CP v2

Tag: Jungtinės Tautos

  • JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    Augantis smurto lygis ir aukos

    Jemene vėl ryškėja plataus masto karo grėsmė, įspėja Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis stiprėjant husių atakoms didėja civilių žūčių ir sužeidimų skaičius, o šalis gali sugrįžti į pilnavertį karinį konfliktą.

    Jemenas daugiau nei dešimtmetį gyvena pilietinio karo sąlygomis, o 2022 metais pasiektos paliaubos, kurios sumažino didelio masto mūšių intensyvumą, pastaruoju metu ima byrėti. Nauja eskalacijos banga, anot JT, kelia riziką ir žmonių saugumui, ir humanitarinei situacijai.

    JT ragina skubiai deeskaluoti

    JT žmogaus teisių biuras skelbia, kad nuo rugpjūčio 6 dienos per husių smūgius vyriausybės kontroliuojamose teritorijose žuvo mažiausiai 7 civiliai, dar 10 buvo sužeisti. Tuo pat metu pranešta ir apie sužeistus civilius husių kontroliuojamose vietovėse liepos pabaigoje.

    „Raginu visas puses mažinti įtampą ir apsaugoti Jemeno žmones nuo dar didesnės kančios. Jie jau sumokėjo per didelę kainą dėl konflikto, priverstinio persikėlimo ir humanitarinės krizės“, – sakė Volkeris Türkas.

    JT pabrėžia, kad veiksmai, kurie gali sugrąžinti Jemeną į pilną karą, turi būti nedelsiant sustabdyti. V. Türkas akcentuoja, kad tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja saugoti civilius ir civilinę infrastruktūrą.

    Smūgiai Maribe ir atakos jūroje

    Remiantis vietos kariniu šaltiniu, mėnesio pradžioje husiai surengė kruviniausias per kelerius metus atakas, per kurias žuvo 58 vyriausybės pajėgų kariai, daugiausia nafta turtingoje Maribo provincijoje. Tą pačią dieną apšaudant gyvenamuosius rajonus ir perkeltųjų asmenų stovyklas Maribe žuvo 2 civiliai.

    JT žmogaus teisių biuras taip pat nurodo atakas Raudonosios jūros pakrantėje ir Bab el Mandebo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“. Rugpjūčio 9 dieną per raketų ir dronų ataką prieš Mokhos uostą žuvo 3 uosto darbuotojai, dar 4 buvo sužeisti.

    Rugpjūčio 11 dieną, kaip teigiama JT vertinime, per husių smūgį prieš krovininį laivą Bab el Mandebo sąsiauryje galėjo žūti 4 įgulos nariai, keli kiti buvo sužeisti. Tokie incidentai didina riziką regiono prekybai, draudimo kainoms ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Kodėl tai svarbu civiliams

    JT atkreipia dėmesį, kad per atakas buvo kliudyti ir civiliniai objektai, įskaitant kuro saugyklas bei gyvenamąjį kompleksą prie Saudo lauko ligoninės Mokhoje. Tai, pasak žmogaus teisių biuro, kelia papildomą grėsmę gyventojų aprūpinimui ir sveikatos paslaugoms.

    V. Türkas pabrėžia, kad smūgiai civilinei infrastruktūrai gali dar labiau pagilinti krizę, kai mažiausiai 18 milijonų Jemeno gyventojų susiduria su maisto nepritekliumi. JT ragina visas konflikto puses nedelsiant nutraukti veiksmus, keliančius pavojų civiliams.

  • Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Tarptautinės jaunimo dienos proga Vilniaus rajono savivaldybėje dirbantys jauni specialistai susitiko bendriems pusryčiams ir neformaliam pokalbiui. Susitikime akcentuota, kad jaunų žmonių idėjos ir iniciatyvos prisideda prie kasdienių sprendimų, kurie tiesiogiai veikia bendruomenę.

    Su jaunimu susitiko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Jis pabrėžė, kad viešajame sektoriuje dirbantys jauni žmonės kuria aplinką ne ateityje, o jau dabar, todėl jų indėlis savivaldos darbe yra matomas ir vertinamas.

    „Jūs nesate tik rytojaus kūrėjai – jūs jau šiandien savo idėjomis, drąsa ir energija kuriate aplinką, kurioje gyvename“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Administracijos direktorius taip pat ragino jaunus kolegas nebijoti ambicingų tikslų, išlikti smalsiems ir aktyviems, o savivaldybę įvardijo kaip erdvę, kurioje galima išbandyti naujas idėjas ir prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo. Pasak jo, būtent jaunų žmonių požiūris ir noras veikti dažnai padeda greičiau pastebėti problemas ir pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus.

