Tag: Jungtinė Karalystė

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Jungtinė Karalystė pristatė naują kryptį oro karo ateičiai: kovinius orlaivius, kurie skraido be piloto kabinoje ir veikia kartu su įgulos naikintuvais. Tokia koncepcija vis dažniau vadinama bendradarbiaujančiais kovos orlaiviais ir lojaliuoju sparnuočiu, kai pilotuojamas naikintuvas vadovauja, o bepilotės platformos atlieka rizikingiausias užduotis.

    Per aviacijos parodą Farnborough bendrovė „BAE Systems“ pademonstravo „Brontanax“ prototipą, kuris, kaip skelbiama, kuriamas bendram darbui su „Typhoon“, „F-35“ ir ateities „Tempest“ programa. Tokios platformos gali skristi priekyje, atlikti žvalgybą, slopinti oro gynybą, trikdyti radarus ir, prireikus, smogti taikiniams, o žmogus ore išlieka sprendimų priėmėju.

    Gamintojo teigimu, pilotas tokios bepilotės mašinos nevaldytų kaip nuotolinio modelio. Vietoje to jis formuluotų užduotį, nustatytų ribas ir patvirtintų kritinius sprendimus, o likusią darbo dalį vykdytų autonominiai valdymo algoritmai ir jutiklių sistema, paremta DI metodais.

    „Brontanax“ dydžiu, kaip nurodoma, artimas mokomajam koviniam lėktuvui, jo masė viršija 5 tonas, o konstrukcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams. Taip pat minimos vidinės ginkluotės dėtuvės, kurios turėtų būti pritaikytos daugumai Karališkųjų oro pajėgų naudojamų raketų, išskyrus didesnius sparnuotuosius ginklus.

    Gamintojas akcentuoja modulinę sandarą ir atvirą architektūrą, leidžiančią santykinai greitai keisti paskirtį. Tai svarbu dabartinėms tendencijoms, kai kariuomenės siekia platformų, kurias galima pritaikyti ir kaip papildomą ginkluotės nešėją, ir kaip iškeltą jutiklių mazgą, ir kaip elektroninės kovos priemonę.

    Prototipas, skelbiama, surinktas „BAE Systems“ gamykloje Warton, projekte dalyvaujant šimtams inžinierių ir dešimtims Jungtinės Karalystės įmonių. Bendrovė tvirtina investavusi šimtus milijonų svarų iš savo lėšų, o vėliau valstybė programai skyrė 300 milijonų svarų, tai yra apie 350 milijonų eurų.

    „Tikslas paprastas: daugiau kovinės galios už mažesnę kainą ir mažesnę riziką įguloms“, – sakė projekto atstovas, apibendrindamas sumanymą.

    Viešai nurodoma, kad dabartinis prototipas naudoja JAV gamybos variklį, tačiau vėlesnėse versijose siekiama pereiti prie Jungtinėje Karalystėje kuriamos jėgainės. Toks kelias atspindi platesnę Europos kryptį stiprinti tiekimo grandines ir mažinti kritinių komponentų priklausomybę nuo išorės.

    Pagal skelbiamą grafiką, programos startas numatytas artimiausiu metu, o bandymai ant žemės planuojami 2027 metų pirmoje pusėje. Pirmasis skrydis būtų numatomas 2027 metų antroje pusėje, o įvedimas į tarnybą siejamas su laikotarpiu iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „BAE Systems“ teigia, kad „Brontanax“ galėtų suteikti apie 70–80 proc. „Typhoon“ pajėgumų už maždaug 20 proc. jo kainos. Tokia ekonomika remiasi prielaida, kad bepilotė platforma gali būti paprastesnė, turėti mažiau įgulai būtinų saugos sistemų ir būti projektuojama trumpesniam resursui, todėl jos praradimas mūšyje nebūtų toks skausmingas kaip pilotuojamo naikintuvo.

