Tag: Jungtinė Karalystė

  • Eurostat: 2025 metais užsienio investicijos ES susitraukė beveik 200 mlrd. eurų

    Naujausi Eurostato duomenys rodo ryškų pokytį: 2025 metais užsienio kapitalas Europos Sąjungoje sumažėjo beveik 200 mlrd. eurų. Tai signalas, kad investuotojų apetitas Europai silpsta jau ne pirmus metus.

    Statistikos duomenimis, užsienio investicijų apimtis ES 2025 metų pabaigoje siekė 6,99 trln. eurų, kai prieš metus buvo 7,19 trln. eurų. Skirtumas – 198 mlrd. eurų, arba 2,8 proc.

    Eurostatas pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis šuolis – užsienio tiesioginių investicijų vertė ES nuosekliai mažėja nuo 2022 metų. Tais metais buvo pasiektas rekordas – 7,88 trln. eurų, aukščiausias lygis per daugiau nei dešimtmetį.

    Lietuvos skaitytojams ši tendencija svarbi tuo, kad investicijų srautai veikia Europos ekonomikos augimą, o kartu – ir verslo plėtros, darbo rinkos bei eksporto perspektyvas visame regione.

    Didžiausias kritimas – iš JAV

    Didžiausią įtaką bendram smukimui turėjo Jungtinės Valstijos. Eurostato duomenimis, JAV investuotojų kapitalas ES per metus sumažėjo 5,7 proc.

    Skaičiuojama, kad amerikiečiai per 2025 metus iš ES atitraukė 125 mlrd. eurų. Kadangi bendras kritimas siekė 198 mlrd. eurų, būtent šis pokytis tapo pagrindiniu statistikos „svoriu“.

    Nepaisant pasitraukimo, JAV išlieka didžiausia investuotoja ES: jų kapitalas Bendrijoje siekia 2,07 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų užsienio investicijų.

    Kas dar investuoja į Europą

    Ne visi investuotojai traukėsi. Priešinga kryptimi judėjo Jungtinė Karalystė – jos įmonių investicijos ES 2025 metais padidėjo 1,1 proc.

    JK kapitalas ES išaugo iki 1,26 trln. eurų ir sudarė daugiau nei 18 proc. visų užsienio investicijų.

    Tarp didžiausių investuotojų ES, be JAV ir Jungtinės Karalystės, išskiriamos Šveicarija (602 mlrd. eurų), Kaimanų Salos (323 mlrd. eurų) ir Japonija (249 mlrd. eurų).

    Mažėjo ir ES investicijos užsienyje

    Eurostato duomenys rodo, kad atsargesnės tapo ne tik užsienio bendrovės – mažėjo ir pačios ES įmonių investicijos už Bendrijos ribų. 2025 metais jų vertė smuko 2,3 proc., iki 9,48 trln. eurų (nuo 9,7 trln. eurų prieš metus).

    Pagrindinė ES kapitalo kryptis išliko JAV: ten sutelkta 2,79 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų ES investicijų užsienyje. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (1,88 trln. eurų) ir Šveicarija (0,81 trln. eurų).

    Tiek į ES atkeliaujančių, tiek iš jos išeinančių investicijų partnerių trejetukas sutampa – JAV, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija. Tai pabrėžia, kokie glaudūs išlieka finansiniai ryšiai tarp šių regionų.

    Trečdalis kapitalo – per „specialios paskirties“ įmones

    Eurostatas atkreipia dėmesį ir į vadinamąsias specialios paskirties įmones – struktūras, kurios dažnai kuriamos ne gamybai ar paslaugoms, o kapitalo srautams valdyti.

    Skaičiuojama, kad 33,3 proc. viso užsienio kapitalo ES juda per tokias įmones. Investuojant iš ES į užsienį jų dalis taip pat reikšminga – 26,2 proc.

    Tai reiškia, kad dalis įspūdingų sumų statistikoje gali atspindėti ne tiesiogines investicijas į gamybą ar darbo vietas, o sudėtingesnes tarptautines finansines operacijas.

  • JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    Jungtinėje Karalystėje svarstoma dar labiau sugriežtinti interneto saugumo taisykles – šįkart dėmesio centre atsidūrė balso komunikacija, ypač vaikų ir paauglių pokalbiai su nepažįstamaisiais.

