CP v2

Tag: Jūrinės karščio bangos

  • Juodoji jūra šyla greičiau nei įprasta: mokslininkai įspėja apie bangas, rūgštėjimą ir rizikas

    Pasaulio vandenynas pastaraisiais metais sparčiai kaupia šilumą, kyla jo lygis ir didėja rūgštingumas. Mokslininkai pabrėžia, kad šie pokyčiai susiję tarpusavyje ir stiprina vienas kitą: šiltesnis vanduo plečiasi, tirpstant ledynams daugėja vandens, o anglies dioksidas keičia jūros chemiją.

    Duomenys rodo, kad vien per 2025 metus vandenynas sugėrė rekordinį šilumos kiekį. Šis perteklius – tai didžioji dalis papildomos šilumos, kurią Žemės klimato sistemoje sulaiko šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl vandenynas tampa pagrindiniu klimato kaitos „amortizatoriumi“.

    Nuo 1999 metų pasaulinio vandenyno lygis kilo vidutiniškai apie 3,8 milimetro per metus, o 2012–2025 metais tempas paspartėjo iki maždaug 4,2 milimetro per metus. Tuo pat metu, vertinant ilgąjį laikotarpį, per kelis dešimtmečius vandenyno rūgštingumas padidėjo apie 17 proc., o tai daro spaudimą jautrioms rūšims ir buveinėms.

    Ypač ryškūs pokyčiai fiksuojami Europoje, kuri šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis. Dėl to Viduržemio ir Juodojoje jūrose vis dažniau registruojamos jūrinės karščio bangos, kai vandens temperatūra ilgai išlieka neįprastai aukšta.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šiluma kaupiasi ne tik paviršiuje: šiltesnio vandens sluoksniai gali išlikti ir didesniame gylyje, o tai keičia sroves, deguonies pasiskirstymą ir maistinių medžiagų apykaitą. Tokie pokyčiai didina riziką ekosistemoms, žuvininkystei ir pakrančių infrastruktūrai.

    „Vandenynas keičiasi mūsų akyse“, – sakė „Mercator Ocean International“ vadovas Pierre’as Bahurelis.

    Šiltesnis ir rūgštesnis vanduo blogina sąlygas daugeliui jūrų organizmų, ypač jautriems rifams ir moliuskams. Nuo 2023 metų pradžios iki 2025 metų rugsėjo šiluminį stresą, pakankamą blukimui, patyrė apie 84 proc. pasaulio koralinių rifų.

    Pokyčiai pastebimi ir jūrų „pamatinėje grandyje“ – fitoplanktone, nuo kurio priklauso maisto grandinės ir anglies ciklas. Per kelis pastaruosius dešimtmečius dalyje vandenyno teritorijų fiksuoti ilgalaikiai fitoplanktono augimo režimo pokyčiai, o tai gali atsiliepti žuvų ištekliams.

    Šylantis vandenynas taip pat kelia praktines grėsmes žmonėms: prisideda prie jūros lygio kilimo, didina pakrančių užliejimo tikimybę ir gali sustiprinti audrų poveikį. Be to, šylant vandeniui mažėja jo gebėjimas sugerti anglies dioksidą, todėl ilgainiui silpnėja natūralus klimato kaitos slopinimas.

    Stebėsenos tarnybos fiksavo ir paviršiaus temperatūrų rekordus: vėlyvą vasarą pasaulinio vandenyno paviršius pasiekė apie 21,1 laipsnio šilumos. Įprastai aukščiausios reikšmės dažniau būna pavasarį, todėl vasaros pabaigos rekordai laikomi svarbiu signalu.

    „Copernicus“ duomenimis, nuo 1990-ųjų pradžios dienų, kai jūrose fiksuojamas neįprastai šiltas vanduo, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Ekspertai sako, kad tokios tendencijos reiškia didesnę riziką jūrų karščio bangoms, ekosistemų stresui ir pakrančių ekstremumams, įskaitant potvynius ir audras.

  • Viduržemio jūra įkaito iki 28,54 laipsnio: rugpjūčio rekordai krenta kasdien ir tai jaučia pakrantės

    Viduržemio jūra įkaito iki 28,54 laipsnio: rugpjūčio rekordai krenta kasdien ir tai jaučia pakrantės

    Viduržemio jūros paviršinis vanduo rugpjūčio 13 dieną pasiekė 28,54 laipsnio paros vidurkį – tai aukščiausia fiksuota reikšmė bent nuo 1940 metų, skelbia Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra Aemet. Tokia temperatūra prilyginama šilto baseino ar SPA vandeniui, o anomalija tęsiasi jau ne vieną savaitę.

    Aemet pažymi, kad didžiąją rugpjūčio dalį kasdien buvo mušami vis nauji paros rekordai, beveik nepaliekant atokvėpio. Šis signalas sutampa su kitų stebėsenos centrų išvadomis, kad Viduržemio jūra įžengė į iki šiol retai matytą šiluminį režimą.

    Rekordai prasidėjo dar birželį

    Dar birželio pabaigoje Aemet įspėjo, kad jūros temperatūros tapo labiau būdingos antrajai rugpjūčio pusei, kai vanduo paprastai būna šilčiausias. Vasaros pradžioje kai kuriose zonose nuokrypis nuo daugiametės normos siekė apie 2,6 laipsnio, o tai meteorologų įvardyta kaip išskirtinis reiškinys.

    Šių metų liepa taip pat išsiskyrė: „Mercator Ocean International“, įgyvendinanti „Copernicus“ jūrų tarnybą, skelbė, kad tai buvo karščiausia liepa Viduržemio jūroje nuo palyginamų duomenų serijos pradžios 1993 metais. Vidutinė liepos temperatūra siekė 27,07 laipsnio, aplenkdama ankstesnį maksimumą, fiksuotą 2025 metais.

    Ką keičia tokia šilta jūra?

    Meteorologai pabrėžia, kad vien jūros temperatūros rekordo nepakanka tiesiogiai paaiškinti visų sausumoje užfiksuotų karščio epizodų, nes atmosferoje veikia daug veiksnių. Vis dėlto pakrantėse itin šilta jūra gali sustiprinti tvanką: vanduo šilumą atiduoda lėčiau nei sausuma, todėl naktimis temperatūra krenta sunkiau, didėja drėgmė ir dažnėja karštos naktys.

    Energetiškai įkaitęs vanduo daro poveikį ir ekosistemoms. Užsitęsusios jūrinės karščio bangos kelia stresą rūšims, prisitaikiusioms prie siauresnio temperatūrų intervalo, gali keisti žuvų ir bestuburių pasiskirstymą, didinti mirtingumą bei transformuoti pakrančių bendrijas.

    Ne tik Viduržemio jūros problema

    Šilumos perteklius fiksuojamas platesniu mastu: pasauliniu lygmeniu 2026 metų liepa išsiskyrė labai aukšta vandenynų paviršiaus temperatūra, o tai rodo, kad Viduržemio jūros rekordai yra platesnių tendencijų dalis. Pasak „Copernicus“ jūrų stebėsenos, didelė Viduržemio jūros dalis patyrė vieną karščiausių liepų per visą stebėjimų laikotarpį, todėl rekordai nėra tik pavienės „karštos dėmės“.

    Rugpjūčio 13 dienos 28,54 laipsnio paros vidurkis dar kartą pranoko ankstesnį šios vasaros pasiektą rekordą. Meteorologai ir jūrų stebėsenos tarnybos atidžiai seka situaciją, nes tokios temperatūros didina tiek sveikatos rizikas pakrantėse, tiek spaudimą jūros ekosistemoms.

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.