    Europos kontekste tai signalas, kad oro pajėgų „skaičius ir darbas komandoje“ vėl tampa kritiškai svarbūs. Karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba ir elektroninė kova verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų dažniau rizikuoti platforma, bet ne žmogumi, ir greitai atkurti pajėgumus.

    NATO šalims tokie projektai yra ir praktinis atsakas į pilotų trūkumo bei brangstančių naikintuvų problemą, ir būdas didinti atgrasymą. Kuo greičiau pavyks patikimai integruoti bepilotes mašinas į bendrą oro operacijų tinklą, tuo labiau keisis ir Europos oro kovos taisyklės.

  • Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londone įsikūręs robotikos startuolis „Machenta“ paskelbė pritraukęs apie 37 mln. eurų pradinę investiciją. Bendrovė teigia kurianti dirbtinio intelekto modelį, kuris robotams leistų gerokai greičiau išmokti fizines užduotis ir sumažintų brangius mokymo procesus.

    Įmonė taip pat išėjo iš vadinamojo „stealth“ režimo, kai produktas ir komanda kuriam laikui sąmoningai laikomi nuošalyje nuo viešumos. Pasak „Machenta“, tai didžiausias robotikos bendrovės pradinės stadijos finansavimo raundas Jungtinėje Karalystėje.

    „Machenta“ įkūrė Imperial College London robotų mokymosi profesorius Edwardas Johnsas ir jo doktorantas Vitalis Vosylius. Jų idėja remiasi prielaida, kad svarbiausia yra ne tai, ką robotas jau moka, o kaip greitai jis gali išmokti naują veiksmų seką realiame pasaulyje.

    Bendrovė aiškina, kad tradiciniai robotų mokymo metodai dažnai reikalauja daug demonstracijų, kruopštaus duomenų rinkimo ir ilgo derinimo. „Machenta“ siūlomas kelias turėtų leisti robotui perprasti užduotį gerokai greičiau, teoriškai net po vieno parodymo, o tai ypač aktualu sandėliavimo, pakavimo ar surinkimo darbuose.

    „Intelektas yra ne tai, ką jau moki daryti, o tai, kaip greitai išmoksti kažką naujo“, – sakė Edwardas Johnsas.

    „Machenta“ teigimu, modelis buvo apmokytas simuliacijose, naudojant kompiuteriu generuojamas aplinkas, o ne realaus pasaulio vaizdus ar kitus duomenis. Toks požiūris pastaraisiais metais populiarėja robotikoje, nes leidžia pigiau ir saugiau sukurti daugybę treniravimo situacijų bei spartinti bandymus.

    Gavus finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komandą ir spartinti technologijos vystymą Londone, kur šiuo metu dirba apie keliolika žmonių. Rinkoje didėjant automatizavimo paklausai, investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie robotams leistų greičiau prisitaikyti prie kintančių užduočių ir sumažinti diegimo kaštus.

  • JK įmonių finansavimui – iki 298 mln. eurų: „Lovey“ plečia skolinimą smulkiajam verslui

    Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo skolintojas ir tarpininkavimo paslaugas teikianti finansinių technologijų bendrovė „Lovey“ pranešė užsitikrinusi iki 298 mln. eurų dydžio vyresniojo užtikrinto kredito liniją. Finansavimą suteikia alternatyvaus turto valdytoja „Pollen Street Capital“, o lėšos bus nukreiptos JK įmonių paskoloms didinti.

    Sandorį sudaro 59 mln. eurų įsipareigotas kapitalas ir papildomas iki 238 mln. eurų plėtros mechanizmas, leidžiantis didinti limitą pagal poreikį. Tokia struktūra „Lovey“ suteikia daugiau lankstumo planuojant paskolų portfelio augimą ir stiprinant vadinamąjį skolinimą iš nuosavos balanso.

