Tag: Jūriniai vėjo parkai

  • Tyrimas: žemi debesys gali keisti, kiek energijos pagamina jūriniai vėjo parkai

    Tyrimas: žemi debesys gali keisti, kiek energijos pagamina jūriniai vėjo parkai

    Debesys virš jūros gali turėti didesnę įtaką vėjo jėgainių pagaminamai elektrai, nei įprastai numatoma skaičiavimuose. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikromis sąlygomis žemi debesys gali lemti, kiek energijos pavyksta „paimti“ iš vėjo.

    Daugelis vėjo energetikos modelių remiasi prielaida, kad dangus yra giedras ir sausas, tačiau realybėje, ypač virš vandenynų, dažniau vyrauja debesuotumas. Apie tai rašo „ScienceAlert“, aptardamas studiją, publikuotą „Journal of Renewable and Sustainable Energy“.

    Mokslininkai, remdamiesi palydoviniais duomenimis, pažymi, kad debesys vidutiniškai dengia apie 67 proc. Žemės paviršiaus. Virš vandenynų giedras dangus yra dar retesnis – tyrimai leidžia manyti, kad tam tikru metu mažiau nei 10 proc. „jūrinio“ dangaus būna be debesų.

    Didėjant investicijoms į jūroje statomus vėjo parkus ir šalims siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą, toks veiksnys tampa praktiškai svarbus: prognozuojant elektrinių našumą ir planuojant jų išdėstymą reikia kuo tiksliau suprasti, kas atmosferoje vyksta aplink turbinas.

    Kas tiriama ir kodėl tai svarbu

    Tyrime dėmesys sutelktas į stratokumulinius debesis – žemai esančius, dažnai didelius ir vientisus debesų sluoksnius. Jie paprastai formuojasi ties atmosferos ribinio sluoksnio viršumi – tai oro masė arčiausiai Žemės paviršiaus, kuriai didelę įtaką daro trintis ir paviršiaus nelygumai (tiek sausumoje, tiek virš jūros).

    Būtent ribiniame sluoksnyje „gyvena“ vėjo energetikai svarbiausi srautai, iš kurių turbinos ir renka kinetinę energiją. Tačiau šio sluoksnio aukštis gali keistis dėl įvairių meteorologinių priežasčių, o vėjo jėgainių aukštis – išlieka toks pats, todėl net nedideli atmosferos pokyčiai gali pakeisti sąlygas rotoriaus zonoje.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Nyderlandų Tventės universiteto fiziko Davide Selvatici, modeliavo skirtingas situacijas, kai vėjo parkai veikia po stratokumulinių debesų danga. Tikslas buvo išsiaiškinti, kaip debesys veikia vėjo energijos „prieinamumą“ ir ar pačios turbinos gali paveikti debesis.

    Sausas ar drėgnas oras virš debesų – priešingi rezultatai

    Modeliavimas parodė, kad vėjo parkai gali surinkti daugiau energijos, kai stratokumulinius debesis iš viršaus dengia sausesnio oro sluoksnis. Tokiu atveju debesų viršus labiau „atšąla“, nes sausas oras mažiau grąžina šilumą atgal žemyn nei drėgnas.

    Atvėsęs oras tampa sunkesnis ir ima leistis, o šis judėjimas sujudina ribinį atmosferos sluoksnį. Dėl to ribinis sluoksnis gali „išsipūsti“, kilstelėdamas visą debesų sluoksnį aukštyn, o tokios sąlygos, tyrėjų teigimu, leidžia turbinoms pasiekti daugiau vėjo energijos.

    Priešingas efektas fiksuotas tada, kai virš debesų vyrauja drėgnesnis oras. Mažesnis energijos „gradientas“ tarp debesų ir virš jų esančio oro reiškia silpnesnį mechanizmą, galintį keisti ribinio sluoksnio struktūrą, o žemiau esantis sluoksnis labiau slopina vėją ir mažina jo energiją iki jam pasiekiant vėjo parką.

    Vėjo jėgainės gali paveikti ir pačius debesis

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į atvirkštinę sąveiką: ne tik debesys veikia turbinų darbą, bet ir vėjo parkai gali keisti žemus, plonus debesis. Teigiama, kad kai tokių debesų pagrindas yra arti rotoriaus viršaus, vėjo parkai gali mažinti skysto vandens kiekį debesyse ir bendrą debesuotumą – tai atitinka palydovinius stebėjimus.

