CP v2

Tag: Jungtinės Tautos

  • Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio simbolis Manneken Pis šiemet sulaukė neįprastos transformacijos: skulptūra trumpam buvo aprengta sportine apranga, taip pažymint Pasaulinę sąžiningo žaidimo dieną. Ši iniciatyva siekia priminti, kad sporto esmė yra ne tik rezultatas, bet ir pagarba taisyklėms, varžovui bei komandai.

    Pasaulinė sąžiningo žaidimo diena minima gegužės 19 dieną, o jos atsiradimą sustiprino Jungtinių Tautų sprendimas 2024 metų liepą oficialiai įtvirtinti šią datą tarptautiniame kalendoriuje. Idėja glaudžiai siejama su olimpine tradicija, kai atletai įsipareigoja varžytis laikydamiesi sportiškumo principų.

    Kodėl sąžiningas žaidimas vėl tapo tema

    Renginius koordinuojantis Paryžiuje įsikūręs Tarptautinis sąžiningo žaidimo komitetas, įkurtas 1963 metais, pabrėžia, kad sąžiningumas sporte šiandien ypač aktualus. Augant komerciniam spaudimui, didėjant lažybų rinkoms ir plintant manipuliacijų rizikoms, pasitikėjimas sportu tampa trapus.

    Komitetas primena ir vieną garsiausių sąžiningo elgesio pavyzdžių: 1964 metų Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse italų bobslėjininkas Eugenio Monti varžovams britams paskolino detalę, kai šiems sugedo ašis. Britai tuomet iškovojo auksą, o italams atiteko bronza, tačiau sporto istorijoje liko precedentas, dažnai vadinamas tikru fair play etalonu.

    Į valdymą ateina olimpiečių balsas

    Komitetas skelbia plečiantis veiklą ir į tarybą įtraukiantis buvusius aukščiausio lygio sportininkus. Tarp naujų narių minima suomė Emma Terho, triskart olimpinių žaidynių ledo ritulio prizininkė, anksčiau vadovavusi Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijai.

    „Pergalė be sąžiningumo yra tuščia, todėl teisingumas ir pagarba turi likti sportininko patirties centre visame pasaulyje“, – sakė Emma Terho.

    Prie tarybos taip pat jungiasi kenijietis Paulas Tergatas, daugkartinis olimpinis prizininkas ir ilgų nuotolių bėgikas, pabrėžiantis, kad sąžiningas žaidimas yra universali sporto kalba. Komiteto teigimu, tikslas – didinti švarių, etiškų varžybų matomumą ir įtraukti skirtingų žemynų sportininkų perspektyvas.

    Nauja kryptis: mokslas ir švietimas

    Kartu pristatoma ir nauja iniciatyva – Fair Play Academic Circle, kuri turėtų tapti tyrimų ir švietimo atrama tarptautinei sporto bendruomenei. Šiai krypčiai vadovaus sporto filosofijos specialistas dr. Sigmundas Lolandas, profesorius ir buvęs Norvegijos sporto mokslų mokyklos rektorius.

    Organizatorių teigimu, akademinė platforma skirta ne vien simbolinėms deklaracijoms, bet ir praktiniam pagrindui: nuo sporto etikos ugdymo iki įrankių, padedančių federacijoms ir renginių organizatoriams stiprinti skaidrumą. Pasaulinės sąžiningo žaidimo dienos akcentas Briuselyje – tik viena vieša šios platesnės darbotvarkės dalis.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos pajėgų dronų ir raketų atakos Ukrainoje vėl smogė ne tik civiliams miestams, bet ir tarptautinėms humanitarinėms struktūroms. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Chersone taikiniu tapo Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuro OCHA transporto priemonė.

    Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, automobilyje buvo biuro vadovas ir aštuoni darbuotojai, tačiau visi jie spėjo pasitraukti, o pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad transporto priemonė buvo aiškiai pažymėta, todėl, jų vertinimu, užpuolikai negalėjo nežinoti, į ką smogia.

