Tag: Jungtinė Karalystė

  • JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    Jungtinės Karalystės ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį išaugo 0,7 proc. – tiek, kiek ir tikėtasi. Augimą labiausiai tempė paslaugų sektorius, ypač su technologijomis susijusios veiklos.

    Kaip skelbia „Euronews“, liepos–rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei antrą ketvirtį, kurio rezultatas buvo patikslintas iki 0,5 proc. Metinis BVP prieaugis siekė 1,9 proc.

    Vien per rugsėjį BVP padidėjo 0,2 proc., tuo metu rugpjūtį ekonomika iš esmės neaugo. Tai rodo, kad trečio ketvirčio pabaigoje augimas išliko teigiamas, nors tempas nebuvo didelis.

    Prie bendro paveikslo prisidėjo ir išoriniai veiksniai: Irano karas didino energijos sąnaudas, o tai paprastai veikia tiek verslo išlaidas, tiek namų ūkių biudžetus.

    Didžiausias postūmis – programavimas ir konsultacijos

    Statistikos duomenimis, paslaugų sektoriaus produkcija trečią ketvirtį paaugo 0,9 proc. Tai tapo pagrindiniu visos ekonomikos augimo šaltiniu.

    Kompiuterių programavimas, konsultacijos ir susijusios veiklos šoktelėjo 4,4 proc., o platesnis informacijos ir ryšių sektorius paaugo 2,1 proc. ONS pažymėjo, kad būtent šios veiklos 2026 metais buvo didžiausias BVP augimo variklis.

    Taip pat nurodyta, kad įmonės, fiksavusios didžiausius apyvartos šuolius, dažnai dirbo su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto tikslią šių technologijų įtaką ekonomikai įvertinti sudėtinga.

    Gamyba augo menkai, statybos traukėsi

    Pramonės produkcija per ketvirtį padidėjo tik 0,1 proc., o statybų sektorius smuko 0,7 proc. Tai reiškia, kad bendrą augimą iš esmės „išnešė“ paslaugos.

    Per tris mėnesius iki rugsėjo apdirbamoji gamyba paaugo 0,9 proc. Labiausiai išsiskyrė kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių segmentas – jo produkcija augo 4,6 proc.

    Finansų bendrovės „AJ Bell“ atstovė Sarah Coles teigė, kad, atsižvelgiant į pasaulinį foną, pragyvenimo išlaidų augimą ir artėjančio biudžeto neapibrėžtumą, trečio ketvirčio augimas laikėsi neblogai, o DI atliko reikšmingą vaidmenį.

    Bank of England: geresnės augimo prognozės, bet brangsta skolinimasis

    Praėjusią savaitę Anglijos bankas padidino JK ekonomikos augimo prognozę 2026 metams iki 1,6 proc., o 2027 metams – iki 1,3 proc. Anksčiau, liepą, abiem metams buvo numatyta po 1,1 proc.

    Centras bankas taip pat ketvirtadaliu procentinio punkto pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. Tai buvo pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Tuo pat metu infliacija rugsėjį pasiekė 3,5 proc. – prie to prisidėjo brangesnės namų ūkių energijos sąskaitos ir didesnės degalų kainos.

    Investicijų strategas Kit Rees iš „Quilter“ augimą apibūdino kaip tvirtą, nors istoriškai neįspūdingą. Jo vertinimu, didesnės darbo sąnaudos, kylančios energijos kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams gali slėgti ekonomiką iki 2027 metų.

  • Po išpuolio Krokuvoje tarp žuvusiųjų – 32-ejų škotų didžėjus Jamesas Thomasas Campbellas

    Po kruvino išpuolio Krokuvos pagrindinėje aikštėje paaiškėjo, kad tarp žuvusiųjų yra ir Jungtinės Karalystės pilietis – 32 metų škotų didžėjus Jamesas Thomasas Campbellas.

    Apie aukos tapatybę pranešė britų dienraštis „The Telegraph“. Žinia sukrėtė vyro artimuosius, draugus ir jo gimtojo krašto bendruomenę Škotijoje.

    Tragedija įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną, kai į Krokuvos Rotušės aikštę automobiliu įvažiavo 24 metų Michałas Oksińskis ir vėliau ten pat ėmė šaudyti į žmones.

    Po atakos žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeista. Tarp žuvusiųjų – keturi Lenkijos piliečiai, Austrijos pilietė ir vienas britas.