    Autorių išvada – planuojant ir diegiant didelius jūrinius vėjo parkus reikėtų vertinti dvipusę vėjo parkų ir debesų sąveiką. Nors tai techninis klausimas, jis gali turėti praktinių pasekmių: nuo to, kur ir kaip išdėstomos turbinos, iki to, kokio elektros kiekio realistiškai tikėtis skirtingomis orų sąlygomis.

    Tyrėjai nurodo, kad ateityje panašias simuliacijas norėtų pritaikyti platesniam meteorologinių situacijų spektrui ir įvertinti daugiau vėjo parkų projektavimo sprendimų.

  • „Baltic Power“ vėjo parkas Baltijoje pasiekė rekordą – per piką pagamino 663,2 MW

    Lenkijos Baltijos jūroje statomas jūrinio vėjo projektas „Baltic Power“ pasiekė iki šiol didžiausią savo generacijos rekordą – per vakarinį elektros paklausos piką galia trumpam šoktelėjo iki 663,2 MW.

    Kaip rašo WNP, tokį rezultatą „Orlen“ ir „Northland Power“ vystomas parkas užfiksavo lapkričio 12 dieną. Tą vakarą elektrinė šešias valandas išlaikė didesnę nei 500 MW galią, o geriausiu momentu per 15 minučių intervalą perkopė 660 MW ribą.

    Šis pasiekimas svarbus ir dėl to, kad rodo artėjančią projekto pabaigą – vėjo parkas vis dar yra techninio paleidimo (bandymų) etape, bet tokia generacija leidžia manyti, jog nemaža dalis turbinų jau turi leidimus eksploatacijai.

    Be to, didžiausia galia pasiekta būtent popietės–vakaro valandomis, kai paprastai kyla elektros poreikis. Tai reiškia, kad papildomi šimtai megavatų į sistemą įsiliejo tuo metu, kai jų labiausiai reikia.

    Ką reiškia 663,2 MW rekordas

    „Baltic Power“ įrengtoji galia siekia 1 140 MW, tad daugiau nei 500 MW generacija jau viršija pusę planuojamo pajėgumo. Rekordiniu ketvirčiu pasiekta 663,2 MW galia yra ryškus šuolis projektui, kuris oficialiai dar nėra pradėjęs komercinės veiklos.

    Tekste pažymima, kad kiekvienos turbinos galia siekia 15 MW. Kad būtų pasiekta 663,2 MW, vienu metu turėjo veikti bent 45 iš 76 pastatytų turbinų, ir tai – artimai jų maksimaliai galiai, ką tą dieną leido palankios sąlygos Baltijoje.

    Vėliau generacija pastebimai krito, tačiau tai siejama ne su projekto problemomis, o su tuo, kad elektrinė dar testuojama, todėl dalis įrenginių gali būti laikinai išjungiami derinimo metu.

    Bandymų etapas – be garantijų pagal CfD

    Kol vyksta techninis paleidimas ir projektas dar neturi koncesijos bei nėra įtrauktas į paramos mechanizmą, vėjo parkas negauna garantuoto atsiskaitymo pagal kontraktų skirtumo sistemą (angl. contract for difference, CfD).

    CfD modelyje pajamos lyginamos su rinkos kaina: jei rinkos kaina mažesnė už sutartyje numatytą, skirtumas kompensuojamas, o jei rinkos kaina didesnė – perviršis grąžinamas atsakingai institucijai. Tačiau iki įėjimo į šią sistemą pajamos priklauso tik nuo rinkos.

    WNP nurodo, kad tokiu laikotarpiu „Baltic Power“ investuotojai uždirbo pagal „grynai rinkos“ taisykles. Taip pat minima, jog jūrinių vėjo projektų iš vadinamosios pirmosios fazės (į kurią įtrauktas ir „Baltic Power“) kontraktuose skaičiuojama maždaug 459 zlotų už MWh kaina po indeksacijos 2026 metams (tai pateikiama kaip supaprastintas skaičiavimas).

    Praktiškai tai reikštų, kad vėliau, jau veikiant įprastu CfD režimu, investuotojams liktų pajamos iki šiame mechanizme numatyto lygio, o viskas, kas virš jo, būtų perskirstoma pagal sistemos taisykles.

  • Gdansko proveržis: atidarė terminalą T5, Tuskas įvardijo, kada Baltica 2 tieks elektrą

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujasis terminalas T5, kuris taps viena svarbiausių atramų Lenkijos jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų pasiekti tinklą 2027 metų pirmoje pusėje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina atsinaujinančios energetikos projektus, o jūrinis vėjas Baltijos jūroje laikomas vienu stabiliausių naujos generacijos šaltinių. Tokie projektai reikšmingi ne tik klimato tikslams, bet ir energetiniam saugumui, ypač mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

    Kam reikalingas terminalas T5?