    Jaunimo reikalų koordinatorius, Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach priminė, kad tokie neformalūs susitikimai savivaldybėje tampa tradicija. Šiemet Tarptautinė jaunimo diena administracijoje paminėta antrą kartą, o viena pagrindinių žinučių buvo jaunų darbuotojų augantis vaidmuo savivaldos organizacijoje.

    „Gražu, kad tai jau tampa tradicija. Pastebime, kad jaunų žmonių, dirbančių savivaldybėje, kasmet daugėja, todėl norime juos ne tik pasveikinti, bet ir parodyti, kad jų indėlis yra svarbus“, – kalbėjo Ernest Stelmach.

    Pagal Lietuvos jaunimo politikos apibrėžimą, jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų imtinai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje šiuo metu dirba apie 30 šiai amžiaus grupei priklausančių darbuotojų, o savivaldybė teigia siekianti išlaikyti ryšį su jaunais specialistais ir sudaryti sąlygas jų profesiniam augimui.

    Tarptautinė jaunimo diena kasmet minima rugpjūčio 12 dieną. Jungtinės Tautos šią dieną oficialiai paskelbė 1999 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į jaunimo teises, poreikius ir jų vaidmenį visuomenėje, taip pat skatinti valstybes ir institucijas įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą.

  • Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Afganistane minimos penktosios Talibano sugrįžimo į valdžią metinės, kurios sutapo su judėjimo surengtomis viešomis eitynėmis ir šventiniais renginiais Kabule bei kituose šalies regionuose. Talibano atstovai tvirtina, kad po 2021 metais įvykusio valdžios perėmimo šalyje buvo atkurta tvarka ir nutrauktas dešimtmečius trukęs konfliktas.

    Kabule į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, o kai kuriose vietose buvo matyti automobiliai su vėliavomis ir simbolika. Prie buvusios JAV ambasados organizuotas renginys su sportininkų paradu, kuriame, pagal Talibano nustatytas taisykles, dalyvavo tik vyrai, nes moterims dalyvauti sporto veiklose šalyje taikomi griežti draudimai.

    Talibano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zia Ahmadas Takalas ragino užsienio valstybes aktyviau investuoti Afganistane ir pasinaudoti, anot jo, atsiveriančiomis ekonominėmis galimybėmis. Vis dėlto tarptautinis Talibano administracijos legitimumas išlieka ribotas: formaliai Talibano valdžią oficialiai pripažino tik Rusija, o dauguma valstybių palaiko tik pragmatiškus, neoficialius ryšius.

    Žmogaus teisės ir mergaičių švietimas

    Tuo pat metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėčiai Afganistane Richardas Bennettas perspėjo, kad šalis išgyvena gilią žmogaus teisių krizę. Tarptautinės organizacijos nuosekliai akcentuoja, kad per penkerius metus sugriežtinti apribojimai moterims ir mergaitėms tapo vienu esminių veiksnių, stabdančių platesnį Talibano pripažinimą.

    UNESCO skaičiavimu, apie 2,4 milijono mergaičių yra eliminuotos iš vidurinio ugdymo sistemos. Talibanas dar 2021 metais uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės, vėliau buvo apribotos ir moterų studijos aukštosiose mokyklose, o taip pat susiaurintos galimybės dirbti daugelyje sričių.

    Apribojimai apima ir kasdienį gyvenimą: moterų buvimas viešose erdvėse smarkiai suvaržytas, dalyje vietų joms uždrausta lankytis parkuose bei sporto klubuose. Taip pat taikomi reikalavimai keliauti tik lydint vyrui globėjui, o dalyvavimas sporto renginiuose faktiškai užkirstas.

    Humanitarinė padėtis ir paramos trūkumas

    Humanitarinė situacija Afganistane tebėra įtempta: Pasaulio maisto programa yra įspėjusi, kad vaikų nepakankama mityba kai kuriose provincijose pasiekė kritinį lygį. Organizacija taip pat nurodo, kad padėtį blogina finansavimo spragos, dėl kurių pagalbos apimtys mažėja, nors poreikiai išlieka dideli.

