Tag: Jungtinės Tautos

  • Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Kas pasirašyta Niujorke

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė naują susitarimą dėl Grenlandijos saugumo su Danija ir salos teritorijos vadovybe. Dokumentas pasirašytas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Niujorke, dalyvaujant Danijos premjerei Mettei Frederiksen ir Grenlandijos premjerui Jensui-Frederikui Nielsenui.

    Pagal susitarimo sąlygas JAV leidžiama plėsti karinį buvimą Grenlandijoje modernizuojant ir plečiant esamą Pitufiko kosmoso bazę. Taip pat numatyta steigti naujas gynybos zonas Narsarsuake ir Mestersvige.

    Didesnės teisės judėti ir naudotis infrastruktūra

    Dokumente numatyta, kad JAV pajėgos galės turėti laisvesnę prieigą ir judėjimą tarp gynybos teritorijų visoje Grenlandijoje, įskaitant teritorinius vandenis. Judėjimas būtų galimas sausuma, oru ir jūra, o JAV orlaiviai galėtų skristi virš salos ir leistis jos teritorijoje.

    Susitarimas viešai pristatomas kaip priemonė stiprinti salos gynybą, tačiau jis neišsprendžia politinio jautrumo dėl suvereniteto. Pastaraisiais metais Grenlandija tapo vienu svarbiausių Arkties geopolitinių taškų, kur susikerta JAV, Europos ir Rusijos saugumo interesai.

    Trumpo retorika ir Danijos atsakas

    Donaldas Trumpas anksčiau teigė, kad susitarimas reikštų Vašingtono „nuolatinę kontrolę“ Grenlandijos saugumo srityje. Ši formuluotė sukėlė papildomų klausimų, kiek realiai išplečiamos JAV teisės ir kaip tai derės su Danijos Karalystės bei Grenlandijos institucijų sprendimų galia.

    „Nuo šiol joks JAV priešininkas negalės turėti bazės Grenlandijoje ar daryti jautrių investicijų be aiškaus rašytinio mūsų pritarimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Danijos premjerė pabrėžė, kad susitarimu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas, o Grenlandijos žmonių teisė apsispręsti išlieka esminė. Grenlandijos premjeras teigė, kad susitarimas turėtų sustiprinti salos saugumą, ypač augant įtampoms Arktyje.

    Strateginė Pitufiko bazės reikšmė

    Istoriškai JAV karinis pėdsakas Grenlandijoje buvo gerokai didesnis Šaltojo karo laikotarpiu, kai saloje veikė kelios dešimtys objektų ir buvo dislokuota daugiau kaip 10 000 karių. Šiuo metu pagrindinis JAV objektas yra Pitufiko kosmoso bazė, laikoma šiauriausia JAV Gynybos departamento baze.

    Pitufiko bazė svarbi ankstyvajam perspėjimui apie raketų paleidimus, priešraketinei gynybai ir kosmoso stebėjimo užduotims. Būtent tokios funkcijos Arkties regione tampa vis aktualesnės, nes didėja karinis aktyvumas ir konkurencija dėl logistikos, ryšių bei stebėsenos infrastruktūros.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.

  • 22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės ragina DI palikti žmogaus kontrolėje: siūloma kurti pasaulinę priežiūros instituciją

    22 valstybės Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės paraštėse priėmė deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas turi likti žmogaus krypties, priežiūros ir kontrolės rėmuose. Dokumente DI įvardijamas kaip galintis gerinti gyvenimą ir stiprinti ekonomiką, tačiau kartu perspėjama dėl sparčiai tobulėjančių pažangiausių modelių keliamų saugumo rizikų.

    Iniciatyva pristatyta tuo metu, kai pasaulio dėmesys krypsta į JAV ir Kinijos lyderių susitikimą Vašingtone. Nei JAV, nei Kinija prie deklaracijos neprisijungė, tačiau jos rengėjai tikisi, kad tekstas sukurs politinį impulsą ir paskatins platesnį sutarimą dėl tarptautinių apsaugos taisyklių.