    Terminalas T5 Gdansko uoste skirtas didelių jūrinio vėjo projektų logistikai: komponentų priėmimui, sandėliavimui ir krovai. Iš čia į Baltijos jūrą planuojama gabenti pagrindines Baltica 2 parko dalis, įskaitant turbinų elementus ir kitą įrangą, kuriems reikia specializuotos infrastruktūros.

    Pranešama, kad terminalo statybos vertė siekė apie 280 milijonų eurų. Didelė finansavimo dalis buvo susieta su Europos Sąjungos lėšomis, todėl projektas tapo ir praktiniu pavyzdžiu, kaip europinė parama gali paspartinti energetikos pertvarką.

    Kada tikėtis Baltica 2 elektros?

    Atidarymo renginyje Donaldas Tuskas patvirtino terminą, kurio rinkoje laukta jau seniai: pirmoji elektra iš Baltica 2 turėtų būti pagaminta 2027 metų pirmoje pusėje. Tokios datos reikšmingos tiek elektros rinkai, tiek tiekimo grandinėms, kurios turi būti suderintos iš anksto.

    Projektas siejamas su ambicija aprūpinti elektra milijonus namų ūkių, tačiau realus poveikis priklausys nuo faktinės įrengtos galios, prijungimo prie tinklų ir vėjo sąlygų. Jūrinio vėjo parkai paprastai pasižymi didesniu ir stabilesniu gamybos profiliu nei sausumos vėjas, todėl jie vertinami kaip svarbi sistemos balansavimo dalis.

    Ilgalaikė kryptis Baltijos jūroje

    Lenkijos valdžia viešai įvardija ilgalaikius jūrinio vėjo tikslus, o viešojoje erdvėje minimas siekis iki 2040 metų pasiekti iki 18 gigavatų įrengtą galią Baltijos jūroje. Tai reikštų ne tik didžiules investicijas, bet ir tūkstančius darbo vietų uostuose, pramonėje bei paslaugų sektoriuje.

    Gdansko renginyje taip pat akcentuota, kad valstybė siekia didesnio vietos įmonių vaidmens tiekimo grandinėje, kad didesnė projekto vertės dalis liktų šalies ekonomikoje. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos tendenciją stiprinti vietinę pramonę, gamybą ir kritinės infrastruktūros kompetencijas.

    Renginio metu finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis papildomai pabrėžė Europos Sąjungos vaidmenį investicijoms ir paragino saugoti šalies narystę Bendrijoje. Šis akcentas susietas su tuo, kad dalis terminalo finansavimo buvo įmanoma būtent dėl europinių mechanizmų, kurie pastaraisiais metais dažnai tampa lemiamu veiksniu spartinant energetikos modernizavimą.

  • Į Švinouiscę atplaukė pirmieji BC-Wind monopaliai: laivas „King Two“ baigė debiutinį reisą iš Kinijos

    Į Švinouiscės uostą atplaukė specializuotas krovininis laivas „King Two“, užbaigęs pirmąją savo kelionę į Europą. Laivas iš Kinijos atgabeno pirmąją siuntą monopalių, skirtų jūrinio vėjo parko BC-Wind statyboms Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad reisas truko 52 dienas ir prasidėjo rugsėjo 2 dieną Kinijos Penglai bazėje. Į Švinouiscę pristatyta 10 monopalių, kurie bus naudojami kaip jūrinių vėjo turbinų pamatai; tokio tipo kroviniai yra vieni sudėtingiausių logistikoje dėl savo gabaritų ir masės.

    Kam skirti monopaliai?

    Monopaliai bus sandėliuojami Švinouiscės Offshore Terminal teritorijoje, kurią valdo Orlen Neptun. Šie komponentai numatyti 390 megavatų galios BC-Wind jūrinio vėjo parko projektui, kurį vysto „Ocean Winds“.

    Projektas planuojamas kaip 26 turbinų parkas, o kiekvienos turbinos galia turėtų siekti 14 megavatų. Tokios galios turbinos tapo nauju standartu Europos jūrinio vėjo sektoriuje, nes leidžia sumažinti reikalingų pamatų skaičių ir optimizuoti statybų bei priežiūros kaštus.

    Kada prasidės darbai jūroje?