    Kas buvo žuvęs škotų didžėjus

    Skelbiama, kad Jamesas Thomasas Campbellas buvo kilęs iš Prestviko – miestelio Škotijos Ayrshire grafystėje. Jis buvo žinomas vietos muzikos bendruomenei kaip didžėjus.

    Be muzikinės veiklos, vyras taip pat nuomojo dviejų kambarių poilsio namelį Arano saloje.

    Artimųjų ir institucijų reakcija

    Vienas Campbello draugų, cituojamas „The Telegraph“, teigė, kad artimieji ir bičiuliai yra priblokšti ir gedintys dėl netekties.

    Britų diplomatinės tarnybos nurodė palaikančios ryšį su žuvusiojo šeima ir teikiančios jai pagalbą. Taip pat pranešta, kad parama bus teikiama ir kito per išpuolį sužeisto brito artimiesiems.

    Užuojautą šeimai ir draugams perdavė ir Škotijos nacionalinės partijos (SNP) vietos skyrius, o apie netektį informavo ir regiono žiniasklaida.

    Sužeistieji ir užpuoliko mirtis

    Po šaudymo medicininės pagalbos prireikė 16 žmonių, tarp jų buvo ir du pareigūnai. Dalis sužeistųjų toliau gydyti Krokuvos ligoninėse.

    Pasak Mažosios Lenkijos vaivadijos atstovo Maksymiliano Kosowskio, viena nukentėjusiųjų – 27 metų lenkė, patyrusi kepenų sužalojimų, – buvo pervežta gydyti į Varšuvą. Likusiųjų būklė daugiausia įvardyta kaip stabili, nors vienu atveju ji apibūdinta kaip stabili, bet sunki.

    Užpuolikas ligoninėje mirė 2026 metų lapkričio 9 dieną.

  • Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės žvalgybos darbuotojas Michaelas McCabe’as pritraukė 1 mln. svarų investiciją platformai „Crowd Threat“, kuri fiksuoja saugumo rizikas įvairiose pasaulio šalyse remdamasi vietinių žmonių pranešimais.

    Ši sistema naudoja minios (angl. crowdsourcing) principą: incidentų informaciją teikia vietiniai bendraautoriai, o platforma pateikia atnaujinamas suvestines – nuo ginkluotų konfliktų ir teroro išpuolių iki socialinių neramumų ar nusikalstamumo.

    Tokio tipo grėsmių žvalgybos paklausa auga dėl didėjančių geopolitinių rizikų – jos aktualios ne tik vyriausybėms ar saugumo sektoriui, bet ir tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms, kurios siekia apsaugoti užsienio operacijas bei tiekimo grandines.

    Gautas finansavimas turėtų padėti plėsti platformos aprėptį ir toliau vystyti produktą – įskaitant planus kurti naujas darbo vietas bei pradėti darbą su papildomu sprendimu, orientuotu į bendruomenių įtampų ir galimų neramumų ankstyvą identifikavimą.

    Kaip veikia „Crowd Threat“ modelis

    „Crowd Threat“ siūlo alternatyvą tradicinei grėsmių analizės schemai, kai nuotolinės analitikų komandos stebi žiniasklaidą, socialinius tinklus ir įvairius duomenų srautus. Čia remiamasi vietoje esančių žmonių tinklu – dažniausiai saugumo ar žvalgybos profesionalais.

    Už kiekvieną praneštą incidentą bendraautoriai gauna atlygį. Pranešimai iš pradžių įvertinami pagal teikėjo patikimumo lygį, o vėliau tikrinami pasitelkiant dirbtinį intelektą ir žmonių peržiūrą.

    Bendrovės teigimu, toks modelis gali mažinti sąnaudas ir leisti grėsmes fiksuoti arčiau įvykių vietos, taip pat greičiau pastebėti naujai kylančias rizikas, kurias nuotoliniai analitikai gali praleisti.

    Nuo darbo Irake iki startuolio plėtros

    M. McCabe’as žvalgybos srityje dirbo daugiau nei du dešimtmečius – Jungtinės Karalystės kariuomenėje ir privačiose saugumo įmonėse, tarp jų ir Irake. Jis taip pat įkūrė žvalgybos programinę įrangą vystančią bendrovę „Intelligence Fusion“, kuri 2022 metais buvo įsigyta „Sigma7“.

    „Crowd Threat“ jis įkūrė 2025 metais, o platforma sukurta kartu su Niukaslio technologijų įmone „Wubbleyou“. Skelbiama, kad ji veikti pradėjo šių metų birželį.

