Tag: Jungtinės Tautos

  • JT įspėja: kasdieniuose daiktuose aptinkamos hormonų veiklą trikdančios medžiagos kelia vis didesnę grėsmę

    JT įspėja: kasdieniuose daiktuose aptinkamos hormonų veiklą trikdančios medžiagos kelia vis didesnę grėsmę

    Jungtinės Tautos perspėja, kad kasdieniuose produktuose aptinkamos medžiagos, galinčios trikdyti organizmo hormonų veiklą, tampa vis didesne grėsme žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Kaip skelbia „Euronews“, JT nurodo, jog mokslininkai šiandien geriau supranta, kokią žalą gali sukelti vadinamieji endokrininę sistemą trikdantys cheminiai junginiai.

    Šios medžiagos gali paveikti hormonus, kurie reguliuoja daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – nuo vystymosi ir reprodukcijos iki medžiagų apykaitos bei elgesio. JT pabrėžia, kad dalis poveikio gali būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais – negrįžtamas.

    Ypač nerimą kelia tai, kad tokių junginių aptinkama motinos piene ir virkštelės kraujyje, o ankstyvas poveikis – kartais dar iki kūdikiui gimstant – gali turėti pasekmių smegenų vystymuisi, augimui ir reprodukcinei sveikatai.

    Kur randamos šios medžiagos

    Endokrininę sistemą trikdančios medžiagos aptinkamos įvairiuose kasdieniuose gaminiuose: plastiko produktuose, asmens higienos priemonėse, vaistuose, žaisluose, buities prekėse, elektronikoje ir pesticiduose.

    JT ataskaitoje teigiama, kad šie junginiai siejami su plataus spektro sveikatos problemomis – nuo vaisingumo ir reprodukcinės raidos sutrikimų iki poveikio smegenų vystymuisi, neurologinei funkcijai bei skydliaukės ir kitų hormonų reguliacijai.

    Taip pat minimos sąsajos su medžiagų apykaitos pokyčiais, imuninės sistemos ir širdies bei kraujagyslių sveikatos problemomis. JT pabrėžia, kad tai rizikos, kurios svarbios ne tik žmonėms, bet ir laukinei gyvūnijai.

    Kodėl JT ragina veikti skubiau

    Naujoje ataskaitoje dvi JT institucijos ragina imtis skubaus, koordinuoto tarptautinio veikimo. Anot jų, dabartinės politikos priemonės ir reguliavimas, skirtas mažinti plačiai paplitusį gyventojų kontaktą su šiomis medžiagomis, išlieka fragmentiškas ir nepakankamas.

    Ataskaitoje pažymima, kad nors nuo 2012 metų mokslo įrodymai smarkiai pasistūmėjo į priekį, reguliavimas dažnai nespėja šių žinių paversti realiais veiksmais.

    JT teigimu, sprendimų yra: egzistuoja saugesnės alternatyvos, tačiau politikos formuotojų užduotis – užtikrinti, kad jos būtų diegiamos plačiau, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų ir visos planetos sveikatą.

    Kaip endokrininę sistemą trikdantys junginiai reguliuojami ES

    Europos Sąjungoje endokrininę sistemą trikdantys junginiai reguliuojami keliuose teisės aktuose – tiek bendrojoje cheminių medžiagų sistemoje, tiek atskirų sektorių taisyklėse, pavyzdžiui, dėl pakuočių, pesticidų ar biocidinių produktų.

    Vis dėlto kritikai teigia, kad dabartinis teisinis karkasas ne visada užtikrina pakankamą apsaugą nuo poveikio žmonėms ir aplinkai.

    Ataskaitoje nurodoma, kad ES 231 medžiaga yra oficialiai identifikuota kaip endokrininę sistemą trikdanti, o dar 121 šiuo metu vertinama.

    Problemą apsunkina ir mastas pasauliniu lygiu: JT primena, kad visame pasaulyje užregistruota daugiau kaip 350 000 cheminių medžiagų ir jų mišinių, tačiau didžioji dalis jų niekada nebuvo įvertintos dėl galimų endokrininę sistemą trikdančių savybių.