    Vienas pagrindinių iniciatyvos veidų, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, teigė, kad abiem didžiausioms DI ekosistemoms būtų naudingi aiškūs saugikliai.

    „Mūsų žinutė paprasta: reikia žmogaus įsikišimo, todėl žmonės turi likti atsakingi“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Deklaracijoje siūloma stiprinti bendrus standartus ir skaidrumą, įskaitant rimtų saugumo incidentų pranešimų dalijimąsi tarp valstybių. Taip pat raginama įpareigoti DI bendroves turėti aiškius saugos protokolus, atlikti privalomus testus prieš diegimą ir sudaryti sąlygas nepriklausomam vertinimui, suteikiant vertintojams pakankamą prieigą rizikoms įvertinti.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamiesiems pažangiausiems DI modeliams, kurių gebėjimai gali būti pritaikyti tiek teisėtiems, tiek žalingiems tikslams. Pastarųjų mėnesių diskusijas papildė ir realūs incidentai skaitmeninėje erdvėje, kai DI agentų automatizavimas kėlė papildomų rizikų kibernetiniam saugumui.

    Nors deklaracija nekviečia stabdyti ar pristabdyti DI plėtros, jos autoriai akcentuoja rizikų valdymą ir aiškesnę atsakomybės architektūrą. Tai atitinka vis dažniau tarptautinėse diskusijose skambančią kryptį: technologijų raidos nestabdyti, bet užtikrinti, kad sauga, atsekamumas ir atskaitomybė būtų įdiegti dar prieš sprendimams pasiekiant masinį naudojimą.

    Vienas ambicingiausių siūlymų yra tarptautinės institucijos sukūrimas, kuri prižiūrėtų DI saugą panašiai, kaip atskirose srityse veikia specializuotos tarptautinės agentūros. Deklaracijos rengėjai mini variantą tokį mechanizmą kurti Jungtinių Tautų sistemoje, tačiau palieka atvirą formatą, kad iniciatyva būtų priimtinesnė platesniam valstybių ratui.

    Prie deklaracijos prisijungė dalis Europos valstybių, tačiau tarp didžiųjų žaidėjų Europoje paramos žemėlapis nevienodas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iniciatyvą palaiko, o Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos parašų kol kas nėra, kaip nėra ir Jungtinės Karalystės, nors raginama, kad klausimą aktyviau keltų ir G7 bei G20.

    Argumentuodami būtinybę didinti priežiūrą, iniciatoriai įvardija tris grėsmių kryptis: biologinių grėsmių stiprinimą, automatizuotas kibernetines atakas ir mirtinų autonominių ginklų riziką. Tuo pat metu jie pabrėžia, kad teisingai valdant DI, potenciali nauda gali būti didžiulė, nuo medicinos proveržių iki produktyvumo augimo ir efektyvesnių viešųjų paslaugų.

  • JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų liepos pabaigos Ukrainoje užfiksuota 1 004 seksualinio smurto atvejai, susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija. Dokumente aprašomas „šokiruojantis kankinimų, bauginimo ir prievartos modelis“, o tarp nukentėjusiųjų minimi žmonės nuo 4 iki 82 metų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 89 proc. įvardytų nusikaltimų vykdytojų sudarė Rusijos pajėgų atstovai. JT pažymi, kad nors dauguma dokumentuotų aukų yra vyrai, ypač laikyti sulaikymo vietose, okupuotose teritorijose ypač skaudžiai nukentėjo moterys ir vaikai.

    „Esu giliai sukrėstas mūsų ataskaitoje užfiksuotų baisių veiksmų masto ir bijau, kad jie, beveik neabejotinai, tęsiasi ir toliau“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk.

    Kas fiksuota sulaikymo vietose

    Pasak JT, nusikaltimai prieš Ukrainos karo belaisvius ir sulaikytus medicinos darbuotojus apėmė grupinius išžaginimus, lytinių organų žalojimą bei kitus seksualinio žeminimo veiksmus. Ataskaitoje akcentuojama, kad seksualinis smurtas neretai buvo naudojamas kaip kankinimo, palaužimo ir prievartinio prisipažinimo priemonė.

