CP v2

Tag: Jungtinės Valstijos

  • Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Ukrainos aukšto rango derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Floridoje susitiks su JAV pareigūnais ir aptars galimus žingsnius, galinčius atgaivinti derybas su Rusija dėl plataus masto karo pabaigos. Apie vizitą pranešta tuo metu, kai tarpininkaujant Vašingtonui pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo menka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas šiam kontaktų etapui yra nusibrėžęs konkrečius tikslus. Tarp jų – galimas belaisvių apsikeitimas bei saugumo garantijos, kurios būtų aktualios po karo.

    „Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs virtinę susitikimų su JAV prezidento pasiuntiniais“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak jo, kartu su Umerovu taip pat aptartas darbas su Europos partneriais, įskaitant bendrus projektus gynybos technologijų srityje. Ukrainos pusė pabrėžia, kad technologinis bendradarbiavimas, ypač bepiločių srityje, išlieka vienu svarbiausių atsako į Rusijos agresiją elementų.

    Šis vizitas į JAV nėra pirmas: Umerovas jau buvo susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Tuomet taip pat buvo kalbėta apie galimus derybų formatus ir sąlygas, kurios galėtų tapti pagrindu tolesniems politiniams sprendimams.

    JAV, prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, viešai ragino Maskvą ir Kyjivą ieškoti derybinio sprendimo, tačiau iki šiol tai nepriartino šalių prie susitarimo. Ukrainoje karas tęsiasi jau ketvirtus metus nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.

    Pastarosiomis savaitėmis derybinė dinamika, anot publikacijoje minimų vertinimų, dar labiau susilpnėjo, nes JAV dėmesį nukreipė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva neatsisako esminių pozicijų dėl teritorijų.

    Ukraina yra siūliusi įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose, tai reikštų laikiną karo veiksmų sustabdymą išlaikant esamą situaciją. Rusija tokią idėją atmeta ir, kaip skelbiama, reikalauja visos Donecko srities, nors dalį jos tebekontroliuoja Ukraina, o Kyjivas šiuos reikalavimus vadina nepriimtinais.

    Maskvos paskelbtos paliaubos

    Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė ketvirtadienį pradėsiantis dviejų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su gegužės 9 dieną Maskvoje rengiama pergalei Antrajame pasauliniame kare skirta ceremonija ir paradu. Ukrainos pusė anksčiau šią iniciatyvą yra kritikavusi, o Kremlius yra ignoravęs Kyjivo siūlytus trumpesnius ugnies nutraukimo variantus.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad ugnies nutraukimas būtų taikomas gegužės 8 ir 9 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo užsienio diplomatus Kyjive dėl galimų smūgių Ukrainos sostinei, jei Ukraina bandytų taikytis į Maskvos renginius.

    Pranešime taip pat minima, kad šių metų parade Maskva planuoja labiau ribotą karinės technikos demonstravimą. Tai siejama su rizika, kad renginiai galėtų tapti Ukrainos atakų taikiniu, atsižvelgiant į pastaruoju metu intensyvėjusius smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

    Kol kas neaišku, ar Floridoje vyksiantys susitikimai taps proveržiu, tačiau Kyjivas signalizuoja, kad siekia išlaikyti JAV įsitraukimą ir aiškiai apibrėžti prioritetus. Artimiausiu metu dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti bent minimalią sąlyčio liniją dėl belaisvių apsikeitimo ir ilgalaikių saugumo garantijų.

  • LOT atidarė tiesioginius skrydžius Varšuva–San Franciskas: 4 kartus per savaitę, 11,5 valandos ore

    Lenkijos oro linijos LOT pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius iš Varšuvos į San Franciską. Tai antrasis vežėjo maršrutas į JAV Vakarų pakrantę po skrydžių į Los Andželą, o naujasis reisas sustiprina Varšuvos, kaip persėdimo mazgo regione, pozicijas.

    Pirmasis reisas San Francisko tarptautiniame oro uoste nusileido vietos laiku vakare. Maršrutas vasaros sezonu vykdomas 4 kartus per savaitę, o skrydžio trukmė siekia apie 11,5 valandos.