    „Rusijos kariškiai negalėjo nežinoti, kokį automobilį atakuoja“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Lygiagrečiai Rusija surengė plataus masto smūgius prieš Ukrainos miestus, o skaudžiausia situacija fiksuota Kyjive. Naujausiais Ukrainos institucijų duomenimis, sostinėje žuvo mažiausiai penki žmonės, dar apie 40 buvo sužeisti; Kyjivo srityje sužeista dar septyni asmenys.

    Smūgių padariniai fiksuoti ir kituose regionuose: Charkive sužeistųjų skaičius siekė 28, Odesos srityje sužeisti du žmonės. Iš viso šalyje apgadinta apie 180 objektų, iš jų daugiau kaip 50 yra gyvenamieji pastatai, todėl daliai žmonių prireikė laikino apgyvendinimo ir skubios pagalbos.

    Ukrainos oro gynyba skelbia numušusi didelę dalį atakuojančių taikinių, o prezidento teigimu, perėmimo efektyvumas viršijo 93 proc. Gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbams buvo sutelkta per 750 gelbėtojų ir beveik 750 policijos pareigūnų, kas, anot valdžios, parodo smūgių intensyvumą.

    Incidentas Chersone atkreipė dėmesį į sparčiai augantį FPV dronų naudojimą, kai jie vis dažniau pasitelkiami ne vien fronte, bet ir smūgiams prieš transportą, infrastruktūrą bei civilius. Tokia taktika didina riziką ir tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms prie fronto linijos, nes net aiškiai pažymėtos humanitarinės transporto priemonės tampa pažeidžiamos.

    Tarptautinė humanitarinė teisė numato, kad humanitarinėms misijoms ir jų personalui turi būti suteikiama apsauga, o atakos prieš civilius objektus ir darbuotojus laikomos ypač rimtais pažeidimais. Ukrainos pareigūnai po šių smūgių dar kartą ragina partnerius stiprinti spaudimą Rusijai ir didinti paramą Ukrainos oro gynybai, kuri tampa kritiniu veiksniu mažinant aukas miestuose.

    „Už visus šiuos smūgius ateis teisingas atsakas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: kodėl ji minima ir kokius sveikinimus verta rinktis šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, kurią Jungtinės Tautos paskelbė siekdamos atkreipti dėmesį į šeimos svarbą ir su ja susijusius socialinius, ekonominius bei demografinius pokyčius. Lietuvoje ši diena dažnai siejama ir su Vaiko dienos minėjimu, todėl viešojoje erdvėje ji neretai pristatoma kaip proga pasveikinti ir šeimas, ir vaikus.

    Tarptautinės šeimos dienos esmė nėra vien simboliniai linkėjimai ar atvirukai. Ši proga primena apie kasdienius dalykus, kurie šeimai daro didžiausią įtaką: tėvų ir vaikų laiko trūkumą, emocinę sveikatą, finansinį stabilumą, ugdymo paslaugų prieinamumą, taip pat valstybės teikiamą paramą šeimoms.

    Kuo svarbi Tarptautinė šeimos diena?

    Jungtinės Tautos šią dieną sieja su diskusijomis apie šeimos gerovę ir politikos sprendimus, kurie gali padėti mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir stiprinti vaikų apsaugą. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie tai, kaip nuotolinis darbas, migracija bei DI įrankiai keičia kasdienę tėvų ir vaikų rutiną, bendravimą ir net mokymosi įpročius.

    Lietuvoje ši data tampa patogia proga institucijoms ir organizacijoms priminti apie pagalbos priemones šeimoms, o bendruomenėms organizuoti iniciatyvas mokyklose, darželiuose ar miestuose. Daug kur tai įgauna praktišką formą: nuo šeimų renginių iki diskusijų apie vaikų emocinę sveikatą ir saugumą internete.

    Kokius sveikinimus rinktis?

