikai. Kita kryptis – autonominių DI sistemų sauga, sveikatos sprendimai ir valdymo architektūra.

    Saravakas savo ilgalaikius tikslus sieja su strateginiu planu PCDS 2030, kuriame numatoma modernizuoti ekonomiką ir didinti technologinį savarankiškumą. Tokios iniciatyvos kaip federacinis mokymas dažnai pristatomos kaip kompromisas tarp spartesnio DI diegimo ir duomenų apsaugos reikalavimų, ypač viešajame sektoriuje.

    „Dirbtinis intelektas yra raktas. Per pastaruosius dešimt metų jis pakeitė visą ekonomiką, ir, mano manymu, jis keis ją dar labiau“, – sakė Saravako premjeras Abang Johari.

    Šalys akcentuoja, kad siekiant suverenaus DI svarbu ne tik technologija, bet ir duomenų valdymas, energetika bei vietos kompetencijos. Įgyvendinant susitarimą „FLock.io“ turėtų tiekti federacinio mokymo infrastruktūrą, kuri leistų gerinti modelius neperduodant jautrių duomenų už vietos jurisdikcijos ribų.

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    Naftos kainų šuolis pakėlė rezultatą

    Europos energetikos milžinė „Shell“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pakoreguotas pelnas išaugo iki 5,86 mlrd. eurų. Tai yra apie 24 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatą, pasak bendrovės ir analitikų, sustiprino brangę nafta bei dujos dėl karo su Iranu.

    Rinkose dėmesys krypo į tiekimo grandines ir transportą, nes konfliktas siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio veiklos sutrikimu. Šis maršrutas yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet kokie ribojimai iš karto kelia kainas.

    „Shell“ vadovas Waelis Sawanas teigė, kad bendrovė pasiekė stiprius rezultatus itin sutrikusiose pasaulio energijos rinkose. Anot jo, tai lėmė nuoseklus dėmesys veiklos efektyvumui ir prekybos rezultatams.

    Dividendai didėja, vykdomas akcijų supirkimas

    Kartu su finansiniais rezultatais „Shell“ paskelbė apie 5 proc. didinamus dividendus. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius tris mėnesius įgyvendinti maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą.

    Tokie sprendimai paprastai signalizuoja, kad įmonė jaučiasi užtikrintai dėl pinigų srautų ir nori grąžinti daugiau vertės akcininkams. Vis dėlto energetikos sektoriuje tai dažnai tampa ir politinių diskusijų katalizatoriumi, kai didesnės sąskaitos už energiją juntamos namų ūkiams bei verslui.

    Rinkos komentatoriai pabrėžė ir prekybos padalinio vaidmenį, nes didelis kainų nepastovumas sudaro sąlygas uždirbti iš arbitražo ir trumpalaikių sandorių. Naftos kainos, dar iki konflikto buvusios apie 70 JAV dolerių už barelį, karo metu buvo pakilusios iki maždaug 126 JAV dolerių, tai yra apie 111 eurų.

    Gamybos trikdžiai ir didesnė rizika Artimuosiuose Rytuose

    Nors aukštesnės kainos ir geresnės perdirbimo maržos kilstelėjo pelningumą, „Shell“ susidūrė ir su veiklos trikdžiais. Buvo pranešta apie žalą viename objekte Katare bei apie ciklono nulemtus sustabdymus suskystintų gamtinių dujų grandyje Australijoje.

    Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 20 proc. jos naftos ir dujų gavybos susiję su Artimųjų Rytų regionu, todėl užsitęsęs konfliktas gali turėti tiesioginį poveikį tiek gamybos apimtims, tiek logistikai. „Shell“ nurodė, kad Katare dujų gavyba antrąjį ketvirtį gali būti bent 30 proc. mažesnė nei per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius.

    Tuo pačiu bendrovė informavo, kad turtas Omane išlieka veikiantis, o žaliavinės gavybos grandyje reikšmingų sutrikimų nepatirta. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar trumpalaikiai logistikos ribojimai nevirsta ilgalaikiu pajėgumų praradimu.

    „Pagrindinis ilgalaikis klausimas yra rezervų papildymas ir gamybos augimas“, – sakė energetikos analitikas Maurizio Carulli.