    Šiuo metu tinkle yra daugiau nei 200 bendraautorių iš 17 šalių šešiuose žemynuose, o incidentai registruojami pasauliniu mastu.

    Plėtros planai ir naujas produktas

    M. McCabe’as siekia didinti „Crowd Threat“ aprėptį, ypač Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Ilgalaikis tikslas – išauginti tinklą iki 10 000 bendraautorių.

    Investicijos lėšos taip pat bus skirtos sukurti septynias naujas darbo vietas ir vystyti antrą produktą, kuris, kaip teigiama, galėtų padėti atpažinti bendruomenių įtampas bei suteikti ankstyvus perspėjimus apie galimus riaušių ar smurto protrūkius.

    „Jei ryte sprogdavo sprogstamasis įtaisas, iki dienos pabaigos jau žinodavome visą kontekstą. Iš to kilo mintis – kodėl negalėtume pasitelkti vietinių tinklų visame pasaulyje?“ – yra sakęs M. McCabe’as, prisimindamas darbą Irake.

    Bendrovė įsikūrusi Niukaslyje ir pranešė, kad finansavimą gavo iš „North East Accelerate Fund“ ir NPIF II – PXN Equity Finance – priemonių, susijusių su „Northern Powerhouse Investment Fund II“ (NPIF II).

  • Didžioji Britanija per Atminimo sekmadienį pagerbė žuvusius karius: ceremonijai vadovavo karalius

    Didžioji Britanija per Atminimo sekmadienį pagerbė žuvusius karius: ceremonijai vadovavo karalius

    Didžioji Britanija per Atminimo sekmadienį pagerbė žuvusius ginkluotųjų pajėgų karius ir veteranus – Londone surengtos tradicinės iškilmės, skirtos prisiminti konfliktuose žuvusius tarnybos narius.

    Kaip praneša „Euronews“, pagrindinės ceremonijos vyko per kasmetinį Atminimo festivalį, kurio metu ypač prisimenami Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukos, bet pagerbiami ir kitų karinių konfliktų dalyviai.

    Atminimo sekmadienis Jungtinėje Karalystėje minimas antrąjį lapkričio sekmadienį – arčiausiai lapkričio 11 dienos, kai pažymimos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos paliaubos.

    Ši tradicija svarbi ne tik kaip istorinis simbolis: renginiuose kasmet dalyvauja tūkstančiai žmonių – nuo karališkosios šeimos ir politikų iki aktyviai tarnaujančių karių bei veteranų, o ceremonijos vyksta daugelyje šalies miestų.

    Minėjimui vadovavo karalius Karolis III

    Šių metų minėjimui vadovavo karalius Karolis III, dalyvaujant ir kitiems vyresniems karališkosios šeimos nariams, tarp jų – Velso princui Williamui.

    Karalienė Camilla ir Velso princesė Catherine ceremoniją stebėjo iš įprastos vietos balkone, esančiame Užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų biuro pastate.

    Renginys prasidėjo tradicine dviejų minučių tyla 11.00 val. vietos laiku. Po jos aukščiausi karališkosios šeimos nariai ir politiniai lyderiai prie Cenotafo Londono centre padėjo vainikus.

    Cenotafas – daugiau nei šimtmetį trunkančios tradicijos centras

    Nacionalinis Atminimo renginys jau daugiau nei šimtmetį vyksta aplink Cenotafą – memorialą, kuris iš pradžių buvo pastatytas 1919 metais.

    Vėliau paminklas tapo nacionaliniu memorialu Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems, o 1946 metais buvo išplėstas jo simbolinis vaidmuo, įtraukiant ir Antrojo pasaulinio karo aukas.

    Į Whitehall rajoną susirinko minios žmonių: pagarbą atidavė politiniai lyderiai, tarp jų – ministras pirmininkas Andy Burnhamas, taip pat tarnaujantys ir buvę kariškiai bei karo veteranai.

    Eitynėse – apie 10 000 veteranų

    Vienas ryškiausių dienos akcentų buvo veteranų eisena: joje dalyvavo apie 10 000 buvusių karių, tarp jų – 12 tarnavusių dar Antrojo pasaulinio karo metais.

    Šių metų minėjimu taip pat pažymėtos sukaktys: 35 metai nuo Pirmojo Persijos įlankos karo pabaigos ir 15 metų nuo britų karinių operacijų Irake pabaigos.

    Panašios atminimo pamaldos ir ceremonijos tą pačią dieną rengiamos dešimtyse Jungtinės Karalystės miestų bei užsienyje esančiose šalies karinėse bazėse.