    Tokios tendencijos didina migracijos spaudimą regione ir už jo ribų, o Europos valstybės ieško sprendimų, kaip derinti humanitarinius įsipareigojimus, saugumo interesus ir migracijos politiką. Europos Sąjunga kartoja, kad Talibano valdžios nepripažįsta, tačiau palaiko darbinį kontaktą dėl esminių klausimų, įskaitant moterų ir mergaičių teises.

    2021 metų pasitraukimo šešėlis

    Talibanas valdžią perėmė 2021 metais, kai JAV ir sąjungininkai pasitraukė po du dešimtmečius trukusio karo. Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra nurodęs, kad karas kainavo apie 1 trilijoną JAV dolerių, tai prilygsta maždaug 920 000 000 000 eurų.

    Pasitraukimą lydėjo chaotiškos scenos Kabulo oro uoste, kai tūkstančiai žmonių bandė palikti šalį. Ši patirtis iki šiol daro įtaką Vakarų sprendimams dėl kontaktų su Talibanu, o kartu išryškina dilemą: kaip spręsti saugumo, migracijos ir žmogaus teisių klausimus valstybėje, kurią valdo tarptautiniu mastu nepripažinta administracija.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija yra pabrėžusi, kad Talibano valdymo normalizavimas neįmanomas, kol režimas nevykdys tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių, kovos su terorizmu ir įtraukaus valdymo srityse. Ši pozicija atspindi ir platesnį Vakarų požiūrį, kuriame žmogaus teisių situacija išlieka pagrindiniu santykių su Talibanu barometru.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, baigdamas dviejų dienų vizitą Sirijoje, paragino nedelsiant panaikinti visas šaliai taikomas sankcijas. Damaske surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad dalinis ribojimų švelninimas jau atvėrė galimybių ekonomikos atsigavimui, tačiau to nepakanka.

    Vizito metu A. Guterresas susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, užsienio reikalų ministru Asaad al-Shaibani ir naujojo pereinamojo parlamento vadovu. JT vadovas taip pat kalbėjosi su pilietinės visuomenės atstovais, įvairių bendruomenių, moterų ir jaunimo organizacijomis.

    „Sveikinu žingsnius, kurie sušvelnino sankcijas ir atvėrė naujų galimybių ekonomikos atsigavimui, bet visas sankcijas būtina nedelsiant panaikinti“, – sakė António Guterresas.

    Pasak jo, Sirijai būtinos investicijos į žmones, ekonomiką ir institucijas, o tarptautinė parama reikalinga atkuriant esmines paslaugas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius. A. Guterresas pabrėžė, kad svarbi ir pagalba užtikrinant saugų, savanorišką ir orų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą.

    JT duomenimis, nuo ankstesnės valdžios nuvertimo į šalį jau sugrįžo apie 1,7 milijono pabėgėlių, tačiau maždaug 5,5 milijono žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje, o dar apie 6 milijonai gyvena užsienyje. Šie skaičiai rodo, kad demografinė ir socialinė našta išlieka viena didžiausių po karo sprendžiamų problemų.

    Sankcijos Sirijai buvo įvestos per nuversto prezidento Basharo al-Assado valdymo laikotarpį, kai šalyje įsiplieskė karas ir kilo masiniai žmogaus teisių pažeidimų kaltinimai. Naujoji valdžia, perėmusi kontrolę 2024 metų gruodį, siekia atkurti ekonomiką ir valstybės institucijas po daugiau nei 13 metų trukusio konflikto.

    Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra paskelbusios apie sankcijų švelninimą, tačiau investuotojai, anot tarptautinių vertinimų, išlieka atsargūs dėl saugumo ir politinės rizikos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad pokarinės rekonstrukcijos kaina gali siekti apie 190 milijardų eurų, todėl be plataus tarptautinio finansavimo Sirijai būtų itin sunku greitai atstatyti infrastruktūrą.

    Įtampa Pietų Sirijoje

    Vizito metu Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie naują Izraelio pajėgų įsiveržimą šalies pietuose, Daraa provincijos vakaruose. Teigta, kad buvo įrengtas kontrolės postas ir vietos gyventojams išmėtyti perspėjamieji lapeliai dėl kelių blokavimo ar trukdymo karinei technikai.

    Izraelis po 2024 metų gruodžio įvykių įvedė pajėgas į JT prižiūrimą buferinę zoną prie Golano aukštumų ir yra vykdęs smūgius bei įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją. Izraelio pareigūnai yra viešai kalbėję apie ketinimą išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje ir siekti platesnės demilitarizuotos teritorijos.

    „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, – sakė António Guterresas.