    San Francisko miesto atstovai akcentavo, kad tiesioginis susisiekimas patogesnis tiek vietos lenkų bendruomenei, tiek verslo ryšiams. Miestas taip pat priminė ilgalaikius ryšius su Lenkija, tarp jų ir partnerystę su Krokuva.

    „Džiaugiamės tiesioginiu skrydžiu į San Franciską, nes nebenorime persėdimų Frankfurte dažniau, nei būtina“, – sakė San Francisko mero biuro Prekybos ir ekonomikos reikalų skyriaus vadovas Markas Chandleris.

    LOT teigimu, San Franciskas tampa šeštuoju oro uostu JAV, įtrauktu į reguliarių krypčių tinklą. Be naujojo maršruto, vežėjas skraido į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą, o Niujorke aptarnaujami ir JFK, ir Newark oro uostai.

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad nauja kryptis orientuota ne vien į turizmą, bet ir į verslą bei inovacijas. San Francisko įlankos regionas ir Silicio slėnis laikomi vienu svarbiausių pasaulio technologijų centrų, todėl tiesioginis reisas gali palengvinti kontaktus tarp įmonių, universitetų ir investuotojų.

    „Kai nusprendžiame įeiti į rinką, joje liekame ir nuosekliai plečiame skrydžius. Norime, kad panašiai būtų ir su San Francisku“, – sakė LOT vadovas Michałas Fijołas.

    Pasak jo, ypač svarbi naujo maršruto verslo dedamoji, nes ryšiai su technologijų ekosistema turi reikšmės sparčiai augančiam Vidurio ir Rytų Europos regionui. Vežėjas taip pat priminė, kad skrydžiai į Los Andželą jau vykdomi kasdien, o ilgalaikis tikslas būtų didinti ir San Francisko maršruto dažnį.

    Vasaros sezonu LOT planuoja vykdyti iki 52 reisų per savaitę tarp Lenkijos ir JAV. Skrydžiai į Jungtines Valstijas vykdomi ne tik iš Varšuvos, bet ir iš kitų miestų, o transatlantinis segmentas laikomas vienu svarbiausių vežėjo augimo krypčių.

    Šis maršrutas buvo paskelbtas dar 2019 metais, tačiau startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltos krizės aviacijoje. Tuo metu buvo minėta ir kita nauja kryptis į Vašingtoną, kurios atidarymas taip pat neįvyko.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai patvirtino, kad Vašingtonas turėtų būti kitas naujas LOT maršrutas į JAV. Tarp svarstomų krypčių minimi ir Bostonas, Hiustonas bei Dalasas, o papildomų maršrutų galimybes vežėjas vertina pagal paklausą, jungčių tinklą ir ilgalaikį lėktuvų parko planavimą.

  • „Alaska Airlines“ leidžia obligacijas: iki 460 mln eurų degalams, kai aviacinio kuro kainos šoktelėjo

    JAV oro bendrovė „Alaska Airlines“ pranešė pradedanti penkerių metų trukmės korporatyvinių obligacijų emisiją, kurios dydis gali siekti iki 460 mln eurų. Pagrindinis tikslas – užsitikrinti apyvartinių lėšų aviacinio kuro pirkimui, rinkai susiduriant ne tik su kainų augimu, bet ir su tiekimo įtampa.

    Bendrovė valdo daugiau nei 300 orlaivių parką ir didžiąją dalį skrydžių vykdo Jungtinių Valstijų vidaus maršrutais. Tokios apimties veikloje degalai yra vienas didžiausių kaštų elementų, todėl net trumpalaikiai kainų šuoliai ar tiekimo sutrikimai greitai persiduoda bilietų kainoms, maržoms ir skrydžių dažniui.

    Kuras brangsta ir tampa sunkiau prieinamas

    Oro linijų sąnaudų struktūroje kuras įprastai sudaro reikšmingą dalį, tačiau rinkos sukrėtimų metu jo svoris gali staigiai didėti. Esant tokiai situacijai, net ir keliami bilietų tarifai ne visada kompensuoja brangstančius degalus, o pelningumas visame sektoriuje tampa trapus.