  • „Tax Justice Network“: JK mokesčių rojus siejamas su 8 mlrd. eurų ES netektimis

    „Tax Justice Network“: JK mokesčių rojus siejamas su 8 mlrd. eurų ES netektimis

    Europos Sąjungos šalys kasmet netenka apie 59,3 mlrd. eurų mokesčių pajamų, kai tarptautinės bendrovės perkelia pelną per sienas, skelbia „Tax Justice Network“. Organizacija teigia, kad maždaug 8 mlrd. eurų šių nuostolių siejami su Jungtine Karalyste ir jos užjūrio teritorijomis bei Karūnos valdomomis priklausomybėmis.

    Pasak analizės, ši suma sudaro 13,6 proc. visų ES įvertintų praradimų dėl pelno perkėlimo. Taip pat nurodoma, kad Jungtinės Karalystės tinklas sudaro daugiau nei 30 proc. pasaulinės rizikos, susijusios su piktnaudžiavimu pelno apmokestinimu.

    Pelno perkėlimu vadinamos schemos, kai pelnas apskaitoje registruojamas mažesnių mokesčių jurisdikcijose, o ne ten, kur realiai vykdoma veikla. Tai gali būti grupės įmonių tarpusavio mokėjimai, pavyzdžiui, palūkanos ar autoriniai mokesčiai, mažinantys apmokestinamąjį pelną didesnių mokesčių šalyse.

    EBPO yra pažymėjusi, kad didelė dalis tokių praktikų nėra neteisėtos, nors dalis gali pažeisti taisykles. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios schemos mažina mokesčių sistemų teisingumą, o pasauliniu mastu vyriausybėms gali kainuoti nuo 89 mlrd. iki 214 mlrd. eurų per metus.

    Kur ES praranda daugiausia?

    „Tax Justice Network“ savo skaičiavimus paskelbė kartu su lapkričio 5 dieną atnaujintu „Corporate Tax Haven Index“. Pateikiami duomenys yra už 2022 metus ir apima su tarptautinėmis įmonėmis siejamus nuostolius, o ne individualių asmenų mokesčių vengimą.

    Didžiausi nuostoliai ES fiksuojami Prancūzijoje – 13,1 mlrd. eurų, antroje vietoje yra Vokietija su 11,8 mlrd. eurų. Kartu šios dvi šalys sudaro 24,9 mlrd. eurų, arba 42 proc. viso ES įvertinto nuostolio.

    Daugiau nei 4 mlrd. eurų per metus praranda Ispanija (4,8 mlrd.), Lenkija (4,7 mlrd.) ir Belgija (4,1 mlrd.). Daugiau nei 3 mlrd. eurų netektys įvardijamos Italijoje (3,6 mlrd.), Nyderlanduose (3,5 mlrd.) ir Liuksemburge (3,2 mlrd.).

    Lietuva priskiriama prie mažiausiai prarandančių ES valstybių – organizacijos vertinimu, 2022 metais nuostolis siekė apie 59 mln. eurų. Mažiau nei 100 mln. eurų taip pat priskiriama Maltai, Latvijai, Estijai ir Kroatijai.

    Kiek nuostolių siejama su JK tinklu?

    Organizacija teigia, kad tai pirmasis kartas, kai įvertinta, kiek kiekviena ES šalis praranda dėl pelno perkėlimo, siejamo būtent su Jungtinės Karalystės mokesčių rojų tinklu. Bendras įvertis – apie 8 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis, siejama su šiuo tinklu, įvardijama Prancūzijoje: 2,8 mlrd. eurų, arba 21,3 proc. šalies nuostolių dėl pelno perkėlimo. Vokietijoje atitinkamai nurodoma 1,4 mlrd. eurų ir 11,9 proc.

    Taip pat skaičiuojama, kad su Jungtinės Karalystės tinklu siejami nuostoliai sudaro apie 570 mln. eurų Liuksemburge, 475 mln. eurų Ispanijoje, po 438 mln. eurų Lenkijoje ir Italijoje bei 415 mln. eurų Belgijoje.

    Indekse – britiškos jurisdikcijos tarp lyderių

    „Corporate Tax Haven Index“ jurisdikcijas reitinguoja pagal riziką, kad jų mokesčių taisyklės ir finansinė veikla leidžia tarptautinėms korporacijoms sumažinti mokesčius kitose šalyse. Vertinime derinamas teisinių reguliavimų įvertinimas ir užsienio tiesioginių investicijų srautų mastas.