    Vienas dažniausiai minimų metodų – elektros smūgiai į lytinius organus, naudojant sovietmečio lauko telefono tipo įrenginį. JT duomenimis, bent kartą toks kankinimo būdas fiksuotas 155 atvejais, tai sudaro 27 proc. visų ataskaitoje nagrinėtų epizodų.

    Dokumente taip pat aprašomi išgyvenusiųjų liudijimai apie seksualinį smurtą, vykdytą naudojant įvairius daiktus. JT pabrėžia, kad tokie veiksmai tarptautinėje teisėje vertinami kaip kankinimo forma ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.

    Rusija įtraukta į JT sąrašą

    JT primena, kad 2026 metais gegužę Rusija buvo įtraukta į JT generalinio sekretoriaus sąrašą šalių ir jėgos struktūrų, „patikimai įtariamų“ seksualiniu smurtu konfliktuose. Į šį sąrašą įtraukiami subjektai, dėl kurių egzistuoja nuoseklūs, patikrinti signalai apie tokio pobūdžio nusikaltimus, o šalia Rusijos minimos ir kitos valstybės, anksčiau sulaukusios panašių vertinimų.

    Kremlius JT išvadas atmetė, teigdamas, kad jos esą politiškai motyvuotos. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ataskaitą pasitiko palankiai, nurodydama, kad ji dar kartą parodė sisteminį žmogaus teisių pažeidimų mastą.

    Kodėl tai laikoma karo nusikaltimais

    Ataskaitoje primenama, kad išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos tarptautinėje teisėje pripažįstamos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas tai aiškiai įtvirtino nuo 2002 metais įsigaliojusio dokumento pradžios. JT pabrėžia, kad sisteminis seksualinis smurtas konfliktuose vertinamas kaip ginklas, kuriuo siekiama palaužti bendruomenes, kelti baimę ir kontroliuoti civilius.

    JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad ataskaita parengta remiantis konfidencialiais interviu su šimtais nukentėjusiųjų, teismų dokumentais ir oficialiais įrašais. Tokia metodika, anot JT, leidžia sudaryti patikimą vaizdą net ir tais atvejais, kai dalis aukų dėl baimės ar stigmos nesikreipia pagalbos.

    Ataskaitoje aptariami ir epizodai, priskiriami Ukrainos pajėgoms: tai sudaro 11 proc. nagrinėtų atvejų. JT teigimu, dalis jų susiję su grasinimais seksualiniu smurtu Rusijos karo belaisviams, o likusiuose minimi prievartinis nuogumas, smūgiai į lytinius organus, seksualiai žeminantis elgesys, taip pat pavieniai seksualinės prievartos ir bandymo išžaginti atvejai.

    JT ragina nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą, užtikrinti civilių ir karo belaisvių apsaugą bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems tyrimams. Institucijos pabrėžia, kad atsakomybė už tokius nusikaltimus yra individuali, tačiau valstybės privalo imtis realių, patikrinamų priemonių, kad jų pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės.

  • Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Du Ispanijos miestai Afrikoje

    Seuta ir Melilija yra du Ispanijai priklausantys autonominiai miestai Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Jų statusas nuolat grįžta į viešas diskusijas, ypač kai suintensyvėja migracijos spaudimas pasienyje ir atsinaujina Maroko politiniai reikalavimai.

    Ispanija pabrėžia, kad šios teritorijos nėra laikinos kolonijos ar protektorato liekanos, o ilgą laiką nepertraukiamai administruojama nacionalinė teritorija. Marokas, savo ruožtu, periodiškai kelia suvereniteto klausimą, siekdamas šias teritorijas traktuoti kaip neišspręstą dekolonizacijos problemą.

    Kada Seuta ir Melilija tapo Ispanijos?

    Melilija Kastilijos karūnos sudėtyje atsidūrė 1497 metais, kai miestą perėmė ispanų ekspedicija, veikianti tuometinių valdovų įgaliojimu. Istoriniuose šaltiniuose šis žingsnis dažnai aiškinamas kaip strateginis ir gynybinis, susijęs su sąsiaurio kontrole bei pakrančių apsauga nuo piratavimo.