    Jei norisi pasveikinti artimuosius, verta rinktis trumpą, aiškų palinkėjimą, kuris skamba asmeniškai ir šiltai. Dažniausiai tinka akcentai apie laiką kartu, tarpusavio palaikymą ir dėkingumą, o vaikams skirti sveikinimai gali būti paprastesni, labiau orientuoti į džiaugsmą, smalsumą ir saugumo jausmą.

    Praktinis patarimas paprastas: vietoj bendrų frazių verta įrašyti vieną konkretų dalyką, už kurį esate dėkingi šeimai ar vaikui. Toks sveikinimas skamba natūraliau, o žinutė tampa ne formali, bet tikrai reikšminga.

    Proga sustoti ir susitarti

    Ši diena daugeliui tampa priminimu, kad šeimos stiprybę kuria ne didelės dovanos, o nuoseklus dėmesys ir kasdieniai susitarimai. Kartais geriausias minėjimas yra paprastas: pasivaikščiojimas, bendri pietūs ar pokalbis be ekranų.

    Nors Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena dažnai minima sveikinimais, jos tikslas platesnis: paskatinti bendruomenes ir sprendimų priėmėjus kurti aplinką, kurioje šeimoms lengviau auginti vaikus, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei jaustis saugiai.

  • Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Smėlis, atrodytų, yra neišsenkamas išteklius, tačiau Jungtinės Tautos naujoje analizėje įspėja: pasaulinė paklausa auga taip sparčiai, kad kai kuriose vietose jis kasamas greičiau, nei gamta spėja jį atkurti. Didžiausią spaudimą kelia urbanizacija ir statybų sektorius, kuriam reikia vis daugiau betono, asfalto ir stiklo.

    JT Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, kasmet pasaulyje sunaudojama apie 50 mlrd. tonų smėlio, žvyro ir skaldos, o tai daro šį išteklių vienu intensyviausiai eksploatuojamų po vandens. Prognozuojama, kad iki 2060 metų poreikis gali dar labiau išaugti, o esant dabartinėms tendencijoms kai kuriose rinkose tiekimas gali tapti vis labiau komplikuotas.

    Problema ta, kad natūralus smėlio atsikūrimas dažnai vyksta geologiniais procesais, trunkančiais labai ilgai. Dėl to, anot UNEP, globalus vartojimas daugelyje regionų pralenkia natūralų papildymą, o tai didina kainų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių konfliktų riziką.

    UNEP pabrėžia, kad pernelyg intensyvi gavyba gali griauti upių vagas, pakrančių zonas ir jūrų dugno ekosistemas, keisti nuosėdų judėjimą ir spartinti eroziją. Tai kenkia buveinėms, kurios svarbios daugeliui rūšių, įskaitant žuvis, vėžlius, paukščius ir krabus, o vietos bendruomenėms gali reikšti prarandamas pajamas iš žvejybos ar turizmo.

    Kai sausumoje lengviau pasiekiami telkiniai senka, vis daugiau dėmesio krypsta į gavybą iš jūros gelmių. UNEP atkreipia dėmesį, kad tai gali paliesti ir didelės biologinės įvairovės teritorijas, kai kuriais atvejais net saugomas zonas, todėl sprendimai turi būti vertinami ypač atsargiai.

    JT taip pat primena, kad smėlis gamtoje atlieka svarbias funkcijas: padeda formuoti ir stabilizuoti pakrantes, saugo nuo bangavimo poveikio, o nuosėdų pusiausvyra yra reikšminga ir gėlo vandens ištekliams pakrantėse. Todėl smėlio trūkumas nėra vien statybų sektoriaus klausimas, jis susijęs ir su prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių.

    „Smėlis yra pirmoji mūsų gynybos linija nuo kylančio jūros lygio, audrų ir pakrančių vandeningųjų sluoksnių druskinimo, o šios grėsmės stiprėja dėl klimato kaitos“, – sakė UNEP atstovas Pascal Peduzzi.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas augantis susidomėjimas magnetitiniu smėliu, kartais vadinamu juoduoju smėliu. Jame yra vertingų mineralų, o magnetitas laikomas viena svarbiausių geležies rūdų, tačiau tokios gavybos plėtra taip pat didina spaudimą jautrioms teritorijoms.