    Papildomą spaudimą kelia geopolitiniai veiksniai ir logistikos grandinės: sutrikus naftos ir jos produktų gabenimui pagrindiniais maršrutais, didėja neapibrėžtumas dėl tiekimo. Aviacinio kuro rinkoje tai reiškia ne tik brangesnes žaliavas, bet ir realią riziką, kad degalų kai kuriuose regionuose gali tiesiog pritrūkti, o vežėjams tektų koreguoti tvarkaraščius.

    Kodėl reikia tiek grynųjų?

    Tekste pabrėžiama, kad dėl riboto aviacinio kuro prieinamumo dalis sandorių rinkoje vykdoma su itin greitu atsiskaitymu, kai apmokėjimas už pristatomus degalus turi būti atliktas per labai trumpą laiką. Tai didina grynųjų pinigų poreikį ir skatina bendroves ieškoti finansavimo net ir tuomet, kai palūkanų aplinka nėra palanki.

    „Todėl, kai atsiskaitymo terminai sutrumpėja iki kelių dienų, oro linijoms kritiškai svarbu turėti pakankamai grynųjų“, – sakė bendrovės atstovai, aiškindami sprendimą skolintis obligacijų rinkoje.

    Panašių žingsnių imasi ir kiti rinkos dalyviai: oro bendrovės pastaruoju metu dažniau leidžia obligacijas arba peržiūri finansavimo planus, kad galėtų stabiliau valdyti degalų pirkimą ir apyvartinio kapitalo poreikį. Investuotojams tai reiškia augantį dėmesį ne tik keleivių srautams, bet ir kuro tiekimo rizikai bei likvidumo valdymui.

  • ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    Įtampa dėl muitų automobiliams

    Europos Sąjunga ragina Jungtines Valstijas laikytis su ES suderintų prekybos susitarimo sąlygų ir įspėja, kad bet koks nukrypimas gali turėti apčiuopiamų pasekmių abiem ekonomikoms. Klausimas paaštrėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie galimą muitų didinimą Europos automobiliams ir sunkvežimiams.

    ES atstovai pabrėžia, kad prekybos susitarimai paremti abipusiškumu ir prognozuojamumu, o staigūs tarifų pokyčiai didina neapibrėžtumą verslui. Daugiausia rizikų šiuo atveju tenka automobilių pramonei ir tiekimo grandinėms, kuriose dalys ir komponentai dažnai keliauja per kelias šalis.

    Derybos Paryžiuje ir 15 proc. tarifas

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną grįžti prie sutartų sąlygų. Pasak ES pusės, svarbiausias principas yra laikytis bendros, sutartos tarifų sistemos, kuri daugeliui prekių numato 15 proc. muitą.

    Susitikimas vyko tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje skambėjo signalai, kad automobiliai ir sunkvežimiai galėtų būti apmokestinti iki 25 proc. tarifu. Tokia kryptis ES vertinama kaip rizika ne tik eksportuotojams, bet ir vartotojams, nes ilgainiui ji gali kelti kainas ir mažinti pasirinkimą.

    „ES ragina greitai grįžti prie sutartų sąlygų ir laikytis 15 proc. bendros tarifų sistemos“, – teigė ES atstovas spaudai.

    Europos Parlamentas ir tolesni žingsniai

    Europos Parlamente susitarimas vertinamas kaip svarbus stabilumo elementas, tačiau pabrėžiama, kad kai kurios procedūros ES viduje užtrunka, nes reikalingas suderinimas su valstybėmis narėmis. JAV pusė kritikuoja šį procesą kaip per lėtą ir nepalankų greitam įsipareigojimų įgyvendinimui.