    Kokius žingsnius siūlo JT

    JT teigimu, reguliuotojai turėtų siekti geriau apsaugoti pažeidžiamiausias grupes – ypač nėščiąsias, kūdikius ir vaikus – bei stiprinti poveikio stebėseną ir gerinti supratimą apie realų gyventojų kontaktą su šiomis medžiagomis.

    Tarp rekomenduojamų veiksmų minima ir spartesnė identifikacija bei testavimas, poveikio kaštų įvertinimas bei griežtesnės taisyklės, kurios leistų pereiti nuo reagavimo po fakto prie prevencijos.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į „kurmio daužymo“ problemą, kai iš rinkos pašalinus vieną medžiagą ji pakeičiama kita, panašios struktūros arba dar nepakankamai ištirta, todėl rizika gali išlikti.

  • Tyrimas: humanoidiniai robotai žmonių skaičių galėtų pasivyti jau 2083-iaisiais – su viena sąlyga

    Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.

    Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.

    Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.

    Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.

    Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika

    Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.

    Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.

    Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.

    Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.

    Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?

    Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.

    Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.

    Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.

    Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.

    Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.

    Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.

    Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.

  • Trinidade ir Tobage aukščiausias teismas panaikino įstatymą, kriminalizavusį gėjų seksą

    Trinidade ir Tobage aukščiausias teismas panaikino įstatymą, kriminalizavusį gėjų seksą

    Trinidade ir Tobage panaikintas dar 1986 metais priimtas įstatymas, kuriuo buvo kriminalizuojami privačiai ir abipusiu sutikimu vykstantys tos pačios lyties suaugusiųjų santykiai. Sprendimą priėmė šalies aukščiausia instancija po ilgus metus trukusio teisinio ginčo.

    Kaip skelbia „Euronews“, Jungtinėje Karalystėje veikiantis Slaptosios tarybos Teisminis komitetas – galutinė apeliacinė instancija kai kurioms buvusioms britų priklausomybėms ir teritorijoms – antradienį vienbalsiai nutarė, kad 1986 metų Lytinių nusikaltimų aktas negali būti taikomas baudžiant už privačius, sutartinius tos pačios lyties suaugusiųjų santykius.

    Šis sprendimas laikomas reikšmingu LGBT+ teisių pokyčiu Karibų regione. Iki šiol minėtas teisinis reguliavimas numatė laisvės atėmimo bausmes už „sunkų nepadorumą“ ir už vadinamąją „sodomiją“.

    Byla buvo susijusi su aktyvistų pastangomis panaikinti įstatymą, kuris, jų teigimu, ilgą laiką skatino stigmą ir diskriminaciją. Po sprendimo paskelbimo aktyvistas Jasonas Jonesas sakė ketinantis toliau telkti dėmesį į regione paplitusią homofobiją.

    Sprendimas ir jo argumentai

    Teismas pabrėžė, kad konstitucinės teisės turi būti aiškinamos taip, kad jos būtų „praktiškos ir veiksmingos šiandien“, o ne įstrigusios praeities realijose. Tai reiškia, kad istoriškai susiformavę draudimai negali būti automatiškai pateisinami vien dėl to, kad egzistavo dešimtmečius.

    Jasonui Jonesui atstovavusi advokatų kontora „Freedom Law Chambers“ teigė, kad nuosprendis yra svarbi pergalė lygioms teisėms, orumui ir pagarbai privačiam bei šeimos gyvenimui Trinidade ir Tobage.

    Tarptautinės reakcijos

    Sprendimą pasveikino Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas, pavadinęs jį reikšmingu teisių ir lygybės etapu. Jo teigimu, toks teismo verdiktas gali padėti mažinti ilgai trukusią stigmą, atskirtį bei kliūtis, su kuriomis susidūrė žmonės dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės.

    Nors sprendimas tiesiogiai galioja Trinidade ir Tobage, jis gali turėti platesnę simbolinę reikšmę Karibų šalims, kuriose panašūs įstatymai vis dar egzistuoja arba jų panaikinimas kelia politinių ginčų.

  • JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    Jungtinių Tautų paskirti žmogaus teisių ekspertai kreipėsi į Airijos valdžią, perspėdami dėl galimos didžiųjų technologijų bendrovių įtakos šalies privatumo priežiūrai ir kliūčių, trukdančių žmonėms efektyviai ginti savo teises teismuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūra ir reali galimybė kreiptis į teismą yra esminės teisės į privatumą garantijos, ypač kai kalbama apie galingas technologijų įmones.