    UNEP ragina valstybes ir pramonę pereiti prie geresnio smėlio išteklių valdymo, nes dabartinė priežiūra daugelyje šalių išlieka fragmentiška. Tarp siūlomų krypčių minimi griežtesni leidimų mechanizmai, aiškesnė gavybos apskaita, poveikio aplinkai vertinimas, taip pat didesnis perdirbtų statybinių medžiagų naudojimas ir efektyvesnės statybos technologijos, kurios mažina pirminių žaliavų poreikį.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.

  • Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė JAV verslininkas ir žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, plačiausiai žinomas kaip visą parą transliuojančio naujienų kanalo CNN įkūrėjas. Jo pradėtas projektas 1980 metais tapo lūžiu televizijos industrijoje ir pakeitė tai, kaip auditorijos pasaulyje seka svarbiausius įvykius realiuoju laiku.

    CNN vadovai išplatintame pareiškime pabrėžė Turnerio reikšmę kanalo istorijai ir jo lyderystę ankstyvaisiais etapais. Jų teigimu, būtent Turnerio ambicija ir rizika padėjo sukurti naujienų formatą, kuris vėliau tapo standartu daugeliui transliuotojų.

    „Jis buvo ir visada bus CNN vedančioji dvasia. Mes stovime ant milžino pečių“, – sakė CNN generalinis direktorius ir prezidentas Markas Thompsonas.

    Pirmasis 24 valandų naujienų kanalas

    CNN startas 1980 metais išsiskyrė paprasta, bet tuo metu drąsia idėja: naujienos transliuojamos visą parą, o ne tik vakaro žinių metu. Toks modelis greitai prigijo JAV, o vėliau tapo globaliu reiškiniu, paskatinusiu konkurentus kurti analogiškus kanalus ir stiprinti tiesioginių transliacijų infrastruktūrą.

    Vienu svarbiausių CNN įtakos simbolių laikomas Persijos įlankos karas 1990–1991 metais, kai kanalas išpopuliarino nuolatinį tiesioginį reportažą iš konflikto zonos. Palydovinės technologijos leido operatyviai rodyti įvykius, o auditorijai tai tapo nauju informacijos vartojimo standartu.

    Turnerio verslas neapsiribojo vien naujienomis: jis kūrė ir pirko pramoginius televizijos kanalus, plėtojo kabelinės televizijos modelį, investavo į sportą. JAV jis buvo siejamas ir su profesionalių sporto komandų valdymu, o jo pavardė ilgą laiką buvo neatsiejama nuo Atlantos sporto ir žiniasklaidos ekosistemos.

    Filantropija ir parama klimato iniciatyvoms

    Turneris buvo žinomas ir kaip filantropas, viešai kritikavęs turto koncentraciją bei skatinęs turtinguosius daugiau prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Ši pozicija ilgainiui virto konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jis siejo su tvarumu, sveikata ir švietimu.

    1998 metais jis skyrė maždaug 930 000 000 eurų Jungtinėms Tautoms, kad būtų įkurta Jungtinių Tautų fondo veiklą koordinuojanti struktūra ir remiamos programos, susijusios su klimato kaita, darniu vystymusi, technologijomis ir sveikatos iniciatyvomis. Ši auka laikoma viena didžiausių privačių paramų JT istorijoje.

    Be to, 1990 metais pradėjo veikti Turnerių fondas, kuris rėmė aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita. Pastaraisiais metais, augant politinėms ir ekonominėms diskusijoms dėl žaliųjų investicijų, Turnerio ankstyvas dėmesys aplinkosaugai dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip privačios lėšos gali formuoti viešąją darbotvarkę.

  • Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irano teismų sistema 2026 metų gegužės 3 dieną pranešė įvykdžiusi mirties bausmę 29 metų Mehrabui Abdollahzadeh, kuris buvo sulaikytas per 2022 metais kilusius protestus po Mahsos Amini mirties moralės policijos sulaikyme. Protestų banga, tarptautiniu mastu praminta Moteris, gyvenimas, laisvė, tapo vienu didžiausių iššūkių Irano valdžiai per pastarąjį dešimtmetį.

    Vyras buvo kilęs iš Urmijos miesto Irano šiaurės vakaruose. Pasak teisėsaugos, mirties nuosprendis jam paskirtas dėl kaltinimų vadinamąja korupcija žemėje, siejant bylą su „Basij“ savanoriškos paramilitarinės struktūros nario Abbasso Fatemiyeh nužudymu.

    Žmogaus teisių organizacijos šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą apie griežtėjančias represijas prieš protestų dalyvius ir politinius kalinius. Teisių gynėjai teigia, kad Abdollahzadeh kalėjime galėjo būti taikyta fizinė ir psichologinė prievarta, siekiant išgauti prisipažinimus, o pats nuteistasis neigė savo dalyvavimą nužudyme.

    Teisių gynėjų teigimu, abejonių kelia ir bylos įrodymai, nes, kaip nurodoma, įrašuose iš įvykio vietos esą nematyti, kad jis būtų buvęs nusikaltimo vietoje. Tokios aplinkybės sustiprina nuogąstavimus dėl teisingo proceso užtikrinimo, ypač kai kalbama apie bylas, kuriose gresia mirties bausmė.

    Egzekucijų banga ir karo retorika

    Ši egzekucija įvyko po kelių pastarosiomis dienomis viešintų mirties bausmių, kurias Irano institucijos aiškino nacionalinio saugumo argumentais. Teismų sistema skelbė ir apie žmonių nuteisimą bei įvykdytas bausmes bylose, susijusiose su tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu.

    Kritikai teigia, kad pastaruoju metu Irane dažniau remiamasi karo sąlygų ir grėsmių valstybei retorika, kuri leidžia greitinti tyrimus, teismus ir nuosprendžių vykdymą. Tai kelia papildomų klausimų dėl nepriklausomos gynybos galimybių, įrodymų patikrinimo ir skaidrumo.

    Jungtinių Tautų įspėjimai

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie mirties bausmės taikymo suintensyvėjimą Irane. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas yra išreiškęs susirūpinimą, kad šalyje žmogaus teisės varžomos vis griežčiau, o egzekucijų skaičius didina įtampą visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

    JT žmogaus teisių biuras Ženevoje anksčiau skelbė, kad nuo karo eskalacijos 2026 metų vasario 28 dieną Irane buvo įvykdyta mažiausiai 21 egzekucija, o sulaikytųjų skaičius, siejamas su nacionalinio saugumo kaltinimais, galėjo viršyti 4 000. Tarp nurodytų atvejų minėtos bylos, susijusios tiek su protestais, tiek su naryste opozicinėse grupėse ar šnipinėjimo kaltinimais.

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejeai, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad valdžia esą nesitrauks nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmių tiems, kuriuos laiko atsakingais už smurtą ir žmonių žūtis.

    Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu akcentuoja, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti viešą ir patikrinamą teismo procesą, teisę į advokatą, draudimą kankinti ir realią galimybę apskųsti sprendimus. Abdollahzadeh egzekucija, jų vertinimu, rodo, jog po 2022 metų protestų Irano valdžia ir toliau renkasi griežtą atsaką, o mirties bausmė išlieka vienu pagrindinių spaudimo instrumentų.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Irano teismų sistema patvirtino, kad įvykdyta mirties bausmė 21 metų karatė sportininkui Sassanui Azadvarui Joonqani. Vyras buvo sulaikytas per sausio pradžioje vykusius protestus, o tarptautinės organizacijos tuo pat metu įspėja apie sparčiai augantį egzekucijų skaičių šalyje.