    Skelbiama, kad keturios britiškos jurisdikcijos patenka į pirmąjį dešimtuką: Britų Mergelių salos, Kaimanų salos ir Bermudai užima pirmąsias tris vietas, o Džersis – aštuntą. Dar dvi – Gernsis ir Meno sala – patenka į dvidešimtuką, o pati Jungtinė Karalystė reitinge yra 19-oje vietoje.

    Organizacijos vertinimu, Jungtinė Karalystė ir šešios minėtos jurisdikcijos kartu sudaro 31 proc. pasaulinės rizikos, o įtraukus dar keturias britų užjūrio teritorijas – 33,3 proc.

    Tuo pat metu „Tax Justice Network“ pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė pati taip pat priskiriama prie šalių, kurios patiria didelius nuostolius dėl pelno perkėlimo: vertinama, kad vidutiniškai 2018–2022 metais ji kasmet netekdavo apie 12,8 mlrd. svarų (14,7 mlrd. eurų).

    Įtraukus turtingus asmenis, skaičiai dar didesni

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad pelno perkėlimas yra tik dalis bendros problemos. Įtraukus ir turtingų asmenų mokesčių vengimą per nedeklaruotą užsienyje laikomą turtą, pasauliniai nuostoliai vertinami gerokai didesni.

    „State of Tax Justice 2024“ ataskaitoje pasauliniai praradimai įvertinti 416 mlrd. eurų per metus. Joje nurodoma, kad įmonių pelno perkėlimas sudaro apie 71 proc. šio dydžio.

  • Velsas ruošiasi 2027-iesiems: „Tour de France“ etapas, dviračių metai ir pilys

    Velsas ruošiasi 2027-iesiems: „Tour de France“ etapas, dviračių metai ir pilys

    Velsas 2027 metais tikisi sulaukti gerokai daugiau turistų – šalį į tarptautinį dėmesio centrą turėtų iškelti „Tour de France“ Didžiojo starto (Grand Départ) etapas ir metų trukmės dviračių programa.

    Apie tai, kalbėdama su „Euronews Travel“ Londone vykusioje „World Travel Market“ parodoje, pasakojo „Visit Wales“ rinkodaros vadovė Lucy von Weber. Jos teigimu, Velsas vis dar laikomas mažiau pažįstama kryptimi, nors gali pasiūlyti didelę įvairovę ir turtingą istoriją.

    Pasak L. von Weber, keliautojus vilioja Kardifas pietuose, trys nacionaliniai parkai, įspūdingi kraštovaizdžiai ir įvairios aktyvaus laisvalaikio veiklos – nuo pasivaikščiojimų ir važiavimo dviračiu iki ekstremalesnių pramogų, pavyzdžiui, nusileidimo lynu.

    Kitas išskirtinumas – dvikalbystė: Velse vartojamos anglų ir valų kalbos, o ženklai dažnai būna dvikalbiai. Turizmo atstovės teigimu, tai padeda sukurti stiprų pojūtį, kad keliaujama „visai kitur“, su savita vietos kultūra ir bendruomenėmis.

    „Tour de France“ etapas ir „dviračių metai“

    Didžiausiu 2027 metų traukos objektu turėtų tapti „Tour de France“ Grand Départ etapas Velse. Skelbiama, kad jis vyks liepos 4 dieną – maršrutas drieksis nuo Welshpool iki Kardifo.

    Velsas savo vaidmenį šiame renginyje vertina itin rimtai: 2027-ieji paskelbti „Dviračių metais“. Programoje numatomas ir interaktyvus žemėlapis, kuris, kaip teigiama, padės atrasti kryptis, lankytinas vietas ir maršrutų „aplinkkelius“ prie dviračių trasų.

    Turizmo atstovė pabrėžia, kad Velsas orientuojasi ne vien į profesionalų dviračių sportą ar sudėtingas įkalnes. Esą čia netrūksta ir lygių, nesudėtingų, nuo automobilių atskirtų maršrutų, tinkamų šeimoms.

    Pilys, vietinė virtuvė ir renginiai Kardife

    Keliautojams siūloma dviračių išvykas derinti su pilimis ir muziejais arba tiesiog mėgautis vaizdais bei vietiniu maistu. Tarp minimų tradicinių patiekalų – „Welsh rarebit“ (karštas sūrio sumuštinis), troškinys „cawl“ ir valų pyragėliai.

    Be dviračių tematikos, Velsas pristato ir kitus sporto renginius: kitais metais šalyje vyks „Senior Open“ – profesionalus vyrų golfo turnyras žaidėjams nuo 50 metų, organizuojamas „Royal Porthcawl Golf Club“ klube.