    Jo vertinimu, neseniai paskelbtas „ARC Resources“ įsigijimas Kanadoje yra reikšmingas žingsnis, galintis pagerinti „Shell“ gavybos perspektyvas. Sandoris susijęs su Montney skalūnų baseinu ir turėtų sustiprinti dujų bei skystųjų angliavandenilių portfelį Šiaurės Amerikoje.

    JK vėl kalbama apie netikėtų pajamų mokestį

    Jungtinėje Karalystėje didėjantis „Shell“ pelnas iš naujo įkaitino diskusiją dėl netikėtų pajamų mokesčio energetikos bendrovėms. Šalyje toks mokestis jau taikomas, tačiau jis apima tik pelną, gautą iš naftos ir dujų gavybos Jungtinėje Karalystėje.

    Kadangi ši rinka sudaro mažiau nei 5 proc. „Shell“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos, politikų siūlymai dažnai krypsta į platesnį apmokestinimą. Kritikai argumentuoja, kad karo sukeltas kainų šuolis suteikia bendrovėms papildomą uždarbį, kai vartotojai už degalus ir energiją moka daugiau.

    Po rezultatų paskelbimo „Shell“ akcijos smuktelėjo apie 2 proc., tačiau analitikai tai siejo labiau su makroekonominėmis nuotaikomis ir lūkesčiais, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį galėtų atsistatyti. Tai reikštų mažesnę įtampą pasiūloje ir potencialiai žemesnes naftos kainas.

  • JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    Jungtinės Karalystės obligacijų rinką sudrebino staigus pajamingumų šuolis: 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų, vadinamų giltais, pajamingumas šią savaitę trumpam pakilo iki maždaug 5,79 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, vėliau nusileisdamas link 5,6 proc. Kartu brango ir 10 metų giltų pajamingumas, artėjęs prie pastarųjų dešimtmečių aukštumų.

    Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis: kai investuotojai parduoda skolos vertybinius popierius, jų kaina krinta, o pajamingumas kyla, kad pritrauktų naujų pirkėjų. Todėl dabartinis šuolis signalizuoja, kad rinkos reikalauja didesnės premijos už riziką skolindamos Jungtinei Karalystei ilgam laikui.

    Kas stumia pajamingumus aukštyn?

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lūkestis, kad Anglijos bankui gali tekti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas, jei infliacija įsitvirtintų ir lėčiau grįžtų prie 2 proc. tikslo. Aukštesnės bazinės palūkanos didina naujai leidžiamos skolos kainą ir kelia spaudimą senesnių obligacijų kainoms.

    Papildomą įtampą kursto geopolitiniai sukrėtimai ir energijos kainų šuoliai, nes Jungtinė Karalystė yra jautri importuojamos energijos kainai. Brangesnė energija paprastai reiškia didesnę infliacijos riziką, prastesnes vartotojų nuotaikas ir silpnesnes ekonomikos augimo perspektyvas, o visa tai investuotojai greitai įskaičiuoja į obligacijų kainas.

    Rinkose svarbūs ir vidaus politikos signalai: investuotojai vertina, ar valdžia laikysis fiskalinės drausmės, ar, spaudžiama politinių pažadų bei viešųjų paslaugų finansavimo poreikio, rinksis didesnį skolinimąsi. Kuo didesnė tikimybė, kad skolos pasiūla rinkoje augs, tuo didesnės palūkanos dažnai reikalaujamos už ilgalaikes obligacijas.

    Kodėl tai svarbu iždui, verslui ir gyventojams?

    Valstybei kylantys pajamingumai reiškia brangesnį skolos aptarnavimą ir mažiau laisvų lėšų kitoms išlaidoms. Plačiai cituojami vertinimai rodo, kad kiekvienas 0,25 proc. skolinimosi kainos padidėjimas gali pridėti apie 2,9 milijardo eurų per metus prie palūkanų sąskaitos, o 0,5 proc. šuolis reikštų maždaug 5,8 milijardo eurų papildomą metinę naštą.

    Giltų pajamingumai yra etalonas daugeliui finansinių produktų, todėl jų kilimas greitai persiduoda į būsto paskolų, ypač fiksuotų palūkanų, kainodarą. Kai rinkos palūkanos kyla, bankų finansavimas brangsta, o tai didina mėnesines įmokas tiems, kurie netrukus refinansuos paskolas arba ims naują kreditą.