    „Ši nauja kredito linija yra svarbus etapas, kuris leis mums nukreipti daugiau kapitalo į JK mažąsias įmones, plėsti skolinimą iš nuosavos balanso ir suteikti daugiau SVV prieigą prie finansavimo tada, kai jo labiausiai reikia“, – sakė „Lovey“ įkūrėjas ir vadovas Jack Smith.

    Pasak bendrovės, didesnė finansavimo bazė leis teikti didesnes paskolas ir greičiau priimti sprendimus, o tai ypač aktualu SVV, kurioms tradiciniai bankai dažnai kelia griežtesnius reikalavimus. „Lovey“ akcentuoja, kad ir toliau derins tiesioginį skolinimą su tarpininkavimo modeliu, suteikiančiu prieigą prie platesnio finansavimo partnerių rato.

    „Lovey“ vadovų teigimu, naujas susitarimas yra kelių mėnesių glaudaus darbo su „Pollen Street Capital“ rezultatas. Bendrovė pabrėžia, kad papildomas likvidumas leis padidinti skolinimo apimtis ir tiksliau atliepti skirtingų sektorių įmonių poreikius.

    Rinkos kontekstas rodo, kad 2026 metais Europoje pastebimas aktyvesnis ne bankinio kreditavimo finansavimas, ypač sąskaitų faktūrų finansavimo, turto finansavimo ir SVV paskolų segmentuose. Tokie sandoriai dažnai kuriami taip, kad dalis lėšų būtų įsipareigota iš anksto, o likusi dalis galėtų būti prijungiama augant portfeliui, kai pasiekiami sutarti rodikliai.

    „Lovey“ buvo įkurta 2016 metais, o bendrovė teigia išaugusi iki maždaug 120 darbuotojų komandos. Pasak įmonės, iki šiol ji yra suteikusi daugiau nei 717 mln. eurų paskolų ir finansavimu pasinaudojo daugiau nei 11 000 JK smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.

    Bendrovė nurodo, kad tiesioginį skolinimą iš savo balanso pradėjo 2022 metais, remdamasi anksčiau sukaupta patirtimi kaip tarpininkė. Toks perėjimas dažnai laikomas reikšmingu žingsniu finansinių technologijų įmonėms, nes kartu didėja kapitalo poreikis, rizikos valdymo svarba ir reguliaciniai lūkesčiai.

    Naujoji kredito linija papildo ankstesnius „Lovey“ finansavimo susitarimus, tarp jų – 41 mln. eurų dydžio atnaujinamoji kredito linija, kurią suteikė „Paragon Bank“, ir 11 mln. eurų jaunesniojo vidutinės trukmės skolos programą su „LGB Capital Markets“. Tokia kelių šaltinių struktūra leidžia diversifikuoti finansavimą ir stabiliau planuoti skolinimo plėtrą.

    „Lovey“ ir „Pollen Street Capital“ bendradarbiavimas atspindi platesnę tendenciją, kai alternatyvaus kapitalo valdytojai aktyviau finansuoja specializuotus skolintojus. Tokie partnerystės modeliai pastaraisiais metais tapo vienu iš būdų didinti SVV kreditavimo pasiūlą, ypač tada, kai tradicinių bankų apetitas rizikai mažėja.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl 3 metų gynybos plano: ką jis keičia Ukrainai ir NATO

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas po susitikimo su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi pranešė, kad abi šalys pasirašė trejų metų Gynybos bendradarbiavimo planą. Pasak jo, Varšuvos ir Londono partnerystė gynybos srityje šiuo metu yra ypač tvirta.

    Ministro teigimu, planas yra praktinis ankstesnių politinių įsipareigojimų tęsinys ir numato konkrečias bendras veiklas. Pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių pajėgumus, gerinti pasirengimą ir užtikrinti glaudesnį koordinavimą saugumo iššūkių akivaizdoje.

    „Šis Gynybos bendradarbiavimo planas rodo mūsų bendrą įsipareigojimą: bendras pratybas ir gynybinių pajėgumų stiprinimą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Vienu svarbiausių pokalbio akcentų tapo parama Ukrainai. Ministras pabrėžė, kad Lenkija ir Jungtinė Karalystė mato poreikį išlaikyti nuoseklų politinį ir praktinį palaikymą Kyjivui, nes tai tiesiogiai siejasi su viso regiono saugumu.

