CP v2

Tag: Jungtinės Tautos

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.

  • JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis paliaubų ir vengti tolesnės eskalacijos, kai Izraelis išplėtė karinę operaciją Libane. JT atstovai įspėja, kad didėjanti įtampa gali greitai peraugti į platesnį regioninį konfliktą.

    „Mus labai neramina karinės veiklos eskalacija Pietų Libane ir už jo ribų. Raginame visus veikėjus gerbti karo veiksmų nutraukimą ir vengti tolesnio aštrinimo“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane Dujarricas.

    Pranešama, kad Izraelio valdžia nurodė smūgius Beiruto pietiniams priemiesčiams po to, kai „Hezbollah“ tęsė raketų atakas į Šiaurės Izraelį, įskaitant teritorijas prie Haifos. Izraelio gynybos ministerija viešai siejo ramybę šalies šiaurėje su griežtesniais veiksmais Libano sostinės apylinkėse.

    Šaltinis, artimas „Hezbollah“, teigė, kad grupuotė neketina nutraukti smūgių į Šiaurės Izraelį, kol Izraelis tęs atakas Libane. Tuo pat metu JAV pareigūnai, pasak žiniasklaidos, siūlė seką, pagal kurią „Hezbollah“ nutrauktų atakas, o Izraelis atsisakytų tolesnės eskalacijos Beirute.

    Irano grasinimai dėl naujų frontų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija pareiškė, kad Izraelio veiksmai Libane gali būti laikomi raudonųjų linijų peržengimu, ir pagrasino „aktyvuoti naujus frontus“. Teheranas taip pat kartoja, kad jo karinis atsakas turi ribas, o įtampa, jų vertinimu, priartėjo prie lūžio taško.

    Ši retorika ypač jautri dėl regioninių jūrinių maršrutų, kuriais keliauja energijos ištekliai ir kitos prekės. Analitikai pabrėžia, kad bet kokie bandymai trikdyti laivybą strategiškai svarbiuose sąsiauriuose galėtų turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms naftos ir transporto kainoms, o tai greitai atsilieptų ir Europos vartotojams.

    Smūgiai civilių infrastruktūrai

    Libane skelbiama apie žalą civilinei infrastruktūrai: Tyre smarkiai apgadinta Jabal Amel ligoninė, pranešė šalies sveikatos institucijos. Vaizduose iš įvykio vietos matyti išdaužyti langai, apgadinti fasadai ir sužeistiesiems teikiama pagalba.

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad per naktinius apšaudymus Pietų Libane žuvo 6 žmonės. „Hezbollah“ taip pat informavo apie atakas prieš Izraelio kariuomenės taikinius netoli Litani upės ir smūgius objektams Izraelio šiaurėje.

    Kas toliau su paliaubomis?

    Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais: „Hezbollah“ tvirtina atnaujinusi atakas po Izraelio smūgių, kuriuos Izraelis aiškino savigyna. JT linija išlieka ta pati: prioritetas yra karo veiksmų sustabdymas, humanitarinės situacijos stabilizavimas ir politinis kelias, kuris užkirstų kelią konflikto išplitimui.

    Augant įtampai, didėja ir rizika, kad kariniai veiksmai Libane paveiks platesnes diplomatines pastangas regione, įskaitant JAV ir Irano tarpininkaujamas derybas. Artimiausios dienos gali tapti lemtingos, ar paliaubos bus sustiprintos, ar bus stumiamasi į naują eskalacijos etapą.

  • ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    Europos Sąjunga pradėjo ankstyvą kovą dėl Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovo posto, kuris atsilaisvins pasibaigus dabartinio generalinio direktoriaus kadencijai. Tai viena įtakingiausių JT agentūrų: ji formuoja tarptautines maisto saugos ir tvarios žemdirbystės gaires, vertina grėsmes badui ir dalyvauja nustatant pasaulinius standartus žuvininkystei bei miškų naudojimui.

    Šįkart ES viduje išryškėjo trys kandidatūros, o ryškiausiu favoritu laikomas buvęs Europos Komisijos narys iš Airijos Philas Hoganas. Tačiau pagrindinė rizika Briuseliui ta pati kaip ir ankstesniuose tarptautinių postų rinkimuose: jei valstybės narės nesusitars dėl vieno vardo, balsai gali išsisklaidyti ir postas atiteks kandidatui iš už ES ribų.