    Tuo pat metu Europos Komisija, koordinuojanti ES prekybos politiką, signalizuoja turinti įvairių atsako scenarijų, jei JAV vis dėlto įvestų papildomus muitus. Konkrečių priemonių kol kas neįvardijama, tačiau diplomatinėse derybose paprastai svarstomos tiek tikslinės atsakomosios priemonės, tiek platesnės derybinės kompensacijos.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir mes tokį susitarimą turime. Abi pusės jį įgyvendina pagal savo demokratines procedūras“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad muitų didinimas automobiliams dažniausiai turi grandininį efektą: brangsta importas, didėja spaudimas vietos gamintojams, o galiausiai kaštai persiduoda pirkėjams. Dėl to artimiausiomis savaitėmis lemiamas bus politinių pareiškimų virtimas konkrečiais sprendimais ir tai, ar abi pusės pasirinks derybų, o ne eskalacijos kelią.

  • Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Vizitas į pokonfliktinį Karabachą

    JAV ir Europos šalių diplomatai, akredituoti Azerbaidžane, savaitgalį lankėsi Karabacho regione ir apžiūrėjo pokonfliktinio atstatymo projektus. Delegacija vertino infrastruktūros ir gyvenviečių atnaujinimo eigą, kai taikos procesas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastaraisiais metais įgavo pagreitį.

    Vizitas vyko platesniame politiniame kontekste: po ilgus dešimtmečius trukusio konflikto abi šalys yra pasiekusios naujų susitarimų dėl santykių normalizavimo ir bendradarbiavimo. Azerbaidžanas akcentuoja, kad lygiagrečiai su diplomatiniais žingsniais regione kuriamas pagrindas ekonominiam atsigavimui.

    ES ir Nyderlandų signalai apie paramą

    Nyderlandų ambasadorė Marianne de Jong pabrėžė, kad diplomatai norėjo savo akimis pamatyti renovacijos pažangą ir aiškiau įvertinti, kokios pagalbos gali prireikti toliau. Pasak jos, Nyderlandai, kaip Europos Sąjungos dalis, remia Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymo procesą.

    Ambasadorė taip pat nurodė, jog Nyderlandai mato galimybių prisidėti prie regiono junglumo ir investicijų krypties. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį transporto koridoriams, logistikai, energetikos ir ryšių infrastruktūrai, kuri gali tapti pagrindu privačiam kapitalui.

    JAV ir Ukrainos akcentai: teisė ir konkretūs veiksmai

    Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev taikos procesą Pietų Kaukaze įvardijo kaip pavyzdį, kaip ilgalaikis konfliktas gali būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės. Jo teigimu, tokie procesai svarbūs ne tik regionui, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai.

    JAV ambasados Baku misijos vadovo pavaduotoja Amy Carlon akcentavo Vašingtono vaidmenį ir sakė, kad Baku ir Vašingtonas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti taiką ir dvišalę partnerystę. Diplomatiniame lygmenyje tai paprastai apima politinį tarpininkavimą, dialogo kanalų palaikymą ir praktinių bendradarbiavimo sričių paiešką.

    Augant taikos proceso pagreičiui, atstatymo darbai Karabache tampa vienu iš matomiausių pokyčių ženklų. Infrastruktūros projektai regione formuoja naują vystymosi etapą, tačiau jo tvarumas priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų įgyvendinimo ir saugumo situacijos stabilumo.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija pareiškė neketinanti laikytis Jungtinių Valstijų sankcijų, nukreiptų prieš dalį Kinijos nepriklausomų naftos perdirbimo įmonių. Šios mažesnės, dažniausiai privačios rafinerijos tarptautinėje rinkoje dažnai vadinamos arbatinukais.

    Pekinas teigia, kad prieštarauja vienašalėms priemonėms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų, ir akcentuoja tarptautinės teisės argumentą. Tuo pat metu Vašingtonas siekia mažinti Irano pajamas iš naftos eksporto, kurios, JAV vertinimu, gali būti nukreipiamos ir į regioninius konfliktus bei karinių pajėgumų stiprinimą.

    Kaip veikia „arbatinukų“ modelis

    Didžioji dalis Kinijos valstybinio sektoriaus stengiasi vengti sandorių, kurie būtų aiškiai susieti su JAV sankcijomis, ypač kai atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Tačiau nepriklausomos rafinerijos dažniau perka žaliavą su didesne nuolaida, o atsiskaitymai neretai vyksta juaniais ar kitais kanalais, kuriuos sunkiau paveikti JAV finansinėmis priemonėmis.