    Verslui tai reiškia brangesnes investicijas ir didesnę riziką, kad bus atidėtos plėtros programos, mažės samdymas ar bus atsargiau vertinami projektai. Finansų rinkose tai dažnai apibūdinama kaip finansinių sąlygų griežtėjimas, kai brangsta kapitalas ir lėtėja ekonominis aktyvumas.

    Ką toliau stebės rinkos?

    Artimiausiu metu investuotojai daugiausia dėmesio skirs Anglijos banko signalams dėl palūkanų normų trajektorijos ir infliacijos dinamikai, ypač energijos kainų poveikiui. Ilgalaikių obligacijų pajamingumams lemiamą įtaką turės ir tai, ar ekonomikos augimas išliks pakankamas, kad valdžia galėtų vykdyti įsipareigojimus nemažindama išlaidų ar nedidindama mokesčių.

    Ne mažiau svarbūs bus ir politiniai sprendimai bei biudžeto gairės, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą didesnį skolinimosi poreikį. Jei neapibrėžtumas didės, ilgalaikio skolinimosi kaina gali išlikti aukšta, o tai ilgainiui paveiktų tiek valstybės finansus, tiek gyventojų perkamąją galią.

  • Netikėtumas „Honor 600“ starto metu: pristatė riboto leidimo „Pro“ – kiek kainuos JK?

    Netikėtumas „Honor 600“ starto metu: pristatė riboto leidimo „Pro“ – kiek kainuos JK?

    „Honor“ Jungtinėje Karalystėje oficialiai pradėjo „Honor 600“ serijos prekybą ir kartu pateikė staigmeną: be įprastų modelių pristatė ir riboto leidimo „Honor 600 Pro“ versiją, sukurtą kartu su kolekcionuojamų prekių prekės ženklu „Pop Mart“.

    JK pirkėjams siūlomi trys serijos telefonai, o skirtumai tarp jų yra esminiai. Gamintojas aiškiai signalizuoja, kad didžiausių pardavimų tikisi iš vidutinės klasės „Honor 600“, kuris bus plačiai prieinamas ir kitose rinkose.

    „Honor 600“ JK kainuoja 256 GB versija už 650 eurų, o 512 GB modelis – už 710 eurų. Toks kainodaros lygis jį pozicionuoja kaip vidutinės klasės įrenginį, skirtą tiems, kurie nori subalansuoto telefono be flagmano kainos.

    Virš jo stovi „Honor 600 Pro“ su aukštesne specifikacija ir universalesne kamera, tačiau ir gerokai didesne kaina. JK siūloma tik 512 GB versija, kurios kaina siekia apie 1 065 eurus.

    Toks kainos taškas „Pro“ modeliui reiškia tiesioginę konkurenciją su aukščiausios klasės telefonais iš „Samsung“, „Google“, „Apple“, „OnePlus“ ir kitų gamintojų. Dėl to „Honor 600 Pro“ pirkėjams turės įrodyti, kad pasiūlymas vertas flagmanų segmento biudžeto.

    Pigiausias serijos įrenginys – „Honor 600 Lite“. Jis turi 6,6 colio ekraną, „MediaTek Dimensity 7100 Elite“ procesorių, 108 megapikselių pagrindinę kamerą su 5 megapikselių plataus kampo moduliu ir 6 320 mAh talpos bateriją.

    „Honor 600 Lite“ JK kainuoja apie 438 eurus, todėl yra orientuotas į pirkėjus, kuriems svarbiausia baterijos talpa ir aukštos raiškos pagrindinė kamera, bet nereikia brangiausių komponentų.

    Ankstyviesiems pirkėjams „Honor“ žada nuolaidą per savo internetinę parduotuvę. Pranešama, kad kai kuriems naujiems modeliams gali būti taikoma maždaug 237 eurų nuolaida, o tai gali tapti svarbiu argumentu renkantis tarp „Honor“ ir didžiųjų konkurentų.

    Didžiausią dėmesį patraukė riboto leidimo „Honor 600 Pro“, sukurtas pagal „Pop Mart“ talismaną Molly. Komplekte numatyta dovanų dėžutė su iliustracijomis, telefonas su Molly tematika, specialus dėklas, dirželis ir papildomi kolekciniai priedai, taip pat išskirtiniai programiniai apipavidalinimai bei fonai.