    Seuta iš pradžių buvo užkariauta Portugalijos 1415 metais, o 1580 metais, Portugalijai ir Ispanijai laikinai susijungus dinastine unija, miestas perėjo Ispanijos monarchijai. 1640 metais Portugalijai atkūrus nepriklausomybę, Seuta pasirinko likti su Ispanija, o tai vėliau buvo įtvirtinta 1668 metų Lisabonos sutartimi.

    Ar tuo metu egzistavo šiuolaikinis Marokas?

    Dažnas argumentas diskusijose yra valstybingumo tęstinumas. Dabartinį Maroką valdanti Alavitų dinastija savo valdymą pradėjo 1666 metais, taigi Melilija Ispanijos valdžioje buvo jau daugiau kaip pusantro šimtmečio iki šios dinastijos įsitvirtinimo.

    Dėl to Ispanijos pozicija remiasi teiginiu, kad šie miestai nebuvo perimti iš Maroko valstybės tokia forma, kokią ją suprantame šiandien. Vis dėlto tai neeliminuoja šiuolaikinių politinių pretenzijų, kurios dažniau siejamos su geopolitika, sienų kontrole ir migracijos maršrutais.

    XIX amžiaus plėtra ir protektorato niuansai

    Istorikai atkreipia dėmesį, kad didelė dabartinės Seutos ir Melilijos urbanistinės teritorijos dalis susiformavo XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje. Tai sutapo su Europos valstybių plėtra Afrikoje ir laikotarpiu, kai Ispanija turėjo protektoratą dalyje Maroko teritorijos 1912–1956 metais.

    Tačiau esminis skirtumas, kurį akcentuoja Ispanija, yra tas, kad Seuta ir Melilija nebuvo protektorato dalis ir jų suverenitetas, Madrido vertinimu, buvo nustatytas gerokai anksčiau. Kitaip tariant, pasienio sutartys keitė ribas ir miestų dydį, bet ne jų priklausomybės principą.

    JT vertinimas ir tarptautinės teisės rėmai

    Vienas svarbiausių argumentų, kuriais grindžiama dabartinė padėtis, yra Jungtinių Tautų praktika. 1975 metais Marokas kreipėsi, prašydamas Seutą ir Meliliją įtraukti į teritorijų, laukiančių dekolonizacijos, sąrašą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.

    Iki šiol Jungtinės Tautos šių miestų nepriskiria kolonijoms ir neįtraukia į dekolonizacijos darbotvarkę. Ispanija taip pat pabrėžia, kad 1995 metais įsigalioję autonomijos statutai sustiprino jų institucinį statusą, o miestai yra integruoti į Europos Sąjungos teisinę erdvę ir turi politinį atstovavimą Ispanijos parlamente.

    „Seuta ir Melilija nėra tik Ispanijos, jos yra iš esmės ispaniškos ir neliečiamos“, – sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

    Pastarųjų metų migracijos epizodai ir diplomatinės įtampos rodo, kad klausimas greičiausiai ir toliau bus naudojamas kaip derybinis svertas. Vis dėlto tarptautinis teisinis formatas ir JT laikysena kol kas iš esmės palankūs Ispanijos pozicijai, todėl greitų statuso pokyčių scenarijus laikomas mažai tikėtinu.

  • Jungtinės Tautos keičia pasaulio žemėlapius: kodėl Europa ir Lenkija staiga „susitrauks“

    Jungtinės Tautos keičia pasaulio žemėlapius: kodėl Europa ir Lenkija staiga „susitrauks“

    Perkelti Žemės rutulio vaizdą į plokščią lapą ar ekraną neįmanoma be iškraipymų. Kartografijoje tai nėra klaida, o matematinė realybė: vienu metu tiksliai išsaugoti plotų, formų, atstumų ir krypčių visame pasaulyje neįmanoma.