    Kaip primena britų portalas „Interia“, šalyje jau galioja interneto saugumo įstatymas, įpareigojęs platformas taikyti griežtesnę amžiaus patikrą jauniesiems vartotojams. Daugiausia diskusijų anksčiau kilo dėl „Discord“, kur kai kuriais atvejais prašyta skenuoti tapatybės dokumentą pilnametystei patvirtinti.

    Siūlomi pokyčiai, kuriuos ketinama įgyvendinti kitų metų pavasarį, būtų susiję su papildomomis kliūtimis nepilnamečiams naudotis socialinių tinklų ir žaidimų funkcijomis. Tikslas – sumažinti riziką, kad jauni žmonės internete bendraus balsu su nepažįstamais asmenimis.

    Britų ministras, atsakingas už interneto saugumą, Ianas Murray teigia, kad naujos „barjero“ priemonės praktiškai panaikintų nepilnamečių galimybę balso kanalu kalbėtis su nepažįstamaisiais. Pačių žaidimų poravimo (matchmaking) principai, anot jo, nesikeistų, tačiau esminiai pokyčiai paliestų būtent balso pokalbius.

    Daugiau amžiaus patikros – norint kalbėti balsu

    Numatoma, kad vaizdo žaidimų leidėjai būtų priversti įdiegti papildomas amžiaus patikros sistemas. Kitaip tariant, norint naudotis balso komunikacija, tektų pereiti amžiaus kriterijaus patvirtinimo procesą.

    Tai reikštų, kad balso pokalbiai daugiaplatformėse bendruomenėse ir žaidimuose, kuriuose žmonės nuolat sutinka naujus žaidėjus, galėtų tapti prieinami tik patikrinus amžių.

    Žaidėjų atstovai įžvelgia rizikas

    Žaidėjų interesams Jungtinėje Karalystėje atstovaujanti organizacija „Gamer’s Voice“ sako matanti kelias problemas, kurios gali kilti įsigaliojus tokiems ribojimams.

    Organizacijos atstovas Tomas Shannon pabrėžia, kad balso komunikacijos pašalinimas iš daugelio daugelio žaidėjų (multiplayer) žaidimų iš esmės pakeistų jų veikimą, o kai kuriais atvejais žaisti taptų beveik neįmanoma.

    Be to, atkreipiamas dėmesys į finansinę pusę: žaidimų industrija pastaraisiais metais susiduria su augančiomis sąnaudomis, o papildomi reikalavimai gali dar labiau padidinti techninius kaštus ir išlaidas, susijusias su taisyklių laikymusi.

    Nors šie planai skirti Jungtinei Karalystei, jie gali būti svarbūs ir kitų šalių žaidėjams bei platformoms – panašūs interneto saugumo reguliavimo modeliai pastaruoju metu dažnai perimami ir kitur.

  • „Super“ El Ninjas žada liūtis ir audras: ekspertai ragina turėti maisto atsargų

    Šių metų El Ninjo reiškinys pasiekė vadinamąjį „super“ lygį ir, prognozuojama, gali sustiprinti ekstremalius orus – nuo smarkių liūčių iki audrų ir potvynių.

    Apie tai rašo „Live Science“, primindamas, kad Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorė britus jau paragino pasirūpinti maisto, geriamojo vandens ir kitų būtiniausių atsargų rezervu žiemai.

    Pasak specialistų, El Ninjas paprastai susijęs su drėgnesnėmis nei įprasta sąlygomis rudenį ir ankstyvą, šaltą žiemą Jungtinėje Karalystėje, o kai kuriose JAV vietovėse žiemą taip pat gali būti daugiau kritulių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsargos namuose gali būti praktiškas sprendimas kelioms dienoms – pavyzdžiui, jei dėl potvynių sutriktų susisiekimas ar nutrūktų elektros tiekimas.

    Kuo išskirtinis šių metų El Ninjas

    JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, rugsėjo pabaigoje Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione jūros paviršiaus temperatūra buvo pakilusi apie 3,15 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir toliau kilo.

    Palyginimui, įprastai El Ninjo metu temperatūra šiame regione būna maždaug 1–2 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidutinę.

    El Ninjas yra šiltasis daugiametės natūralios klimato kaitos ciklo etapas: šiltesni vandenys tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje pasislenka į rytus, o tai gali kelti pasaulinę temperatūrą ir keisti kritulių pasiskirstymą.