    Kol kas oficiali šios riboto leidimo versijos kaina nepatvirtinta, tačiau ji turėtų būti ne mažesnė nei standartinio „Honor 600 Pro“. Teigiama, kad „Honor“ parduotuvėje nuolaida galiotų ir šiam modeliui, jei bus taikoma toms pačioms akcijos sąlygoms.

    „Honor 600“ serija JK jau parduodama, o dalyje kitų rinkų taip pat pradedamas prieinamumas. Gamintojas nurodo, kad savo išmaniųjų telefonų JAV rinkoje neparduoda, todėl tenka rinktis alternatyvas iš kitų prekės ženklų.

  • Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimo pasekmės labiausiai išryškėjo ten, kur jų mažai kas tikėjosi: šalies bioetanolio grandinėje ir kviečių augintojų pajamose. Po politinių derybų dėl muito lengvatų britų automobiliams ir plienui JK suteikė JAV didelę be muito bioetanolio kvotą, kuri rinkoje greitai pakeitė vietinę produkciją.

    Dėl to sustojo vienas iš dviejų pagrindinių JK bioetanolio gamybos centrų, o likęs fabrikas kurį laiką veikė su pertraukomis ir priklausė nuo laikinos paramos. Ūkininkai teigia praradę stambų vietinį kviečių pirkėją, todėl regione sumažėjo konkurencija dėl grūdų, o kainos tapo labiau priklausomos nuo pašarų rinkos ir importo.

    Kaip kvotos pakeitė rinką

    Bioetanolis JK naudojamas kaip atsinaujinantis priedas benzinui, o jo gamyba tradiciškai rėmėsi vietiniais grūdais. Kai į rinką įėjo didelė be muito importo kvota, vietos gamintojams tapo sunkiau konkuruoti, nes importuojamas bioetanolis spaudė kainas ir mažino maržas.

    Ūkininkai pabrėžia, kad bioetanolio pirkėjai anksčiau dažnai mokėdavo nedidelę priemoką už tinkamos kokybės kviečius. Net ir keli eurai už toną ūkiams turi reikšmę, nes augalininkystės pelningumas paprastai skaičiuojamas mažomis maržomis, o sąnaudos, ypač trąšoms ir kurui, išlieka jautrios energijos kainų šuoliams.

    „Atrodė, kad derybose žemės ūkis buvo tik išnaša, o ne prioritetas“, – sakė vienas šiaurės Anglijos kviečių augintojas.

    Smūgis ne tik degalams

    Bioetanolio gamyklos svarbios ne vien degalų rinkai. Gamybos proceso šalutiniai produktai paprastai tampa baltymingais pašarais, kuriuos naudoja gyvulininkystės ūkiai, todėl sumažėjus gamybai dalis pašarų poreikio persikelia į importą, o tai didina tiekimo grandinės pažeidžiamumą.

    Dar vienas jautrus elementas yra anglies dioksidas, kuris kai kuriais atvejais taip pat gaunamas kaip bioetanolio gamybos šalutinis produktas ir naudojamas maisto bei gėrimų pramonėje, taip pat skerdyklose. Dėl to bioetanolio sektoriaus sutrikimai gali greitai virsti platesne problema, ypač kai rinkoje daug kitų sukrėtimų.

    Ūkininkų pajamos ir platesnis kontekstas

    Grūdų augintojams praradus dalį vietinės paklausos, daugiau kviečių nukreipiama į pašarų segmentą, o tai didina pasiūlą ir spaudžia kainas. Ūkininkai teigia, kad kai kuriuose regionuose kainų kritimas buvo ypač juntamas tada, kai likusi gamykla laikinai stabdė veiklą, nes rinka akimirksniu prarado reikšmingą pirkėją.

    Situaciją apsunkina ir geopolitinis neapibrėžtumas, keliantis energijos ir trąšų kainas, o tai tiesiogiai didina javų auginimo savikainą. Ūkininkai perspėja, kad jei kainos neatsigaus, dalis jų bus priversti mažinti investicijas, rinktis atsargesnes sėjomainas arba mažinti apsėjamo ploto riziką.

    JK vyriausybė viešai tvirtina, kad prekybos susitarimas pasiektas nacionalinio intereso labui ir saugo darbo vietas kituose sektoriuose, tačiau žemdirbių organizacijos ragina vertinti visą poveikį. Jų teigimu, vieną kartą praradus vietinį pramonės pajėgumą, atkurti jį brangu ir lėta, o priklausomybė nuo importo tampa ilgalaike.