    JT vadovas taip pat pabrėžė, kad Golano aukštumos tarptautinės teisės požiūriu laikomos Sirijos teritorija. JT teigimu, organizacija išlieka įsipareigojusi Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei reiškia susirūpinimą dėl 1974 metų susitarimo pažeidimų.

    Ką reiškia raginimas dėl sankcijų

    A. Guterresso raginimas panaikinti visas sankcijas atspindi JT siekį greitinti humanitarinį ir ekonominį atsigavimą, tačiau realus sprendimas priklauso nuo sankcijas taikančių valstybių politikos. Daugelyje režimų taikomos išimtys humanitarinei pagalbai, bet verslo ir bankų sektorius dažnai vengia sandorių dėl teisinių ir reputacinių rizikų.

    Todėl net ir švelninant ribojimus atstatymo tempą lemia ne vien formalūs sprendimai, bet ir investuotojų pasitikėjimas, saugumo situacija bei aiškus valdžios planas dėl įtraukios politinės sistemos. Tarptautinė bendruomenė naująją Sirijos valdžią ragina užtikrinti valdymą, įtraukiant visus šalies daugiatautės ir daugiafunkcės visuomenės segmentus.

    Vizitas tapo simboliškas ir dėl istorinės perspektyvos: A. Guterresas yra pirmasis JT generalinis sekretorius, apsilankęs Sirijoje nuo 2009 metų, kai Damaske lankėsi jo pirmtakas Ban Ki-moonas. Netrukus po to prasidėjęs karas nusinešė daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes ir paliko ilgalaikes pasekmes visam regionui.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.

  • JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    Jungtinės Tautos perspėja, kad karų ir sukrėtimų energijos rinkose poveikis dar ilgai gali kelti maisto kainas visame pasaulyje. Brangstant kurui ir trąšoms, didėja ir ūkininkų sąnaudos, o tai galiausiai atsispindi parduotuvių lentynose.

    Naujausioje JT maisto saugumo apžvalgoje teigiama, kad alkio rodikliai pastaraisiais metais kiek pagerėjo, tačiau pažanga išlieka trapi. Prognozuojama, kad iki 2030 metų lėtinį badą vis dar gali patirti daugiau kaip 500 milijonų žmonių, o didžiausia našta tektų Afrikai.

    Romos Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo vadovas Alvaro Lario pabrėžia, kad geopolitinė įtampa gali greitai sukelti naują infliacijos bangą. Pasak jo, jei sutrikimai energijos tiekime ir laivyboje užsitęstų, papildomai į badą galėtų būti pastumta nuo 9 iki 18 milijonų žmonių.

    „Gyvename laikotarpiu, kai konfliktų yra daugiausia ir jų skaičius vis dar auga. Kiekvienas konfliktas didina alkį, priverstinį iškeldinimą ir pabėgėlių skaičių“, – sakė A. Lario.

    Trąšos ir kuras kelia grandininį efektą

    JT ir IFAD vertinimu, konfliktai, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai veikia energetikos ir žemės ūkio žaliavų rinkas. Kuras reikalingas laistymo sistemoms, derliaus nuėmimui ir produkcijos gabenimui, todėl jo brangimas ūkiams tampa tiesioginiu smūgiu.

    Trąšų kainos taip pat itin jautrios dujų ir logistikos svyravimams, o be jų mažėja derlius arba kyla savikaina. Tai ypač pavojinga smulkiesiems ūkininkams, kurie dažnai neturi finansinių rezervų ir paskolų galimybių, tad mažina tręšimą ar atsisako dalies pasėlių.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad brangsta ne tik maistas, bet ir sveikos mitybos kaina. Vidutinė pasaulinė sveikos mitybos kaina pakilo iki 4,28 perkamosios galios pariteto dolerio žmogui per dieną, palyginti su 3,44 2021 metais, o didžiausi kaštai fiksuojami Lotynų Amerikoje ir Karibuose.

    Kodėl kainas kelia ne tik ūkis?

    JT analizė rodo, kad reikšmingą galutinės kainos dalį sudaro veiklos po ūkio vartų: perdirbimas, sandėliavimas, logistika ir didmeninė prekyba. Šios grandys, vertinama, sudaro apie 40 proc. visų kaštų, todėl bet koks energijos ar tiekimo sutrikimas greitai persiduoda vartotojams.