    Kas yra FAO ir kodėl postas svarbus

    FAO vadovas ketveriems metams gauna galimybę daryti įtaką globaliai maisto politikai, įskaitant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, tarptautinės prekybos taisyklių derinimą ir paramos mechanizmus regionams, kuriuose kyla maisto krizės. Agentūros sprendimai ir rekomendacijos yra reikšmingos tiek donorams, tiek valstybėms, kurios priklauso nuo tarptautinės pagalbos ar siekia plėsti žemės ūkio eksportą.

    Europai šis postas svarbus ir geopolitine prasme: FAO darbas tiesiogiai siejasi su maisto kainų stabilumu, tiekimo grandinių patikimumu bei taisyklėmis, kurios lemia konkurenciją pasaulio žemės ūkio rinkose. ES siekis turėti savo kandidatą vertinamas kaip bandymas sustiprinti įtaką JT sistemoje, ypač kai dėl tarptautinių institucijų krypties aktyviai varžosi didžiosios valstybės ir regionai.

    Trys ES kandidatai ir trys skirtingos strategijos

    Į ES vidinę atranką įsitraukė Airija, Ispanija ir Italija. Airijos kandidatas Philas Hoganas laikomas turinčiu aiškų startinį pranašumą dėl tarptautinių ryšių, patirties Europos Komisijoje bei aktyvios kampanijos dar prieš tai, kai kitos šalys aiškiai apsisprendė dėl savo kandidatų.

    Ispanija į kovą delegavo ilgametį žemės ūkio ministrą Luisą Planą, kuris, kaip vertinama, turi gerai organizuotą ir resursais paremtą kampaniją. Vis dėlto jam gali kliudyti neformali tarptautinių institucijų rotacijos logika, ypač susijusi su tuo, kad Romoje įsikūrusiose JT maisto institucijose aukščiausi postai dažnai suvokiami kaip tarpusavyje derinamas balansas.

    Italijos kandidatas Maurizio Martina šiuo metu dirba FAO vadovybės komandoje, todėl jo situacija jautresnė: atvira kampanija būnant organizacijos viduje gali kelti klausimų dėl interesų konflikto ir diplomatinio etiketo. Kita vertus, Italija turi papildomą svertą, nes būtent ji priima Romoje įsikūrusias JT maisto agentūras ir dažnai siekia, kad derybose dėl aukščiausių postų šalis neliktų be apčiuopiamos naudos.

    Hogano pranašumas ir reputacijos klausimas

    Philo Hogano kandidatūra išsiskiria tuo, kad jis, pasitraukęs iš Europos Komisijos 2020 metais po politinio skandalo Airijoje, šiandien vėl grįžta į tarptautinės politikos orbitą. Nors tokia biografijos detalė daugeliui kandidatų būtų rimtas trukdis, šiuo atveju svarstyklės krypsta į jo naudą dėl anksti pradėto darbo su diplomatais, plataus kontaktų tinklo ir matomos paramos kai kuriose sostinėse.

    Diplomatinėje arenoje svarbus ir politinis svoris ES viduje. Tarp trijų kandidatų Hoganas dažnai siejamas su platesne centro dešiniųjų parama, o tai gali būti reikšminga, kai galutinis sprendimas persikelia į ES lyderių lygmenį ir tampa didesnio paketo derybų dalimi.

    „Svarbiausia yra pasirinkti vieną kandidatą, nes kitaip galime pralaimėti, o laimės kandidatas iš už ES ribų“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Net jei ES sutars dėl vieno vardo, tai bus tik pirmas etapas. FAO generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, kuriame dalyvauja JT valstybės narės, todėl kandidatams tenka ieškoti paramos Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur balsai dažnai lemia galutinį rezultatą. Šioje stadijoje svarbūs ne tik programiniai pažadai, bet ir ilgalaikiai dvišaliai ryšiai, paramos projektai bei pasitikėjimas, kad būsimas vadovas gebės išlaikyti organizacijos neutralumą.