    Kartografinė projekcija yra taisyklės, pagal kurias geografinė platuma ir ilguma paverčiamos taškais plokštumoje. Tai primena bandymą „ištiesti“ apelsino žievę ant stalo: kad ir kaip stengtumeisi, kažkur atsiras plyšių ar deformacijų.

    Dėl to skirtingos projekcijos tarnauja skirtingiems tikslams. Vienos geriau tinka navigacijai, kitos – valstybių ir žemynų plotų palyginimui, o dar kitos siekia sumažinti bendrą vizualinį iškraipymą, net jei dėl to nukenčia formų tikslumas.

    Kas keičiasi Jungtinėse Tautose?

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė Equal Earth projekcija, sukurta 2018 metais kaip lygiaplotė alternatyva įprastoms pasaulio schemoms. Lygiaplotė reiškia, kad žemėlapis stengiasi išlaikyti teisingas teritorijų proporcijas, todėl Afrikos ar Pietų Amerikos mastelis tampa artimesnis realybei.

    Tekste minima, kad 2026 metų rugsėjo 4 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, raginančią palaipsniui daugiau naudoti lygiapločių projekcijų, įskaitant Equal Earth. Svarbu pabrėžti, kad tokios rezoliucijos paprastai nėra teisiškai įpareigojančios ir nereiškia vieno privalomo žemėlapio visiems.

    Tokio raginimo logika paprasta: žemėlapiai formuoja mūsų pasaulio suvokimą. Kai projekcija sistemingai padidina aukštų platumų regionus, šalys ar žemynai gali atrodyti „galingesni“ vien dėl vizualiai išpūsto ploto.

    Kodėl Merkatorius vis dar gyvas?

    Merkatoriaus projekcija, sukurta XVI amžiuje, išsaugo kampus, todėl kryptys žemėlapyje atitinka kryptis realybėje. Dėl to ji šimtmečius buvo ypač vertinga jūrininkams: pastovios krypties linija žemėlapyje gali būti tiesi, o tai palengvina kurso planavimą.

    Problema prasideda tada, kai Merkatoriaus projekcija pradedama naudoti kaip „universali“ pasaulio nuotrauka. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo labiau išpučiamas plotas, todėl prie ašigalių esančios teritorijos atrodo neproporcingai didelės.

    Ryškus pavyzdys – Grenlandija, kuri tokiose schemose kartais atrodo panaši į Afriką, nors realybėje jos plotas sudaro tik apie 7 proc. Afrikos ploto. Dėl to Antarktida daugelyje populiarių žemėlapių būna pateikiama labai iškreiptai arba net sąmoningai „patogiai“ apkarpoma.

    Kodėl Lenkija atrodys mažesnė?

    Lenkija yra palyginti aukštose platumose, maždaug tarp 49 ir 55 lygiagrečių, todėl Merkatoriaus projekcijoje jos plotas vizualiai padidėja labiau nei valstybių, esančių arčiau pusiaujo. Forma gali atrodyti „tvarkinga“, bet dydis tampa apgaulingas.

    Equal Earth projekcijoje plotai išlaikomi proporcingai, todėl Lenkijos dydis žemėlapyje labiau atitinka realius palyginimus su kitomis šalimis. Kaina už tai – tam tikras formų iškraipymas: kontūrai gali atrodyti ne tokie įprasti kaip mokykliniuose žemėlapiuose.

    Ši istorija primena pagrindinę kartografijos taisyklę: labai gera projekcija vienam tikslui gali būti prasta kitam. Todėl „teisingiausias“ žemėlapis priklauso ne nuo mados, o nuo klausimo, į kurį norime atsakyti.

    Be to, pasaulyje egzistuoja šimtai projekcijų – nuo įprastų cilindrinių ar kūginių iki eksperimentinių, kurie apverčia pasaulį aukštyn kojomis ar suteikia jam netikėtas formas. Tobulo varianto, kuris visur vienu metu būtų tikslus ir patogus, matematiškai tiesiog nėra.