    Dėl to raginama daugiau investuoti į infrastruktūrą, drėkinimą, mokslinius tyrimus ir šaltąją grandinę, kuri ypač svarbi greitai gendančiai produkcijai. Taip pat akcentuojama, kad reguliavimo ir subsidijų pertvarkos bei prekybos procedūrų supaprastinimas gali padėti mažinti sąnaudas ir stabilizuoti tiekimą.

    „Norint panaikinti badą ir padaryti sveiką mitybą įperkamą, reikia politinio ryžto, ilgalaikių investicijų ir palankių politikos sprendimų“, – sakė FAO vadovas Qu Dongyu.

    Klimato smūgiai tampa norma

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prie kainų spaudimo prisideda ir klimato ekstremumai: potvyniai, užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Tokie reiškiniai mažina derlių, didina draudimo ir drėkinimo kaštus, o kai kuriose šalyse skatina ir eksporto ribojimus, kurie dar labiau išbalansuoja rinkas.

    Pasak A. Lario, valdžios institucijos turėtų didinti atsparumą dar iki nelaimių, o ne apsiriboti vien reagavimu po jų. IFAD teigia didinantis investicijas į prisitaikymo prie klimato programas, nukreiptas į kaimo bendruomenes ir smulkiuosius ūkininkus.

    JT vertinimu, vienas didžiausių iššūkių šiandien yra ne maisto pagaminimas, o sveikos mitybos įperkamumas. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų vis dar negali sau leisti sveikos mitybos, o mažas pajamas gaunančiose šalyse ši dalis gerokai didesnė.

    Afrika išskiriama kaip didžiausios rizikos regionas, kuriame iki 2030 metų gali gyventi beveik 60 proc. lėtiniu badu kenčiančių žmonių. A. Lario teigia, kad žemynas kasmet importuoja maisto už maždaug 87,7 milijardo eurų, todėl ilgalaikė išeitis siejama su vietinės gamybos, saugojimo ir regioninės prekybos stiprinimu.

    JT perspėja: jei konfliktai, energijos rinkų sukrėtimai ir klimato ekstremumai sutaps, poveikis maisto kainoms ir įperkamumui gali būti dar ryškesnis. Todėl pagrindinis tikslas įvardijamas kaip atsparesnės, efektyvesnės ir mažiau pažeidžiamos maisto tiekimo grandinės.

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Sirenos ir 52 metų šešėlis

    Kipras liepos 20 dieną minėjo 1974 metų Turkijos karinės invazijos metines. Šalyje tradiciškai 5.30 valandą ryto įjungiamos sirenos, žyminčios valandą, kai prasidėjo desantas.

    Po kelias savaites trukusių kovų Turkijos pajėgos užėmė apie 37 proc. salos teritorijos. Konfliktas tapo vienu ilgiausiai Europoje trunkančių neišspręstų teritorinių ginčų.

    Kas įvyko 1974 metais?

    Invazija prasidėjo po Graikijos remto perversmo Kipre, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Makarios III. Ankara savo veiksmus argumentavo būtinybe ginti Kipro turkų bendruomenę, o tarptautinėje arenoje tai iki šiol vertinama kaip neteisėta intervencija.

    Karo ir padalijimo pasekmės buvo masinis gyventojų perkėlimas: iš namų pasitraukė apie 170 000 graikų kilmės kipriečių ir apie 50 000 turkų kilmės kipriečių. Daug šeimų iki šiol gyvena su prarasto turto ir negrįžusių artimųjų istorijomis.

    „Turkija ir toliau neteisėtai okupuoja 37 proc. mūsų tėvynės, tęsdama vieną didžiausių pokario Europos nusikaltimų“, – sakė Kipro prezidentūra.

    „52 metus nėra atsakymų dėl dingusiųjų likimo, plečiamos neteisėtos gyvenvietės, naikinamas religinis ir kultūrinis paveldas“, – pridūrė ji.

    Dingusieji, pripažinimas ir aklavietė

    Per 1974 metų įvykius žuvo daugiau nei 3 000 žmonių, daugiausia civilių, o 1 619 asmenų buvo paskelbti dingusiais. Dingusiųjų tema išlieka viena jautriausių: šeimos reikalauja aiškių atsakymų, o paieškos ir identifikavimo darbai tęsiasi dešimtmečius.

    Šiaurinė salos dalis, kurioje po invazijos susiformavo atskira administracija, tarptautiniu mastu pripažįstama tik Turkijos. Pietinę dalį kontroliuojanti Kipro Respublika yra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė ir Europos Sąjungos narė.

