CP v2

Tag: Jungtinės Tautos

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, baigdamas dviejų dienų vizitą Sirijoje, paragino nedelsiant panaikinti visas šaliai taikomas sankcijas. Damaske surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad dalinis ribojimų švelninimas jau atvėrė galimybių ekonomikos atsigavimui, tačiau to nepakanka.

    Vizito metu A. Guterresas susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, užsienio reikalų ministru Asaad al-Shaibani ir naujojo pereinamojo parlamento vadovu. JT vadovas taip pat kalbėjosi su pilietinės visuomenės atstovais, įvairių bendruomenių, moterų ir jaunimo organizacijomis.

    „Sveikinu žingsnius, kurie sušvelnino sankcijas ir atvėrė naujų galimybių ekonomikos atsigavimui, bet visas sankcijas būtina nedelsiant panaikinti“, – sakė António Guterresas.

    Pasak jo, Sirijai būtinos investicijos į žmones, ekonomiką ir institucijas, o tarptautinė parama reikalinga atkuriant esmines paslaugas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius. A. Guterresas pabrėžė, kad svarbi ir pagalba užtikrinant saugų, savanorišką ir orų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą.

    JT duomenimis, nuo ankstesnės valdžios nuvertimo į šalį jau sugrįžo apie 1,7 milijono pabėgėlių, tačiau maždaug 5,5 milijono žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje, o dar apie 6 milijonai gyvena užsienyje. Šie skaičiai rodo, kad demografinė ir socialinė našta išlieka viena didžiausių po karo sprendžiamų problemų.

    Sankcijos Sirijai buvo įvestos per nuversto prezidento Basharo al-Assado valdymo laikotarpį, kai šalyje įsiplieskė karas ir kilo masiniai žmogaus teisių pažeidimų kaltinimai. Naujoji valdžia, perėmusi kontrolę 2024 metų gruodį, siekia atkurti ekonomiką ir valstybės institucijas po daugiau nei 13 metų trukusio konflikto.

    Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra paskelbusios apie sankcijų švelninimą, tačiau investuotojai, anot tarptautinių vertinimų, išlieka atsargūs dėl saugumo ir politinės rizikos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad pokarinės rekonstrukcijos kaina gali siekti apie 190 milijardų eurų, todėl be plataus tarptautinio finansavimo Sirijai būtų itin sunku greitai atstatyti infrastruktūrą.

    Įtampa Pietų Sirijoje

    Vizito metu Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie naują Izraelio pajėgų įsiveržimą šalies pietuose, Daraa provincijos vakaruose. Teigta, kad buvo įrengtas kontrolės postas ir vietos gyventojams išmėtyti perspėjamieji lapeliai dėl kelių blokavimo ar trukdymo karinei technikai.

    Izraelis po 2024 metų gruodžio įvykių įvedė pajėgas į JT prižiūrimą buferinę zoną prie Golano aukštumų ir yra vykdęs smūgius bei įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją. Izraelio pareigūnai yra viešai kalbėję apie ketinimą išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje ir siekti platesnės demilitarizuotos teritorijos.

    „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, – sakė António Guterresas.

    JT vadovas taip pat pabrėžė, kad Golano aukštumos tarptautinės teisės požiūriu laikomos Sirijos teritorija. JT teigimu, organizacija išlieka įsipareigojusi Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei reiškia susirūpinimą dėl 1974 metų susitarimo pažeidimų.

    Ką reiškia raginimas dėl sankcijų

    A. Guterresso raginimas panaikinti visas sankcijas atspindi JT siekį greitinti humanitarinį ir ekonominį atsigavimą, tačiau realus sprendimas priklauso nuo sankcijas taikančių valstybių politikos. Daugelyje režimų taikomos išimtys humanitarinei pagalbai, bet verslo ir bankų sektorius dažnai vengia sandorių dėl teisinių ir reputacinių rizikų.