  • Prezidentūra kviečia verslą į užsienio vizitus: startuoja „Prezydencki Pokład Biznesu“ programa

    Lenkijos prezidento kanceliarija pradėjo priimti paraiškas į „Prezydencki Pokład Biznesu“ – naują iniciatyvą, skirtą šalies įmonėms, siekiančioms plėsti veiklą užsienio rinkose. Programa orientuota į eksporto augimą, naujų partnerių paiešką ir lenkiškų produktų bei technologijų pristatymą tarptautiniuose formatuose.

    Pagrindinė idėja – sudaryti atrinktoms įmonėms galimybę dalyvauti dalyje prezidento užsienio vizitų, kuriuose vyksta ekonominiai susitikimai, verslo forumai ir dvišalės derybos. Tokios delegacijos paprastai vertinamos kaip aukšto lygio ekonominės diplomatijos priemonė, padedanti greičiau atverti duris į sprendimų priėmėjų ir didžiųjų pirkėjų tinklus.

    Kas siūloma verslui?

    Programoje numatyta, kad prezidento kanceliarija užtikrins oro transportą tarp vizito pradžios taško ir kelionės tikslo, taip pat logistiką vietoje. Įmonės, pateikusios paraiškas, bus atrenkamos, o atrinkti dalyviai gaus kvietimus į konkrečius vizitus pagal kelionių darbotvarkę ir ekonominį turinį.

    „Netrukus vietos prezidento lėktuve bus prieinamos ir Lenkijos verslui. Noriu, kad lenkų įmonės, taip pat mažos ir vidutinės, galėtų prezidento vizitų metu megzti naujus kontaktus, stiprinti esamas partnerystes ir sėkmingai įsitvirtinti užsienio rinkose“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Iniciatyva pirmiausia skirta įmonėms, turinčioms potencialo tarptautinei plėtrai: eksportuojančioms, planuojančioms įėjimą į naujas rinkas ar ieškančioms bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Praktikoje tokie vizitai dažnai išsiskiria tuo, kad kartu su politiniais susitikimais vyksta tiksliniai B2B formatai ir pristatymai, kuriuose lengviau pasiekti aukštesnio lygio sprendimų priėmėjus.

    Pirmasis vizitas – į Niujorką

    Pirmasis programos išvykimas numatytas 2026 metų rugsėjį į Niujorką, kai Lenkijos prezidentas dalyvaus kasmetinėje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Kelionė planuojama 2026 metų rugsėjo 18–24 dienomis, o tikslesnė darbotvarkė bus pateikta atrinktiems dalyviams.

    Paraiškos į pirmąjį vizitą priimamos iki 2026 metų rugsėjo 13 dienos pabaigos. Organizatoriai pabrėžia, kad programa bus vykdoma cikliškai, todėl įmonėms atsivers ir kitos galimybės prisijungti prie ateities vizitų, kai jų tematika sutaps su konkrečių sektorių eksporto interesais.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • Prancūzija atsisako Mercatoriaus projekcijos: diplomatai pereina prie tikslesnio pasaulio žemėlapio

    Prancūzija atsisako Mercatoriaus projekcijos: diplomatai pereina prie tikslesnio pasaulio žemėlapio

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija keičia iki šiol plačiai naudotą pasaulio žemėlapio vaizdavimo būdą ir atsisako Mercatoriaus projekcijos. Ji laikoma klaidinančia, nes išpučia poliarines teritorijas ir vizualiai sumažina arčiau pusiaujo esančius regionus, ypač Afriką.

    Apie pokytį viešai pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, pabrėžęs, kad žemėlapiai formuoja politinį ir kultūrinį pasaulio suvokimą. Nuo šiol diplomatiniuose kontekstuose bus naudojama Eckert IV projekcija, geriau išlaikanti žemynų plotų proporcijas.

    Kodėl Mercatorius kritikuojamas?

    Mercatoriaus projekcija sukurta taip, kad būtų patogi navigacijai: joje kryptys išlaikomos, todėl jūrininkams lengviau braižyti kursą. Tačiau toks privalumas turi kainą, nes kuo arčiau ašigalių, tuo labiau iškraipomi plotai.