    Numatoma, kad pamatų montavimo darbai jūroje startuos 2027 metų pavasarį. Pačių turbinų įrengimą planuojama vykdyti 2028 metais, o pirmosios elektros generacijos tikimasi 2028 metų viduryje.

    Komponentų logistika ir pagrindinės montavimo operacijos turėtų būti vykdomos iš Švinouiscės, o vėlesniame etape ir iš Gdansko, kuriame baigiamas rengti jūrinio vėjo energetikai skirtas terminalas. Tuo metu parko eksploatacijai numatyta atskira operacijų ir priežiūros bazė Vladislavove, kuri stiprina viso regiono tiekimo grandinės pajėgumus.

    Šis pristatymas rodo, kad Baltijos jūros jūrinio vėjo projektai pereina iš planavimo į praktinio pasirengimo fazę, kurioje kritiškai svarbūs tampa uostų pajėgumai, sandėliavimo plotai ir specializuotų laivų prieinamumas. Kuo sparčiau bus įgyvendinama logistika ir infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad projektų grafikai bus koreguojami dėl tiekimo grandinės trikdžių.

  • „Orlen“ apie „Baltic Power“ pamokas: 40 tūkst. pirkimų konkursų ir spaudimas didinti vietinį turinį

    Pirmasis didelis testas Baltijoje

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ su partneriu „Northland Power“ tęsia jūrinio vėjo parko „Baltic Power“ įgyvendinimą Baltijos jūroje. Projektas laikomas vienu svarbiausių regiono energetikos transformacijos pavyzdžių, nes jūrinis vėjas čia vis dar yra ankstyvos plėtros stadijoje, o tiekimo grandinės – tik formuojamos.

    Pasak „Orlen“ pirkimų vadovo Romano Kowszewicziaus, būtent „Baltic Power“ parodė, kad tokio masto investicijoms reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir iš anksto sukonstruotos pirkimų strategijos. Jūrinės energetikos projektai tęsiasi daugelį metų, todėl klaidos planavimo etape gali brangiai kainuoti vėliau.

    40 tūkst. konkursų ir viena problema

    „Orlen“ pirkimų apimtys yra milžiniškos: grupė kasmet organizuoja apie 40 000 pirkimų konkursų ir dirba su dešimtimis tūkstančių tiekėjų. Toks mastas reiškia, kad vien pirkimų procesų standartizavimas ir skaidrumas tampa atskira valdymo užduotimi, ypač kai lygiagrečiai vyksta energetikos, mažmeninės prekybos ir infrastruktūros investicijos.

    „Baltic Power“ atvejis, anot R. Kowszewicziaus, aiškiai išryškino turbinos kaip kritinio komponento klausimą. Lenkijoje šiuo metu nėra visų kompetencijų, kad jūrinio vėjo turbina būtų suprojektuota, pagaminta ir masiškai gaminama vietoje per reikiamą laiką, todėl tenka derinti tarptautinių technologijų pirkimą su daliniu gamybos ir aptarnavimo lokalizavimu.

    Vietinis turinys kaip rizikos valdymas

    „Orlen“ vietinio turinio politiką sieja ne su deklaratyviu „pirkimu iš savų“, o su rizikos mažinimu. Pastarųjų metų tiekimo sutrikimai, pandemijos patirtis ir geopolitinė įtampa parodė, kad pernelyg globalizuotos grandinės gali būti nepatikimos, o strateginių komponentų prieinamumas – nepastovus.

    „Iš pirkimų perspektyvos vietiniai tiekėjai dažniausiai yra saugesnis ir labiau kontroliuojamas pasirinkimas“, – sakė R. Kowszewiczius.

    Įmonė pabrėžia, kad vietinio turinio tikslai taikomi ne tik jūrinio vėjo projektams. Praktikoje tai apima ir kasdienius pirkimus – nuo biokomponentų ar mažmeninės infrastruktūros iki informacinių technologijų paslaugų, kur svarbi ir technologinės priklausomybės mažinimo tema.

    Kaip atverti duris smulkesniems tiekėjams

    Vienas iš akcentų – mažesnių ir vidutinių įmonių įtraukimas. „Orlen“ teigia peržiūrinti tiekėjų išankstinės kvalifikacijos principus ir, kur įmanoma, skaidanti didelius pirkimų paketus į dalis, kad vietos rangovai galėtų konkuruoti dėl jiems įkandamų apimčių.