  • JK skolos kaina šoktelėjo į 1998 m. aukštumas: rinkos laukia rinkimų smūgio Starmeriui

    JK skolos kaina šoktelėjo į 1998 m. aukštumas: rinkos laukia rinkimų smūgio Starmeriui

    Jungtinės Karalystės Vyriausybės ilgalaikio skolinimosi kaina pakilo į aukščiausią lygį per beveik tris dešimtmečius, rinkoms įkainojant politinę riziką prieš vietos rinkimus. Obligacijų investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali silpnėti fiskalinė drausmė ar didėti išlaidų pažadai.

    Antrinėje rinkoje smarkiau kilo ilgesnės trukmės valstybės skolos pajamingumai, o tai reiškia kritusias obligacijų kainas. Apie tai sprendžiama pagal vadinamųjų giltų kreivę: didžiausias spaudimas tradiciškai tenka 10–30 metų trukmės vertybiniams popieriams, kuriuose labiausiai atsispindi ilgalaikės politikos ir infliacijos lūkesčiai.

    Rinkos nervingumą pakurstė pranešimai apie įtampą valdančiojoje Leiboristų partijoje ir augantį spaudimą ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui po galimai prastų rezultatų vietos tarybų rinkimuose. Investuotojams tai svarbu ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kokį mandatą turės Vyriausybė laikytis fiskalinių taisyklių bei kontroliuoti skolos dinamiką.

    Kodėl obligacijos reagavo taip aštriai?

    Valstybės skolos pajamingumai dažnai kyla, kai didėja neapibrėžtumas dėl biudžeto politikos, ypač jei rinkos ima tikėti didesnėmis išlaidomis ar mažesniais mokesčiais be aiškių finansavimo šaltinių. Tokiais atvejais investuotojai reikalauja didesnės rizikos premijos, kad kompensuotų galimą infliacijos, skolos pasiūlos ir politinės kaitos riziką.

    Šis jautrumas Jungtinėje Karalystėje turi aiškų precedentą: 2022 metais tuometinės premjerės Liz Truss nepagrįstų mokesčių mažinimų planai išprovokavo staigų giltų išpardavimą ir privertė Anglijos banką imtis skubių stabilizavimo priemonių. Nors dabartinė situacija nėra identiška, investuotojai vis dar prisimena, kaip greitai gali išaugti finansavimo kaina, jei suabejojama biudžeto patikimumu.

    Didesni pajamingumai galiausiai reiškia brangesnį valstybės skolos aptarnavimą ir griežtesnes biudžeto pasirinkimo ribas, nes dalis lėšų nukreipiama palūkanoms. Tai taip pat gali persiduoti į platesnę ekonomiką, ypač jei brangsta kreditavimas ir silpnėja vartotojų bei verslo lūkesčiai.

    Ką tai signalizuoja ekonomikai?

    Rinkos vertina ne tik politiką, bet ir bendrą makroekonominį foną: augimo tempą, infliacijos kryptį ir centrinio banko veiksmus. Jei infliacija išlieka atkakli, o energijos kainų svyravimai vėl sustiprina kainų spaudimą, investuotojai gali manyti, kad palūkanos išliks aukštos ilgiau, todėl ilgalaikės obligacijos tampa mažiau patrauklios.

    Tuo pačiu dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad istoriškai aukštesni pajamingumai gali atrodyti patrauklūs ilgalaikiams investuotojams, tačiau kainos už tai yra didesnis svyravimas. Pastarųjų metų politinių pokyčių seka Jungtinėje Karalystėje sustiprino nuostatą, kad stabilumas obligacijų rinkai yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Trumpuoju laikotarpiu giltų rinkos kryptį lems rinkimų rezultatai ir signalai, ar Vyriausybė išlaikys paramą savo ekonominei krypčiai. Jei politinė įtampa didės, gali brangti ir skolinimasis, ypač ilgojoje pajamingumų kreivės dalyje.

    Investuotojai taip pat stebės Anglijos banko komunikaciją dėl infliacijos ir palūkanų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia obligacijų vertinimą. Jei bus stiprinamas įsitikinimas, kad infliacija suvaldyta ir palūkanų mažinimas artėja, spaudimas pajamingumams gali slūgti, tačiau politinė rizika išliks svarbi kainodaros dalis.