Kalmarai, ilgus metus Pietų Korėjoje buvę įprastas ir nebrangus maistas, vis sparčiau virsta deficitu – jų laimikiai krenta, o kainos kyla. Mokslininkai įspėja, kad klimato kaita ir jūrinės karščio bangos gali lemti scenarijų, kai šalyje vienos populiariausių rūšių kalmarų apskritai nebebus įmanoma sužvejoti.
Kaip aprašoma „Mongabay“, Pietų Korėjos nacionalinės statistikos duomenys rodo, jog dabartinis kalmarų sugaunamas kiekis siekia vos vieną šešioliktąją 2002 metų lygio. Pastaraisiais metais tai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl kalmarų kaina šalyje šoktelėjo.
Spalį žurnale „Communications Earth & Environment“ publikuotas tyrimas prognozuoja, kad iki 2040-ųjų Pietų Korėja gali tapti vadinamąja „nulio laimikio“ valstybe Ramiojo vandenyno skraidančiajam kalmarui (Todarodes pacificus). Tai siejama su ilgalaikiu vandenyno šiltėjimu ir dažnėjančiomis karščio bangomis jūroje.
Tyrėjai vertino 1993–2025 metų žvejybos įrašus ir juos lygino su jūros temperatūrų, srovių, vėjų bei klimato sąlygų Ramiajame vandenyne duomenimis. Jų teigimu, tai leido patikrinti, ar vandenyno pokyčiai gali paaiškinti žvejų fiksuojamą laimikių smukimą.
„Nulio laimikio“ scenarijus – jau 2043–2048 metais
Modeliai rodo, kad nulinio laimikio situacija Pietų Korėjos vandenyse gali pasireikšti skirtingu metu – nuo 2043 iki 2048 metų, priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų raidos. Tyrėjai pabrėžia, kad čia veikia keli susiję veiksniai, o ne viena konkreti priežastis.
Anot tyrimo autoriaus Kim Kyung-hoi, ilgalaikis šiltėjimas daro tradicinius žvejybos plotus mažiau tinkamus, o jūrinės karščio bangos sukelia papildomus „staigius“ šilumos streso epizodus. Karščio banga jūroje apibrėžiama kaip neįprastai šiltas vanduo, besitęsiantis bent penkias dienas iš eilės.
Tyrime teigiama, kad jūros paviršiaus temperatūra aplink Korėjos pusiasalį per pastarąjį dešimtmetį pakilo 0,7 laipsnio Celsijaus – daugiau nei dvigubai sparčiau nei pasaulinis vidurkis. Mokslininkai perspėja, kad tai gali keisti ne tik kalmarų žvejybą, bet ir platesnę ekosistemą, nes šiltesnius vandenis mėgstančios rūšys gali plisti.
Be to, tyrimas fiksuoja, kad kartu su šylančia jūra ir mažėjančiais kalmarų laimikiais augo japoniškosios geltonuodegės (Seriola quinqueradiata) sugavimai. Tai rūšis, kuri minta kalmarais ir geriau prisitaiko prie šiltesnių sąlygų.
Kalmarai neišnyks, bet gali „pasitraukti“ į šiaurę
Mokslininkai pabrėžia: prognozuojamas laimikio kritimas nereiškia biologinio rūšies išnykimo. Kalmarai yra labai mobilūs – jų migraciją, mitybą, augimą ir dauginimąsi stipriai veikia vandens temperatūra, todėl net palyginti nedideli pokyčiai gali perstumti jų kelius ir nerštavietes.
Ekspertai svarsto, kad Ramiojo vandenyno skraidantieji kalmarai apskritai juda šiaurės kryptimi – toliau nuo įprastų Pietų Korėjos žvejybos zonų, link šaltesnių vandenų. Tai reiškia, kad problema gali būti ne vien populiacijos sumažėjimas, bet ir jos geografinis persiskirstymas.
Jeju nacionalinio universiteto profesorė Jung Suk-geun, nagrinėjanti klimato kaitos poveikį žvejybai, teigia, kad kalmarų laimikiai Azijoje mažėjo nuosekliai – pirmiausia Taivane, vėliau Japonijos Ramiojo vandenyno pusėje, Korėjos sąsiauryje ir galiausiai Pietų Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos vertinimu, tai siejama su vandenynų šiltėjimu.
Tuo pat metu pasauliniu mastu kalmarų populiacijos ne visur mažėja: kai kur jos gali plėsti arealą ar net gausėti, keičiantis vandenyno sąlygoms. Tačiau Japonijos jūra (Rytų jūra), kur kalmarai Pietų Korėjoje tradiciškai būdavo gausiai žvejojami, išsiskiria priešinga kryptimi.
Kainos kyla, o pakrantės verslai jaučia spaudimą
Kalmarų trūkumas tiesiogiai paliečia vartotojus, žvejus, perdirbėjus ir pakrančių verslus. Tyrime akcentuojama, kad šis produktas Pietų Korėjos maisto kultūroje yra kasdienis, todėl jo prieinamumo pokyčiai tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine tema.
Pasak Jung Suk-geun, kai kuriuose regionuose padariniai jau dramatiški: pavyzdžiui, Ulleung saloje kalmarų žvejyba, jos teigimu, faktiškai bankrutavo, o dalis žvejų paliko infrastruktūrą, dažnai – su skolomis, net ir gaudami valstybės paramą.
Importas taip pat neapsaugojo nuo kainų šuolių. Pietų Korėjos Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto prekybos korporacijos duomenimis, vidutinio dydžio šviežio kalmaro kaina šalies pakrantėse 2022–2026 metais padidėjo daugiau nei 40 proc.
Tyrėjai pabrėžia, kad vien laimikio statistika nėra tiesioginis kalmarų gausos matas, todėl reikalingi papildomi tyrimai, leidžiantys tiksliau įvertinti, kas vyksta Japonijos jūros ekosistemoje. Vis dėlto bendras signalas aiškus: klimato kaita vis labiau persikelia iš mokslinių grafikų į kasdienį žmonių racioną.
Leave a Reply