    Todėl net ir švelninant ribojimus atstatymo tempą lemia ne vien formalūs sprendimai, bet ir investuotojų pasitikėjimas, saugumo situacija bei aiškus valdžios planas dėl įtraukios politinės sistemos. Tarptautinė bendruomenė naująją Sirijos valdžią ragina užtikrinti valdymą, įtraukiant visus šalies daugiatautės ir daugiafunkcės visuomenės segmentus.

    Vizitas tapo simboliškas ir dėl istorinės perspektyvos: A. Guterresas yra pirmasis JT generalinis sekretorius, apsilankęs Sirijoje nuo 2009 metų, kai Damaske lankėsi jo pirmtakas Ban Ki-moonas. Netrukus po to prasidėjęs karas nusinešė daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes ir paliko ilgalaikes pasekmes visam regionui.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.

  • JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    Jungtinės Tautos perspėja, kad karų ir sukrėtimų energijos rinkose poveikis dar ilgai gali kelti maisto kainas visame pasaulyje. Brangstant kurui ir trąšoms, didėja ir ūkininkų sąnaudos, o tai galiausiai atsispindi parduotuvių lentynose.

    Naujausioje JT maisto saugumo apžvalgoje teigiama, kad alkio rodikliai pastaraisiais metais kiek pagerėjo, tačiau pažanga išlieka trapi. Prognozuojama, kad iki 2030 metų lėtinį badą vis dar gali patirti daugiau kaip 500 milijonų žmonių, o didžiausia našta tektų Afrikai.

    Romos Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo vadovas Alvaro Lario pabrėžia, kad geopolitinė įtampa gali greitai sukelti naują infliacijos bangą. Pasak jo, jei sutrikimai energijos tiekime ir laivyboje užsitęstų, papildomai į badą galėtų būti pastumta nuo 9 iki 18 milijonų žmonių.

    „Gyvename laikotarpiu, kai konfliktų yra daugiausia ir jų skaičius vis dar auga. Kiekvienas konfliktas didina alkį, priverstinį iškeldinimą ir pabėgėlių skaičių“, – sakė A. Lario.

    Trąšos ir kuras kelia grandininį efektą

    JT ir IFAD vertinimu, konfliktai, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai veikia energetikos ir žemės ūkio žaliavų rinkas. Kuras reikalingas laistymo sistemoms, derliaus nuėmimui ir produkcijos gabenimui, todėl jo brangimas ūkiams tampa tiesioginiu smūgiu.

    Trąšų kainos taip pat itin jautrios dujų ir logistikos svyravimams, o be jų mažėja derlius arba kyla savikaina. Tai ypač pavojinga smulkiesiems ūkininkams, kurie dažnai neturi finansinių rezervų ir paskolų galimybių, tad mažina tręšimą ar atsisako dalies pasėlių.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad brangsta ne tik maistas, bet ir sveikos mitybos kaina. Vidutinė pasaulinė sveikos mitybos kaina pakilo iki 4,28 perkamosios galios pariteto dolerio žmogui per dieną, palyginti su 3,44 2021 metais, o didžiausi kaštai fiksuojami Lotynų Amerikoje ir Karibuose.

    Kodėl kainas kelia ne tik ūkis?

    JT analizė rodo, kad reikšmingą galutinės kainos dalį sudaro veiklos po ūkio vartų: perdirbimas, sandėliavimas, logistika ir didmeninė prekyba. Šios grandys, vertinama, sudaro apie 40 proc. visų kaštų, todėl bet koks energijos ar tiekimo sutrikimas greitai persiduoda vartotojams.

    Dėl to raginama daugiau investuoti į infrastruktūrą, drėkinimą, mokslinius tyrimus ir šaltąją grandinę, kuri ypač svarbi greitai gendančiai produkcijai. Taip pat akcentuojama, kad reguliavimo ir subsidijų pertvarkos bei prekybos procedūrų supaprastinimas gali padėti mažinti sąnaudas ir stabilizuoti tiekimą.

    „Norint panaikinti badą ir padaryti sveiką mitybą įperkamą, reikia politinio ryžto, ilgalaikių investicijų ir palankių politikos sprendimų“, – sakė FAO vadovas Qu Dongyu.