    Tuo pat metu Kardifas taps laikinais „EuroGames“ namais – tai didžiausias Europoje LGBTQ+ daugiakovės sporto renginys. Skelbiama, kad tai bus pirmas kartas, kai žaidynės rengiamos Jungtinėje Karalystėje.

    Velsas siekia pritraukti turistus ne tik vasarą

    Nors didžioji dalis didžiųjų renginių vyksta vasarą, turizmo sektorius nori paskatinti keliones visais metų laikais. Akcentuojama, kad pilys, muziejai ir kitos lankytinos vietos veikia ištisus metus.

    Pasak L. von Weber, skirtingi sezonai gali tapti atskira priežastimi keliauti: pavasarį – narcizai, vasarą – žydintys miškai, rudenį – spalvos, o žiemą – kalėdinės mugės ir festivaliai, jaukios užeigos bei židiniai.

    Aktyvesniems keliautojams pateikiamas konkretus pavyzdys – Tau’i Valley Trail maršrutas Karmartenšyre: 21 kilometro ilgio lygi trasa, tinkama ramiam važiavimui.

    Dar vienas netikėtas traukos taškas – Wrexham miestas netoli sienos su Anglija, kur pastaraisiais metais juntama ir Holivudo įtaka. 2021 metais aktoriai Ryanas Reynoldsas ir Robas McElhenney įsigijo vietos futbolo klubą „Wrexham AFC“, o klubo sėkmę papildomai išgarsino dokumentinis serialas „Welcome to Wrexham“.

    Miestas turistams siūlo ir naują lankytiną objektą: rugsėjį atidaryti Velso futbolo muziejus ir Wrexham muziejus, pasakojantys tiek apie šalies futbolo istoriją, tiek apie miesto pramoninį ir kultūrinį paveldą.

  • Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki Jungtinės Karalystės startuoliai įgijo teises naudotis didžiųjų korporacijų sukurtomis patentuotomis technologijomis – tai gali iš esmės sustiprinti jų konkurencingumą tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.

    IPHatch UK 2026 konkurse jie užsitikrino aštuonis patentus, kilusius iš „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ portfelių. Tokios technologijos jaunoms įmonėms įprastai būtų sunkiai pasiekiamos be didelių investicijų ir ilgamečių tyrimų.

    Šiemet finalinei atrankai buvo atrinktas 21 startuolis, o galutinio pristatymo diena vyko „City of Glasgow College“. Po intensyvios atrankos buvo išrinkti penki nugalėtojai.

    Be pačių patentų, laimėtojai taip pat gauna tiesioginį ryšį su technologijų savininkėmis korporacijomis – tai gali atverti kelią tolimesniam bendradarbiavimui, investicijoms ar žingsniams į tarptautines rinkas.

    Kas laimėjo patentus ir iš ko jie kilę

    Tarp nugalėtojų – CALMS International iš West Midlands: įmonių programinę įrangą kurianti bendrovė, kuriai skirtas NEC patentas.

    Taip pat atrinkta „Cyber Nandhini“ iš Aberdyno – kibernetinio saugumo verslas, gavęs „Nokia“ patentą.

    Švietimo technologijų ir dirbtinio intelekto srityje veikianti „The Discourse AI“ iš Safolko pelnė du „Panasonic“ patentus.

    Dar viena „Panasonic“ technologija atiteko „Mixd Reality“ iš Stafordšyro – papildytosios realybės ir švietimo technologijų įmonei.

    Didžiausią paketą gavo RS9 Technologies iš West Midlands: kibernetinio saugumo ir DI bendrovei skirti trys „DENSO“ patentai.

    Kodėl patentai startuoliams tampa vis svarbesni

    Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad spartėjant DI plėtrai programinės įrangos kūrimas tampa greitesnis ir pigesnis, todėl vien technologinio „pranašumo“ gali nepakakti ilgalaikei persvarai išlaikyti.

    Darbas su jau suteiktu patentu gali padėti startuoliui sumažinti tyrimų ir plėtros laiką bei kaštus, nes technologinis pagrindas jau būna sukurtas didelės tarptautinės įmonės.

    Toks modelis naudingas ir pačioms korporacijoms: vertingi, bet nenaudojami patentai gali būti įdarbinami per ambicingas jaunas įmones, o ne „gulėti“ portfeliuose.