    Dar viena grandis yra logistika: dalis krovinių gabenama tanklaiviais, kurių savininkystę ar draudimo grandinę sudėtinga greitai patikrinti. Tai mažina sankcijų atsekamumą ir didina pilkųjų schemų patrauklumą, ypač kai naftos kaina ir maržos tampa jautrios net nedideliam diskontui.

    Irano naftos srautai į Kiniją nemažėja

    Rinkos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metais Irano nafta sudarė apie 12 proc. viso Kinijos naftos importo. Vertinama, kad tai siekė maždaug 1,4 milijono barelių per dieną, nors tokie skaičiavimai paprastai remiasi ir netiesioginiais laivybos duomenimis.

    Pastaraisiais metais, stebėtojams vertinant, išaugo ir tanklaivių, dalyvaujančių mažiau skaidriuose maršrutuose, skaičius. Tai rodo, kad prekyba prisitaiko prie ribojimų: kai vienas kanalas uždaromas, atsiranda kiti, o rizika pasiskirsto tarp daugiau tarpininkų.

    Sankcijos ir politika: spaudimas prieš derybas

    JAV sankcijų sugriežtinimas vyksta platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame persipina Irano klausimas ir JAV bei Kinijos santykiai. Pranešama, kad paraleliai gali būti ruošiami aukšto lygio politiniai kontaktai, todėl papildomas spaudimas sankcijomis tampa ir derybine priemone.

    „Kinijos vyriausybė nuosekliai nepritaria vienašalėms sankcijoms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų ir neturi pagrindo tarptautinėje teisėje“, – teigiama Pekino pozicijoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad JAV didžiausią efektą pasiekia ten, kur veikia dolerio atsiskaitymai, tarptautinis draudimas ir didieji finansiniai tarpininkai. Tačiau kuo daugiau sandorių persikelia į alternatyvias valiutas ir mažiau skaidrias logistikos grandines, tuo sunkiau išlaikyti sankcijų režimo efektyvumą be papildomų politinių ir ekonominių priemonių.

  • ES kritikuoja JAV planą didinti muitus automobiliams iki 25 proc.: Briuselis žada aiškų atsaką

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, vokiečių europarlamentaras Berndas Lange sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo planą padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Jo teigimu, toks žingsnis ES yra nepriimtinas ir kirstų per abiejų pusių prekybos santykių patikimumą.

    „JAV prezidento Donaldo Trumpo planas nustatyti 25 proc. muitus automobiliams iš ES yra nepriimtinas“, – sakė Berndas Lange.

    Pasak europarlamentaro, Europos Sąjunga akcentuoja įsipareigojimų laikymąsi, o Vašingtono veiksmai esą rodo priešingą kryptį. Jis priminė ankstesnius muitus plienui ir aliuminiui bei teigė, kad panašūs sprendimai, taikomi net partneriams, silpnina pasitikėjimą taisyklėmis grįsta prekyba.

    Berndas Lange pabrėžė, kad tokioje situacijoje ES turėtų aiškiai ir tvirtai komunikuoti savo poziciją. Jo vertinimu, automobilių muitai paliestų vieną jautriausių Europos pramonės sektorių, todėl reakcija turi būti vieninga ir greita.

    Donaldas Trumpas pranešė, kad kitą savaitę ketina padidinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. JAV prezidentas taip pat teigė, kad ES neva nesilaiko prekybos susitarimo su JAV, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokią jo dalį, JAV vertinimu, Briuselis būtų pažeidęs.

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius dar praėjusią savaitę po susitikimo Vašingtone su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė, kad JAV ketina laikytis 2025 metais su ES sudaryto susitarimo. Jame buvo numatyta, kad daugumai ES prekių, įskaitant automobilius, muitai neturėtų viršyti 15 proc.