    Airija yra viena svarbiausių Europos technologijų centrų – čia įsikūrusios tokių bendrovių kaip „Apple“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ Europos būstinės. Dėl to Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) dažnai tampa pagrindine ES privatumo teisės vykdytoja, nagrinėjančia skundus ir tyrimus, galinčius turėti pasekmių visoje Europos Sąjungoje.

    JT ekspertai išskyrė vadinamųjų „sukamųjų durų“ riziką, kai žmonės juda tarp reguliuotojų ir tų pačių sektorių, kuriuos prižiūri, ir teigė, kad atrankos į tokias pareigas turėtų remtis objektyviais kriterijais bei padėti iš anksto identifikuoti galimus interesų konfliktus.

    Airijos reguliuotojas: esame nepriklausomi

    Airijos duomenų apsaugos institucija ir Vyriausybė ne kartą atmetė kaltinimus dėl netinkamos įtakos. Į JT ekspertų pastabas sureagavęs DPC atstovas Evanas O’Leary pakartojo, kad komisija yra nepriklausoma nuo Airijos valdžios.

    Jo teigimu, nepriklausomumą esą atspindi ir institucijos veiklos rezultatai – po tyrimų skirta baudų už daugiau nei 4,4 mlrd. eurų.

    DPC atstovas taip pat akcentavo, kad dabartinės trijų asmenų komisijos narių profesiniai ir asmeniniai ryšiai reglamentuojami etikos, tarnybos paslapčių ir lobistinės veiklos reguliavimo normomis bei Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis.

    Teisminės kliūtys: brangu bylinėtis su gerai finansuojamomis įmonėmis

    Be privatumo priežiūros nepriklausomumo, JT ekspertai atkreipė dėmesį ir į finansines kliūtis, kurios gali riboti galimybes siekti teisinės gynybos Airijoje. Jie teigė, kad tokios kliūtys ypač apsunkina žmones, norinčius bylinėtis su gerai finansuojamais korporaciniais atsakovais.

    Tekste pažymima, kad Airijoje galiojantys istoriniai teisiniai apribojimai riboja trečiųjų šalių finansavimą grupiniams ieškiniams, įskaitant bylas prieš didžiąsias technologijų bendroves.

    Ekspertai priminė, jog ankstesnė privati patirtis savaime nereiškia, kad pareigūnas praranda nepriklausomumą, tačiau profesiniai ryšiai, finansiniai interesai ir tęstiniai įsipareigojimai turi būti tinkamai įvertinti, o prireikus – užtikrintos atskleidimo ir nusišalinimo apsaugos.

    Kodėl tai svarbu visai ES

    JT specialiosios pranešėjos Ana Brian Nougrères ir Margaret Satterthwaite akcentavo, kad Airijos DPC sprendimai gali paveikti žmones visoje Europos Sąjungoje, todėl institucijos nepriklausomumas tampa ypač reikšmingas.

    Jos pabrėžė, kad priežiūros institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus be netinkamo spaudimo – įskaitant ir prižiūrimos pramonės įtaką.

    JT ekspertai yra nepriklausomi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti asmenys, o jų nuomonė nebūtinai atspindi JT poziciją. Airijos Vyriausybė į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.

  • Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja ketvirtadienį į jūrą paleido apie tuziną trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Paleidimai fiksuoti praėjus dienai po to, kai Seulas vėl paragino pradėti derybas, skirtas sumažinti incidentų riziką demilitarizuotoje zonoje.

    Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš Vonsano apylinkių rytinėje pakrantėje. Skelbiama, kad jos nuskriejo apie 250 kilometrų ir nukrito į jūrą.

    Seulas pranešė sustiprinęs stebėseną dėl galimų tolesnių paleidimų. Pietų Korėja taip pat dalijasi turima informacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, siekdama įvertinti bandymų pobūdį ir galimas grėsmes regiono saugumui.

    Seulas prašo atkurti ryšius

    Pietų Korėja spalio 23 dieną pasiūlė karines derybas, kurių tikslas būtų kartu patikrinti Karinės demarkacijos linijos eigą ir sumažinti skirtingų interpretacijų riziką. Taip pat siūloma atkurti karinio ryšio linijas ir sutarti dėl priemonių, kurios padėtų išvengti atsitiktinių susirėmimų.