    Kodėl kalbama apie atsargas ir kainas

    ALLFED ekonomistas Michaelas Hinge pabrėžia, kad istoriniuose duomenyse El Ninjo epizodai dažnai siejami su maisto kainų infliacija.

    Jo teigimu, protingos namų ūkio atsargos gali padėti sušvelninti trumpalaikius sutrikimus, tačiau tai tampa sudėtingiau, jei maistas dėl kainų šuolio tampa mažiau įperkamas.

    Specialistas aiškina, kad didžiausia grėsmė aukštų pajamų šalims dažnai nėra tai, kas vyksta vietoje, o poveikis žemės ūkiui kitose pasaulio dalyse – dėl to gali brangti importuojamos žaliavos ir maisto produktai.

    Ką rekomenduojama turėti namuose

    M. Hinge nurodo, kad dažnai patariama turėti apie 4 litrus vandens žmogui per dieną, idealiu atveju – savaitei.

    Maisto atsargoms jis mini konservus (pavyzdžiui, pupeles, žuvį, daržoves ir vaisius), taip pat ilgai galiojančius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, avižos, žemės riešutų sviestas ir ilgiau išsilaikantis pienas.

    Taip pat rekomenduojama turėti rankinį konservų atidarytuvą ir turistinę viryklę su kuru, o atsargas planuoti pagal mitybos poreikius, kainas ir tai, kas realiai bus sunaudota, kad būtų mažiau švaistymo.

  • Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“, kuriantis hipergarsines ilgo nuotolio raketas, pranešė pritraukęs 100 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos padės paspartinti vadinamųjų „deep-strike“ (giluminio smūgio) sistemų kūrimą.

    Apie finansavimo etapą skelbiama „Hypersonica“ pranešime: tai B serijos investicija, kuriai bendrai vadovavo JAV investuotojai „Lightspeed“ ir „General Catalyst“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    Dabartinis raundas seka po A serijos finansavimo, kai šių metų vasarį bendrovė buvo pritraukusi 23,2 mln. eurų. Tuomet pagrindiniu investuotoju buvo „Plural“, dalyvaujant ir „General Catalyst“ bei „201 Ventures“.

    Startuolis, kurio pagrindinė būstinė yra Miunchene, o dukterinė įmonė veikia Londone, siekia karines technologijas kurti greičiau ir pigiau nei tradicinės gynybos bendrovės. Kartu akcentuojamas tikslas – kad Europa turėtų savarankišką ilgo nuotolio smūgio sprendimą ir mažiau priklausytų nuo JAV technologijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos spartinti raketų kūrimą, didinti bandymų apimtis ir plėsti veiklą visoje Europoje. Taip pat planuojama sukurti šimtus inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „Hypersonica“ buvo įkurta 2023 metais. Įmonė pabrėžia, kad technologijas vysto ir kontroliuoja Europoje.

    Ryšys su JK ir Vokietijos susitarimu

    „Hypersonica“ minima kaip platesnio Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendradarbiavimo dalis pagal vadinamąjį „Trinity House Agreement“. Šiuo susitarimu numatoma kartu kurti ilgo nuotolio įprastinės (ne branduolinės) ginkluotės sprendimus, įskaitant hipergarsines sistemas.

    Skelbiama, kad susitarimo kontekste kalbama apie sistemas, kurių nuotolis viršija 2 000 kilometrų. „Hypersonica“ tikslas – iki 2029 metų sukurti hipergarsines giluminio smūgio sistemas, kartu stiprinant platesnę Europos technologinę ir gamybinę bazę.

    Įkūrėjai: diskusija Europoje baigėsi

    Bendrovės bendraįkūrėjai ir vadovai dr. Philippas Kerthas (CEO) bei dr. Marcas Ewenzas (CTO) teigia, kad diskusija, ar Europai reikia hipergarsinių giluminio smūgio pajėgumų, jau baigėsi.

    Pasak jų, vyriausybės pripažino tokio pajėgumo poreikį ir pradėjo finansuoti programas, o svarbiausias iššūkis dabar – realus įgyvendinimas. Jie taip pat tikina, kad naujos kartos hipergarsines sistemas Europoje galima sukurti greičiau ir pigiau, nei įprastai manoma.

  • Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sako, kad Briuselyje po „Brexit“ vis dar juntama „trauma“, todėl Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turėtų būti gilinami atsargiai, žingsnis po žingsnio.