    Klimato smūgiai tampa norma

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prie kainų spaudimo prisideda ir klimato ekstremumai: potvyniai, užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Tokie reiškiniai mažina derlių, didina draudimo ir drėkinimo kaštus, o kai kuriose šalyse skatina ir eksporto ribojimus, kurie dar labiau išbalansuoja rinkas.

    Pasak A. Lario, valdžios institucijos turėtų didinti atsparumą dar iki nelaimių, o ne apsiriboti vien reagavimu po jų. IFAD teigia didinantis investicijas į prisitaikymo prie klimato programas, nukreiptas į kaimo bendruomenes ir smulkiuosius ūkininkus.

    JT vertinimu, vienas didžiausių iššūkių šiandien yra ne maisto pagaminimas, o sveikos mitybos įperkamumas. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų vis dar negali sau leisti sveikos mitybos, o mažas pajamas gaunančiose šalyse ši dalis gerokai didesnė.

    Afrika išskiriama kaip didžiausios rizikos regionas, kuriame iki 2030 metų gali gyventi beveik 60 proc. lėtiniu badu kenčiančių žmonių. A. Lario teigia, kad žemynas kasmet importuoja maisto už maždaug 87,7 milijardo eurų, todėl ilgalaikė išeitis siejama su vietinės gamybos, saugojimo ir regioninės prekybos stiprinimu.

    JT perspėja: jei konfliktai, energijos rinkų sukrėtimai ir klimato ekstremumai sutaps, poveikis maisto kainoms ir įperkamumui gali būti dar ryškesnis. Todėl pagrindinis tikslas įvardijamas kaip atsparesnės, efektyvesnės ir mažiau pažeidžiamos maisto tiekimo grandinės.

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Kipras primena Turkijos invaziją: 52 metai okupacijos, dingusieji ir užstrigęs taikos planas

    Sirenos ir 52 metų šešėlis

    Kipras liepos 20 dieną minėjo 1974 metų Turkijos karinės invazijos metines. Šalyje tradiciškai 5.30 valandą ryto įjungiamos sirenos, žyminčios valandą, kai prasidėjo desantas.

    Po kelias savaites trukusių kovų Turkijos pajėgos užėmė apie 37 proc. salos teritorijos. Konfliktas tapo vienu ilgiausiai Europoje trunkančių neišspręstų teritorinių ginčų.

    Kas įvyko 1974 metais?

    Invazija prasidėjo po Graikijos remto perversmo Kipre, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Makarios III. Ankara savo veiksmus argumentavo būtinybe ginti Kipro turkų bendruomenę, o tarptautinėje arenoje tai iki šiol vertinama kaip neteisėta intervencija.

    Karo ir padalijimo pasekmės buvo masinis gyventojų perkėlimas: iš namų pasitraukė apie 170 000 graikų kilmės kipriečių ir apie 50 000 turkų kilmės kipriečių. Daug šeimų iki šiol gyvena su prarasto turto ir negrįžusių artimųjų istorijomis.

    „Turkija ir toliau neteisėtai okupuoja 37 proc. mūsų tėvynės, tęsdama vieną didžiausių pokario Europos nusikaltimų“, – sakė Kipro prezidentūra.

    „52 metus nėra atsakymų dėl dingusiųjų likimo, plečiamos neteisėtos gyvenvietės, naikinamas religinis ir kultūrinis paveldas“, – pridūrė ji.

    Dingusieji, pripažinimas ir aklavietė

    Per 1974 metų įvykius žuvo daugiau nei 3 000 žmonių, daugiausia civilių, o 1 619 asmenų buvo paskelbti dingusiais. Dingusiųjų tema išlieka viena jautriausių: šeimos reikalauja aiškių atsakymų, o paieškos ir identifikavimo darbai tęsiasi dešimtmečius.

    Šiaurinė salos dalis, kurioje po invazijos susiformavo atskira administracija, tarptautiniu mastu pripažįstama tik Turkijos. Pietinę dalį kontroliuojanti Kipro Respublika yra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė ir Europos Sąjungos narė.