    Pietų Korėjos suvienijimo ministras Chung Dong-young trečiadienį, jo vardu perskaitytoje kalboje forume netoli Seulo, dar kartą paragino Pchenjaną reaguoti į siūlymą. Pasak jo, be tiesioginių komunikacijos kanalų bet koks incidentas pasienyje gali greitai peraugti į rimtesnę krizę.

    „Pietų ir Šiaurės Korėja turėtų suderinti savo pozicijas dėl Karinės demarkacijos linijos dialogo keliu“, – sakė Chung Dong-young.

    Šiaurės Korėja į šį derybų pasiūlymą kol kas neatsakė. Tiesioginis karinis ryšys tarp valstybių išlieka sustabdytas, nors Jungtinių Tautų vadovaujama vadavietė yra išlaikiusi atskirą komunikacijos kanalą su Šiaurės Korėjos kariuomene.

    Minos ir dingę riboženkliai

    Įtampą sustiprino demilitarizuotoje zonoje rugsėjo 21 dieną įvykę sprogimai, per kuriuos buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai, du iš jų sunkiai. Seulas teigė, kad minas galėjo padėti Šiaurės Korėjos kariai į pietus nuo demarkacijos linijos, o Pchenjanas kaltinimus atmetė.

    Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Tautų vadavietė, prižiūrinti paliaubų režimą, skelbė, kad bendras tyrimas su Pietų Korėja nustatė aktyvią Šiaurės Korėjos miną į pietus nuo linijos. Pasak vadavietės, tai laikoma paliaubų pažeidimu.

    Pietų Korėja taip pat nurodo, kad Šiaurės Korėjos kariai pastaruoju metu intensyvina pasienio infrastruktūros darbus, įrenginėja tvoras, kelius ir minas. Seulas teigia, jog darbų metu ne kartą buvo kirsta demarkacijos linija, todėl teko transliuoti perspėjimus ir atlikti įspėjamuosius šūvius.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad dalis ribą žyminčių ženklų, įrengtų pagal 1953 metais pasirašytas paliaubas, per dešimtmečius sunyko arba dingo. Pietų Korėjos vertinimu, skirtingas ribos traktavimas didina riziką, kad net nedidelis incidentas gali virsti nekontroliuojamu susidūrimu.

  • Gamtos atkūrimas stringa: COP17 finišuoja įtampoje, o pinigų planas skęsta ginčuose

    Gamtos atkūrimas stringa: COP17 finišuoja įtampoje, o pinigų planas skęsta ginčuose

    Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencija COP17 Armėnijoje baigiama po dviejų savaičių įtemptų derybų, tačiau pagrindiniai sprendimai vis dar kabantys ore. Susitikimas Jerevane tapo tarpine patikra, kaip pasaulis vykdo 2022 metais priimtą Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės programą iki 2030 metų.

    Šios programos tikslai dažnai lyginami su Paryžiaus susitarimu klimato srityje, tačiau reali pažanga vertinama kaip per lėta. Derybininkai siekia užbaigti vadinamąjį Jerevano veiksmų paketą, kuris turėtų pagreitinti atsilikusių įsipareigojimų įgyvendinimą ir sustiprinti šalių atskaitomybę.

    „Iš derybų turime pamatyti konkrečius prioritetus, bet kol kas to nematome“, – sakė Greenpeace International atstovė Irene Wabiwa.

    Kiek pasaulis jau padarė?

    Iki 2030 metų šalys yra įsipareigojusios saugoti bent 30 proc. planetos sausumos ir jūrų teritorijų. Naujausi tarptautiniai duomenys rodo, kad šiuo metu saugoma maždaug 19 proc. sausumos ir vidaus vandenų bei apie 10 proc. vandenynų, todėl tikslas lieka toli.

    Kartu numatyta atkurti bent 30 proc. degradavusių ekosistemų, tačiau čia vaizdas nevienodas. Sausumoje pasiekta beveik pusė siekiamo tempo, o jūrų ir pakrančių ekosistemose pažanga sudaro apie 23 proc., kai gėlavandenių ekosistemų atkūrimas vertinamas vos apie 5 proc., nors pabrėžiama, kad stebėsenos spragos gali iškraipyti skaičius.