    Taip ji kalbėjo susitikusi su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Wesu Streetingu, abiem pusėms rengiantis ES ir JK viršūnių susitikimui, numatytam lapkričio 20 dieną. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Pasak K. Kallas, dalis ES pareigūnų ir valstybių narių iki šiol prisimena sudėtingas, neretai karčias derybas po JK sprendimo pasitraukti iš Bendrijos, todėl nauji dideli politiniai projektai kelia atsargumą.

    Jos teigimu, artėjant prie glaudesnės partnerystės pirmiausia verta susitelkti į praktines bendradarbiavimo sritis, o ambicingesnius žingsnius svarstyti vėliau.

    „Tai priklauso nuo Jungtinės Karalystės žmonių ir derybomis pasiekto susitarimo – Briuselyje yra daug „Brexit“ traumuotų žmonių“, – sakė K. Kallas.

    „Šios derybos bus sudėtingos, ir mes dar nesame tam pasirengę“, – pridūrė ji.

    K. Kallas pabrėžė, kad abi pusės yra „labai arti“, o bendradarbiaudamos galėtų būti stipresnės, tačiau ragino judėti nuosekliai ir neperskubėti.

    JK ir ES: dėmesys gynybai prieš grįžimo derybas

    K. Kallas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu Jungtinei Karalystei prasmingiau būtų jungtis prie esamų ES gynybos formatų, o ne kelti klausimą dėl galimų derybų sugrįžti į ES.

    W. Streetingas tikino, kad Londonas siekia artimesnio gynybos bendradarbiavimo su ES, nors pernai atsisakė dalyvauti ES 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schemoje „Security Action for Europe“ (SAFE).

    Remiantis tuo metu cituotais JK šaltiniais, Londonas nesijungė prie programos, nes nepavyko susitarti su Briuseliu dėl, kaip skelbta, 4–6 mlrd. eurų stojamojo mokesčio, kurį JK Vyriausybė esą laikė neapsimokančiu.

    Tuo pat metu JK politinėje darbotvarkėje išsiskiria naujai išrinkto ministro pirmininko Andy Burnhamo pažadas atkurti ryšius su ES ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, švietimo, energetikos ir gynybos srityse.

    A. Burnhamas taip pat nėra atmetęs galimybės ateityje pradėti derybas dėl JK sugrįžimo į ES kaip visateisės narės, tačiau Briuselyje, pasak straipsnyje aptariamų vertinimų, tvyro nuostata, jog toks procesas būtų ilgas ir politiškai skaldantis.

    W. Streetingas ragino neužbėgti diskusijoms už akių, tačiau ministro pirmininko sprendimą grįžimo temą vėl kelti viešai pavadino politiškai drąsiu.

    Jis taip pat pripažino, kad pasitraukimas iš ES smogė JK ekonomikai ir sumažino šalies galimybes būti tokiai stipriai, kokia galėjo būti.

    Parama Ukrainai ir „Made in Europe“ rizika

    Susitikimuose, pasak publikacijos, daug dėmesio skirta Rusijos tęsiamai agresijai Europoje, įskaitant hibridines atakas, ir didėjančiai Europos atsakomybei teikiant karinę paramą Ukrainai.

    Taip pat aptarta Europos gynybos pramonės bazės ateitis. W. Streetingas teigė, kad žemynui reikia ženkliai plėsti pramoninius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikius.

    Kartu jis perspėjo, jog ES neturėtų nuslysti į protekcionizmą, kuris galėtų pakenkti pačios Bendrijos tikslams. Šiuos komentarus jis siejo ir su siūlomu „Made in Europe“ pramonės stiprinimo kursu, kuriuo siekiama teikti pirmenybę Europos gamintojams, įskaitant gynybos sektorių.

    JK šiuo metu yra už šios iniciatyvos ribų, nes po „Brexit“ nebepriklauso ES bendrajai rinkai.

  • Patrikas Stiuartas paliko netikėtą receptą: užtenka vienos skardinės ir riekės duonos

    Paprastas patiekalas, tapęs vizitine kortele

    Britų aktorius Patrikas Stiuartas, išgarsėjęs vaidmenimis kino ir televizijos franšizėse, viename vaizdo įraše yra parodęs savo vadinamąjį firminį patiekalą. Tai itin paprasta idėja: skrudinta duona, ant kurios uždedamos keptos pupelės iš skardinės.