    Anot jo, susitikime daug dėmesio skirta ir transatlantiniam ryšiui, ypač bendradarbiavimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lenkija ir Jungtinė Karalystė, pasak ministro, laikosi panašios pozicijos: stiprinti ryšį su JAV, bet kartu didinti Europos gynybinius pajėgumus.

    Ministras akcentavo, kad didesnis Europos savarankiškumas neturėtų būti suprantamas kaip atsitraukimas nuo JAV, o veikiau kaip gebėjimas prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. Jo vertinimu, alternatyvos transatlantinei partnerystei nėra, o bet koks kitas modelis būtų silpnesnis.

    Kalbėdamas apie platesnį europinį kontekstą, Lenkijos gynybos ministras teigė, kad Varšuva sieks, jog Jungtinė Karalystė galėtų kuo glaudžiau įsitraukti į Europos saugumo iniciatyvas. Taip pat, anot jo, Lenkija rems praktinį Londono ir Europos Sąjungos santykių suartėjimą saugumo ir gynybos srityje.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad dvišaliai ir regioniniai gynybos susitarimai Europoje tampa reikšmingu NATO atgrasymo papildymu. Tokie planai dažniausiai apima pajėgų sąveikumą, pratybas, logistiką, karinės pramonės bendradarbiavimą ir greitesnį sprendimų priėmimą krizių metu.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: 1,5 mlrd. eurų investicijų ir ką rodo 2026 metų III ketvirtis

    Europos technologijų savaitės apžvalga: 1,5 mlrd. eurų investicijų ir ką rodo 2026 metų III ketvirtis

    Europos technologijų sektoriuje praėjusi savaitė buvo intensyvi: fiksuota daugiau nei 65 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1,5 mlrd. eurų. Kartu matyti ir aktyvesnė įmonių konsolidacija, kai rinkoje daugėja įsigijimų bei susijungimų.

    Naujausioje 2026 metų III ketvirčio apžvalgoje Europos technologijų bendrovės pritraukė 27,8 mlrd. eurų per 732 sandorius. Tai yra 32,4 proc. daugiau nei 21 mlrd. eurų 2025 metų III ketvirtį ir daugiau nei 2,5 karto viršija 2024 metų to paties laikotarpio 11 mlrd. eurų rezultatą.

    Kas tempė rinką aukštyn

    Didžiausią finansavimo dalį sugeneravo Jungtinė Karalystė, kurioje pritraukta apie 12 mlrd. eurų, arba maždaug 43 proc. viso Europos ketvirčio rezultato. Tai rodo Londono ir kitų JK centrų išliekantį svorį, nepaisant griežtesnių palūkanų normų ir investuotojų atrankos.

    Ryški tendencija – spartus DI sprendimus kuriančių įmonių dominavimas. DI krypties bendrovės per 2026 metų III ketvirtį pritraukė apie 6,7 mlrd. eurų, arba maždaug 24 proc. visų investicijų, o tai reiškia, kad kapitalas toliau koncentruojasi ten, kur tikimasi didžiausio produktyvumo šuolio.

    Didžiausi savaitės sandoriai ir kryptys

    Praėjusią savaitę daugiausia dėmesio sulaukė itin dideli vėlyvos stadijos finansavimo etapai, kurie kelia viso sektoriaus statistiką. Tarp jų išsiskyrė Švedijos bendrovės sandoris, kuriame pritraukta apie 520 mln. eurų, o įmonės vertė priartėjo prie 8,1 mlrd. eurų.

    Ryškūs sandoriai fiksuoti ir Prancūzijoje, kur vienas finansavimo etapas siekė apie 290 mln. eurų. Šalia jų matyti augantis gynybos, sveikatos technologijų, kibernetinio saugumo ir energetikos valdymo sprendimų finansavimas, atspindintis investuotojų norą remti aiškią paklausą turinčius produktus.