    ES sprendimą gali apsunkinti tai, kad tarptautiniai postai neretai tampa platesnio politinio turgaus dalimi: vienas paskyrimas derinamas su kitais, o galutinis susitarimas pasiekiamas tik aukščiausio lygio susitikimuose. Jei kompromisas užsitęs, didėja tikimybė, kad ES į lemiamą balsavimą ateis susiskaldžiusi, o tai atvertų kelią konkurentams iš kitų regionų.

    Kol kas aišku viena: kova dėl FAO vadovo posto prasidėjo gerokai anksčiau nei oficialus finišo tiesiosios etapas, o Europos vienybė šioje dvikovoje gali būti ne mažiau svarbi nei bet kurio kandidato CV. Jei Briuselis nesugebės greitai susitelkti, strategiškai reikšmingas postas gali paslysti iš rankų net ir turint stiprų favoritą.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Karščio banga Vakarų Europoje

    Vakarų Europą užklupusi rekordinė karščio banga paskatino nacionalines institucijas skelbti perspėjimus dėl pavojingai aukštos temperatūros ir sveikatos rizikų. JT klimato kaitos sekretoriato vadovas Simonas Stiellas situaciją pavadino aiškiu signalu, kiek brangiai kainuoja žmogaus sukelta klimato kaita.

    Karštį sustiprina vadinamasis karščio kupolas, kai ilgiau užsilaikanti aukšto slėgio sritis „užrakina“ karštą orą ir trukdo atvėsti naktimis. Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    Mokslininkų vertinimu, dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ekstremali temperatūra vis dažniau tampa ne išimtimi, o pasikartojančiu šiltojo sezono scenarijumi, didinančiu mirčių ir hospitalizacijų riziką.

    Be poveikio sveikatai, karštis smarkiai veikia ekonomiką: nuo darbo našumo kritimo iki didesnio elektros poreikio vėsinimui. Taip pat auga spaudimas vandens ištekliams, ypač regionuose, kuriuose jau fiksuojamos sausros.

    Perspėjimai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje

    Prancūzijoje meteorologijos tarnyba „Météo-France“ paskelbė oranžinio lygio perspėjimus keliuose departamentuose, o valdžios atstovai pranešė apie su karščiu siejamas mirtis. Tarp paminėtų atvejų įvardytos ir netiesiogiai su karščiu susijusios situacijos, kai žmonės perkaista per sporto varžybas ar susiduria su rizikomis prie vandens telkinių.

    Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, gyventojai raginti taupyti vandenį ir vengti nebūtinų veiklų, tokių kaip sodų laistymas ar baseinų pildymas. Regiono atstovai pabrėžė, kad nors trumpuoju laikotarpiu vandens dar pakanka, ilgos karščio ir sausros atkarpos gali greitai pakeisti situaciją.

    Iberijos pusiasalyje problema tapo ir karštos naktys, kai temperatūra nekrenta žemiau 20 laipsnių ribos, todėl žmonėms sunkiau atsigauti. Portugalijoje institucijos atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę, ypač pietiniuose, turizmui svarbiuose regionuose.

    Jungtinėje Karalystėje fiksuoti nauji šilumos rekordai, o Londone temperatūra kilo iki 35,1 laipsnio. Pranešta ir apie rekordines reikšmes Airijoje, kur mokslininkai atkreipė dėmesį į neįprastai didelį ankstesnių rekordų viršijimą.

    Ką sako JT ir ko tikėtis toliau

    „Ši karščio banga Europoje yra žiaurus priminimas apie vis stiprėjančias klimato krizės pasekmes žmonėms ir ekonomikai“, – sakė Simonas Stiellas.

    JT klimato kaitos sekretoriato vadovas pabrėžė, kad pagrindinė problema išlieka priklausomybė nuo iškastinio kuro ir miškų naikinimas, o šalių politikos prioritetu turėtų tapti greitesnis perėjimas prie švaresnių energijos šaltinių. Jo teigimu, prisitaikymo priemonės, tokios kaip karščio planai miestuose, sveikatos apsaugos pasirengimas ir vandens valdymas, tampa būtina viešosios politikos dalimi.

    Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį karščio banga turėtų slūgti, tačiau kai kuriose vietovėse iki tol išliks aukštos temperatūros. Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą saulėje karščiausiomis valandomis, gerti pakankamai vandens, vėsinti patalpas ir atkreipti dėmesį į artimųjų savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai vis dažniau sutampa su ilgalaikėmis sausromis, todėl didėja rizika žemės ūkiui, energetikai ir miestų infrastruktūrai. Europoje vis dažniau keliami klausimai, kaip greitai bus pritaikytos statybų, miestų planavimo ir sveikatos apsaugos sistemos prie naujos temperatūrų realybės.

  • JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    Pasaulio augimo prognozė blogėja

    Jungtinės Tautos (JT) sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, nurodydamos, kad Artimųjų Rytų krizė didina energijos kainas ir temdo verslo bei vartotojų lūkesčius. Kartu pakoreguotos ir infliacijos projekcijos, nes brangstanti energija persiduoda beveik visoms prekių ir paslaugų grandinėms.

    Pagal atnaujintą JT vertinimą, pasaulio bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti apie 2,5 proc., kai metų pradžioje buvo prognozuota 2,7 proc. JT ekonomistai perspėja, kad nepalankesniu scenarijumi augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 2,1 proc.

    Infliaciją kelia energijos šokas

    JT skaičiuoja, kad pasaulinė infliacija 2026 metais gali pasiekti apie 3,9 proc., tai yra 0,8 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Pagrindinis veiksnys – energijos ir perdirbtų naftos produktų brangimas, kuris didina pramonės gamybos bei komercinio transporto sąnaudas.

    Skirtingose šalyse poveikis nevienodas. Išsivysčiusiose ekonomikose infliacija, JT vertinimu, gali kilti nuo 2,6 proc. 2025 metais iki 2,9 proc. 2026 metais, o besivystančiose – nuo 4,2 proc. iki 5,2 proc., nes brangesnė energija ir importas labiau spaudžia realias pajamas.

    Europa – tarp labiausiai pažeidžiamų

    JT pažymi, kad Europa yra labiau veikiama dėl didesnės priklausomybės nuo importuojamos energijos, todėl brangimas stipriau atsiliepia ir namų ūkiams, ir įmonėms. Prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas 2026 metais gali sulėtėti iki 1,1 proc., kai 2025 metais siekė 1,5 proc.

    Jungtinės Karalystės augimo perspektyva taip pat prastesnė: JT vertinimu, augimas gali smukti nuo 1,4 proc. 2025 metais iki 0,7 proc. 2026 metais. Toks tempas reikštų didesnį jautrumą bet kokiems papildomiems energijos tiekimo, transporto ar prekybos trikdžiams.

    Regionai reaguoja skirtingai

    Didžiausi nuostoliai, JT teigimu, koncentruojasi Vakarų Azijoje, kur poveikį didina ne tik energijos šokas, bet ir tiesioginė infrastruktūros žala bei sutrikusi naftos gavyba, prekyba ir turizmas. Regiono augimas, JT skaičiavimu, gali kristi nuo 3,6 proc. 2025 metais iki 1,4 proc. 2026 metais.

    Afrikoje vidutinis augimas turėtų mažėti nežymiai – nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc., o Lotynų Amerikoje ir Karibų regione – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Tuo metu JAV ekonomika, JT vertinimu, išlieka palyginti atspari – prognozuojamas apie 2,0 proc. augimas, panašus į 2025 metų lygį.

    Azijoje situacija diferencijuota: Kinijos augimas gali sulėtėti nuo 5,0 proc. 2025 metais iki 4,6 proc. 2026 metais, o Indija išliktų viena sparčiausiai augančių didžiųjų ekonomikų, nors tempas, JT prognozėmis, mažėtų nuo 7,5 proc. iki 6,4 proc.

    „Iki recesijos dar toli, tačiau milijardams žmonių gyvenimas gali tapti sunkesnis, o daliai šalių neatmetamas ir ekonomikos susitraukimas“, – sakė JT Ekonominės ir socialinės pažangos departamento ekonominės analizės vadovas Shantanu Mukherjee.

    JT ekonomistai pabrėžia, kad esminis klausimas – kiek ilgai tęsis konfliktas ir kiek užsitęs jo poveikis energijos, prekybos ir logistikos grandinėms. Net ir šalys, turinčios rezervų ar labiau diversifikuotą energijos struktūrą, ilgainiui susiduria su ribomis, todėl rizikos pasaulio augimui išlieka padidėjusios.