    Vienas svarbiausių COP17 rezultatų turėtų būti pasaulinė pažangos peržiūra su aiškiomis rekomendacijomis, kaip atsilikimą paversti darbais. Vis dėlto šis dokumentas iki paskutinių valandų išlieka nepatvirtintas, o dalis delegacijų ragina keisti pačią konsensuso taisyklę, kai kelių šalių nepritarimas gali sustabdyti sprendimus.

    Didžiausia kliūtis – finansai

    Jerevane ryškiausiai atsiskleidė pinigų problema: be didesnio ir stabilesnio finansavimo 2030 metų tikslai gali likti popieriniai. Šalys yra sutarusios iki 2030 metų mobilizuoti bent apie 180 mlrd. eurų per metus biologinei įvairovei, tačiau bendras metinis trūkumas vertinamas maždaug 628 mlrd. eurų.

    Vien ekosistemų atkūrimui, vertinant dabartines kryptis, investicijas tektų didinti daugiau nei keturis kartus: nuo maždaug 57,5 mlrd. eurų iki apie 266 mlrd. eurų per metus iki 2030 metų. Kaip viena kliūčių įvardijama tai, kad ekonominė grąža, pavyzdžiui, potvynių rizikos mažėjimas, švaresnis vanduo ar didesnis anglies kaupimas, dažnai pasimato tik po kelerių metų.

    Konferencijos organizatoriai skelbė, kad per derybas paskelbta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų naujų įsipareigojimų, tačiau tai tėra nedidelė reikalingų sumų dalis. Be to, ginčai verda dėl to, kas turėtų mokėti daugiau: Europos Sąjunga ragina prisidėti ir turtingas kylančios ekonomikos šalis, o dalis Persijos įlankos valstybių tokiam požiūriui priešinasi.

    Klimatas, gamta ir invazinės rūšys

    COP17 darbotvarkėje akcentuojama, kad biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita vienas kitą spartina, todėl vis dažniau raginama derinti gamtos ir klimato planus. Tai apima ir vadinamųjų trijų Rio konvencijų, skirtų biologinei įvairovei, klimatui ir dykumėjimui, veiksmų suderinimą nacionaliniu lygmeniu.

    Kita ryški tema – invazinės rūšys, kurių plitimą skatina šylantis klimatas ir globali prekyba. COP17 jau priėmė sprendimus, kuriais raginama stiprinti ankstyvą invazinių rūšių aptikimą, greito reagavimo sistemas, gerinti duomenų dalijimąsi ir palengvinti finansavimo bei technologijų prieigą šalims, kovojančioms su šia grėsme.

    Konferencijai baigiantis dar laukiama galutinių sprendimų dėl Jerevano veiksmų paketo ir kitų dokumentų, o taip pat dėl kitos biologinės įvairovės konferencijos šeimininkės 2028 metais. Derybų baigtis parodys, ar pasaulis sugebės pereiti nuo deklaracijų prie realių, finansais paremtų įsipareigojimų.

  • „Wall Street Journal“: JAV, Rusija ir Kinija svarsto Viktorą Orbaną į JT vadovus – Lenkija piktinasi

    „Wall Street Journal“ paskelbė, kad JAV diplomatiniuose užkulisiuose esą svarstomas netikėtas scenarijus: Vengrijos politikas Viktoras Orbanas galėtų tapti bendru kandidatu į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Leidinio teigimu, idėja aptarinėjama taip, kad paramos galėtų sulaukti ir iš Rusijos bei Kinijos.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, o pats planas, anot publikacijos, neva nėra galutinai patvirtintas nė vienoje iš minimų sostinių. Tai reiškia, kad kalbama apie galimas konsultacijas, o ne formalų kandidatūros iškėlimą ar realų rinkimų startą.

    Kas žinoma apie galimą kandidatūrą?

    Pasak „Wall Street Journal“, šaltiniai keliuose kraštuose patvirtino, jog diskusijos dėl tokios kandidatūros iš tiesų vyksta. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir išankstinis didžiųjų valstybių pritarimas automatiškai nereiškia, kad kandidatas bus iškeltas ar turės daugumos palaikymą platesniame tarptautiniame kontekste.