    Situaciją komplikuoja ir JAV teisiniai sprendimai dėl ankstesnių tarifų. Skelbiama, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo panaikinta didelė dalis anksčiau taikytų muitų, iki liepos mėnesio taikomas 10 proc. tarifas, o vėliau, pasibaigus tyrimams dėl nesąžiningos prekybos praktikų, tarifai gali būti peržiūrėti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilių muitai dažnai tampa derybų svertu platesnėse prekybos diskusijose, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie didina neapibrėžtumą tiek gamintojams, tiek tiekimo grandinėms. ES ir JAV automobilių bei komponentų prekyba glaudžiai susijusi, todėl bet koks staigus tarifų šuolis gali atsiliepti kainoms, investicijų planams ir gamybos apimtims abiejose Atlanto pusėse.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.

  • ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    Europos Sąjunga sutiko su Jungtinėmis Valstijomis pradėti naują skaitmeninių taisyklių dialogą, tačiau pabrėžia, kad savo teisės aktų perrašyti neketina. Tai po kelių dienų derybų Vašingtone pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV spaudė Briuselį švelninti ES skaitmeninį reguliavimą, kurį Vašingtonas vertina kaip kliūtį JAV technologijų bendrovėms veikti Europoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tokios taisyklės skirtos vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

    Skaitmeninės taisyklės liks galioti

    M. Šefčovičius teigė, kad abi pusės mato prasmę kalbėtis apie praktinius klausimus, tokius kaip vaikų saugumas internete ir konkurencijos užtikrinimas skaitmeninėse rinkose. Vis dėlto jis akcentavo, jog dialogas nereiškia, kad ES atsisakys pamatinių reikalavimų, įtvirtintų Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte.

    „Negalime atiduoti nieko, kas susiję su mūsų teisės aktais, bet esame pasirengę kalbėtis. Mums abiem reikia skaitmeninio dialogo“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Komisija pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia bendradarbiavimo kryptį, o ne vien baudų ir sankcijų logiką. Toks tonas laikomas bandymu sumažinti įtampą transatlantiniuose santykiuose, ypač kai skaitmeninės ekonomikos klausimai persipina su platesnėmis prekybos derybomis.

    Plieno ir aliuminio tarifai lieka skaudžiausia vieta

    Nors vasarą abi pusės buvo pasiekusios platesnį susitarimą dėl prekybos sąlygų daugeliui prekių, plienas ir aliuminis į jį nepateko. JAV šiems produktams taiko 50 proc. tarifą, galiojantį nuo 2025 metų birželio, o Europos pramonė jį vadina iš esmės ribojančiu eksportą.

    Vašingtonas ne kartą siejo tarifų mažinimą su ES skaitmeninių taisyklių švelninimu, tačiau kol kas, pasak M. Šefčovičiaus, proveržio plieno ir aliuminio klausimu nėra. „Vis dar turime problemą. Tai labai aišku“, – sakė jis.

    Bendra grėsmė – pasaulinė perteklinė gamyba

    Europos Komisijos atstovas taip pat pabrėžė, kad tiek ES, tiek JAV labiausiai neramina pasaulinė plieno ir aliuminio perteklinė gamyba, kuri spaudžia kainas ir iškreipia konkurenciją. Jo teigimu, globali plieno gamybos perteklinė galia siekia apie 720 milijonų tonų, kai Europos suvartojimas yra apie 140 milijonų tonų.

    Šiame kontekste Kinija dažnai įvardijama kaip didžiausias perteklinės pasiūlos šaltinis, o tai buvo vienas svarbiausių argumentų, kai JAV apsisprendė taikyti plačius muitus plieno ir aliuminio importui. M. Šefčovičius teigė, kad ES taip pat ėmėsi priemonių ir per tarifus bei kvotas importą į Bendriją sumažino perpus.

    ES prekybos vadovas Vašingtone dar kartą kėlė vadinamojo plieno žiedo idėją, kuri reikštų glaudesnį ES ir JAV koordinavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos poveikio. Jo vertinimu, abipusė prekyba plienu nėra pagrindinė problema, todėl sprendimo reikia ieškoti kartu.

    „Turėtume dirbti kartu“, – sakė M. Šefčovičius.