Mokslininkai perspėja, kad pasaulio vandenynas gali netekti vienos svarbiausių savo ekosistemų – koralų rifų, dažnai vadinamų jūros tropiniais miškais. Nauja pasaulinė analizė rodo, kad didžioji dalis seklumų rifų jau dabar susiduria su kritiškai aukšta rizika, o per kelis dešimtmečius padėtis gali tapti negrįžtama.
Vertinime teigiama, kad 96 proc. seklumų rifų ekosistemų patiria kritiškai aukštą grėsmę. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, reikšminga jų dalis gali nebeišlikti iki 2075 metų, o didžiausią spaudimą kelia vandenynų šiltėjimas ir vis dažnėjančios jūrinės karščio bangos.
Į didžiausios rizikos zoną patenka geriausiai žinomos pasaulio rifų sistemos, tarp jų Didysis barjerinis rifas Australijoje, Koralų trikampis Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje, Mesoamerikos barjerinis rifas bei Raudonosios jūros koralų rifai. Tai regionai, kur rifai palaiko ne tik biologinę įvairovę, bet ir vietos ekonomiką, žvejybą bei turizmą.
„Koralų rifų griūties grėsmė auga. Tačiau tai turi būti signalas skubiems veiksmams, o ne priežastis nusivilti“, – sakė mokslinės grupės atstovas Mišalas Gudka.
Mokslininkai pabrėžia, kad rifai kartais geba atsistatyti po balinimo epizodų, tačiau tam reikia laiko ir tinkamų sąlygų. Šylantis vanduo didina balinimo dažnį ir intensyvumą, todėl ekosistemos nespėja atsigauti, o žuvusių kietųjų koralų vietą vis dažniau užima dumbliai, nuolaužos ir kempinės.
Tokie pokyčiai reiškia ne tik estetinį ar gamtos paveldo praradimą. Rifai yra buveinė didžiulei gyvybės įvairovei, o jų nykimas mažina žuvų išteklius, silpnina pakrančių apsaugą nuo erozijos ir audrų bei didina ekonominę riziką bendruomenėms, kurių pragyvenimas priklauso nuo jūros.
Rizikos vertinimas apėmė 127 tropinių ir subtropinių ekologinių regionų. Skaičiuojama, kad bendra nagrinėtų koralų rifų teritorija pasaulyje siekia 188 362 kvadratinius kilometrus, o didžiausiu rifų mažėjimo veiksniu įvardijamas klimato kaitos nulemtas vandenynų šiltėjimas.
Kartu akcentuojama ir rūšinė grėsmė: daliai rifus formuojančių koralų rūšių nykimo rizika didėja dėl temperatūros šuolių ir kitų stresorių. Pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto koralų balinimo epizodai apėmė didelę dalį pasaulio rifų, o mokslininkai tai sieja su ilgėjančiais šilumos rekordų laikotarpiais vandenynuose.
Specialistai pabrėžia, kad vien tik vietinės apsaugos priemonės problemos neišspręs, tačiau jos gali padidinti rifų atsparumą. Tarp prioritetų nurodomas sparčiai mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, taršos mažinimas, pergaudymo ribojimas ir atsakingesnė pakrančių plėtra, kad rifai turėtų daugiau galimybių išlikti.
Leave a Reply