    Aktorius yra sakęs, kad tai vienas iš nedaugelio patiekalų, kuriuos gali patikimai pasigaminti pats. Jis pabrėžė, kad tokį derinį valgo nuo vaikystės, todėl tai jam ne trumpalaikė mada, o įprotis, išlikęs dešimtmečius.

    „Tai mano firminis patiekalas nuo 1948 metų“, – sakė Patrikas Stiuartas.

    Kodėl pupelės ant skrebučio taip prigijo

    Pupelės ant skrebučio Jungtinėje Karalystėje laikomos kone klasikiniu patogiu maistu, dažnai valgomu pusryčiams ar greitai vakarienei. Šio patiekalo populiarumą ilgainiui sustiprino ir skardinių produktų bumas, kai greitas paruošimas bei ilgas galiojimas tapo svarbiu privalumu.

    Istoriškai konservuotos pupelės plačiai išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje, o vėliau jų vartojimą dar labiau skatino taupymo metas per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu. Šiandien toks maistas grįžta ir per kitą prizmę: kaip pigus, sotus ir lengvai pritaikomas pasirinkimas.

    Skirtumai tarp britiškų ir amerikietiškų pupelių

    Svarbi detalė yra tai, kad britiško tipo keptos pupelės dažniausiai būna pomidorų padaže ir dažnai yra vegetariškos, o jų skonis labiau sūrus ir švelniai rūgštus. Tuo metu JAV rinkoje paplitusios keptos pupelės neretai būna saldesnės, o sudėtyje gali būti mėsos, pavyzdžiui, šoninės ar sūdytos kiaulienos.

    Vis dėlto pati idėja lengvai prisitaiko pagal tai, ką turite namuose. Jei pupelės pasirodo per saldžios, skonį galima subalansuoti pridedant svogūnų, kitų daržovių, šiek tiek sojų padažo ar garstyčių, taip pat pasūdyti pagal skonį, kad išryškėtų umami pojūtis.

    Kaip pasigaminti namuose

    Receptas elementarus: paskrudinkite duoną, prireikus patepkite sviestu, o ant viršaus dėkite pašildytas pupeles. Norint sodresnio skonio, dažnai pasirenkama storesnė duonos riekė, kad geriau išlaikytų padažą ir tekstūrą.

    Toks patiekalas tinka ir kaip greita išeitis užimtomis dienomis, ir kaip šiltas, nostalgiškas maistas, kai norisi ko nors paprasto. Būtent tai, sprendžiant iš aktoriaus pasakojimo, ir buvo didžioji šio derinio vertė jo kasdienybėje.

  • Siaubinga 13 mėn. Isabellos mirtis JK: prokuratūra skelbia šokiruojančias detales

    Jungtinėje Karalystėje tęsiamas vienos labiausiai sukrėtusių pastarųjų mėnesių bylų nagrinėjimas. Warwick Karūnos teisme teisiami 13 mėnesių mergaitės Isabellos tėvai, o prokuratūra tvirtina, kad vaikas kelias savaites galėjo patirti smurtą, seksualinį išnaudojimą ir itin didelį nepriežiūros lygį.

    Sužalojimai kaupti savaitėmis

    Prokuratūros teigimu, mergaitės mirtis nebuvo vienas staigus tragiškas įvykis. Teisme pristatyta, kad nustatyta daugybė sužalojimų, tarp jų galvos trauma, kaukolės lūžis, kraujosruva, šonkaulių ir rankos lūžiai, mėlynės bei sunkūs veido nudegimai.

    Valstybinio kaltinimo versija grindžiama prielaida, kad dalis sužalojimų galėjo būti patirti per mažiausiai penkias savaites iki vaiko mirties. Tai, pasak prokuratūros, rodytų ne pavienį agresijos protrūkį, o pasikartojantį smurto modelį.

    Nepageidaujamas delsimas kviesti pagalbą

    Byloje minimas ir vaizdo įrašas, kurį, kaip teigiama, padarė mergaitės mama tuo metu, kai vaikas jau nerodė gyvybės ženklų. Prokuratūra akcentuoja, kad vietoje skubaus kreipimosi į pagalbos tarnybas pirmiausia esą buvo filmuojama kelias minutes.