    Tokia praktika leidžia atskirti globaliai koncentruotus komponentus nuo darbų, kuriuos realiai gali atlikti vietos rinka. Be to, grupė svarsto dažniau taikyti avansus ir etapinius atsiskaitymus, nes finansavimo našta smulkesniems tiekėjams dažnai tampa pagrindine kliūtimi įsitraukti į ilgalaikius projektus.

    Skaidrumas ir konkurencija išlieka

    „Orlen“ pabrėžia, kad vien tai, jog įmonė yra vietinė, automatiškai neužtikrina laimėto kontrakto. Bendrovė teigia laikanti pirkimus konkurencingais ir skaidriais, o vietinio turinio priemonės pirmiausia skirtos ne „perrašyti taisykles“, o sumažinti barjerus, kad vietos verslas galėtų realiai varžytis dėl užsakymų.

    „Jei kas ateina ir sako: esame vietinė įmonė, duokite užsakymą, atsakau – taip tai neveikia“, – sakė R. Kowszewiczius.

    DI pirkimuose – spartesniam valdymui

    Didelė pirkimų apimtis skatina diegti skaitmeninius sprendimus, tarp jų – ir DI įrankius. „Orlen“ tikslas – pagreitinti dokumentų apdorojimą, geriau valdyti tiekėjų duomenis, laiku identifikuoti rizikas ir didinti pirkimų komandų profesionalumą per vidines mokymų programas.

    Bendrovė taip pat kalba apie sisteminę komunikaciją su rinka, kad tiekėjai iš anksto matytų būsimų investicijų kryptis. Tokiu būdu vietos įmonės gali planuoti pajėgumus, burti konsorciumus ir pasiruošti konkursams dar iki oficialaus pirkimo starto.

  • Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.

    Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.

    Turbinos mastas kelia naują kartelę

    18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.

    Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.

    Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?

    Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.

    Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.

    Sudėtinga statyba toli nuo kranto

    Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.

    Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.

    Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.

    Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.

    Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.

  • „Orlen“ telkia Baltijos energetikos aljansą: kas iš tiesų keičiasi kainoms, saugumui ir vėjui?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ inicijavo Baltic Energy Initiative – regioninę platformą, kuri turėtų sujungti Baltijos jūros baseino ir Norvegijos energetikos įmonių kompetencijas. Pagrindinis deklaruojamas tikslas – pigesnė energija, patikimesnės tiekimo grandinės ir spartesnis mažiau taršių technologijų diegimas.

    Į iniciatyvą įsitraukė įmonės iš devynių šalių: Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Norvegijos. Tarp dalyvių – nuo elektros ir dujų infrastruktūros operatorių iki vėjo energetikos, pramoninių technologijų ir konsultacijų bendrovių, įskaitant „Siemens Energy“, Ørsted, Fortum, „Eesti Energia“ ir kitas.

    Ko siekiama regiono mastu?

    Iniciatyvos architektūra primena nuolatinę verslo koaliciją, kuri veiktų ne tik per pavienius projektus, bet ir kaip koordinavimo bei interesų atstovavimo mechanizmas. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad Baltijos jūra turėtų tapti strategiškai svarbiu energetikos centru, o įmonės kartu lengviau pritrauktų kapitalą ir pagreitintų didelius projektus.

    Šis poslinkis sutampa su platesne Europos diskusija, kurioje vis dažniau dominuoja konkurencingumo ir energetinio saugumo temos. Po kainų šoko ir tiekimo sutrikimų, ypač didelį svorį įgauna pramonės išlaidų mažinimas, infrastruktūros apsauga ir naujų pajėgumų statyba, o ne vien tik klimato tikslų komunikacija.

    Skaičiai, kurie aiškina motyvaciją

    Baltijos regionas yra energetiškai intensyvus: jam priskiriama apie 37 proc. Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų ir apie 35 proc. energijos suvartojimo. Toks mastas reiškia, kad net nedideli efektyvumo ar importo pakeitimai gali turėti reikšmingą poveikį kainoms ir pramonės konkurencingumui.

    Kartu matomas atsilikimas nuo Šiaurės jūros regiono, kuris laikomas transformacijos etalonu. Šiaurės jūroje jūrinio vėjo pajėgumai pasiekė apie 35,3 gigavato, kai Baltijos jūroje – apie 4,4 gigavato, todėl čia dar daug erdvės augimui, bet ir didesnė rizika dėl leidimų, logistikos bei tiekimo grandinių.

    Saugumas ir infrastruktūros apsauga

    Praktinė iniciatyvos vertė siejama ir su kritinės infrastruktūros apsauga. Baltijos jūra yra viena jautriausių Europos erdvių dėl hibridinių grėsmių ir incidentų rizikos, todėl bendri standartai, stebėsena ir koordinavimas gali mažinti draudimo, apsaugos bei avarinių planų kaštus.