    Remiantis Irano žiniasklaidoje skelbta informacija, bausmė įvykdyta Dastgerdo kalėjime Isfahane gegužės 1 dieną anksti ryte. Irano teisminė valdžia teigia, kad nuosprendis susijęs su kaltinimais dėl veiksmų protestų metu.

    Uždarytas procesas ir ribotos galimybės gintis

    Valstybinė naujienų agentūra „Mizan“ nurodė, kad S. Azadvaras buvo pripažintas kaltu dėl moharebeh, tai yra kaltinimo, kuris oficialiai aiškinamas kaip priešiškumas Dievui, taip pat dėl bendradarbiavimo su priešu. Tokie kaltinimai Irane dažnai pritaikomi su saugumu susijusiose bylose, o bausmės už juos gali būti itin griežtos.

    Pasak teismų pateiktos versijos, jis esą mėtė akmenis ir kitus daiktus į transporto priemonę, kuria važiavo saugumo pajėgos, ir apgadino automobilio langus. Pranešimuose nepateikiama informacija, kad incidento metu būtų buvę sužeistų ar žuvusių saugumo pareigūnų.

    Teisminė valdžia taip pat tikino, kad teismo posėdyje buvo užtikrinta teisinė gynyba, tačiau detalių apie įrodymus, proceso viešumą ar argumentų vertinimą nepateikė. Dėl tokių bylų Irane dažnai kyla klausimų, kiek realiai kaltinamiesiems sudaromos galimybės apsiginti ir ar laikomasi tarptautinių teisingo teismo standartų.

    Žmogaus teisių organizacijos kelia abejones

    Teisininkų platforma „Dadban“ teigė, kad kaltinimai, remiantis jų vertinimu, neatitinka teisinio moharebeh apibrėžimo, taikomo Irano teisėje. Žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ skelbė, jog byloje esama rimtų teisinių neaiškumų, o gynėjai tvirtino nematantys patikimų įrodymų, kurie pagrįstų mirties bausmę.

    „Hengaw“ taip pat tvirtino, kad sulaikymo metu jis galėjo patirti fizinį ir psichologinį spaudimą, siekiant išgauti prisipažinimą. Tokie pareiškimai nėra patvirtinti nepriklausomo tyrimo, tačiau jie atspindi nuolatinę tarptautinių stebėtojų kritiką dėl tardymo praktikų ir prisipažinimų patikimumo politinėse bylose.

    Organizacijų teigimu, S. Azadvaras buvo sulaikytas sausio 8 dieną, o pradžioje laikytas vienutėje. Mirties nuosprendis, kaip skelbiama, priimtas karo ir saugumo eskalacijos fone ir vėliau paliktas galioti Aukščiausiojo Teismo.

    JT perspėjimas dėl egzekucijų augimo

    Jungtinių Tautų institucijos pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie galimą mirties bausmės taikymo intensyvėjimą Irane, ypač saugumo sukrėtimų ir protestų kontekste. JT duomenimis, nuo karo pradžios fiksuota mažiausiai 21 egzekucija ir daugiau kaip 4 000 sulaikymų, o tai didina riziką, kad mirties bausmė taps dar aktyviau naudojamu spaudimo instrumentu.

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi mažiausiai 19 egzekucijų per kelias pastarąsias savaites ir įspėjo apie priverstinius dingimus bei kankinimų riziką. Organizacija ragina Iraną sustabdyti egzekucijas ir užtikrinti, kad sulaikytųjų bylos būtų nagrinėjamos laikantis tarptautinių standartų.

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei pastaruoju metu viešai ragino teismus su sulaikytųjų bylomis dirbti greičiau ir, jo žodžiais, už įprastų procedūrų ribų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas neketina paisyti tarptautinių raginimų sustabdyti mirties bausmes.

    S. Azadvaro egzekucija vyksta tuo metu, kai Teheranas tęsia mirties bausmėmis pasibaigiančias bylas, siejamas su protestais ir saugumo kaltinimais. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu procesų skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra, nes klaidų kaina yra negrįžtama.