    Dėl šios priežasties Grenlandija Mercatoriaus žemėlapyje atrodo beveik panašaus dydžio kaip Afrika, nors realybėje Afrikos plotas yra daug kartų didesnis. Tokie vaizdiniai, anot kritikų, ilgainiui įtvirtino iškreiptą supratimą apie regionų „svorį“ ir reikšmę.

    „Žemėlapis niekada nėra visiškai neutralus. Mercatoriaus projekcijoje matomi plotai neatitinka tikrųjų plotų, o kai kurios valstybės įgauna neproporcingą vizualinę svarbą“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Kaip keisis Prancūzijos „dydis“ žemėlapyje?

    Pereinus prie lygaus ploto projekcijos, Europos valstybės, taip pat ir Prancūzija, žemėlapyje atrodys mažesnės, palyginti su pusiaujo regionais. Tai nėra realaus teritorijų dydžio pokytis, tačiau vizualinis efektas gali būti ryškus, ypač auditorijoms, pripratusioms prie tradicinio „mokyklinio“ pasaulio žemėlapio.

    Prancūzija pabrėžia, kad sprendimas susijęs su tikslesniu pasaulio vaizdavimu, o ne simboliniu gestu prieš konkrečias šalis. Vis dėlto diskusija neišvengiamai paliečia ir geopolitikos, istorinės atminties bei švietimo temas.

    Pokyčiai ir Jungtinėse Tautose

    Prancūzijos sprendimas sutapo su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos žingsniu atsisakyti Mercatoriaus projekcijos savo rekomendacijose ir pereiti prie lygaus ploto sprendinių. Tarp jų minimas ir Equal Earth modelis, sukurtas 2018 metais kaip kompromisas tarp tikslių plotų ir vizualiai atpažįstamų žemynų formų.

    Jungtinės Tautos pabrėžė, kad tai nėra Mercatoriaus projekcijos draudimas ir ne vieno „teisingo“ žemėlapio įvedimas. Rezoliucijos logika yra skatinti institucijas, švietimo įstaigas, tarptautines organizacijas ir technologijų bendroves dažniau naudoti lygaus ploto projekcijas, kai svarbiausia yra palyginamas žemynų ir regionų dydis.

    „Žemėlapio pakeitimas pasaulio nepakeičia, bet ištaisyti jį iškraipančią reprezentaciją yra tiesos veiksmas“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Klausimas, ar pokytis persikels į mokyklas, kol kas lieka atviras. Prancūzijos švietime vis dar dominuoja Mercatoriaus projekcijos žemėlapiai, o alternatyvos vadovėliuose pasitaiko retai, todėl tikėtina, kad diskusija persikels ir į ugdymo programas bei mokymo priemonių atnaujinimą.

    Tuo pat metu skaitmeniniai žemėlapiai kasdienėse paslaugose dažnai remiasi Mercatoriaus projekcijos variantais dėl patogumo ir technologinių standartų. Dėl to artimiausiu metu realybėje greičiausiai matysime ne vieną „naują“ žemėlapį, o skirtingas projekcijas skirtingiems tikslams.

  • JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    Įspėjimas po vizito Chersone

    Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris perspėjo, kad intensyvėjantys Rusijos dronų išpuoliai prieš civilius ir pagalbos darbuotojus tampa viena didžiausių kliūčių humanitarinėms operacijoms Ukrainoje. Pasak jo, nuolatinė smūgių grėsmė tiesiogiai mažina galimybes saugiai pasiekti žmones, kuriems pagalba būtina.

    Su naujienų agentūra „Associated Press“ jis kalbėjo po vizito į pietinį Chersoną. Miestas yra vienas labiausiai pažeidžiamų taškų, nes Dnipro upė čia tapusi faktine fronto linija.

    „Vizitas į Chersoną buvo išties šiurpus ir aiškiai parodė, kokie pavojai mūsų laukia“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Pasak JT pareigūno, rytinį Dnipro krantą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o vakarinį – Ukraina. Iš kito kranto nuolat naudojami žvalgybiniai ir sprogmenis nešantys dronai, kurie taikosi į civilius, automobilius ir net viešąjį transportą.