    JT generalinį sekretorių skiria Generalinė Asamblėja, tačiau lemiamą vaidmenį atrankoje turi JT Saugumo Taryba, kurioje penkios nuolatinės narės turi veto teisę. Todėl bet koks signalas apie galimą suderintą JAV, Rusijos ir Kinijos poziciją tarptautinėje arenoje iškart sukelia spekuliacijas.

    Lenkijos reakcija: patvirtinimo nėra, bet kritika griežta

    Į žiniasklaidos pranešimus sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovybė. Viceministras Ignacy Niemczyckis teigė, kad oficialaus patvirtinimo Varšuva nėra gavusi, todėl formaliai kalbėti apie realią kandidatūrą esą per anksti.

    „Tai nėra žmogus, kuris atstovauja Europos vertybėms“, – sakė Ignacy Niemczyckis.

    Ši pastaba atspindi platesnę įtampą tarp dalies Europos politikų ir Vengrijos lyderystės, ypač dėl Budapešto laikysenos Rusijos karo Ukrainoje klausimu, sankcijų politikos ir nuolatinių konfliktų su Europos Sąjungos institucijomis dėl teisės viršenybės.

    Kodėl šis scenarijus kelia triukšmą?

    JT vadovo postas tradiciškai siejamas su kandidato gebėjimu tarpininkauti tarp skirtingų blokų, o ne su vienos stovyklos politine linija. Dėl to vien tik prielaida, kad dėl vieno vardo galėtų sutarti Vašingtonas, Maskva ir Pekinas, vertinama kaip neįprastas signalas apie galimus užkulisius.

    Kartu ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad JT generalinio sekretoriaus rinkimų procesą dažnai lydi neoficialios derybos, o galutinį rezultatą lemia ne tik geopolitika, bet ir kandidato reputacija, regioninė rotacija bei priimtinumas platesnei JT narių daugumai.

    Šiuo metu informacija apie Viktoro Orbano galimą kandidatūrą išlieka žiniasklaidos pranešimų lygmenyje. Nei JAV, nei Rusija, nei Kinija oficialiai nėra paskelbusios, kad remtų tokį pasirinkimą, o JT procedūros dar nenumato jokio formalaus šio scenarijaus tęsimo.

  • Airija atsisako potrójos blokados: karių misijoms nebereikės JT mandato, auga limitai iki 50

    Airijos parlamentas žengė reikšmingą žingsnį keisdamas vadinamąją potróją blokadą, iki šiol ribojusią karių siuntimą į užsienio misijas. Esminė naujovė – misijoms nebereikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandato, o tai keičia Dublino manevro laisvę saugumo politikoje.

    Iki šiol Airijoje galiojo trijų pakopų sprendimo mechanizmas, pagal kurį didesniam karių dislokavimui reikėdavo Vyriausybės pritarimo, parlamento sprendimo ir JT mandato. Praktikoje tai reiškė, kad kai kuriais atvejais misijos galėjo būti netiesiogiai blokuojamos, jei Saugumo Taryboje veto pasinaudotų Rusija ar Kinija.

    Kas pasikeis praktikoje?

    Airijos parlamento žemieji rūmai nubalsavo už tai, kad JT mandatas nebeprivalėtų būti trečiąja sąlyga siunčiant karius į užsienį. Kartu didinamas karių skaičiaus slenkstis: jei anksčiau be papildomų procedūrų kalbėta apie itin mažas pajėgas, dabar parlamentui leidus į misijas galės būti siunčiama iki 50 karių.

    Vyriausybė aiškina, kad sprendimas susijęs su tuo, jog JT Saugumo Taryba vis dažniau tampa paralyžiuota dėl nuolatinių narių veto. Pasak Dublino, tai riboja galimybes greitai reaguoti į krizes ir prisidėti prie tarptautinių operacijų, ypač kai mandatai tampa geopolitinių derybų įkaitais.

    Neutralumo klausimas ir politinis ginčas

    Opozicija pokyčius vertina kaip jautrų posūkį šaliai, kuri ilgą laiką pabrėžia neutralumo tradiciją. Kritikai tvirtina, kad atsisakius JT mandato filtro atsiranda daugiau erdvės politiniams sprendimams, kurie gali priartinti Airiją prie NATO veiklos logikos ar spartesnio įsitraukimo į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas.

    „Tai yra neutralumo principo silpninimas ir žingsnis į pavojingesnius įsipareigojimus“, – sakė opozicijos lyderė Mary Lou McDonald.