    Ne mažiau svarbi kryptis – infrastruktūriniai sprendimai, kurie tampa būtini DI plėtrai: nuo duomenų apdorojimo ir saugumo iki komponentų tiekimo grandinių. Dalis sandorių tiesiogiai taikėsi į technologinius „butelio kakliukus“, kurie gali riboti DI produktų diegimą mastu.

    Įsigijimai ir konsolidacija grįžta į darbotvarkę

    Kartu su finansavimo banga matyti ir suaktyvėję įsigijimai: rinkoje fiksuoti keli sandoriai, kai didesnės grupės perka nišinius technologijų žaidėjus. Tokia dinamika dažniausiai reiškia, kad pirkėjai ieško greitesnio augimo per kompetencijų ir produktų portfelio papildymą.

    Ekspertai paprastai tai vertina kaip brandesnės rinkos ženklą: kai kapitalo kaina išlieka jautri palūkanų aplinkai, daliai startuolių patraukliausias kelias tampa strateginis pardavimas. Kita vertus, didėjantis sandorių skaičius rodo ir investuotojų pasitikėjimą, kad technologijų paklausa Europoje išlieka tvirta.

  • „Nous“ pritraukė 17 mln. eurų: DI agentas žada automatiškai mažinti namų ūkio išlaidas

    „Nous“ pritraukė 17 mln. eurų: DI agentas žada automatiškai mažinti namų ūkio išlaidas

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi bendrovė „Nous“ pritraukė 17 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai į užsienio rinkas ir naujų funkcijų kūrimui. Įmonė kuria DI agentą, padedantį namų ūkiams tvarkyti kasdienius administracinius reikalus ir mažinti pasikartojančias išlaidas.

    Finansavimą suteikė fondas „Heartcore Capital“ ir ankstyvosios stadijos investuotojas „Mosaic Ventures“, o prie sandorio prisidėjo ir kiti rizikos kapitalo fondai bei verslo angelai. „Nous“ teigimu, gautos lėšos leis greičiau plėsti paslaugų spektrą, taip pat gerinti saugumo ir patikimumo sprendimus.

    Kaip veikia DI agentas namams

    „Nous“ platforma sukurta tam, kad ne tik pateiktų patarimus, bet ir atliktų veiksmus vartotojo vardu, kai tam duodamas aiškus leidimas. Agentas gali ieškoti pigesnių planų ar pasiūlymų, inicijuoti tiekėjų keitimą, atšaukti prenumeratas, pildyti formas ir iš anksto įspėti apie brangius sutarties pratęsimus.

    Be išlaidų valdymo, įrankis taikomas ir buitinei rutinai: šeimos kalendoriams, terminų priminimams, vietinių meistrų paieškai ar vizitų rezervavimui. Tokie sprendimai išsiskiria tuo, kad automatizuoja procesus nuo pradžios iki pabaigos, o neapsiriboja priminimais ar rekomendacijomis.

    Saugumas, reguliavimas ir pasitikėjimas

    Įmonę įkūrė Greg Marsh, anksčiau kūręs prabangios trumpalaikės nuomos platformą onefinestay. „Nous“ akcentuoja, kad finansinių ar jautrių veiksmų automatizavimui naudoja ne vien didžiuosius kalbos modelius, bet ir taisyklėmis paremtą logiką, skirtą sumažinti klaidų tikimybę priimant sprendimus.

    „Jei leidžiate DI agentui priimti finansinius ir pirkimo sprendimus jūsų vardu, turite žinoti, kad jis tam pasirengęs. Todėl esame susitelkę į namų ūkio išlaidų ir administravimo sritį, o saugumą bei privatumą vertiname itin rimtai“, – sakė Greg Marsh.