    Teismui nurodyta, kad pagalbos numeriu buvo paskambinta tik gerokai vėliau, o įrašas vėliau buvo pašalintas. Prokuratūra tai vertina kaip reikšmingą aplinkybę, kurią prisiekusieji turės įvertinti kartu su visa įrodymų visuma.

    Ankstesnės šeimos aplinkybės ir kaltinimai

    Viešai skelbta, kad po gimimo Isabella kurį laiką augo globėjų šeimoje, o pas biologinius tėvus grįžo po kelių mėnesių. Teisme taip pat aptartos šeimos aplinkybės ir santykių dinamika, kuri, kaltinimo manymu, gali būti svarbi vertinant rizikos veiksnius.

    Tėvai kaltinimų nepripažįsta. Prokuratūra teigia, kad tiesioginė mirties priežastis galėjo būti sunkus galvos sužalojimas, susijęs su stipriu smūgiu ir galimu smarkiu kūdikio kratymu, tačiau galutiniai teismo vertinimai dar nepateikti.

    Procesas Warwick Karūnos teisme tęsiamas, o galutinis verdiktas šioje byloje kol kas nepaskelbtas. Teismas turės įvertinti medicininius duomenis, ekspertų išvadas, liudytojų parodymus ir visą įvykių chronologiją.

  • Lenkai masiškai palieka Angliją: po „Brexit“ realybė šokiruoja, ar dar verta vykti?

    Jungtinėje Karalystėje vis dar gyvena apie 600 000 lenkų, tačiau bendruomenė kasmet mažėja. Prieš maždaug dešimtmetį jų buvo per 1 000 000, o dabar vis daugiau žmonių renkasi grįžti į Lenkiją arba persikelti į kitas Europos valstybes. Pokytį dažniausiai lemia po „Brexit“ pasikeitusios taisyklės, brangstantis gyvenimas ir mažesnis ekonominis patrauklumas.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Luton apylinkės netoli Londono, kur lenkų kalba iki šiol girdima dažnai. Skaičiuojama, kad maždaug 4 proc. miesto gyventojų namuose vartoja lenkų kalbą, tačiau vietos bendruomenė kalba apie augantį išvykstančiųjų srautą. Žmonės mini, kad tapo sunkiau jaustis stabiliai planuojant ateitį, ypač šeimoms su vaikais.

    Po „Brexit“ ES piliečiams įsigaliojo nauja imigracijos tvarka, todėl daliai atvykstančiųjų atsirado daugiau biurokratinių žingsnių. Norint ilgam įsitvirtinti, svarbus teisėto statuso užsitikrinimas, o darbo rinka vis dažniau reikalauja aukštesnės kvalifikacijos ir geresnių anglų kalbos įgūdžių. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose anksčiau dominavo žemesnės kvalifikacijos darbai.

    Prie išvykimo sprendimų prisideda ir pragyvenimo kaina, kuri daugelyje Jungtinės Karalystės regionų per pastaruosius metus išaugo. Būsto nuoma, komunalinės išlaidos ir kasdienis krepšelis tapo didesne našta, o atlyginimų augimas ne visada spėja su infliacijos tempu. Dalis žmonių skaičiuoja, kad su panašiomis pajamomis žemyninėje Europoje galima gyventi stabiliau.

    Pasikeitė ir požiūris į emigraciją kaip į greitą būdą pagerinti finansinę padėtį. Ekonominis atotrūkis tarp Jungtinės Karalystės ir Vidurio Europos šalių, įskaitant Lenkiją, sumažėjo, o grįžimą palengvina sustiprėjusios vietinės darbo rinkos. Todėl klausimas, ar verta vykti į Jungtinę Karalystę, vis dažniau priklauso nuo konkrečios profesijos, planuojamo laikotarpio ir galimybių gauti geresnį, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams, ypač srityse, kur trūksta darbuotojų. Tačiau tiems, kurie tikisi pradėti nuo mažiau kvalifikuotų darbų, rizikos ir kaštai išaugo: svarbios tampa aiškios įsidarbinimo sąlygos, būsto klausimas ir ilgalaikė teisinė padėtis. Dėl to vis daugiau žmonių priima sprendimą išvykti dar prieš susiduriant su sunkumais.