    Valdantieji atkerta, kad sprendimas nereiškia automatinio įsitraukimo į karinius aljansus, o tik atnaujina teisinį mechanizmą, kad jis būtų funkcionalus pasikeitus tarptautinei aplinkai. Airijos neutralumas, jų teigimu, ir toliau remsis nacionaliniais sprendimais, o ne išorinių valstybių veto teisėmis.

    Hibridinės grėsmės ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijos dėl potrójos blokados sutapo su augančiu dėmesiu hibridinėms grėsmėms Europoje. Airija, nors ir nutolusi nuo pagrindinių karinių įtampų židinių, yra svarbi transatlantinių ryšių grandis: aplink salą driekiasi povandeniniai telekomunikacijų kabeliai, kuriais keliauja didelė dalis duomenų srautų tarp Europos ir JAV.

    Dėl šios priežasties Airijos vaidmuo kritinės infrastruktūros apsaugoje tapo strategiškai reikšmingas, o saugumo institucijos vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su sabotažu, žvalgybine veikla ir kibernetinėmis operacijomis. Pranešimuose viešai minima, kad panašios hibridinės taktikos siejamos ir su Rusijos veikimo modeliu įvairiuose regionuose.

    Kontekstą papildo ir tai, kad Airija ilgą laiką skyrė gynybai itin nedidelę dalį bendrojo vidaus produkto, todėl jos karinių pajėgumų klausimas nuolat kelia politines diskusijas. Teisiniai pokyčiai Dublino sprendimų priėmime dabar gali tapti atspirties tašku platesniam debatui, kiek ir kaip šalis turėtų prisidėti prie Europos saugumo architektūros.

  • JT perspėja: 1,5 laipsnio šilimo riba beveik pasiekta, o politinės lyderystės vis dar stinga

    Jungtinės Tautos įspėja, kad pasaulio vidutinė temperatūra sparčiai artėja prie 1,5 laipsnio šilimo ribos, dėl kurios valstybės susitarė 2015 metais Paryžiaus susitarime. Nors pastaraisiais metais matomas tam tikras progresas, JT vertinimu, laiko ryžtingiems sprendimams lieka vis mažiau.

    Ši riba laikoma kritine ne todėl, kad po jos klimatas staiga „sugriūva“, bet todėl, kad didėja pavojingų reiškinių tikimybė ir mastas. Dažnėja mirtinos karščio bangos, stiprios liūtys ir potvyniai, ilgalaikės sausros, miškų gaisrai, o ekonomikos ir sveikatos sistemoms tenka vis didesnis krūvis.

    „Tie, kurie prie problemos prisidėjo mažiausiai, nukenčia pirmi ir labiausiai“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas.

    JT Aplinkos programos (UNEP) analizė pabrėžia, kad norint, jog iki amžiaus vidurio atšilimas viršytų 1,5 laipsnio ribą tik keliomis dešimtosiomis ir stabilizuotųsi apie 1,7–1,8 laipsnio, pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turėtų kasmet mažėti daugiau nei 6 proc. iki 2035 metų. Tačiau dabartinė trajektorija išlieka priešinga, nes pagrindinis emisijų šaltinis vis dar yra anglies, naftos ir dujų deginimas.

    Kartu UNEP pažymi, kad technologinis lūžis įmanomas ir jau vyksta. Nuo Paryžiaus susitarimo atsinaujinančios energetikos pajėgumai augo gerokai sparčiau, nei prognozuota, o saulės energetikos plėtra daugelyje regionų tapo vienu pigiausių naujos generacijos elektros šaltinių.

    Vis dėlto atotrūkis tarp pažadų ir realių veiksmų išlieka. JT vertinimu, jei valstybės ir toliau laikysis dabartinės politikos, iki šio amžiaus pabaigos atšilimas gali pasiekti apie 2,8 laipsnio, o net ir įgyvendinus ambicingesnius nacionalinius planus pasaulis vis tiek rizikuoja sustoti ties maždaug 2,1 laipsnio.

    „Emisijų atotrūkis virto politinės lyderystės atotrūkiu, o pasauliui baigiasi laikas ir pasiteisinimai“, – sakė António Guterresas.