    Europos Sąjungoje Kipras išlieka vienintele valstybe nare, kurios dalis teritorijos yra kontroliuojama užsienio kariuomenės. Tarpininkavimo bandymų per dešimtmečius buvo ne vienas, tačiau politinis susitarimas dėl salos ateities iki šiol nepasiektas.

    Graikija, tradicinė Kipro sąjungininkė, nuosekliai remia sprendimą pagal Jungtinių Tautų rėmuose aptariamą dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacijos modelį. Vis dėlto derybos ne kartą įstrigo dėl saugumo garantijų, kariuomenės buvimo, teritorijų ir nuosavybės klausimų.

  • Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Venesuelos valdžia kreipėsi į šalis, kurios yra įšaldžiusios šalies lėšas ir kitą turtą užsienyje, ragindama parengti jų atlaisvinimo planą. Karakaso teigimu, šie pinigai galėtų tapti vienu svarbiausių šaltinių atsigavimui po praėjusį mėnesį įvykusių dviejų stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.

    Užsienio reikalų ministras Yvanas Gil Pinto Jungtinių Tautų pareigūnams ir partneriams aiškino, kad dalis Venesuelos valstybės sąskaitų skirtingose pasaulio vietose yra blokuotos dėl sankcijų. Jis nurodė, kad tarp įšaldytų aktyvų minimas ir Jungtinėje Karalystėje laikomas auksas bei Jungtinėse Valstijose sustabdytos finansinės lėšos.

    „Kviečiame visas šalis, kurios šiuo metu laiko blokuotas Venesuelai priklausančias lėšas, pradėti planą, kaip jas atlaisvinti ir nukreipti atsigavimui“, – sakė Yvanas Gil Pinto.

    Ši tema vėl išryškino ilgalaikę sankcijų ir humanitarinių poreikių priešpriešą. Sankcijos Venesuelai pastaraisiais metais buvo taikomos plačiai, ypač nuo 2019 metų, o jų sušvelninimas ar laikinas sustabdymas paprastai siejamas su konkrečiais politiniais ir praktiniais tikslais, įskaitant pagalbos operacijų palengvinimą.

    Pranešama, kad Jungtinių Valstijų administracija jau buvo laikinai sušvelninusi dalį ekonominių apribojimų keturiems mėnesiams, kad būtų lengviau vykdyti gelbėjimo ir paramos veiksmus. Kartu pabrėžiama, jog sankcijų režimas iš esmės išliko svarbiu derybiniu svertu, o jų taikymo apimtys gali būti koreguojamos priklausomai nuo politinės situacijos.

    Po dviejų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 7,3 ir 7,5, gelbėtojai palaipsniui baigia aktyvias gyvųjų paieškas, o daugelyje vietų tęsiami griuvėsių valymo darbai. Smarkiai nukentėjusiuose regionuose tūkstančiai žmonių liko be pastogės, o dalis artimųjų vis dar ieško dingusių šeimos narių.

    Vyriausybė antradienį atnaujino duomenis: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 685, sužeistųjų – beveik iki 17 000. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be neatidėliotinos paramos rizikuojama užsitęsiančia krize, nes pažeidžiamiausiems gyventojams reikia laikino būsto, sveikatos priežiūros, vandens ir maisto tiekimo.

    JT prašo 259 mln. eurų

    Lygiagrečiai Jungtinės Tautos paskelbė skubų kvietimą surinkti 259 mln. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti. Šis finansavimas būtų skirtas pagalbos operacijoms artimiausiais mėnesiais, kai didžiausias dėmesys tenka būtiniausių paslaugų atkūrimui ir paramai namų netekusiems žmonėms.

    JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pabrėžė, kad rėmėjai jau prisideda, tačiau poreikiai išlieka milžiniški, o finansavimo spraga – reikšminga. Pagal JT pateiktą planą numatoma per šešis mėnesius pasiekti apie 1,3 mln. žmonių, kuriems šiuo metu trūksta bazinių socioekonominių išteklių.

    „Rėmėjai jau žengia į priekį, ir aš noriu jiems padėkoti“, – sakė Tomas Fletcheris.