    „Nous“ taip pat nurodo, kad nedirba reklamos pagrindu ir nepardavinėja klientų duomenų, siekdama išvengti interesų konflikto tarp vartotojo ir paslaugų teikėjų. Bendrovė yra registruota Jungtinės Karalystės finansų priežiūros sistemoje, o tai svarbu, jei platforma plečia funkcijas į reguliuojamas sritis, pavyzdžiui, draudimo įsigijimą.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gauta investicija bus nukreipta į naujas namų ūkio išlaidų kategorijas ir platesnį paslaugų spektrą, įskaitant daugiau su draudimu ir kitomis finansinėmis paslaugomis susijusių scenarijų. Įmonė taip pat planuoja tarptautinę plėtrą, siekdama pasiūlyti agento automatizavimą daugiau rinkų, kuriose namų ūkių išlaidų struktūra ir tiekėjų ekosistema skiriasi.

    Tokios platformos atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ne tik kaip pokalbių asistentas, bet kaip agentas, galintis atlikti realius veiksmus su vartotojo sutikimu. Kartu tai kelia aukštesnius reikalavimus saugumui, privatumo užtikrinimui ir aiškioms taisyklėms, kada automatika gali veikti savarankiškai, o kada būtinas žmogaus patvirtinimas.

  • Snapchato ginčas baigėsi mirtimi: Meno saloje 14-metį nužudęs bendraamžis pripažintas kaltu

    Meno saloje Jungtinėje Karalystėje internetinis dviejų keturiolikmečių konfliktas peraugo į realų susitikimą ir baigėsi mirtimi. Ramsey mieste per susirėmimą peiliu mirtinai sužalotas 14 metų Christopheris McBurnie, o teismas jo bendraamžį pripažino kaltu dėl žmogžudystės.

    Bylos duomenimis, paaugliai iki tol bendravo tik socialiniuose tinkluose ir programėlėje „Snapchat“. Pokalbiuose esą skambėjo įžeidimai ir grasinimai, o konfliktui aštrėjant buvo sutarta susitikti ir aiškintis santykius gyvai.

    Ginčas persikėlė į gatvę

    Tragiški įvykiai įvyko 2025 metų gegužės 29 dieną Ramsey mieste. Christopheris McBurnie su bendraamžiais autobusu atvyko iš Castletown, o vėliau prie jų prisijungė ir daugiau paauglių.

    Grupė nuėjo prie kito paauglio namų. Teisme nurodyta, kad jis išėjo į lauką turėdamas kišenėje paslėptą virtuvinį peilį, nors teigė jį pasiėmęs tik tam, kad atgrasytų.

    Lemtingas susidūrimas

    Susitikimo metu Christopheris, kaip skelbta teismo procese, sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį. Po to jo oponentas išsitraukė peilį ir kelis kartus dūrė bendraamžiui.

    Sužeidimai buvo mirtini, ir, nepaisant bandymų suteikti pagalbą, keturiolikmetis mirė įvykio vietoje. Tyrėjai teisme taip pat aptarė, kad po incidento įtariamasis grįžo namo, bandė paslėpti įkalčius ir slėpė telefoną.

    Teismas atmetė savigynos versiją

    Procese kaltinamasis tvirtino veikęs būtinosios ginties sąlygomis, esą išsigando prie namų susirinkusios jaunuolių grupės. Prokuratūra argumentavo, kad grasinimai ir pasirengimas susitikimui rodo sąmoningą eskalaciją ir neadekvatų jėgos panaudojimą.

    Prisiekusieji priėmė sprendimą, kuriuo paauglys pripažintas kaltu dėl žmogžudystės. Kadangi jis nepilnametis, jo tapatybė neviešinama, o bausmės paskelbimas numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.

    Ekspertai ne kartą pabrėžia, kad konfliktai, užsimezgantys socialiniuose tinkluose, ypač tarp nepilnamečių, gali greitai eskaluotis dėl impulsyvumo, grupinio spaudimo ir lengvai reiškiamų grasinimų. Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas paauglių smurto ir peilių nešiojimosi prevencijai, o mokyklos ir tarnybos skatinamos anksčiau atpažinti rizikos signalus skaitmeninėje erdvėje.

  • Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų rinka 2026 metų trečiąjį ketvirtį toliau stiprėjo: bendra investicijų suma pasiekė 27,8 mlrd. eurų, o sandorių skaičius sudarė 732. Palyginti su 2025 metų trečiuoju ketvirčiu, investicijų vertė išaugo 32,4 proc., o nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio padidėjo daugiau nei 2,5 karto.

    Toks augimas rodo ne tik geresnes nuotaikas rinkoje, bet ir tai, kad per dvejus metus į Europos startuolius ir technologijų bendroves grįžo didesni kapitalo srautai. Vis dėlto dinamika buvo netolygi, nes didžiausias proveržis fiksuotas pačioje ketvirčio pabaigoje.

    Vertinant mėnesių pjūvį, 2026 metų trečiasis ketvirtis labiau išsiskyrė ne nuosekliu augimu, o ryškia investicijų koncentracija rugsėjį. Panaši tendencija, kai liepa būna stipresnė, rugpjūtis silpnesnis, o vėliau seka atsigavimas, matyta ir ankstesniais metais, tačiau šįkart rugsėjo šuolis buvo gerokai didesnis.

    Milijardiniai raundai perskirstė rinką

    Didelė dalis 2026 metų trečiojo ketvirčio kapitalo susikoncentravo keliuose itin stambiuose sandoriuose. Per ketvirtį užfiksuoti penki daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės finansavimo etapai, susiję su keturiomis bendrovėmis.

    Tarp didžiausių raundų minimi „Mistral AI“ (3 mlrd. eurų), „Nscale“ (du raundai, apie 2,95 mlrd. eurų ir 2,59 mlrd. eurų), „Helsing“ (1,58 mlrd. eurų) ir „Quantum Systems“ (1,05 mlrd. eurų). „Nscale“ papildomai liepą pritraukė dar apie 787 mln. eurų, o bendra per ketvirtį surinkta suma siekė apie 6,3 mlrd. eurų.

    Už šių mega sandorių ribų raundų dydžiai smarkiai mažėjo, o tai pabrėžia rinkos struktūrą, kurioje reikšmingą kapitalo dalį pasiima nedidelis skaičius itin didelių investicijų. Tokia koncentracija paprastai reiškia, kad investuotojai labiau renkasi brandesnes, aiškesnį augimo kelią turinčias įmones.

    Lyderiai pagal pritrauktą kapitalą

    Pagal pritrauktą sumą ryškiausiai išsiskyrė Jungtinė Karalystė: joje technologijų bendrovės surinko beveik 12 mlrd. eurų per 188 sandorius. Tai sudarė apie 43 proc. visų per ketvirtį Europoje investuotų 27,8 mlrd. eurų.

    Antroje vietoje rikiavosi Vokietija su maždaug 4,9 mlrd. eurų per 114 sandorių, o trečia buvo Prancūzija, kur investicijos siekė apie 4,0 mlrd. eurų per 49 sandorius. Šios trys šalys kartu pritraukė beveik tris ketvirtadalius viso ketvirčio kapitalo, dar kartą patvirtindamos, kad investicijos Europoje telkiasi didžiausiose rinkose.

    DI ir debesija surinko beveik pusę

    Sektorių pjūvis rodo aiškų lyderį: didžiausios sumos teko dirbtinio intelekto ir debesijos kryptims. DI bendrovės per ketvirtį pritraukė 6,7 mlrd. eurų, o debesijos įmonės užsitikrino 6,4 mlrd. eurų.

    Kartu šie du sektoriai surinko daugiau nei 13 mlrd. eurų, arba apie 47 proc. visų ketvirčio investicijų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai pirmenybę teikia infrastruktūrai ir sprendimams, galintiems greitai didinti mastą, optimizuoti kaštus ir turėti aiškų pritaikomumą skirtingose industrijose.