    Tokio tipo bendradarbiavimas ypač aktualus plėtojant jūrinius kabelius, dujotiekius, planuojamus vėjo parkus ir būsimą vandenilio ar kitų energijos nešėjų logistiką. Kuo daugiau projektų tampa tarptautiniai, tuo svarbesnė tampa vienoda rizikos valdymo ir tiekimo užtikrinimo praktika.

    „Dabar laikas kurti organizaciją, kuri suvienytų viso regiono verslą, nes tai gali realiai paveikti sprendimus Europos lygiu“, – teigė su projektu susijęs šaltinis.

    Vis dėlto iniciatyvai teks spręsti ir koordinavimo dilemą: vienoje platformoje susitinka skirtingų technologijų interesai – nuo dujų infrastruktūros iki jūrinio vėjo, nuo mažųjų modulinių reaktorių iki vandenilio. Praktika parodys, ar pavyks suformuoti bendrą poziciją, kai sprendimai bus derinami Briuselyje ir nacionalinėse sostinėse.

  • „Ocean Winds“ nuomojasi Švinoujście offshore terminalą: 2027-aisiais prasidės BC-Wind pamatų montavimas

    Terminalas tampa projekto atrama

    Jūrinės vėjo energetikos vystytoja „Ocean Winds“ pranešė pradedanti nuomotis Švinoujście offshore terminalą, kuris bus naudojamas įgyvendinant Baltijos jūroje vystomą BC-Wind jūrinio vėjo parko projektą. Nuoma numatyta nuo 2026 metų rugsėjo pradžios iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio.

    Bendrovės teigimu, šiuo laikotarpiu terminalas taps vienu pagrindinių projekto logistikos ir montavimo centrų. Per jį planuojama organizuoti pamatų ir kitų didelių komponentų priėmimą, sandėliavimą bei parengimą darbams jūroje.

    Kada prasidės montavimo darbai?

    „Ocean Winds“ nurodo, kad BC-Wind pamatų montavimas planuojamas 2027 metų pirmojo ir antrojo ketvirčių sandūroje. Vėlesniame etape numatytas pereinamųjų elementų montavimas, kuris turėtų vykti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Projekto vadovas Pete Geddes akcentavo, kad terminalo nuoma yra svarbus žingsnis, leidžiantis pereiti prie praktinių pasirengimo darbų. Pasak jo, artimiausias prioritetas yra terminalo paruošimas taip, kad jis galėtų priimti masyvius pamatų krovinius ir užtikrintų sklandžią montavimo darbų pradžią jūroje.

    „Terminalas yra patogiai išsidėstęs mūsų investicijos vietos atžvilgiu. Dabar koncentruojamės į jo paruošimą pamatams ir sklandų montavimo darbų startą jūroje“, – sakė Pete Geddes.

    Kokie bus BC-Wind pamatai?

    Skelbiama, kad BC-Wind pamatų sprendinį sudarys 27 monopaliai ir pereinamieji elementai. Monopaliai bus pagrindinė atrama vėjo turbinoms ir jūrinei elektros pastotei.

    Nurodoma, kad monopalių skersmuo sieks apie 9,5–10,5 metro, o ilgis – maždaug 66–89 metrus. Pereinamieji elementai bus montuojami ant monopalių ir sujungs pamatą su turbinos bokštu, taip pat sudarys sąlygas saugiam technikų priėjimui prie įrangos.

    BC-Wind yra pirmasis „Ocean Winds“ projektas Baltijos jūroje. Planuojama, kad iki 390 megavatų galios parkas bus įrengtas maždaug 23 kilometrų atstumu nuo Lenkijos pakrantės ir jį sudarys 26 vėjo turbinos.

    Terminalo operatorius taip pat pabrėžia, kad infrastruktūra bus svarbi ne tik šiam projektui. Tokie logistikos mazgai tampa kertiniu elementu visam jūrinės vėjo energetikos tiekimo ir montavimo grandinės vystymui regione, nes leidžia sutelkti sunkiasvorių krovinių aptarnavimą ir kvalifikacijas vienoje vietoje.

  • Vėjo elektrinių bumas Lenkijoje: vietinės gamybos dalis auga, bet ar įmanoma turbiną pagaminti šalyje?