    Lenkų bendruomenės mažėjimas Jungtinėje Karalystėje tampa platesnės tendencijos dalimi: migracija vis dažniau virsta judėjimu pirmyn ir atgal, o ne vienkrypte kelione. Daliai emigrantų tai reiškia grįžimą ar persikėlimą ten, kur socialinės garantijos, gyvenimo kaštai ir ateities planavimo saugumas atrodo aiškesni.

  • GCHQ nepriskaičiuoja tūkstančių USB laikmenų: priežiūros institucija įspėja dėl jautrių duomenų

    GCHQ nepriskaičiuoja tūkstančių USB laikmenų: priežiūros institucija įspėja dėl jautrių duomenų

    Jungtinės Karalystės ryšių žvalgybos agentūra GCHQ negali tiksliai paaiškinti, kur atsidūrė tūkstančiai išimamų duomenų laikmenų, tarp jų USB atmintinės, kietieji diskai ir atminties kortelės. Tai nurodoma nepriklausomos priežiūros institucijos ataskaitoje, kurioje vertinama, kaip žvalgybos tarnybos laikosi taisyklių, taikydamos sekimo ir duomenų rinkimo įgaliojimus.

    Ataskaitą parengė Investigatory Powers Commissioner’s Office, prižiūrinti, kaip taikomas 2016 metais priimtas Investigatory Powers Act. Priežiūros institucija akcentuoja, kad dalis dingusių laikmenų galėjo būti naudojamos saugoti itin jautrią informaciją, todėl rizika siejama ne tik su turto apskaita, bet ir su galimu duomenų saugumo pažeidimu.

    Kas galėjo būti šiose laikmenose?

    Ataskaitoje minimi duomenys, susiję su Investigatory Powers Act taikymu, paprastai apima perimtus ryšius ir techninių priemonių pagalba gautą informaciją. Tai gali būti elektroniniai laiškai, trumposios žinutės, telefono skambučiai ir duomenys, išgauti iš įrenginių, pavyzdžiui, kompiuterių ar telefonų.

    Priežiūros institucija pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija laikoma itin jautria dėl jos turinio ir dėl griežtų teisinių reikalavimų, taikomų jos saugojimui. Net ir tuo atveju, jei dalis laikmenų realiai nebeturėjo duomenų, pats negalėjimas patikimai nustatyti jų būsenos yra laikomas reikšmingu kontrolės trūkumu.

    Problema tęsiasi ne pirmus metus

    Investigatory Powers Commissioner Brianas Levesonas ataskaitoje pažymi, kad klausimas dėl išimamų laikmenų kontrolės buvo keliamas dar anksčiau, tačiau pažanga, jo vertinimu, per lėta. Priežiūros institucija nurodo nusivylimą dėl to, kiek laiko užtruko išsamiau ištirti situaciją ir patvirtinti, kiek įrenginių iš tiesų laikytini prarastais.

    GCHQ, kaip teigiama ataskaitoje, šiuo metu pati vertina, kad neapskaitytų laikmenų gali būti tūkstančiai, o vidiniai procesai dar vyksta, siekiant patikslinti galutinį skaičių. Priežiūros institucija šį etapą vertina kaip būtiną, bet pabrėžia, kad ilgai užsitęsęs neapibrėžtumas didina riziką.

    GCHQ: sistema buvo nepakankamai patikima

    GCHQ atstovas pripažino, kad anksčiau naudota išimamų laikmenų valdymo sistema nebuvo pakankamai patikima, kad efektyviai sektų registruotus įrenginius. Agentūra teigia ėmusis veiksmų, įgyvendinant priežiūros institucijos rekomendacijas, ir nurodo, kad buvo taikytos priemonės rizikai mažinti.

    „Kaip nurodė priežiūros institucija, mūsų išimamų laikmenų valdymo sistema anksčiau nebuvo pakankamai patikima, kad veiksmingai sektų registruotus įrenginius, todėl ėmėmės veiksmų pagal visas rekomendacijas“, – sakė GCHQ atstovas.

    Pastaraisiais metais viešojo sektoriaus organizacijos vis dažniau peržiūri politiką, susijusią su išimamomis laikmenomis, nes net ir nedidelis įrenginys gali tapti rimtu incidentu. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose sistemose kritiškai svarbūs aiškūs registravimo procesai, auditas ir griežta fizinė kontrolė, ypač kai kalbama apie slaptą ar su sekimo įgaliojimais susijusią informaciją.

  • Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Naujas biudžetas: augimas ir lėtėjimas

    Jungtinės Karalystės finansų ministras Johnas Healey pristatė pirmąjį savo biudžetą ir pakoregavo ekonomikos perspektyvas. Pasak jo, bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 1,2 proc., kiek sparčiau nei ankstesnis 1,1 proc. vertinimas.

    Kartu įspėta, kad tempas gali blėsti: 2027 metais augimas prognozuojamas apie 1,0 proc. Tai reikštų silpnesnį scenarijų nei anksčiau skelbtos ambicingesnės prognozės, o pagrindinė rizika siejama su energijos kainomis ir geopolitine įtampa.

    Bankams dvigubinamas papildomas mokestis

    Vienas ryškiausių biudžeto sprendimų nukreiptas į finansų sektorių. Vyriausybė paskelbė didinsianti papildomą pelno mokestį bankams, veikiantiems Jungtinėje Karalystėje.

    Papildomas tarifas dvigubinamas iki 6 proc., o surinktos lėšos numatytos kaip dalis finansavimo priemonių energijos sąskaitų naštai mažinti. Toks žingsnis atspindi politinį siekį dalį krizių kainos perkelti sektoriams, kurie pastaraisiais metais demonstravo didesnį atsparumą.

    Gyventojams žadama tiesioginė parama energijai

    Biudžete numatyta vienkartinė tiesioginė išmoka gyventojams, kuri turėtų amortizuoti šaltuoju sezonu išaugusių sąskaitų smūgį. Skelbiama, kad po maždaug 115 eurų turėtų gauti apie 20 milijonų namų ūkių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad priemonė skirta sumažinti spaudimą labiausiai pažeidžiamiems vartotojams ir stabilizuoti namų ūkių finansus iki pavasario. Energetikos kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstančiais ištekliais.

    Pirmojo būsto kaupimas: naujas ISA modelis

    Taip pat pristatyti pokyčiai būsto įsigijimui skirtoje taupymo sistemoje. Skelbiama, kad First-Time Buyer ISA turėtų pakeisti Lifetime ISA, o taisyklės būtų koreguojamos taip, kad pirkėjai nepatirtų nuostolių, jei pasirinktas būstas viršytų nustatytą kainos ribą.

    Numatyta, kad tokiais atvejais žmogus vis tiek atgautų bent jau savo įmokas. Šis sprendimas pristatomas kaip bandymas prisitaikyti prie brangstančio nekilnojamojo turto realybės ir sumažinti bausminį efektą tiems, kurie taupo pirmam būstui.

    „Kiekvienam jaunam žmogui, kuris sunkiai dirba, taupo ir svajoja apie pirmąjį būstą, aš imuosi veiksmų“, – sakė Johnas Healey.

    Pokyčiai pensijoms ir socialinei globai

    Biudžete patvirtinti ir pakeitimai vadinamajai trigubai apsaugai, kuri paprastai užtikrina, kad valstybinė pensija kasmet didėtų pagal didžiausią iš trijų rodiklių: infliaciją, vidutinio darbo užmokesčio augimą arba 2,5 proc. Kartu paskelbta apie planus kurti naują nacionalinę socialinės globos sistemą.

    Finansų ministras teigė, kad priemonių paketas ilgainiui turėtų duoti reikšmingą fiskalinį efektą ir sumažinti spaudimą sveikatos apsaugos sistemai, nes daugiau pagalbos būtų suteikiama anksčiau, o našta mažiau kristų šeimoms.

    „Tai padės sutaupyti 17 milijardų eurų per metus iki 2030-ųjų pabaigos ir apie 58 milijardus eurų iki 2050 metų“, – sakė Johnas Healey.

    Daugiau mokesčių paliekama regionams

    Dar vienas akcentas susijęs su fiskaliniu decentralizavimu. Vyriausybė paskelbė planą iki dešimtmečio pabaigos vietos valdžiai palikti 100 proc. verslo mokesčių pajamų, taip didinant regionų finansinį savarankiškumą.

    Nuo kitų metų 20 proc. šių pajamų numatoma nukreipti merams, o nuo 2028 metų dalis pajamų mokesčio įplaukų taip pat turėtų pasiekti vietos lygmenį. Tikimasi, kad tai paskatins savivaldybes aktyviau konkuruoti dėl investicijų ir greičiau spręsti infrastruktūros poreikius.