    Programą vykdančios organizacijos mastas

    Programą vykdanti „Piece Future“ nurodo, kad per IPHatch iniciatyvą jau buvo komercializuota daugiau nei 350 patentų, o per 14 konkursų 12 rinkų į programas įsitraukė daugiau nei 100 startuolių.

    Europos ambasadoriumi įvardijamas Deepak Pathak akcentavo, kad tiesioginis startuolių sujungimas su didžiųjų įmonių technologijomis, ekspertize ir resursais gali padėti mažesniems verslams pasiekti tai, kas kitu atveju būtų sunkiai prieinama.

  • „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Zilch“ per finansinius metus pajamas padidino 36 proc. iki 147,5 mln. svarų sterlingų, tačiau nuostoliai tuo pat metu išaugo beveik tris kartus – iki 35,9 mln. svarų.

    Naujausi bendrovės finansiniai duomenys rodo, kad augimą labiausiai skatino didesnės klientų išlaidos per „Zilch“ paskyras. Įmonė taip pat siejama su pasirengimu galimam pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO).

    „Zilch“ veikia kaip skolintojas ir siūlo kelis produktus – nuo BNPL (pirk dabar, mokėk vėliau) sprendimo iki debeto kortelės bei paskolų. Pajamos skaičiuotos už laikotarpį, pasibaigusį 2026 metų kovą.

    Vis dėlto kartu su augimu didėjo ir išlaidos: nuostolius, anot bendrovės, didino klientų pritraukimo bei prekės ženklo kūrimo kaštai, taip pat didesni atidėjiniai kredito nuostoliams, kai įmonė ėmėsi ilgesnio laikotarpio paskolų.

    Augo pardavimų apimtys ir aktyvių vartotojų skaičius

    Bendrovė nurodo, kad platformoje per metus parduotų prekių vertė (GMV) pakilo 28 proc. ir pasiekė 2,4 mlrd. svarų sterlingų.

    Aktyvių vartotojų skaičius išaugo 21 proc. iki 970 000, o vidutinės metinės išlaidos vienam aktyviam klientui padidėjo 6 proc. iki 2 500 svarų.

    Kas didino nuostolius

    „Zilch“ nuostoliai per metus šoktelėjo nuo 12,5 mln. iki 35,8 mln. svarų sterlingų. Įmonė šį pokytį sieja su agresyvesnėmis investicijomis į augimą ir didesnėmis kredito rizikos sąnaudomis.

    Bendrovės vadovas Philipas Belamantas šiuos finansinius metus apibūdino kaip „pamatinius“ ir teigė, kad buvo sąmoningai investuojama į produktus, technologijas bei infrastruktūrą, siekiant pasiruošti kitam plėtros etapui.

    Užuominos apie IPO ir verslo modelį

    Bendrovė taip pat skelbia pasiekusi 300 mln. JAV dolerių (224 mln. svarų) metinį pajamų „run rate“. Pasak vadovo, įmonė jau fiksavo du ketvirčius iš eilės, kai buvo gautas koreguotas pelnas prieš mokesčius.

    „Zilch“ yra remiama „Goldman Sachs“ ir „eBay“, o 2021 metų finansavimo etape bendrovė buvo įvertinta 2 mlrd. JAV dolerių. Įmonė uždirba iš mokesčių, o dalis jos paslaugų – subsidijuojamos reklamos užsakovų.

    Taip pat pranešama, kad „Zilch“ gali ruoštis IPO – investicinius bankus šiam procesui ji esą gali telkti jau dabar, o pats viešas akcijų siūlymas galėtų įvykti ne anksčiau kaip kitais metais.

  • JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    Jungtinėje Karalystėje elektromobilių pardavimai toliau sparčiai auga – spalį beveik kas trečias naujas automobilis buvo visiškai elektrinis. Skaičiuojama, kad baterijomis varomi modeliai sudarė 32 proc. visos naujų automobilių rinkos.

    Kaip skelbia šalies automobilių pramonės lobistinė organizacija „New AutoMotive“, spalį JK buvo parduota 49 155 nauji visiškai elektriniai automobiliai (BEV). Tai – 54 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Tokio dydžio dalis rinkoje reiškia ir tai, kad elektromobiliai pagal vieną kuro rūšį aplenkė benzininius, dyzelinius bei hibridinius automobilius. Organizacijos vadovas Benas Nelmesas teigė, kad vairuotojai „balsuoja pinigine“, o kiekvienas naujas elektromobilis gali reikšti mažesnes eksploatacijos išlaidas namų ūkiui ir mažesnį šalies pažeidžiamumą naftos kainų šokams.