    JT nurodė, kad iki šiol pagal sekimo sistemą Venesuelos atsakui jau sutelkta apie 263 mln. eurų, įskaitant maždaug 100 mln. eurų, gautų dar iki nelaimės. Vis dėlto skelbiama, kad bendras trūkumas tebėra didelis, todėl papildomos lėšos laikomos būtina sąlyga, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusias teritorijas.

  • Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudano vakaruose, netoli sienos su Čadu, suintensyvėjo sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) išpuoliai: liudininkai ir Jungtinės Tautos praneša apie sudegintus kaimus, dešimtis žuvusiųjų ir tūkstančius iš namų išvarytų žmonių. Humanitarinės agentūros įspėja, kad smurtas ypač smarkiai smogia civiliams bendruomenėms Šiaurės Darfūre.

    Pasak JT migracijos agentūros, vien iš Wadi Fungo kaimo Um Baru apylinkėse per vieną dieną pasitraukė daugiau kaip 3 500 žmonių. Vietos gyventojai pasakoja, kad dalis gyvenviečių buvo padegtos, o į žmonių namus ir gatves apšaudymas atėjo be jokio perspėjimo.

    „Jie apšaudė namus artilerija, degino iki pamatų, o žmonės mirė gatvėse, nes nebuvo kam jų palaidoti“, – sakė Issa Ibrahim.

    „Pakeliui matėme du kaimus, Oruwa ir Ana Baji, visiškai sudegintus. Kūnai gulėjo ant žemės“, – pridūrė jis.

    Kitas Šiaurės Darfūro gyventojas Mohamedas Adamas teigė, kad per atakas žuvo du jo broliai, o užpuolikai, anot jo, „deginio namus ir žudė tuos, kurie nespėjo pabėgti“. Tokie liudijimai dera su ankstesniais tarptautinių organizacijų vertinimais, kad šiame konflikte vis dažniau taikiniais tampa civiliai ir jų infrastruktūra.

    Karas tęsiasi nuo 2023 metų

    RSF su Sudano kariuomene kariauja nuo 2023 metų balandžio, o Darfūro regione konfliktas įgavo ir etninio smurto bruožų. JT ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą kaltino RSF masinėmis žudynėmis, prievartavimais, priverstiniais perkėlimais ir pabėgėlių stovyklų niokojimu.

    Pastaruoju metu RSF, kaip nurodo tarptautiniai stebėtojai, stumia į vakarus ir atakuoja teritorijas, kurias kontroliuoja vadinamosios Jungtinės pajėgos, kariuomenės sąjungininkų ginkluotų grupių koalicija. Šiose teritorijose gyvena ir Zaghawa bendruomenės, todėl smurtas vėl kelia didžiulę priverstinio išvarymo bangą link Čado.

    JT: vaikai tampa pagrindinėmis aukomis

    Atskirame perspėjime JT vaikų agentūra UNICEF nurodė, kad per pirmuosius 2026 metų šešis mėnesius Sudane nužudyta arba sužeista mažiausiai 330 vaikų. Daugiausia aukų fiksuota Darfūro ir Kordofano regionuose, kur kovos ir civilių apšaudymai yra intensyviausi.

    „Vaikai žudomi ir sužeidžiami savo namuose, keliuose, turguose ir bandydami pasiekti būtinas paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos priežiūra“, – sakė UNICEF atstovas Sudane Sheldonas Yettas.

    JT duomenimis, šalyje yra apie 5 milijonai šalies viduje perkeltų vaikų, o humanitarinė padėtis sparčiai blogėja. Milijonams gyventojų trūksta maisto, o daugiau kaip 825 000 vaikų iki penkerių metų susiduria su sunkiu ūmiu nepakankamu maitinimusi, kuris didina mirtingumo ir negrįžtamų sveikatos pasekmių riziką.

    Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad be saugių humanitarinių koridorių ir veiksmingo civilių apsaugos mechanizmo Darfūro krizė gali dar labiau plėstis už Sudano ribų. Didėjant pabėgėlių srautams į Čadą ir kitus kaimyninius regionus, auga spaudimas tiek vietos bendruomenėms, tiek pagalbos sistemai, kuri jau dabar veikia ties galimybių riba.

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.