    Vėjo energetika Lenkijoje vis dažniau vertinama ne vien kaip pigesnės elektros šaltinis, bet ir kaip pramonės bei eksporto variklis. Lenkijos vėjo energetikos asociacijos PSEW viceprezidentas Piotras Czopekas teigia, kad didžiausias laimėjimas būtų ne vien nauji parkai, o vietinių įmonių įsitraukimas į tiekimo grandinę.

    Pasak jo, jūrinio vėjo projektų vietinės kilmės dalis auga, tačiau turi natūralias ribas. Pirmojo etapo projektuose ji siekė apie 20 proc. per visą projekto gyvavimo ciklą, o antrojo etapo projektams investuotojai jau prognozuoja apie 40 proc. ir daugiau, bet viršyti 50 proc. gali būti sudėtinga dėl tarptautinės konkurencijos.

    Kas stabdo vietines įmones?

    PSEW atstovas pabrėžia, kad dideli jūrinio vėjo užsakymai dažnai būna per stambūs mažesnėms įmonėms, todėl svarbu kurti pirkimų modelius, kurie leistų dalyvauti ir vidutiniam verslui. Ne mažiau reikšmingi ir valstybės ar valstybės institucijų remiami garantiniai mechanizmai, padedantys įmonėms finansuoti apyvartinį kapitalą ir prisiimti didesnius įsipareigojimus.

    „Lenkijos įmonėms dažnai pritrūksta ne produkto kokybės, o masto ir finansinių galimybių konkuruoti su tarptautiniais koncernais“, – sakė Piotras Czopekas.

    Jo vertinimu, papildomas postūmis būtų ir jūrinės logistikos stiprinimas, įskaitant didesnį specializuotų laivų bei uostų infrastruktūros prieinamumą. Taip pat skatinama įmonėms telktis į konsorciumus, kad jos galėtų įvykdyti didelės apimties kontraktus.

    Ne tik vietinė, bet ir europinė gamyba

    PSEW akcentuoja, kad diskusija neturėtų virsti rinkos uždarymu vien nacionaliniams tiekėjams, ypač Europos Sąjungos bendrosios rinkos sąlygomis. Asociacijos požiūriu, svarbiau kalbėti apie europinę tiekimo grandinę, kurioje Lenkijos įmonės dalyvautų ne tik šalies projektuose, bet ir užsienyje, o vidaus rinka taptų tramplinu eksporto plėtrai.

    Ši tema aktuali ir dėl Europos Sąjungos pramonės politikos, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į atsparias tiekimo grandines bei gamybos perkėlimą arčiau vartotojų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne kainai vien, bet ir pramoniniams kriterijams, kurie stiprina Europos gamintojų pozicijas globalioje konkurencijoje.

    Sausumos vėjas ir „lenkiškos turbinos“ idėja

    Sausumos vėjo energetikoje, kur patirties daugiau, potencialas vietinei pramonei, PSEW vertinimu, yra didesnis. Remiantis sektoriaus analizėmis, vietinės kilmės dalis sausumoje artimiausiais metais galėtų siekti apie 55–60 proc., o per maždaug dešimtmetį, esant tinkamoms sąlygoms, priartėti prie 75 proc.

    Didžiausia pridėtinės vertės galimybė siejama su turbinos gamyba, nes turbina sudaro apie ketvirtadalį visos vėjo elektrinės investicijos vertės. Turbinos gamyba apima kelias dešimtis pagrindinių komponentų ir šimtus subrangovų, todėl įtrauktų platų metalurgijos, liejyklų, sunkiosios pramonės ir inžinerinių paslaugų spektrą.

    Vis dėlto PSEW atstovas pripažįsta, kad „lenkiškos turbinos“ projektui reikia vienos esminės prielaidos – stabilios ir pakankamai didelės vidaus paklausos. Pasak jo, jei sausumos vėjo rinka vėl pasiektų 1–2 gigavatų metinių investicijų tempą, vietinės gamybos dalis galėtų pakilti iki 75 proc., o turbinos gamyba Lenkijoje taptų realesnė.

    Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais rinką stabdė reguliacinis nepastovumas ir ilgos administracinės procedūros. Kai kuriais atvejais planavimo ir poveikio aplinkai sprendimų išdavimas, anot PSEW, užtrunka nuo penkerių iki septynerių ar net dešimties metų, o tai mažina investicijų tempą ir planuojamumą.

    Kaip pozityvų pokytį Czopekas įvardija tinklų reguliavimo ir prijungimo sąlygų pertvarkas, kurios turėtų palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad vien to nepakanka, jei nebus nuosekliai didinamas naujų projektų skaičius ir užtikrinamas ilgalaikis reguliacinis aiškumas.