    Rinkos pokyčius skatina ir pasiūlos įvairovė: JK vairuotojai renkasi iš daugiau skirtingų gamintojų elektrinių modelių nei, pavyzdžiui, JAV, kur augimas pastaruoju metu buvo lėtesnis.

    Daugiau pasirinkimo, lyderiai – keli gamintojai

    Tekste pažymima, kad JK rinkoje gausu įvairių markių elektromobilių – nuo „Renault“ ar „Peugeot“ iki „Volkswagen“, „Skoda“ ir kai kurių Kinijos gamintojų modelių. Tai plečia pirkėjų pasirinkimą ir gali prisidėti prie spartesnio rinkos augimo.

    Praėjusį mėnesį JK elektromobilių segmente tarp lyderių minimi „Kia“, BMW, „Volkswagen“ ir BYD. Tuo metu „Tesla“ po stipraus rugsėjo fiksavo smukimą.

    Vis dėlto vertinant metus nuo pradžios, „Tesla“ išlieka pirmoje vietoje pagal rinkos dalį – ji siekia 9,53 proc. Tai yra 25,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Antroje vietoje pagal metų pradžios rezultatus įsitvirtino „Kia“ su 6,9 proc. rinkos dalimi, trečioje – BYD (6,8 proc.). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad įdomu tai, jog tarp trijų lyderių nepateko Europos gamintojai.

    Auga ir naudotų elektromobilių paklausa

    Elektrinių automobilių aktyvumas fiksuojamas ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių rinkoje. Pasak „EV Powered“ minimų duomenų, vis daugiau JK pirkėjų dairosi naudotų elektromobilių.

    Toks poslinkis ypač svarbus, nes naudota rinka paprastai plečia elektromobilių prieinamumą tiems, kurie naujo automobilio įsigyti neplanuoja arba negali.

    Vokietijoje – dar didesnė elektromobilių dalis

    Elektromobilių pardavimų šuolis matomas ir kitose Europos šalyse. Vokietijoje, kaip nurodė šalies kelių eismo agentūra, baterijomis varomi automobiliai sudarė 37 proc. automobilių rinkos.

    Per nurodytą laikotarpį Vokietijoje buvo parduota per 94 000 tokių automobilių – tai beveik 80 proc. daugiau nei prieš metus. Straipsnyje teigiama, kad paklausą Europoje skatina ir išaugusios naftos kainos.

  • Bank of England pirmąkart nuo 2023-ųjų pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas (Bank of England) bazinę palūkanų normą pakėlė 25 baziniais punktais – nuo 3,75 proc. iki 4 proc. Tai pirmas toks sprendimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, po šio žingsnio Jungtinės Karalystės palūkanų normos tapo aukštesnės nei Lenkijoje. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Už palūkanų didinimą balsavo aštuoni pinigų politikos komiteto nariai, o vienas pasisakė už didesnį – 0,5 procentinio punkto – kėlimą. Tai rodo, kad dalis sprendėjų infliacijos rizikas vertina ypač rimtai.

    Pastarosiomis savaitėmis spaudimas centriniam bankui augo po naujų infliacijos duomenų: rugsėjį metinė infliacija Jungtinėje Karalystėje siekė 3,5 proc. ir buvo gerokai aukščiau nei 2 proc. tikslas.

    Ką nurodė Anglijos bankas

    Anglijos bankas pranešime pažymėjo, kad kol kas esama nedaug įrodymų, jog aukštesnės energijos kainos plačiau persiduotų į kitas kainas ir atlyginimus. Kartu pabrėžta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei anksčiau manyta.

    Vis dėlto bankas įspėjo, kad augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės. Taip pat akcentuota, kad infliacinis spaudimas ekonomikoje išlieka pakankamai didelis, jog pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Atskirai bankas atkreipė dėmesį į pirmines prognozes, pagal kurias 2027 metų viduryje infliacija galėtų pakilti net iki 5 proc. – jei didesnės energijos sąnaudos persiduotų į įmonių ir namų ūkių kaštus.

    Palūkanų pokyčiai ir kituose bankuose

    Straipsnyje taip pat primenama, kad palūkanas 25 baziniais punktais iki 2 proc. pakėlė ir Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas nuo 2023 metų.

    Tuo metu Lenkijos centrinio banko pinigų politikos taryba posėdyje, pasibaigusiame lapkričio 4 dieną, palūkanų normų nepakeitė. Pagrindinė (orientacinė) Lenkijos centrinio banko norma liko 3,75 proc., lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.