    Fletcheris pabrėžė, kad ši taktika veikia ne tik kaip karinis spaudimo įrankis, bet ir kaip kasdienį gyvenimą paralyžiuojantis veiksnys. Dronų grėsmė skatina gyventojus riboti judėjimą, o kai kuriose vietovėse apsunkina ir būtinojo aprūpinimo organizavimą.

    Rizika pagalbos darbuotojams didėja

    JT humanitarinės pagalbos vadovas teigė, kad dronų keliama rizika vis labiau paliečia ir humanitarines organizacijas. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę pagalbos darbuotojai ir aiškiai pažymėtas transportas turi būti saugomi, tačiau, anot Fletcherio, fiksuojami atvejai, kai smūgiai vis tiek kliudo pažymėtas humanitarines transporto priemones.

    Tokios aplinkybės, pasak jo, tiesiogiai riboja, ką organizacijos gali padaryti vietoje. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau laiko ir resursų tenka skirti maršrutų planavimui, apsaugos priemonėms bei operacijų atidėjimui.

    „Dronai kelia realią grėsmę ne tik civiliams, bet ir humanitarams, kurie čia yra tam, kad juos apsaugotų“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į vietos organizacijų pažeidžiamumą. Pasak Fletcherio, daugiau nei du trečdaliai veiklų, finansuojamų per Ukrainos humanitarinį fondą, įgyvendinamos vietos grupių, kurios neretai dirba arčiausiai fronto ir turi mažiausiai apsaugos resursų.

    Fletcheris teigė girdintis aiškų signalą iš vietinių partnerių, kad jie nesijaučia pakankamai apsaugoti. Tai, jo vertinimu, tampa ne tik humanitariniu, bet ir veiklos tęstinumo klausimu, nes vietos organizacijų sustojimas reikštų pagalbos grandinės spragas.

    Finansavimo spaudimas ir artėjanti žiema

    JT pareigūnas nurodė, kad Ukrainai šiais metais prioritetiniam humanitariniam atsakui reikia daugiau nei 1,7 milijardo eurų. Vienu didžiausių artėjančių iššūkių jis įvardijo žiemą, nes atakos prieš civilinę infrastruktūrą gali palikti milijonus žmonių pažeidžiamus šalčio metu.

    Žalos rizika, pasak jo, susijusi su elektros, vandens ir dujų sistemomis. Tokie smūgiai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, o jų padariniai žiemą ypač greitai virsta humanitarine krize.

    „Gyvename labiau transakciniame ir, sakyčiau, labiau savanaudiškame pasaulyje“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Fletcheris pripažino, kad lėšų rinkimas humanitarinėms operacijoms tampa vis sudėtingesnis, nes valstybės daugiau išlaidų nukreipia gynybai ir vidaus prioritetams. Dėl to JT, jo teigimu, turi aiškiau įrodyti, kad riboti mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai ir strategiškai.

    Jis taip pat priminė platesnį kontekstą: JT pastaruoju metu visame pasaulyje siaurina humanitarinius prioritetus dėl mažėjančio donorų finansavimo. Ukrainos planas, pasak Fletcherio, palyginti yra finansuojamas geriau nei daugelis kitų krizių, tačiau net ir pilnas finansavimas padengtų tik dalį poreikių.

    Smurtas prieš humanitarus – pasaulinė tendencija

    Fletcheris rėmėsi JT vertinimu, kad pernai smurtą patyrė 907 pagalbos darbuotojai, o per trejus metus žuvo daugiau nei 1 000 humanitarų. Jo teigimu, tokie skaičiai rodo ne pavienius incidentus, o ryškią ir pavojingą tendenciją.

    Pasak JT pareigūno, atsakomybės klausimas neturėtų apsiriboti vien tiesioginiais vykdytojais. Jis pabrėžė, kad svarbu tirti ir sprendimų grandinę, įskaitant tuos, kurie davė nurodymus ir organizavo atakas.

    „Noriu matyti tyrimus ne tik dėl to, kas paleido ginklą, bet ir dėl žmonių, kurie valdė droną“, – sakė Tomas Fletcheris.