    Galiausiai PSEW teigia, kad vietinės kilmės skatinimo programos, ypač valstybei priklausančių energetikos bendrovių pirkimuose, gali būti naudingos tik tada, jei jos virs realiais pirkimų, finansavimo ir kompetencijų auginimo mechanizmais. Pagrindinis tikslas, pasak asociacijos, turėtų būti ne vien „pamatuoti“ vietinę dalį, o padėti įmonėms tapti konkurencingomis visoje Europoje.

  • Nuo „Baltic Power“ iki energijos kaupiklių: „Northland Power“ siekia plėsti investicijas Lenkijoje

    Kanados energetikos bendrovė „Northland Power“ planuoja didinti savo veiklos mastą Lenkijoje ir ieško naujų projektų, kurie papildytų jau vykdomas investicijas Baltijos jūroje. Po įsitraukimo į jūrinio vėjo parko „Baltic Power“ plėtrą bendrovė signalizuoja, kad nori likti regione ilgam ir plačiau.

    Bendrovės tarptautinių projektų vadovybė pabrėžia, kad Lenkiją vertina kaip patrauklią rinką dėl augančių elektros poreikių, spartėjančios energetikos transformacijos ir didėjančio dėmesio energetiniam saugumui. „Northland Power“ akcentuoja, kad jos interesas neapsiriboja vien jūrine vėjo energetika.

    Plėtra už jūrinio vėjo ribų

    Vienas ryškiausių signalų apie platesnius planus yra bendrovės žingsnis į energijos kaupimo segmentą. „Northland Power“ įsigijo du didelės apimties energijos kaupiklių projektus Lenkijoje, taip parodydama, kad mato augančią balansavimo ir sistemos lankstumo paslaugų paklausą.

    Skelbiama, kad vienas projektas Mieczysławówe numato 200 megavatų galią ir 800 megavatvalandžių talpą, o Kamionkoje planuojama 100 megavatų galia ir 400 megavatvalandžių talpa. Abu projektai turi 17 metų galios mechanizmo sutartis, o tokio masto kaupikliai Lenkijoje būtų vieni pirmųjų.

    Partnerystė su Orlen ir kiti projektai Baltijoje

    Kanados bendrovė neslepia, kad siektų tęsti partnerystę su Orlen ir dalyvauti kituose šios grupės planuojamuose projektuose Baltijos jūroje. Tai ypač aktualu „Baltic East“ projektui, kuriam Orlen dar ieško partnerio, o „Northland Power“ tikisi, kad sukaupta patirtis ir esami ryšiai bus pranašumas.

    „Mes veikiame Baltijos regione jau seniai ir tikimės, kad Orlen svarstys mus kaip partnerį. Baltijos jūra pasižymi geromis vėjo sąlygomis, ryšiu su tinklu ir stipria vietos tiekėjų baze“, – sakė „Northland Power“ atstovas Toby Edmondsas.

    Kodėl investuotojams svarbi stabilumo kryptis

    Jūrinio vėjo sektorius pastaraisiais metais patyrė kainų, tiekimo grandinių ir finansavimo svyravimų, todėl investuotojai vis dažniau ieško rinkų, kuriose yra aiškus projektų grafikas ir numatomas reguliacinis kelias. „Northland Power“ vertinimu, Europa, įskaitant Lenkiją, siekia išlaikyti nuoseklų jūrinio vėjo plėtros tempą kaip energetinio saugumo ir vietinės generacijos šaltinį.

    Kanados valdžia taip pat viešai remia Kanados įmonių dalyvavimą Europos energetikos projektuose, o tai stiprina bendrą politinį foną ilgalaikėms investicijoms. Tuo pat metu pasaulinėje rinkoje matyti skirtingos kryptys: kai kur jūrinis vėjas stabdomas administraciniais sprendimais, o kitur laikomas strategine technologija.

    „Šalys pradeda aiškiau matyti, kad jūrinis vėjas yra vietinis energijos šaltinis. Matome augančią paklausą, o nuoseklus būsimų projektų grafikas suteikia rinkai reikalingą stabilumą“, – sakė Toby Edmondsas.

    Lenkijai tai reiškia ne tik papildomas investicijas į generaciją, bet ir spartesnį infrastruktūros bei lankstumo sprendimų diegimą, ypač energijos kaupimo srityje. Tokie projektai tampa kritiškai svarbūs didėjant vėjo ir saulės gamybos daliai bei augant poreikiui stabilizuoti elektros sistemą.