    Artėjanti JT klimato konferencija laikoma vienu svarbiausių politinių momentų, kai šalys gali sutarti dėl konkretesnių priemonių. Tarp aptariamų krypčių minimas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau aplinkosauginės organizacijos pabrėžia, kad vien elektrifikacijos neužtenka, jei elektra ir toliau gaminama iš iškastinio kuro.

    Ne mažiau aštrus klausimas išlieka klimato finansavimas: kas, kiek ir kokiomis sąlygomis turėtų apmokėti prisitaikymo bei nuostolių mažinimo priemones besivystančiose šalyse. JT argumentas paprastas: klimato padariniai didina nelygybę, o be finansinių svertų daug regionų lieka be realių galimybių apsisaugoti.

    Naujausi ekstremalūs reiškiniai Europoje, įskaitant didelius potvynius, JT ataskaitose apibūdinami kaip tendencijos, o ne pavieniai atsitiktinumai. Dėl šios priežasties JT ragina mažinti emisijas greičiau, kartu iš karto investuojant į prisitaikymą, kad miestai, infrastruktūra ir sveikatos sistemos atlaikytų dažnėjančius smūgius.

    „Kiekviena laipsnio dalis yra svarbi. Kiekvieni delsimo metai apsunkina kelią atgal. Uždarykime šį atotrūkį dabar“, – sakė António Guterresas.

  • Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Palydoviniai vaizdai rodo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas, tikėtina, turi naują prabangią jachtą, pastebėtą prie Vonsano pakrantės. Laivas kelis kartus užfiksuotas per pastaruosius mėnesius netoli šalies pajūrio kurorto, kuriame lyderis turi rezidenciją.

    Nuotraukos darytos laikotarpiu nuo liepos iki spalio vidurio, jose matyti didelė, išsiskirianti motorinė jachta. Analitikų vertinimu, jos ilgis gali siekti apie 80 metrų, o denį išskiria itin neįprastas sprendimas tokiam laivui.

    Didžiausią dėmesį traukia maždaug 50 metrų ilgio baseinas su matomomis čiuožyklomis. Toks atributas prabangos segmente nėra neįmanomas, tačiau yra brangus tiek įrengti, tiek eksploatuoti, ypač turint omenyje logistinius ir saugumo reikalavimus uždaroje valstybėje.

    Pasak stebėtojų, po ilgesnio stovėjimo aptarnavimo bazėje laivas liepos pradžioje buvo perkeltas arčiau pakrantės zonos, žinomos kaip Kalmos pusiasalis. Ši vietovė siejama su Vonsano kurorto plėtra, kurią režimas pristato kaip prestižinį projektą.

    Viešojoje erdvėje minimi ir buvę Partijos darbo partijos struktūrų pareigūnai, siejami su vadinamuoju Biuru 39, kuris tarptautiniuose vertinimuose dažnai apibūdinamas kaip mechanizmas, padedantis režimui gauti užsienio valiutos ir finansuoti elitui skirtas išlaidas. Dėl to prabangūs pirkiniai Šiaurės Korėjoje paprastai vertinami kaip susiję ne su privačia rinka, o su pačia valdžios viršūne.

    Tiksli jachtos kaina nežinoma, tačiau tokio dydžio prabangūs laivai tarptautinėje rinkoje gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki maždaug 90 000 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos. Ankstesnė, mažesnė jachta, siejama su Kim Čen Unu ir priskiriama „Princess“ gamintojui, viešuose vertinimuose buvo minima kaip kainavusi apie 6 000 000 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios klasės laivo įsigijimas ir priežiūra reikalauja ne tik milžiniškų lėšų, bet ir nuolatinio aptarnavimo, įgulos, atsarginių dalių bei infrastruktūros. Dėl to daroma prielaida, jog laivas vargiai galėtų priklausyti eiliniam valstybės pareigūnui, net ir aukšto rango.

    Toks prabangos demonstravimas ypač kontrastuoja su humanitariniais vertinimais, kuriuose dalis šalies gyventojų apibūdinami kaip susiduriantys su maisto stygiumi ir lėtiniu nepakankamu maitinimusi. Šalia to režimas toliau investuoja į reprezentacinius objektus, įskaitant Vonsano kurorto infrastruktūrą, kuri, skelbiama, galėtų priimti iki kelių dešimčių tūkstančių svečių.