    Europos Sąjungoje Kipras išlieka vienintele valstybe nare, kurios dalis teritorijos yra kontroliuojama užsienio kariuomenės. Tarpininkavimo bandymų per dešimtmečius buvo ne vienas, tačiau politinis susitarimas dėl salos ateities iki šiol nepasiektas.

    Graikija, tradicinė Kipro sąjungininkė, nuosekliai remia sprendimą pagal Jungtinių Tautų rėmuose aptariamą dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacijos modelį. Vis dėlto derybos ne kartą įstrigo dėl saugumo garantijų, kariuomenės buvimo, teritorijų ir nuosavybės klausimų.

  • Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Venesuelos valdžia kreipėsi į šalis, kurios yra įšaldžiusios šalies lėšas ir kitą turtą užsienyje, ragindama parengti jų atlaisvinimo planą. Karakaso teigimu, šie pinigai galėtų tapti vienu svarbiausių šaltinių atsigavimui po praėjusį mėnesį įvykusių dviejų stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.

    Užsienio reikalų ministras Yvanas Gil Pinto Jungtinių Tautų pareigūnams ir partneriams aiškino, kad dalis Venesuelos valstybės sąskaitų skirtingose pasaulio vietose yra blokuotos dėl sankcijų. Jis nurodė, kad tarp įšaldytų aktyvų minimas ir Jungtinėje Karalystėje laikomas auksas bei Jungtinėse Valstijose sustabdytos finansinės lėšos.

    „Kviečiame visas šalis, kurios šiuo metu laiko blokuotas Venesuelai priklausančias lėšas, pradėti planą, kaip jas atlaisvinti ir nukreipti atsigavimui“, – sakė Yvanas Gil Pinto.

    Ši tema vėl išryškino ilgalaikę sankcijų ir humanitarinių poreikių priešpriešą. Sankcijos Venesuelai pastaraisiais metais buvo taikomos plačiai, ypač nuo 2019 metų, o jų sušvelninimas ar laikinas sustabdymas paprastai siejamas su konkrečiais politiniais ir praktiniais tikslais, įskaitant pagalbos operacijų palengvinimą.

    Pranešama, kad Jungtinių Valstijų administracija jau buvo laikinai sušvelninusi dalį ekonominių apribojimų keturiems mėnesiams, kad būtų lengviau vykdyti gelbėjimo ir paramos veiksmus. Kartu pabrėžiama, jog sankcijų režimas iš esmės išliko svarbiu derybiniu svertu, o jų taikymo apimtys gali būti koreguojamos priklausomai nuo politinės situacijos.

    Po dviejų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 7,3 ir 7,5, gelbėtojai palaipsniui baigia aktyvias gyvųjų paieškas, o daugelyje vietų tęsiami griuvėsių valymo darbai. Smarkiai nukentėjusiuose regionuose tūkstančiai žmonių liko be pastogės, o dalis artimųjų vis dar ieško dingusių šeimos narių.

    Vyriausybė antradienį atnaujino duomenis: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 685, sužeistųjų – beveik iki 17 000. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be neatidėliotinos paramos rizikuojama užsitęsiančia krize, nes pažeidžiamiausiems gyventojams reikia laikino būsto, sveikatos priežiūros, vandens ir maisto tiekimo.

    JT prašo 259 mln. eurų

    Lygiagrečiai Jungtinės Tautos paskelbė skubų kvietimą surinkti 259 mln. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti. Šis finansavimas būtų skirtas pagalbos operacijoms artimiausiais mėnesiais, kai didžiausias dėmesys tenka būtiniausių paslaugų atkūrimui ir paramai namų netekusiems žmonėms.

    JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pabrėžė, kad rėmėjai jau prisideda, tačiau poreikiai išlieka milžiniški, o finansavimo spraga – reikšminga. Pagal JT pateiktą planą numatoma per šešis mėnesius pasiekti apie 1,3 mln. žmonių, kuriems šiuo metu trūksta bazinių socioekonominių išteklių.

    „Rėmėjai jau žengia į priekį, ir aš noriu jiems padėkoti“, – sakė Tomas Fletcheris.

    JT nurodė, kad iki šiol pagal sekimo sistemą Venesuelos atsakui jau sutelkta apie 263 mln. eurų, įskaitant maždaug 100 mln. eurų, gautų dar iki nelaimės. Vis dėlto skelbiama, kad bendras trūkumas tebėra didelis, todėl papildomos lėšos laikomos būtina sąlyga, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusias teritorijas.