    Per 2026 metų trečiąjį ketvirtį investiciniuose etapuose dalyvavo daugiau nei 2 630 investuotojų, o aktyviausiu įvardijamas Innovate UK. Didesnis investuotojų skaičius rodo platesnį kapitalo dalyvių ratą, tačiau bendrą vaizdą vis tiek formavo kelios išskirtinai didelės investicijos.

  • JK premjeras Andy Burnham apie judėjimo laisvės grąžinimą: ko gali tikėtis britai po „Brexit“

    JK premjeras Andy Burnham apie judėjimo laisvės grąžinimą: ko gali tikėtis britai po „Brexit“

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė esantis atviras diskusijai dėl Europos Sąjungos judėjimo laisvės principo sugrąžinimo. Ši tema vėl iškilo prieš numatomą JK ir ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame abi pusės tikisi susitarti dėl kelių praktinių bendradarbiavimo krypčių.

    Pasak premjero, po „Brexit“ pasikeitė migracijos pobūdis, todėl šaliai reikalingas aiškus ir atviras pokalbis apie tai, kokių sprendimų reikia darbo rinkai, viešosioms paslaugoms ir ekonomikai. Jis užsiminė, kad judėjimo laisvės klausimas gali grįžti į darbotvarkę kaip platesnių santykių su ES peržiūros dalis.

    Kas keistųsi britams?

    Judėjimo laisvė ES kontekste reiškia galimybę ES piliečiams gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, o taip pat abipuses teises ir JK piliečiams. Jei JK siektų grįžti prie panašios sistemos, tai galėtų palengvinti darbuotojų trūkumą kai kuriuose sektoriuose, tačiau kartu iškart sukeltų politinių ginčų dėl imigracijos masto ir kontrolės.

    Burnham akcentavo, kad jam svarbu įvertinti, kaip pasikeitė migracijos srautai po JK pasitraukimo iš ES 2020 metais. Jis teigė, kad anksčiau migracija dažniau būdavo trumpalaikė, o dabar jos balansas, jo vertinimu, yra kitoks.

    „Turime sąžiningai pasikalbėti apie tai, kaip pasikeitė migracija po „Brexit“ ir ką tai reiškia mūsų šalies kasdienybei“, – sakė Andy Burnham.

    „Raudonos linijos“: euro ir Šengeno nebus

    Kartu premjeras bandė gesinti spekuliacijas dėl gilesnės integracijos: jis teigė nematantis scenarijaus, kuriame rekomenduotų Jungtinei Karalystei prisijungti prie euro zonos ar Šengeno erdvės. JK iki „Brexit“ nebuvo Šengeno dalis, todėl šie klausimai, jo teigimu, nėra svarstytinas kompromisas.

    Politinė reakcija Jungtinėje Karalystėje jau aštrėja. Reform UK lyderis Nigelas Farage’as Burnham pastabas pavadino „Brexit“ idėjos išdavyste, o tai signalizuoja, kad bet koks realus posūkis judėjimo laisvės link turėtų didelę kainą vidaus politikoje.

    Ką JK ir ES tikisi sutarti?

    Prieš lapkričio 20 dieną planuojamą susitikimą abi pusės viešai įvardija pragmatinius tikslus. Tarp galimų susitarimų minimi sprendimai dėl maisto ir gėrimų prekybos taisyklių, jaunimo mobilumo schemų ir bendradarbiavimo klimato politikos srityje, įskaitant taršos leidimų prekybos mechanizmus.

    Kadangi ankstesni įsipareigojimai ribojo grįžimą prie laisvo judėjimo, bet koks didesnis poslinkis gali būti siejamas su politiniu mandatu ateityje. Premjeras leido suprasti, kad, jei prireiktų esminių pokyčių, jie galėtų būti keliami į platesnę politinę darbotvarkę artėjant kitiems visuotiniams rinkimams.